Ką tik pradėti rinkti parašai Žaliosios politikos instituto ir kitų visuomenininkų inicijuotam patariamajam referendumui dėl Visagino atominės elektrinės statybos surengti, o jau bręsta dar keturi.

Šią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) svarstys dar vieną iniciatyvą: Valstiečių ir žaliųjų sąjunga nori rengti privalomąjį referendumą dėl naujos branduolinės jėgainės. Ta pačia tema, tik kitaip suformuluotu klausimu tautos norėtų atsiklausti ir kita iniciatorių grupė su Krikščionių frakcijos nariais priešaky.
Kaip informavo VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, teiraujamasi ir dar dėl dviejų: dėl šeimos statuso ir dėl Seimo narių skaičiaus.
Priminsime, kad norint surengti referendumą, reikia surinkti 300 tūkst. parašų. Tokia nuostata įtvirtinta Konstitucijoje, tačiau jau senokai diskutuojama, kad tai darosi nebeįmanoma. Z.Vaigausko skaičiavimu, dabar Lietuvoje likus 2,7 mln. rinkėjų, referendumo idėją turi paremti kas devintas. Vieni politikai siūlo mažinti būtinų surinkti parašų skaičių, kiti – pailginti dabar trijų mėnesių parašų rinkimo laikotarpį iki pusės metų ar dar ilgiau.
Nuo 1991 m. Lietuvoje buvo surengta dešimt referendumų: keturiais atvejais nuostatos priimtos, trimis – ne. Per pastarąjį įvykusį referendumą 2003-iųjų gegužę Lietuvos piliečių atsiklausta dėl narystės ES.
Dukart rengtas referendumas neįvyko dėl rinkėjų pasyvumo. Pastarasis toks – 2008 m. plebiscitas dėl branduolinės energetikos: tautos klausta, ar ji pritaria Ignalinos AE darbo pratęsimui iki techniškai saugių terminų. Dar keliolika referendumo iniciatyvų žlugo nesurinkus pakankamo kiekio parašų. Z.Vaigausko stebėjimų duomenimis, jei referendumo klausimu politikų nesutarimai bent kiek didesni, referendumas šanso neturi.
Jei patariamojo referendumo dėl naujos atominės elektrinės iniciatoriams iki birželio 27 d. pavyks surinkti 300 tūkst. parašų, tikėtina, kad jie sieks referendumą surengti kartu su Seimo rinkimais spalio 14 d. Atskirai rengiamo referendumo išlaidos siekia apie 14 mln. Lt, o rengiamo kartu su kitais rinkimais – apie 2 mln. Lt.

REUTERS

Visaliaudinis referendumas dėl Latvijos prezidento Valdžio Zatlero inicijuoto Seimo paleidimo įvyks liepos 23-iąją.

Tokį sprendimą pirmadienį priėmė Centrinė rinkimų komisija.

Referendumo klausimas skambės taip: “Ar jūs esate už 10-ojo Seimo paleidimą?” Galimi du atsakymai: “už” arba “prieš”.

Pagal įstatymą, referendumas turi būti surengtas ne anksčiau kaip po mėnesio ir ne vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo tos dienos, kai Centrinei rinkimų komisijai perduodama prezidento iniciatyva.

Referendumo dieną rinkimų apylinkės bus atidarytos nuo 7 valandos ryto iki 22 valandos vakaro.

Pagal konstituciją, Seimas bus paleistas, jeigu už tai balsuos daugiau kaip pusė referendumo dalyvių.

Islandijos rinkėjai pasakė ryžtingą “Ne” referendume dėl to, ar pritarti persvarstytam susitarimui kompensuoti Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams nuostolius, patirtus 2008 metais žlugus bankui “Icesave”, rodo beveik galutiniai rezultatai, kuriuos sekmadienį citavo visuomeninis radijas RUV.

Suskaičiavus 70 proc. balsų buvo paskelbta, kad “Ne” balsavo 57,7 proc., o “Taip” – 42,3 proc. rinkėjų. Dėl tokio rezultato vyriausybė Reikjavike atsidurs nepatogioje padėtyje.

