Lietuvos keliai Baltarusijos kryptimi pastaruoju metu primena kažkada liūdnai pagarsėjusius kelius Lenkijoje: stipriai išdaužyti, duobėti ir apleisti, pasienyje akis ir svečiams iš Baltarusijos, ir į šią šalį vykstantiems lietuviams bado nusidėvėjusi danga.
Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Skirmantas Skrinskas tikina, kad šiuos metus galima vadinti minėtojo regiono kelių rekonstrukcijos startu, o per porą metų padėtis šiuose keliuose turėtų pasikeisti iš esmės.
Pavyzdžiui, iki gruodžio mėnesio kelyje Vilnius–Lyda bus sustiprinta ir paplatinta kelio danga tarp Jašiūnų ir Šalčininkų, rekonstruotas tiltas per Visinčią. Metų pabaigoje turėtų būti pradėti ir kelio Vilnius–Minskas plėtros darbai, kurių metu per 12 mėnesių beveik visame kelyje iki Medininkų pasienio kontrolės punkto ketinama seną betoninę kelio dangą pakeisti asfaltbetonine, įrengti apšvietimą ties pėsčiųjų perėjomis, rekonstruoti pralaidas bei drenažo įrenginius.
“Kadangi kelias yra pasienio zonoje ir čia formuojasi ilgos laukiančių sunkiasvorių transporto priemonių eilės, ruože nuo 28 km bus įrengta dešimt pagalbinių aikštelių, o nuo 31,6 km kelias bus išplatintas iki keturių eismo juostų”, – planus vardija S.Skrinskas, pažymėdamas, kad šiemet bus rekonstruojami ir keliai Vilnius–Polockas bei Švenčionys–Adutiškis, o Šalčininkų rajone iki kitų metų bus išasfaltuoti trys žvyrkeliai.
Aiškindamas, kodėl prasti šio regiono keliai prisiminti tik dabar, S.Skrinskas aiškina, kad Kelių direkcija visada investuoja tik į tuos projektus, kurių vidinė grąžos norma (VGN) yra ne mažesnė nei 5,5 proc. – kaip tik tiek rekomenduoja ES. Todėl daugiausiai investicijų sulaukia intensyviausi ir blogiausios būklės kelių ruožai, o Baltarusijos kryptimi vedantys keliai nepatekdavo nei į vieną, nei į kitą kategoriją.

Susisiekimo ministerija informuoja, kad rugpjūčio 16–23 d. dėl rekonstrukcijos darbų bus stabdomas transporto eismas per tarptautinį Medininkų pasienio kontrolės punktą. Šiuo laikotarpiu vykstantiems į Baltarusiją patariama rinktis kitus artimiausius – Šalčininkų arba Lavoriškių – pasienio kontrolės punktus.

Pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, šie projektai, kurių bendra numatoma vertė siekia daugiau kaip 30 mln. litų, bus aptarti rytoj išvažiuojamajame Vyriausybės pasitarime Neringoje.

Dviračių taką Smiltynė–Nida ketinama remontuoti ruožuose nuo 38,0 iki 40,26 km ir nuo 42,27 iki 46,37 km. Iš viso bus suremontuota 6,36 km tako, iš jų vienas kilometras bus sutvarkytas jau šiais metais. Visas tako taisymui reikalingas lėšas numatoma skirti kitais metais. Numatoma, kad darbai kainuos apie 3,5 mln. litų.

Krašto kelią Smiltynė–Nida planuojama rekonstruoti ruože nuo 35,0 iki 45,6 km. Šiuo metu rengiami konkurso dokumentai kelio projektui koreguoti. Kitais metais, atlikus projekto koregavimą ir ekspertizę bei gavus statybos leidimą, bus pradėti rekonstrukcijos darbai.

Darbus numatoma baigti 2013 m. spalio mėn. Įvertinant medžiagų ir mechanizmų kėlimo keltu išlaidas, planuojamų darbų vertė gali būti per 30 mln. litų.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės rezidencijos Turniškėse rekonstrukcija sudomino Seimo Audito komiteto narius, pranešė LNK Žinios.

Komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė įtaria, kad būsto statybos darbų pirkimas galėjo būti vykdomas neskaidriai.

