1. Kauno technologijos universitetas
35 bakalauro studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: elektroninio mokymosi technologijos; transporto elektronika.
Studijuoja apie 13,2 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 1402 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 750 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 1054 dėstytojai, iš jų 698 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 86, dėstytojų – 24, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 228, dėstytojų – 85.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 5.
Doktorantūros studijų programų: 17.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 25,7 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.ktu.lt

2. Lietuvos kūno kultūros akademija
8 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 2,3 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 72 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 406 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 124 dėstytojai, iš jų 82 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 23, dėstytojų – 19, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 58, dėstytojų – 43.
Duomenų, kiek turi jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais, nepateikia.
Doktorantūros studijų programų: 2.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 34,9 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lkka.lt

3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
12 bakalauro studijų programų.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: medicininė ir veterinarinė biochemija; medicininė ir veterinarinė genetika; sveikatinimas ir reabilitacija fiziniais pratimais; gyvūninių išteklių valdymas.
Studijuoja 7,2 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 479 pirmakursiai, o patys studijas finansuoja 497 pirmakursiai.
Dėsto 1109 dėstytojai, iš jų 424 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 44, dėstytojų – 21, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 116, dėstytojų – 62.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais pernai neturėjo.
Doktorantūros studijų programų: 9.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 13,5 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lsmuni.lt

4. Vytauto Didžiojo universitetas
40 bakalauro studijų programų.
Studijuoja 9,4 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 839 pirmakursiai, o patys studijas finansuoja 925 pirmakursiai.
Dėsto 621 dėstytojas, iš jų 304 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 100, dėstytojų – 24, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 185, dėstytojų – 81.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 3.
Doktorantūros studijų programų: 17.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 28,2 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vdu.lt; “Skype”: VDU.moksleiviams

5. Aleksandro Stulginskio universitetas
25 bakalauro studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: augalų genetika ir biotechnologija; maisto žaliavų kokybė ir sauga; miestų ir rekreacinė miškininkystės; želdininkystė ir kraštovaizdžio architektūra; aplinkotyra; agrologistika ir prekyba; bendroji agroinžinerija; nekilnojamojo turto informacinės sistemos; transporto inžinerija; kaimo plėtros vadyba; augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga.
Studijuoja 5,5 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 94 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 450 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 385 dėstytojai, iš jų 193 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 20, dėstytojų – 19, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 77, dėstytojų – 39.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 4.
Doktorantūros studijų programų: 4.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 32,1 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lzuu.lt

6. Klaipėdos universitetas
68 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 6,8 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 399 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 765 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 592 dėstytojai, iš jų 180 daktarų ir habilituotų daktarų.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 32, dėstytojų – 32, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 124, dėstytojų – 39.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 2.
Doktorantūros studijų programų: 3.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 28,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.ku.lt

7. Šiaulių universitetas
39 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 7,2 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 268 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 469 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 452 dėstytojai, iš jų 165 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 52, dėstytojų – 54, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 167, dėstytojų – 69. Pagal “Comenius” programą kvalifikaciją tobulino 1 dėstytojas ir 6 studentai.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais pernai neturėjo.
Doktorantūros studijų programų: 1.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 26 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.su.lt

8. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
6 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 318 kariūnų. Pernai į valstybės finansuojamas studijų vietas priimti 66 pirmakursiai.
Dėsto 62 dėstytojai, iš jų 24 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 7, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 0, dėstytojų – 4.
Doktorantūros studijų programų: nėra duomenų.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 2,3 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lka.lt

9. Lietuvos edukologijos universitetas
35 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 9 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimta 570 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 636 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 566 dėstytojai, iš jų 268 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 30, dėstytojų – 67, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 115, dėstytojų – 46. Pagal “Comenius” programą kvalifikaciją tobulino 6 dėstytojai ir 16 studentų.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais pernai nebuvo.
Doktorantūros studijų programų: 4.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 24,1 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vpu.lt

10. Lietuvos muzikos ir teatro akademija
10 bakalauro studijų programų.
Studijuoja 937 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 129 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 8 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 351 dėstytojas, iš jų 31 daktaras ir habilituotas daktaras bei 33 pripažinti menininkai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 11, dėstytojų – 63, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 39, dėstytojų – 47.
Duomenų, apie jungtines studijų programas su užsienio šalių universitetais nepateikia.
Doktorantūros studijų programų: 12.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 24,9 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lmta.lt

11. Mykolo Romerio universitetas
25 bakalauro studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: finansų apskaita, organizacijų vadyba, viešoji politika ir vadyba, finansų informatika, sociologija, sociokultūrine edukacija, socialinė pedagogika, ugdymo karjerai pedagogika, anglų ir antrosios užsienio kalbos (rusų k.) mokymas, filosofija, dalykinė anglų kalba ir kita užsienio kalba (prancūzų k.), dalykinė anglų kalba ir kita užsienio kalba (vokiečių k.).
Studijuoja 19,3 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 342 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 1761 pirmakursis bakalauras.
Dėsto 888 dėstytojai, iš jų 253 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 126, dėstytojų – 53, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 299, dėstytojų – 87. Pagal “Grundtvig” programą tobulinosi 2 dėstytojai.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 2.
Doktorantūros studijų programų: 3.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 13,2 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.mruni.eu

12. Vilniaus dailės akademija
30 bakalauro studijų programų.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: scenografija, kultūros vadyba ir politika, metalo menas.
Studijuoja 1,9 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 206 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 90 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 370 dėstytojų, iš jų 43 daktarai ir habilituoti daktarai bei 132 pripažinti menininkai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 19, dėstytojų – 0, išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 76, dėstytojų – 15.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais pernai nebuvo.
Doktorantūros studijų programų: 3.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 41 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vda.lt

13. Vilniaus Gedimino technikos universitetas
43 studijų programos.
Studijuoja 13,1 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 1565 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 595 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 970 dėstytojų, iš jų 485 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 302, dėstytojų – 89, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 494, dėstytojų – 146.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 2.
Doktorantūros studijų programų: 15.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 25,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vgtu.lt

14. Vilniaus universitetas
67 bakalauro studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: kūrybos komunikacija, skandinavistika.
Studijuoja 21,6 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 2735 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 940 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 1764 dėstytojai, iš jų 874 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 257, dėstytojų – 14, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 596, dėstytojų – 117. Pagal “Comenius” programą kvalifikaciją tobulino 1 dėstytojas ir 2 studentai.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 2.
Doktorantūros studijų programų: 26.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 19 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vu.lt; “Skype”: vu_priemimas

15. Viešoji įstaiga LCC tarptautinis universitetas
4 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 562 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimta 14 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 14 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 72 dėstytojai, iš jų 48 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 2, dėstytojų – 0, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 13, dėstytojų – 2.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais pernai neturėjo.
Doktorantūros studijų programų: 0.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 24,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lcc.lt

16. Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija
1 studijų programa.
Studijuoja 24 klierikai.
Dėsto 33 dėstytojai.
Interneto svetainė www.tks.lt

17. UAB ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
6 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 1,8 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimta 270 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 189 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 52 dėstytojai, iš jų 34 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 49, dėstytojų – 10, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 76, dėstytojų – 11.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 8.
Doktorantūros studijų programų: 1.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 17,5 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.ism.lt

18. UAB Kazimiero Simonavičiaus universitetas
3 bakalauro studijų programos.
Studijuoja daugiau kaip 500 studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimtas 1 pirmakursis bakalauras, o patys studijas finansuoja 21 pirmakursis bakalauras.
Dėsto 75dėstytojai.
Duomenų apie jungtines studijų programas su užsienio šalių universitetais nepateikia.
Apie doktorantūros studijų programas duomenų nėra.
Duomenys apie studentų įsidarbinamumą bei stažuotes visuomenei neskelbiami.
Interneto svetainė www.ksu.lt

19. Balstogės universiteto filialas Ekonomikos-informatikos fakultetas
2 bakalauro studijų programos.
Studijuoja apie 450 studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 7 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 45 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 20 nuolatinių dėstytojų ir 40 vizituojančių iš Lenkijos.
Duomenys apie studentų įsidarbinamumą bei stažuotes visuomenei neskelbiami.
Interneto svetainė www.wilno.uwb.edu.pl

20. VšĮ Verslo ir vadybos akademija
1 bakalauro studijų programa.
Planuojamos 3 naujos studijų programos, bet kol kas jos neakredituotos.
Studijuoja apie 300 studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimtas 1 pirmakursis bakalauras, o patys studijas finansuoja 9 pirmakursiai bakalaurai.
Dėstytojų skaičiaus neskelbia, duomenų apie studentų mainus – taip pat.
Duomenų apie jungtines studijų programas su užsienio šalių universitetais nepateikia.
Duomenų ape doktorantūros studijų programas – taip pat.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 22 absolventai, tačiau neįmanoma įvardyti tikslaus bedarbių nuošimčio, nes ši aukštoji mokykla nepateikia duomenų apie savo absolventų skaičių.
Interneto svetainė www.vva.lt

21. VšĮ Europos humanitarinis universitetas
6 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 1851 studentas. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 2 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 7 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 71 dėstytojas, vizituoja 110 dėstytojų.
Duomenų apie dėstytojų ir studentų mainus nepateikia.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais pernai nebuvo.
Doktorantūros studijų programų: 1.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 3 absolventai, tačiau neįmanoma įvardyti tikslaus bedarbių nuošimčio, nes ši aukštoji mokykla nepateikia duomenų apie savo absolventų skaičių.
Interneto svetainė www.ehu.lt

22. VšĮ Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
6 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: tarptautinė rinkodara ir verslo kalba, tarptautinė aplinkos apsaugos vadyba.
Studijuoja 1,7 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 84 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 169 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 117 dėstytojų, iš jų 32 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 55, dėstytojų – 3, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 62, dėstytojų – 10.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 4.
Doktorantūros studijų programų: 0.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 14,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.tvm.vu.lt

23. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
1 studijų programa.
Studijuoja 26 klierikai ir 8 kandidatai į klierikus.
Dėsto 24 dėstytojai, iš jų 10 daktarų.
Interneto svetainė www.seminarija.lt

Kolegijos

1. Alytaus kolegija
12 studijų programų.
Studijuoja 1,1 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 163 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 85 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 76 dėstytojai, iš jų 2 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 3, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 12, dėstytojų – 5.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 38,6 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.akolegija.lt

2. Kauno kolegija
43 studijų programos.
Studijuoja 7,7 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 1466 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 722 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 598 dėstytojai, iš jų 27 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 64, dėstytojų – 29, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 210, dėstytojų – 77.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 41,7 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.kauko.lt

3. Kauno technikos kolegija
9 studijų programos.
Studijuoja 1,7 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimta 515 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 154 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 108 dėstytojai, iš jų 15 daktarų.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 2, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 6, dėstytojų – 0.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 32 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.ktk.lt

4. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija
6 studijų programos.
Studijuoja 1,1 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 297 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 69 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 69 dėstytojai, iš jų 5 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 2, dėstytojų – 2, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 15, dėstytojų – 6.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 55,7 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.kmaik.lt

5. Klaipėdos valstybinė kolegija
30 studijų programų.
Studijuoja 4,1 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 889 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 408 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 299 dėstytojai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 43, dėstytojų – 11, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 36, dėstytojų – 39.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 44,3 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.kvk.lt

6. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla
4 studijų programos.
Studijuoja 1,3 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 207 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 126 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 62 dėstytojai, iš jų 2 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 4, dėstytojų – 9, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 10, dėstytojų – 13.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 38,1 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lmc.lt

7. Marijampolės kolegija
17 studijų programų.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: vežimo kelių transportu technologija, kultūros ir sporto vadyba, informacinių sistemų technologijos, maisto technologija, psichologija.
Studijuoja 1,5 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimta 160 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 209 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 262 dėstytojai, iš jų 4 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 2, dėstytojų – 1, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 9, dėstytojų – 12.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 42,9 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.marko.lt

8. Panevėžio kolegija
27 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: logistikos vadyba, teisė, viešoji komunikacija, socialinis užimtumas, neformalus meninis ugdymas, grožio terapija, pastatų energinės sistemos, kompiuterių tinklų administravimas.
Studijuoja 2,2 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 352 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 202 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 156 dėstytojai, iš jų 9 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 3, dėstytojų – 4, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 8, dėstytojų – 14.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 44,5 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.panko.lt

9. Žemaitijos kolegija
19 studijų programų.
Studijuoja 1,2 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimta 111 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 72 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 137 dėstytojai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 5, dėstytojų – 12, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 17, dėstytojų – 6.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 33,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.zemko.lt

10. Šiaulių valstybinė kolegija
27 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: organizacijų komunikacijos vadyba, verslo ekonomika, visuomenės sveikata.
Studijuoja 2,8 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 657 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 307 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 201 dėstytojas, iš jų 5 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 14, dėstytojų – 11, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 30, dėstytojų – 15.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 40,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.svako.lt

11. Utenos kolegija
26 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: informacijos paslaugų valdymas, maitinimo ir apgyvendinimo įmonių veiklos vadyba, multimedijos technologijos.
Studijuoja 2,4 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 325 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 253 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 180 dėstytojų, iš jų 8 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 13, dėstytojų – 27, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 15, dėstytojų – 22.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 34,9 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.utenos-kolegija.lt

12. Vilniaus kolegija
44 studijų programos.
Studijuoja 8 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 1846 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 674 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 542 dėstytojai, iš jų 54 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 33, dėstytojų – 47, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 138, dėstytojų – 95.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 34,2 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.viko.lt

13. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija
22 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: termoinžinerija, mašinų mechanizmų inžinerija, automobilių elektronikos sistemos.
Studijuoja 3,1 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 579 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 293 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 204 dėstytojai, iš jų 17 daktarų.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 13, dėstytojų – 23, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 37, dėstytojų – 17.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 30,3 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vtdko.lt

14. V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla
6 studijų programos.
Studijuoja per 800 studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 106 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 117 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 55 dėstytojai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 0, išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 10, dėstytojų – 2.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 32 absolventai, tačiau neįmanoma įvardyti tikslaus bedarbių nuošimčio, nes ši aukštoji mokykla nepateikia duomenų apie savo absolventų skaičių.
Interneto svetainė www.avm.lt

15. VšĮ Kolpingo kolegija
6 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: tarptautinis verslas (anglų kalba), ekoturizmas.
Studijuoja 403 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 48 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 49 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 41 dėstytojas, iš jų 1 daktaras.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 0, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 5, dėstytojų – 1.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 24,1 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.kolegija.kolping.lt

