Vokietija taps pirmąja iš galingųjų pasaulio valstybių, uždarysiančia visas savo atomines jėgaines.
Vokietijai apsispręsti nebuvo lengva: dabar 22 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos pasigaminama vietinėse atominėse elektrinėse, kurių Vokietijoje yra 17. Tai milžiniški kiekiai nebrangios energijos, reikalingos ir Vokietijos pramonei, ir politikams, kuriuos ilgą laiką krėtė šiurpas vien pagalvojus apie tai, kad atominės elektrinės kada nors gali būti visai uždarytos, o trūkstamą elektrą tektų importuoti, tarkime, iš Rusijos.
Viena tokių atominės energetikos gynėjų ilgą laiką buvo šalies kanclerė Angela Merkel. Ji dievagojosi, kad Vokietijos reaktoriai yra visiškai saugūs, kad jokios grėsmės nėra ir būti negali, nors aplinkosaugininkai vis prabildavo apie tai, kad atominė energetika ir saugumas yra du nesuderinami dalykai. Esą jei ir neįvyks vieno ar kito reaktoriaus gedimas, tai visada bus radioaktyvių atliekų, o štai saugiai jas utilizuoti – taip brangu, kad dažnai tam pristingama valios.
Tačiau vilkinti rimtas diskusijas apie atominių jėgainių uždarymą A.Merkel, kaip ir prieš ją buvusiems politikams, padėjo palyginti ramiai nusiteikę vokiečiai. Jie savo nepalankią nuomonę apie atominę energetiką jau nuo 8-ojo dešimtmečio reiškė daugų daugiausia atsakinėdami į apklausose formuluojamus klausimus “už” arba “prieš”, ir rimtesnio visuomenės balso (na, išskyrus vis patriukšmaujančius Vokietijos žaliuosius) nesigirdėjo.
Tad praėjusių metų pabaigoje A.Merkel vyriausybė netgi pareiškė, kad atominių elektrinių uždarymo klausimas nebebus svarstomas, nes 17 reaktorių darbas pratęsiamas vidutiniškai 12 metų ir eksploatuoti juos bus galima iki šio amžiaus 4-ojo dešimtmečio vidurio.
Persigalvoti padėjo Fukušima
Lemiamas lūžis Vokietijoje įvyko kovo 11-ąją, po avarijos Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje. Nuo tos dienos Vokietijoje prasidėjo masiniai protestai prieš atomines elektrines, o jų uždarymo klausimas tapo svarbiausia tema laikraščiuose, televizijos ir radijo laidų diskusijose. Priminsime – vokiečiai – tai ne su viskuo susitaikantys lietuviai, ir nepaisyti jų nuomonės reiškia bent jau garantuotą pralaimėjimą rinkimuose.
Taip Vokietijoje ir nutiko. Apsimesdama, kad negirdi vokiečių balso, A.Merkel gavo stiprų smūgį Vokietijos žemių vyriausybių rinkimuose. Ir atsitokėjo: vokiečiai balsavo ne už ją, o už žaliuosius, pasisakančius prieš branduolinę energetiką. Per rinkimus šiaurinėje Brėmeno žemėje žalieji nustūmė konservatyviąją kanclerės partiją į trečią vietą. Tąsyk žalieji pirmąkart surinko daugiau balsų negu konservatoriai.
Tapo aišku, kad šis klausimas vokiečiams iš tiesų yra pats svarbiausias ir jį ignoruoti yra mažų mažiausiai politiškai neapdairu.
Taigi, kad būtų apramintos aistros, 7 iš 17 reaktorių (beje, patys seniausi Vokietijoje) buvo uždaryti patikrinimui trims mėnesiams. Dar vienas reaktorius ir taip yra neveikiantis – jis yra Vokietijos šiaurėje esančioje Kriumelio atominėje elektrinėje, kuri jau daugelį metų uždaryta dėl techninių problemų.
Beje, po šio žingsnio A.Merkel ir toliau kartojo, kad visų elektrinių saugumas nepriekaištingas. Vėliau netgi pareiškė, kad jei jau visuomenė tokia skeptiška, jas galima patikrinti dar sykį, o radus spragų, uždaryti. Tuo metu Vokietijos interneto svetainių komentaruose pasipylė pikti juokai: “A.Merkel teigia, kad visi reaktoriai visiškai saugūs, bet nesaugieji bus uždaryti. Tai jie saugūs ar vis dėlto nelabai saugūs?”, – klausinėjo vokiečiai.
