580 tūkst. litų turizmo Lietuvoje reklamai socialiniuose tinkluose. Tokį siūlymą už Europos Sąjungos pinigus pateikęs Valstybinis turizmo departamentas (VTD) sulaukė kritikos ir sustabdė konkursą, rašo “Lietuvos rytas”.

“Kad visiems atrodytų skaidriau, paskelbsime du konkursus: vieną – strategijai parengti, antrąjį – jai įgyvendinti”, – svarstė Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė.

Specialistai, laimėję konkursą, turėtų ne tik sukurti strategiją, bet ir metus viešinti Lietuvos turizmą internete, atsakyti į komentuotojų klausimus.

Žinios apie Lietuvą būtų dedamos ne tik į “Facebook”, bet ir į kitus socialinius tinklus, rusišką “Odnoklassniki” (“Bendraklasiai”). Informacija būtų teikiama keturiomis užsienio kalbomis.

Lietuvos reklamos rinka pernai sumažėjo 1,5 proc. iki 324,6 mln. litų, rodo tyrimų bendrovės “TNS LT” metinis reklamos pajamų tyrimas.

Prognozuojama, kad šiais metais reklamos pajamos augs 11 proc. Toliau daugėja reklamos internete, po kritimo ėmė stiebtis jos apimtis televizijose, rašo “Verslo žinios”.

“2010-ieji reklamos rinkai – stabilizacijos metai, sulaukėme geresnių rezultatų nei tikėjomės”, – teigė tyrimų bendrovės “TNS LT” direktorius Gytis Juodpusis.

2010 metais vienam gyventojui teko 97,5 lito reklamos pinigų, 2009 metais – 98,39 lito.

Teigiamus pokyčius visoje rinkoje lėmė geresni televizijos rezultatai.

“Pradėjusi uždirbti daugiau televizija pakėlė įkainius. Šis sprendimas palengvino gyvenimą kitoms žiniasklaidos priemonėms”, – teigė G.Juodpusis.

“TNS LT” apklausti žiniasklaidos specialistai prognozuoja, kad 2011 metais televizijos reklamos apimtis augs 10 proc., o radijuje nebekris.

“Sudėtingiau bus laikraščiams – reklamos pajamų augimas juose priklausys nuo gebėjimo išnaudoti internetinę laikraščio versiją”, – komentavo “TNS LT” vadovas.

Rinkimų agitacijai per žiniasklaidos priemones savivaldybių tarybų rinkimų dalyviai jau išleido per 3 mln. litų.

Tokius duomenis pateikia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), gavusi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų deklaracijas apie paskleistą savivaldybių tarybų rinkimų politinę reklamą.

Deklaracijų duomenimis, politinės reklamos iki šiol paskleista už 3 mln. 373 tūkst. 649 litus, iš politinių partijų daugiausiai – 489 tūkst. 616 litų – tam skyrė Liberalų ir centro sąjunga.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai politinei reklamai žiniasklaidoje per savivaldos rinkimų kampaniją jau išleido 435 tūkst. 907 litus, Lietuvos liberalų sąjūdis – 428 tūkst. 126 litus, Lietuvos socialdemokratų partija – 417 tūkst. 867 litus.

Pateiktose deklaracijose nurodyti duomenys apie 20 reklamą žiniasklaidoje pirkusių politinių partijų. Iš visų dalyvaujančių rinkimuose, remiantis deklaracijų duomenimis, žiniasklaidoje nesireklamavo tik Lietuvos pensininkų partija, Lietuvos socialdemokratų sąjunga ir politinė partija “Profesinių sąjungų centras”.

Tarp savarankiškai išsikėlusių kandidatų daugiausia politinės reklamos paskleista Visvaldo Matijošaičio užsakymu – už 76 tūkst. 86 litus.

Galutines deklaracijas viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turės pateikti iki kovo 31 dienos.

