Reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad absoliuti dauguma vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje skundžiasi prastu regėjimu ir net trečdalis jų dėl prasto regėjimo yra patekę į sveikatai pavojingą situaciją. Šiandien, prasidedant akių ligos – amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) – minėjimo savaitei, šia liga sergančių pacientų draugija įspėja, kad prasto regėjimo nereikėtų priskirti senėjimo padariniams, nes tai gali būti klastingos ligos požymiai.

Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atliktas tyrimas atskleidė, kad absoliuti dauguma (83,8 proc.) vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje skundžiasi prastu regėjimu. Apklausiami gyventojai skundėsi ne tik konkrečiomis akių ligomis, bet ir rimtais simptomais: mirgančiu ar judančiu vaizdu, prieš akis matomomis dėmėmis, šešėliais, besiliejančiu vaizdu, kreivomis linijomis ir pan.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikų gydytoja oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė pasakodama apie vyresnio amžiaus žmonėms pasireiškiančią AGDD teigia, kad sunerimti reikėtų tuomet, kai vaizdai tampa netaisyklingi, linijos iškraipytos. AGDD taip pat pasireiškia matoma pilka ar juoda dėmė prieš akis, skaitant – „šokinėjančiomis“ raidėmis. „AGDD – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pakenkimas. Užklupus šiai ligai, geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės, pradeda silpti centrinis regėjimas“, – teigia gytytoja oftalmologė.

Pasak AGDD pacientų draugijos vadovės Dalios Marijos Žižliauskienės, Lietuvoje gyventojai apie AGDD, kuri tampa dažniausia aklumo priežastimi, nėra girdėję. „Lietuvoje diagnozuotų AGDD atvejų yra keliasdešimt tūkstančių, tačiau koks realus ligos paplitimo mastas nėra žinoma, kadangi žmonės AGDD simptomus priskiria senatvės procesui ir į gydytojus nesikreipia“, – teigia D. M. Žižliauskienė.

Sudėtinga apsipirkti, nesaugu lipti laiptais

Net trečdalis (34,8 proc.) respondentų teigė, kad dėl prasto regėjimo yra patekę į sveikatai pavojingą situaciją. Pati su AGDD kovojanti pacientų draugijos vadovė pasakoja, kad dažniausias traumų pavojus – kai nepastebima kliūtis, už kurios užkliūnama bei parvirstama. „Sergantiesiems AGDD sudėtinga lipti laiptais žemyn, nes į juos žiūrint jų tiesiog nesimato arba jie matomi iškreiptai. Einant per gatvę sudėtinga tiksliai įvertinti, kokiu atstumu yra nutolę automobiliai. Be to, pavojus gresia vartojantiems vaistus pacientams, kadangi įžiūrėti tablečių pavadinimą sudėtinga“, – teigia D. M. Žižliauskienė.

Tyrimas atskleidė, kad prastai matantieji kasdien susiduria su neįveikiamais uždaviniais. Net 86 proc. prastai matančiųjų teigė, kad jiems parduotuvėje sudėtinga įžiūrėti kainas, nemaža dalis respondentų teigė, kad dėl prastesnio regėjimo jiems sudėtinga išsirinkti tinkamas prekes (76 proc.), skaityti (75 proc.), rašyti (64 proc.), įsisiūti sagą (44 proc.), saugiai įlipti į viešąjį transportą (25 proc.), tvarkyti namus (12 proc.), saugiai gaminti maistą (11 proc.), nusikirpti nagus (9 proc). 11,5 proc. respondentų teigė, kad dėl prasto regėjimo jiems sudėtinga orientuotis aplinkoje.

