Ekonominei padėčiai Ispanijoje ir Italijoje tik blogėjant, vis realesnis atrodo euro žlugimas. Tokiu atveju ne tik euro zonoje, bet ir visoje ES iki rekordinių aukštumų pakiltų nedarbo lygis, o akcijų pavidalu būtų prarasti trilijonai eurų.

Kol italai pučia dulkes nuo užsilikusių lirų, o graikai senų paltų kišenėse ieško drachmų, Lietuvos finansų ministerijos atstovai, paklausti, kaip euro žlugimas atsilieptų mūsų šalies eksportui, į klausimą atsako klausimu: “Kokį majų kalendorių skaitote?”
Tikėkimės, teisūs tokie optimistai kaip jie, o ne viltį dėl euro vis labiau prarandantis Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi, žlugimo scenarijui besirengiantys kitų Europos šalių lyderiai ar panikuoti vis labiau imantys Europos verslininkai. Ką jau kalbėti apie tai, kad būtent bandymui išgelbėti eurą nuo žlugimo buvo skirtas ir praėjusią savaitę Briuselyje vykęs Europos Vadovų Tarybos susitikimas.

Grėsmė – vis realesnė

Politikams svarstant įvairius scenarijus – ne tik kaip išgelbėti eurą, bet ir kaip paskatinti euro zonos bei visos ES ekonomikos augimą, pasaulio žiniasklaida vis garsiau kalba apie tai, kad euro likimas jau nulemtas, ir tik laiko klausimas, kada bendros ES valiutos apskritai nebeliks. Kartu skaičiuojama, kokių pasekmių valiutos žlugimas turėtų kiekvienos euro zonos šalies, visos ES, galiausiai – viso pasaulio ekonomikai.
Vokietijos analitinis savaitraštis “Der Spiegel” tokio scenarijaus pasekmes vadina katastrofiškomis. Niūriai prabilo ir ne taip seniai linksmumu spinduliavęs minėtas Europos centrinio banko vadovas M.Draghi, kuris ką tik aiškino, kad blogiausia – jau praeityje, euro zona stabili, o investuotojai atgauna pasitikėjimą ES rinka. “Jūs – pirmoji karta, užaugusi be senųjų ES šalių valiutų. Tikėkimės, kad jums ir neteks su jomis susipažinti”, – žurnalistams nelinksmai prasitarė euro zonos sarginiu šunimi vadinamas pareigūnas.
Kaip pabrėžia “Der Spiegel”, tokie žodžiai byloja, kad padėtis nepaprastai rimta, nes anksčiau ECB vadovui viešai kalbėti apie grįžimą prie senųjų valiutų nė minties nebūtų kilę.
Labai tikėtinu euro žlugimą vadina ir Vokietijos “Deutsche Bank” analitikai, kurie kasdien susiduria su privačiomis bendrovėmis, besirengiančiomis su verslo partneriais Madride ar Barselonoje netrukus vėl atsiskaitinėti pesetomis. O štai buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi rengiasi pradėti naują rinkimų kampaniją, paremtą būtent grįžimo prie liros idėjomis.
Nieko nebėra neįmanomo – dulkes nuo senųjų drachmų ar markių banknotų gali tekti nupūsti ir graikams ar vokiečiams. Tačiau tokiu atveju Europoje prasidėtų tikras košmaras: politikams, verslininkams, gyventojams beliktų stebėti, kaip aižėja ekonomika. Juk tektų perrašyti milijonus sutarčių, verslo sandorių, ketinimų protokolų. “Visą Europą apimtų giliausia recesija”, – gąsdina “Der Spiegel” analitikai, prognozuodami, kad tuomet liktų tik dvi išeitys: arba drastiškai didinti mokesčius, arba užkrauti finansinę naštą gyventojams infliacijos pavidalu.
Vis dėlto nuostoliai būtų tokie dideli, kad ir šios priemonės nedaug gelbėtų. Štai Olandijos banko ING analitikai apskaičiavo, kad per pirmus dvejus metus nuo euro žlugimo vien euro zonos šalių ekonomika susitrauktų 12 proc., o tai yra apie trilijoną eurų. Tai reikštų, kad recesija, prasidėjusi bankrutavus JAV bankui “Lehman Brothers”, atrodytų lyg mažytis nesklandumas.

