Japonijos branduolinio saugumo pareigūnai penktadienį paskelbė įtariantys, kad avarijos ištiktoje Fukušimos 1-ojoje atominėje jėgainėje galėjo būti pažeistas vieno reaktoriaus korpusas, todėl kyla didesnės radioaktyvios taršos pavojus.

“Gali būti, kad kažkuri reaktoriaus vieta buvo pažeista”, – sakė branduolinio saugumo agentūros atstovas Hidehiko Nishiyama (Hidehikas Nišijama). Tačiau jis pridūrė, kad “mūsų duomenys rodo, jog reaktorius iš dalies išliko sandarus”.

Šie komentarai rodo, kad 3-ojo bloko reaktoriaus šerdis tikriausiai buvo pažeista, tačiau šių pažeidimų mastas ribotas.

Pareigūnai neatmeta galimybės, kad pažeistas buvo ne reaktoriaus korpusas, o kuri nors kita įranga, įskaitant vamzdynus ir panaudoto branduolinio kuro saugyklą.

Jėgainės inžinieriai mėgina aušinti vandeniu kaistančius radioaktyvius kuro strypus šios jėgainės reaktoriuose, kurių aušinimo sistemos išsijungė nutrūkus elektros tiekimui per kovo 11 dieną smogusį galingą žemės drebėjimą ir cunamį.

Reaktorius galėjo būti pažeistas, kai kovo 14 dieną 3-ajame bloke sprogus vandenilio dujoms buvo smarkiai apgadintas jo pastatas.

Šiame reaktoriuje, kurio būklė šešis blokus turinčioje elektrinėje yra bene blogiausia, šiuo metu yra 170 tonų radioaktyvaus kuro. Anksčiau radioaktyvios medžiagos buvo pasklidusios iš 3-ojo bloko, kai iš reaktoriaus kapsulės būdavo tikslingai išleidžiama dalis garo, siekiant apsaugoti ją nuo sprogimo. Tačiau esant korpuso pažaidoms, į aplinką gali pasklisti nekontroliuojamas kiekis radioaktyvių teršalų.

Jėgainės darbuotojai penktadienį sustabdė darbus 1-ame, 2-ajame ir 3-jame blokuose, kol bus išmatuotas radiacijos lygis.

Ukrainos specialistų darbo grupė, kuri buvo specialiai įsteigta Černobylio AE avarijos pasekmėms likviduoti, perdavė Japonijai pasiūlymus, kaip stabilizuoti padėtį žemės drebėjimo apgadintoje Fukušimos I atominėje elektrinėje (AE).

Ukrainos specialistai įsitikinę, kad norint kontroliuoti šilumos procesus AE reaktoriuose, būtina – “pirmiausia – užtikrinti normalų šilumos režimą panaudoto branduolinio kuro vėsinimo baseinuose, tiekti į juos šaltą vandenį (tai gali būti ir jūros vanduo); antra – reikia iš esmės pakeisti reaktoriaus kuro vėsinimo tipą – atsisakyti vandens, dėl cirkonio garų reakcijos – vandenilio išsiskyrimo ir sprogimo pavojaus, ir pereiti prie kitokios vėsinančios terpės – lengvai lydomo, chemiškai neutralaus metalo, pavyzdžiui, alavo, kuris padės tolygiai nukreipti šilumą iš kuro (išsilydžiusio arba pažeisto) prie reaktoriaus sienų, kurias iš išorės galima vėsinti jūros vandeniu”.

“Tokiu būdu alavo “ežeras” reaktoriaus viduje užtikrins ir sumažins skylančių sunkiųjų produktų išmetimą ir sumažins jonizuojančios spinduliuotės laipsnį. Alavas gali būti įvedamas į reaktorių šratų pavidalu pro garų komunikacijas, naudojant helio ar argono dujų balionų spaudimą”, – sakoma pasiūlymuose.

“Ukrainos specialistai yra pasirengę skristi į avarijos vietą, kad kartu su japonų kolegomis įgyvendintų šiuos pasiūlymus”, – sakoma Ukrainos nepaprastųjų situacijų ministerijos pareiškime.