Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) atliktos apklausos duomenimis, per artimiausius tris metus reklamos mobiliaisiais telefonais įtaka pirkėjams renkantis prekes ar paslaugas išaugs iki 30%. Prognozuojama, kad labiausiai tarp mobiliųjų telefonų naudotojų populiarės bendravimas socialiniuose tinkluose bei mobiliųjų telefonų pasitelkimas mokėjimams už paslaugas.

„Šiuo metu reklama mobiliuosiuose telefonuose Lietuvoje žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Vyksta didžiulis lūžis: toks, kokį teko prieš penkerius metus patirti reklamai internete. Tai dar labai naujas ir silpnai išnaudojamas komunikacijos kanalas. Tačiau sparčiai kintantys vartotojų įpročiai, kuomet vis daugiau laiko praleidžiama naudojantis mobiliaisiais įrenginiais, lemia sparčiai augantį įmonių susidomėjimą šiuo komunikacijos kanalu“, – pasakojo KOMAA valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis.

 

KOMAA narių apklausa atskleidė, kad per artimiausius tris metus reklamos mobiliaisiais telefonais įtaka pirkėjams renkantis paslaugas/produktus išaugs iki 30%. Taip mano daugiau nei pusė (60%) apklaustų komunikacijos agentūrų aukščiausio lygio vadovų. Penktadalis apklaustųjų nurodė, jog mobilios reklamos įtaka išaugs dešimtadaliu, o 13% apklaustųjų nusiteikę itin optimistiškai: jų nuomone, mobilios reklamos įtaka per tris metus išaugs iki 50%.

 

„Pastebime, jog tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tarp reklamos mobiliuosiuose telefonuose formų pirmauja SMS reklama. Paprastai SMS žinutėmis vartotojai informuojami apie akcijas, įvairius pasiūlymus. Kitos populiaros mobilios reklamos priemonės – reklaminės juostos naujienų portaluose, paieškos sistemose, parsisiunčiamos aplikacijos. Šiuo metu reklamos užsakovai mobiliuosius telefonus kaip komunikacijos kanalą dar tik bandosi, „testuoja“, todėl labai drąsiais sprendimais pasigirti negalime“, – kalbėjo G. Šeputis.

 

Apklausos duomenimis, net 80% apklaustų komunikacijos agentūrų vadovų nurodė, kad tarp mobiliųjų telefonų naudotojų labiausiai populiarės bendravimas socialiniuose tinkluose bei mobiliųjų telefonų pasitelkimas mokėjimams už paslaugas (pvz., mokėjimas už parkavimą, kino bilietų pirkimas ir pan.). 67% apklaustųjų prognozuoja naršymo internete ir mobiliųjų aplikacijų populiarumo augimą. Taip pat, daugiau nei pusė apklaustųjų (60%) numato banko paslaugų ir operacijų paklausos didėjimą bei augantį poreikį žemėlapiams ir gidams (53% apklaustųjų). Trečdalis apklaustųjų tarp labiausiai populiarėjančios vartotojų veiklos mobiliuosiuose telefonuose išskyrė žaidimus (33%) bei naudojimąsi paieškos sistemomis, video peržiūras ir muzikos siuntimąsi (27%).

 

„Vartotojų pasiekiamumas mobilia reklama stipriai auga. Tai yra unikalus komunikacijos kanalas, kuriuo nevalia piktnaudžiauti. Mobilus telefonas yra privati asmens erdvė: čia bendraujama su artimaisiais. Su mobiliuoju telefonu dažnai net užmiegama ir atsibundama, todėl nenuostabu, kad į netinkamai naudojamą mobilią reklamą vartotojai reaguoja itin jautriai“ – pasakojo G. Šeputis.

 

Pasaulyje mobilios reklamos naudojimas jau įsibėgėja – vartotojai mobiliuoju telefonu vykdo apmokėjimus už įvairiausias prekes ir paslaugas: pradedant buities daiktais, baigiant automobilių detalėmis, o prieš vykdami į prekybos centrą ar pamatę sudominusią prekę – naudodamiesi mobiliuoju telefonu lygina kainas, ieško pasiūlymų. „Mobilios reklamos galimybės sparčiai tobulėja. Šiuo metu Lietuvoje mobili reklama dar labai dažnai apsiriboja paprasta didelei vartotojų grupei siunčiama SMS žinute ar reklamine juosta ir nepasižymi dideliu interaktyvumu. Tačiau mobili reklama ateityje tik sudėtingės, siekiant sudominti pirkėją bus ieškoma originalių ir išradingų sprendimų, o perteikiamos reklaminės žinutės bus vis labiau individualizuojamos pagal kiekvieno vartotojo poreikį“, – teigė G. Šeputis.

 

 

KOMAA narių apklausa atlikta 2011 m. liepos-spalio mėn. Apklausta 15 reklamos agentūrų aukščiausio lygio vadovų.

 

 

Seime svarstant, ar nuo kitų metų nereikėtų visiškai uždrausti alkoholio reklamos, parlamento rūmuose atvirai darbavosi neregistruoti lobistai, o alkoholio pramonės atstovai visuomenės nuomone manipuliavo iš piršto laužtomis apklausomis ir pasitelkę sporto aistruolius.

