Liepos mėnesį paskelbtas naujausias 12 000 geriausių universitetų reitingas (“Webometrics Ranking of World Universities”).

Jame apibendrinamas informacijos apie universitetą prieinamumas interneto erdvėje. Tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų geriausiai buvo įvertintas Kauno technologijos universitetas (KTU), reitingo lentelėje užimantis 803-čią vietą. Vilniaus universitetas užima 884-tą vietą, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 982-tą.

Šį pasaulio universitetų reitingą jau šeštus metus sudaro ir kartą per pusmetį (liepą ir sausį) skelbia Ispanijos visuomeninių mokslų organizacijos Nacionalinė mokslinių tyrimų tarybos (Consejo Superior de Investigaciones Cientificas – CSIC) įkurta Kibermetrikos laboratorija. Pagal specialią metodologiją kasmet reitinguojama daugiau kaip 20 tūkstančių pasaulio universitetų. “Universitetu” tyrėjai vadina visas aukštojo mokslo įstaigas.

Šių metų liepos mėnesio pasaulio universitetų reitingo lentelėje tradiciškai pirmauja JAV universitetai: pirmas yra Harvardo universitetas, antras – Masačusetso technologijos institutas, trečias – Stenfordo universitetas.

Europos universitetų šimtuke pirmaujančias pozicijas užima Kembridžo universitetas (Didžioji Britanija), Šveicarijos federalinis technologijos institutas ir Oksfordo universitetas (Didžioji Britanija).

Pasak projekto iniciatorių, šiuo reitingu siekiama skatinti tiek institucijas, tiek mokslininkus aktyviau viešinti savo akademinę veiklą internete. “Aukštojo mokslo institucijos, turinčios solidų akademinį potencialą, tačiau reitingo lentelėje užimančios palyginti žemą poziciją, turėtų peržiūrėti savo interneto politiką ir labiau skatinti elektroninę sklaidą, didinti elektroninių publikacijų kiekį ir kokybę”, – savo rekomendacijose teigia tyrėjai.

Neskaitote savaitraščio “Veidas” ir galbūt praleidžiate Jums aktualias temas? Nieko tokio – tai, kas svarbiausia, rasite portale www.veidas.lt. Jau šį sekmadienį skelbsime savaitraščio “Veidas” žurnalistų sudarytą kolegijų reitingą! Jeigu Jūs, Jūsų draugai ar vaikai planuoja mokslus tęsti kolegijoje, sudarytas reitingas Jums išties pravers.

Apsilankykite portale “veidas.lt” ir pirmieji sužinokite, kurioje kolegijoje studijuoti geriausia, pamatykite visus įvertinimus ir sužinokite, kaip aukštąsias neuniversitetines mokyklas vertina studentai, dėstytojai ir darbdaviai.

Šiemetinis savaitraščio “Veidas” parengtas kolegijų reitingas yra jau antrasis.

“Veidas”, jau trylika metų rengiantis nepriklausomus universitetų reitingus, pernai, paakintas studentų, atstovaujamų Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS), ėmėsi rengti ir nepriklausomą Lietuvos neuniversitetinių aukštųjų mokyklų – kolegijų reitingą.

Stambiausi Lietuvos verslininkai kratosi turtingiausiojo titulo. Dauguma jų iš viso atsisako vertinti savo turtą, motyvuodami tuo, kad šiuo metu jis tragiškai nuvertėjęs, bet net ir toks jis esą erzina sunkmetį išgyvenančią visuomenę.

Ieškodami naujų turtuolių, visus metus sekėme rinkos naujienas, analizavome šiuo laikmečiu itin retai pasirodančią informaciją apie įvykusius pardavimo sandorius – tačiau nedaug tepešėme. Lietuvos įstatymai vis dar leidžia neskelbti informacijos apie bendrovių akcininkų sudėtį bei jų pasidalijimo proporcijas, todėl nemažai įmonių savo valdytojus slepia. Klasikinis pavyzdys – garsusis Vilniaus prekybos (VP) grupės dešimtukas (taip, vis dar dešimtukas – “Veido” žiniomis, formalios brolių Numavičių ir Marcinkevičių skyrybos su vėliausiai prie grupės prisijungusiu ir su ja susipykusiu Dariumi Nedzinsku dar nesibaigė). Kalbinti verslininkai juokauja, kad prieš 18 metų pasirašytas grupės akcininkų susitarimas, ko gero, buvo sutvirtintas kraujo priesaika – per tiek metų viešumon beveik neprasiskverbė jokių žinių apie akcininkų dešimtuko proporcijas.

Tiesa, jau šiemet Lietuvoje registruotų įmonių akcininkų paslaptys turėtų prasisklaidyti: pagal naująją nuo šių metų kovo įsigaliojusią Akcinių bendrovių įstatymo redakciją visos įmonės iki spalio privalės pateikti Juridinių asmenų registrui (JAR) duomenis apie kiekvieną iš savo akcininkų. Taigi viešosiose duomenų bazėse jau nuo šių metų spalio bus galima gauti duomenis apie kiekvienos bendrovės akcininkų sudėtį, jų pasidalijimą, akcijų įsigijimo datą, akcininkų sąrašo sudarymo datą.

Pagal dabar galiojančią tvarką JAR yra saugoma informacija tik apie vienintelį įmonės akcininką – taigi jei bendrovėje yra daugiau kaip vienas akcininkas, registrui nėra privaloma teikti jokių duomenų apie visus įmonės akcininkus. Teisininkų vertinimu, tokia tvarka sudarė galimybes manipuliuoti nuosavybės teise į įmonės akcijas, tačiau antra vertus, tarnavo ir kaip tam tikras saugumo skydas, nes informacija apie asmens turimą turtą buvo sunkiai prieinama pašaliniams žmonėms.

Kaip mes skaičiavome

Giliuosiuose verslo vandenyse stingant viešumo, taigi ir duomenų objektyviai analitinei atskirų žmonių sukaupto turto analizei, šiemet nutarėme remtis visiškai konservatyviu kriterijumi – oficialia įmonių buhalterine verte. Žinoma, ji neatitinka realios įmonių rinkos vertės, kurią šiuo metu nustatyti vargu ar įmanoma, tačiau liudija apie skirtingose rankose sukauptų turtų proporcijas.

Kaip matyti lyginant ankstesnių iš šių metų reitingus, panašus rezultatas gaunamas ir subjektyviai analizuojant atskirų įmonių vertes analitiniu būdu, ir pasitelkus JAR pačių įmonių pateikiamus buhalterinius duomenis.

Savo 40-uke pristatome tik tuos asmenis, apie kuriuos galima gauti oficialiais registrais prieinamos informacijos – tai yra tuos, kurie turi verslo sąsajų su įmonėmis kaip akcininkai ar vadovai. O neįtraukėme tų įmonių, kurioms šiuo metu yra iškeltos restruktūrizacijos bylos, tarkime, “Rangos IV”, savininkų.
Verslininkų rangavimas atliktas skaičiuojant akcijų dalį nuo visos įmonės turto vertės pagal 2009 m. konsoliduotus ir nekonsoliduotus finansinius duomenis. Tokiu atveju, kai verslininkai slepia akcininkų sudėtį, rėmėmės anksčiau viešumoje buvusia informacija apie įmonių pasidalijimo proporcijas.

