Nejau Dalia Grybauskaitė iš tiesų nejaučia jokios asmeninės atsakomybės už tai, kad kitų metų biudžeto svarstymas tik per plauką netapo valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės griūties priežastimi?

Įdomu, ką ji būtų sakiusi ir dariusi, jeigu liberalai kelias paras trukusių derybų su konservatoriais metu vis dėlto nebūtų iškėlę valstybės intereso aukščiau idėjinių principų ir trenkę Vyriausybės durimis su žodžiais: „Tesižino, mes už naujus mokesčiu nebalsuosime“? Tai, beje, artėjančių Seimo rinkimų akivaizdoje visiems liberalams – tiek „masiuliniams“, tiek „čaplikiniams“ – būtų labai naudinga. Vis dėlto valstybinis mastymas nugalėjo ir šį kartą. Bet jeigu D.Grybauskaitė iš anksto taip ir planavo – jog liberalai nesiryš griauti Vyriausybės artėjančios antrosios euro krizės bangos akivaizdoje ir likus keliems mėnesiams iki svarbiausio per visą nepriklausomybės laikotarpį energetinio projekto – Visagino atominės elektrinės – statybos sutarties pasirašymo, tuomet ji neturi nei gėdos, nei sąžinės.
Visa 2012-ųjų biudžeto svarstymo krizė kilo išimtinai dėl D.Grybauskaitės užgaidos – žūtbūt padidinti pensijas jei ne iki 2009-ųjų lygio, tai bent puse to dydžio. Priminsime, kad nors pensijos užėjus finansinei krizei Seime buvo mažinamos laikinai, dvejiems metams, bet jų privalomas didinimas 2012 m. buvo D.Grybauskaitės pramanas. Nes rimto ekonomikos augimo ir pastebimo įplaukų į biudžetą padidėjimo dar reikės keletą metų laukti. Tačiau vasario mėnesį D.Grybauskaitė nei iš šio, nei iš to pareiškė darysianti viską, kad rengiant 2012-ųjų biudžetą jame būtų suplanuotas pensijų didinimas nuo kitų metų sausio 1-osios. Tuo metu Vyriausybė jau kelis kartus buvo atmetusi Seimo opozicijos iniciatyvas didinti pensijas anksčiau nei numatyta, nes tam paprasčiausiai nebuvo pinigų ir D.Grybauskaitė negalėjo to nežinoti.
Žinia, vasarį kai kas D.Grybauskaitės raginimą ir Vyriausybės sutikimą pakelti pensijas vertino kaip netiesioginę Prezidentūros paramą Andriaus Kubiliaus partijai artėjančių Savivaldybių tarybų rinkimų akivaizdoje. Regis, tai buvo klaidingas vertinimas, mat antrą kartą raginimas didinti pensijas iš D.Grybauskaitės lūpų nuskambėjo rugsėjo 1-ąją, artėjant Seimo rudens sesijai, kurios svarbiausiu darbu ir būna biudžeto tvirtinimas. Prezidentės reikalavimo prasilenkimas su sveiku protu buvo stulbinamas. Tuo metu tik aklas nematė, kas dedasi su Graikija ir Pietų Europos skolomis – euro zonos krizė ir iš jos ateinantis smūgis Lietuvai, kurios visas 2011-ųjų ekonominis augimas buvo grįstas eksportu į svarbiausias euro zonos valstybes, buvo akivaizdi. Tą matė ir D.Grybauskaitė, iš karto po reikalavimo 2012-aisiais didinti pensijas, sakiusi: „Kalbėjau ir su premjeru, ir su finansų ministre, ir puikiai suprantu mūsų biudžetinę situaciją. Puikiai matome perspektyvas kitąmet ir turime matyti, kas vyksta aplink Lietuvą. Tai yra tikėtinos ekonominės problemos ir antros sunkmečio bangos įtaka mūsų ekonomikai“.
Taigi, konstatuojame – rugsėjį, Vyriausybei baigiant rengti 2012-ųjų biudžeto projektą ir Seimui renkantis jį svarstyti, D.Grybauskaitė, pati buvusi finansų ministre ir EK finansų komisare, žinojo: jog Graikijos skolų krizė virsta visos euro zonos, taigi ir visos Europos Sąjungos ekonomikos krize; jog euro zonos krizė neišvengiamai pakirs Lietuvos eksportą į ES šalis, pirmiausia – į Vokietiją; jog sumažėjęs eksportas stabdys ekonomikos kilimą ir sumažins įplaukas į biudžetą; jog mažėjančios įplaukos į biudžetą vers Vyriausybę peržiūrėti 2012-ųjų biudžeto išlaidas; jog finansuoti didesnį, nei 3 proc. biudžeto deficitą, nebus iš ko, nes euro krizės metu finansų rinkos sumažino skolinimą netgi Vokietijai.
Trumpai sakant – D.Grybauskaitė puikiai žinojo, jog Vyriausybė neturi iš kur paimti ir negali pasiskolinti 600 milijonų litų, reikalingų pensijų padidinimui, bet vis tiek, keldama balsą, reikalavo padaryti neįmanoma. Kaip reikia vertinti tokį valstybės vadovės (pabrėšime, puikiai išmanančios finansus ir labai teisingai 2008 m. dėjusios į šuns dienas premjerą Gediminą Kirkilą, kad šis nesielgia taip, kaip dabar elgiasi A.Kubilius) elgesį? Atidėjus į šalį nelietuviškus ir necenzūrinius išsireiškimus – kaip visišką finansinį neatsakingumą ir politinį nepadorumą.
Jeigu D.Grybauskaitė galvotų apie valstybės pasirengimą kaip galima saugiau pergyventi antrąją ekonominės krizės bangą, o ne apie norą pasirodyti „labai kieta“ prezidente, kurios žodis nekeičiamas, net jeigu prieštarauja sveikam protui, ji būtų išėjusi į televiziją ir pasakiusi: „Mieli pensininkai. Žinau, kad jums nėra lengva, žinau, kad daugelis jūsų tikėjotės, jog nuo kitų metų pensijos vėl bus tokios, kaip gerais laikais. Deja, valstybės ekonomikos pagerėjimas 2011 m. buvo nepakankamas, kad būtų iš kur paimti papildomų pinigų jūsų pensijoms, o laikai ateina sunkūs, gal net sunkesni, nei 2009-2010 m. Tie, kurie šiandieną uždirba jums pensijas, jau ir taip apkrauti mokesčiais, turi auginti vaikus ir mokėti paskolas bankams, jie neturi tokių lengvatų šildymui ir vaistams, kokias turite jūs. Patikėkite, dirbantiesiems išgyventi šiandien netgi sunkiau, nei pensininkams, tad neprašykite, kad Seimas didintų ar įvedinėtų naujus mokesčius tam, kad kitais metai būtų padidintos jūsų pensijos“. Pensininkai būtų ją supratę. Ir ne tik pensininkai, prezidentę būtų supratę visi. O dabar nesupras daugelis, ypač tie, kurie kadaise už ją balsavo.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), iš gamintojų reikalaudama įrodyti, kad produktuose nėra maisto priedų, gali įsivelti į teismų maratoną.