Maždaug 230 tūkst. rinkėjų buvo paprašyta nuspręsti dėl pasiūlymo grąžinti Britanijai ir Nyderlandams 3,9 mlrd. eurų, kuriuos šios šalys išleido kompensacijoms 340-čiai tūkst. savo piliečių, netekusių pinigų, kai pasaulinės finansų krizės neatlaikė interneto bankas “Icesave”.

Islandijos premjerė Johanna Sigurdardottir (Jouhana Sigurdardoutir), kuri vadovauja centro kairiųjų koalicijai ir laikė šį susitarimą labai svarbiu Islandijai, išreiškė savo nusivylimą.

Ji sakė, kad tokie rezultatai yra šokas ir vyriausybei, ir parlamentui, kur 70 proc. deputatų pritarė minimam susitarimui prieš tai, kai valstybės vadovas atsisakė jį ratifikuoti ir sušaukė referendumą.

Naujausias susitarimas, dėl kurio trys šalys sunkiai tarėsi daugiau kaip dvejus metus, buvo laikomas palankesniu Islandijai nei ankstesnis susitarimas, kurį 2010 metų sausį per referendumą atmetė 93 proc. islandų.

Pagal naująjį susitarimą Islandija būtų galėjusi skolą sumokėti palaipsniui, iki 2046-ųjų. 1,3 mlrd. eurų skolos Nyderlandams palūkanos būtų buvusios 3 proc., o likusios dalies, kurią Islandija skolinga Didžiajai Britanijai, – 3,3 procento.

Be palūkanų šios skolos sudaro maždaug 12 tūkst. eurų vienam piliečiui, kurių Islandijoje iš viso yra 320 tūkstančių.

Laimėjus “Ne” stovyklai, Islandijos gali laukti bylinėjimasis Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) teisme, kuris gali trukti iki dvejų metų.

Neigiamas teismo sprendimas reikš “reikšmingas pasekmes islandams”, perspėjo Islandijos universiteto ekonomikos profesorius Gudmunduras Olafssonas (Gudmunduras Oulafsonas).

Islandijos derybininkas, JAV teisininkas Lee Buchheitas (Li Bačheitas), sakė, kad naujasis susitarimas “buvo geriausias, dėl kokio buvo galima suderėti tuo metu ir tomis aplinkybėmis”.

Premjerė J.Sigurdardottir sakė, kad “Taip” yra labai svarbus.

“Kuo ilgiau (reikalas dėl) “Icesave” lieka neišspręstas, tuo rimtesnės pasekmės bus islandų liaudžiai”, – praėjusią savaitę sakė ji.

Abi stovyklos prieš referendumą vykdė intensyvias kampanijas ir internetu bandė įtikinti neapsisprendusius rinkėjus.

“Ne” šalininkai perspėjo, kad šiuo susitarimu islandams bus užkrauta “neįtikėtina finansinė našta”, ir tvirtino, kad “niekada nebuvo jokios teisinės prievolės Islandijos piliečiams užsikrauti privataus banko nuostolius”.

“Taip” stovykla, kurią rėmė vyriausybė ir pagrindinė opozicinė konservatorių partija, teigė, kad tai buvo vienintelis būdas užbaigti šį ginčą “susitarimu, kuris iki minimumo sumažina išlaidas ir riziką Islandijai”.

Islandija žada “be problemų” sumokėti skolas

Reikjavikas, balandžio 10 d. (AFP-BNS). Islandija sekmadienį paskelbė, jog jai “ne problema” sumokėti skolas, nors dieną prieš tai jos rinkėjai referendume ryžtingai atmetė persvarstytą pasiūlymą sumokėti kompensacijas Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams dėl banko “Icesave” žlugimo 2008 metais.

“Islandijos valstybei visiškai jokia problema sumokėti savo skolas”, – spaudos konferencijoje pareiškė finansų ministras Steingrimuras Sigfussonas (Steingrimuras Sigfusonas).

“Islandijos rezervų daugiau nei pakanka visiems išmokėjimams ateinančiais metais padengti”, – pridūrė jis.

Suskaičiavus 70 proc. šeštadienį įvykusio referendumo balsų buvo paskelbta, kad 57,7 proc. rinkėjų balsavo prieš siūlymą sumokėti kompensacijas, o 42,3 proc. rinkėjų – už jį. Dėl tokio rezultato Reikjaviko vyriausybė atsidūrė nepatogioje padėtyje.