“Aš matau problemą dėl galimo pirkimų suskaidymo, tai yra atliekamų darbų dar nepabaigus viešųjų pirkimų procedūros. Keista buvo, kodėl langai buvo perkami iš dviejų skirtingų organizacijų. Manyčiau, kad iš tos informacijos, kuri yra viešoje erdvėje, tai galbūt buvo skaidomi viešieji pirkimai, kad galima būtų taikyti kitas procedūras”, – tvirtino Seimo narė.

Pasak LNK Žinių, apie rezidencijoje vykstančius statybos darbus viešai nekalbama, iš pradžių bandyta neigti, kad rekonstrukcijos darbai jau pradėti, nors galima matyti, kad rezidenciją dengia žalas apsauginis tinklas, girdėti statybų garsai, matyti darbininkai.

Apie rezidencijos viešuosius pirkimus oficialiame Prezidentūros tinklalapyje neskelbiama, konkrečių kainų neviešina ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Prezidentūra paaiškino, kad viešieji pirkimai vykdomi etapais, esą langai perkami du kartus, trečiuoju etapu bus perkami pastato šiltinimo darbai.

Pasak prezidentės atstovo Lino Balsio, iš pradžių bandyta rekonstruoti šalia prezidentūros esančią rezidenciją. Vis dėlto, investavus 6 mln. litų ir pamačius, kad reikės dar tiek pat, šios minties atsisakyta.

“Maždaug 10 kartų pigiau, negu būtų kainavę šitos (šalia prezidentūros esančios – BNS) rezidencijos rekonstrukcija. Tiesiog bus paremontuotas, apšiltintas, pakeisti langai ir apšiltintas namas Turniškių rezidencijos, kad tie kaštai, kurie yra už šildymą ir dujas, o kaštai iš tiesų, kaip ši šalta žiema parodė, yra didžiuliai, kad jie būtų mažesni”, – sakė L. Balsys.

Kur gyvens šalies vadovė, kol rezidencijoje vyks statybos darbai, neaišku. Pasak Prezidentūros, tai slapta informacija.

D. Grybauskaitė sostinės Baltupių mikrorajone šalia Seimo pirmininkės Irenos Degutienės yra įsigijusi kotedžą, tačiau prezidentės kaimynai teigia šalies vadovės pastarosiomis dienomis nematę.

Pasak Prezidentūros, rezidencija remontuojama iš kanceliarijai šiemet numatytų biudžeto lėšų einamajam remontui.

Mokslininkai nustatė, kad Vilniaus Gedimino prospekto rekonstrukcijai panaudotos medžiagos nepritaikytos Lietuvos klimatui. Prospekto rekonstrukcija kainavo 100 mln. litų, rašo “Vilniaus diena”.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai savivaldybės užsakymu atliko prospekto rekonstrukcijai panaudotų trinkelių laboratorinius tyrimus. Bandymų rezultatai pribloškė savivaldybės specialistus – pasirodo, trinkelės tiktų Madridui ar kokiai kitai šiltesnėje klimato zonoje esančiai Europos sostinei, bet ne Vilniui.

Kaip “Vilniaus dienai” teigė sostinės savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Infrastruktūros skyriaus vedėjas Valdas Juodis, VGTU laboratorijose atlikti testai parodė, kad trinkelės nepakankamai atsparios šalčiui. Esą dėl to kiekvieną žiemą dalis pagrindinės Vilniaus gatvės grindinio tiesiog subyra.

Sostinės meras Raimundas Alekna teigė, jog VGTU tyrimų rezultatai yra skandalingi.

Pasak jo, prospekto rekonstrukciją reikėtų atlikti iš naujo. Esą padarytą žalą savivaldybė turėtų išsireikalauti iš “Luido” bei žmonių, atsakingų už tai, kad darbams naudotos netinkamos medžiagos.

Sostinės mero teigimu, prospekto rekonstrukcija po VGTU mokslininkų atliktų tyrimų turėtų susidomėti ir prokurorai.

Už prospekto rekonstrukciją “Luidas” iš valstybės gavo apie 100 mln. litų. Šią naštą maždaug lygiomis dalimis pasidalijo sostinės savivaldybė ir Vyriausybė.

Prospekto rekonstrukcija prasidėjo 2002 metais, kai miestui vadovavo Artūras Zuokas. Darbai truko maždaug šešerius metus.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto dviejų riedėjimo takų ir perono dangos rekonstrukcijai skirta 27,2 mln. litų paramos.