VMVT reikalauja ištirti kiekvieną produkcijos, paženklintos užrašais “Be E” arba “Be jokių E”, partiją.

Tačiau teisininkai teigia, kad valstybei tokia užgaida kainuos milijonus litų, jeigu maisto gamintojai sumanys reikalauti atlyginti žalą, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Anot advokatų kontoros “Tark Grunte Sutkienė” partnerės Neringos Gražinytės, dabartinis VMVT reikalavimas išleistas netinkamai – apie tai nebuvo paskelbta “Valstybės žiniose”.

Teisininkų teigimu, įmonės dėl patirtų nuostolių, atsiradusių nutraukus produkcijos platinimą, galėtų kreiptis į teismą bendrąja tvarka dėl žalos atlyginimo.

“Tokiems pakeitimams įgyvendinti turi būti suteiktas protingas ir pakankamas terminas, kad gamintojai galėtų prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų”, – tvirtino ir advokatų kontoros “Sorainen” advokatė Renata Beržanskienė.

Mėsos perdirbimo įmonės “Nematekas” vadovė Egidija Vaicekauskienė pripažįsta, kad VMVT sprendimas esąs geras: “Kontrolė būtina. Tačiau jis priimtas skubotai”, – sako ji.

E.Vaicekauskienės nuomone, tai – išmėginimas ne tik gamintojams, bet ir prekybos tinklų vadybininkams, kuriems derės pasisemti veterinarijos žinių.

Ją apstulbino, jog VMVT prieš įvesdama naują tvarką nepasitarė su pačiais gamintojais ir išsamiai neišaiškino, kaip ji veiks.

“Gamtoje natūraliai yra nitritų ir nitratų. Mes sąmoningai jų nededame į savo gaminius”, – aiškino E.Vaicekauskienė.

Pasak VMVT direktoriaus pavaduotojo Zenono Stanevičiaus, veterinarai remiasi dviem Europos Sąjungos reglamentais. Pagal juos, ir gamintojai, ir maisto tvarkytojai turi aiškiai vartotoją informuoti, kokia produkto sudėtis, ar jis saugus vartoti.

Pasak jo, pagaminti produktą, kuriame nebūtų jokių maisto priedų, sunkiai įgyvendinama užduotis, juolab kad jų yra natūraliai gamtoje.