16. Šv. Ignaco Lojolos kolegija
6 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: visuomenės sveikata, grožio terapija, kurorto verslo vadyba, įvaizdžio dizainas, socialinis darbas.
Studijuoja 33 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas studijų vietas priimti 15 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 18 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 14 dėstytojų, iš jų 9 daktarai.
Tai nauja kolegija, todėl nėra duomenų apie absolventų įsidarbinamumą bei mainus.
Interneto svetainė www.ilk.lt

17. UAB Klaipėdos verslo aukštoji mokykla
9 studijų programos.
Studijuoja apie 1000 studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 56 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 51 pirmakursis bakalauras.
Ši aukštoji mokykla duomenų apie dėstytojų skaičių ir jų kvalifikaciją žiniasklaidai nepateikia.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 13, dėstytojų – 14, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 14, dėstytojų – 5.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 107 absolventai, tačiau neįmanoma įvardyti tikslaus bedarbių nuošimčio, nes ši aukštoji mokykla nepateikia duomenų apie savo absolventų skaičių.
Interneto svetainė www.kvam.lt

18. VšĮ Socialinių mokslų kolegija
15 studijų programų.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: kūrybos ir pramogų industrija, audiovizualinių medijų režisūra, sveikatinimas ir gerovė, socialinis tarpininkavimas.
Studijuoja 2 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 246 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 259 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 148 dėstytojai, iš jų 14 daktarų.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 18, dėstytojų – 1, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 24, dėstytojų – 5.
Jungtinių studijų programų su užsienio kolegijomis: 1.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 26,4 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.smk.lt

19. VšĮ Vakarų Lietuvos verslo kolegija
11 studijų programų.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: verslo informacinės sistemos, neformalus fizinis ugdymas.
Studijuoja 722 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 32 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 30 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 80 dėstytojų, iš jų 11 daktarų ir habilituotų daktarų.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 7, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 10, dėstytojų – 6.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 32,5 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vlvk.lt

20. VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegija
6 studijų programos.
Ši kolegija žiniasklaidai nepateikia duomenų, kiek turi studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 34 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 47 pirmakursiai bakalaurai.
Ši aukštoji mokykla duomenų apie dėstytojų skaičių ir jų kvalifikaciją žiniasklaidai nepateikia.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 4, dėstytojų – 4, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 5, dėstytojų – 4.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 38 absolventai, tačiau neįmanoma įvardyti tikslaus bedarbių nuošimčio, nes ši aukštoji mokykla nepateikia duomenų apie savo absolventų skaičių.
Interneto svetainė www.slk.lt

21. UAB Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla
10 studijų programų.
Studijuoja 3,9 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 341 pirmakursis bakalauras, o patys studijas finansuoja 211 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 149 dėstytojai, iš jų 32 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 60, dėstytojų – 38, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 60, dėstytojų – 18.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 21,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.ttvam.lt

22. VšĮ Vilniaus verslo kolegija
6 studijų programos.
Studijuoja 446 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 77 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 38 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 49 dėstytojai, iš jų 9 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 7, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 9, dėstytojų – 6.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 20,3 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.kolegija.lt

23. Vilniaus dizaino kolegija
5 studijų programos.
Studijuoja 604 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 83 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 62 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 65 dėstytojai, iš jų 4 daktarai.
Duomenų apie studentų mainus nepateikia.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 48 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.dizainokolegija.lt

24. VšĮ Vilniaus kooperacijos kolegija
9 studijų programos.
Studijuoja 1,3 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 46 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 74 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 76 dėstytojai, iš jų 1 daktaras.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 9, dėstytojų – 3, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 13, dėstytojų – 7.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 27,4 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vkk.lt

Šaltinis: universitetai, kolegijos, Lietuvos statistikos departamentas, LAMA BPO, MOSTA, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos darbo birža, Studijų kokybės vertinimo centras, Švietimo mainų paramos fondas
Parengė Jonė Kučinskaitė

Savaitraštis “Veidas” kartu su partneriais pateikia išsamų valstybinių ir privačių universitetų reitingą.

Šio laikmečio Lietuvos studentija pasidalijusi pusiau: vieni visiškai patenkinti tuo, ką gauna mūsų universitetuose, kiti pasiryžę bet kokia kaina studijuoti ne Lietuvoje. Buvusi Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė Ieva Dičmonaitė pabrėžia, kad studentai vis prasčiau vertina studijų Lietuvoje galimybes, nes nesulaukė iš aukštojo mokslo reformos žadėtos naudos. Mat studijų, ypač menų, aviacijos, biomedicinos, kaina padidėjo keliasdešimt kartų, kokybė nepakito, o paskolų sistema per brangi.
O ką apie studijas Lietuvoje mano žmonės, kurie daugelį metų stebi ir analizuoja mūsų universitetų mokslo ir studijų kokybę?
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus atvirai pripažįsta: dėl bakalauro studijų Lietuvoje nėra didelių bėdų, tačiau magistrai rengiami prastai. “Magistrantūros studijų turinį, tokį, koks turėtų būti, atitinka ne daugiau kaip pusė visų Lietuvos universitetų magistrantūros studijų programų, – tikina E.Butkus. – Ir tai nėra tik mano asmeninė nuomonė. Dauguma mano kolegų mokslininkų be užuolankų rėžia, kad daugėja prastos kokybės magistrantūros studijų programų, nes stinga tiek aukšto lygio daktarų, galinčių rengti magistrus, tiek mokslo bazių.”
O aukšto lygio mokslų daktarus kokybiškai parengti gali apskritai vos keletas mūsų universitetų – kelete studijų krypčių. “Taigi, jeigu universitetas negali parengti daktarų, tai yra mokslininkų, vadinasi, jis joks universitetas, tai tik aukštoji mokykla, galinti rengti bakalaurus”, – dėsto E.Butkus.
Beje, pirmą kartą mintį, kad dauguma Rytų Europos universitetų pajėgūs parengti viso labo bakalaurus ir dėl šios priežasties negali net vadintis universitetais, dar prieš keletą metų atliktoje studijoje išdėstė aukštojo mokslo tyrimus atliekantis Olandijos Tvento universiteto Aukštojo mokslo politikos studijų centras, labiau žinomas kaip CHEPS. Šioje vieno svarbiausių Europoje tyrimų centrų atliktoje studijoje atvirai skelbiama, kad jau netrukus daugumos Rytų Europos šalių jaunuoliai tęsti magistrantūros bei doktorantūros studijų vyks į rimtus senosios Europos bei JAV universitetus. O vietiniai universitetai virs tiesiog paprastomis aukštosiomis mokyklomis.
Buvęs Studijų kokybės vertinimo centro direktorius dr. Eugenijus Stumbrys kalba dar aštriau: “Aš neprognozuoju aukštojo mokslo apokalipsės, bet matau, kad daugelyje universitetų yra studijų krypčių, kurių atstovai nepajėgūs parengti ne tik doktorantų, bet ir magistrų, todėl manau, jog laikas pripažinti ir valingai uždaryti žemo lygio doktorantūros ir magistrantūros studijų programas. Juk vos tris milijonus gyventojų turinčiai Lietuvai nebūtina rengti visų krypčių daktarų, tai galima daryti ir užsienyje: jei reikia konkrečios srities daktaro, siųskime jį studijuoti ir apsiginti disertacijos užsienyje. Bus ir pigiau, ir turėsime tikrą mokslininką, tikrą daktarą, o ne pusdaktarį.”
Tiesa, tiek E.Butkus, tiek E.Stumbrys mano, kad nauja doktorantūros studijų programų registravimo tvarka, kai universitetams leista kooperuotis su kitais Lietuvos ir užsienio universitetais bei mokslo tyrimo institutais, duos kai kurių teigiamų poslinkių: bendradarbiaujant pažangiems keleto mokslo įstaigų mokslininkams, bus kokybiškai parengiama daugiau daktarų.

Studijos neatitinka lūkesčių

Vis dėlto kokių esminių teigiamų pokyčių sukėlė aukštojo mokslo reforma ir ar baigiantis tretiesiems metams po jos galima tą naudą apčiuopti?
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis tik karčiai nusišypso: “Akademinė bendruomenė nemato jokių teigiamų pokyčių, nors ministro patarėjas Paulius Subačius vardija daugybę jų ir gėdija reformos kritikus dėl nenoro pamatyti to gėrio.”
Skeptiškai nusiteikęs ir E.Stumbrys. Pasak jo, po reformos akivaizdu tik tai, kad universitetai dar labiau ėmė išgryninti savo veikimo kryptis – į pinigus arba kokybę. Pastarųjų esą gerokai mažiau nei besivaikančių pinigo ir priimančių į universitetus visus, kuriems reikia “nusipirkti” diplomą.
Tokias abiejų pokalbininkų mintis kone žodis žodis atkartojo ir I.Dičmonaitė: “Gabiausiems jaunuoliams jau nebėra ko veikti ne tik vidurinėse mokyklose, bet ir universitetuose. Jie skundžiasi, kad studijos neatitinka lūkesčių, kad kokybė krinta, kad universitetai orientuojasi tik į pinigus mokančius vidutiniokus ir dėl to geriausieji išvažiuoja studijuoti į užsienį.”
V.Daujotis įsitikinęs, jog reforma neįgyvendino ir kito dešiniųjų, daugiausia liberalų, deklaruoto siekio, kad laisvoji rinka iššienaus nereikalingas studijų programas. “To neatsitiko: geriausi studentai kaip rinkosi, taip ir toliau renkasi ne tai, kas bus reikalinga Lietuvos ūkiui, o kas madinga, populiaru. Esmė ta, kad jaunimas neturi informacijos, o ir niekas neprognozuoja, ko tam ūkiui reikės”, – kritikuoja profesorius.
“Dar labiau studentų gyvenimą kartina tai, kad nors po reformos ir galima pradėti rengti bakalaurus bei magistrus per trumpesnį laiką, kaip yra daugelyje pasaulio šalių, Lietuvos universitetai to purtosi, – apibendrina E.Butkus. – Ir tai suprantama: jei jie gauna valstybės finansavimą ketveriems bakalauro studijų metams, tai kam jiems trumpinti šias studijas iki trejų metų, o magistro – nuo dvejų iki pusantrų?”
Vis dėlto, pasak daugumos pašnekovų, jau netolimoje ateityje universitetai bus priversti trumpinti studijas dėl smarkaus aštuoniolikmečių mažėjimo ir jungtis tarpusavyje, aktyviau ieškoti užsienio partnerių, teikiant keleto universitetų diplomus ir dvigubus kvalifikacinius laipsnius.

Kaip “Veidas” vertino universitetus
Į aukštojo mokslo problemas, kurias kelia akademinė bendruomenė, mūsų savaitraštis pamėgino pažvelgti be emocijų – per statistikos prizmę.
Įdomu tai, kad 2011 m. universitetų reitingo lyderiai – tie patys kaip ir pernai: Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Mykolo Romerio universitetas (MRU). Per pastaruosius trejus metus praktiškai nekito visas pirmasis geriausiųjų penketukas.
Vienintele intriga galime laikyti nebent tai, kad į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą susijungę du universitetai (Kauno medicinos ir Lietuvos veterinarijos akademija) pakilo į šeštą poziciją.
Pernai išklausėme visų universitetų rektorių, prorektorių, kitų su mokslu ir studijomis susijusių ekspertų pastabų, kokius dar papildomus kriterijus vertėtų įtraukti į universitetų reitingą.
Nauja tai, kad pirmą kartą išskyrėme tarptautiškumo kriterijų: vertinome ne tik mainų programas, bet ir universitetų bendradarbiavimą su kitų šalių universitetais, rengiant specialistus pagal vadinamąsias jungtines studijų programas ir teikiant dvigubus diplomus, bei programų, dėstomų užsienio kalba, skaičių, taip pat ryšius su tarptautinėmis akademinėmis organizacijomis. Šiam naujam kriterijui suteikėme gana didelį svorį – net 15 taškų iš šimto. Pagal tarptautiškumo kriterijų vienvaldžiu lyderiu laikytinas MRU. Jam įkandin du technikos universitetai: Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos.
Tarp privačių universitetų lygių nėra ISM Vadybos ir ekonomikos universitetui.
Kiti aštuoni kriterijai yra tokie patys kaip ir ankstesniais metais, tačiau dauguma jų papildyti naujomis sudėtinėmis dalimis.
Šiek tiek apmaudu, kad teko gerokai nuvertinti universitetų vykdomą mokslo ir meno veiklą. Mat pagal valstybės nustatytą naująją tvarką nuo šiol universitetų veikla bus vertinama nebe kasmet, o kas dvejus metus. Taigi Lietuvos mokslo taryba (LMT), kuriai pavesta kaupti duomenis ir vertinti šią veiklą, turi žinių tik apie 2008 m. universitetų mokslo ir meno veiklą.
Nauja yra tai, kad 2011 m. pirmą kartą gavome itin patikimų duomenų iš Lietuvos darbo biržos (LDB) apie absolventų įsidarbinimą. Iki šiol tekdavo daugiausia kliautis pačių universitetų ne visuomet tiksliai pateikiamais duomenimis, kaip sekasi jų alumnams. LDB pateikė duomenis, kaip sekėsi darbintis visų universitetų 2010 m. laidos absolventams.
Vertindami universitetų absolventų paklausą darbo rinkoje, pateikiame sociologų iš UAB “Prime consulting” atliktos darbdavių apklausos rezultatus bei duomenis iš Valstybės tarnybos departamento, kaip sekasi universitetų absolventams darbintis tiek į paprastas, tiek į vadovaujamas pozicijas valstybės tarnyboje.
Taigi pastarajam, itin patikimam, kriterijui šįmet suteikėme didžiausią svorį – 20 taškų iš šimto. Išaiškėjo, kad geriausiai darbintis sekėsi ir darbdaviai palankiausiai vertino VU, MRU ir KTU absolventus, o iš privačių – ISM.
Dar du kriterijai, kuriems suteikėme itin reikšmingą 15 taškų svorio koeficientą, – studijų krypčių įvairovė ir studijų sąlygos. Vertindami studijų krypčių įvairovę, be tradicinių pokriterijų, įtraukėme du visiškai naujus: kiek konkrečiame universitete yra Studijų kokybės vertinimo centro bei LMT aprobuotų ir dėstomų unikalių Lietuvoje studijų programų bei kiek konkrečiame universitete studentų įgijo dvigubus kvalifikacinius laipsnius (diplomus). Pagal šį kriterijų daugiausiai taškų surinko Vytauto Didžiojo (VDU), KTU ir Vilniaus universitetai, o iš privačių – ISM.
Vertindami studijų sąlygas konsultavomės su daugelio universitetų administracijos bei atskirų padalinių darbuotojais ir jų patarti įterpėme daugybę naujų pokriterijų: gautą ES paramą infrastruktūrai ir įrangai atnaujinti, į infrastruktūrą investuotą savų lėšų kiekį, universiteto bibliotekai turtinti skirtą sumą, taip pat bibliotekos naudingumą ir patogumą studentams – kiek išduodama įvairių leidinių į namus, ar veikia savitarna, kiek vienas studentas per metus vidutiniškai apsilankė kartų, kiek prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse prieinama knygų ir žurnalų, ar bendrabučiuose yra belaidžio interneto zona, koks universiteto svetainės naudingumas ir lankomumas. Paaiškėjo, kad geriausiomis studijų sąlygomis išsiskiria VU, MRU, KTU.
Studentų nuomonę jau penktą kartą pristato mūsų savaitraščio pateikiamo universiteto reitingo partneriai – LSAS. Jie atliko reprezentatyvią universitetų studentų apklausą. Iš viso apklausta 8 tūkst. studentų. Tiesa, studentų nuomonės apie dviejų privačių universitetų – LCC ir EHU studijas nerasite, nes apklausai apibendrinti neužteko šių universitetų studentų užpildytų anketų, ir tai būtų iškraipę tikrąjį vaizdą.
Studentų nuomonei suteikėme 10 taškų svorį. Įdomu tai, kad privačių universitetų studentai yra geresnės nuomonės apie savo aukštąsias mokyklas nei valstybinių. Štai kaip atrodytų pirmas penketukas: ISM, VšĮ Verslo ir vadybos akademija, VDU, MRU, Vilniaus verslo teisės akademija.