Transporto investicijų direkcija pranešė vasario 23 dieną pasirašiusi dvi sutartis, pagal kurias riedėjimo takų atnaujinimui skirta 2,9 mln. litų, o perono dangos rekonstrukcijai – 24,306 mln. litų Europos Sąjungos ir valstybės paramos.

Konkursą laimėjusi Vilniaus kelių ir inžinerinių tinklų tiesimo bendrovė “Fegda” pagal pernai lapkritį pasirašytą sutartį su oro uostu perono dangą atnaujins už 34,5 mln. litų.

“Fegdos” generalinis direktorius Žydrius Baublys BNS anksčiau teigė, kad darbus planuojama pradėti šių metų pavasarį, o baigti – lapkritį. Darbai bus finansuojami ES, valstybės ir oro uosto lėšomis.

Riedėjimo takus už 5,6 mln. litų atnaujins Suomijos kapitalo kelių tiesimo bendrovė “Lemminkainen Lietuva”, BNS pranešė TID Geležinkelių projektų skyriaus vedėjas Andrius Navickas.

Dviejų orlaivių riedėjimo takų rekonstrukciją, per kurią bus paklota apie 2,3 tūkst. kvadratinių metrų naujos dangos, ketinama baigti iki šių metų pabaigos.

Vilniaus oro uostas dabar turi 5 orlaivių riedėjimo takus, kurie veda į kilimo-tūpimo taką. Bus rekonstruojami vienas ilgasis ir trumpasis. Planuojama, kad ilgasis takas bus pratęstas iškeliant priešgaisrinę stotį.

ES parama skiriama iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą priemonę “Tarptautinių oro uostų keleivių terminalų išplėtimas, skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonių diegimas”.

Palangos oro uostas penktadienį paskelbė šiaurinio orlaivių riedėjimo tako su peronu galimybių studijos konkursą.

“Tai bus papildomas riedėjimo takas paraleliai prie pagrindinio tako, skirtas bendrajai aviacijai, kad lėktuvai nutūpę galėtų iš karto nuriedėti ir atlaisvinti taką. Mažieji orlaiviai galės riedėti į pakilimo taką ir netrukdys besileidžiantiesiems”, – BNS sakė Palangos oro uosto direktorė Jolanta Jucevičiūtė.

Be to, anot jos, oro uosto plėtra sudarys galimybes tolesniam bendrosios aviacijos vystymuisi, galės plėstis remonto dirbtuvės. J.Jucevičiūtė teigimu, išplėtus peroną oro uostas galės priimti daugiau lėktuvų.

Galimybių studija turėtų būti parengta per 5 mėnesius, pranešė “Valstybės žinios”.

Susisiekimo ministro įsakymu patvirtiname valstybės projektų sąraše preliminari projektavimo darbų vertė siekia 253 tūkst. litų, o statybos darbų – 5,687 mln. litų. Planuojama, kad projektavimas truks 5 mėnesius, o statybos – 15 mėnesių.

Numatoma, jog statyboms bus skirta 3,995 mln. litų Europos Sąjungos ir 705 tūkst. valstybės paramos, o projektavimui – atitinkamai 178 tūkst. litų ir 31 tūkst. litų.

Projektui parama skiriama iš 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą priemonę “Tarptautinių oro uostų keleivių terminalų išplėtimas, skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonių diegimas”.

Pasiūlymų dalyvauti galimybių studijos parengimo konkurse laukiama iki kovo 15 dienos.

Kauno savivaldybė ieško naujo Panemunės tilto per Nemuną statytojo – trečiadienį paskelbtas išankstinis rangovo konkursas, kurio preliminari vertė – iki 107,5 mln. litų (su PVM).

Konkurso laimėtojas per trejus metus turės įrengti laikiną tiltą, išardyti senąjį, pastatyti naująjį 273 metrų ilgio ir 20,8 metro pločio tiltą bei atlikti kitus darbus, pranešė “Valstybės žinios”.

Tiltas sujungs A.Juozapavičiaus prospektą ir Tilto gatvę.

Planuojama, kad Panemunės tiltas bus pradėtas ardyti maždaug po pusmečio, o po trejų metų toje pačioje vietoje turėtų būti atidarytas naujas tiltas.

Pasak spaudos, pagal naujojo Panemunės tilto statybos techninį projektą tiltas bus toje pačioje ašyje kaip ir dabartinis. Kadangi jis bus iš esmės perstatomas, tai vadinama ne rekonstrukcija, o nauja statyba.