Šokas eksportuotojams ir bankininkams
Itin skaudų smūgį, “Der Spiegel” vertinimu, žlugus eurui patirtų visos ES, o ypač euro zonos šalių, eksporto sektorius.
Vokietijos centrinio banko duomenimis, vien Vokietijos eksportas į labiausiai pažeidžiamas euro zonos šalis – Italiją, Ispaniją, Portugaliją, Graikiją, Kiprą, Airiją 2010 m. viršijo 200 mlrd. eurų (vien Italijai šiuo metu tenka beveik pusė šios sumos). Dar apie 90 mlrd. eurų vertinamos tiesioginės Vokietijos investicijos į šias valstybes.
Šveicarijos banko “Credit Suisse” analizė atskleidžia, kad ne mažesnį šoką patirtų ir Europos bankai. Pavyzdžiui, jeigu Airija, Portugalija, Ispanija ir Italija prisijungtų prie Graikijos ir paliktų euro zoną, bankrutuotų 29 stambūs ES šalių bankai, nes jie iš viso prarastų apie 410 mlrd. eurų.
Tačiau gal visi šie juodieji scenarijai – pernelyg žiaurūs, kad eurui būtų leista žlugti, ir verta tikėtis, jog padėtis vienaip ar kitaip bus išspręsta?

Padėtis tik blogėja
Deja, Briuselyje besitariantiems politikams ne kažin ką sekėsi sugalvoti, nes ekonomika bet kuriuo atveju rieda tik žemyn. Darosi akivaizdu, kad nepadeda jokios, net labiausiai apgalvotos ir pamatuotos priemonės, kurios suveikdavo ankstesniais kartais. Pavyzdžiui, Ispanijos politikai mėnesių mėnesius svarstė, kaip gelbėti šalies ekonomiką, ir nusprendė, kad reikalus pataisytų maždaug 100 mlrd. eurų finansinė injekcija. Tai turėjo nuraminti investuotojus ir kartu sumažinti skolinimosi palūkanas. Atsitiko visiškai priešingai: Ispanijos skola išaugo nuo 70 iki 80 proc. BVP, o dėl to skolinimosi kaina ėmė ne kristi, bet dar labiau išaugo.
Tas pats gresia ir eurui. Priemonės, kuriomis tikimasi išsaugoti gyvybę Bendrijos valiutai, gali nusinešti ją į kapus. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę vykusiame Europos viršūnių susitikime buvo pasiūlytos kelios išeitys. Pirmiausia siūloma leisti ES koreguoti euro zonos šalių, kurių biudžeto deficitas viršys 3 proc. BVP, biudžetą. Kaip pabrėžia „The Financial Times” analitikai, Europos Komisijai pasiūlyta sudaryti biudžeto mažinimo planą atskirai kiekvienai šaliai, viršijusiai nustatytą deficito ribą. Kartu ES valdžia galės skirti baudas valiutų sąjungos narėms, viršijančioms nustatytą biudžeto deficito viršutinę ribą – 3 proc. BVP.
Deja, iš karto atsiduriame aklavietėje: Europos Komisijos parengtoms priemonėms ir sankcijoms balsuodamos turės pritarti visos likusios ES valstybės. O kaip parodė praėjusių metų patirtis, toks vieningas balsavimas yra utopija. Juk kovo mėnesį tik 25 iš 27 ES šalių pasirašė biudžeto sutartį, pagal kurią valstybės įsipareigojo laikytis „auksinės biudžeto disciplinos taisyklės”. Ir nors nuspręsta, kad pakanka ir 25 savanorių, o Didžioji Britanija ir Čekija gali pasilikti prie savo nuomonės, sutartis vis tiek dar neįsigaliojo ir veikti pradės nebent nuo kitų metų sausio, bet euras tiek laiko laukti nebegali.
Be to, ES šalims praėjusią savaitę pasiūlyta tarpusavyje suderinti sprendimą keisti valstybės skolos dydį: tam, kad viena ar kita šalis galėtų padidinti savo valstybės skolos dydį, ji turės derinti savo sprendimą su kitomis ES šalimis. Priešingu atveju jai gali būti uždrausta priimti paramą iš Europos centrinio banko ir ES. Bet ir tokia užduotis – suderinti skolos dydį – labai sunkiai įsivaizduojama praktiškai, nes derinimas gali užtrukti per ilgai.
Taigi, kaip matyti, jokių naujų dviračių Europos vadovai neišrado, o senųjų “ienos” gerokai aplūžusios. Belieka tikėtis arba stebuklo, arba rimtai ruoštis euro žlugimui ir iš naujo perskaičiuoti, kaip tokiu atveju keistųsi Lietuvos ir bet kurios kitos šalies svarbiausi ekonomikos rodikliai – BVP, eksporto apimtys, nedarbo lygis.

