Šiandien premjero Andriaus Kubiliaus ir gaila, ir kartu pikta dėl jo veiksmų ar, tiksliau, neveiklumo.

Šiandien jam visi kelia ultimatumus, kurių niekaip neįmanoma suderinti tarpusavyje: liberalai reikalauja nedidinti mokesčių, opozicionieriai – nedidinti valstybės skolos ir neužkrauti dar didesnės naštos mūsų vaikams bei vaikaičiams, skirtingų sričių ministrai ir reikalauja, ir prašo žiauriai nekarpyti anksčiau jau numatytų asignavimų, nes taupymo rezervų nebėra, prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su konservatorių elektoratu pensininkais reikalauja netaupyti pensininkų sąskaita ir kitąmet jiems mokėti visiškai atkurtas pensijas. O milijardo kaip trūko, taip ir tebetrūksta (nors jei Europa ir toliau taip čiuoš žemyn, regis, trūks nebe milijardo, o gerokai daugiau). Beje, dauguma tų minėtų reikalautojų A.Kubiliui nieko išmintingo nesiūlo arba siūlo nesąmones. Pavyzdžiui, milijardą surinkti iš mokesčių už prabangos prekes.
Dėl ko pikta ant A.Kubiliaus? Dėl to, kad visus metus jis aiškino, kaip viskas Lietuvoje klesti, kaip auga ekonomika, didėja mokesčių surinkimas, mažėja nedarbas ir kaip puikiai jie suvaldę valstybės finansus per krizę. Taip kalbėdami jie nieko nedarė, nevykdė jokių reformų. Priešingai, dar netgi paskelbė nerealią kitų metų ekonomikos augimo prognozę ir pagal ją sukurpė biudžeto projektą, kuris, kaip dabar žinome, yra visiškai fantastinis. Iki metų pabaigos likus 20 dienų prasidėjo tikra desperacija, blaškymasis ir ne išmintingų, o tiesiog bet kokių išeičių ieškojimas. Visą šį procesą Laisvosios rinkos instituto ekspertai praėjusią savaitę surengtoje konferencijoje visai pagrįstai pavadino „Pavojus: antra naktinė mokesčių reforma – dar baisesnė“.
Jei nebūtų gyvenę iliuzijomis, A.Kubilius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė jau nuo pavasario ar bent jau vasaros galėjo ruoštis blogiems scenarijams ir per pusmetį tikrai būtų radę ne vieną išmintingą sprendimą. Juolab kad ir siūlymų niekada netrūko, tik reikėtų į juos įsiklausyti.
Kas būtų pati mažiausia blogybė šiuo metu? Tikriausiai sprendimas iš daugybės kompromisų, o ne vieną pusę (tarkime, tik pensininkus arba tik verslininkus) stipriai nuskalpuojantis biudžetas. Ir svarbiausia – daug kalbėti bei aiškinti. Nes jei premjeras ar kuris ministras pasakys, kad pensijų atkūrimas mažinamas perpus, tai kitą dieną prie Vyriausybės sulauks daug piktų ir šakėmis ginkluotų senjorų. O jei paprašys supratimo ir paskelbs, kad pensininkams reikia rinktis: ar jiems visiškai atkuriamos pensijos, bet didėja mokesčiai, jų vaikams mažėja algos, o dalis jų ir visai praranda pajamas; arba kita alternatyva – pusinis pensijų atkūrimas, tačiau tada mokesčiai nedidėja ir algos vaikams nesikeičia, nė kiek neabejoju, kad didesnė dalis pensininkų rinksis pusiau atkurtas pensijas, bet kuo mažiau nuostolių vaikams. Kitaip tariant, tokiu atveju ir vilkas bus sotus, ir avis sveika. Bet tam reikia aiškinimo ir išmintingų argumentų. Ir mažiausiai reikia tokių sprendimų, kokie buvo priimti 2008-ųjų gruodžio naktį.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad po branduolinės nelaimės Japonijoje Lietuvos nuogąstavimai dėl pašonėje planuojamų statyti Rusijos ir Baltarusijos jėgainių yra geriau girdimi tarptautinei bendruomenei.