Per 2007 metų savivaldybių tarybų rinkimus viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai nurodė iš viso paskleidę politinės reklamos už daugiau nei 13 mln. litų.

Reklamos televizijoje, internete ir radijuje pernai, palyginti su 2009 metais, laikotarpiu, padaugėjo, tuo tarpu spaudoje reklamos sumažėjo, rodo žiniasklaidos auditorijos tyrimų bei reklamos monitoringo bendrovės “SIC Gallup Media” (“TNS LT”) duomenys.

TV reklamos apimtys pernai išaugo 19,9 proc. – televizijoje transliuota 22,224 mln. sekundžių reklamos, daugiau kaip 1 mln. reklaminių klipų.

Dažniausiai televizijoje reklamuotos mobiliojo ryšio išankstinio mokėjimo kortelės, prekybos tinklai ir mobilieji telefonai, o daugiausiai reklamos laiko užsakė “Studio Moderna” (13,3 proc.), “Procter&Gamble” (8,9 proc.) ir “Omnitel” (6,4 proc.).

Radijo stotys pernai transliavo 4,452 mln. sekundžių reklamos, arba 10,9 proc. daugiau nei 2009 metais. Pagal reklamos laiką pirmavo “Olifėja” (7,6 proc.), “Relax Live” (6,7 proc.), ir “Tele2″ (4,3 proc.), radijo stotyse dažniausiai skambėjo prekybos tinklų, populiariosios muzikos koncertų ir loterijų reklama.

Išlaidos reklamai internete pernai padidėjo 29,9 proc. (reklamos duomenis tyrimui pradėjo teikti alfa.lt ir lrytas.lt). Reklamai internete daugiausiai išleido “Omnitel” (9,8 proc.), “Bitė” (4,6 proc.) ir “Tele2″ (4,5 proc.), labiausiai reklamuojamos buvo išankstinės mobiliojo ryšio kortelės, prekybos tinklai, mobilieji telefonai.

Laikraščiuose reklamos plotas pernai sumenko 6,8 proc., žurnaluose – 3,9 procento. Laikraščiuose buvo išspausdinta 19,22 mln., žurnaluose – 6,86 mln. kvadratinių centimetrų reklamos.

Pernai spaudoje, neįskaitant klasifikuotos reklamos ir darbo pasiūlos skelbimų, didžiausius reklamos plotus užėmė valstybės institucijų, prekybos tinklų bei savivaldybių reklamos maketai, o didžiausi reklamuotojai buvo “Maxima LT” (1,8 proc.), “Tele2″ (1,36 proc.) ir “Olifėja” (1,35 proc.).

Lauko statinės reklamos vidutinis vienos dienos plotas pernai ūgtelėjo 0,1 procento. Didžiausią lauko reklamos plotą šiemet užėmė “Švyturys-Utenos alus” (7,8 proc.), “Maxima LT” (6,4 proc.), ir “Tele2″ (5,5 proc.), daugiausia reklamuotas alus, prekybos tinklai ir mobiliojo ryšio operatoriai.

Bendrovės “Actual City Media” valdomuose lauko video ekranuose pernai buvo transliuota 5,69 mln. sekundžių reklamos – 5,4 proc. mažiau nei 2009 metais. Daugiausia transliuoti prekybos tinklų, populiariosios muzikos koncertų bei festivalių, mažmeninės prekybos reklaminiai klipai, o daugiausiai klipų transliavo Vilniaus miesto savivaldybė (3 proc.), prekybos centras “Panevėžio bičiulis”(2,8 proc.), Reklamos verslo grupė (1,8 proc.).

Reklamai ant degalinių degalų pylimosi pistoletų pernai užklijuota beveik 60 tūkst. reklaminių lipdukų, arba 1,7 proc. daugiau nei 2009-aisiais. Dažniausiai taip šiemet buvo reklamuoji degalai, degalinės bei degalinių kortelės, daugiausia reklamavosi “Lukoil” (22,7 proc.), “Statoil” (13,8 proc.) ir “If draudimas” (7,6 proc.).