Komentaras

Saulius Olencevičius, UAB “Prime consulting” direktorius

Mes apklausėme daugiau nei tūkstantį darbdavių visoje Lietuvoje. Darbdavių teiravomės, kurių universitetų absolventų žinių kokybe jie pasitiki labiausiai, o kurių universitetų absolventų žinių kokybė jiems kelia daugiausiai abejonių. Kiekviename klausime respondentai turėjo galimybę pasirinkti po vieną du universtetus. Paaiškėjo, kad pirmajame penketuke atsidūrė VU, KTU, MRU, VGTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Absoliučiu universitetų lyderiu, kurio absolventų žinių kokybe darbdaviai pasitiki labiausiai, įvardijamas Vilniaus universitetas.

DĖMESIO antrajame atvarte dėti lentelę: Studentų nuomonė

Triviali tiesa, kad šiuolaikiniame pasaulyje teisingų ir naudingų sprendimų priėmimas labiausiai priklauso nuo informacijos.

Visiškai aišku ir tai, kad informacijos beveik bet kokiu klausimu ne tik netrūksta – jos yra gerokai per daug. Todėl tenka spręsti jos patikimumo, atrankos ir tikslingo panaudojimo klausimus. Kuo platesnės pasirinkimo galimybės, kuo sudėtingesnė sritis, apie kurią sprendžiama, tuo daugiau reikšmės įgyja tinkamai surūšiuota ir lengvai suvokiamu būdu pateikiama informacija.

Suteikti svorio abituriento sprendimui
Šios aplinkybės ir lemia įvairių reitingų atsiradimą bei nemažą domėjimąsi jais. Aukštųjų mokyklų, kaip ypač sudėtingų, daugiaplanių institucijų, lyginimas užima ypatingą vietą. Jei kokią nors informatiką būtų galima studijuoti tik vienoje Lietuvos aukštojoje, o kelias į studijas užsienyje atsivertų tik ypatingais atvejais, kaip buvo totalitarinėje sistemoje, jokių reitingų nereikėtų. Tačiau šiandien prieš abiturientą atsiveria plati galimybių tėvynėje, Europos Sąjungoje ir kitose šalyse panorama. Vienas svarbiausių aukštojo mokslo reformos tikslų buvo suteikti kuo daugiau svorio sąmoningam jaunuolių sprendimui, nes būtent jie renkasi gyvenimo kelią, prisiima atsakomybę dėl kuo geresnio savo pašaukimo realizavimo ir būsimos karjeros.
Tarp svarbiausių tokio sąmoningo ir atsakingo sprendimo sąlygų – geras supratimas, ką realiai gali pasiūlyti vienokios ar kitokios studijos, viena ar kita aukštoji mokykla. Todėl nuo pat reformos pradžios didelį dėmesį skyrėme tam, kad būtų nustatyta, kokios statistikos, duomenų stokojama, kokia nėra labai patikima.
2009 m. po stojimo surengta reprezentatyvi pirmakursių apklausa atskleidė, kad daugelis jų pasigedo specifinės informacijos apie aukštųjų mokyklų ir programų pranašumus. Šiandien jau veikia valstybinis studentų registras, leidžiantis nuolat turėti patikimą informaciją ne tik apie studentų kiekį, bet ir apie jų judėjimą. Kuriama aukštųjų mokyklų alumnų karjeros stebėsenos sistema, ateityje leisianti sužinoti, kaip sekėsi įsidarbinti konkrečios studijų programos absolventams. Aukštosios mokyklos ir įstatymo įpareigotos, ir ministerijos įvairiai skatinamos skelbti kuo daugiau žinių apie savo veiklą ir pasiekimus.

Po viešųjų ryšių priedanga
Visuomenės analitikai pastebi ir tai, kad dėl informacijos pertekliaus ir nesuvaldymo didesnę reikšmę įgyja per viešuosius ryšius formuojamas įvaizdis. Išvydę šimtų puslapių aukštųjų mokyklų veiklos ataskaitas, kurias kai kurie universitetai net išleidžia atskiromis prabangiomis knygomis, ar sudėtingas lenteles Studijų kokybės vertinimo centro svetainėje, abiturientai, jų tėvai ir kiti suinteresuotieji elgiasi kaip dažnas pirkėjas. Pagaili laiko gilintis į ilgą etiketės tekstą smulkiu šriftu ir apsisprendžia pagal paveikslėlį.
Šiuo atveju vienoje vietoje pateikti koncentruoti lyginamieji duomenys, turintys reitingo pavidalą, yra svarbi atsvara reklaminiams TV siužetams ar užsakomiesiems straipsniams. Bet tik tuo atveju, jei reitingas pats netampa reklaminių manipuliacijų objektu, kai jis parengtas iš tiesų nepriklausomai nei nuo pinigų, nei nuo politikų, nei nuo kitų, disponuojančių stambiu simboliniu kapitalu.
Ši grėsmė – viena priežasčių, kodėl valstybinės institucijos pagal užsienyje įsigalėjusią praktiką pačios neužsako reitingų ir tiesiogiai nedalyvauja juos rengiant. Valstybė akredituoja aukštojo mokslo institucijas ir programas, remdamasi nustatytais minimaliais veiklos kokybės ir efektyvumo reikalavimais. O universitetų bei kolegijų išsidėstymas virš žemiausio patenkinamo slenksčio – tik konkursinio finansavimo, studentų pasirinkimų ir tarptautiniuose ryšiuose bei projektuose išryškėjantis dalykas.

Pamatyti platesnį akademinį kontekstą
Lietuvoje vis dar stokojame socialinio kapitalo. Tai ir nepriklausomi, finansiškai nesuinteresuoti, galintys visuomeniniam interesui atsidėti ekspertai, ir visuomeniniai, ilgą tradiciją bei prestižą turintys fondai, finansuojantys nepigius informacijos rinkimo ir sisteminimo darbus, kurių reikia kokybiškiems reitingams parengti. Todėl manėme, kad yra prasminga iš ES struktūrinių fondų paremti visuomeninių organizacijų konsorciumo kuriamą reitingų metodiką ir bandomąjį (pilotinį) jos taikymą.
Buvome iškėlę ir tikslus, kurių pasiekti, deja, šiandien dėl lėšų stokos ar kitų sumetimų nepretenduoja nacionalinių reitingų sudarinėtojai. Tie tikslai – palyginti Lietuvos aukštąsias mokyklas su artimiausių kaimynių – Baltijos šalių, Lenkijos atitinkamomis institucijomis, reitinguoti ne aukštąsias mokyklas, o studijų programas pagal kryptis, diferencijuoti kriterijus, taikomus universalumo siekiančioms ir labiau specializuotoms studijų institucijoms. Deja, visuomenėje kilus diskusijoms, buvo rimtai suabejota pačių reitingų reikalingumu bei jų verte.

Patikimo atskaitos taško vertė
Reitingai, kaip ir daugelis kitų šiuolaikinės demokratijos socialinių instrumentų, daugiausia grindžiami pasitikėjimu ir tęstinumu. Net menka paviešinta abejonė dėl šališkumo, „perkamų“ vietų reitinge gali sužlugdyti geriausius sumanymus. Kad taip nenutiktų, nepakanka skelbti skaičiavimo metodikos. Suinteresuotos šalys turėtų būti tikros, kad visi subjektai pateikė patikimus duomenis, vienodai skaičiuojamą statistiką ne tik tiesiogiai reitingo rengėjams, bet ir valstybiniams duomenų rinkėjams, kurių bazėmis naudojamasi.
Pateiksiu gerai žinomą pavyzdį. Lietuvoje yra didelių universitetų, kuriuose galima studijuoti keliose studijų srityse ir kurie vykdo plačios apimties mokslinius tyrimus. Greta yra menų akademijos, užsiimančios tik specializuota veikla. Lyginant tokias skirtingas aukštąsias mokyklas reikia nemažai padirbėti, kad būtų atrastas patikimas jų vertinimo atskaitos taškas.
Nepaisant pastangų, kad aukštojo mokslo kokybė Lietuvoje kiltų, būtų tolydesnė, ir situacijos, kai daugėja dėl neigiamo stojančiųjų vertinimo uždaromų ar neakredituotų ir sustabdomų studijų programų, tos pačios studijų krypties lygis universitetuose ar kolegijose vis dar nemažai skiriasi. Todėl stojantiesiems ir jų patarėjams – tėvams, mokytojams, draugams – būtų ypač svarbus toks reitingavimas, kuris leistų palyginti aukštąsias mokyklas dominančios specialybės, profesinės srities aspektu.
Ne mažiau svarbus būtų ir toks palyginimas, kuris leistų realistiškai suvokti, kokiomis sąnaudomis, kokiomis praktinėmis studijų sąlygomis ir kokios kokybės diplomą galima įgyti Lietuvoje bei tose užsienio šalyse, į kurias dažniausiai žvalgosi ar pesimistų dėl mūsų aukštojo mokslo ateities skatinami žvalgytis abiturientai.

Kelias ambicingo tikslo link trumpėja?
Kaip atrodo Lietuvos aukštojo mokslo institucijos pagal reitingus tarptautiniame kontekste? Sakyčiau, kad žinia apie vieno ar kito universiteto užimamą vietą naujai paskelbtose suvestinėse viešumą dažniausiai pasiekia ne kaip patikima informacija, o kaip grynai reklaminis pranešimas: „tas ir tas pirmauja, kiti nevykėliai“. Štai visai neseniai per antraštes perbėgantys skaitytojai galėjo pamanyti, kad viena iš Lietuvos aukštųjų mokyklų pagaliau aplenkė savo tradicinę konkurentę. Reikėjo nemažo įžvalgumo susivokti, kad šiuo konkrečiu atveju buvo lyginama pagal vienintelį kriterijų – institucijos interneto svetainės turtingumą, patogumą ir stabilumą.
Europos Sąjungos šalių ministrai šiuo metu kaip tik labai intensyviai diskutuoja apie Europos universitetų reitingavimo sistemą: ar ji reikalinga, kokie kriterijai matuojant pasiekimus turėtų būti įtraukti. Galbūt po kelerių metų turėsime reitingavimo sistemą, apimančią pačius įvairiausius kriterijus.
Tarptautinius reitingus skelbiančios organizacijos ne tik taiko skirtingas metodikas, bet ir siekia atskleisti skirtingus aukštųjų mokyklų pranašumus ar ydas, atsižvelgdamos į tai, kas yra, kokių interesų turi reitingo vartotojai. Jei reitingas rūpi investuotojui, jis labiau paisys, kiek taikomųjų tyrimų užsakymų universitetas atlieka. O studentui, ypač atvykstančiam iš toliau, universitetinio miestelio patogumas, socialinės paslaugos ar parama pažangiesiems gali būti kur kas reikšmingesni kriterijai. Tai, galimas dalykas, paaiškintų, kodėl skiriasi JAV, Europoje sudaromi ir vadinamasis Šanchajaus reitingas, periodinių leidinių inicijuoti ir mokslo fondų skelbiami geriausiųjų sąrašai.
Viena vertus, turime pagrindo būti nepatenkinti, kad stipriausios Lietuvos aukštosios mokyklos pagal įvairius pasaulinius reitingus pakliūva tik į penktąjį–septintąjį šimtuką. Todėl keliame ambicingą strateginį tikslą – bent vienas universitetas aprėpiamoje ateityje turėtų prasiveržti į pirmąjį šimtuką. Kita vertus, universitetų skaičiui pasaulyje artėjant prie devynių tūkstančių, mūsų aukštosios mokyklos patenka į viršutinį dešimtadalį. Palyginkime – laimėti konkursą į dešimtadaliui geriausiai apmokamų darbuotojų priklausančias pareigas yra siektinas daugumos studentų tikslas.

Gintaras Steponavičius
Švietimo ir mokslo ministras

Universitetų ir kolegijų reitingai ne visoms aukštosioms mokykloms malonūs, bet yra neišvengiami. O reitingų rengėjų tikslas vienintelis – padėti jaunuoliams susiorientuoti, ko tikėtis, pasirinkus konkrečią aukštąją mokyklą.

Prie šios išvados prieita pirmąkart savaitraščio “Veidas” surengtoje konferencijoje “Universitetų ir kolegijų reitingavimo įtaka Lietuvos aukštojo mokslo kokybei”.