Eliminuoti du bankininkai

Šiemet į bendrą turtingiausių verslininkų 30-uką neįtraukėme dviejų jo senbuvių – 32,95 proc. Ūkio banko akcijų valdančio Vladimiro Romanovo ir 25 proc. “Snoro” banko akcijų turinčio Raimondo Baranausko.
Dėl neapibrėžtos Lietuvos ūkio padėties sunku ar net neįmanoma nustatyti, kiek iš tikrųjų šiuo metu yra vertos Ūkio banko ir “Snoro” banko akcijos. Pavyzdžiui, dar visai neseniai “Snoro” banko obligacijos buvo pardavinėjamos su didele nuolaida, palyginti su nominalia jų verte, o tai gali būti signalas, kad akcijos yra bevertės. Šiuo metu abiejų bankų rinkos kapitalizacija mažesnė už akcijų buhalterinę vertę, o tai taip pat gali byloti apie galimas šių bankų problemas.

Tarkime, Latvijoje vykę su didžiausiais ir sparčiai augusiais privačiais bankais susiję procesai taip pat verčia mus būti atsargius ir laikinai dėl turto vertės nustatymo sunkumų bankininkų nereitinguoti. Juk buvę Latvijos “Parex” banko bendrasavininkiai Valerijus Karginas ir Viktoras Krasovickis daug metų buvo nepralekiami šios šalies milijardieriai, kol 2008 m. prisipažino, kad jų imperiją ištiko finansiniai sunkumai ir Latvijos vyriausybė už du latus išpirko 51 proc. banko akcijų.

Pagal viešai prieinamą informaciją apie akcijų kiekį ir dabartinę Ūkio bei “Snoro” bankų vertę Vilniaus vertybinių popierių biržoje, R.Baranausko turtas dabar vertas maždaug 100 mln. Lt, o V.Romanovas už savo akcijas galėtų gauti maždaug 82 mln. Lt. Tiesa, pats Ūkio banko vadovas pasakoja apie labai sėkmingą savo valdomos Ūkio banko investicinės grupės veiklą Balkanų regione, tačiau nepriklausomi šaltiniai to patvirtinti negali. Įdomu ir tai, kad pats V.Romanovas po ankstesnių turtingiausiųjų reitingų paskelbimo per savo atstovus perduodavo, jog iš tiesų jis esąs turtingiausias Lietuvoje, bet “Veidas” jo turtus nuvertina.

Akcininkai registruoti užsienyje

Dėl to, kad akcininkų sudėties kol kas skelbti neprivaloma, neįmanoma buvo sužinoti ir kas toks ar tokia – garantuotai užimtų garbingą vietą turtingiausiųjų Lietuvos žmonių plejadoje po to, kai sėkmingai susiderėjo dėl didmeninės prekybos įmonės „Limedika“ ir vaistų mažmeninės prekybos bendrovės „Gintarinė vaistinė“ akcijų likučio pardavimo už beveik 80 mln. Lt Lenkijos farmacijos prekybinei bendrovei „Polska Grupa Farmaceutyczna“. Kontrolinius šių lietuviškų bendrovių paketus iš vienos kauniečių šeimos lenkai įsigijo 2007 m. ir už juos sumokėjo irgi beveik 80 mln. Lt.

UAB „Lukoil Baltija“ prezidentas Ivanas Paleičikas greičiausiai irgi rikiuotųsi mūsų reitinge, tačiau įvertinti jo turto neįmanoma – lietuviškąją „Lukoil“ atšaką valdo užsienyje registruota bendrovė „Lukoil Europe Holdings B.V.“

Kiek asmeniškai iš sėkmingo sandėrio netrukus praturtės vienas Lietuvos biotechnologijų karalių Viktoras Butkus taip pat lieka jo paties paslaptimi – verslininko kadaise įsteigta UAB „Fermentas“ jau nuo 2002 m. priklausė užsienyje registruotam holdingui “Fermentas International Inc.”, į kurį savo ruožtu 2007 m. buvo investavęs privataus kapitalo fondas “Summit Partners”. Gegužės pabaigoje JAV mokslinių technologijų verslo milžinas “Thermo Fisher Scientific” paskelbė preliminariai sutaręs dėl “Fermentas International” grupės įsigijimo už maždaug 728 mln. Lt.

Tuo tarpu Arvydas Sabonis šiais metais iš turtingiausiųjų sąrašo iškrito. Jo bendras turtas, susidedantis 60 proc. UAB “Sabonio klubas ir partneriai”, 25 proc. UAB “SKP stiklas”, 100 proc. UAB “Pušų paunksnėje” ir 100 proc. UAB “Oranžinis krepšinio kamuolys” akcijų viršija 51 mln. Lt.

Į lenteles nebepateko ir vienos didžiausių Lietuvoje didmeninės prekybos įmonių „Sanitex“ akcininkai Sauliaus Butkus (13,83 proc.) ir Henrikas Neliubšys (12,41 porc.) – įmonės vertė viršija 300 mln. lt, tad kiekvienam jų tenka atitinkamai po 41 mln. Lt ir 37 mln. Lt.

Iš turtingiausiųjų sąrašo iškrito ir dar du kažkada svaiginamu greičiu praturtėję verslininkai „ŽIA valda“ savininkas Gediminas Žiemelis ir „Ranga Group“ valdantis Laimutis Pinkevičius. Pirmojo turto buhalterinė vertė, iškėlus iki tol pelningiausios įmonės „Agrowill Group“ restruktūrizavimo bylą nebesiekia ir 1 mln. Lt. Dar pernai G.Žeimelio turtai buvo vertinami 170 mln. Lt, užpernai jų vertė siekė 534 Lt. L.Pinkevičius taip pat nereitinguotas dėl pradėtos jo įmonės restruktūrizacijos. Pernai jo turto vertė siekė 60 mln. Lt, užpernai – 480 mln. Lt.

Svarbu diversifikuoti verslą

Ar skiriasi senesnės ir jaunesnės kartos turtuolių požiūris į savo verslą, ekonominę krizę? Atsakyti į šį klausimą pabandėme kalbindami 2 savo sudaryto 40-tuko narius – Lietuvos verslo mohikaną, turtingiausiųjų lietuvių trejetuko niekada neapleidžiantį koncerno „Achemos grupė“ pagrindinį akcininką 71-erių metų Bronislovą Lubį ir pirmą kartą į reitingus patenkantį Rusijoje pagaminta elektros energija prekiaujančios „Scaent Baltic“ akcininką 32-ejų metų Joną Garbaravičių.

Nepaisant amžiaus ir patirties skirtumų, abudu verslininkai akcentavo tą patį: krizė parodė, kaip svarbu yra diversifikuoti savo valdomą turtą, grupėje sutelkiant skirtingos veiklos įmones.

„Esu visiškai įsitikinęs, kad diversifikacija yra labai svarbus momentas dideliuose versluose. Jeigu mes viską būtumėm sudėję tik į „Achemą“ – kas šiandien būtumėm? Nuskęs laivas ir tu neturėsi valtelės išsigelbėjimui“, – dėsto B.Lubys.

Jis džiaugiasi, kad tuo metu, kai dėl brangstančių gamtinių dujų AB “Achema” buvo priversta sustabdyti abu savo amoniako gamybos cechus, taip pat vargsta kompleksinių trąšų gamintoja „Agrochema“, gerais rezultatais koncerną džiugina logistikos ir krovos bendrovės.