Reklamos ekranų prekybos centruose ir degalinėse pernai padaugėjo 27,3 procento. Dažniausiai rodyta kino filmų, mobiliojo ryšio išankstinio mokėjimo kortelių, bilietų platinimo centrų reklama, didžiausi užsakovai – “Omnitel” (22,5 proc.), “Acme” (9,3 proc.) ir “Tiketa” (8,3 proc.).

Kine pernai transliuota 2,6 karto daugiau reklaminių klipų, pagrindinė to priežastis – daugiau veikiančių kino teatrų ir atidarytos 3D kino salės. Kine daugiausia rodyta “Žemaitijos pieno” (25,3 proc.), Europos Komisijos (8,4 proc.), “Deichmann” (6,8 proc.) reklamos, o dažniausiai reklamuoti ledai, batų parduotuvės ir sūris.

“TNS LT” duomenys pateikiami be reklamos apimties, kartojimo nuolaidų ar žiniasklaidos suteiktų nuolaidų reklamos agentūroms. Taip pat į duomenis neįtraukta reklama, kurią remia žiniasklaidos priemonės, pačios žiniasklaidos reklamos tarpusavio mainai.

Duomenys pateikti tik iš “TNS LT” registruojamų žiniasklaidos priemonių sąrašo.

"Veido" archyvas

Reklama stengiamasi smogti taip, kad kad ji pasiektų pačius jautriausius žmonių jausmus. O dažniausiai pirkėjas piniginę įtikinamas atverti apeliuojant į vaikus ir jaunimą

Sumažėjus perkamajai galiai, reklama stengiamasi smogti taip, kad ji pasiektų pačius jautriausius žmonių jausmus. O dažniausiai pirkėjas piniginę įtikinamas atverti apeliuojant į vaikus ir jaunimą. Tai ypač jutome per pastarąjį šventinį maratoną.

Prieš Kalėdas vienuolikmetis Rokas M. ieškodamas dovanos savo bendraklasiui nusprendė, kad šiam puikiai tiktų erotinis kalendorius, kuriame savo privalumus demonstruoja pusnuogės merginos. Pats Rokas mamai užsiminė, kad ir jis norėtų tokios dovanos.

Dar viena istorija: keturmetis Martynas V., užėjęs į vaistinę ir pamatęs “Mezym forte” vaistų dėžutę, tėčiui pareiškė, jog jų reikia būtinai nusipirkti, kad per šventes neskaudėtų pilvuko. O priėjęs prie kasos vaistininkės paprašė “Prostamol uno”, nors nei vienų, nei kitų vaistų berniuko šeimoje niekas nevartoja.

O kai trejų metukų Gretai, įmetusiai į pirkinių krepšelį “Danonki” buteliuką, mama pasiūlė išsirinkti kitą jogurtinį gėrimą, mergaitė nustebo: “Kodėl? Juk nuo šito bus stiprūs kaulai.”

Tai tik keletas pavyzdžių, kurie patvirtina: nors produktas ir nėra tiesiogiai skirtas mažiems vaikams, tačiau taip užsifiksuoja jų sąmonėje, kad parduotuvėje jie mato tik dažnai reklamuojamus prekės ženklus. Taip siekiama užsiauginti lojalius klientus, kuriems jau nuo mažų dienų būtų susiformavę vartotojo įpročiai. Beje, reklama skatina ir suaugusiųjų vartotojiškumą. Mat kuriama iliuzija, kad pirkdamas tam tikrus produktus būsi laimingas – toks kaip nerūpestingai reklamoje su vaikais šėlstantis tėtis arba mama. Formuojamas įvaizdis, kad žmogus yra ne tai, kas yra, o tai, ką jis turi.