Maždaug 230 tūkst. rinkėjų buvo paprašyta nuspręsti dėl pasiūlymo grąžinti Britanijai ir Nyderlandams 3,9 mlrd. eurų, kuriuos šios šalys išleido kompensacijoms 340-čiai tūkst. savo piliečių, netekusių pinigų, kai pasaulinės finansų krizės neatlaikė interneto bankas “Icesave”.

Lenkijos centro dešinioji vyriausybė gali nuspręsti surenti referendumą dėl planų statyti atominę jėgainę nuo akmens anglimis kūrenamų elektrinių priklausomoje šalyje, trečiadienį pareiškė premjeras Donaldas Tuskas.

Kelios Europos šalys, tarp jų Vokietija, Italija, Suomija ir Šveicarija, jau išsakė atsargesnį požiūrį į branduolinę energetiką, reaguodamos į krizę Japonijoje, kurioje dalis atominių jėgainių buvo apgadintos per smarkų žemės drebėjimą ir cunamį.

Japonijoje prasidėjus branduoline krizei, D.Tuskas pareiškė, kad Varšuva sieks įgyvendinti savo planus pasistatyti pirmuosius reaktorius šalyje, kurių bendras galingumas turėtų siekti šešis gigavatus. Pirmąjį bloką planuojama paleisti 2020-2022 metais.

Paklaustas apie Lenkijos kairiosios opozicijos reikalavimų surengti referendumą dėl atominės energetikos, premjeras atsakė: “Neatmetu tokio sprendimo ateityje.”

“Nors dėl branduolinės programos ateities galbūt pakaktų nuspręsti Seimui, tokie planai neturi prasmės, neįgijus visuomenės palaikymo, – D.Tuskas sakė spaudos konferencijoje. – Iš visko sprendžiu, kad Lenkijoje palaikymas modernioms ir saugioms atominėms jėgainėms labai didelis… Negalime pasiduoti isterijai. Radiacijos pavojus Japonijoje kilo ne dėl branduolinės elektrinės gedimo, o dėl galingo žemės drebėjimo ir cunamio”.

D.Tuskas pripažino, kad tam tikrą netikrumo jausmą ir protestus kėlė nebaigta statyti atominė elektrinė Žarnovicos mieste, tačiau pažymėjo, jog “visuomenė suinteresuota Lenkijoje turėti galimai pigią, saugią ir švarią energiją”.

Premjeras anksčiau tvirtino, kad Lenkijoje, kitaip nei Japonijoje, branduolinių avarijų tikimybė daug mažesnė, nes šalis yra seismiškai mažai aktyvioje zonoje.

Šiuo metu Lenkijoje 90 proc. elektros energijos pagamina smarkiai aplinką teršiančios akmens anglimis kūrenamos jėgainės, trukdančios įgyvendinti planus sumažinti taršą anglies dvideginiu. Be to, Varšuva nori sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų.

Konkurse dėl atominės jėgainės statybos Lenkijoje varžosi Japonijos įmonių grupės “Toshiba” padalinys Jungtinėse Valstijose “Westinghouse”, Prancūzijos energetikos milžinės “Areva” ir EDF, taip pat JAV ir Japonijos bendrovė “GE Hitachi Nuclear Energy”.

Apie 65 proc. lenkų mano, kad atominės elektrinės jų šalyje turėtų būti pastatytos, o 30 proc. tokiems planams nepritaria, rodo trečiadienį paskelbti tinklalapio Money.pl atlikta internetinė apklausa, kurioje dalyvavo beveik 13 tūkst. žmonių.

Referendumą dėl Egipto konstitucijos pataisų norima surengti kovo 19 dieną, pranešė naujienų agentūrai AFP penktadienį vienas kariškių šaltinis.

“Referendumas vyks kovo 19 dieną, priklausomai nuo saugumo būklės šalyje, – sakė pašnekovas. – Ši data bent yra numatyta”.

Anot BBC, pranešimas apie šio referendumo datą pasirodė ir socialinio tinklo “Facebook” Egipto vyriausybės puslapyje.