Panašiai kalba ir J.Garbaravičius: „Išbandome labai daug sričių – ir maisto gamybą, ir nekilnojamojo turto plėtrą, ir leidybą, ir finansų paslaugas. Esu linkęs daug ką išbandyti – gal ir nudegti ir tik tada susimažinti, bet patirtis irgi labai svarbi“.

B.Lubys pripažįsta, kad vadovavimas skirtingiems verslams, daugybei įmonių – sunkus darbas. „Ypač dabar, kai ne vienai įmonei reikia padėti finansiškai“, – sako jis. Koncerno vadovas apskritai šiuo metu jaučiais pernelyg daug laiko atiduodantis darbui. „Jau buvome pakankamai gerai įsivažiavę, galėjau ramiai tvarkytis savo asmeninį gyvenimą. Deja, šitie metai, ypač „Achemos“ problemos, vėl sugrąžino mane į įvykių sūkurį“, – tvirtina verslininkas.

„Scaent Baltic“ vadovas sako, kad jam kol kas užtenka entuziazmo gilintis į skirtingus verslus, tačiau jis irgi sutinka: kuo daugiau valdai įmonių, tuo daugiau patiri galvos skausmo. Skaidresniam visų grupei priklausančių įmonių valdymui neseniai buvo įdiegta centralizuota finansų apskaitos sistema.

B.Lubys neslepia, kad planuodamas plėtrą ar spręsdamas savo įmonių problemas jis neretai praveria bankų duris – dėl kreditų tartasi statant vėjo elektrinių ūkį, gelbėjant „Agrochemą“, pinigų skolintasi ir koncernui priklausančio „Grand SPA Lietuva“ statyboms Druskininkuose. „Kapitalas brangus, be bankinių investicijų sunku būtų augti“, – pripažįsta jis.

Tuo tarpu J.Garbaravičiui skolintis netenka. „Dividendai iš prekybos elektra leidžia mums plėstis ir be skolintų pinigų“, – prisipažįsta jis.

Abudu verslininkai yra nukreipę žvilgsnį į Druskininkus. B.Lubys ten pastatė ir dabar dar plečia sveikatingumo ir poilsio kompleksą „Grand SPA Lietuva“. „Tai juk irgi kapitalo diversifikacija“, – paaiškina jis. Koncerno prezidentas džiaugiasi, kad didėja šio komplekso užimtumo rodikliai, atsiranda norinčiųjų jį išsinuomoti ilgam laikui.

Tuo tarpu „Scaent Baltic“ yra investavusi į Druskininkuose statomą visus metus veiksiantį slidinėjimo centrą. „Patinka prisidėti prie naujovių. Tikiu, kad tai bus labai populiari paslauga“, – viliasi  J.Garbaravičius.
Viena sėkmingiausių praėjusiųjų metų investicijų jis laiko finansų maklerių įmonės „Orion Securities“ įsigijimą. „Pirkome nuostolingą įmonę, o jau vien per pirmąjį šių metų pusmetį ji uždirbo 700 tūkts. Lt pelno“, – džiaugiasi savininkas. Jis svarsto ir apie platesnių, tarptautinių finansinių paslaugų įmonės su filialais Londone ir Maskvoje steigimą.

Tuo tarpu B.Lubio koncerno moderniųjų technologijų kampelis – tai vėjo jėgainių parkas pajūryje. Šiuo metu „Achemos grupės“ jau instaliuota galia siekia 14 megavatų, planuojama ją padidinti iki 50 megavatų.
Na o didžiausia praėjusiųjų metų koncerno netektimi „Achemos grupės“ vadovas įvardija spaustuvės „Aura“ pardavimą už 1 Lt. „Skolų jau buvo prikaupta tiek, kad nebematėme galimybės atsikelti. Pardavėme visus įrengimus, mums liko tik pastatai“, – apgailestauja jis.

Padarytų klaidų neslepia ir J.Garbaravičius. Laba lėtai tejuda gurmaniško maisto krautuvėlių, į kurias yra investavęs „Scaent Baltic“ apyvarta. Visiškai įšaldytas ir gyvenamosios statybos projektas Palangoje. „Turime didžiulę teritoriją su puikiu detaliuoju planu – galime užsiimti žemdirbyste. Tik gaila, kad smėlyje niekas neauga“, – pats iš savęs šaiposi J.Garbaravičius.

Kodėl nenori pasakoti apie turtus?

Vienas neseniai „Veido“ kalbintas verslininkas, valdantis sėkmingą gamybos imperiją vienoje šiuo metu labai sparčiai augančioje užsienio šalyje kategoriškai nesutiko būti įtrauktas į turtingiausių lietuvių sąrašą, o savavališkai to padaryti negalėjome, nes neturime oficialių jo veiklos užsienyje rezultatų.

Tad kodėl lietuviai verslininkai nenori būti laikomi turtuoliais? Minėtas verslininkas sako dar prisimenantis laukinio kapitalizmo laikus, kai vieša informacija apie kažkieno sukauptą turtą reiškė nesaugumą – banditų gąsdinimus ir reketavimą. Dabar šešėlinio pasaulio spaudimo nebėra, tačiau didžiuotis savo turtu laikoma negarbingu elgesiu. „Gerbūvio valstybėse gėda būti neturtingu, o skurdžiose – gėda būti turtingu“, – apibendrina pašnekovas.

Lietuvoje apskritai pernelyg daug neigiamų stereotipų, taikomų verslininkams – į bet kurį turtingą žmogų žiūrima su išankstine nuostata, kad bent jau kapitalo pradžią jis sukaupė nešvariai, o ir dabar greičiausiai visus apgaudinėja bei sukčiauja.

Tokias tendencijas pastebi ir B.Lubys. „Mūsų visuomenėje, jeigu nesi ubagas, tai esi negeras. Jeigu ubagas – tai tada jau savas. Ką padarysi, toks lietuvio mentalitetas“, – su neigiamu požiūriu į turtus susitaikė niekada jų nestokojęs verslininkas. Tačiau jis pripažįsta, kad tokius minusus kompensuoja pinigų turėjimo suteikiami pliusai.

Kitas mūsų pašnekovas J.Garbaravičius svarsto, kad turtingi žmonės vengia afišuotis dėl visuomenėje gajaus pavydo jausmo. „Lietuvoje turtingi žmonės nemėgstami. Čia laisvai gali specialiai perbrėžti naujo automobilio sparną, prekybos centre piktai nužvelgti pilną maisto produktų vežimėlį“, – pastebi jis. Dėl to būti turtingu ir nelabai saugu.

J.Garbaravičius mano, kad verslininkai ir patys turi nebūti arogantiški, prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo – ne tik tiesiogiai, steigdami naujas darbo vietas, bet ir remdami labdaros projektus, gerindami žmonių kasdienę aplinką. „Jie tau pačiam sekasi – reikia dalintis“, – pažymi jis.

Tačiau ar tikrai vien papildomi geri darbai gali reabilituoti verslininkus visuomenės akyse? Gal pakaktų prisiminti, kad būtent verslas yra pagrindinis mokesčių mokėtojas – taigi, ir viso viešojo sektoriaus išlaikytojas – be kita ko kuriantis darbo vietas. Pavyzdžiui, „Achemos grupėje“ ir dabar dirba beveik 6 tūkst. žmonių, „Scaent Baltic“ yra sukūrusi 500 darbo vietų.