Tad gegužės pabaigoje iki išnaktų taręsi Vokietijos politikai nusprendė: Vokietija atsisako atominės energetikos.
Šį centro dešiniosios koalicijos sprendimą paskelbė Vokietijos Aplinkos ministras Norbertas Roettgenas ir, kad nekiltų abejonių, nurodė, kad sprendimas yra “neatšaukiamas”.
Atomus pakeis žaliosios technologijos
Vokietijos atominės elektrinės viena po kitos bus uždarytos iki 2022 m., tad atominei energetikai Vokietijoje liko dešimtmetis.
8 šiuo metu patikrinimui išjungti reaktoriai jau niekada nebebus įjungti. Keli reaktoriai taip pat bus išjungti dar šiemet. Dar šeši reaktoriai bus išjungti iki 2021 m. pabaigos, o trijų moderniausių eksploatacija bus nutraukta iki 2022 m. pabaigos.
“Galutinai nuspręsta: paskutinės trys branduolinės jėgainės bus išjungtos 2022 metais. Sąlygos nebus peržiūrėtos”, – tikina N.Roettgenas.
Tuo tarpu A.Merkel jau visai kitokiu nei įprasta balsu – didžiuodamasi – prabilo apie tai, jog šis sprendimas žymi “fundamentalią” energetikos politikos peržiūros pradžią ketvirtoje didžiausioje pasaulio ekonomikoje.
“Norime, kad ateities elektros energija būtų saugesnė ir tuo pat metu patikima bei prieinama. Tai reiškia, kad turime sukurti naują požiūrį į tiekimo tinklus, energijos efektyvumą, atsinaujinančius energijos šaltinius”, – aiškina kanclerė.
“Tikime, kad mes kaip šalis galime būti naujo atsinaujinančių energijos šaltinių amžiaus šaukliai. Galime tapti pirmąja išvystytos pramonės šalimi, kuri pasieks perėjimą prie atsinaujinančios energetikos su visomis jos teikiamomis galimybėmis – eksportui, plėtrai, technologijoms, darbo vietoms”, – neabejoja A.Merkel.
Taigi, Vokietija tapo pirmąja tarp galingųjų valstybių, paskelbusia planus visiškai atsisakyti atominės energijos.
Ir, juolab pirmoji, pareiškusi, kad trūkstamą energiją kompensuos žaliosios technologijos.
“Užtikriname, kad elektra bus tiekiama visą laiką ir visiems vartotojams”, – žada Aplinkos ministerija. Tiesa, detalaus žaliosios energetikos plano Vokietija kol kas dar neturi.
Žinoma, nors žalieji ir didžioji Vokietijos visuomenės dalis triumfuoja, kai kurie pramonininkai tokį sprendimą vertina labai skeptiškai.
Štai pramonės milžinė “Daimler” perspėjo, kad šis sprendimas kelia pavojų dominuojančiam Vokietijos ekonomikos statusui Europoje. “Įžvelgiu tam tikrų grėsmių Vokietijai kaip vietai užsiimti verslu”, – perspėja “Daimler” generalinis direktorius Dieteris Zetschke.
Naujiems vėjams priešinasi ir Vokietijos atomines jėgaines eksploatuojančios bendrovės RWE, E.ON, “Vattenfall” ir EnBW – daugiausiai dėl planų pradėti rinkti prieštaringai vertinamą branduolinio kuro strypų mokestį.
Priminsime, kad Vokietijos vyriausybė rengiasi įvesti mokestį už visus veikiančius reaktorius, kuris, kaip tikimasi, valstybės biudžetą turėtų papildyti 2,3 mlrd. eurų (7,94 mlrd. Lt).
Kitos šalys neskuba
Po Fukušimos nelaimės įnirtingi debatai dėl branduolinės energetikos saugumo kilo ne tik Vokietijoje, tačiau nuomonės dėl atominės energetikos labai skirtingos.
Kai kurios šalys kaip tik ketina statyti dar daugiau atominių elektrinių. Pasak Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA), pasaulyje šiuo metu statomi 64 nauji branduoliniai reaktoriai. Jų gretas greitu laiku gali papildyti ir nauji reaktoriai Europoje.
Pavyzdžiui, Didžioji Britanija paskelbė planuojanti statytis naujus reaktorius, kurie taptų alternatyva daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančioms šiluminėms elektrinėms.