Valstybės Dūma ragina kovos veiksmuose Libijoje dalyvaujančių Vakarų valstybių parlamentus siekti, kad šie veiksmai nedelsiant būtų nutraukti.

Už dokumentą balsavo 350 deputatų, 32 buvo prieš, susilaikiusių nebuvo.

“Valstybės Dūma reiškia susirūpinimą dėl karinės jėgos, naudojamos prieš Libiją, masto ir formų ir ragina Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Italijos, Kanados ir kitų valstybių, dalyvaujančių karinėje operacijoje, parlamentus padėti, kad nedelsiant būtų nutraukti kovos veiksmai, kurie daro žalą Libijos infrastruktūrai, o svarbiausia – didina naujų aukų tarp taikių gyventojų skaičių”, – sakoma galutiniame, Valstybės Dūmos trečiadienį priimtame pareiškimo variante.

Dokumente pažymima, kad Valstybės Dūma “pritaria JT Saugumo Tarybos reikalavimams tuoj pat visiškai nutraukti ugnį ir prievartą bei sustabdyti visas atakas prieš civilius gyventojus bei žiaurų elgesį su jais, taip pat ragina Libijos vyriausybę, taip pat valstybes – koalicijos dalyves savo praktiniuose veiksmuose besąlygiškai vadovautis atitinkamomis rezoliucijomis”.

Dokumente pažymima, kad Rusijos parlamentarai laiko adekvačiu mūsų šalies sprendimą susilaikyti JT Saugumo Taryboje priimant rezoliuciją dėl Libijos. “Šis sprendimas buvo adekvatus esamai situacijai pasirinkimas”, – sakoma pareiškime.

Apgailestaujama, kad nebuvo pakankamai palaikytas Rusijos kovo 16 dieną pasiūlytas JT Saugumo Tarybos rezoliucijos projektas, kuriame pabrėžiama būtinybė taikiai sureguliuoti padėtį Libijoje, dalyvaujant JT Generalinio sekretoriaus specialiajam pasiuntiniui, JT žmogaus teisių tarybos atstovams bei Afrikos Sąjungai.

Kartu pažymima, kad priimtoje 1973-ojoje rezoliucijoje “pirmiausia pabrėžiamas Libijos civilių gyventojų gynimas, taip pat ir įvedant neskraidymo režimą, tačiau šioje rezoliucijoje nenurodomos aiškios ribos karinės jėgos naudojimui”.

Pareiškime sakoma, kad “šios rezoliucijos vykdymas atskleidė kai kurių valstybių siekį panaudoti ją kitiems tikslams”, apšaudant raketomis ir bombarduojant Libijos teritoriją. Pavyzdžiui, atakuoti tokie objektai, kurie neturi tiesioginio ryšio su neskraidymo zonos režimu, pažymima dokumente.

“Valstybės Dūmos deputatų nuomone, karinės jėgos be atrankos naudojimas prieš Libiją gali sulėtinti padėties šioje šalyje normalizavimo perspektyvą, padidinti civilių gyventojų aukų skaičių, paspartinti kai kurių valstybių nacionalines programas masinio naikinimo ginklams kurti”, – pažymima pareiškime.

Deputatai prašo Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo “pavesti Rusijos URM ir toliau visomis pastangomis siekti JT Saugumo Taryboje, kad jos sprendimų dėl Libijos vykdymas tiksliai atitiktų humanitarinius tikslus, JT įstatus bei tarptautinės teisės principus ir normas”.

Egipte prasidėjo naujos demonstracijos – jų dalyviai reikalauja pagerinti darbo sąlygas bei padidinti algas, pirmadienį pranešė BBC.

Kaire vykstančiose demonstracijose taip pat dalyvavo bankų, transporto ir turistinio sektoriaus darbuotojai. Be to, visoje šalyje streikuoja valstybinių įstaigų darbuotojai.

Irano televizijos kanalas “Press-TV” pranešė, kad Kaire vyko dar viena demonstracija – jos dalyviai reikalavo, kad karinė šalies vadovybė įvykdytų savo pažadą – paleistų anksčiau suimtus 500 protesto akcijų dalyvių. Demonstrantai taip pat reikalauja paleisti politinius kalinius.

Anksčiau buvo pranešta, kad Egipto Aukščiausioji karinė taryba ketina uždrausti profesinių sąjungų streikus.

Karinė vadovybė paragino egiptiečius grįžti į darbus. Per televiziją paskelbtame karinės tarybos kreipimesi pabrėžiama, kad greitas grįžimas į darbus bus pati geriausia garantija ramaus valdžios perdavimo civilinei vyriausybei.

Išvakarėse Egipto Aukščiausioji karinė taryba paleido šalies parlamentą. Atsistatydinus prezidentui Hosni Mubarakui (Hosniui Mubarakui), armija šešiems mėnesiams perėmė vadovavimą šaliai.

+370 5 2058525