Išaugusi rizika dėl antros pasaulinės recesijos bangos ir atsinaujinusios bankų krizės – didžiausios grėsmės, su kuriomis šiuo metu  susiduria pasaulio bankininkystės sektorius.

Makroekonominė rizika vertinama kaip didžiausia iš 30-ies galimų rizikų, kurias patiria bankai, atskleidė naujausia  tarptautinė bankininkystės sektoriaus apžvalga “Banking Banana Skins”.

Kasmetinė CSFI (angl. Centre for the Study of Financial Innovation) ir „PwC“ bankininkystės sektoriaus apžvalga parengta remiantis daugiau kaip 700 bankininkų, bankus reguliuojančių institucijų ir bankininkystės sektoriaus apžvalgininkų apklausa, vykdyta 58 – iose pasaulio šalyse.

Apklausa parodė, jog susirūpinimas dėl bankų ateities yra didžiausias per 13 tyrimo metų. Didžioji dalis  respondentų tikisi ateityje sulaukti daugiau bankų nacionalizavimo ir bankroto atvejų. Pagrindinė nerimo priežastis – euro zonos krizė, susijusi su keleto šalių finansinių įsipareigojimų nevykdymu.

„Atlikta apklausa parodė, jog bankininkystės sistema yra vertinama kaip  silpna ir nestabili.  Vis aiškiau jaučiamas bankų nerimas dėl grėsmių, susijusių su neramumais euro zonoje, dėl gręsiančio papildomo kreditų įšaldymo ir nežinios dėl nuolat besikeičiančių įstatymų“, – teigia „PwC“ vadovaujantysis partneris Lietuvoje Chris Butler.

Euro zonos žlugimas turėtų neigiamos įtakos bankams ne tik Europoje, bet ir pagrindiniuose pasaulio regionuose. JAV, Kanados, Kinijos, Argentinos ir Australijos šalių bankininkams euro krizė kelia didžiausią susirūpinimą.

Pirmoji žlugimo pasekmė būtų milžiniški kreditų nuostoliai (2 vieta reitinge). Po to sektų finansavimo krizė ir sunkumai išlaikant bankų likvidumą bei naujo kapitalo pritraukimo galimybių sumažėjimas (3 ir 4 vieta reitinge).

Šią situaciją komplikuoja padidėjęs politinio aparato kišimasis (5) ir reguliacinė bankininkystės sektoriaus aplinka (6). Nors įstatymų leidimo iniciatyvomis siekiama numatyti kaip išvengti bankų krizės, įstatymų pasikeitimai taip pat kelia sąmyšį ir reikalauja papildomų sąnaudų bei apsunkina kreditų ekonomikai išdavimą.

Tyrimas taip pat parodė, jog didelį respondentų susirūpinimą kelia bankų sugebėjimas atsigauti po krizės. Sparčiai kylanti rizika yra bankų veiklos tęstinumas, t.y. bankų sistemos sugebėjimas išgyventi didžiąsias finansinių institucijų nesėkmes.

Pirmą kartą „Banking Banana Skins“ tyrimas atskleidžia, kad bankų veiklos rizikos vertinimas išsivysčiusiose šalyse  yra mažiau optimistinis nei besivystančiose ekonomikose. Respondentai Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose savo perspektyvas įvertino daug pozityviau nei Šiaurės Amerikos ir Europos bankininkai stipresnio augimo dėka, tačiau jie jautėsi neapsaugoti nuo pasaulinės bankininkystės griūties.

Pasaulio ekonomikos padėtis pastaraisiais mėnesiais tapo stabilesnė nei 2011 m. rudenį, nors grėsmės išlieka didelės, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“.