Reklama kuria emocinį ryšį su vartotoju

Atrodo, kad reklamai, kuri nuolat sukasi televizijos ar radijo eteryje, iš tolo šviečia važiuojant greitkeliu, didmiesčių reklaminiuose stenduose, atsispirti neįmanoma. Tačiau, pasak psichologo, įmonės “Kitokie projektai” konsultanto Viktoro Keturakio, suvokiant, kad reklama įtikinėja pirkti, o ne informuoja, ir žinant, kokios technologijos tam naudojamos, jos spąstų galima išvengti.

Ar kada nors susimąstėte, kodėl renkatės reklamuojamą indų ploviklį arba skalbimo miltelius, nors jų reklama ir atrodo kvaila bei neįtikinanti, kad šie produktai geriausi?

Pasirodo, vartotojas nebūtinai turi pamėgti prekės ženklą, kad jį pasirinktų. “Kai žmogaus smegenyse užsifiksuoja spalva ar forma, ji tampa atpažįstama. O pažįstamą daiktą pirkėjas daug mieliau dedasi į pirkinių krepšelį negu nematytą, ypač jeigu jų kaina nesiskiria”, – sako V.Keturakis.

Pasak psichologo, žmogaus smegenyse informacija ir vaizdiniai nusėda tam tikrame tinkle, o tie produktai, kurie yra reklamuojami, ryškiau išsiskiria iš visos informacijos, esančios žmogaus galvoje. “Žmogaus dėmesio apimtis yra ribota.

O reklama įtvirtina vieną ar kitą tam tikros kategorijos produktą kaip vieną pirmųjų”, – paaiškina VU Bendrosios psichologijos katedros dėstytojas Kęstutis Dragūnevičius.

Beveik visos reklamos kuriamos asociacijų principu – parodoma, kad vartodamas vieną ar kitą produktą žmogus patirs malonių išgyvenimų. Tai puikiai suveikia, nes, V.Keturakio vertinimu, kai reikia greitai priimti sprendimus, žmonės vadovaujasi jausmais: gražu – negražu, patinka – nepatinka. O bene geriausiai malonūs jausmai sužadinami seksualiniais dirgikliais. Todėl reklamose tiek daug tobulų kūnų ir net erotiškų vaizdų, kartais peržengiančių padorumo ribas.

“Iš esmės konkurencinėje kovoje laimi tie prekės ženklai, kuriems pavyksta užmegzti emocinį ryšį su vartotoju. Kad prekę pirktų, apie ją turi žinoti. Tačiau vien informacijos neužtenka, nes šiandien žmogų iš visur užplūsta labai didelis jos kiekis. Todėl sukūrus emocinį santykį su vartotoju šis tampa lojalus produktui ar paslaugai, o prekės ženklas – išskirtinis. Pavyzdžiui, kaip “Apple”, – paaiškina Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos vadovas Gintaras Šeputis.

Ženklai tampa alternatyviu produkto pavadinimu

G.Šepučio nuomone, lengviausia įtaką vartotojui daryti reklamoje pranešant, kad viena ar kita paslauga, produktas padės išspręsti konkrečią problemą, suteiks naudos ir taip palengvins, pagerins gyvenimą. Ypač jeigu ta paslauga ar produktas iki tol buvo sunkiai prieinamas. Taip tuščią nišą Lietuvoje prieš beveik dvidešimt metų užėmė sauskelnės “Pampers”. Šis prekės ženklas taip daugeliui įkaltas į galvas, kad iki šiol yra alternatyvus produkto pavadinimas. Nors dabar aktyviai reklamuojamos daugelio gamintojų sauskelnės, dažnai jos vis tiek vadinamos “pampersais”. Kaip ir kopijavimo aparatai “kseroksais”, nes pirmasis šioje rinkoje įsitvirtino “Xerox” prekės ženklas. “Ir čia tikrai neveikia pasąmonė. Tiesiog intensyvi reklama tuščioje rinkoje taip įtvirtino kai kuriuos produktus”, – pabrėžia psichologas K.Dragūnevičius ir priduria, kad apskritai neįrodyta, jog reklama veikia pasąmonę.