Žvelgiant į turtingiausių Lietuvos žmonių plejadą, sunku būtų tvirtinti, kad visi jie – arogantiški, neturtingesnius už save niekinantys žmonės. Kai kuriems gal nesvetimos žmogiškos silpnybės pasipuikuoti brangiais automobiliais ar prašmatniai įrengtais dvarais – tačiau tai juk ne nusikaltimas.

Kaip matyti, turtingiausiųjų sąraše labai skirtingi žmonės – esama ir pragmatikų, ir cinikų, ir altruistų, ir savanaudžių, ir labiau išsilavinusių, ir buvusių dvejetukininkų, ar chuliganų. Beje, turi šis sąrašas net ir savo juokdarį.

BFL

1,2 mlrd. Lt
Bronislovas Lubys, koncernas “Achemos grupė“
B.Lubiui šiuo metu priklauso 51 proc. koncerno akcijų.
Nepaisant 40 proc. pernai sumažėjusių koncerno pajamų (3,07 mlrd. Lt 2009-iaisias ir 5,04 mlrd. Lt 20080-aisiais), “Achemos grupės“ vadovo turtas kol kas išlieka kiek didesnis, nei jam ant kulnų nuolat lipančių konkurentų.
Didžiausiu koncerno galvos skausmu pernai buvo svarbiausia jo įmonė – trąšas gaminanti AB „Achema“, patyrusi 50 mln. Lt nuostolių. Tačiau skaičiuojama kad bendras visos grupės pelnas siekė apie 20 mln. Lt.
Sunkmetis Lietuvos pramonės galiūną verčia mažinti investicijų ambicijas: 2009 m. jos siekė 130-140 mln. Lt, o šiemet naujovėms jau planuojama skirti perpus mažiau – apie 70–80 mln. Lt.

1,1 mlrd. Lt
Nerijus Numavičius, VP grupė
Manoma, kad N.Numavičiui priklauso kontrolinis VP grupės paketas – 51 proc. akcijų.
VP grupė, valdanti UAB “Vilniaus prekyba” kuriai priklauso mažmeninės prekybos tinklas “Maxima” grupė, mažmeninės prekybos centrų vystymu ir valdymu užsiimanti “Akropolio” grupė, vaistinių tinklas “Euroapotheca”, energetikos bendrovė “NDX energija” pernai ir toliau skaičiavo dar 2008 m. prasidėjusį apyvartos kritimą.
Pavyzdžiui, “Maxima” grupės mažmeninės prekybos apyvarta per metus smuko 9 proc. (nuo 8,8 mlrd. Lt 2008 m. iki 7,7 mlrd. Lt 2009 m.). Ekonominė krizė ir smukusi nekilnojamo turto rinka dar labiau paveikė kitą grupei priklausančią UAB „Ermitažas“ – jos apyvarta per metus smuko 18,1 proc. ir siekė 173 mln. Lt.
2009 m. buvo pažymėti ir dar vienu šios grupės praradimu: po ilgų ginčų valstybei už 680 mln. Lt buvo sugrąžintos visos „NDX energija“ turėtos Vakarų skirstomųjų tinklų akcijos.

1 mlrd. Lt
Darius Mockus, koncernas “MG Baltic”
15-ą įmonių turinčio koncerno 100-ą proc. akcijų valdančiam D.Mockui kol kas telieka kantriai laukti geresnių laikų.
Sunkiausiai šiuo metu sekasi koncerno valdomai įmonei “Apranga”. Drabužiais prekiaujantis tinklas pernai patyrė beveik 17 mln. Lt nuostolį. Gerais rezultatais negalėjo pasigirti ir koncernui priklausančios nekilnojamojo turto, statybos, žiniasklaidos įmonių grupės.
Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių platintojos – bendrovės “Mineraliniai vandenys” apyvarta Lietuvoje praėjusiais metais sudarė 598 mln. Lt ir, lyginant su 2008 m., sumažėjo per 7 proc.
Geriausios naujienos „MG Baltic“ savininką pasiekė iš alkoholio gamybos bendrovės „Stumbras“, kuri pernai uždirbo per 23 mln. Lt grynojo pelno. Šiuo metu įmonės kapitalizacija viršija 214 mln. Lt ir yra 29,2 proc. didesnė, nei prieš metus. Tiesa, iki krizės įmonės kaina siekė beveik 500 mln. Lt.

726 mln. Lt
Augustinas ir Artūras Rakauskai, „Senukų prekybos centrų“ grupė
Tėvas ir sūnus Rakauskai valdo 100 proc. SPC.
Skaičiuojama, kad SPC mažmeninės prekybos apimtys per 2009 m. krito net 42 proc. – iki 897 mln. Lt – dėl krizės ypač susitraukus statybų rinkai, čia siūlomos prekės buvo nebepaklausios. Tačiau didesnių nuostolių padėjo išvengti nekilnojamojo turto verslas, pagrįstas ilgalaikiais susitarimais.
Nepaisant krizės, „Senukų” įmonių grupei priklausanti bendrovė „SSPS-Pramonė” kovą pasirašė sutartį dėl naujo prekybos centro „Banginis“ statybos darbų Kaune. Daugiau nei 13 tūkst. kv. m. ploto centrą planuojama baigti iki šių metų lapkričio mėn. SPC į šį objektą investuoja apie 30 mln. Lt.

648 mln. Lt
Žilvinas Marcinkevičius
Spėjama, kad Ž.Marcinkevičiui gali priklausyti per 30 proc. VP grupės akcijų.
Buvo pasklidę kalbų apie šio verslininko konfliktą su pagrindiniu akcininku N.Numavičiumi ir galimą pasitraukimą iš mažmeninės prekybos imperiją sukūrusios grupės, tačiau kol kas tokia informacija nepatvirtinta. Skelbiama, kad Ž.Marcinkevičius šiuo metu gyvena Airijoje.
VP grupė, valdanti UAB “Vilniaus prekyba” kuriai priklauso mažmeninės prekybos tinklas “Maxima” grupė, mažmeninės prekybos centrų vystymu ir valdymu užsiimanti “Akropolio” grupė, vaistinių tinklas “Euroapotheca”, energetikos bendrovę “NDX energija” pernai ir toliau skaičiavo dar 2008 m. padidėjusį apyvartos kritimą.
Pavyzdžiui, “Maxima” grupės mažmeninės prekybos apyvarta per metus smuko 9 proc. (nuo 8,8 mlrd. Lt 2008 m. iki 7,7 mlrd. Lt 2009 m.), o kita grupei priklausanti UAB „Ermitažas“ turėjo susitaikyti su per metus daugiau nei 18 proc. kritusia apyvarta.