Sparčios pasaulio ūkio plėtros nesitikima dėl euro zonos skolų krizės, tačiau vilčių teikia geresnės JAV ir Kinijos ekonomikos perspektyvos. Baltijos šalys atsispirs neigiamoms tendencijoms – joms pagelbės pagerėjęs konkurencingumas.
Pasak SEB grupės analitikų, pastaraisiais mėnesiais rekordiškai aktyvi skatinančioji centrinių bankų pinigų politika leido lengviau atsikvėpti finansų rinkoms, ypač euro zonoje. ECB pritaikytos priemonės užkirto kelią kredito trūkumo užuomazgoms, tačiau būtent euro zonos ekonomikos šiemet laukia didžiausi iššūkiai. Euro regionas neišvengs ekonomikos susitraukimo 2012 m., todėl jame didės nedarbas ir prastės darbo užmokesčio perspektyvos. Labiausiai nukentės Pietų Europos valstybės, tuo tarpu Vokietijos ekonomika santūriai ūgtelės. SEB grupės analitikų nuomone, euro zona toliau išliks dabartinės sudėties, nors netikrumas dėl Graikijos ir Portugalijos ateities valiutos sąjungoje yra itin didelis.
Atsvarą euro zonos nuosmukiui suteiks JAV ir Kinijos ekonomika, teigia SEB grupės analitikai. „Greitesnis nei tikėtasi JAV ekonomikos atsitiesimas, nepaisant silpnos būsto ir darbo rinkos, gerina vartotojų, verslininkų ir akcijų biržos nuotaikas ir turėtų persiduoti kitoms šalims“, – pastebi SEB grupės ekspertai. Tuo tarpu Kinijos ūkio plėtra išliks sparti, o šios valstybės vadovai veikiausiai prisiims daugiau atsakomybės stabilizuojant pasaulio ūkį.
SEB grupės analitikų prognozėmis, infliacija artimiausiais metais bus nedidelė, nes gamybos pajėgumų panaudojimo lygis yra santykinai žemas. Spartesnį kainų kilimą gali kelti nebent žaliavų pabrangimas (pavyzdžiui, dėl neramumų Viduriniuosiuose Rytuose). Mažos infliacijos sąlygomis Europos centrinis bankas nedidins palūkanų normų nei šiemet, nei kitąmet, prognozuojama apžvalgoje.
Rytų Europos regione SEB grupės analitikai tikisi pastebimo ekonomikos plėtros sulėtėjimo, visų pirma, dėl nepalankių eksporto rinkų perspektyvų. Geriausiai ekonomikos skersvėjus atlaikys Rusija ir Lenkija, tuo tarpu Baltijos šalių BVP augimo tempas pastebimai sumenks. SEB grupės analitikų teigimu, Baltijos šalių ūkio atsigavimui 2011 m. didelės įtakos turėjo dinamiškas ir konkurencingas šalies eksportas bei valstybių taikytos finansų taupymo priemonės. SEB grupės ekspertai pažymi, kad dabar Lietuva, Latvija ir Estija yra žymiai geriau pasirengusios atlaikyti išorės paklausos šoką nei pastarosios krizės metu.
„Lietuvos ekonomikai šiemet didžiausią grėsmę tebekelia paklausos smukimas eksporto rinkose bei neramumai tarptautinėje finansų rinkoje, galintys atsiristi iki mūsų šalies. Kita vertus, Lietuvos stiprybė yra tai, jog didžiausi mūsų šalies eksporto srautai keliauja į mažiau skolų krizės pažeistas valstybes. Be to, po santūraus atsigavimo praėjusiais metais stabilizuosis vidaus vartojimas ir todėl Lietuvos ūkis 2012 m. turėtų augti kukliai, bet subalansuotai“, – teigė SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

BBC apklaustų ekonomistų nuomone, recesija į Europą sugrįš kitais metais. Penktadalis apklaustųjų mano, kad euro zona, kokia ji yra dabar – turinti 17 narių, nebeegzistuos, tuo tarpu dauguma mano, kad galimybė, jog euro zona subyrės, sudaro 30-40 proc.

Atlikta apklausa parodė, kad, daugumos ekonomistų nuomone, Didžiosios Britanijos palūkanų norma išliks ties 0,5 proc. riba visus ateinančius metus.

Apklausoje dalyvavo 34 Didžiosios Britanijos ir Europos ekonomistai, reguliariai patarinėjantys Anglijos centriniam bankui.

Iš 27 atsakiusiųjų į klausimą dėl recesijos 25 prognozavo, kad kitais metais Europa jos neišvengs.

Pastaraisiais mėnesiais augimas Europoje sulėtėjo, nes euro zonos skolų krizė privertė vyriausybes riboti išlaidas ir susilpnino pasitikėjimą pasaulio finansų rinkose.

Euro zonos ekonomika liepos-rugsėjo mėnesiais ūgtelėjo 0,2 proc., tuo tarpu bendras ES 27 ekonomikų augimas siekė 0,3 proc.