Prancūzija, kuri pagal turimų atominių elektrinių skaičių yra antra pasaulyje po JAV, savo ruožtu patikino “gerbianti” Vokietijos poziciją, tačiau pareiškė nesanti pasiruošusi atsisakyti branduolinės energijos, kurią premjeras Francois Fillonas netgi pavadino ateities sprendiniu. “Manome, jog dar bent kelis dešimtmečius negalėsime išsiversti be branduolinės energijos”, – pridūria Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe.
Paryžius pažymi, jog 58 Prancūzijos reaktoriai užtikrina vidutiniškai 40 proc. pigesnę elektros energiją negu kitose Europos šalyse. “Vokietijos namų ūkiai už elektrą moka dvigubai brangiau nei Prancūzijos”, – pareiškė Prancūzijos pramonės ministras Ericas Bessonas.
Švedijos politikų nuomone, Vokietijos sprendimas atves prie nesubalansuotos energetikos politikos, kuri nepadės tinkamai spręsti klimato kaitos problemų.
Tačiau Vokietija turi ir draugių. Štai Lenkija, planavusi paleisti savo pirmąją atominę elektrinę 2020 m., po Vokietijos sprendimo pareiškė iš naujo apsvarstysianti savo planus ir galbūt persigalvosianti.
Jėgainių neturinti Austrija irgi sveikina Vokietijos žingsnį ir ragina šiuo pavyzdžiu pasekti kitas šalis. “Šis itin išsivysčiusios pramonės šalies sprendimas pasiųs labai stiprų signalą. Jis parodys, kad branduolinės energetikos atsisakymas yra įmanomas ir įgyvendinamas”, – teigia Austrijos aplinkos ministras Nikolausas Berlakovichius.
Pavyzdžiui, Italija atominės energetikos atsisakė dar 1987 m., praėjus metams po Černobylio elektrinės katastrofos. Na o Šveicarija paskelbė palaipsniui uždarysianti savo jėgaines iki 2034 m.
Šiuo metu pasaulyje iš viso veikia 442 atominiai reaktoriai.
Atominės elektrinės Europoje
Prancūzija 58
Rusija 32
Didžioji Britanija 19
Vokietija 17
Švedija 10
Ispanija 8
Belgija 7
Čekija 6
Šveicarija 5
Suomija 4
Vengrija 4
Slovakija 4
Bulgarija 2
Rumunija 2
Olandija 1
Slovėnija 1
Šaltinis: IAEA
Vokietijos energetikos revoliucija bus labai brangi
“Der Spiegel” analitikas Alexanderas Neubacheras
Vokietijos vyriausybė užsibrėžė tikslą, kad iki 2020-ųjų energijos, gaunamos iš atsinaujinančių šaltinių, dalis išaugtų iki 35 proc. Tai labai ambicingas planas, nes tekts gaminti dvigubai daugiau vadinamosios švarios energijos nei dabar, taip pat reikės plėtoti tiekimo tinklą, statyti naujas energijos saugyklas.
Dar daugiau abejonių kelia A.Merkel įrodinėjimai, kad tokia revoliucija beveik nieko nekainuos. Teigiama, kad perėjimas prie žaliosios energetikos per mėnesį vienam namų ūkiui esą kainuos tiek, kiek kainuoja puodelis kavos su pienu, o elektros kilovatvalandės kaina 2020-aisiais bus tik vienu euro centu didesnė už dabartinę.
Tačiau jau dabar subsidijos žaliajai energetikai iš mokesčių mokėtojų kišenės siekia 13 mlrd. eurų per metus, – daugiausia pinigų gauna saulės energiją gaminančios elektrinės, nors jų pagaminama energijos dalis yra labai menka. Beveik pusė likusios sumos tenka vėjo jėgainėms. Ateityje šios sumos bus nepalyginamai didesnės ir mokesčių mokėtojai tai aiškiai pajus savo kailiu.
Reino–Vestfalijos ekonominių tyrimų instituto vertinimu, elektros energijos kaina atsisakius branduolinių atominių elektrinių Vokietijoje išaugs mažiausiai penkiais eurocentais, o vidutinė trijų asmenų šeima papildomai už elektros energiją sumokės 175 eurus per metus – ne visai tiek, kiek mokame už kavą su pienu.
Loading ...