600 mln. Lt
Dainus Dundulis, UAB „Rivona“
D.Dunduliui nuo šių metų kovo mėn. priklauso 100 proc. UAB „Rivona“ akcijų.
Tai prekybos centrų tinklą prekėmis aprūpinantis logistikos, tarptautinių pervežimų ir nekilnojamo turto nuomos bendrovė, kuri, kartu su „Norfos mažmena“ sudaro „Norfos“ įmonių grupės branduolį.
2009 m. „Norfos“ prekių ir paslaugų pardavimai siekė 1,6 mlrd. Lt ir buvo 6,4 proc. mažesni, nei 2008 m., kai bendrovės pardavimai sudarė 1,7 mlrd. Lt.
Tačiau šiais metais pigesnių prekių asortimentą siūlantis tinklas jau džiaugiasi atšilimu: konsoliduoti „Norfos“ įmonių grupės prekių ir paslaugų pardavimai per pirmąjį šių metų ketvirtį viršijo 550 mln. Lt ir buvo 1,14 proc. didesni nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

525 mln. Lt
Vidmantas Kučinskas, UAB „Arvi ir ko“
Beveik prieš dvidešimt metų drauge su partneriais Juozu Urbaičiu ir Ramūnu Malinausku įregistravęs įmonę „Arvi ir ko“, dabar V.Kučinskas vienas valdo visą 100 proc. bendrovės akcijų.
Nors, pavyzdžiui, trąšų gamyba šiuo metu yra nuostolinga, 22 grupei priklausančių su žemės ūkiu susijusiu įmonių įvairovė – trąšų gamyba, cukraus perdirbimas, pašarai, biodyzelinas, kalakutiena, gyvūninės kilmės atliekų utilizavimas – bei geografija – įmonės registruotos ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Ukrainoje, Kipre, Kroatijoje – leidžia jos valdytojui stabiliai laikytis per sunkmetį.
Sunkumus trąšų sektoriuje liudija gegužės pabaigoje paskelbta informacija apie tai, kad trąšas gaminanti UAB „Arvi Fertis“ pardavė „Linas Agro Group“ žemdirbių aptarnavimo centrus su trąšų sandėliais Joniškyje ir Kėdainiuose. O tarkime, nepaisant smukusios cukraus kainos Europoje, cukraus gamintoja „Arvi cukrus“, ir pernai skaičiavo pelną.

504 mln. Lt
Arūnas Martinkevičius, koncernas SBA
A.Martinkevičius valdo 100 porc. iš 26 baldų ir tekstilės gamybos bei mažmeninės prekybos įmonių susidedančio koncerno akcijų.
Ankstesniais metais daugiausiai rūpesčių kėlusi „Utenos trikotažo“ įmonių grupė pastaraisiais mėnesiais jau pradėjo kapstytis iš duobės: pernai bendrovė uždirbo jau 3,2 mln. Lt grynojo pelno.
Kita koncerno įmonė, AB “Klaipėdos baldai” pernai uždirbo 5,1 mln. Lt grynojo pelno – tai yra kone 90 proc. daugiau nei 2008 m. Situacija šiame segmente gerėja ir toliau – vien per paskutinį praėjusiųjų metų ketvirtį baldininkų pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2008 m., pašoko 9 kartus.
Tiesa, apskritai koncerno valdomų baldų įmonių konsoliduoti pardavimai per metus smuko 4,1 porc., tačiau jau šiemet tikimasi didesnių užsakymų iš Švedijos koncerno IKEA – ilgalaikės sutartys su užsienio partneriais jau ilgus metus yra viena koncerno sėkmės priežasčių.

486 mln. Lt
Ramūnas Karbauskis, „Agrokoncernas“
R.Karbauskis valdo 100 proc. „Agrokoncerno“, taip pat įmonių „Agrokoncerno grūdai“, „Šiaulių agrokoncernas“ ir dar kelių smulkesnių bendrovių akcijas.
Koncernas skelbiasi per 2009 m. sugebėjęs užimti daugiau negu pusę Lietuvos prekybos trąšomis rinkos. Palyginti su 2008 m., „Agrokoncerno“ trąšų pardavimai padidėjo 20–30 proc. – tačiau dėl produkcijos pigimo pajamos iš šios veiklos sumažėjo.
Pernai augo ir grūdų prekyboje užimama šios grupės rinkos dalis – nepaisant kone dvigubai kritusių grūdų supirkimo kainų, įmonių grupei išsilaikyti padeda nuosavų sandėlių infrastruktūra. Per metus į su grūdų perdirbimu susijusios veiklos modernizavimą buvo investuota apie 50 mln. Lt.

323 mln. Lt
Nerijus Dagilis, UAB „Hermis Capital“
N.Dagilis valdo 40 proc. bendrovės „Hermis Capital“ akcijų, 100 proc. UAB “Deitona“ akcijų, 60 proc. bendrovės „Charter Jets“ akcijų, taip pat 40 proc. įmonės „Baltijos polistirenas“ akcijų.
N.Dagilis pripažįsta, kad plečiant verslą iš komercinių bankų skolintais pinigais buvo pernelyg agresyviai investuota į šiuo metu nelikvidžią Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinką.
Sunkmetis verčia vieną „Hermis Capital“ savininkų atsisakyti net ir geriausių savo projektų – pranešama apie netrukus planuojamą AB „Geonafta“ akcijų paketo pardavimą Lenkijos naftos bendrovei „Lotos Group“.
Grupės nuostolių sąrašą jau papildė nauji praradimai: nepasiekęs planuotų finansinių rezultatų, „Hermis Capital“ atsisakė ambicijų žiniasklaidos versle – gegužę buvo parduotas kontrolinis žiniasklaidos bendrovės “Diena Media News”, valdančios dienraščius “Vilniaus diena”, “Kauno diena” ir “Klaipėda” akcijų paketas.

280 mln. Lt
Tautvydas Barštys, AB „Kauno grūdai“
T.Barštys kartu su savo motina valdo 62,5 proc. AB „Kauno grūdai“ akcijų, jam taip pat priklauso 33 proc. „KG Group“ akcijų.
Grūdų perdirbimo įmonė skelbia, kad jos apyvarta pernai siekė 379,6 mln. Lt, t.y. buvo 11 proc. mažesnė, nei 2008 m. Nepaisant to, metai, esą, buvo baigti pelningai, tačiau tikslesni rezultatai neskelbiami.
Pernai eksportas sudarė 40 proc. visos „Kauno grūdų“ realizacijos pajamų, o 2008 m. jis buvo mažesnis ir siekė 34 proc.
Visa „KG Group”, kuriai taip pat priklauso Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai, už parduotą produkciją pernai gavo 760 mln. Lt metinių pajamų – tai yra tiek pat, kiek ir 2008 m.
Šiemet investicijoms į paukščių auginimą ir mėsos perdirbimą grupė ketina skirti apie 50 mln. Lt.

191 mln. Lt
Gintaras Kateiva, „Litagra“
G.Kateivai priklauso 41,6 proc. žemės ūkio aptarnavimo įmonės „Litagra“ akcijų, jis taip pat yra įsigijęs 12,6 porc. Padovinio žemės ūkio bendrovės akcijų bei 5 proc. bendrovės „Šiaulių tauro televizoriai“ akcijų.
Grupės „Litagra“ pajamos pernai buvo sumažėjusios – lyginant 2009 m. pirmų trijų ketvirčių (395 mln. Lt) ir 2008 m. to paties laikotarpio rezultatus (473 mln. Lt), matomas daugiau nei 16 proc. kritimas.
Priminsime, kad „Litagros” grupės veikla apima paslaugas žemės ūkiui, taip pat grūdų perdirbimo ir elevatorių paslaugų teikimo, pirminės augalininkystės ir gyvulininkystės žemės ūkio produkcijos gamybos, investicijų žemės ūkio sektoriuje paslaugas.