Politikai mėgina įvairiais būdais įveikti krizę; vienas iš tokių būdų – sustiprinti ryšius tarp ES narių, tačiau rinkos dar nėra įsitikinusios, ar priimtų priemonių pakaks krizei įveikti.

Ekonomistai įsitikinę, kad kuo ilgiau rinkas drebins skolų krizė, tuo didesnė tikimybė, kad Europa vėl nugrims į recesiją.

Stambiausių Vokietijos kompanijų vadovai dėl euro zonos skolų krizės prognozuoja sulėtėjusį ekonomikos augimą šalyje 2012 metais, tačiau recesijos nenumato.

Interviu „Reuters“ jie neprognozavo ir euro zonos subyrėjimo, nors ir pripažino, kad dėl skolų krizės Europos ir JAV ekonomikų augimui ir stabilumui kyla pavojus.

“Mes prognozuojame ekonomikos lėtėjimą, bet ne recesiją“, – sakė šalies pramoninės grupės BDI prezidentas Hans-Peter Keitelis. Jis pavadino tai „normaliu reiškiniu“ po dvejų smarkaus augimo metų ir pridūrė tikįs gerais 2012 m. rodikliais.

Stambiausios Europos ekonomikos vyriausybė šiais metais prognozuoja 3 proc. BVP prieaugį. Jos prognozėmis, BVP kitais metais sulėtės iki 1 proc.

Eksportuotojų asociacijos vadovas Antonas Berneris prognozuoja, kad eksporto augimo tempai 2012 metais sulėtės po pakilimo eksporto srityje. Jo manymu, eksportas 2012 metais išaugs „apie 6 proc.“ po dvejų dviženklio augimo metų.

Iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos paaiškėjo: maždaug trečdalio apklaustųjų manymu, ta antroji krizės banga netrukus prasidės arba jau prasidėjo, tačiau tu trečdaliai respondentų pabrėžia, kad galbūt recesija ar krizė ir prasidės, bet ji nebus tokia skausminga kokia buvo 2009–2010 m.
Šiek tiek labiau nustebino atsakymai į antrąjį apklausos klausimą. Pasirodo, net pusė apklaustųjų niekaip nesiruošia galimai recesijai. Priminsime, kad tokios nuostatos ir elgesys žmonėms stipriai pakenkė 2008–2009 m. Tiesa, apie 50 proc. respondentų nesėdi rankų sudėję ir galimam juodajam scenarijui ruošiasi: 18,6 proc. mažiau išlaidauja, 13,6 proc. daugiau taupo, 11,6 proc. ieško antro darbo arba papildomų pajamų, o 7 proc. kaupia kuo didesnį rezervą juodai dienai.

Jūsų vertinimu, ar netrukus pasaulyje ir Lietuvoje prasidės antroji recesijos, arba krizės, banga? (proc.)

Galbūt ji ir prasidės, bet nebus tokia skausminga kaip 2009–2010 m.    69,2
Taip, prasidės    28,6
Taip, ji jau prasidėjo    1,2
Ne    0,6
Nežinau / neturiu nuomonės    0,4

Kaip jūs asmeniškai ruošiatės galimai antrajai krizės bangai? (proc.)

Niekaip nesiruošiu    48,8
Mažiau išlaidauju    18,6
Daugiau taupau    13,6
Ieškausi antro darbo arba papildomų pajamų    11,6
Kaupiu kuo didesnį rezervą juodai dienai    7
Šiuo metu investuoju į savo būstą, automobilį, buitinę techniką, kad ateityje mano išlaidos būtų kuo mažesnės    0,2
Nežinau / nesakysiu    0,2

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. rugpjūčio 29–31 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

AFP

Pasaulinės fondų rinkos pastarosiomis dienomis stebėtinai svyruoja, daugiausiai didžiulio minuso link. Visa tai vyksta istorinio fakto fone: reitingų agentūrai „Standart&Poors” (S&P) sumažinus galingiausios pasaulio ekonomikos – JAV skolinimosi reitingą iki AA+ su „neigiama“ prognoze. Tokio fakto Amerikoje nebuvo per visą fondų biržų istoriją.