Jame pažymima, kad ketinama keisti septynis konstitucijos straipsnius; vienas straipsnis bus išimtas, taip pat įrašyti trys nauji.

Egipto kariškiai, valdžią gavę vasario 11 dieną atsistatydinus prezidentui Hosni Mubarakui (Hosniui Mubarakui), praėjusį mėnesį suspendavo konstituciją ir paleido parlamentą.

Aukščiausioji ginkluotųjų pajėgų taryba įsteigė komitetą konstitucijos pataisoms parengti. Komitetui vadovauja gerbiamas mokslininkas Tarekas al-Bishri (Tarekas Bišris), kuris pasiūlė numatyti ketverius metus truksiančią prezidento kadenciją ir apriboti galimybę būti prezidentu vienam asmeniui iki dviejų kadencijų.

Pagal ligšiolinę konstituciją prezidentas galėjo valdyti šalį neribotą laiką, o viena jo kadencija buvo šešeri metai.

Keisti ketinama 76-ąjį straipsnį, kad būtų mažiau apribojimų kandidatams į prezidento postą, 88-ąjį straipsnį – apie teisinę rinkimų stebėseną, 93-iąjį straipsnį, apibrėžiantį apeliavimo dėl galutinių rinkimų rezultatų tvarką.

Taip pat bus keičiamas 189-asis straipsnis, kuriuo šiuo metu tik prezidentui ir parlamento pirmininkui leidžiama siūlyti konstitucijos pataisas.

Panaikinamas 179-asis straipsnis, suteikiantis teisę prezidentui įsakyti kariškiams teisti civilius.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas atsisakė šalies parlamento siūlymo surengti referendumą dėl dabartinio valstybės vadovo įgaliojimų pratęsimo iki 2020 metų be visuotinių rinkimų.

Atitinkamo N.Nazarbejevo įsako, pasirašyto sausio 6 dieną, tekstas skelbiamas Kazachstano valstybiniuose laikraščiuose.

“Atmesti Kazachstano Respublikos parlamento siūlymą pateikti respublikiniam referendumui Kazachstano Respublikos Konstitucijos pataisas ir papildymus”, – sakoma įsake.

N.Nazarbaevo sprendimas buvo netikėtas daugeliui stebėtojų, mačiusių valstybinę propagandos kampaniją už prezidento įgaliojimų pratęsimą.

Agentūros “Kazinform” duomenimis, maždaug per savaitę iniciatyvinei referendumo dėl įgaliojimų pratęsimo organizavimo grupei pavyko surinkti 3,1 mln. parašų (kai plebiscitu būtina surinkti 200 tūkst.).

“Suverenios valstybės istorija įtikinamai patvirtina: Nursultanas Nazarbajevas yra Lyderis, kuris žvelgia į ateitį, sumaniai vertina šalies išorinės ir vidaus plėtotės tendencijas, numato ateities uždavinius, kad kiltų žmonių gerovė”, – rašo penktadienį valstybinis laikraštis “Kazachskaja pravda”. – Šie uždaviniai iki šiol buvo sėkmingai sprendžiami ir turi būti sprendžiami ateityje jam tiesiogiai vadovaujant”.

Siūlymą surengti referendumą kritikavo Kazachstano opozicionieriai, taip pat JAV vyriausybė. Vašingtonas pareiškė, kad tokie žingsniai būtų smūgis demokratijai, ir paragino Kazachstaną surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus”.

NEPAKEIČIAMAS VADOVAS

Kiti parlamento rinkimai turi vykti Kazachstane 2012 metais. Referendumo surengimas (stebėtojai mano, kad plebiscitas būtų galėjęs įvykti jau kitų metų vasarą) reikštų, kad rengti eilinę prezidento kampaniją nėra reikalo.

1995 metų balandį įvyko visuotinis referendumas, pagal kurio rezultatus prezidento N.Nazarbajevo įgaliojimai buvo pratęsti iki 2000 metų. Vėliau N.Nazarbajevas iškovojo pergalę prezidento rinkimuose 1999 ir 2005 metais. 2007 metais parlamentas suteikė jam teisę balotiruotis į valstybės vadovo postą neribotą skaičių kartų.