Praėjusią savaitę Seimas devynių balsų persvara nusprendė, kad alkoholio reklama Lietuvos žiniasklaidoje nuo 2012 m. nebus uždrausta. Tad jeigu prezidentė šių pataisų nevetuos, televizijos alkoholį galės reklamuoti nuo 23 iki 6 val. ryto, periodiniai leidiniai to negalės daryti tik pirmuosiuose puslapiuose, o alaus, natūralios fermentacijos vyno ir sidro bus leidžiama dar ir išorinė reklama.
Kaip paaiškėjo, Seimo nariams įtikinamesni pasirodė alkoholio pramonės atstovų argumentai, kad visiškas alkoholio reklamos draudimas turės neigiamų pasekmių Lietuvos verslui, dar padidins nelegalią rinką, lietuviški prekių ženklai nebegalės konkuruoti su užsienietiškais. O alkoholio gamintojų remiamos sporto šakos esą neteks dosnių rėmėjų, milijonines pajamas praras ir žiniasklaidos priemonės.
Negana to, Seimo posėdžiuose suabejota ir alkoholio reklamos draudimo rezultatais visuomenės sveikatai, jos įtaka vaikams, jaunimui. Buvo netgi tvirtinama, kad reklama neskatina vartojimo. Mokslinė ir analitinė informacija, tyrimų rezultatai, įrodantys, kad yra priešingai, daugelio Seimo narių neįtikino. Pavyzdžiui, Higienos instituto duomenys, kad Lietuvoje nuo 2001 m. masiškai pradėjus reklamuoti alkoholinius gėrimus per šešerius metus vaikų iki 14 metų apsinuodijimų alkoholiu padaugėjo 17 kartų. O 2008 m. įsigaliojus griežtesniems alkoholio reklamos ribojimams 30 proc. sumažėjo mirusiųjų dėl alkoholio vartojimo, užfiksuotas 40 proc. mažesnis neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius, 31 proc. sumažėjo alkoholinių psichozių ir 27 proc. mažiau žmonių apsinuodijo alkoholiu.
Nors Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai tvirtina, kad efektyviausios, labiausiai mokslu pagrįstos ir ekonomiškai efektyvios alkoholio kontrolės priemonės yra alkoholinių gėrimų akcizo didinimas, alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas ir visiškas jų reklamos draudimas, mūsų Seimo nariams tai nė motais. Štai Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys praėjusią savaitę prieš balsavimą dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo stebėjosi, kodėl mes norime atrodyti šventesni už šventus, kai nė viena Europos šalis, išskyrus Norvegiją, nėra priėmusi tokių drastiškų sprendimų. Tačiau ragindamas kolegas nepritarti itin griežtiems alkoholio reklamos ribojimams jis pamiršo, kad Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal suvartotą alkoholį kiekį, pagal savižudybių skaičių, o nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje miršta pustrečio karto daugiau žmonių nei Vakarų Europos šalyse.

Seimo narius apdorojo neregistruotas lobistas

Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos atstovo Naglio Puteikio tvirtinimu, didžiausią darbą dėl to, kad buvo atšauktas visiškas alkoholio reklamos draudimas, nudirbo Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas. „Jis du mėnesius stovėjo prie įėjimo į Seimo posėdžių salę ir parlamentarus po vieną išsivesdavo už kampo pasikalbėti. Ponas Galadauskas papirkinėjo ne pinigais, o pažadais, kad balsavusieji už alkoholio pramonei naudingą įstatymą gaus pirmuosius žiniasklaidos puslapius. Taip jis apdorojo pusę Seimo narių“, – tikina N.Puteikis.
Visuomenininkas Juozas Dapšauskas taip pat pastebėjo, kad S.Galadauskas per tarpinius įstatymo svarstymus bėgiojo nuo vieno Seimo nario prie kito. „Jis buvo beveik apsigyvenęs Seime. Net vasarą, kai daugelis parlamentarų atostogavo, slampinėjo po Seimo mūrus“, – sako J.Dapšauskas.
Tokia neregistruoto lobisto veikla bet kurios kitos Europos Sąjungos šalies parlamente būtų sukėlusi skandalą. O Lietuvoje alkoholio pramonės atstovas veikė niekieno netrukdomas. Galiausiai Seimo narys Vydas Gedvilas, užtikrindamas nuolatinį Aludarių gildijos prezidento prieinamumą prie parlamentarų, paskyrė jį visuomeniniu savo padėjėju.
„S.Galadausko elgesys buvo toleruojamas visų Seimo narių. Be to, net tie, kurie balsavo prieš įstatymo pataisas, dabar bijo pasirašyti po kreipimusi į prezidentę dėl įstatymo vetavimo“, – dėsto N.Puteikis. Ir priduria, kad parlamentarai įbauginti alkoholio pramonės atstovų, tad besąlygiškai jiems paklūsta.
„Spaudimo Seimo nariams nebuvo: nei kyšių siūliau, nei į mišką vežiau. Tik dirbau savo darbą – argumentuotai gyniau Aludarių gildijos narių interesus. O asociacijos vadovo veikla pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus nelaikoma lobistine. Be to, demokratinėje šalyje asociacijos vadovui niekas negali uždrausti dėstyti savo nuomonės“, – teisinasi S.Galadauskas.
Aludarių gildijos prezidentas mano, jog nevyriausybinių organizacijų atstovai spekuliuoja neįrodytais faktais, kad reklama skatina alkoholinių gėrimų vartojimą, nes nori užsikabinti medalius kaip aktyvūs kovotojai su girtuoklyste. Taip pat tarptautinėse konferencijose pasigirti, kad Lietuva buvo labai netoli to, kad visiškai uždraustų alkoholio reklamą. „Ar amerikiečiai, italai, kanadiečiai ir kitų šalių valdžios atstovai mažiau myli savo vaikus, kad leidžia reklamuoti alkoholį? Reklama nėra tokia paveiki, kad skatintų alkoholio vartojimą. Tai tik viena iš priemonių, padedanti apsispręsti, ar rinktis vieną, ar kitą prekės ženklą“, – neabejoja S.Galadauskas.
Pasak jo, uždraudus reklamuoti alkoholį lietuviška produkcija negalėtų konkuruoti su užsienietiška. Mat jau dabar nereklamuojamas pigus baltarusiškas alus yra užėmęs 6–8 proc. Lietuvos rinkos. „Jeigu nebus Anykščių vyno ar „Švyturio“ alaus interneto puslapių, bus sudarytos nelygiavertės konkurencijos sąlygos, nes, pavyzdžiui, bacardi.com ar carlsberg.com ir toliau bus pasiekiami“, – argumentus, kodėl uždraudus reklamą nukentėtų Lietuvos verslas, dėsto S.Galadauskas.