Iš septynių atramų bus paliktos penkios gelžbetoninės atramos – jos bus paplatintos, sustiprintos. Esama tilto perdanga bus pakeista nauja, iš plieno ir betono ir paplatinta į abi puses, o važiuojamosios dalies plotis bus 14 metrų.

Kauno savivaldybės atstovai tikisi, kad tilto statyba kainuos pigiau nei 107 mln. litų.

Jei laiku bus gauta lėšų pradiniam etapui, statybą ketinama pradėti kitų metų liepą – iki tol tikimasi užbaigti Jiesios tilto rekonstrukciją. Šis tiltas maždaug trejus metus pavaduos Panemunės tiltą.

Suomijos kapitalo kelių tiesimo bendrovė “Lemminkainen Lietuva” turėtų toliau rekonstruoti Vilniaus Žirnių gatvę, kuri yra pietinio miesto aplinkkelio tęsinys.

Vilniaus savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Erikas Bėrontas BNS pranešė, kad mažiausią kainą – 13,243 mln. litų (su pridėtinės vertės mokesčiu”) – pasiūlė “Lemminkainen Lietuva”, konkurse dalyvaujanti su Vilniaus kelių tiesimo bendrove “Kerista”.

“Antradienį patvirtinome eilę, pirmoje vietoje – “Lemminkainen Lietuva” ir “Kerista”, – sakė E.Bėrontas.

Pasak jo, antroje vietoje liko bendrovė “Akordas 1″ (13,44 mln. litų), trečioje – “Fegda” (13,58 mln. litų), ketvirtoje – “Panevėžio keliai” – (13,8 mln. litų).

“Visos bendrovės atitiko reikalavimus, laimėjo pigiausią pasiūlymą pateikusi įmonė” ,- sakė E.Bėrontas. Anot jo, sutartį su “Lemminkainen Lietuva”, jei nebus apskųsta preliminari eilė, bus galima pasirašyti po 15-kos dienų.

Planuojama rekonstruoti 0,6 kilometro ilgio gatvės ruožą nuo Tyzenhauzų gatvės iki sankryžos su Liepkalnio gatve.

Konkursą laimėjusi bendrovė per 19 mėnesių rekonstruos ar naujai įrengs kelio dangą, automobilių parkavimo vietas ir dviračių takus, renovuos vandentiekio ir nuotekų tinklus, įrengs apšvietimą ir atliks kitus darbus.

Daugiau nei kilometro ilgio kito Žirnių gatvės ruožo – tarp Dariaus ir Girėno ir Tyzenhauzų gatvių – už 8,6 mln. litų taip pat rekonstravo “Lemminkainen Lietuva”.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tikisi, kad šiais metais Kaune pagaliau bus pradėti įgyvendinti svarbūs infrastruktūros projektai, kuriems jau numatytas finansavimas.

Tarp tokių jis mini Panemunės tilto, A.Juozapavičiaus prospekto, K.Petrausko ir Parodos gatvių rekonstrukciją.

“Tuos projektus buvo galima pradėti įgyvendinti pernai, bet dėl įvairiausių biurokratinių kliūčių, užsitęsusių projektavimo darbų ir kitų priežasčių laikas bėgo, o projektų įgyvendinimas neprasidėjo”, – interviu “Kauno dienai” sakė E.Masiulis.

Anot jo, Kaunas pernai gavo nemažą dalį rezervinių lėšų, ministerija iš Kelių fondo rezervo galėjo prisidėti prie tiltų į Nemuno salą statybų.

“Prognozuojama, kad šiais metais Kaunui atiteksianti pinigų suma bus dar didesnė, nes reikia ir automobilių stovėjimo aikštelę prie arenos užbaigti, ir pradėti spręsti Panemunės tilto, ir jau minėtų gatvių rekonstrukcijų klausimus. Projektai dideli ir brangūs. Per vienus metus visko nepadarysime, bet reikia bent pradėti”, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Anot jo, Kauno laukia dar vienas itin didelis objektas – Laisvės alėjos rekonstrukcija. Ministerija žada prisidėti prie projektavimo darbų finansavimo, bet jis yra labai brangus, ir Kelių fondui – “ne pagal pečius”.

E.Masiulis pažadėjo skirti beveik 3 mln. litų iš Kelių fondo ir arenos Nemuno saloje automobilių stovėjimo aikštelei užbaigti.