Į praėjusią savaitę savaitraščio “Veidas” surengtą konferenciją “Universitetų ir kolegijų reitingavimo įtaka Lietuvos aukštojo mokslo kokybei” susirinko daugiau kaip septyniasdešimt šalies valstybinių ir privačių universitetų vadovų, kolegijų direktorių ir jų pavaduotojų, švietimo ir mokslo institucijų vadovų, ekspertų, aukštųjų technologijų profesionalų.
Pirmą kartą šalies istorijoje surengtoje aukštųjų mokyklų reitingavimo konferencijoje dalyvavo ir pranešimą apie tarptautinius aukštųjų mokyklų reitingus bei jų auditą skaitė ir Tarptautinės reitinguotojų audito organizacijos (IREG) viceprezidentas, Lenkijos fondo “Perspektywy” prezidentas Waldemaras Siwinskis (išsamų interviu su IREG viceprezidentu rasite 34 p.)
Mat, kaip sakė savaitraščio “Veidas” leidėjas dr. Algimantas Šindeikis, pirmasis ir vienintelis Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinguotojas – savaitraštis “Veidas”, pristatęs savo rangavimo metodiką viešam šalies aukštųjų mokyklų vadovų “teismui”, rengiasi pateikti savo metodiką ir IREG. “Taigi, ne tik aukštosios mokyklos, atsiradus reitingams, nebegali būti ramios, bet ir mūsų savaitraštis: netrukus ne tik mes jus vertinsime, o ir mus vertins kolegos, kitų šalių reitinguotojai”, – įžanginėje kalboje sakė A.Šindeikis.

Ministras pripažįsta reitingų naudą abiturientams
Šią “Veido” konferenciją globojęs ir ją atidaręs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius visų pirma pabrėžė reitingų, kylančių ne iš valdžios institucijų, o iš visuomenės iniciatyvų, svarbą. Pasak ministro, nors reitingais ir neįmanoma atskleisti visko apie konkrečią aukštąją mokyklą, vis dėlto reitingai yra vienas informacijos šaltinių studijas besirenkančiam jaunimui.
“Gerai, kai reitingais pasitikima, – pabrėžė G.Steponavičius. – Juk reitingai daugiausia grindžiami pasitikėjimu ir tęstinumu, tad bent menka abejonė dėl šališkumo ar kaip nors kitaip pelnomų vietų reitinge gali sugriauti net geriausius sumanymus.” Taigi, pasak ministro, svarbu, kad visi subjektai pateiktų patikimus duomenis, vienodai skaičiuojamą statistiką, – ir ne tik reitingo rengėjams, bet ir valstybinėms duomenų bazėms.
Beje, šiai ministro idėjai – kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei jai pavaldžios institucijos tikrintų reitinguotojams teikiamus aukštųjų mokyklų teikiamus duomenis, pritarė ir daugumos universitetų bei kolegijų vadovai ir atstovai.
Kita, G.Steponavičiaus žodžiais, svarbi pasitikėjimo reitingais sąlyga – aiškūs vertinimo kriterijai. “Tikiuosi, – pabrėžė ministras, – kad ši konferencija sustiprins metodiką. Svarbu rasti tinkamus, aukštojo mokslo specifiką atitinkančius vertinimo atskaitos taškus, kad būtų galima palyginti tokias skirtingas aukštąsias mokyklas, kaip kad didelis, plačios apimties mokslo tyrimus atliekantis universitetas ir specializuota veikla užsiimanti meno akademija.”

“Veidas” atstovauja tik būsimų studentų interesams
Tiek ŠMM vadovai, tiek savaitraščio “Veidas” vadovai ir reitingus rengiantys žurnalistai yra ne kartą girdėję priekaištų iš specializuotų universitetinių aukštųjų mokyklų, girdi, jų dėl savo specifiškumo neįmanoma lyginti su kitais mūsų šalies universitetais. Ypač tai pabrėžia menų akademijų vadovai, kiekvienais metais kartojantys, esą juos galima lyginti tik su Europos ir pasaulio menų akademijomis.
Savaitraščio “Veidas” vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas paaiškino, kad į visus menų akademijų ir kolegijų prašymus, pasikalbėjus su jų rektoriais ir direktoriais, buvo atsižvelgta jau rengiant ankstesnių metų reitingus: “Vienas esminių jų pageidavimų buvo pripažintus menininkus prilyginti mokslo daktarams. Tai ir buvo padaryta.”
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius dr. Renaldas Jurkevičius siūlė reitingo rengėjams atsisakyti vertinti siūlomų specialybių kiekį, nes pagal šį rodiklį daugiausiai balų gauna klasikinės aukštosios mokyklos, o specializuotos – vėlgi nukenčia. “Veido” atstovai patikslino, kad jau nuo praėjusių metų šio parametro lyginamasis svoris yra minimalus – vos 0,1 procentinio punkto. O štai už studijų unikalumą galima gauti kur kas daugiau balų.
“Bet kokiu atveju reikia suprasti, kad jei reitinge kažkas yra pirmas, tai kažkas bus ir paskutinis: juk niekada nebus taip, kad visi būtų tik pirmi. Ir nors mes maksimaliai stengiamės atsižvelgti į visų universitetų ir kolegijų interesus bei išskirtinumą, kiekvieno įgeidžio ir kiekvieno paklodės timptelėjimo į save tikrai nepatenkinsime: nes vieną patenkinus, nukenčia kitas. Todėl visus siūlymus analizuosime ir priimsime visoms, o ne vienai konkrečiai šaliai maksimaliai naudingiausią sprendimą”, – tvirtino G.Sarafinas.
Savaitraščio leidėjas A.Šindeikis apibendrino, kad “Veido” tikslas yra ne įtikti ar patikti konkretiems universitetams bei kolegijoms, o pateikti abiturientams svarbiausią informaciją apie kiekvieną aukštąją mokyklą. “Mes tarnaujame tik būsimiems studentams, – apibendrino A.Šindeikis, – o universitetų ir kolegijų tarpusavio nesutarimai dėl pinigų ar artimumas centrinei valdžiai nėra reitingo dėmesio objektas. Studentui svarbu, ką jis gaus, atėjęs studijuoti.”

Nereitinguojamos tik Afrikos aukštosios mokyklos
IREG viceprezidentas W.Siwinskis atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį, kad visų šalių reitinguose lyderiai – dažniausiai dvi aukštosios mokyklos – nesikeičia metų metais. “Jie yra geriausi, ir tuo viskas pasakyta, – dėstė W.Siwinskis. Bet reitinguotojų tikslas – nebūtinai parodyti, kas geriausi ir kad jie nesikeičia, o įspėti būsimus studentus, kurių aukštųjų mokyklų studijų ir mokslo kokybė prastėja, o kurių – gerėja.”
Universitetų reitingavimo Lietuvoje ir pasaulyje patirtį lyginęs Mykolo Romerio universiteto kancleris dr. Saulius Spurga šmaikščiai prabilo į auditoriją, kad universitetų ir kolegijų reitingai ne visoms aukštosioms mokykloms malonūs, bet yra neišvengiami. “Kad ir kaip akademinė bendruomenė nemėgtų reitingų ir juos kritikuotų dėl netobulumo matuojant aukštosios mokyklos kokybę, žmonėms jų reikia, jie jais domisi. Kai yra tokie milžiniški informacijos kriokliai, žmonėms tampa labai patrauklu, kai sudėtingi klausimai pateikiami paprastu būdu”, – mano S.Spurga.
Jo žodžiais, viso pasaulio reitingų rengėjai orientuojasi į tą pačią auditoriją: studentus, darbdavius, potencialius dėstytojus ir mokslininkus, besirenkančius galimą darbdavį. O viso pasaulio aukštųjų mokyklų administracijos pagal universiteto vietą reitinge ir reitingo kriterijus neretai koreguoja netgi savo metų planus, nors tai ne visada prisideda prie studijų ir mokslo kokybės gerinimo. Be to, daugelio šalių vyriausybės, pasak S.Spurgos, konkretaus universiteto ar studijų krypties finansavimą irgi grindžia reitingais. “Kad ir kiek kritikuotume pasaulinius ar nacionalinius reitingus, vis dėlto į daug blogesnę padėtį patekusios ir daug nelaimingesnės yra Afrikos valstybės, kurių universitetų iš viso niekas nereitinguoja”, – atkreipė dėmesį MRU kancleris.
Lietuvos aukštojo mokslo reitingavimo trūkumus ir pranašumus išdėstęs Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Vilniaus kolegijos direktorius dr. Gintautas Bražiūnas svarstė, kad kolegijų reitingai turėtų būti pristatyti studentams netrukus po universitetų reitingo pristatymo. Tada, pasak kai kurių kitų kolegijų atstovų, abiturientai turėtų daugiau laiko ir galimybių apsvarstyti, kur studijuoti: prastesnio lygio universitete ar aukšto lygio kolegijoje.
Utenos kolegijos direktorius dr. Gintautas Bužinskas paantrino, kad kolegijų studijų kokybės lygį geriau padėtų atskleisti papildomas pokriterijis – dėstančių aukščiausio lygio praktikų skaičius kolegijose.
“Siūlytume labiau vertinti ir pasaulinio lygio mokslininkų, dėstančių dažniausiai privačiose aukštosiose mokyklose, darbą, – ragino Studijų kokybės vertinimo centro vyr. specialistė Daiva Buivydienė. – Šie vizituojantys profesoriai čia, Lietuvoje, nesukuria mokslo produkcijos, bet duoda daug naudos studentams per paskaitas.”
O profesorius R.Jurkevičius pasiūlė vertinti ir tai, kiek užsienio studentų, palyginti su visu studentų kiekiu, studijuoja konkrečioje aukštojoje mokykloje, – tai rodo užsieniečių pasitikėjimą arba nepasitikėjimą mūsų studijų ir mokslo kokybės lygiu.
Pasak konferencijos rėmėjos UAB “Microsoft Lietuva” sprendimų eksperto Šarūno Končiaus, reitingo pridėtinę vertę smarkiai pagerintų naujas kriterijus – aukštųjų technologijų lygis universitetuose ir kolegijose.
Savaitraščio “Veidas” rengiamų aukštųjų mokyklų reitingų partnerio rinkos tyrimų bendrovės “Prime consulting” vadovas Saulius Olencevičius, skaitydamas pranešimą “Aukštųjų mokyklų įvaizdžio įtaka darbdavių apsisprendimams”, pabrėžė, jog universitetų ir kolegijų vadovai turi ne piktintis reitingų organizatoriais, kad jų aukštoji mokykla patenka į žemą poziciją, o galvoti ir visus metus veikti taip, kad būtų matomi žmonėms, – tik tada galės tikėtis gerų darbdavių vertinimų reitinge.

Nacionaliniai universitetų reitingai skelbiami daugelyje Europos šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Skandinavijos šalis. Bet vienas seniausių tradicijų vertinant aukštųjų mokyklų pasiekimus turi mūsų kaimynė Lenkija.

Čia visuotinai pripažįstamas Lenkijos švietimo fondo “Perspektywy” nuo 2000-ųjų kasmet sudaromas ir gegužės mėnesį skelbiamas aukštųjų mokyklų bei mokymosi krypčių reitingas. Apie Lenkijos universitetų pažangą bei kasmet atliekamą jų vertinimą kalbame su Lietuvoje “Veido” kvietimu viešėjusiu fondo “Perspektyvi” vadovu bei tarptautinio universitetų reitingavimo stebėsenos ir audito organizacijos IREG viceprezidentu Waldemaru Siwinsky.