O atlikti tyrimai paneigia ir 25-ojo kadro efektą. Buvo manoma, kad įdėjus svarbiausią reklamos žinutę į 25-ą kadrą žmogaus sąmonė nieko nepastebi, o pasąmonė veikiama labai intensyviai, nes, per sekundę parodžius 25 kadrus vaizdų, vienas užtrunka ilgiau ir daro didžiausią įtaką pasąmonei. Tačiau tai nepasitvirtino. “Vienoje laidoje rodant gaiviojo gėrimo reklamą, jos 25-ame kadre buvo nurodyta, kad turite tučtuojau paskambinti į studiją. Vėliau žiūrovai prisipažino, kad pamatę reklamą užsimanė atsigerti, bet beveik nė vienas neskambino”, – eksperimento išvadas atskleidžia K.Dragūnevičius.

Norėdami, kad pažiūrėję reklamą vartotojai rinktųsi būtent tą produktą, reklamos kūrėjai į pagalbą dažniausiai pasitelkia įtaigą, mėgdžiojimo, susižavėjimo sužadinimą, kuria įvaizdžius, stereotipus. “Reklamuojant finansines ar verslo paslaugas dažniau stengiamasi įtikinti dalykiškais argumentais. Pavyzdžiui, aiškinama, kodėl tam tikro verslo atstovai pasirinko šio mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugas ir kokios naudos tai jiems davė. Prabangaus ir harmoningo gyvenimo vaizdiniais alsuojančios kavos ar šokolado reklamos remiasi žmogaus polinkiu mėgdžioti prabangą”, – teigia VU Verslo katedros dėstytoja Kristina Vasiliauskaitė.

O labiausiai mėgdžioti yra linkę paaugliai, todėl juos lengviausia paveikti. Taip tarp jaunimo susiformavo įvaizdis, kad tikrasis gazuotas gėrimas yra tik “Coca-Cola”, o mėsainis – tik iš greitojo maisto restorano “McDonald’s”.

Reklama persikėlė į socialinius tinklalapius

Reklama ne tik lemia vartotojų apsisprendimą, bet ir keičia įpročius ar net gyvenimo būdą. “Kada ir iš kur sužinojome, kas yra celiulitas, ir pradėjome su juo kovoti? Iš anticeliulitinių produktų reklamos. Žvelgiant į Rubenso paveikslus neatrodo, kad šis XXI a. moterų baubas XVI a. Olandijoje (neabejoju, ir Lietuvoje) buvo problema. Taigi įpročiai pakito, kaip ir grožio standartas”, – mano K.Vasiliauskaitė.

Reklama vis labiau tobulinama, ieškoma naujų būdų, kaip pasiekti vartotoją, stengiantis įveikti jo kritiškumą. Mat šiam informaciniam virusui, pasak psichologo V.Keturakio, žmonės įgyja pažintinį imunitetą. Kai tik buvo sukurta reklama, visi tikėjo, kad tai teisinga informacija. Vėliau vartotojai pastebėjo, kad reklamuojami produktai nebūtinai yra geri.

Todėl pradėta prekės ženklus rodyti kino filmų scenose. Taip vartotojai nejučiom patikėdavo, kad, pavyzdžiui, važinėti tam tikro modelio automobiliu yra šaunu. “Kai žmonės supranta, kad tai yra reklama, tampa labai atsargūs. Tada ieškoma naujų būdų, kad reklama galėtų vartotojus pasiekti kaip tiesa. Dabar ji persikėlė į socialinius interneto puslapius. Taip sudaromas įspūdis, kad tai kitų vartotojų nuomonė”, – atskleidžia V.Keturakis.

