E.Labanauskas

Praėjusią savaitę atvėsę orai „netikėtai“ priminė, kad artėja ruduo, o rudenį – ne tik derliaus nuėmimo ir grybavimo metas. Spalio pradžioje vyks vienas svarbiausių Lietuvai įvykių – Seimo rinkimai.

Evaldas LABANAUSKAS

Apie juos dabar primena nebent jau spėję nublukti reklaminiai stendai arba keli į pasakas apie partijų žadamą šviesų rytojų vedantys „baneriai“ pagrindiniuose interneto portaluose.

O kur rimta diskusija apie tai, kokiu keliu Lietuva žengs ateinančius ketverius metus? Kaip spręsime gyvybiškai svarbias tautai problemas, kaip, tarkime, tragiškos demografinės tendencijos?

Dar praėjusiame numeryje „Vei­das“ vienas pirmųjų ėmėsi giliau žvelgti į artėjančius rinkimus – analizavo dviejų pagrindinių tradicinių partijų ekonomikos „grožinę literatūrą“, prog­nozavo pa­grindines dvikovas ir nugalėtojus vienmandatėse apygardose.

Šio numerio pagrindinė tema – dabartinės Vyriausybės ir atskirų mi­nis­terijų darbų įvertinimas. Per pastaruosius ketverius metus netrūko skandalų, kaltinimų nusišnekėjimu ir ne­veik­lumu premjerui Algirdui But­ke­vi­čiui, ministerijų vadovų kaitos. Vis dėl­to naujausios apklausos rodo, kad A.But­kevičius įvardijamas kaip geriausiai tinkantis į premjerus. „Veido“ kalbinti ekspertai irgi skiria ne ypač blogą balą šiai Vyriausybei.

Egzaminas išlaikytas patenkinamai, bet išlaikytas. Pagrindinės priežastys: ankstesnės Vyriausybės darbų tąsa, ra­dikalių (o gal ir bet kokių rimtų) spren­dimų vengimas ir, žinoma, Lie­tu­vos ekonomikos laipsniškas atsigavimas.

Ankstesnės Vyriausybės darbų tąsa, ra­dikalių (o gal ir bet kokių rimtų) spren­dimų vengimas ir, žinoma, Lie­tu­vos ekonomikos laipsniškas atsigavimas.

Lietuvos gyventojams tai tinka. Tai patvirtina ir tos pačios apklausos, pagal kurias  socialdemokratai išlieka reitingų viršūnėje. Tiesa, juos vejasi šių rinkimų žvaigždės valstiečiai. Trečioje vietoje lieka naują komandą ir strategiją pasikinkę konservatoriai.

Jeigu per ateinantį šiek tiek daugiau nei mėnesį Specialiųjų tyrimų tarnyba nepakartos „liberalgeito“ scenarijaus, galime jau prognozuoti būsimos Vy­riau­sybės sudėtį. Vienas labiausiai tikėtinų variantų – valstiečiai ir socialdemokratai surinks apylygiai ir prisijungę dar kažkokius „auksinius balsus“ su­formuos Vyriausybę. Gali pasikartoti ir 2004 m. scenarijus, kai būtent „gelbėtojai“ (tuomet – „darbiečiai“, dabar – valstiečiai), surinks daugiausia balsų, bet vis tiek eis šokti su socialdemokratais. Kaip bus iš tiesų – viskas Jūsų, skaitytojau, rankose. Žmonės turi tokią valdžią, kokios yra verti.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Pastaraisiais metais viso pasaulio ir Europos žiniasklaidos rinkoje vyko ir tebevyksta milžiniški virsmai. Apie jų poveikį kalbamės su trijų skirtingų Europos leidinių vyriausiaisiais redaktoriais.