Buvęs metalurgas, užkopęs komunistinės hierarchijos laiptais iki SSKP CK Politinio biuro nario, po to tvirtai įsitvirtinęs nepriklausomo Kazachstano valdžios Olimpe N.Nazarbajevas paskelbė praėjusių metų rugsėjį, kad iškels savo kandidatūrą kituose rinkimuose.

Pernai birželį Kazachstano parlamentas suteikė N.Nazarbajevui Jelbasy – “tautos lyderio” – titulą. Šis sprendimas buvo priimtas, nors prezidentas prašė deputatų nebalsuoti už tokį įstatymą.

Vakarų stebėtojai nė karto neįvertino, kad rinkimai Kazachstane buvo laisvi ir sąžiningi. Tačiau tai nesutrukdė Kazachstanui 2010 metais perimti pirmininkavimą Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje – 2011 metais šie įgaliojimai perėjo Lietuvai.

Kazachstano parlamentas trečiadienį pasiūlė surengti referendumą dėl du pastaruosius dešimtmečius šaliai vadovavusio prezidento Nursultano Nazarbajevo mandato pratęsimo iki 2020 metų.

Kad referendumas būtų surengtas, šiam pasiūlymui dar turi pritarti pats 70 metų lyderis.

Referendumas N.Nazarbajevui veikiausiai leistų išvengti rinkimų, kurie turėtų vykti 2012 metais.

Šio žingsnio šalininkai ir priešininkai mano, kad referendumas galėtų būti surengtas jau ateinantį kovą. N.Nazarbajevui, kuris tvirtai vadovavo šiai Centrinės Azijos valstybei nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo laikų, veikiausiai nebūtų sunku užsitikrinti įtikinamą pergalę.

“Kaip ir visa mūsų tauta, mes, parlamentarai, siejame sėkmingą šalies ateitį tik su jumis ir jūsų vardu”, – sakoma Mažilio (žemųjų parlamento rūmų) deputatų kreipimesi į prezidentą, kurį paskelbė vietos žiniasklaida.

“Kreipiamės į jus, pirmasis prezidente, Tautos Vade, mūsų nepriklausomos valstybės įkūrėjau ir kūrėjau, įnešusiam neįkainojamą indėlį į Kazachstano sutvirtinimą, su iniciatyva paskelbti respublikos referendumą”, – pridūrė įstatymų leidėjai.

N.Nazarbajevo administracija kol kas šio pareiškimo nekomentavo.

Kazachstano parlamente nėra opozicijos deputatų, tačiau opozicijos veikėjai pareiškė, kad šis referendumas būtų mėginimas išvengti konkurencijos per rinkimus.

Pagal Kazachstano įstatymus referendumą galima organizuoti parlamento prašymu arba vadovaujantis visuomenės inicijuota peticija, jeigu ją pasirašytų bent 200 tūkst. piliečių.

1995 metais N.Nazarbajevas paskelbė ir lengvai laimėjo referendumą, pagal kurį jo įgaliojimai buvo pratęsti nuo 1996 iki 2000 metų.

Buvęs metalurgijos pramonės darbininkas, Sovietų Sąjungoje iškilęs iki Komunistų partijos politinio biuro nario posto, o vėliau tapęs Kazachstano prezidentu, rugsėjį paskelbė sieksiantis dar vienos kadencijos.

Vadovaujant kazachų “tėveliu” vadinamam N.Nazarbajevui, Kazachstanas pritraukė per 150 mlrd. JAV dolerių užsienio investicijų.

Kazachstanas turi didžiausius pasaulyje urano išteklius, taip pat didžiausią naftos telkinį iš atrastų per pastaruosius 40 metų.

Seimas antradienį atmetė nutarimo projektą, kuriuo siūlyta skelbti referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo perpus.

Už nutarimo projektą balsavo 21 Seimo narys, prieš – 40, 17 susilaikė. Už referendumo iniciatyvą balsavo “tvarkiečiai”, dalis “darbiečių”, Seimo narių mišri grupė. Valdantieji, taip pat ir opoziciniai socialdemokratai, išskyrus vieną atstovą, buvo prieš.