187 mln. Lt
Sigitas Paulauskas, „Vakarų medienos grupė“
S.Paulauskas valdo 90 proc. „Vakarų medienos grupės“ (VMG) akcijų.
Po sunkių 2008 m. pernykščiai rezultatai Lietuvos baldininkų jau nebeliūdino, tačiau iš tiesų atsigauti ši rinka pradeda tik šiais metais.
VMG priklausanti AB „Klaipėdos mediena“ praėjusių metų pirmąjį pusmetį didino prekybos apimtis – 2008 m. sausį–birželį bendrovės pajamos siekė beveik 67 mln. Lt, o 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu jos siekė jau kone 81,5 mln. Lt. Visos VMG konsoliduota apyvarta (UAB „Sakuona“, „Jūrės ąžuolynas“, „Baltijos elektrinių investicijos“, „VMG ekspedicija“, „Wood Industry“) pirmąjį 2009 m. pusmetį taip pat augo 28 proc.
Išgyventi sunkmetį grupei labiausiai padėjo užsienio partneriai – pernai eksportuota beveik 60 proc. produkcijos.

180 mln. Lt
Rimandas Stonys, UAB „Dujotekana“
R.Stonys valdo 49 proc. dujomis prekiaujančios bendrovės „Dujotekana“ akcijų. Jam taip pat priklauso 40 proc. per šią įmonę valdomos Kauno termnofikacinės elektrinės akcijų, 100 porc. įmonės „Vėjo gūsis“ akcijų, pusė įmonės „Aviaeskadrilė“ ir dalis Klaipėdos oro uosto akcijų.
Visam Lietuvos verslui dujas tiekianti „Dujotekana“ pučiasi arba traukiasi priklausomai nuo to, kokia yra jos kaip tarpininkės parduodamų rusiškų dujų kaina. Pernai dujų kaina buvo maža, tad ir įmonės pelnas, kaip spėjama, galėjo būti maždaug 40 proc. mažesnis, lyginant su 2008 m.
Ir apskritai kol kas R.Stonio valdomos įmonės išgyvena stagnaciją: neatnaujinami dėl krizės sustabdyti planai dėl naujo logistikos centro Klaipėdos pašonėje statybos, taip pat ir dėl gyvenamųjų namų kvartalo uostamiestyje.

176 mln. Lt
Jolanta Blažytė, koncernas „Vikonda“
J.Blažytė valdo per 60 proc. koncerno „Vikonda“ akcijų
40 įmonių valdantis koncernas sunkmetį išgyvena palyginti neskausmingai – ši tiek grūdus auginanti, tiek maisto produktus gaminanti ir juos pardavinėjanti įmonė didesnius nuostolius vienoje grandyje kompensuoja pajamų padidėjimu kitoje.
Vienos svarbiausių koncerno įmonių „Kėdainių koncerno fabriko“ apyvarta per 2009 m., lyginant su 2008 m., sumažėjo tik maždaug 6 proc. ir siekė 35 mln. Lt. Šiemet jau pranešama apie vidutiniškai 5 proc. augančią apyvartą.
Svarbu paminėti, kad J.Blažytės sutuoktinis politikas Viktoras Uspaskichas neseniai pareiškė nebeplanuojantis investicijų Lietuvoje – dabar plėtros galimybių koncernas esą ieško užsienyje.

165 mln. Lt
Visvaldas Matijošaitis, „Plungės kooperatinė prekyba“
V.Matijošaitis valdo pagrindinę „Plungės kooperatinės prekybos“ grupės, kuriai priklauso „Vičiūnų“ grupė, akcijų dalį.
Didžiąją dalį savo produkcijos eksportuojančiai “Vičiūnų“ grupei sunkiausia buvo praėjusiųjų metų pradžia – krito apyvarta, nuostolius didino valiutų kursų svyravimai. Tačiau vėliau situaciją pavyko stabilizuoti padidinus savo pardavimus krizės menkiau paliestose ES šalių rinkose.
Šiuo metu įmonių grupė mėgina įsitvirtinti Skandinavijos rinkoje, svarsto galimybę investuoti į gamybinius pajėgumus Baltarusijoje. Neseniai V.Matijošaitis pranešė susiderėjęs su JAV prekybos milžinu „Wall-Mart“ dėl „Vičiūnų grupės gaminamų žuvų produktų pardavimo Brazilijoje.

149 mln. Lt
Remigijus Juodviršis, AB „Panevėžio keliai“
R.Juodviršis valdo 28,5 proc. AB „Panevėžio keliai“ akcijų
AB „Panevėžio keliai“ pelnas be antrinių ir asocijuotų įmonių pernai siekė 8,4 mln. Lt, ir buvo 3,1 karto didesnis nei 2008 m., nors bendrovės pardavimo pajamos pernai siekė 180,1 mln. Lt ir buvo 43,3 proc. mažesnės, nei 2008 m.
Visa „Panevėžio kelių” įmonių grupė pernai patyrė 12,2 mln. Lt nuostolių, o 2008 m. buvo uždirbusi 45,2 mln. Lt pelno. 2009-taisiais grupės apyvarta siekė 466,5 mln. Lt, ir buvo 63 proc. mažesnė, nei 2008 m. Didžiausią įtaką grupės rezultatams turėjo neigiami nekilnojamojo turto projektų veiklos rezultatai ir nekilnojamo turto vertės mažėjimas po perkainavimo.

148 mln. Lt
Gvidas Drobužas, AB „Panevėžio keliai“
G.Drobužas valdo 28,4 proc. „AB „Panevėžio keliai“ akcijų.
AB „Panevėžio keliai“ pelnas be antrinių ir asocijuotų įmonių pernai siekė 8,4 mln. Lt, ir buvo 3,1 karto didesnis nei 2008 m., nors bendrovės pardavimo pajamos pernai siekė 180,1 mln. Lt ir buvo 43,3 proc. mažesnės, nei 2008 m.
Visa „Panevėžio kelių” įmonių grupė pernai patyrė 12,2 mln. Lt nuostolių, o 2008 m. buvo uždirbusi 45,2 mln. Lt pelno. 2009-taisiais grupės apyvarta siekė 466,5 mln. Lt, ir buvo 63 proc. mažesnė, nei 2008 m. Didžiausią įtaką grupės rezultatams turėjo neigiami nekilnojamojo turto projektų veiklos rezultatai ir nekilnojamo turto vertės mažėjimas po perkainavimo.

141 mln. Lt
Pranas ir Andrius Kizniai, UAB „Lietpak“
Tėvas ir sūnus Kizniai valdo 100 porc. UAB „Lietpak“ akcijų.
1991 m. įsteigta įmonė – viena iš Baltijos šalių plėvelinių įpakavimo medžiagų gamybos lyderių.
„Lietpak“ gamina pakuotes maisto produktams, tekstilės gaminiams ir higienos prekėms, žemės ūkio produktams, taip pat vakuuminį įpakavimą.
Šykščiai informaciją apie save skelbianti įmonė turėtų kuo pasigirti: nuolatinės investicijos į modernias technologijas ir įrangą leidžia jai gaminti aukštos kokybės gaminius. Šiuo metu „Lietpak“ planuoja diegti naujas technologijas ir rinkai pristatyti keturis išskirtinius produktus – sudėtingų konstrukcijų pakuotes, neturinčias analogų rinkoje.