Manipuliavo tautos nuomone

Beje, į kovą dėl alkoholio reklamos įstatymo kiti alkoholio pramonės atstovai patys nesivėlė – įtaką visuomenei ir Seimo nariams jie darė kitų rankomis. Štai į įstatymo pataisų svarstymo posėdį buvo atvykę netgi krepšinio sirgaliai su Tomu Balaišiu-Sėkla priešakyje. Jie ragino parlamentus pagalvoti, kokia žala bus padaryta Lietuvos sportui, netekus didžiausio rėmėjo – alkoholinių gėrimų gamintojų. Žiniasklaidoje taip pat pasipylė straipsniai skambiomis antraštėmis, kad alkoholio reklamos draudimas – Lietuvos verslo žlugdymas. Be to, buvo pateikiami gyventojų apklausos duomenys, kad 52 proc. lietuvių nepritaria sprendimui visiškai uždrausti alkoholio reklamą, nes tai nepadėsią sumažinti alkoholio vartojimo. „Ši tautos nuomonė – parodija. Mat šį pavasarį ir prieš kelerius metus atliktų apklausų rezultatai buvo priešingi – pusė lietuvių pritarė visiškam reklamos uždraudimui“, – tvirtina J.Dapšauskas.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė po balsavimo dėl alkoholio reklamos įstatymo pataisų pabrėžė, kad argumentų ir už, ir prieš buvo išklausyta apsčiai iš įvairių organizacijų atstovų. Vis dėlto Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga tvirtina, kad parlamentarai, norėdami išvengti viešumos, kaitaliojo posėdžių laiką, rengė uždarus posėdžius. „Sveikatos komiteto darbotvarkėje buvo skelbiama, kad vienas paskutinių posėdžių bus uždaras. Tad nevyriausybininkai į jį nevyko, tačiau paaiškėjo, kad durys buvo uždarytos ne visiems – Aludarių gildijos prezidentas dalyvavo. Tiek diskusijų visuomenėje keliantis klausimas buvo sprendžiamas slepiantis nuo visuomenės, bet informuojant alkoholio gamintojus“, – apgailestauja A.Veryga.
Jo teigimu, parlamentarai piktybiškai atsisakė klausyti savo pačių tvirtinamos nepriklausomos ekspertinės institucijos – Nacionalinės sveikatos tarybos rekomendacijų. Negirdomis buvo praleisti ir Lietuvos mokinių parlamento, penkiasdešimties kitų nevyriausybinių organizacijų, kultūros žmonių, Bažnyčios hierarchų raginimai neaukoti savo šalies vaikų sveikatos dėl alkoholio gamintojų pelno.
Be to, Seimo narys Rimas Antanas Ručys, būdamas AB „Stumbras“ akcininkas, be jokios sąžinės graužaties sprendžia su alkoholio politika susijusius klausimus ir net nemano nuo jų nusišalinti.
„Parlamentas yra šalies smegenys, priimančios sprendimus, nuo kurių priklauso viso organizmo – šalies funkcionavimas, tačiau šias smegenis ėda smegenų vėžys, kurio pagrindinė priežastis yra elementaraus išsilavinimo stoka ir liguista meilė pinigams“, – apibendrina A.Veryga.