Pirmadienį prekybos sesija Amerikos biržose užsidarė indeksui S&P 500 nusmukus 6,7 proc., o Dow Jones indeksui – 5,6 proc. Antradienio rytą nuopolio bangą pagavo Azijos fondų rinkos: Japonijos Nikkei nukrito 1,68 punkto, Honkongo Hang Seng – 2,96 proc. Kiek vėliau Europos indeksai sumažėjo 3-5 proc. Pavyzdžiui, rusų RTS indeksas nukrito net 7 proc. Visi laukia kokių nors naujienų iš JAV federalinio rezervo bako, o pasaulio rinkų analitikai ieško atsakymo į kelis klausimus: kas vyksta, kas kaltas ir kiek ilgai tai užtruks?

Pagrindiniai „puolimo“ objektai yra S&P agentūra ir JAV valdžia. „Rinka jau pademonstravo reitingų agentūros S&P įvertinimo klaidą: investuotojai, išgąsdinti nemokumu, kaip niekada aktyviai pradėjo pirkti JAV iždo obligacijas: pastaruoju metu galima pasiskolinti pinigų labai labai pigiai, bene pigiausiai per pastaruosius 50 metų. Tačiau JAV kongresas niekaip negali susitvarkyti su finansine šalies politika ir artimiausiu metu nieko gero nežada. Tai ir iššaukia riziką“, – rašo „The Slate“. Šiam žurnalui antrina fondų rinkų guru, „Berkshire Hathway“ vadovas Worenas Buffetas: „Amerikos kreditų reitingas turi būti AAA, tačiau šalies valdžios veiksmai tokio įvertinimo šiuo metu nenusipelno“. Taip kalbėjo vienas turtingiausių pasaulyje žmonių savo interviu TV kanalui CNBC.

„Jeigu atvirai, tai S&P yra idiotai. Jie negarbingai suklydo vertindami JAV ekonomikos potencialą bei pagrindinius makroekonominius dalykus ir dabar bando teisintis, kad reitingo sumažinimą lėmė šalies valdžios nesusikalbėjimas sprendžiant ekonominius dalykus. Tačiau ir čia agentūra suklydo. Iš tiesų, diskusijos svarstant valstybės skolos lubas vyko savaitę per ilgai, bet faktas lieka faktu – skolinimosi limitas buvo padidintas ir daugiau jo „auginti“ nereikės“, – daro išvadą internetinis blogas „Economics of Contempt“, bene pats įtakingiausias ekonomikos tinklaraštis pasaulyje.

Agentūra – idiotai

Tuo tarpu liberaliai nusiteikusi JAV spauda apskritai neliečia S&P ir visą kaltę bando suversti Respublikonų partijai: „Dow Jones“ smuko beveik 6 punktais. Dėl to visų pirma yra kalti respublikonai dėl savo nesąmoningos politikos didinant šalies valstybės skolos ribas ir tokį opozicinės partijos elgesį galima sulyginti su teroristų ataka prieš pasaulio prekybos centro dangoraižius 2001 m. rugsėjį“, – teigia „The Salon“.

Pabaigai – dar viena citata „kas kaltas“ dėl svyravimo fondų rinkose. Šįkart kalba dokumentikos režisierius Michaelis Mooras: „Prezidente B.Obama, pagaliau parodyk drąsą ir areštuok S&P direktorių Josefą Chembersą. Šie „nusikaltėliai“ jau buvo sudrebinę ekonomiką 2008-2009 metais ir dabar tai bando pakartoti“. Taip savo „Twitter“ kalba garsaus filmo „Farengeitas 9/11“ autorius.

Šiandien AP agentūra praneša, kad JAV prezidentas Barakas Obama trečiadienį priėmė Federalinio atsargų banko vadovą Beną Bernankę.  Jie kalbėjosi apie JAV ekonomiką ištikusius sunkumus bei skolų krizės užkrato pavojų Europoje, pranešė Baltieji rūmai. Taip pat buvo aptariamos ekonomikos atsigavimo perspektyvos, darbo rinkos stimuliavimo priemonės bei būtinybė mažinti biudžeto deficitą. Trečiajame B. Obamos ir B. Bernankės susitikime šiais metais dalyvavo ir finansų sekretorius Timotis Geitneris. Prieš tai JAV finansų departamentas paskelbė, kad šių fiskalinių metų biudžeto deficitas jau dabar siekia daugiau nei trilijoną dolerių. Tai yra treti metai iš eilės, kai viršijama trilijono riba.

Kas mūsų laukia?