“Po Fukušimos avarijos dėmesys tarptautinėje bendruomenėje, dėmesys Europos Sąjungoje branduolinių jėgainių saugai, be abejo, yra žymiai didesnis. Šiuo atžvilgiu susidaro geresnės galimybės mums atkreipti dėmesį į naujai planuojamų statyti jėgainių projektus prie Europos Sąjungos sienų. Iki tol mūsų susirūpinimas nebuvo girdimas”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Kubilius.

Jis pabrėžė, kad Lietuva nesutinka su poveikio aplinkai vertinimo ataskaitomis Rusijos Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje planuojamoms jėgainėms.

“Tai reiškia, kad mes išnaudojame mūsų turimas galimybes siekti, kad tokios branduolinės jėgainės nebūtų statomos pažeidžiant tarptautinių konvencijų reikalavimus. Bet vien tik mūsų pastangų arba pastangų dvišaliuose santykiuose pasiekti kokio nors rezultato nepakanka, todėl tarptautinės bendruomenės ir ES solidarus įsijungimas į tokių problemų sprendimą mums labai svarbus”, – sakė premjeras.

Baltarusija planuoja AE statyti maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Teigiama, kad 2,4 tūkst. megavatų galios dviejų reaktorių atominę elektrinę Baltarusijoje iki 2018 metų turėtų pastatyti Rusijos įmonė “Atomstrojeksport”.

Rusija Baltijos atominę elektrinę stato su Lietuva besiribojančioje Karaliaučiaus srityje.

Lietuvoje planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės (AE) statybos aikštelių seismologinių tyrimų rezultatus tikimasi gauti netrukus.

“Reikalavimai buvo griežčiausi, todėl nežinau, ką galėtume peržiūrėti, nes mums niekas nepasikeitė”, – “Verslo žinioms” sakė Visagino atominės elektrinės (VAE) išorinių reikalų direktorius Rimantas Vaitkus.

Anot jo, rezultatų laukiama po kelių savaičių.

Dėl žemės drebėjimo ir cunamio sukeltų avarijų Japonijos branduolinėse jėgainėse Lietuva stebės padėtį ir lauks Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) specialistų išvadų.

R.Vaitkus siūlo gamtos sukeltą katastrofą įvertinti kitu kampu. Jo nuomone, branduolinės technologijos visiškai išlaikė egzaminą.

“Penktas žmonijos istorijoje žemės drebėjimas, cunamis, pakartotiniai požeminiai smūgiai – nušluoti visi pastatai, o prieš penkis dešimtmečius projektuotos branduolinės jėgainės liko stovėti”, – sakė jis.

R.Vaitkaus teigimu, aktyvioje seisminėje zonoje buvę reaktoriai atsijungė taip, kaip buvo numatyta. O problemos esą kilo dėl cunamio pažeistų išorinių maitinimo šaltinių, kurie aprūpino elektros energija reaktorių aušinimo sistemas.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) ketvirtadienį paragino Egipto prezidento Hosni Mubarako (Hosnio Mubarako) vyriausybę ir opoziciją “nedelsiant” pradėti derybas dėl valdžios perdavimo.

“Raginu vyriausybę ir plataus spektro opozicijos, pilietinės visuomenės ir politinių jėgų atstovus nedelsiant pradėti rimtas derybas dėl taikios ir tvarkingos pereigos”, – sakė H.Clinton.

“Egipto žmonės laukia prasmingo proceso, kuris atneštų realias permainas”, – sakė valstybės sekretorė.

“The New York Times” ketvirtadienį vėlai vakare remdamasis JAV vadovo Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos pareigūnais pranešė, kad Vašingtonas su Egipto valdžios atstovais svarsto planą, numatantį, kad prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) nedelsiant atsistatydina ir perleidžia valdžią pereinamojo laikotarpio vyriausybei.

Remiantis pranešimu, kuriame taip pat cituojami arabų diplomatai, šiuo planu, pagal kurį prie šalies vairo turėtų stoti Omaro Suleimano vadovaujama laikinoji vyriausybė, siekiama užsitikrinti Egipto kariškių paramą.

Baltųjų rūmų atstovas spaudai Tommy Vietoras (Tomis Vaitoras), su kuriuo susisiekė agentūra AFP, nepatvirtino šio pranešimo, tačiau nurodė: “Prezidentas pasakė, kad atėjo laikas pradėti taikią, tvarkingą ir prasmingą pereigą – efektyvių, nuodugnių derybų keliu”.