140 mln. Lt
Pranas ir Andrius Dunduliai, UAB „Dojus Agro“
Tėvas ir sūnus Dunduliai valdo 100 proc. bendrovės „Dojus Agro“ akcijų.
Didelę prekybos modernia ir brangia žemės ūkio technika, kurios pirkimą dosniai remia ES fondai, rinkos dalį atsiriekusi bendrovė „Dojus Agro“ nepaisant sunkmečio ir toliau gali džiaugtis neblogais rezultatais.
2009 m. pirmų trijų ketvirčių įmonės pardavimai (126 mln. Lt), tiesa, buvo sumažėję beveik per pusę, lyginant su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, tačiau metų pabaigoje rinką išjudino supaprastinta ES paramos teikimo žemės ūkio technikos įsigijimui tvarka.
„Dojus Agro“ yra oficialus didžiausio pasaulyje žemės ūkio mašinų gamintojo kompanijos “Deere & Co” atstovas Lietuvoje, Baltarusijoje ir Kaliningrade, ji taip pat atstovauja dar 10 Vakarų gamintojų.

119 mln. Lt
Antanas Trumpa, AB „Rokiškio sūris“
A.Trumpa valdo 14 proc. AB „Rokiškio sūris“ akcijų ir 74,86 proc. UAB „Pieno pramonės investicijų valdymo“ akcijų.
Pieno perdirbimo bendrovės „Rokiškio sūris“ grupė pernai gavo mažiau pajamų, tačiau dirbo pelningai – priešingai nei 2008 m.
„Rokiškio sūrio“ konsoliduotos pajamos pernai, palyginti su 2008 m., smuko 17,8 proc. nuo 682 mln. Lt iki 560 mln. Lt, bet grupė uždirbo 14,9 mln. Lt grynojo pelno. Užpernai grupės veikla buvo nuostolinga – patirta 18,3 mln. Lt nuostolių.
Šių metų pradžia bendrovės vėl nedžiugina: per pirmąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu praėjusiųjų metų laikotarpiu, pardavimas sumenko 21 proc., o konsoliduotas grynasis nuostolis pasiekė 1,5 mln. Lt.

113 mln. Lt
Vytautas Bučas, AB „Invalda“
V.Bučui priklauso 18,56 porc. AB „Invalda“ akcijų.
Pernai patyrusi 88,6 mln. Lt nuostolį, dabar „Invalda“ jau įžvelgia šviesą tamsaus tunelio gale. Bendrovė skelbia per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbusi 2,6 mln. Lt grynojo pelno, kai pernai tuo pačiu metu grupės nuostoliai siekė 1,5 mln. Lt.
Šiemet Farmacijos sektorius („Sanito“ grupė) „Invaldai“ atnešė 4 mln. Lt pelno, o baldų gamyba („Vilniaus baldai“) pradžiugino 5 mln. Lt pelnu. Gerus šių sričių rezultatus lėmė atsigaunančios eksporto rinkos.
Tuo tarpu kitos “Invaldos” sferos – kelių tiesimas ir tiltų statyba („Tiltra Group“ bei „Kauno tiltai“) bei informacijos technologijų infrastruktūra vis dar generuoja nuostolius.

112 mln. Lt
Jonas Garbaravičius, UAB “Scaent Baltic”
J.Garbaravičiui ir jo šeimos nariams priklauso kontrolinis 51 proc. UAB “Scaent Baltic” akcijų paketas.
Šis verslininkas – vieną didžiausių augimo potencialų šiuo metu turintis 40-tuko narys. Išskirtinė teisė iki 2020 m. importuoti rusišką elektros energiją visose trijose Baltijos šalyse – tai garantuotos labai stambios ir ilgametės pajamos. Jei būtų įvertinti jau šių metų rezultatai, J.Garbaravičius nebejotinai būtų žymiai aukštesnėje sąrašo vietoje – skaičiuojama, kad “Scaent Baltic” šiuo metu patiekia maždaug 30 proc. visos į Lietuvą importuojamos elektros energijos.
Kitos iš prekybos elektra gautais pinigais kuriamo koncerno dalys – maisto produktų gamyba ir prekyba, leidyba, finansinės paslaugos dideliais pelnais kol kas nestebina, tačiau ir nuostolių esą negeneruoja.

100 mln. Lt
Tadas Karosas, UAB “Čili Holdings”
T.Karosas valdo kontrolinį UAB “Čili Holdings” paketą.
“Čili Holdings” restoranų apyvarta per pirmus tris praėjusiųjų metų ketvirčius siekė 109 mln. Lt ir buvo 31 porc. mažesnė, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2008-aisiais.
Praėjusiųjų metų pabaigoje „Čili Holdings“ baigė kapitalo didinimo nuo 0,8 mln. Lt ir 90,8 mln. Lt procedūrą – taip nuspręsta stiprinti „Čili“ užeigų tinklo pozicijas rinkoje, didinti jo konkurencinį pranašumą ir, pasididinus finansinius pajėgumus, pradėti plėtrą ne tik Lietuvoje, bet ir Europos šalyse ar net Indijoje.
Holdingo taip pat valdoma kosmetikos ir parfumerijos didmenininkė “Kruzas NCD” pernai pasiek 17 mln. Lt pajamų lygį. Šiemet planuojama jį keliais procentais padidinti.

98 mln. Lt
Jonas Dumašius, UAB “Hidrostatyba”
J.Dumašius valdo 69 proc. bendrovės “Hidrostatyba” akcijų.
Gargžduose įsikūrusi viena dižiausių Vakarų Lietuvos regiono statybų bendrovių “Hidrostatyba” atlieka nišinius hidrotechninių įrenginių statybos darbus po vandeniu: betonuoja ir pjausto metalą, plauna gruntą.
Bendrovės paslaugų išskirtinumas padeda jai ir sunkmečiu: vien iš viešųjų pirkimų aruodo „Hidrostatyba“ pernai pasisėmė užsakymų už daugiau nei 126 mln. Lt. Šiuo metu bendrovė dalyvauja ne viename Klaipėdos uosto pertvarkymo projekte, taip pat dalyvauja ir Klaipėdos kruizinio terminalo, Jūrų muziejaus delfinariumo rekonstrukcijose.

98 mln. Lt
Arvydas Avulis, AB „Hanner“
A.Avulis valdo 100 proc. statybų bendrovės „Hanner“ akcijų.
Šis verslininkas prisipažįsta, kad 2009-ieji buvo patys sunkiausi metai per visą įmonės gyvavimo laikotarpį. Tragiškai krito butų pardavimas, mažėjo biurų, prekybos centrų nuomos kainos.
Bendrovė kol kas nėra paskelbusi savo pernykščių rezultatų, apsiribodama formuluote, kad metus pavyko baigti subalansavus pinigų srautus ir įvykdžius visus įsipareigojimus.
Šiais metais AB „Hanner“ jau kelia sau ambicingesnius tikslus: ne tik išgyveni, bet ir uždirbti. Pirmasis šių metų ketvirtis nuteikia viltingai: pavyko parduoti 44 butus ir gauti 11,2 mln. Lt – tai yra 33 proc. daugiau nei per tą patį ankstesnių metų laikotarpį.

