Keturioliktus metus Lietuvos bankui (LB) vadovaujančio Reinoldijaus Šarkino trečioji kadencija artėja prie pabaigos. Kas galėtų užimti jo vietą, kol kas neaišku: Prezidentūra, teikianti LB valdybos pirmininko kandidatūrą tvirtinti Seimui, apie kandidatą kol kas nė neužsimena, tačiau manoma, kad tai padarys artimiausiu metu, vėliausiai iki gruodžio. Teoriškai R.Šarkinas poste galėtų būti ir ketvirtą kadenciją, tačiau yra pareiškęs, kad to nesieks.

Politikai ir ekonomistai ilgametį LB vadovą vertina teigiamai vien už tai, kad Lietuvoje per jo vadovaimo laikotarpį neįvyko jokios bankų krizės, be to, valiuta išliko stabili. Tuo metu kai kurie kritikai teigia, kad R.Šarkinas jiems asocijuojasi su pasyvumu ir neveiklumu.

Danas Arlauskas, Verslo darbdavių konfederacijos vadovas, vienas aršiausių R.Šarkino ir LB kritikų, primena, jog būtent LB ir jo vadovas kalti dėl to, kad euro laiku taip ir neįsivedėme. Esą LB atsako už kainų stabilumą, o tada nieko nebuvo padaryta, kad jos nekiltų, jokių priemonių nesiimta.

“Vyriausybės posėdžiuose, kiek man yra tekę būti, R.Šarkinas niekada nėra pakėlęs rankos, reiškęs nuomonės, – prisimena D.Arlauskas. – Man pasirodė, kad jis nėra linkęs į ką nors įsiklausyti ir kartais būna sarkastiškas, o kiti tai klaidingai laiko ramumu”.

O Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas R.Šarkinui priekaištų neturi. “Bankai negriuvo, valiuta per visą jo vadovavimo laikotarpį išliko stabili”, – argumentuoja parlamento komiteto pirmininkas, manantis, kad visos R.Šarkino kadencijos “buvo vykusios”.

“Mes visi sakydavome: moka taip gražiai pakalbėti, nesukelti ginčų” – sako su R.Šarkinu LB apie dešimtmetį dirbęs nepriklausomas finansų analitikas Valdemaras Trukšinas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Sigitas Besagirskas mini, kad LB vieną pagrindinių savo tikslų – užtikrinti kainų stabilumą R.Šarkino vadovavimo laikotarpiu vykdė labai prastai. “Matėme puikią retoriką, kai buvo kalbama ir nieko nepasakoma. LB ir R.Šarkinas verslui visada asocijuodavosi su pasyviu reikalų stebėtoju, kuris kažką viekia, tačiau susikoncentravęs ne į pagrindinį uždavinį”, – “Veidui” minėjo S.Besagirskas.

Politikos užkulisiuose jau pradėta svarstyti, kas galėtų pakeisti ilgametį LB vadovą. Minimos R.Šarkino pavaduotojos Ramunės Zabulienės, LB ekonomikos departamento vadovo Raimondo Kuodžio ir net finansų ministrės Ingridos Šimonytės pavardės.

2010 m. gegužės mėnesį bankų sistemos paskolų portfelis sumažėjo 0,4 mlrd. Lt. Paskolų portfelio sumažėjimui esminę įtaką, kaip ir praėjusį mėnesį, darė privataus sektoriaus įsipareigojimų bankų sistemai kritimas.

Kita vertus, paskolų portfelio mažėjimas lėtėja: per pirmuosius penkis 2010 m. mėnesius bankų sistemos paskolų portfelis susitraukė 2 mlrd. Lt, t.y. du kartus mažiau negu atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Nuo metų pradžios bankų apskaičiuotas paskolų vertės sumažėjimas esminės įtakos paskolų portfelio kaitai neturėjo, o bankų sistemos kreditavimo įsipareigojimai padidėjo, tačiau išliko artimi pastarojo pusmečio vidurkiui.

Privatus sektorius ir toliau mažino įsipareigojimus bankų sistemai. Nefinansinės įmonės įsiskolinimą bankams sumažino 0,5 mlrd. Lt (kartu su paskolų pertvarkymu). Paskolų būstui įsigyti portfelis per penkis mėnesius beveik nepasikeitė.

Išliekant palyginti nedideliam skirtumui tarp paskolų palūkanų normų litais ir eurais, paskolos užsienio valiuta buvo mažinamos sparčiau negu paskolos litais, kai atitinkamu laikotarpiu prieš metus buvo stebima priešinga tendencija.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, pernai patyrę 2,98 mlrd. litų nuostolių, blogiausius laikus jau išgyveno ir šiemet padėtis turėtų šiek tiek keistis į gerąją pusę, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.

Interviu dienraščiui “Verslo žinios” R.Šarkinas prognozavo, kad šiemet bankų nuostoliai bus mažesni, kai kurie bankai gali gauti pelno, o bendras metinis visos bankų sistemos rezultatas turėtų būti teigiamas.

“Mes turime pirmų dviejų mėnesių rezultatus, matome, kad sumažėjo neveiksnių paskolų procentas, gerokai lėčiau traukiasi visas paskolų portfelis <…> Yra akivaizdi teigiama paskolų portfelio tendencija. O tai yra pagrindinis bankų pajamų šaltinis”, – tvirtino R.Šarkinas.

Anot jo, Lietuvos banko atstovų susitikimuose su komercinių bankų vadovais buvo kalbama, kad blogesnių veiklos rezultatų dar galima tikėtis pirmąjį pusmetį, tačiau antrąjį, jeigu pasitvirtins ekonomikos atsigavimo prognozės, didesnio turto vertės mažėjimo bankai neplanuoja.

“Todėl tikimasi, kad šios rūšies išlaidos sumažės ir bankų veikla gali būti pelninga”, – sakė R.Šarkinas.