Šiandien dalį auditorijos reklama praranda dėl televizoriaus nuotolinio valdymo pultelio galimybių, kitą – dėl vadinamojo užtrauktuko efekto, kai vartotojas sugeba atsiriboti nuo neįdomios ir neaktualios informacijos. Tačiau ji vis tiek išlieka galingas įrankis, nes kito būdo įtikinti vartotoją pirkti – nėra.

Lietuvos reklamos biuro arbitražo komisijos neetiškomis pripažintos reklamos

• Santechnikos prekių centro UAB “Karmada” Vilnius–Kaunas automagistralėje esančios lauko reklamos užrašas “Kainos? Žemiau nebūna” dėmesį atkreipia nepadoriu būdu.

• Pernai rodyta energinio gėrimo “Red Bull” TV reklama buvo pripažinta skatinančia agresyvumą.

• UAB “Reklamos leidiniai” prekės ženklo “Olialia” žiebtuvėlių reklama spaudoje skatina smurtą, nes joje vaizduojamas korimas. O “Vakaro žinių” kalendoriaus reklama peržengia padorumo ribas.

Efektyviausios rinkodaros kampanijos, išrinktos konkurse “Password”

• 2009 m. Lietuvos buriuotojų klubo “Ambersail” projektas “Tūkstantmečio Odisėja. Vienas vardas – Lietuva”. Kampanijos rezultatas – vieningas “Tautiškos giesmės” giedojimas, kuriame dalyvavo 56 lietuvių bendruomenės visame pasaulyje, 50 Lietuvos savivaldybių ir net 46 proc. Lietuvos gyventojų.

• 2008 m. mineralinio vandens “Vytautas” prekės ženklo atnaujinimo kampanija. Reklamoje pabrėžus gėrime esančias žmogui reikalingas mineralines medžiagas, šio mineralinio vandens pardavimas padidėjo kelis kartus.

• 2007 m. fotografijų albumo “Neregėta Lietuva” pristatymas. Į rinką buvo įvestas ne tik albumas, bet ir prekės ženklas. Per dešimt dienų po albumo pristatymo parduota daugiau kaip tūkstantis egzempliorių.

Lietuvoje reklamos apimtys pernai sausio-lapkričio mėnesiais augo televizijoje, radijuje ir kino teatruose, o daugiausiai jos užsakė konkuruojantys mobiliojo ryšio tiekėjai “Omnitel” ir “Tele2″.

Žiniasklaidos auditorijos tyrimų bei reklamos monitoringo bendrovės “SIC Gallup Media” (“TNS LT”) duomenimis, pernai per vienuolika mėnesių, palyginti su 2009-ųjų sausiu-lapkričiu, televizijoje reklamos apimtys išaugo 21 proc. iki 20,365 mln. sekundžių.

Radijo stotys 2010-aisiais sausį-lapkritį transliavo 3,943 mln. sekundžių reklamos – 9,8 proc. daugiau nei per 2009-ųjų vienuolika mėnesių.

2010-aisiais metais sausio-lapkričio mėnesiais, internetas pernai per vienuolika mėnesių surinko 32,5 proc. daugiau reklamos negu tuo pat metu 2009-aisiais.

Palyginamu laikotarpiu 166 proc. daugiau reklaminių klipų transliuota kine, nes išaugo kino teatrų skaičius ir atidarytos 3D kino salės.

Prekybos centruose ir degalinėse esančiuose ekranuose vaizdo reklamos apimtis augo 23,4 procento. Per sausį-lapkritį ant degalinių degalų pylimosi pistoletų buvo užklijuota kiek daugiau negu 55 tūkst. reklaminių lipdukų – 1,8 proc. daugiau nei per vienuolika mėnesių 2009-aisiais.

Spaudoje reklamos apimtys palyginamu metu krito. Sausio-lapkričio mėnesiais laikraščiuose reklamos plotas sumažėjo 6,6 proc., žurnaluose – 4 proc. Laikraščiuose buvo išspausdinta atitinkamai 17,371 mln., žurnaluose – 6,082 mln. kvadratinių centimetrų reklamos.