Nutarimo projektas atmestas galutinai, nutarta, kad jo neverta net tobulinti.

Nutarimo projektu siūlyta rengti privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo, kad Seimą sudaro 71 vienmandatėse apygardose išrinkti tautos atstovai.

Referendumo iniciatoriai pristatydami pataisą argumentavo, jog tautos teisė apsispręsti, kiek atstovų deleguoti į Seimą.

“Jūs man parodykit nors vieną firmą, kur ne šeimininkas nustato, kiek jam reikia darbuotojų, ar tai būtų samdiniai, ar kumečiai, o patys darbuotojai. Suverenas yra tauta, tai yra priimti galutinį sprendimą, kiek jam samdyti Seimo narių, galutinį žodį privalo pasakyti piliečiai”, – kalbėjo opozicinės frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnas Valentinas Mazuronis.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vincė Vaidevutė Margevičienė teigė, kad kuo mažiau parlamentarų, tuo silpnesnė parlamentinė kontrolė.

“Kodėl jūs toks nedrąsus, Valentinai, siūlyti 71. Gal apskritai reikėtų paleisti Seimą ir užtektų vieno prezidento? Tvarka tai bus?” – ironizavo socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.

Šiuo metu Seimą sudaro 141 parlamentaras: 71 renkamas vienmandatėse apygardose, 70 – pagal partijų sąrašus.

Šveicarai sekmadienį vykusiame referendume pritarė kraštutinių dešiniųjų iniciatyvai, kad iš šalies būtų automatiškai išvaromi už tam tikrus nusikaltimus nuteisti užsieniečiai.

Šios iniciatyvos kritikai tokią referendumo baigtį pavadino “niūria diena žmogaus teisėms”.

Pritarimas šiai iniciatyvai referendume yra visuomenės nesaugumo išraiška, sakė teisingumo ministrė Simonetta Sommaruga (Simoneta Somaruga) ir nurodė, kad vyriausybė išnagrinės, kaip įgyvendinti naujas taisykles nepažeidžiant šalies tarptautinių įsipareigojimų.

Per referendumą 52,9 proc. šveicarų pritarė, kad iš šalies būtų automatiškai išsiunčiami tie užsieniečiai, kurie bus pripažinti kaltais dėl “išžaginimo, (kito) rimto lytinio nusikaltimo, smurto aktų, tokių kaip plėšimas”, narkotikų kontrabandos ir “piktnaudžiavimo socialine parama”.

Tokiam pasiūlymui nepritarė 47,1 proc. balsavusiųjų. Iniciatyva atmesta tik šešiuose iš 26 šalies kantonų.

Federalinio migracijos biuro duomenimis, kasmet iš Šveicarijos išvaroma 350-400 žmonių, tačiau prognozuojama, kad po naujos iniciatyvos priėmimo šis skaičius išaugs iki 1,5 tūkstančio.

Referendumas surengtas praėjus lygiai metams po to, kai Šveicarija papiktino islamiškąjį pasaulį, uždraudusi šalyje statyti naujus minaretus. Šią iniciatyvą taip pat aktyviai rėmė kraštutinių dešiniųjų Šveicarijos liaudies partija (SVP).

Sekmadienį priimtas sprendimas yra “pirmasis žingsnis kelyje į didesnį saugumą”, savo pareiškime rašė SVP.

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija “Amnesty International” savo ruožtu pareiškė, kad tai “niūri diena žmogaus teisėms Šveicarijoje”.

Sekmadienį vykusiame referendume taip pat buvo balsuojama dėl Socialistų partijos pateiktos “didesnio mokestinio teisingumo” iniciatyvos.

Partija prašė šveicarų patvirtinti minimalius 22 proc. mokesčius žmonėms, uždirbantiems daugiau nei 250 tūkst. frankų (650 tūkst. litų).

Šis pasiūlymas nesulaukė šveicarų palaikymo – prieš jį balsavo 58,5 proc. referendumo dalyvių.

Tokia priemonė būtų apribojusi atskirų kantonų ir bendruomenių teisę patiems nusistatyti mokesčių dydį ir priverstų šalies turtingiausiuosius mokesčių rinkėjams atiduoti daugiau.