Anot ministro, iš 2007-2013 metų ES programų tiesiogiai Kauno kelių infrastruktūrai skirta daugiau nei 24 mln. litų: “Kol kas nė vienas litas nėra panaudotas”.

Ministro pirmininko tarnybos teisininkai nesutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos padaryta išvada dėl pastato rekonstrukcijos darbų Turniškėse. Teisininkų išvadoje teigiama, kad Viešųjų pirkimų tarnyba padarė neteisingas išvadas, jog rekonstrukcijos darbų pirkimo sandoris yra negaliojantis. Kol vyksta teisinis ginčas, rekonstrukcija sustabdyta.

Dar 2007 metais šis viešasis pirkimas buvo derintas su VPT ir gautas leidimas jį vykdyti. Vadovaujantis Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis VPT direktoriaus įsakymu, buvo paskaičiuoti ir pirkimo sąlygose nustatyti atitinkami reikalavimai, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.

Sutartis su UAB „Senovė“ sustabdyta todėl, kad dėl sunkmečio 2009 metais rekonstrukcijos darbams lėšos nebuvo skirtos.

Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad būsimas premjero namas Turniškėse, Vilniuje, rekonstruojamas pažeidžiant įstatymus.

Prestižiniame sostinės Turniškių rajone ketverius metus vykstanti premjero rezidencijos rekonstrukcija, kuriai jau išleista beveik 5 mln. litų, yra neteisėta. Pagal Civilinį kodeksą pastato atnaujinimo darbų pirkimo sandoris – niekinis ir negaliojantis, todėl perkančioji organizacija turėtų šią sutartį nutraukti.

Tokias išvadas padarė Viešųjų pirkimų tarnyba, išanalizavusi Ministro pirmininko tarnybos pateiktą medžiagą apie rezidencijos rekonstrukcijos darbų pirkimo konkursą. Ministro pirmininko tarnybos teisininkai aiškinasi, kokių pasekmių gali turėti toks sutarties nutraukimas , rašo “Lietuvos žinios”.

Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad darbų pirkimo sutartis pasirašyta ir jos pakeitimai padaryti pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas bei skaidrumo principą. Pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų pažeidimai galėjo turėti įtakos tam, kad konkursui buvo pateikti tik du siūlymai (varžėsi dvi bendrovės – “Kriautė” ir “Senovė”, laimėjo pastaroji). Tai atsiliepė pirkimo rezultatams.

Viešųjų pirkimo tarnyba neturi duomenų, liudijančių, kad pirkėjas būtų nagrinėjęs ir kitų dalyvių pateiktus įkainius, nors “Senovės” pasiūlyta kaina viršijo numatytas lėšas.

Rezidencijos statybos planai parengti 2006-aisiais, tuo metu pasirašytos ir darbų sutartys. Socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybės kanclerio Valdemaro Sarapino laikais (2007-2008 m.) darbų atlikta už 3,5 mln. litų. 2009-ųjų pabaigoje priėmus sprendimą baigti rezidencijos statybas, darbų kainos buvo peržiūrėtos ir sumažintos 220 tūkst. litų.

Nuo 2006-ųjų premjero rezidencijai rekonstruoti iš valstybės biudžeto jau skirta 4,756 mln. litų. Nors lėšų įdėjimai – milijoniniai, reprezentacinio namo atnaujinimas vis dar nebaigtas.

“VPT išvada labai kategoriška, nors perskaitęs visą tarnybos raštą labai rimtų pažeidimų neįžvelgiau”, – sakė ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.

Jo teigimu, jei reikės, sutartis, be abejo, bus nutraukta, tačiau pirmiausia ketinama sulaukti teisininkų išaiškinimo.

Balandžio pabaigoje Turniškių statybą aplankę Audito komiteto nariai suabejojo premjero rezidencijos rekonstrukcijai skirtų pinigų naudojimo efektyvumu ir skaidrumu.

Prieš puspenktų metų premjero būstinei Turniškėse parinktas prieškario – maždaug 1939 metų – statybos namas, esantis netoli prezidentų Dalios Grybauskaitės, Valdo Adamkaus ir Algirdo Brazausko rezidencijų. Prieš pradedant rekonstrukciją 620 kvadratinių metrų pastatas, kuriame kadaise buvo įrengti tarnybiniai butai, įvertintas kaip avarinės būklės.