Tuo tarpu Lauko reklamos vidutinis vienos dienos plotas palyginamu metu smuktelėjo 0,4 procento.

Lauko video reklamos “Actual City Media” vaizdo ekranuose buvo transliuota 5,244 mln. sekundžių reklamos – 2,6 proc. mažiau.

Nors daugumą bendrovių sunkmetis verčia pasukti galvą, kaip efektyviau skirstyti reklamos lėšas, tačiau jau 33,6 proc. pasiryžo biudžetą didinti ir kitąmet rinkodarai skirs daugiau lėšų nei šiemet, rodo reklamos ir rinkodaros paslaugų įmonės “AdAstra Marketing” spalį atlikta 110 didžiausių Lietuvos įmonių rinkodaros vadovų apklausa.

Tokios pačios apklausos praėjusiais metais duomenimis, biudžetą didinti ketino vos 13,8 proc., dar metais anksčiau – 5 proc., pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

„Verslo žinios“ rašo:

“Keletas apklaustųjų net sakė, jog ir šiemet nesitikėjo tokios aktyvios reklamos rinkos ir tokių aktyvių konkurentų pardavimų skatinimo veiksmų”, – tvirtino “AdAstra Marketing” vadovas Darius Mikulis.

Mažinti rinkodaros biudžetą kitais metais, “AdAstra Marketing” apklausos duomenimis, ketina 14 proc. bendrovių. Daugiausia planuojama susiveržti 20 proc., nors dar pernai beveik penktadalis įmonių sakė 2010 metų biudžetą kirpsiančios daugiau nei perpus. Daugiau nei pusė apklaustųjų žada išlaikyti dabartines išlaidas.

Trečdalis respondentų tikino šiais metas nesusidūrę su didesniais iššūkiais rinkodaros srityje.

Bendrovės nebekalba apie krentančias pajamas. Priešingai, 2011 metams planuojamas minimalus jų augimas ar bent dabartinių apsukų išlaikymas.

“AdAstra Marketing” duomenimis, atsigavimą pirmiausia demonstruoja suversiu dirbančios įmonės, finansų sektorius. Plataus vartojimo prekių bendrovės vis dar išgyvena sunkesnius laikus.

Tyrimą atlikusios bendrovės duomenimis, prekybai skatinti 2011 metais daugiau dėmesio skirs 43 proc. apklaustųjų, t. y. panašiai kaip ir šiemet, tam dėmesio daugiau skirti žadėjo 51 proc. bendrovių.

Šešta pagal dydį reklamos užsakovė šalyje “Maxima LT” 2011 metais ketina išlaikyti šių metų dydžio rinkodaros biudžetą, daug dėmesio skirti pardavimo skatinimui. Mat nors rinkos nuotaikos ir gerėja, vartotojai dar nėra pasiruošę plačiai atverti piniginių.

Daugiausia pinigų, kaip ir šiemet, teks televizijai. Svarstoma daugiau dėmesio skirti internetui. Mažiau bus investuojama į spaudą, mat prekybininkai dažnai patys leidžia reklaminių leidinių.

Prekybos tinklai yra antri pagal reklamai išleidžiamus pinigus šalyje (8,8 proc. visų reklamos pinigų Lietuvoje).

Įmonė “Tele2″, antra pagal dydį reklamos užsakovė, drastiškų veiksmų kitąmet neplanuoja: bendrovė reklamą skirstys per visus žiniasklaidos kanalus, biudžeto, kaip ir šiemet, smarkiai nekeis. Vis dėlto sutaupyti įmonė tikisi iš dar labiau sumažintų žiniasklaidos įkainių.

Telekomunikacininkų išlaidos sudaro 19,8 proc. visų reklamos pinigų Lietuvoje.

Kopenhagoje vykusioje Šiaurės alkoholio ir narkotikų politikos tinklo (NORDAN) metinėje konferencijoje buvo vieningai nutarta, kad visoms Šiaurės ir Baltijos šalims yra būtina kuo greičiau visiškai uždrausti bet kokios rūšies alkoholio reklamą.