V.: Šiuo metu Lenkijoje savo paslaugas siūlo per 600 aukštojo mokslo įstaigų. Kaip vertinate jų lygį, kaip manote, ar toks universitetų skaičius nėra per didelis?
W.S.: Situacija Lenkijoje iš tiesų ypatinga, nes devintajame dešimtmetyje būta didžiulio gimstamumo padidėjimo. Dėl to per pastarąjį dešimtmetį staigiai išaugo studentų skaičius, tad vienas po kito steigėsi nauji universitetai. Iš viso per pastarąjį dešimtmetį buvo įsteigta apie 400 naujų universitetų, daugiausia privačių. Tačiau dabar, mažėjant studijuojančiųjų skaičiui, kai kurių jų egzistavimas yra pakibęs ant plauko. Tuo pat metu yra ir itin gerų, prestižinių, senas tradicijas turinčių universitetų. Kas ko vertas, padeda susigaudyti kasmet skelbiamas universitetų reitingas.
V.: Šį reitingą rengia fondas “Perspektywy”. Ar šioje srityje jis turi konkurentų?
W.S.: Aišku, turime ir konkurentų – kelis kartus reitingus mėgino atlikti kiti leidiniai, tačiau mūsų reitingas nuo 2000-ųjų, kai buvo publikuotas pirmasis reitingas, jau turi visuotinį pripažinimą.
Šia prasme mums labai pasitarnavo sumanymas įsteigti universitetų vertinimo tarybą, į kurią įeina labai gerbiami, pripažinti asmenys – rektoriai, politikai, teisininkai, visuomeninių organizacijų atstovai. Tokia taryba reitingams suteikia solidumo, reitingą pripažįsta ir studentai, ir patys universitetai.
V.: Tačiau tikriausiai vis tiek atsiranda nepatenkintų reitingo rezultatais, net jeigu jie visuotinai pripažįstami?
W.S.: Žinoma, juk pirma vieta – tik viena, o kartais tarp pirmosios ir antrosios vietos būna minimalus, 0,5 proc. skirtumas. Tačiau nors kartais ir nepatenkinti, patys universitetų rektoriai jau susitaikė su tuo, kad nors reitingavimas nėra malonus dalykas, bet jis jau nebeišvengiamas – universitetai reitinguojami visame pasaulyje, nori jie to ar nenori. Tad jie suinteresuoti, kad jei jau reitingai daromi, kad jie būtų tikrai profesionalūs. Štai jie ir džiaugiasi, kad reitingus atlieka tie, kas tikrai išmano šį darbą.
Pagaliau, rektoriai pripažįsta, kad reitingas padeda tobulinti universitetus, reformuoti juos, dėl to rektorių konferencijos kasmet diskutuoti ir tartis kviečia ir mus.
Beje, paskelbus reitingą, surengiame ir iškilmingą apdovanojimų ceremoniją. Tai didelė šventė universitetams, jų pasveikinti atvyksta aukšti asmenys. Aukštus įvertinimus gavę universitetai tuo labai didžiuojasi.
V.: Bet reitingas juk svarbus ne tik universitetams, bet ir būsimiems studentams, kurie dar tik renkasi, kur studijuoti?
W.S.: Reitingas ir yra skirtas pirmiausia būsimiems studentams, nes universiteto pasirinkimas yra ko gero svarbiausias sprendimas gyvenime. Reitingas būsimajam studentui padeda susigaudyti, kur studijuoti verta, o kur – rizikinga ar neprasminga. Tiesa, dažnai universitetų atstovai pyksta, kad reitinge mes viską suvedame į skaičius, labai supaprastiname, suabsoliutiname, jų manymu, sudėtingus dalykus. Tačiau būsimajam studentui, kaip tik to ir reikia – paprasto paaiškinimo, kas yra geriausias ir kurioje srityje.
V.: Šiuo atveju svarbiausias dalykas – reitingavimo kriterijai. Kiek jų yra vertinant Lenkijos universitetus?
W.S.: Kai tik pradėjome vertinti universitetus, turėjome 15 skirtingų kriterijų. Tačiau universitetai keičiasi, evoliucionuoja, turtingėja jų duomenų bazės. Iš viso universitetus vertiname remdamiesi šešiomis kriterijų grupėmis, kuriose iš viso yra 32 subkriterijai. Pats svariausias yra akademinio efektyvumo kriterijus, sudarantis 30 proc. viso vertinimo. Jo rėmuose vertinama fakultetų plėtra, moksliniai darbai, efektyvumas pritraukiant lėšas mokslinei tiriamajai veiklai ir kt. Dar 25 proc. vertinimo sudaro universiteto prestižas, kurį lemia, pavyzdžiui, tai, kiek šią aukštąją mokyklą studijoms linkę pasirinkti olimpiadų laimėtojai, kiek su šia aukštąja mokykla bendradarbiauja tarptautinės organizacijos ir kt. Kiti keturi kriterijai sudaro likusius 45 proc. vertinimo. Tai akademinio potencialo lygis, tarptautiškumas, mokymosi aplinka, ir, pagaliau, inovacijų diegimas ir taikymas.
V.: Ką jūs reitinguojate – universitetus ar atskiras studijų programas?
W.S.: Mes turime keletą skirtingų reitingų. Pagrindinis – tai akademinių institucijų, teikiančių doktorantūros studijas, reitingas. Jame vertinama 80 valstybinių ir 15 privačių universitetų. Atskirai vertiname dar ir privačius universitetus, teikiančius bent magistro studijas.
Taip pat vertiname magistro studijų kryptis, bet ne atskiras programas, nes jos dažnai yra nesulyginamos tarpusavyje. Vis dėlto keblumų visuomet buvo ir bus. Pavyzdžiui, yra labai didelių universitetų, yra labai mažų, ir juos tarpusavyje palyginti gana sudėtinga. Bet tai vienintelis būdas tiems universitetams būti įvertintiems, nes jokie tarptautiniai reitingai tų mažesnių mokymosi institucijų neįtraukia.
V.: Kaip manote, kokiems universitetams priklauso ateitis Lenkijoje – tiems didiesiems, ar savo nišą turės ir mažesni, labiau specializuoti?
W.S.: Išliks tikrai ne visi, nes universitetų skaičius tiesiogiai priklauso nuo studijuojančiųjų skaičiaus. Na o kadangi studentų skaičius laipsniškai mažėja, dalis universitetų priversti užsidaryti. Dabar jiems išgyvenimo klausimu tampa studentai iš užsienio, kurių kol kas tėra labai mažai – vos 1 proc. tarp 2 mln. visų aukštojo mokslo studentų Lenkijoje, ir daugelis jų, žinoma, studijuoja didžiuosiuose universitetuose.
V.: Kaip manote, ar didėjant universitetų tarptautiškumui, ateityje bus prasmingi tik pasauliniai ir regioniniai universitetų reitingai, ar svarbūs išliks ir atskiri nacionaliniai įvertinimai?
W.S.: Visų pirma, ES universitetų reitingas negali apimti absoliučiai visų universitetų 27 šalyse, nes tai būtų begalė skirtingų, sunkiai suvienodinamų duomenų. Be to, Europos Komisijai nacionaliniai reitingai gali pasitarnauti kaip netiesioginis būdas kontroliuoti švietimo lygį atskirose valstybėse, nes dabar nėra bendros švietimo politikos, ji – kiekvienos atskiros valstybės narės nacionalinis reikalas.
V.: Paskutinis klausimas – apie valstybių užmojus kuo labiau padidinti išsilavinusių žmonių skaičių ir negailėti lėšų aukštųjų mokyklų finansavimui. Ar turėtų egzistuoti išsilavinimo finansavimo lubos, ribos ir kada valstybei tai tampa nebepakeliama našta?
W.S.: Lenkijoje, kur sparčiai mažėja studijuojančiųjų skaičius, valstybė siekia bent jau užtikrinti valstybinių universitetų finansavimą, kur studijuojantiesiems nereikia nieko mokėti, tačiau privatiems universitetams lėšų visai neskiriama. Kitose šalyse, kiek žinau, ir Lietuvoje, veikia studentų krepšelių sistema. Finansavimo struktūra priklauso nuo nacionalinių prioritetų ir išgalių, bet manau, kad bet kuriuo atveju yra ir bus labai svarbu didinti išsilavinusių žmonių dalį visuomenėje.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas sukritikavo tarptautinės reitingų agentūros “Standard & Poor’s” (S&P) sprendimą sumažinti devynių euro zonos valstybių skolinimosi reitingus ir šį agentūros žingsnį pavadino “nenuosekliu”, nes, anot komisaro, euro zona ėmėsi “ryžtingų veiksmų” kovoje su skolų krize, informuoja BBC.

Kiti aukšti ES pareigūnai agentūros sprendimą taip pat įvertino neigiamai, – praneša ELTA.
Penktadienį S&P pranešė, kad sumažino aukščiausią AAA Prancūzijos skolinimosi reitingą. Italijos, Ispanijos, Kipro ir Portugalijos reitingai buvo sumažinti dviem padalomis. Vokietija išsaugojo savo AAA reitingą.
S&P sukritikavo bloko atsaką į krizę ir pareiškė, kad taupymo ir bausmių už per didelį biudžeto deficitą neužteks siekiant įveikti skolų krizę.
O. Rehnas sakė “apgailestaująs” dėl S&P sprendimo, nes euro zona ėmėsi “ryžtingų veiksmų” ir jai pavyko šiek tiek nuraminti finansų rinkas.
Prancūzijos finansų ministras Francois Baroinas žiniasklaidai sakė, kad AAA reitingo praradimas “nėra katastrofa” ir pabrėžė, jog Prancūzija vis dar turi stiprų AA+ reitingą.
“Šią vasarą buvo sumažintas didžiausios pasaulio ekonomikos – JAV – reitingas. Turime išlikti ramūs. Nereikia dėl to gąsdinti Prancūzijos žmonių”, – kalbėjo F. Baroinas.
Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude’as Junckeris teigė, kad euro zonos valstybės yra pasiruošusius “padaryti viską, ko prireiks”, kad jų ekonomikos ir vėl pradėtų augti.
Kitos dvi reitingų agentūros, “Moody’s” ir “Fitch”, tebevertina Prancūziją aukščiausiu AAA reitingu.

2012-aisiais Europoje išgyventi galimybę turi tik patys stipriausi ir mažiausiai vyriausybių skolų prisipirkę bankai. Visų kitų greičiausiai laukia liūdnas galas.

Pasaulinė reitingų agentūra “Standard&Poor’s” sumažino 37 pasaulio bankų reitingus. Tarp šių bankų atsidūrė ne tik tokie gerai žinomi bei stambūs Amerikos bankai, kaip “Bank of America”, “Citigroup” ar “Goldman Sachs”, bet ir daugybė Europos bankų. Pavyzdžiui, “Standard&Poor’s” nurėžė reitingus Didžiosios Britanijos bankams “Royal Bank of Scotland” ir HSBC, taip pat Šveicarijos UBS ir kitiems.
“Standard&Poor’s” pėdomis ketina pasekti ir kita reitingų agentūra “Moody’s”, paskelbusi, jog ketina sumažinti 87 Europos bankų reitingus. Agentūros taikinyje – daugiausia Ispanijos, Italijos, Austrijos, Prancūzijos bankai. Tarkime, reitingų sumažinimas gresia net 21 Ispanijos bankui, 17-ai bankų Italijoje, devyniems Austrijos ir aštuoniems Prancūzijos bankams, įskaitant tokius stambius Prancūzijos bankus, kaip “Paribas”, “Societe Generale”, Prancūzijos bankas ir Prancūzijos žemės ūkio kreditų bankas.
“Moody’s” analitikai aiškina, kad didžiausia šių bankų bėda – išpirktos valstybių skolos. Pavyzdžiui, Italijos ir Prancūzijos bankai tokių pavojingų skolų yra nupirkę už daugiau nei 100 mlrd. eurų, o iš viso Europos bankai vyriausybių obligacijoms šiuo metu yra išleidę apie devynis trilijonus eurų.
Iš esmės tai reiškia, kad Europos bankai balansuoja ties itin pavojinga riba, kai bet kurios euro zonos valstybės kolapsas reikštų ir neišvengiamą bankų griūtį.
Ir nors šiuo metu labiausiai rizikuoja Ispanijos bei Italijos bankai, ne ką mažesnis pavojus gresia ir Vengrijos, Rumunijos bei kai kurių Pietryčių Europos šalių bankams, kurių obligacijų vertė viršija 110 proc. tų šalių BVP.
Dar garsiau pavojaus varpai skamba Austrijoje, Belgijoje, Šveicarijoje. Štai Šveicarijos nacionalinis bankas neseniai įpareigojo du didžiausius šalies bankus UBS ir “Credit Suisse” reikšmingai sumažinti turimų obligacijų kiekį. Teigiama, kad šie bankai pastaruoju metu elgiasi itin neapdairiai ir neatsakingai, o jų turimų obligacijų vertė viršija 500 proc. Šveicarijos BVP.

Bankams – nauji reikalavimai

Naujus nurodymus bankams sugalvojo ne tik šveicarai. Prieš kelias savaites susitikę Europos Sąjungos finansų ministrai nutarė pareikalauti, kad euro zonos bankai per ateinančius devynis mėnesius savo įstatinį kapitalą padidintų 108 mlrd. eurų, skirtų galimiems kitų metų nuostoliams padengti.
Tačiau jei tikėsime ekspertų skaičiavimais, ši suma – juokinga, palyginti su bankams gresiančiais praradimais. Nepriklausomi analitikai skaičiuoja, kad euro zonos bankų nuostoliai dėl šalių nemokumo sieks 275 mlrd. eurų, o Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, bankų nuostoliai kitais metais gali būti dar didesni – bankų sąskaita 2012-aisiais gali būti nurašyta vyriausybių skolų, vertų 300 mlrd. eurų. Beje, didžiausios šių nurašymų kaltininkės – Belgija, Graikija, Airija, Italija, Portugalija ir Ispanija, kurių beviltiškos skolos euro zonos bankams pridarys 278 mlrd. eurų nuostolių.
Na, o labiausiai dėl to nukentės Vokietijos ir Prancūzijos bankai, nes jie yra supirkę per 70 proc. visų nebegrąžinamų vyriausybių skolų.

Du scenarijai

Siaubą bankams kelia ne vien vyriausybių skolų nurašymai. Kaip teigia Didžiosios Britanijos analitinis savaitraštis “The Economist”, belieka džiaugtis, kad prie bankų durų eilėse nelaukia milijonai indėlininkų, skubančių, kaip Latvijoje ar Lietuvoje, atsiimti iš bankų savo jiems paskolintų pinigų. Tačiau tuo pat metu milijardai eurų nepastebimai iškeliauja iš Europos bankinės sistemos vertybinių popierių pavidalu, nes investuotojai paniškai traukiasi iš Europos į kitas pasaulio rinkas. Skaičiuojama, kad vien JAV fondai iš Europos rinkos atsiėmė 42 proc. čia cirkuliavusių pinigų, o Europos bankams išduodamų paskolų apimtys JAV nuo gegužės mėnesio smuko net 69 proc.
Dėl to Europos bankai priversti tiesiog pusvelčiui platinti akcijas, kad bent kažkaip prasimanytų grynųjų pinigų. Pavyzdžiui, “Citigroup” skaičiavimais, trečiąjį šių metų ketvirtį Europos bankai savo obligacijas platino vidutiniškai vos už 15 proc. pernykštės tokių pačių akcijų vertės.
Geriausia, kas dėl visos šios situacijos gali nutikti kitais metais, analitikų nuomone, yra likvidumo, arba kreditų, krizė, kuri reiškia, jog bankai tiesiog pristigs pinigų paskoloms ir kažkuriam laikui nustos jas dalyti verslininkams.
Blogiausias variantas – dėl to įvyksianti virtinė bankų bankrotų. Beje, didžiausia likvidumo problema šiuo metu yra Centrinėje ir Rytų Europoje, nors tos pačios problemos kamuoja visos Europos bankus.
Ima sklisti gandai ir apie galimą rimtą bankų likvidumo krizę Rusijoje, kuri neabejotinai turėtų didžiulę įtaką ne tik nuo Rusijos labiausiai priklausomoms Baltijos šalims bei Lenkijai, bet ir visoms Europos finansų institucijoms.
Beje, Latvijoje bei Lietuvoje ir be šios priežasties jau bankrutavo po vieną banką, o Lenkijos ši liūdna perspektyva dar tik laukia. Mat visai neseniai, lapkričio viduryje, “Moody’s” pakeitė Lenkijos skolinimosi reitingą iš stabiliausio į neigiamą. Tiesa, kol kas ne dėl tiksinčios Rusijos bombos, o dėl to, kad kitais metais laukiama Lenkijos ekonomikos augimo sulėtėjimo: šiemet Lenkijos ekonomika augs 4,1 proc., o kitais metais – 3,1 proc.
Vis dėlto Lenkijos nacionalinio banko vadovas Marekas Belka tikina, kad padėtis Lenkijoje tebėra labai gera, nes šalies bankų kapitalizacija yra nepriekaištinga, o grėsmė šaliai kitais metais gali kilti tik dėl to, jog bankams bus kur kas sunkiau skolintis iš kolegų euro zonos šalyse. Tai labai rizikinga, nes kitais metais daugiau nei pusei visų Lenkijos skolų sueina grąžinimo terminas, tad turimas skolas teks rekapitalizuoti, tai yra skolintis pinigų joms padengti, be to, veikiausiai kur kas brangiau nei įprastai.
Lenkijai gresia dar ir paskolų krizė, nes daugiau nei penktadalis visų šios šalies bankų paskolų fiziniams ir juridiniams asmenims išduota šiuo metu labai nestabilia valiuta – Šveicarijos frankais (tokios paskolos sudaro 21,3 proc. viso išduotų paskolų portfelio).