11–15 m. berniukų buvo apsvaigę nuo alkoholio du ir daugiau kartų (proc.)
1996 m.
Prancūzija    11
Šveicarija    12
Latvija    27
Lietuva    29
Estija    29

1998 m.
Šveicarija    11
Prancūzija    13
Lietuva    18
Estija    20
Latvija    22

Šaltinis: Pasaulio sveikatos organizacija

Alkoholinių gėrimų vartojimas Lietuvoje (tenka gryno alkoholio litrais vienam gyventojui)
2001 m. 10
2005 m. 10,7
2008 m. 11,4
2009 m. 10,9
2010 m. 11,3
Šaltinis: Statistikos departamentas

Alkoholinės psichozės (naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų)
2006 m. 38,1
2007 m. 43,1
2008 m. 36,2
2009 m. 25,0
2010 m. 24,3

Šaltinis: Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys

Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ pasiūlė SEB bankui nutraukti galimai klaidinančią investicinio produkto reklamą. Internete transliuojamuose reklaminiuose skydeliuose pateikta investicijų grąžos formuluotė gali sukelti nepagrįstus lūkesčius gyventojams, tokia reklama įvedama dviprasmybė.

Asociacija pastebėjo SEB banko grupės įmonės reklamas „Investicija solidiems“ tokiuose tinklapiuose kaip „lrytas.lt“ ar „traders.lt“. Reklaminiame skydelyje rašoma, „kad klientai atgaus investuotus pinigus ir garantuotas 6 proc. palūkanas už visą 5 metų investavimo laikotarpį“. Kitoje reklamos versijoje žadama, kad „programos dalyviai atgaus ne tik investuotas lėšas, bet ir garantuotas 6 proc. palūkanas už visą investavimo laikotarpį“.

„Detalesnė produkto analizė parodo, kad realiai siūlomos tik 1,16 proc. metinės palūkanos. Be to, vadinamasis produkto „įmokos mokestis“ sudaro 5 procentus. Vadinasi, realus kliento uždarbis po penkerių metų gali būti vos 1 procentas“, – mano asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.

Anot asociacijos vadovo, dviprasmybė atsiranda būtent dėl to, kad reklamoje nėra aiškiai pasakyta, per kokį laikotarpį „užauga“ 6 procentai. „Priimta, kad palūkanos visada metinės. Tuo tarpu banko reklamoje žodis „palūkanos“ susiejamas su visai kitu laikotarpiu – penkmečiu. Galima spėti, kad banko reklamos specialistai į reklamos tekstą įpynė žinią apie didesnes palūkanas, norėdami padidinti potencialių klientų srautą“, – sakė K. Kupšys.

Reklamos įstatymo 5 straipsnyje apibrėžta, kad reklamoje „pateikiama informacija yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs“. K. Kupšio manymu, SEB reklamoje dalis esminės informacijos pateikta dviprasmiškai, o dalis – visai nepateikta.

Anot teisinių konsultacijų bendrovės „Teisė ir komunikacija“ savininkės Daivos Dumčiuvienės, pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą vertybinių popierių reklama negali klaidinti neprofesionalių investuotojų, informacija apie investicinį produktą turi būti ne tik aiški, bet ir teisinga. Jeigu žmogus buvo suklaidintas, jis gali ginti pažeistas savo teises ir su skundu kreiptis į Vertybinių popierių komisiją (nuo Naujųjų metų – į Lietuvos banką). Teisininkė mano, kad teiginys „atgaus … garantuotas 6 procentų palūkanas už visą 5 metų investavimo laikotarpį“ neprofesionalo gali būti suprantamas kaip labai viliojanti galimybė gauti 6 procentų metines palūkanas.

„Tokia SEB reklama galėtų būti pripažinta klaidinančia ir jos transliavimas internete bei demonstravimas klientams kitais kanalais turėtų būti sustabdytas“, – teigia D. Dumčiuvienė.

Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo K. Kupšio, Lietuvoje žinoma atvejų, kai dėl klientus suklaidinusios finansinių produktų reklamos sukeltų padarinių vyksta teismai. Žinomiausios – kai kurių DNB banko klientų, nukentėjusių nuo banko platintų SASO (su akcijomis susietų obligacijų), bylos. Vertybinių popierių komisija šių metų rugpjūtį paskelbė, jog bankas, neprofesionaliems investuotojams platindamas su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas, finansuotas to paties banko paskolintomis lėšomis, galėjo piktnaudžiauti investuotojų pasitikėjimu. Komisijos nuomone, bankas turėtų prisiimti atsakomybę ir atlyginti žalą suklaidintiems investuotojams. Banko platintą investicinį produktą įsigijo 640 neprofesionaliųjų investuotojų už daugiau kaip 700 mln. Lt, o galimi DNB klientų nuostoliai siekia beveik 100 mln. litų.

Vieno asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ nario, įsigijusio DNB siūlytų SASO už skolintas lėšas, atvejis primena neteisingai suprastos palūkanų normos scenarijų. Banko kliento teigimu, garantuota obligacijų grąža, nurodyta reklaminiame DNB lankstinuke, buvo 6 procentai metinių, tačiau bankas ginasi, jog turėta mintyje 6 procentai per trejus metus. Todėl kliento investicijos, įvertinus paskolų palūkanas, virto 82 tūkst. litų nuostoliu.