Kai kurie pramonininkai, tokie kaip liftų magnatas Alfredas Schindleris (Alfredas Šindleris), grasino išsikraustyti iš šalies, jei šis pasiūlymas būtų priimtas.

“Schlinder Group” vadovas teigė, kad ši priemonė “kelia pavojų visų gerovei, pradedant paprastais darbuotojais ir baigiant tais, kurie uždirba daugiausia”.

Vyriausybė ir centro dešiniųjų partijos taip pat nepritarė šiam pasiūlymui ir perspėjo, kad tokia priemonė sumažintų Šveicarijos patrauklumą

Šveicarai sekmadienį balsuoja referendume dėl to, ar reiktų automatiškai išvaryti iš šalies už tam tikrus nusikaltimus nuteistus užsieniečius, taip pat – dėl pasiūlymo apriboti konkuravimą mokesčių srityje nustatant minimalius mokesčius visiems.

Abu šie pasiūlymai Šveicarijoje išprovokavo piktus debatus. Prieš pasiūlymą dėl taisyklių užsieniečiams sugriežtinimo protestavo žmogaus teisių gynėjai.

Praėjus metams po to, kai šalyje pavyko uždrausti statyti minaretus, kraštutinių dešiniųjų Šveicarijos liaudies partija (SVP) surengė dar vieną agresyvią kampaniją – šį kartą ji nori, kad iš tam tikrus nusikaltimus padariusių užsieniečių būtų atimti leidimai gyventi šioje šalyje.

Partijos platintame plakate pavaizduoja balta avis, iš Šveicarijos vėliavos išspirianti juodą avį. Kitame plakate pavaizduotas į gangsterį panašus vyras ir parašyta: “Ivanas S., žagintojas ir, netrukus, šveicaras?”.

“Viskas labai paprasta: mes manome, kad žmonės, kuriuos sutinkame Šveicarijoje, turėtų gerbti šios šalies taisykles”, – sakė SVP prezidentas Vo kantone Fabrice’as Moscheni (Fabrisas Mošenis).

Tokia partijos kampanija, regis, duoda vaisių. Naujausios apklausos rodo, kad 54 proc. šveicarų pritaria SVP pasiūlymui, 43 proc. jo nepalaiko ir tik trys proc. dar nėra apsisprendę.

Jau dabar teisėjai gali nurodyti deportuoti nusikaltėlius užsieniečius, tačiau SVP pasiūlymas yra dar platesnis. Pagal jį reiktų automatiškai išsiųsti tuos, kurie bus pripažinti kaltais dėl “išžaginimo, (kito) rimto lytinio nusikaltimo, smurto aktų, tokių kaip plėšimas”, narkotikų kontrabandos ir “piktnaudžiavimo socialine parama”.

Federalinio migracijos biuro duomenimis, kasmet iš Šveicarijos išvaroma 350-400 žmonių, tačiau jei bus priimta naujoji iniciatyva, šis skaičius išaugs iki 1,5 tūkstančio.

Kritikai sako, kad ši iniciatyva atsiduoda diskriminacija ir yra tokio paties ksenofobinio tono kaip ir minaretų draudimas.

Tuo tarpu Socialistų partija, esanti visai kitame politinio spektro gale, surengė kampaniją už “didesnį mokestinį teisingumą” ir prašo šveicarų patvirtinti minimalius 22 proc. mokesčius žmonėms, uždirbantiems daugiau nei 250 tūkst. frankų (650 tūkst. litų).

Tokia priemonė apribotų atskirų kantonų ir bendruomenių teisę patiems nusistatyti mokesčių dydį ir priverstų šalies turtingiausiuosius mokesčių rinkėjams atiduoti daugiau.

Kai kurie pramonininkai, tokie kaip liftų magnatas Alfredas Schindleris (Alfredas Šindleris), grasino išsikraustyti iš šalies, jei šis pasiūlymas bus priimtas.

“Schlinder Group” vadovas teigia, kad ši priemonė “kelia pavojų visų gerovei, pradedant paprastus darbuotojus ir baigiant tais, kurie uždirba daugiausia”. Be to, A.Schindleris sako, kad savo šalyje nebesijaučia pageidaujamas.