Stabiliausi – Skandinavijos bankai?

Nors Latvijoje praėjusią savaitę kilo panika dėl skandinaviško “Swedbank” veiklos, ekspertai ramina, kad ji visiškai nepagrįsta. Yra netgi priešingai: esą kitų šalių bankams gresiančių negandų greičiausiai išvengs tik skandinavų valdomos finansų institucijos. Šiuo atveju ne išimtis ir Latvijoje bei Lietuvoje veikiančios jų antrinės bendrovės. Kodėl?
Pirmiausia Skandinavijos šalių kitais metais laukia ekonomikos pagyvėjimas. Be to, beveik visos Skandinavijos šalys kitais metais tikisi smarkiai sumažinti vyriausybių skolas. Pavyzdžiui, Švedijos vyriausybės skola turėtų nukristi iki 36,3 proc. BVP ir būti dar mažesnė nei iki 2008-ųjų krizės, kai siekė 40,2 proc. BVP.
Danijos vyriausybės skola sumenks iki 44,1 proc. ir bus dvigubai mažesnė nei Europos Sąjungos šalių vidurkis. Na, o Norvegija iš naftos gaunamų pajamų yra sukaupusi netgi 530 mlrd. JAV dolerių taupymo fondą, tad jos valstybės skola, šiek tiek viršijanti 100 mlrd. dolerių, šiuo atveju nekelia jokių rūpesčių.
Svarbiausia tai, kad itin geri metai žadami visiems Skandinavijos bankams. “Nordea”, “Handelsbanken”, SEB ir “Swedbank” jau skaičiuoja būsimą pelną, tikėdamiesi, kad jis net dvigubai viršys šiemet uždirbtas solidžias sumas.
Tiesa, vienintelė išimtis, kai kalbama apie nuo Skandinavijos priklausomų bankų ateitį, yra Estija. Nors ši šalis vis dar tebelaikoma visos euro zonos pavyzdžiu, o 90 proc. šalies bankų yra antriniai Skandinavijos bankai, tačiau Estija, kaip euro zonos valstybė, yra kur kas labiau pažeidžiama dėl euro zonos valstybių skolos krizės nei jos “Baltijos sesės”. Tad Estijos centrinis bankas vyriausybę paragino kitų metų biudžetą planuoti remiantis ne “standartiniu”, o “kriziniu” scenarijumi ir neatmesti galimybės, kad šalies bankų sektoriaus laukia itin įtempti 2012-ieji.
Užtat tarp gerųjų pavyzdžių yra dar keletas pavyzdingų valstybių. Pavyzdžiui, itin teigiamai vertinama Čekijos bei Slovakijos bankų padėtis, mat jie yra nusipirkę itin mažai vyriausybių obligacijų, o jų vertė tokia nedidelė, kad net skolų nurašymai šių bankų nepriverstų bankrutuoti.
Apibendrinant galima teigti, kad 2012 m. daugiausiai šansų išgyventi turi tie bankai, kurių valdytojai nesusigundė greitu uždarbiu rizikingai skolinant pinigus jau ir taip itin prasiskolinusioms vyriausybėms arba kurių užnugaryje – stabilus investuotojų pasitikėjimas.

Tarptautinė reitingų agentūra “Moody’s Investors Service” penktadienį sumažino Airijos kredito reitingą iš karto penkiomis pakopomis – nuo Aa2 iki Baa1.

Pasak agentūros, naujojo reitingo perspektyva yra neigiama.

Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) neseniai skyrė prieš krizę itin sparčiai augusiai Airijai 85 mlrd. eurų pagalbos paketą.

Airijos parlamentas pritarė šiai prieštaringai vertinamai pagalbai anksčiau šią savaitę.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė vis dar įvardijama geriausiai premjero pareigoms tinkančia politike, tačiau jos populiarumas per du mėnesius kiek smuktelėjo.

Rugsėjį ministro pirmininko poste šią politikę norėjo matyti 22,8 proc. apklaustų gyventojų, o lapkritį – 18,6 proc., rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta apklausa.

Antrasis potencialių ministrų pirmininkų sąraše rikiuojasi Darbo partijos lyderis, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas, kurį šioje kėdėje norėtų matyti 11,2 proc. apklaustų respondentų.

Vardijant politikus, geriausiai tinkančius užimti premjero Andriaus Kubiliaus kėdę, trečioje pozicijoje atsidūrė socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius (8,9 proc.), už jo rikiuojasi SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (7 proc.).

Kad šioms pareigoms tinka pats premjeras A. Kubilius, manė tik 5,8 proc. gyventojų. Tiesa, premjero populiarumas kiek padidėjo, nors pokytis neviršija 3 proc. paklaidos.

A.Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės veiklą, kaip ir anksčiau, didžioji dalis gyventojų vertina neigiamai arba greičiau neigiamai – atitinkamai neigiamai vertinančių lapkričio mėnesį buvo 47,7 proc., greičiau neigiamai – 38,2 proc.

Teigiamai ministrų kabineto veiklą įvertino tik 1 proc. apklaustųjų, dar 8,6 proc. A. Kubiliaus ir ministrų darbą pavadino greičiau teigiamu, o atsakymo nepateikė 4,5 proc. respondentų.

Prieš du mėnesius situacija taip pat buvo panaši, tik kiek daugiau gyventojų atsakymo nepateikė (10,1 proc.) bei kiek mažiau buvo Vyriausybės veiklą vertinančių greičiau neigiamai (33,7 proc.).

Kaip rodo tyrimas, Seimo rinkimams vykstant artimiausią sekmadienį, juose triumfuotų opozicinės partijos – socialdemokratai ir Darbo partija.

Socialdemokratai pelnytų 11,7 proc. respondentų pasitikėjimą, Darbo partija sulauktų 11,5 proc. gyventojų palankumo.

Kiek stipriau nuo šių partijų atsilieka nušalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujama partija “Tvarka ir teisingumas”, už kurią balsuotų 7,7 proc. rinkėjų.

Dabartinius valdančiuosius konservatorius paremtų tik 6 proc. Lietuvos gyventojų, jų koalicijos partnerį Liberalų sąjūdį – 4,6 proc., bet ši partija jau neperžengtų 5 proc. rinkimų barjero.

Šio barjero neįveiktų ir Naujoji sąjunga (socialliberalai) (2,3 proc.), liberalcentristai (1,8 proc.), valstiečiai liaudininkai (1,9 proc.).

Užkurią nors nepaminėtą partiją savo balsą buvo linkę atiduoti 4,2 proc. gyventojų, kad nebalsuotų pareiškė net 35,6 proc. žmonių. Dar 12,7 proc. į klausimą arba neatsakė, arba nežinojo, kaip atsakyti.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” viešosios nuomonės apklausą atliko šių metų lapkričio 15-24 dienomis, tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Buvo apklausta 1002 respondentai, tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Politikų reitingai dar niekada nebuvo tokie stabilūs: geriausia – prezidentė Dalia Grybauskaitė, blogiausias – premjeras Andrius Kubilius. Tokie Lietuvos gyventojų vertinimai nekinta jau daugiau nei metus. Kitaip tariant, tautiečiai turi ir asmenį, kuris dėl visko kaltas, ir lyderę, kuriai viskas atleidžiama.

Tačiau kai kalbama ne apie asmenis, o apie institucijas, paaiškėja, kad čia permainų esama gana daug ir gana ženklių. Pasitikėjimas visomis politinėmis institucijomis krito tragiškai: tarkime, 2004-aisiais Vyriausybe pasitikėjo 31 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, o dabar jau tik 10 proc.; Seimu 2004-aisiais pasitikėjo 15 proc., o dabar jau vos 3,8 proc. (priminkime, kad 1991 m. Aukščiausiąją Tarybą palankiai vertino net 52 proc. žmonių). Apie partijas apskritai net neverta šnekėti – pasitikėjimas jomis nebesiekia nė 3 proc. Tiksliau tariant, jomis pasitiki tik tie, kurie toms partijoms ir priklauso, o jie ir sudaro maždaug 3 proc. šalies gyventojų.

Sociologai bandė pasiteirauti, kodėl Lietuvos gyventojai nepasitiki Seimu, partijomis, ir išgirdo tokias priežastis: Seimo nariai – savanaudžiai, jie kovoja tik dėl savo interesų, nevykdo pažadų, pjaunasi, barasi, meluoja, jiems nerūpi paprasti žmonės, Seime nesiliauja rietenos, parlamentarai priima ydingus įstatymus ir pan.

Beje, iš tyrimų bendrovės “Vilmorus” sociologinių apklausų matyti, kad žemyn smunka ne tik politinių institucijų reitingai. Kovoje dėl žemiausių reitingų joms nedaug tenusileidžia ir teisėtvarkos institucijos. Tarkime, per pastaruosius dvejus metus pasitikinčiųjų prokuratūra sumažėjo iki 14,7 proc. Drastiškai smuktelėjo ir pasitikėjimas teismais: nuo 24 proc. 2004-aisiais, iki 13,5 proc. dabar. Šiek tiek pakenčiamiau atrodo gal tik policija, kuria ir šiandien pasitiki per 35 proc. respondentų.

Pastaraisiais metais stipriai žemyn nučiuožė ir Lietuvos gyventojų pasitikėjimas “Sodra”, taip pat komerciniais bankais. Ir čia priežastys gana aiškios.

Teisybės dėlei derėtų paminėti, kad ir pasitikėjimas žiniasklaida smuko gana stipriai – nuo 69 proc. 2001-aisiais, iki 44 proc. šiuo metu. Tas nuosmukis gana pagrįstas, nes žiniasklaidos, ypač televizijų bei dalies spaudos leidinių, kokybė sumenko ar ji stipriai nutolo nuo pagrindinės savo funkcijos – informuoti ir šviesti.

Tačiau tai nereiškia, kad visuomenė tampa nihilistinė ir niekuo nebepasitiki. Mat yra institucijų, kuriomis pasitikima labiau nei anksčiau. Tarp tokių derėtų paminėti kariuomenę, pasitikėjimas kuria padidėjo nuo 33 proc. 2000-aisiais iki 52,3 proc. šiuo metu. Stipriai nuo Rolando Pakso laikų išaugo ir pasitikėjimas prezidento institucija, juk 2004-aisiais ja pasitikėjo vos 26 proc. apklaustųjų, o šiuo metu – jau 73,3 proc. Ką jau kalbėti apie ugniagiasius ir gelbėtojus, kuriais šiemet pasitiki praktiškai visi Lietuvos gyventojai.

Taigi žmonių pasitikėjimo nesulaukusios institucijos ir jų vadovybė galbūt turėtų padaryti išvadas ir pasimokyti iš tų, kurios dirba kokybiškai ir žmonėms kelia pasitikėjimą.

Savaitraštis “Veidas” jau penktą kartą skelbia Lietuvos bankų reitingą ir supažindina su pokyčiais, įvykusiais bankų sektoriuje per pastaruosius metus.

Trisdešimt ketverių Vida su septyneriais metais vyresniu sutuoktiniu Juru šiemet susilaukė trečios atžalos, tad prieš dešimtmetį įsigytas naujos statybos dviejų kambarių butas vilniečių šeimai tapo ankštas. Sėkmingai pirma laiko išsimokėję 2000-aisiais paimtą paskolą, šįkart sutuoktiniai naujos paskolos kreipėsi į keletą skirtingų skandinaviško kapitalo bankų. Ir visuose buvo sutikti išskėstomis rankomis.

“Bankai ir vėl atsuko būsto paskolų sklendę gyventojams. Ir svarbiausia, kad šiuo metu sąlygos tikrai puikios – net nustebau, kai mums pasiūlė paskolą eurais už vos šiek tiek didesnes nei 3 proc. kintamas palūkanas, o litais – už 4 proc. palūkanas”, – džiaugsmingai pasakoja ponia Vida.

Panašią istoriją išgirdome ir iš kitos vilnietės – 35-erių Neringos. Ji su vyru Donatu neseniai susilaukė antro vaikelio, o prieš keletą mėnesių persikėlė ir į erdvesnį trijų kambarių būstą. Neringos šeima gavo paskolą eurais už 3 proc. palūkanų. “Tiesa, paskolą ėmėme šių metų pradžioje, o tuo metu sąlygos dar buvo prastėlesnės nei šiandien, bet banko vadybininkė mums pasiūlė 0,5 proc. palūkanų nuolaidą, jei mes jų antrinėje įmonėje apdrausime paskolą, pasirašysime pensijų kaupimo sutartį ir apdrausime save bei vaikus. Pasvarstę nutarėme, kad draudimas neprošal, ir sutikome.

Nepatiko tik tai, kad bankas nesutiko, jog mūsų paskolos procentai būtų perskaičiuojami kas pusmetį. Jų sąlyga buvo ultimatyvi: palūkanas perskaičiuos kas ketvirtį”, – pasakoja Neringa.

Abi kalbintos pašnekovės sako, kad tiek jų artimiausioje aplinkoje, tiek tarp bendradarbių jau randasi žmonių, kurie vėl patiki bankais ir susigundo imti būsto paskolą. Tiesa, tai daugiausia jauni 25–40 metų žmonės, uždirbantys daugiau nei vidutines pajamas, turintys stabilų, dažnai vadovaujamą darbą geros reputacijos bendrovėse ir iki šiol nesiskolinę arba skolinęsi, bet jau grąžinę anksčiau imtas paskolas.

Beje, kad žmonės bankus vertina pozityviau nei pernai ar užpernai, liudija ir sociologiniai tyrimai. Sociologinių ir rinkos tyrimų bendrovės “Vilmorus” vadovas dr. Vladas Gaidys pastebi, kad pasitikėjimas bankais pamažėle pradėjo atsigauti apie šių metų vidurį. Kaip rodo “Vilmorus” dienraščio “Lietuvos rytas” užsakymu atliktas tyrimas, birželį ėmė mažėti nepasitikinčiųjų bankais ir daugėti pasitikinčiųjų. Šiuo metu bankais pasitiki 46,4 proc., o nepasitiki – 21,1 proc. lietuvių. Tarp bankais pasitikinčiųjų daugiau jaunesnio amžiaus žmonių, taip pat tų, kurie iš bankų nėra ėmę paskolų.

Asmeninių bankininkų patarimai su nutylėjimais

Taigi, palyginti su praėjusiais metais, šiemet bankų elgesys, bent jau kai kalbama apie paskolas gyventojams, norintiems įsigyti būstą, pasikeitęs kardinaliai. Kitaip tariant, bankai vėl stoja į naują mūšį dėl klientų.