DNB nepalankią Vertybinių popierių komisijos išvadą bankas yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dėl klientų patirtų nuostolių Lietuvos teismuose šiuo metu nagrinėjama iš viso per dešimtį civilinių bylų. Ieškovu kai kuriose bylose yra ne po vieną asmenį, todėl iš viso į procesus prieš banką yra įsitraukę apie 40 asmenų. Vienoje iš administracinių bylų kaip tretysis asmuo yra įtraukta ir asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“.

Pasaulinėje praktikoje įprasta, kad bankai kompensuoja klientams dėl netinkamai suteiktų finansinių paslaugų patirtą žalą. Šį pirmadienį pranešta, jog Jungtinės Karalystės Finansinių paslaugų priežiūros institucija už daliai klientų suteiktus nekorektiškus patarimus nubaudė vieną didžiausių pasaulio bankų HSBC 10,5 mln. svarų sterlingų (per 42 mln. litų) bauda, be to, bankui teks sumokėti 29 mln. svarų (apie 117 mln. litų) kompensacijų.

 

Lietuvos alkoholio gamintojai ir prekybininkai žavi savo atkaklumu ir išmoningumu. Jie suranda šimtus argumentų ir tyrimų, kurie turėtų iliustruoti, kad alkoholio akcizo mokesčiai Lietuvoje turėtų būti kuo mažesni ir esą tai būtų labai naudinga Lietuvos valstybei bei jos gyventojams. Lygiai taip pat entuziastingai ir rimtais veidais jie įrodinėja, kad alkoholio reklamos draudimas yra nesąmonė. Jie netgi užsako sociologinius tyrimus, kurie (koks netikėtumas) patvirtina, kad 52 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria sprendimui visiškai uždrausti alkoholio reklamą. Ir, pasirodo, ne alkoholio gamintojai ir prekybininkai, o mūsų šalies gyventojai įsitikinę, kad uždraudus alkoholinių gėrimų reklamą alkoholio vartojimas nesumažės. Kaip įdomu.
Žinoma, aplink alkoholį visada sukosi milžiniški pinigai, ši pramonė visada samdėsi stiprius lobistus, kurie Seimo nariams dieną naktį pudrino smegenis, kad viską, kas susiję su alkoholiu, reikia palikti savireguliacijai, o jei nepaliksite, bus baisu: Lietuvoje išplis pilstukas kaukolinis, per šalį ropos visokie degtinės ir kitokio brudo kontrabandininkai ir dėl to alkoholizmas šalyje dar labiau išsikeros, o mokesčių į biudžetą bus surenkama labai minimaliai.
Abejojantiems parlamentarams mikliai iš po stalo traukiami sociologiniai tyrimai, kuriuose vėlgi juodu ant balto parašyta, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, jog, visiškai uždraudus alkoholinių gėrimų reklamą Lietuvoje, ši reklama tik papildys užsienio šalyse registruotų žiniasklaidos kanalų, kuriuos galima matyti Lietuvoje, kišenes. Šiaip jau 99,5 proc. Lietuvos gyventojų tokio sakinio net nesugalvotų, bet su alkoholio pramonės atstovų pagalba – sugalvoja.
Visi šie primityvūs žaidimai, gąsdinimai ir verkšlenimai visiškai neįtikina. Kur kas labiau įtikina paprasto gydytojo psichiatro, biomedicinos mokslų daktaro Aurelijaus Verygos ir brangių lobistų samdytis negalinčių blaivininkų argumentai, kad padidinus alkoholinių gėrimų akcizo mokesčius ir stipriai apribojus alkoholinių gėrimų reklamą Lietuvoje stipriai sumažėjo alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiu, sumažėjo neblaivių vairuotojų padarytų avarijų ir suluošintų žmonių, sumenko nelaimingų atsitikimų su išgėrusiais žmonėmis darbovietėse, apmažėjo tiesiog gatvėse besišlaistančių girtų asmenų. Ir visa tai įvertinus pingine išraiška paaiškėjo, kad visomis prasmėmis valstybė bei jos gyventojai stipriai išlošė.
Alkoholio reklama ypač didelį poveikį daro jaunimui, o kai jos mažiau, nauda akivaizdi. 2000–2007 m. Lietuvos jaunuoliai išgerdavo nesuvokiamus kiekius alkoholinių kokteilių ir kitokių alkoholinių gėrimų, o pastaraisiais metais šie skaičiai sumenko ir dabar jau yra nebe tokie gąsdinantys.
Šiaip jau alkoholio gamintojai ir prekybininkai labiausiai klestėjo tuomet, kai prie valdžios vairo sklaidėsi socialdemokratai ir “darbiečiai”. Esant dabartinei valdančiajai koalicijai jiems sunku. Reikia tikėtis, kad ir nepalengvės. Nes būtent dabartinę alkoholio politiką galima pavadinti išmintinga ir naudinga valstybei bei jos žmonėms.

Renginio dieną reguliariajame kino teatro repertuare suplanuota parodyti mažiau kino filmų seansų nei įprasta, kad visas sales užpildytų tik „Kanų liūtų“ reklamos. Pasak „Forum Cinemas“ rinkodaros vadovo Dainiaus Beržinio, planuojama surengti papildomus seansus ir kitą dieną, kad reklamas galėtų pamatyti visi norintys.