„Susirgus AGDD gyvenimo kokybė ženkliai pablogėja, nes tam tikrose situacijose tampi bejėgis ir esi priklausomas nuo kitų, pavyzdžiui, nežinai į kurį autobusą įlipti, kol kas nors neatsako į klausimą, kokio maršruto autobusas atvažiavo. Todėl labai svarbu profilaktiškai tikrintis akis, kad AGDD būtų laiku diagnozuota ir dar būtų galimybė sustabdyti ženklų regėjimo pablogėjimą ar net jo netekimą“, – teigia D. M. Žižliauskienė.

D. M. Žižliauskienė pasakoja, kad AGDD, ypač šlapioji jos forma, progresuoja itin greitai: geltonoji dėmė gali surandėti net per porą mėnesių, o tai reiškia, kad nebegali būti taikomas joks gydymas, gresia regėjimo netekimas. „Labai apmaudu, kad tiems žmonėms, kurie kreipiasi medicininės pagalbos, vietoj to, kad būtų stabdomas ligos progresavimas, tenka laukti milžiniškose eilėse, kol jie gauna reikiamą pagalbą“, – dėl gydytojų perkrovimo darbu apgailestauja pacientų draugiją įkūrusi D. M. Žižliauskienė.

Pasak dr. J. Balčiūnienės praėjusių metų pabaigoje buvo atliktas sergančiųjų AGDD gyvenimo kokybės tyrimas. Jis atskleidė, kad AGDD yra tokia pati sekinanti liga, kaip ir kitos lėtinės negalią sukeliančios ligos, pvz., artritas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir AIDS. O sveikatos būklės įvertinimas buvo panašus kaip ir sergant krūties vėžiu, sėklidžių vėžiu, cukriniu diabetu, AIDS, ištikus insultui, miokardo infarktui, sergant osteoartritu, opiniu kolitu ar dializėmis gydoma inkstų liga. Gydytoja oftalmologė pasakoja, kad siekiant išvengti AGDD, būtina propaguoti sveiką gyvenseną (mitybos rėžimo priežiūra, rūkymo atsisakymas).

Reprezentatyvi gyventojų telefoninė apklausa atlikta š. m. rugsėjo 13-19 d. Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ apklausoje dalyvavo 507 vyresnio nei 60 metų amžiaus respondentai iš visos Lietuvos.

AGDD simptomai:

• Pablogėjęs centrinis matymas.
• Regėjimo lauke atsiranda tamsi dėmė.
• Vaizdo formos ir dydžio iškraipymai.
• Spalvinio matymo sutrikimai.
• Akis lėčiau prisitaiko prie tamsos.

Rizikos veiksniai:

• Amžius: paplitimas didėja priklausomai nuo amžiaus. Pradinės stadijos AGDD paplitimas 43-54 metų amžiaus grupėje – 8%, o 75 ir vyresnių – 30%.
• Lytis: moterys AGDD serga šiek tiek dažniau nei vyrai.
• Rasė: baltaodžiai serga daug dažniau nei kitų rasių atstovai.
• Rainelės spalva: kuo šviesesnė rainelė, tuo didesnė AGDD rizika.
• Genetiniai veiksniai: sergančiųjų šeimose AGDD paplitimas gerokai didesnis ir liga prasideda 10-20 metų anksčiau.
• Rūkymas: 2 kartus padidina AGDD riziką.
• Saulės šviesa: turi neigiamą poveikį tinklainei ir skatina AGDD progresavimą.
• Padidėjęs kraujo spaudimas.
• Nutukimas/aterosklerozė.
• Mitybos sutrikimas: antioksidantų, mikroelementų, karotinoidų trūkumas didina AGDD riziką.

Apie amžinę geltonosios dėmės degeneraciją

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pakenkimas, kuomet geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės ir ima silpti centrinis regėjimas.

Tai viena dažniausių aklumo priežasčių Lietuvoje. Manoma, kad Lietuvoje toli pažengusia AGDD forma sergančiųjų yra apie 40 tūkst. ir kasmet jų padaugėja nuo 1,6 iki 3 tūkstančių. Apie 80 proc. AGDD atvejų sudaro vadinamoji sausoji forma – ji nėra pagydoma. Kita AGDD forma – eksudacinė, dėl jos regėjimą praranda iki 90 proc. AGDD ligonių. Būtent tie pacientai, kuriems nustatoma šios formos slaptoji neovaskuliarizacija, vieninteliai negauna jokio tinkamo gydymo ir yra pasmerkti regėjimo netekimui.