O kas toliau? Ekonomikos profesorius Naurielis Rabbinas tvirtina, kad JAV ekonomikos pozicijos nėra jau tokios blogos. „JAV valdžiai trumpalaikiu laikotarpiu reikia visomis priemonėmis skatinti ekonomiką, kiek vėliau pereinant prie sugriežtinto taupymo režimo. Svarbiausia – nepradėti smarkiai taupyti iš karto, nes tai tik pablogintų padėtį“, – rašo N. Rabbinas savo skiltyje „The Financial Times“. Ir bando pasvarstyti, kokiais būdais susigrąžinti aukščiausią skolinimosi reitingą: „Būtini kombinuoti veiksmai didinant mokesčius, derinant taupymo programas, tačiau pirmajame etape reikia didinti valstybės išlaidas, o antrajame etape – pereiti prie ryžtingų priemonių mažinant deficitą, – svarsto profesorius. Tačiau jis labai abejoja, ar Vašingtono politikams pavyks laikytis tokio plano.

Pesimistiškai situaciją vertina ir Pauelas Kroogmanas iš „The New York Times“, kuris įžvelgia ateities veiksmus, vyksiančius ratu:

JAV kreditavimo reitingas sumažintas ir populiaria tampa mintis įvairiais būdais griežtinti ekonominius veiksmus.

Investuotojai baiminasi, kad valdžios veiksmai stumia šalies ūkį į gilią recesiją, todėl fondų biržos ilgą laiką merdi.

Politikai dėl visko kaltina sumažintą valstybės skolinimosi reitingą ir abejoja šalies ekonomikos pajėgumu.

Tai skatina ieškoti naujų būdų taupyti valstybės finansus, o tai vėl priveda prie antrojo punkto išplitimo.

Tuo tarpu nuomonės, kokiu būdu išvengti krizės, iš esmės yra skirtingos ir įvairialypės.

„Pagrindinį klausimą šiuo metu reikia formuluoti būtent taip: ar artimiausiu metu JAV išliks pasaulio ekonomikos lyderiu ir ar jai pavyks pasaulį išgelbėti nuo gilios ekonomikos krizės? Nuo to priklausys ne tik prezidento B. Obamos, bet ir visos JAV ateitis“, – „The Washington Post“ rašo Josefas Daytonas.

O Dana Myllbanca iš to paties leidinio turi priešingą nuomonę: „Vakar B. Obama pasakė labai raminančią kalbą. Kaip sureagavo fondų rinkos? Jos apskritai į šalies vadovo kalbą nesureagavo. Prezidento kalbos metu Dow Jones nukrito iki žemiausio taško šiais metais. Bene pats galingiausias pasaulio žmogus atrodo apgailėtinai prieš tuos, kurie grasina jo šaliai ir jo karjerai“.

„The Times“ apskritai mano, kad krizės, kuri buvo sukelta JAV, likimą spręs visai ne pati Amerika: „fondų rinkos gali smarkiai svyruoti ne vieną mėnesį. Krizės laikotarpį iš esmės lems Europos veiksmai. Pats baisiausias scenarijus – euro devalvavimas, kuris pirmiausia, tikėtina, įvyks Graikojoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje arba Airijoje. Visa tai gali itin stipriai sudrebinti euro zonos bankų sektorių. Jei toks scenarijus nepasitvirtintų, pasekmės JAV ekonomikai bus kur kas lengvesnės, nei tai įvyko per 2008-2009 m. krizę.

Pervertintos IT kompanijos

„Forbes“ spėja, kad labiausiai nukentės Silicio slėnio kompanijos. Pavyzdžiai įvardijami: neseniai kootiruoti pradėtos kompanijos „LinkedIn“ akcijos pirmadienį atpigo 17,39 proc., „Pandora“ – 7,62 proc. „Forbes“ bando ieškoti priežasčių: daugelio internete veikiančių kompanijų vertės yra kosmiškai per didelės, kadangi kelioms pačioms didžiausioms („Google“, „Apple“ etc.) pastaraisiais metais neblogai sekėsi, todėl ir kitos virtualios erdvės bendrovės yra gerokai pervertintos. Tačiau tai nesustabdo naujų kompanijų veržtis į fondų biržas – paraiškas JAV vertybinių popierių komisijai SEC jau pateikė „Groupon“ bei „Zynga“. Horizonte tokias galimybes jau svarsto ir „Facebook“ ir „Twitter“. Tačiau investuotojų baimė dėl svyravimų fondų rinkose gali sutrukdyti interneto kompanijų milžinų planams.