Šis renginys yra išskirtinis tuo, kad jo tikslas – sukelti pasimėgavimą pačia reklama. Reklamos galima nekęsti, nes ji pertraukia mėgstamas televizijos laidas, mirga internete ir „lenda“ į akis kone kiekviename žingsnyje, būna neįdomi ir erzinanti. Tačiau būtent čia ir slypi „Kanų liūtų“ žavesys – žmonės šią dieną savo noru žiūri reklamas, kurios daugeliui yra geriau už bet kokią komediją.

Kruopščiai atrinkta ir sudaryta geriausiųjų 2011 m. reklamų programa yra ne tik geros nuotaikos garantija, puikus laiko praleidimas, bet ir tikrų tikriausias įkvėpimo šaltinis − virš šimto reklaminių klipų, kurie laimėjo prizus prestižiniame Kanų reklamos festivalyje, buvo atrinkti net iš 28 tūkst. pretendentų!

Išradingi, netikėti, šokiruojantys, priverčiantys juoktis ar susimąstyti darbai kasmet atskleidžia neišsemiamus reklamos kūrėjų kūrybiškumo resursus bei atspindi pastarojo meto naujausias pasaulines reklamos tendencijas.

Renginio “tyzeris”:

http://www.youtube.com/watch?v=NpxqOKRWvIY

Renginio reklaminis klipas:

http://www.youtube.com/watch?v=LK3kvllIbMA&feature=channel_video_title

Įdomių reklamų pavyzdžiai:

http://www.youtube.com/watch?v=qG4IaHgqH00

http://www.youtube.com/watch?v=oi9BYXaFvAY

 

Savivaldybės iniciatyva bendrovė, paskelbusi Lietuvos Nacionalinio dramos teatro naujojo sezono reklamą, kurioje naudojamas šūkis „Aš žudysiu“, įpareigota nukabinti lauko reklamos plakatus arba pašalinti užrašą.

Be to, ši reklama buvo paskelbta negavus savivaldybės leidimo, todėl savivaldybės tarnybos ėmėsi administracinių poveikio priemonių.

„Neigiamą poveikį daranti reklama Vilniuje nėra ir nebus toleruojama. Akivaizdu, kad reklamoje naudojamas užrašas „Aš žudysiu“ atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytus neigiamos informacijos požymius: skatina nepagarbą gyvybei, yra susijęs su nusikalstamos veikos modeliavimu“, – sako sostinės vadovas Artūras Zuokas.

Plakatus paskelbusi bendrovė „Clear Channel“ šį savaitgalį užklijavo galimai neigiamą poveikį darančius užrašus.

Nepaisant to, savivaldybės tarnybos tęsia administracinės bylos procedūras plakatus paskelbusiai bendrovei, kuri negavo reikiamo savivaldybės leidimo publikuoti šią reklamą. Asmenims, pažeidusiems Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos taisykles, numatyta bauda iki 1000 Lt.

 

Tiek pakelėse, tiek miestuose esantys lauko reklamos stendai šiemet jau nebeboluoja be reklamos – pasak specialistų, ši rinka sparčiai atsigauna, nors dar pernai buvo pastebimas jos kritimas, o 2009-aisiais tiek lauko reklamos kiekis, tiek pajamos iš jos buvo smukę daugiau nei 36 proc. TNS LT duomenimis, šiemet tendencijos pasikeitusios iš esmės – vidutinis vienos dienos lauko reklamos plotas šiemet išaugo jau 25,3 proc.

Įdomu tai, kad daugėja atvejų, kai dėl lauko reklamos vietų konkuruoti pradeda reklamos užsakovai. Reklamos paslaugų kompanijos MPG vadovas Tomas Markūnas teigia, kad geros vietos ir pozicijos dažniausiai perkamos ilgam, tad kartais netgi sunku patenkinti klientų įgeidžius. Tačiau lauko reklamos įkainiai kol kas keičiasi nežymiai ar bent jau ne taip sparčiai, kaip kituose žiniasklaidos kanaluose.

Iš viso lauko reklamos rinkos vertė vien sostinėje kasmet siekia apie 80 mln. Lt. Beje, lauko reklamoje daugiausia reklamuotas alus, prekybos tinklai ir prekybos centrai. Didžiausią lauko reklamos plotą šiemet išnaudojo kompanijos “Švyturys-Utenos alus” (9,9 proc.), “Maxima LT” (5,9 proc.) ir “EMP Recycling” (4,6 proc.).

Rugpjūčio 1 d. Lietuvos reklamos agentūrų asociacija (KOMAA) pradeda darbų registravimą į jau tradicija tapusį lietuviškos reklamos festivalį „ADrenalinas“. Geriausi reklamos agentūrų darbai bus paskelbti renginio, įvyksiančio rugsėjo 23 d., metu.

KOMAA valdybos pirmininko Gintaro Šepučio teigimu, šiais metais reklamos agentūros turėjo daugiau laiko pasiruošti festivaliui, todėl tikimasi sulaukti profesionalių, kūrybiškų reklamos sprendimų. „Lietuvos reklamos rinka pamažu atsigavo po kelis metus trukusios stagnacijos. Todėl bus labai įdomu iš arčiau pasižiūrėti ir įvertinti, kaip tai paveikė reklamos agentūras, kokių kūrybiškų sprendimų jos ėmėsi, kad būtų patenkinti klientų poreikiai“, – teigia G. Šeputis.