Daugelyje bankų būsto paskolos litais, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, atpigo apie du kartus, o eurais – maždaug trečdaliu: tai akivaizdžiai matoma lyginant pernykštį “Veido” bankų reitingą su šiųmečiu. Beje, pernai daugelis bankų iš viso neteikė būsto paskolų už nustatytas palūkanas, o ir už kintamas palūkanas retas galėjo pasiskolinti.

Mūsų savaitraštį neoficialiai konsultavę keletas bankininkų sakė, kad šiuo metu skolintis verta tik tiems, kurie iš tiesų kol kas neturi nuosavo būsto arba nori jį pasigerinti, bet yra visiškai tikri dėl saugios ateities. O ir jei jau kas skolinasi, tai tik litais už bent penkeriems metams nustatytas palūkanas.

Tiesa, kaip matyti iš mūsų surinktos informacijos, dauguma kredito įstaigų, skolinančių pagal vadinamąją fiksuotą palūkanų normą, palūkanų sutinka nekeisti dažniausiai dvejus arba trejus metus. Penkeriems metams fiksuoti paskolos palūkanas tiek eurais, tiek litais galima tik SEB bei “Snoro” bankuose, o štai “Swedbanke”, “DnB Nord” ir “Danske” bankuose tokiam laikotarpiui galima fiksuoti tik paskolą, teikiamą eurais.

Vis dėlto, kaip matyti iš bankų Lietuvos bankui teikiamų ataskaitų, kol kas tik mažiau kaip penktadalis visų paskolą būstui įsigyti paėmusių lietuvių pasirinko fiksuotas paskolos palūkanas. Kitaip tariant, lietuviai dar nepasimokė iš savo klaidų, padarytų tuomet, kai bankai buvo išpūtę nekilnojamojo turto burbulą, ir vėl lipa ant to paties grėblio. Jie tiki vadinamųjų asmeninių bankininkų, kurie iš tikrųjų atstovauja savo darbdavių, o ne klientų interesams, išvedžiojimais, kad verčiau mažiau mokėti šiandien ir nefiksuoti palūkanų, nes esą tokių palūkanų šuolių, kokių buvo pernai ir užpernai, nebebūsią.

Mūsų pašnekovas Jonas Dička paskolą namui statytis iš banko paėmė prieš penkerius metus. “Tada, 2003 m. pabaigoje, buvo pats bankų paskolų dalijimo ir statybų plėtros įkarštis. Bankai varžėsi dėl kiekvieno kliento. Mus su žmona vienas bičiulis tąkart paprotino, girdi kai jau išsirinksite banką, pavaidinkite asmeniniam bankininkui, kad jų konkurentai pasiūlė geresnes sąlygas, tada gausite dar geresnes palūkanas ten, kur norite. Mes taip ir padarėme”, – porino Jonas.

Tiesa, banko vadybininkė mūsų pašnekovą primygtinai atkalbinėjo nuo ketinimų rinktis fiksuotas palūkanas. Bet Jonas, kurio pasiturimai gyvenę seneliai jį ragino nesusidėti su bankais, pasakodami, kiek tie lupikautojai tarpukariu vargetomis pavertė žmonių, ir prisiminęs, kad jo tėvai per 1995 m. bankų griūtį prarado nemažai santaupų, laikėsi savo.

“Bankininkė atkalbinėjo mane, girdi, fiksuotas paskolų palūkanas renkasi tik 3 proc. lietuvių, o ir draugai pirštą prie smilkinio sukiojo, kad aš kvailys, nes fiksavęs paskolą permokėsiu, bet aš išsiaiškinęs, jog per pastaruosius maždaug trisdešimt metų vidutinės kintamosios paskolos palūkanos įvairiose pasaulio šalyse siekdavo apie 5 proc., pamaniau, kad banko man pasiūlyta 4,44 proc. fiksuota paskolos litais palūkanų norma yra tikrai puiki. Tiesa, mano draugai anuomet džiaugėsi, kad jie moka vos 3 proc. palūkanų už būsto paskolą litais su kintamomis palūkanomis, bet tas jų džiaugsmas truko neilgai. Greitai bankai mano bičiulius pasodino į vietą, mat “plaukiojančių” palūkanų norma šoktelėjo net iki 12–14 proc. O ėmus mažėti atlyginimams ir didėti nedarbui, paskolos įmokos ir tokios palūkanos daliai žmonių tapo nebepakaliamos, tad su savo svajonių būstais teko atsisveikinti”, – dėsto pašnekovas.

Ir iš tiesų Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos, per pastaruosius dvejus metus iš nemokių klientų perėmusios už paskolas pirktus butus ir žemės sklypus, virto nekilnojamojo turto agentūromis. Štai, kaip matyti iš Lietuvos centrinės hipotekos įstaigos pateikiamų duomenų, per tris šių metų ketvirčius bankai iš nemokių klientų perėmė 591 butą ir 1169 žemės sklypus, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 431 butą ir 1461 žemės sklypą, o užpernai – 114 butų ir 215 žemės sklypų. Tiesa, patys bankai apie tai šnekėti labai nenori. Jie vis dar vaidina, kad yra labai supratingi ir iškeldinimo griebiasi tik kraštutiniais atvejais. Bet kad tų kraštutinių atvejų – jau tūkstančiai.

Visa tai derėtų įsiminti visiems, kurie paskolą ima dabar.

Skandinavų klientams sąlygos vienokios, lietuviams – kitokios

Tarp didžiausių skolintojų šiemet – ir vėl skandinavų kapitalo bankai. Didžiąją dalį šiemet išduotų paskolų būstui įsigyti suteikė SEB, “Nordea”, “DnB Nord” ir “Swedbank” bankai. Keista, kad šiandien jie elgiasi lygiai taip pat, kaip ir 2007-aisiais, kitaip tariant, nematyti, kad pasimokyta iš praeities klaidų. Antra vertus, tikėtina, kad tai buvo ne klaidos, o greičiau sąmoninga veikla.

Juk kas jau kas, bet skandinaviško kapitalo bankų vadovai ir atstovai turėjo puikiai suprasti, kad visiškai nenormalu, kai vienas kvadratinis metras naujos statybos būsto ar biuro patalpų Vilniuje kainuoja brangiau nei Stokholme ar Helsinkyje. Pagaliau švedų bankininkai puikiai mena ir maždaug prieš penkiolika metų pas juos įvykusį nekilnojamojo turto burbulo sprogimą. Taigi jie žinojo labai daug, nujautė, kas įvyks, bet tyčia taip elgėsi, gaudydami lengvatikius, kurie už bankų paskolas brangiai prisipirko tokios kainos neverto nekilnojamojo turto ir taip patys dešimtmečiams prisirišo prie bankų pasiūlytų pavadėlių.

Kad bankininkai elgiasi kaip tikri savanaudžiai lupikautojai, visiškai negalvojantys apie jokią socialinę atsakomybę, akivaizdžiai matyti ir iš jų elgesio dabar Seime svarstant fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. Jie visomis rankomis ir kojomis prieš šį įstatymą, nesvarbu, kad toks veikia daugelyje šalių.

Bankininkai įrodinėja, girdi, Lietuvos parlamentas blogina teisinę skolinimosi aplinką ir didina teisinį neapibrėžtumą. Bet, kaip teigia buvęs bankininkas, o dabar nepriklausomas analitikas Vladimiras Trukšinas, iš tiesų bankai sąmoningai ir įžūliai nutyli, kad ir tose šalyse, kuriose įsikūrusios jų pagrindinės būstinės, seniai galioja ir puikiai veikia būtent tokia skolinimo teisinė aplinka, kokios bent dabar siekiama ir Lietuvoje. “O tai, kad tokios pat ar bent panašios į motininių bankų tėviškėse esančią teisinės skolinimo aplinkos Lietuvoje nebuvo iki kreditavimo bumo pradžios, yra bankų veikimo ir tuometinių vyriausybių neveiklumo klaidos, kurias būtina kuo greičiau taisyti. Ir nereikia baimintis, kad nauji teisės aktai galiotų ir jau pasirašiusiems paskolos sutartis bei nuo bankų nukentėjusiems žmonėms”, – pabrėžia V.Trukšinas.

Dr. V.Gaidys šiandien nebebijo prisipažinti, kad jis pats irgi yra iš tų atsargiųjų, privengiančių turėti didelių reikalų su bankais. “Bankų ekonomistai ir analitikai prieš keletą metų buvo sukėlę tokią opiniją, kad tas, kuris nesiskolina, yra nešiuolaikiškas, nesupratingas. Neva bankai suteikia galimybę gražiai gyventi jau šiandien. Bet aš tiek tuomet, tiek dabar prisimenu vieno ekonomisto vaizdingą posakį, kad bankai tau duoda skėtį, kai saulė šviečia, ir jį atsiima, kai prasideda liūtis”, – juokauja pašnekovas.

V.Gaidys primena ir 2000-aisiais, tai yra praėjus penkeriems metams po didžiosios komercinių bankų griūties, jų bendrovės atliktą tyrimą, per kurį žmonėms buvo pateiktas atviras klausimas: “Kodėl nepasitikite komerciniais bankais?”

Atsakymai buvo labai vaizdūs: “Bankai vagys, aferistai – juose pradingsta žmonių indėliai”, “Nėra garantijų, kad bankai vėl nebankrutuos”, “Jie neprognozuojami – o paprastiems žmonėms jų veikla nesuprantama”, “Jų garantijos netikros”, “Tikėtume, jei už savo niekingus darbus bankininkai būtų sodinami į kalėjimus”.

Trumpa lietuvių atmintis

Tokios žmonių nuotaikos, pasak sociologo, išsilaikė iki pat 2003-iųjų liepos. Nuo šios datos pasitikinčiųjų bankais skaičius viršijo nepasitikinčiųjų. Bet, kaip pabrėžia V.Gaidys, nereikia pamiršti, jog prireikė net aštuonerių metų, kad lietuvių nuomonė apie bankus pasikeistų. O tam nuomonės pasikeitimui, matyt, labiausiai įtakos turėjo Lietuvos narystė ES bei NATO ir tikėjimas, kad nuo šiol gyvensime vis geriau. Taip, kaip senoji Europa.

Tą tikėjimą dar labiau skatino bankininkai, ypač skandinavų. Ateini, prašai 100 tūkst. Lt paskolos – tau duoda 150 tūkst. Lt. O lietuvio, iki tol nemačiusio tokių pinigų, gimusio ir augusio pilkame sovietiniame daugiabutyje, godumas buvo didžiulis…

Beje, kai 2007 m. balandį ES šalyse narėse buvo atliekamas vartotojų lūkesčių tyrimas, lietuviai iš visų šalių narių labiausiai išsiskyrė tikėjimu šviesia savo ateitimi ir nepamatuotais lūkesčiais. Tokie optimistai nebuvo nė vienos senosios ES šalies narės gyventojai.

Tuo tarpu lietuvių pasitikėjimo bankais pikas buvo 2007 m. birželį. “Tais metais labiau nei bankais mes pasitikėjome tik “Sodra”, Bažnyčia, kariuomene ir prezidentu. Bet jau 2008-ųjų gale prasidėjus pasaulio bankų sistemos griūčiai ir lietuvių nuotaikos ėmė niauktis. Pasitikėjimas bankais ėmė staigiai kristi, ypač tarp verslininkų. Šiandien tas pasitikėjimas vėl gana didelis.

Na, lietuviai visada garsėjo trumpa istorine atmintimi, o kartais ir infantilumu. Galbūt jiems nerūpi, o gal jie nesupranta, ką reiškia, kad skandinavų bankai iš Lietuvos išsipumpavo 20 mlrd. Lt. Be to, nesikeičia lietuvių elgesys ir bankams indėlių palūkanas sumažinus iki visiško minimumo. Juk šiandien laikyti pinigus bankuose beveik tas pats, kas ir kojinėje, nes palūkanos už indėlius paprastai tesiekia 1–2 proc.

Kitaip tariant, bankai šiandien elgiasi labai “tauriai”: indėlininkams moka grašius, o skolininkus ir toliau žiauriai dusina.

Kaip reitingavome bankus

Tiesa, per pastaruosius metus “pasišiukšlino” ne visi bankai. O kaip kuriam bankui sekėsi, puikiai matyti iš “Veido” sudaryto bankų reitingo.

Šiemet visus bankus vertinome pagal dvidešimt du skirtingus parametrus. Kiekvieną parametrą vertinome maksimalia šimto balų suma. Kitaip tariant, geriausiais rodikliais pagal konkretų parametrą pasižymintis bankas galėjo gauti maksimalią šimto balų sumą.

Bankui, kuris konkrečios mūsų vertinamos paslaugos neteikia arba jei iš viso nepateikė duomenų apie mūsų vertinamą rodiklį, rašėme nulį balų. Galiausiai visus balus pavertėme taškais ir taip sudarėme bankų reitingą.

Nauja yra tai, kad šiemet pirmą kartą įtraukėme iš Centrinės hipotekos įstaigos gautus duomenis apie bankams už paskolas įkeistus ir bankų prašymu teismo areštuotus būstus bei žemės sklypus. Iki šiol tokių duomenų prašydavome pačių bankų. Bet visi iki vieno bankai pateikdavo, švelniai tariant, pagražintą statistiką, esą jie kol kas nėra perėmę nė vieno nemokaus kliento jokio nekilnojamojo turto. Kaip rodo mūsų savaitraščio iš hipotekos gauti duomenys, bankai jau užpernai, o ką jau kalbėti apie pernai ir šiuos metus, savo ir savo antrinių nekilnojamojo turto bendrovių balanse turėjo ir tebeturi daugybę perimtų nemokių klientų būstų bei žemės sklypų.

Iš reitingo lentelės matyti, kad nėra nė vieno banko, kuris geriausias būtų visiems klientams: vieni pirmauja pagal klientų skaičių, kiti – pagal pelną, treti – pagal palūkanas už indėlius, ketvirti siūlo geriausias sąlygas norintiesiems gauti paskolą, penkti taiko pažangiausias technologijas ir pan. O visa tai ir lemia, kad klientai keliauja per įvairius bankus, kitaip tariant, žmonės nebėra lojalūs bankams: vienuose ima paskolas, kituose pasideda indėlius, trečiuose apmoka sąskaitas ir t.t.

Dabar paanalizuokime kiekvieną kriterijų atskirai.