“Die Zeit” vyr. redaktorius G.di Lorenzo: “Vokietijoje suvokiama, kad kokybiška spauda yra fundamentaliai svarbi demokratijai egzistuoti”

VEIDAS: Koks šiandien jūsų santykis su politinėmis partijomis? Leidinio įkūrėjas Gerdas Bucerius buvo Socialdemokratų partijos narys. Vėliau leidinio leidėjo vietą buvo užėmęs ir Vokietijos kancleris socialdemokratas Helmutas Smidtas.
G.L.: Pagal mano filosofiją, mes turime laikytis nuo politikos tam tikru atstumu. Likus savaitei iki Bundestago rinkimų aš savo skiltyje rašiau, kad gerai, jog šalyje atsiranda mažesnių partijų, kurios verčia ir tradicinių politinių partijų politikus gerbti žmonių nuomonę, gilintis į jų problemas. Pas mus Vokietijoje šalia didelių ir tradicinių partijų, tokių kaip socialdemokratai ar krikščionys demokratai, atsiranda mažų, kurios gauna vis daugiau balsų. Tai gerai. Manau, kad politikai verti griežtos kritikos, o ne spaudos palaikymo. Tai kasdien ir daro kokybiška spauda.
VEIDAS: Kaip kokybiškos spaudos leidinius paveikė internetinė žiniasklaida ?
G.L.: Internetiniai leidiniai stiprėja, bet jiems dar toli iki mūsų. Ir ačiū Dievui. Aš negaliu išpranašauti ateities. Prieš dešimt metų visi sakė, kad “Die Zeit” savaitraštis su savo brangia žurnalistika ir klasikine išvaizda išnyks. Ir tai buvo didelė klaida. Šiuo metu kiekvieną savaitę parduodame 500 tūkst. laikraščių. Tai labai daug. Mes išaugome keliolika procentų.
VEIDAS: Kokios priežastys lemia tiražo didėjimą net krizės laikotarpiu?
G.L.: Manau, mes leidžiame gerą ir sąžiningą laikraštį. Per krizes, kai nėra tikrumo, saugumo, žmonėms vėl reikia tikrų, kompetentingų žinių, rimtos analizės, reikia tikrų dalykų, o ne vien mados vaikymosi. Be to, mes esame savaitraštis, ir šiandien esant didelei konkurencijai tarp dienraščių ir interneto žmonės noriai renkasi analitinį savaitraštį.
VEIDAS: Kaip Vokietijos visuomenė vertina žurnalistus ir spaudą?
G.L.: Vokietijoje žurnalistika nėra labai gerbiama profesija. Tradiciškai ši profesija nėra prestižinė, jos įvaizdis prastas, bet neblogėja. Pagal pasitikėjimą po mūsų – tik politikai ir po namus vaikštantys prekybos agentai. Blogą žurnalistikos įvaizdį kuria geltonoji spauda, kreipianti dėmesį vien į katastrofas ir veikianti labai konformistiškai.
VEIDAS: Ar Vokietijos spauda turi mokesčių lengvatų? Lietuvoje spaudos leidiniai mokesčių požiūriu prilyginti plytų ar trąšų fabrikams.
G.L.: Labai blogai, kad Lietuvoje taip atsitiko. Mes mokame tik 7 proc. pridėtinės vertės mokestį, kelis kartus mažesnį už kitas verslo sritis. Vokietijoje suvokiama, kad kokybiška spauda yra fundamentaliai svarbi demokratijai egzistuoti. Ir mūsų politikai tai supranta. Kokybiška spauda išreiškia skirtingas nuomones tinkamu lygiu. Tai ir yra priežastis, kodėl turime tas mokesčių privilegijas, ir net neatsiranda mėginančiųjų sakyti, kad jas reikėtų panaikinti.
VEIDAS: Vokietija, atrodo, sėkmingai įveikė krizę?
G.L.: Mano nuomone, Vokietija šiandien yra geras pavyzdys visam pasauliui. Bet įdomiausia, kad vokiečiai taip nesijaučia. Aš gimiau Stokholme, mišrioje italo ir vokietės šeimoje, todėl daug ką galiu vertinti ir iš šalies. Vokiečiai nori labai aštriai kritikuoti savo valdžią ir visas kitas visuomenės problemas. Gal čia ir slypi Vokietijos sėkmės priežastis? Jie patys sukūrė šią šalį, daug ką paaukodami ir daug dirbdami. Bet tai tikra demokratija. Mes turime daug problemų, tačiau mūsų visuomenė yra jautri ir vertina kokybiškus dalykus, socialines teises.