94 mln. Lt
Augenijus Gudžiūnas, UAB „Agrovet“
A.Gudžiūnas valdo 92,2 proc. bendrovės „Agrovet“ akcijų.
Šviežios mėsos ir mėsos produktų gamintojos UAB „Agrovet“ sunkmetis pernelyg nekamuoja: bendrovės pajamos per pirmus tris praėjusiųjų metų ketvirčius buvo 171 mln. Lt, ir tai tebuvo keliais proc. prastesnis, lyginant su 2008 m., rezultatas.
Didelę dalį pajamų Rusijos rinkoje gaunančiai bendrovei praėjusių metų pabaiga buvo liūdna: ji tapo viena iš ilgo Lietuvos pieno bei mėsos perdirbimo įmonių sąrašo narių, kurioms buvo laikinai sustabdyti importo leidimai dėl neva pernelyg didelės neleistinų medžiagų koncentracijos. Draudimas „Agrovet“ buvo panaikintas tik šių metų kovo viduryje.
Beje, pernai aptariama įmonės pasistatė naują šaldytuvų kompleksą, atnaujino gamybines patalpas ir technologines linijas.

92 mln. Lt
Violeta Dargienė, grupė „Eika“
V.Dargienei priklauso 83 proc. statybų grupės „Eika“ akcijų.
Ši bendrovė yra pranešusi, kad per pirmus tris praėjusiųjų metų ketvirčius patyrė 7,8 mln. Lt nuostolį. Jos vadovai prisipažino klydę ir pernelyg vėlai sureagavę į pasikeitusią verslo aplinką bei pavėluotai nuleidę kainas – pastatytus butus esą reikėjo išparduoti dar 2008 m.
Nepaisant blogų pernykščių rezultatų, dabar „Eika“ jau skelbia galvojanti apie naujų gyvenamųjų projektų – mažesnio ploto butų – startą. Su bankais taip pat deramasi dėl nebaigtų plėtoti kitų vystytojų projektų perėmimo ir jų užbaigimo. Visiškai nusigręžiama nuo naujų komercinių pastatų plėtros – esą jų ir taip rinkoje per daug.
Nuostolių persivertimo į pelną tendencijos „Eika“ planuoja sulaukti 2011-aisiais.

86 mln. Lt
Idrakas ir Galina Dadašovai
Dadašovų šeima valdo 100 proc. UAB „Penki kontinentai“ akcijų.
Nors bankinių ir informacinių technologijų grupės „Penkių kontinentų“ pajamos 2009 m. krito daugiau nei du kartus, lyginant su 2008 m., visgi įmonė metus baigė su nedideliu pelnu – pirmų trijų ketvirčių ikimokestinis pelnas siekė 3,7 mln. Lt.
Itin daug dėmesio šiuo metu bendrovė skiria šviesolaidinio tinklo „Skynet“ plėtrai, siūlo naujus interaktyvios televizijos produktus.
Krizė sumažino grupės tarptautines plėtros ambicijas, tačiau rimtesnio smūgio nesudavė – visas investicijas nuo pat įkūrimo 1995 m. bendrovė vykdo tik savomis lėšomis.

79 mln. Lt
Darius Zubas, AB „Linas Agro Group“
D.Zubui priklauso 10,7 proc. bendrovės „Linas Agro Group“ akcijų. Jis taip pat yra įsigijęs 20,3 proc. UAB „Mestilla“ akcijų ir 9 proc. UAB „Invisco“ akcijų.
Bendrovė „Linas Agro Group“ paskelbė per 9 mėnesių laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. uždirbusi 20,3 mln. Lt grynojo pelno, t.y. 2 proc. daugiau, palyginti su analogišku 2008 – 2009 m. laikotarpiu. Tačiau bendrovės pardavimai per tą patį laikotarpį sumažėjo 24 proc., iki 724,8 mln. Lt.
Mažėjančius pardavimus nulėmė neįprastai žemos grūdų supirkimo kainos. Šiemet tikimasi geresnių rezultatų dėl žymiai sustiprintų įmonės pozicijų prekybos trąšomis sferoje – iš bendrovės „Arvi Fertis“ ji nusipirko žemdirbių aptarnavimo centrus su trąšų sandėliais. Pernai bendrovė už 1,9 mln. Lt taip pat įsigijo biokuro bendrovę.

Virgilijus Eidimtas – 74 mln. Lt, UAB „Kvistija“, 100 proc.
Irena Angelė Černevičiūtė – 73 mln. Lt, AB „Kauno tiltai“, 20,65 proc.
Palmyra Kaikarienė – 72,5 mln. Lt, UAB „Šiaurės vilkas“, 100 proc.
Arminas Mačys – 71 mln. Lt, UAB „Armitana“, 100 proc.
Algirdas Pažemeckas – 70 mln. Lt, AB „Žemaitijos pienas“, 44,15 proc.
Adomas ir Dalia Balsiai – 68 mln. Lt, AB „Lytagra“, 26,19 proc.
Vytautas Banys – 67 mln. Lt, UAB „Progresyvus verslas“, 100 proc.
Andrius Gražėnas – 65 mln. Lt,UAB „Centrako“, 100 proc.
Andrius ir Antanas Linkai – 60 mln. Lt, Koncernas „Alga“, 96 proc.
Birutė Kantauskienė – 55 mln. Lt, UAB „Biovela“, 69 proc.

Pastarųjų metų turtingiausių lietuvių sąrašus ir daugiau reitingų rasite portale “veidas.lt”.

Vilnius aplenkė Taliną ir Rygą geriausių pagal gyvenimo kokybę pasaulio miestų reitinge. Didmiesčių reitinge, kurį kasmet skelbia įtakinga JAV konsultacijų įmonė “Mercer”, Vilniui atiteko 79 vieta. Talinas užėmė 89 vietą, o Rygai atiteko 91 vieta.

Geriausiu pasaulio miestu pagal gyvenimo kokybę antrus metus iš eilės pripažinta Viena. Antrą vietą didmiesčių reitinge užėmė Ciurichas, o trečioje vietoje atsidūrė Ženeva. Į penketuką taip pat pateko Vankuveris ir Oklendas.

Vertinant miestus, atsižvelgta į tokius veiksnius kaip nusikalstamumo lygis, politinis stabilumas, ligoninių skaičius ir medicininės pagalbos kokybė, transporto sistemos patogumas, kavinių ir restoranų gausa, vietų poilsiui buvimas, klimato sąlygos, asmeninės laisvės lygis ir kiti veiksniai – iš viso 39 kriterijai.

Septynias pirmojo dešimtuko eilutes šiemet užima Europos miestai.

Šeštoje reitingo vietoje šiemet yra Diuseldorfas, o Frankfurtas ir Miunchenas dalijasi septinta ir aštunta vietomis. Devintoje vietoje yra Bernas, o dešimtoje – Sidnėjus.

“Mercer” skelbia šį reitingą nuo 2007 metų. Atskaitos tašku laikomas Niujorkas, kuriam kasmet skiriamas 100 punktų gyvenimo lygis ir su kuriuo lyginami gyvenimo lygio rodikliai kituose miestuose. Niujorkui šių metų reitinge atiteko tik 49 vieta.

Pasak reitingo autorių, jis turėtų padėti didelių tarptautinių įmonių vadovams įvertinti darbuotojų darbo sąlygas, tinkamai pasirinkti darbuotojus ir jų darbo užmokesčio lygį.