Daugiausiai skyrių visoje Lietuvoje – net 256 – turi AB bankas “Snoras”. Šiuo požiūriu šis bankas žmonėms yra prieinamiausias. Mažiausiai balų už šį kriterijų gavo vos tris skyrius turintis “UniCredit” bankas.

O daugiausiai bankomatų – net 451 – turi AB “Swedbank”. Jis už šį kriterijų gavo maksimalią sumą. Iš paskos “Swedbankui” pagal šį kriterijų eina SEB bankas (valdomi 338 bankomatai) ir “Snoras” (valdomi 337 bankomatai). Jokių bankomatų, kaip rodo Lietuvos bankų asociacijos duomenys, neturintys UAB Medicinos bankas ir AS “UniCredit Bank” Lietuvos skyrius pagal šį parametrą liko paskutinėje vietoje.

Daugiausiai aktyvių klientų – 1,315 mln. – praėjusio ketvirčio pabaigoje turėjo “Swedbank”. Mažiausiai – mažiau nei tūkstantį aktyvių klientų – turi vėlgi “UniCredit” bankas.

Internetinės bankininkystės klientų daugiausiai turi taip pat “Swedbank”, mažiausiai – “UniCredit” bankas.
Pagal šiemet iki rugsėjo mėnesio išduotų paskolų kiekį lyderis yra SEB bankas. Nuo jo šiek tiek atsilieka kitas skandinaviško kapitalo bankas “Nordea”.

Vartojamąsias paskolas dosniausiai dalija “Swedbank”. Norintieji gauti vartojamąją paskolą, atrodo, taip pat yra laukiami ir “DnB Nord” bei SEB bankuose. O štai pavadinimą pakeitęs bankas “Citadele” iki šių metų rugsėjo nesuteikė jokios vartojamosios paskolos.

Tuo tarpu norintieji uždirbti iš terminuotojo indėlio ar bent jau neatiduoti savo santaupų suėsti infliacijai turėtų kreipti žvilgsnį į mažesnius bankus. Didžiausias 4,5 proc. palūkanas už vienų metų terminuotąjį indėlį litais moka “Snoras” ir AB Ūkio bankas. Didžiausias palūkanas už terminuotuosius vienų metų indėlius eurais moka vėlgi mažieji bankai: “Snoras”, Ūkio, Šiaulių ir “Citadele”.

Visiškai neverta, jei galvotume vien apie palūkanas, terminuotojo indėlio eurais laikyti SEB banke. Šis bankas siūlo apgailėtinas, vos 0,6 proc. palūkanas.

Kai lyginame paskolų palūkanas, vaizdas tarp bankų jau visiškai kitoks: šiuo metu patraukliausias būsto paskolas teikia “Swedbank” (su 3,4 proc. kintama palūkanų norma litais). O jei norėtumėte pirkti būstą už eurus, tuomet geriausia būsto paskolą su kintama palūkanų norma imti banke “Nordea” bei banke “DnB Nord” (palūkanos atitinkamai 3,1 ir 3,37 proc.).

Kur kas mažesnis pasirinkimas norintiesiems gauti būsto paskolą su nekintama palūkanų norma – šią paslaugą litais teikia vos keturi bankai. Palankiausias paskolas litais už nekintamas palūkanas tikina teikiantys skandinavų kapitalo bankai. Nors tai atrodo ir sunkiai įtikinama, bet, tarkime, “DnB Nord” banko atstovai nurodo, kad šiandien jų banke galima gauti būsto paskolą litais už vos 4,34 proc. nekintamų palūkanų, o “Nordea” banke – už 4,39 proc.

Būsto paskolas eurais su fiksuota palūkanų norma teikia jau šeši bankai. Palankiausias nekintamas paskolos eurais palūkanas vėlgi nurodo duosiantys “Nordea” – 3,5 proc. bei “DnB Nord” – 3,53 proc.

Brangiausiai – 500 Lt – būsto paskolos dokumentų tvarkymas atsieis bankuose “Citadele”, “Danske” bei “Snoras”, o pigiausiai – 200 Lt – Šiaulių ir Medicinos bankuose.

Jei bėdai prispyrus tektų keisti būsto paskolos sąlygas, brangiausiai tai atsieitų “Swedbanko” klientams – net 600 Lt, o pigiausiai – 300 Lt – Šiaulių ir Medicinos bankų klientams.

Daugiausiai – 228 – butų iš nemokių klientų teismas areštavo “DnB Nord” banko prašymu. Mažiausiai būtų iš nemokių klientų perėmė  Ūkio, “Citadele”, Šiaulių, “Snoro” ir Medicinos bankai.

Daugiausiai – 342 – nemokių klientų žemės sklypų teismas areštavo vėlgi banko “DnB Nord” prašymu.

Didžiausią 4 Lt komisinį mokestį iš savo klientų, pervedančių pinigus į sąskaitą kitame Lietuvos banke, ima “Swedbankas”, o mažiausią 1 Lt komisinį mokestį, atliekant vadinamąjį vietinį pavedimą internetu į sąskaitą kitame banke, ima “Nordea”.

Didžiausių nuostolių per tris šių metų ketvirčius patyrė bankai: “DnB Nord” – 137 mln. Lt, SEB – 112 mln. Lt, “Swedbank” – 95 mln. Lt. Daugiausiai pelno šiemet uždirbo “Nordea” – 35 mln. Lt.

"Veido" archyvas

Demokratinės politikos instituto vykdomuose projektuose susikerta Gintaro Steponavičiaus, Manto Adomėno ir Andriaus Kubiliaus keliai

Pinigus aukštųjų mokyklų reitingams kurti pa(si)skirstė bendraminčių kultūrininkų grupė, šiuo metu įsitvirtinusi ne tik Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, bet ir ministro pirmininko bei švietimo ir mokslo ministro pašonėje.

Pakako “Veidui” užkabinti įtakingą konservatorių, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narį dr. Mantą Adomėną, kurio įsteigtas ir vadovaujamas Demokratinės politikos institutas laimėjo 2,5 mln. Lt vertės Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) konkursą dėl Aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos kūrimo, ir pasipylė mūsų skaitytojų skambučiai bei laiškai, siūlantys atidžiau pasidomėti šia tema.

M.Adomėnas melavo?

“Pirmiausia noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad M.Adomėnas nėra vien tik Demokratinės politikos instituto (DPI) narys steigėjas, – sakė “Veidui” vienas šaltinis Švietimo ir mokslo ministerijoje. – Jis tebėra ne tik faktinis, bet ir oficialus DPI vadovas ar bent jau toks buvo pernai rudenį, kai ministerija paskelbė Aukštųjų mokyklų reitingų sudarymo konkursą. Pasižiūrėkite, jei netikite, į 2009-ųjų DPI veiklos ataskaitą – ten juodu ant balto parašyta, kad “2009 m. rugsėjo 14 d. DPI kartu su Seimo Užsienio reikalų komitetu bei Užsienio reikalų ministerija surengtame apskritajame stale Lietuvos iš Portugalijos perimto pirmininkavimo Demokratijų bendrijai ir Tarptautinės demokratijos dienos proga” dalyvavo Demokratinės politikos instituto prezidentas dr. Mantas Adomėnas”.

Pasižiūrėjome. Iš tikrųjų – mūsų informatorius buvo teisus: iš DPI ataskaitos išeina, kad pernai rugpjūčio mėnesį ŠMM paskelbtame konkurse dalyvavo ne šiaip sau tą ministeriją prižiūrinčio Seimo komiteto nario kadaise įsteigta viešoji įstaiga, bet jo vadovaujama įstaiga. Negana to, Seimo tinklalapyje paskelbtoje oficialioje M.Adomėno viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje aiškiai nurodyta: “Demokratinės politikos instituto prezidentas, steigėjas ir valdybos narys”. Jei taip, tuomet M.Adomėno vadovaujamos įmonės dalyvavimas ŠMM konkurse – tiesioginis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas. Kartu išeitų, jog M.Adomėnas du kartus melavo “Veidui”, jo žurnalistams teigdamas, kad jis nėra DPI valdybos narys. Tikėkimės, atsakymus į šiuos klausimus duos Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

Bet tai, pasirodo, dar ne viskas. Pradėdami narplioti 2,5 mln. Lt įvertintą ir daugių daugiausiai keliasdešimties tūkstančių vertą aukštųjų mokyklų reitingų kūrimo istoriją manėme, kad vienintelio konkurso dalyvio DPI pergalę lėmė vien jo prezidento M.Adomėno pareigos Seime ir tai, kad tiek DPI, tiek konsorciume su juo dalyvavusio Žinių ekonomikos forumo vienas steigėjų kadaise buvo premjeras Andrius Kubilius. O Švietimo ir mokslo ministerijos klerkai tiesiog neatsispyrė įtakingoms pavardėms, kurios šmėžavo už paraiškos autorių.

“Naujojo židinio-Aidų” grupuotė

"Veido" archyvas

Švietimui ir mokslui skirtų pinigų pyragas nėra didelis, tad jį dalijantis pasiseka tiems, kas yra arčiau valdžios

Pasirodo, tikrovė daug paprastesnė ir bjauresnė. Paprastesnė, nes atrodo, kad pinigus pagal klasikinį korupcinį principą susiveikė grupė senų dragų ir bendraminčių. Bjauresnė, nes šiame korupciniame žaidime dalyvavo ne kokie suplėkę provincijos politikieriai ar trumpam į Seimą savo reikalų pasitvarkyti užsukę verslininkai, o garbingi akademinio pasaulio atstovai – mokslų daktarai, profesoriai ir akademikai.

“Negi jūs tokie akli, kad nematote, jog visi šios, nepabijosiu tokio žodžio, aferos “herojai” – tai grupė senų draugų ir idėjinių bendraminčių, kadaise susibūrusių aplink dešinės ir katalikiškos pakraipos žurnalą “Naujasis židinys-Aidai”, – klausė į “Veidą” paskambinęs akademiniuose sluoksniuose garsus profesorius, prašęs šiuo atveju neminėti jo vardo, nes nemėgstąs kritikuoti kolegų “ad homini”. – Šio žurnalo redaktorius Nerijus Šepetys, redakcinės kolegijos nariai ir nuolatiniai bendradarbiai – DPI prezidentas bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys M.Adomėnas, jo mokytojas, dabar ambasadorius prie Šventojo Sosto filosofas Vytautas Ališauskas, šiuo metu švietimo ir mokslo viceministrė filosofė Nerija Putinaitė, Katalikų mokslo akademijos prezidentas, šiuo metu švietimo ir mokslo ministro visuomeninis konsultantas dr. Paulius Subačius. Tai seniai ir gerai akademiniame pasaulyje žinoma grupuotė, puikiai mokanti užsiimti politika ir įtaisyti savo atstovus į aukštus postus, leidžiančius daryti įtaką visai švietimo politikai, o kartu – ir pinigų švietimo sričiai skirstymui. Taip, kadaise šios grupuotės atstovė Irena Vaišvilaitė buvo prezidento patarėja kultūros, švietimo ir mokslo klausimais, jai grįžus į universitetą pareigos Prezidentūroje perėjo N.Putinaitei, o kai švietimo ir mokslo ministru tapo Gintaras Steponavičius, jis pasiėmė šią “asabą” viceministre. Ir jūs dar stebitės, kad konkurse dėl tų milijonų aukštųjų mokyklų reitingams sudaryti buvo tik vienas dalyvis, kuris ir laimėjo?

Pasižiūrėkite, kiek šie asmenys dar turi prikūrę visokių fondų ir viešųjų įstaigų, gaunančių valstybės paramą. Vien pats “Naujasis židinys-Aidai” jau daugybę metų yra nuolatinis ir vienas didžiausių pinigų gavėjų iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo”.

Savų konkursas saviems

Iš tiesų įdomu: dr. M.Adomėno vadovaujamas DPI konsorciume su dr. P.Subačiaus vadovaujama Katalikų mokslo akademija, Žinių ekonomikos forumu, kurį kadaise kūrė A.Kubilius, Viešosios politikos ir vadybos institutu, kurio partneris ir programų vadovas dr. Vitalis Nakrošis yra Saulėlydžio komisijos prie Vyriausybės narys, atneša paraišką konkursui Švietimo ir mokslo ministerijoje, kurios vadovui patarinėja dr. P.Subačius, kurios viceministrė yra sena dr. M.Adomėno ir dr. P.Subačiaus kolegė, nuolatinė DPI projektų dalyvė dr. N.Putinaitė.

Pridurkime, kad, sprendžiant iš DPI ataskaitų, dabartinis ministras G.Steponavičius anksčiau irgi yra dalyvavęs bendruose projektuose su DPI, vienas pagrindinių premjero patarėjų Kęstutis Škiudas yra ir vienas DPI steigėjų, kad pagrindinis DPI aukštųjų mokyklų reitingų ekspertas Liutauras Kazlavickas, baigęs skaičiuoti šiųmetį reitingą, kovo mėnesį taip pat tapo premjero patarėju.

Kokį gauname vaizdą? Grupė inteligentų, mokslų daktarų, senų bičiulių ir bendradarbių patenka į valdžią. Vieni sėdi Seime, kiti – ministerijoje, treti – viešosiose įstaigose. Vieni sugalvoja projektą, kaip gauti pinigų, kiti paskelbia konkursą dėl tų pinigų panaudojimo, treti parašo paraiškas ir sudalyvauja konkurse. Laimi visi, nes visi tarpusavyje jau seniai susiję per visokiausius fondų įsisavinimo projektus. Juk kaip toliau su ŠMM konkurse laimėtais 2,5 mln. Lt elgsis DPI? Atsidėjęs sau keletą šimtų tūkstančių “projektui administruoti”, DPI savo ruožtu skelbs konkursus dėl “išorinių ekspertų paslaugų pirkimo”. Kertam lažybų, kad tarp tų konkursų laimėtojų vėl šmėžuos tos pačios pavardės.

Kaip tai pavadinti? Mano požiūriu, tai gryniausia “inteligentiška” korupcija, saviškių akademinis ratas, į kurį patekęs nuolatos suksiesi visokiuose biudžeto pinigais apmokamuose projektuose. Su sąlyga, jeigu laikysi liežuvį už dantų ir neneši šiukšlių už akademinės bendruomenės ribų. Tai, beje, netiesiogiai patvirtina ir faktas, kad vienas iš “Veido” informatorių atvirai pasakė: “Mielai pasidalyčiau tuo, ką žinau, tik vengčiau viešai prisistatyti, nes teikiu projektus Lietuvos mokslo tarybai, kuriai taip pat didžiulės įtakos turi M.Adomėnas”.