Anot KOMAA valdybos pirmininko, nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 5 d. festivalio dalyviai visą konkursinę medžiagą galės įdėti festivalio „Adrenalinas“ svetainėje www.adrenalinas2011.lt

Rugsėjo 23 d. Menų fabrike „Loftas“ vyksiančio festivalio „ADrenalinas“ metu kūrybiškiausios reklamos agentūros bus apdovanotos 13 nominacijų: už geriausius išorinės reklamos, dizaino, interaktyvios reklamos sprendimus (reklamjuostes, internetines svetaines, virusines kampanijas), radijo reklamą, pavienę socialinę reklamą ir socialinės reklamos kampaniją, produktų, paslaugų reklamą spaudoje, produktų, paslaugų reklamą televizijoje ir kine, reklamos kampaniją, netradicinės reklamos sprendimus, geriausius vizualinius sprendimus spaudoje ir išorės reklamoje bei televizijoje, tiesioginę rinkodarą.

Renginio „vinimi“ taps geriausių iš geriausiųjų apdovanojimai: Geriausias festivalio darbas, Metų klientas ir Metų agentūra. Konkursui pateiktus darbus vertins kompetentinga komisija, kurios nariai – ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių atstovai. Į reklamos festivalį „ADrenalinas“ išrinkti nugalėtojų atvyks: Lazlo Falvay (Y&R kūrybos direktorius, Budapeštas), Madis Ots („Vatson Wunderman“ kūrybos direktorius, Talinas), Ruslan Prochakov („Saatchi&Saatchi“ vykdantysis direktorius, Baltarusija), Mariusz Pitura (JWT kūrybos direktorius, Varšuva). Komisijos pirmininkas – Carl Le Blond („Ogilvy“ grupės vykdantysis kūrybos vadovas).

Anot G. Šepučio, šiais metais festivalis ADrenalinas jos dalyvius pasitiks kiek atsinaujinęs. „Geriausios metų agentūros nominaciją pelniusi agentūra turės sukurti reklaminę kitų metų festivalio programą. Šiuometinę Adrenalino reklaminę kampaniją kuria geriausia praėjusių metų agentūra „Not Perfect“, – teigia G. Šeputis.

2010 m. lietuviškos reklamos festivalyje „ADrenalinas“ „Metų agentūra“ buvo išrinkta „Not Perfect“. „Metų klientu“ – festivalis „Satta Outside“. „Grand Prix“ prizą iškovojo agentūros „MILK“ darbas – „Aldaris“ alaus televizijos reklama „Ryga kraustosi“.

Ankščiau buvo tikimasi, kad šis augimas gali siekti net 5,8 proc., tačiau prognozės pokyčius lėmė tokie pasauliniai įvykiai kaip gamtos stichijų padariniai Japonijoje ir politiniai neramumai Artimųjų Rytų regione. Remiantis nauja „GroupM“ prognoze, 2011-aisias reklamos išlaidos pasaulio stebimose žiniasklaidos priemonėse pasieks 506 mlrd. JAV dolerių, kuomet pernai metais šis rodiklis siekė 483 mlrd. dolerių.

Pranešime pateiktame tyrime, kuris apima 70 pasaulio valstybių reklamos rinkas, teigiama, kad 2012 m. reklamai skiriamos išlaidos, lyginant su šiais metais, turėtų padidėti dar 6,8 proc. ir siekti 540,3 mlrd. dolerių. Tokiam augimui didžiausią įtaką turės išlaidos, numatomos skirti Vasaros olimpinėms žaidynėms ir 2012-aisiais JAV vyksiančioms politinėms kampanijoms ir rinkimams.

Įvertinant atskiras šalis, prognozuojama, kad šiais metais JAV išlaidos reklamai pasieks 148 mlrd. dolerių, t. y. 3,8 proc. daugiau negu 2010-aisiais. Gamtos nelaimės Japonijoje paskatino šios šalies rinkai prognozuoti ne 3 proc. augimą, kaip buvo manoma anksčiau, o 5 proc. kritimą. Tai reiškia 4 mlrd. dolerių skirtumą arba 0,8 proc. pasaulinių reklamos išlaidų. Neramumai Artimuosiuose Rytuose lėmė, kad išlaidos reklamai regione šiais metais sumažės maždaug 1,2 mlrd. dolerių. Investicijos į reklamą Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje 2011-aisiais padidės tik 2,5 proc.

„GroupM“ pranešime taip pat teigiama, kad skaitmeninė reklama 2011 m. sudarys 17 proc. pasaulinės reklamos rinkos. Šis sektorius kiekvienais metais paauga maždaug 15-16 proc. ir 2012 m. jo biudžetai pasaulyje viršys 100 mlrd. dolerių. Teigiama, kad net ir labiausiai išvystyta skaitmeninė reklama dar turi potencialą augti.