„Į trečiadienio JAV akcijų rinkų nuosmukį nespėjusios reaguoti Baltijos šalių vertybinių popierių biržos šiandien bando rasti pusiausvyrą“, šiandien rašo portalas vz.lt.

Ketvirtadienį ryte smukęs „OMX Vilnius“ indeksas popiet jau skaičiavo 0,13 proc prieaugį, tuo tarpu „OMX Tallinn“ minusas – 0,47 proc., „OMX Riga“ – 4,16 proc..

Vilniuje pusiaudienį brango visos trys aktyviausiai prekiautos akcijos Ūkio bankas, „Invalda“, TEO LT. Aktyviausiai prekiauta Ūkio banko akcijomis, kurių 0,75% iki 0,268 EUR padidėjusia kaina parduota už 76.528 eurų.

„Po didelio kritimo Europoje ir JAV vakar Baltijos biržos nespėjo reaguoti, todėl prekybos pradžioje buvo jaučiamas pardavėjų spaudimas. Tačiau ketvirtadienį Europoje nuotaikos teigiamos, tad pamažu bando „atšokti“ ir vietinės akcijos“, – nuotaikas biržoje komentuoja Andrius Šuminas, „Swedbank“ finansų makleris.

Anot jo, investuotojai bando ieškoti per pastarąjį rinkų sukrėtimą smarkiai atpigusių, tačiau gerus rezultatus skelbusių įmonių akcijų.

Lietuvoje – ramiau

Nerijus Mačiulis, „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas, šiandien „Verslo žinių“ dienraštyje pažymi, kad nors finansų rinkas apėmęs nerimas, jokių realių ženklų, kad trauktųsi kuri nors svarbi pasaulio ekonomika, kol kas nematyti.
„Finansų rinkos stipriai reagavo dėl trijų laiko atžvilgiu beveik sutapusių įvykių – kiek lėčiau nei planuota augusios JAV ir ES ekonomikos, JAV priimto taupymo plano, kuris reiškia, kad ateinančius 10 metų jos ekonomikos augimas bus dirbtinai slopinamas, ir JAV kredito reitingo sumažinimo. Tačiau nė vienas tų įvykių nerodo, kad kurios šalies pasaulio ekonomika būtų rimtoje situacijoje“, – aiškina p. Mačiulis.
Tačiau jis pripažįsta, kad nerimas finansų rinkose gali neigiamai paveikti vartotojų lūkesčius ir „realią“ekonomiką, ypač jei investuotojų pasitikėjimas negrįžtų ilgesnį laiką. Tačiau tikimybė, kad pasaulis vėl nugrims į recesiją, nesiekia 50 proc., įvertina jis.
Šiandien Lietuvos įmonės yra kur kas konkurencingesnės, nes per krizę sugebėjo padidinti savo
efektyvumą, o įmonių ir gyventojų finansiniai įsipareigojimai yra mažesni. Atsirado ir patirties, kaip
tokiomis aplinkybėmis reikia elgtis“, – aiškina „Swedbanko“ analitikas.

Europą šiemet gali ir vėl ištikti recesija, pažeisdama pasaulio ekonomikos atsigavimą, kurį jau stabdo sulėtėjęs augimas JAV ir Japonijoje, įspėjo Jungtinės Tautos (JT).

Europą, kur vis didėja skirtumas tarp Vokietijos ir skolų slegiamų Graikijos, Airijos, Portugalijos ir Ispanijos, ištiks recesija, jei skubiai nebus pakeista politika, sakoma JT prekybos ir plėtros ataskaitoje.

“Europai gresia nuosmukis, tuo tarpu JAV ir Japonijos ekonomiką ištiks stagnacija, o vėliau galbūt ir recesija”, – sakoma pranešime.

Europos periferiniai ūkiai “arba toliau smuks, arba, geriausiu atveju, nežymiai paūgės” įspėjo JT ir pridūrė, jog dėl to augimas besivystančiose šalyse gali smukti beveik 1 procentu.

Nors manoma, jog besivystančios šalys ateinančiais metais taps pasaulio ekonomikos augimo varikliu, jų augimas gali nusilpti.

“Atrodo, kad situacija yra gera, tačiau gali kilti pavojus”, – sakė JT ekonomistas Heineris Flassbeckas (Haineris Flasbekas) ir pridūrė, jog Kinijoje bei Indijoje matomi teigiami ženklai, tačiau jie pamažu nyksta.