Vyriausybė ir centro dešiniųjų partijos nepritaria šiam pasiūlymui ir perspėja, kad tokia priemonė sumažintų Šveicarijos patrauklumą.

Tačiau pasiūlymo šalininkai tiki, kad konkuravimas mokesčių srityje kursto tokias lenktynes, kad kantonai, siekdami privilioti milijonierius juose gyventi, suteikia jiems dar daugiau mokesčių lengvatų.

Naujausios apklausos, kurias atliko Šveicarijos visuomeninė televizija ir radijas, rodo, kad balsavimo baigtį prognozuoti sunku: šiuo metu pasiūlymui pritaria 46 proc. šveicarų, nepritaria – 39 proc., o dar 15 proc. yra neapsisprendę.

Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) atstovai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pirmadienį įteikė per 53 tūkst. piliečių parašų, kad Seimas svarstytų jų parengtus įstatymų pakeitimus dėl palankesnių sąlygų piliečiams inicijuoti referendumą bei įstatymų pataisas.

Parašus įteikusio Naujosios sąjungos lyderio Artūro Paulausko tvirtinimu, iš viso surinkti 53 246 parašai. Jų autentiškumą dar tikrins VRK. Norint teikti teisės aktų projektus parlamentui, tinkamų parašų turi būti ne mažiau kaip 50 tūkstančių.

Socialliberalai siūlo keisti Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos ir Referendumo įstatymus.

Referendumo įstatyme norima gerokai pailginti piliečių parašų rinkimo terminą. Vietoj šiuo metu esančio trijų mėnesių siūloma nustatyti šešių mėnesių terminą 300 tūkst. Lietuvos piliečių parašų surinkti.

Be to, siekiama, kad pasirašantieji galėtų naudotis ne tik pasu ar tapatybės kortele, bet ir vairuotojo, pensininko, neįgaliojo, nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimais.

Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme siūloma numatyti, kad 50 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę, parašų dėl įstatymo projekto teikimo parlamentui privalo būti surinkti ne per du mėnesius, kaip yra dabar, o per keturis.

Iniciatyvos palengvinti piliečių įstatymo leidybos ir referendumo iniciatyvos teises socialliberalai ėmėsi, kai nepavyko laiku surinkti reikiamo parašų skaičiaus paskelbti referendumui dėl naujos Seimo paleidimo galimybės.

Naujoji sąjunga (socialliberalai), pavasarį nesėkmingai bandžiusi surinkti parašus skelbti referendumą, šįsyk bandys inicijuoti teisės aktų pataisų svarstymą Seime, kad būtų lengviau surinkti piliečių parašus dėl referendumo surengimo.

Naujoji sąjunga pranešė rinksianti parašus, kad Seimas svarstytų Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos ir Referendumo įstatymų pataisas, kuriomis būtų pratęsiami parašų rinkimo terminai. Paraišką dėl iniciatyvinės grupės registravimo socialliberalai antradienį ketina pateikti Vyriausiajai rinkių komisijai.

Socialiberalai siūlo nuo 3 iki 6 mėnesių pratęsti terminą, per kurį reikia surinkti 300 tūkst. piliečių parašų rengti referendumui, nuo 2 iki 4 mėnesių – 50 tūkst. piliečių parašų pasiūlyti įstatymo projektui.

“Šie įstatymai – esminiai, reglamentuojantys konstitucinę piliečių teisę dalyvauti sprendžiant svarbiausius šalies klausimus. Deja, šiuo metu šiais įstatymais piliečiai negali pasinaudoti”, – teigia NS pirmininkas, iniciatyvinės grupės koordinatorius Artūras Paulauskas.

Šį pavasarį socialliberalai nesėkmingai bandė inicijuoti referendumą, kuriuo Konstituciją siūlyta papildyti nuostata, kad šalies prezidentas 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių reikalavimu gali skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Įstatymas numato, kad referendumas rengiamas, jei jo iniciatoriai per tris mėnesius surenka ne mažiau 300 tūkst. jo reikalaujančių rinkimų teisę turinčių piliečių parašų. Socialliberalams jų pavyko surinkti per 200 tūkstančius.