Išlaidų reklamai prognozė yra pateikiama du kartus per metus platiname specialiame „GroupM“ pranešime. Tyrimas, kurio metu buvo padarytos minėtos prognozės, buvo parengtas, remiantis kompanijos WPP reklamos, viešųjų ryšių, rinkos tyrimų ir specializuotos komunikacijos pasauliniais duomenimis.

Tarptautinė tyrimų kompanija „TNS Global“ turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. “TNS“ atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.

 

Jei įstatymą pasirašys prezidentė, nauja tvarka įsigalios nuo šių metų rugpjūčio, tačiau reklamos bendrovės dar nežino, kaip reikės prisitaikyti prie naujų reikalavimų, pirmadienį rašo “Verslo žinios”.

Jei vartotojas nesutinka, internete bus draudžiama kaupti naują ar naudoti anksčiau sukauptą informaciją.

Neaiškumų bendrovėms kelia tai, kad įstatymo formuluotė neatitinka Europos Sąjungos direktyvos formuluotės. Įstatymas liepia gauti sutikimą kaupti informaciją, o direktyva – supažindinti su taisyklėmis, kaip bus kaupiami duomenys ir kokiam tikslui.

“Nuo šiol interneto tinklalapių savininkai privalės gauti lankytojų sutikimus, kad galėtų naudoti vadinamuosius “slapukus”, saugomus vartotojų kompiuteriuose. Jų paskirtis – atpažinti klientą ir nukreipti jam skirtą reklamą atsižvelgiant į jo naršymo internete istoriją”, – komentuoja advokatų kontoros “Borenius” advokatas Stasys Drazdauskas.

Pasak jo, technologiškai įmanoma įrašyti duomenis ne vartotojų kompiuteryje, bet trečiųjų šalių serveriuose. Tokiu būdu įstatymą galima būtų apeiti, tačiau įmonėms bus labai keblu greitai prisitaikyti.

Atsisakyti “slapukų” vartotojas galėjo ir iki įstatymo įsigaliojimo – ši funkcija įdiegta į kiekvieną interneto naršyklę. Tačiau ne visi šią funkciją žino ir randa.

Internetui skiriamo reklamos biudžeto dalis dar gerokai atsilieka nuo Vakarų valstybių. Pasak specialistų, rinką iškreipia didžiųjų reklamos užsakovų investicijos į televiziją, rašo “Verslo žinios”.

“Per pastaruosius dvejus metus santykis tarp interneto skvarbos ir investicijų į reklamą internete Lietuvoje pagerėjo, tačiau atotrūkis vis dar lieka ryškus”, – teigė interneto reklamos bendrovės “Addvisors” direktorė Skaistė Knyzaitė.

Tyrimų bendrovės “TNS LT” duomenimis, Lietuvoje interneto reklamai 2010 metais išleista 8 proc. viso reklamos biudžeto šalyje.

“Nėra priežasčių, kodėl turėtų dominuoti reklama televizijoje. Neabejotina, jog tai lemia užsakovų inercija”, – komentuoja S.Knyzaitė.

Pasak žiniasklaidos pirkimo ir planavimo agentūros “VRS grupė” vadovo Evaldo Dargužo, internetą renkasi įmonės, reklamai skiriančios mažai lėšų – iki 50 tūkst. litų, o didieji reklamos užsakovai šios reklamos formos vis dar privengia.

“Televizijos kampaniją gali suplanuoti turėdamas 80 tūkst. litų. Tokią sumą turinčios bendrovės dažniausiai kitų sprendimų neieško”, – pažymėjo E.Dargužas.

Tyrimų bendrovės “TNS LT” duomenimis, 2010 metais reklamai televizijoje buvo skirta 153 mln. litų, o reklamai internete – 25 mln. litų.

“Plika akimi matyti, kad internete yra daugiau reklamos pinigų, nei rodo TNS skaičiai. Tiesiog visas investicijas suskaičiuoti yra labai sudėtinga”, – teigė žiniasklaidos pirkimo ir planavimo agentūros MPG vadovas Tomas Markūnas.

“Addvisors” duomenimis, Lietuvoje reklamjuostėms išleidžiama 67 proc. interneto reklamos pinigų, paieškos sistemoms – apie 10 proc.. Reklamai socialiniuose tinkluose – apie 2,6 procento.

Švyturio korporatyvinis puslapis laimėjo auksą komercinių tinklapių kategorijoje. Omnitel projektas „Verslo klubas“ laimėjo antrą vietą specialių interaktyvių projektų kategorijoje, Teo projektas „Žmogelevizorius“ laimėjo trečia vietą tarp komercinių tinklapių. Daugiausiai apdovanojimų pelnė interneto kampanija „Vilnius2015.lt“, kurta 2011 metų Vilniaus miesto savivaldos rinkimams. Ji laimėjo auksą tarp nekomercinių tinklapių, trečią vietą tarp internetinių medija kampanijų bei trečią vietą tarp kampanijų, kurios puikiai atitiko pasirinktą tikslinę auditoriją.  Rusijos interaktyvių agentūrų asociacija „AIA“ įvertino šį projektą specialiu prizu, kurį suteikė reklamai, radusiai geriausią ryšį su vartotoju.