Rugsėjo 21 d. kasmet prasideda AGDD savaitė, kurios metu visame pasaulyje stengiamasi atkreipti žmonių dėmesį į šią klastingą akių ligą.

Geras regėjimas vairuotojams labai svarbus, jam susilpnėjus, tampa sunku užtikrinti saugų važiavimą. Trumparegystė ar toliaregystė nepatogumų sukelia tiek jauniems, tiek ir vyresniems vairuotojams, tačiau su amžiumi regėjimas labiau linkęs silpti. Štai katarakta, kuri žymiai padidina akių jautrumą šviesai ir dėl to stipriai pablogina matymą, gali atsirasti sulaukus 40 metų*.

„Kuo vyresnis vairuotojas, tuo dažniau jis turėtų tikrintis akis. Geras regėjimas itin svarbus – vairuotojui jis suteikia daugiausia informacijos. Deja, su amžiumi šis jutimas linkęs silpnėti,“ – teigia „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius.

Bėgant metams geram regėjimui ima reikėti vis daugiau šviesos. Štai 45-erių žmogui reikia keturis kartus daugiau šviesos nei 19-mečiui, o sulaukus 60 metų, jos poreikis išauga dešimt kartų. Be to, pailgėja ir laikas, reikalingas prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus vairuotojams pakėlus akis nuo prietaisų skydelio į kelią, persiorientavimas užtrunka bent viena sekunde ilgiau nei jaunesniems. Į akis spiginanti saulė kelia pavojų visiems eismo dalyviams, tačiau jos apakintiems vyresniems vairuotojams gerą regėjimą atgauti reikia daugiau laiko nei jaunesniems**.

Amžius taip pat gali sukelti sunkumų skiriant spalvas, ypač raudoną. Tai gali pakenkti, pavyzdžiui, gebėjimui pastebėti įsijungusius priešais važiuojančio automobilio stabdžių žibintus. Kai kuriems vyresnio amžiaus vairuotojams tam gali prireikti net dvigubai daugiau laiko nei jaunystėje. Metams bėgant taip pat blogėja periferinis matymas ir atstumo suvokimas**. „Susilpnėjęs periferinis matymas susiaurina vairuotojo matymo lauką taip, kad jis gali tiesiog nepastebėti ne tiesiai prieš akis esančių objektų. Tuo tarpu blogai atstumą suvokiantis vairuotojas sunkiau įvertina ir transporto priemonių judėjimo greitį,“ – sako „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.

Ne visus išvardintus sutrikimus medikai aptinka apžiūrų metu, tad svarbu patiems įvertinti regėjimo pakitimus. Pastebėjus, jog matymas susilpnėjo, svarbu imtis veiksmų, kad išvengtumėte nelaimingų atsitikimų. „Dėl su amžiumi išaugančios šviesos būtinybės, vyresnio amžiaus vairuotojai turėtų kiek įmanoma mažiau važinėti tamsiu paros metu ar esant nepalankioms oro sąlygoms. Kita vertus, norint apsisaugoti nuo akinančių saulės spindulių, reiktų pasirūpinti tamsiais akiniais, o kelionei rinktis tokį maršrutą, kad važiuoti saulei šviečiant tiesiai į akis reiktų kuo trumpiau,“ – pataria „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai. Pablogėjus periferiniam matymui, vairuotojai turėtų įprasti dažniau dairytis į šonus ir taip išsaugoti platų regos lauką.

* Šaltinis: www.allaboutvision.com

** Šaltinis: The AAA Foundation for Traffic Safety, www.aaaseniors.com