Apie 60,000 jaunų 15–29 m. amžiaus europiečių dėl alkoholio kaltės miršta kiekvienais metais. Dėl šių priežasčių NORDAN nariai, 88 nevyriausybinės organizacijos iš Danijos, Švedijos, Norvegijos, Islandijos, Estijos, Suomijos, Grenlandijos, Latvijos, Farerų salų ir Lietuvos, primygtinai ragina Šiaurės ir Baltijos šalių vyriausybes, uždrausti visas alkoholio reklamos formas.

“Alkoholio pramonė įvairiomis rinkodaros priemonėmis, o labiausiai reklama, skatina alkoholio vartojimą tarp jaunų žmonių. Vaikai ir jaunimas yra viena svarbiausių alkoholio pramonės tikslinių grupių, nes jie atstovauja rytojaus rinką ir būsimus alkoholikus”, – rašoma NORDAN pranešime.

Alkoholio reklamos turinio analizė rodo, kad alkoholio vartojimas yra vaizduojamas kaip svarbi komunikabilumo, fizinio patrauklumo, vyriškumo, romantikos, atsipalaidavimo ir nuotykių dalis. Daug alkoholio reklamos kuriama seksualinio moterų išnaudojimo pagrindu. Alkoholio reklamos yra vienos iš įsimintiniausių ir mėgstamiausių reklamų paauglių tarpe.

Kai kuriose Šiaurės šalyse jau galioja griežti reklamos apribojimai, o Lietuva nusprendė uždrausti alkoholio reklamą nuo 2012 metų.

30–90 proc. – tiek per pastaruosius dvejus metus sumažėjo reklamos transliavimo įkainiai daugumoje Lietuvos televizijų. Šiuo metu sekundė reklamos Lietuvos televizijoje (žiūrimiausiu metu) kainuoja 220 Lt, o komerciniame TV3 kanale – 690 Lt. Tačiau visi kanalai taiko didžiules nuolaidas.

Pasak LRT reklamos departamento direktoriaus Aido Trumpicko, kai kurie komerciniai kanalai taikė ir tebetaiko net iki 90 proc. nuolaidas. Todėl nekeista, jog televizijose reklamuojasi ir gana smulkūs prekių bei paslaugų teikėjai. Kartu stipriai krito reklamos transliavimo kainos ir radijo stotyse, kai kur net iki 10–16 Lt už sekundę.

Tomo Jankausko, Lietuvos nacionalinės reklamos asociacijos “Linara” prezidento, komentaras
Reklamos kainų ir užsakymų mažėjimas daro didelę įtaką reklamos verslui. Gerokai sumažinusios reklamos įkainius televizijos ir radijo stotys atėmė dalį pajamų iš spaudos leidinių ir interneto žiniasklaidos. Tačiau pačios televizijos iš to nedaug išlošė – TV programų kokybė suprastėjo, rodomos laidos yra pigios arba jos dažnai kartojamos. Tiesa, džiugina prieš mėnesį pasirodžiusios kelios naujos reklamos, nes pastaraisiais metais netgi naujų reklamų nebuvo – būdavo transliuojamos tos pačios.

Seimo narys Saulius Stoma pateikė Reklamos įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma uždrausti reklamą, jeigu girdimas garsas yra didesnis už laidų, transliuojamų prieš ir po reklamos.

Šiomis teikiamomis pataisomis bandoma sukontroliuoti reklamos gamintojus ir transliuotojus, kad reklama būtų transliuojama tokiu pat garsumu kaip ir visos laidos. Šiuo metu nė viename iš šių įstatymų nėra reglamentuotas reklamos transliavimo garsas.

Už šias pataisas po pateikimo balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 15. Pritarus projektui po pateikimo, pradėta jo svarstymo procedūra.