Prieš dvidešimt penkerius metus savo pirmuosius atkurtos nepriklausomybės žingsnius žengianti Lietuvos Respublika ir Rusija atkūrė diplomatinius santykius. Tai, atsižvelgiant į to laikotarpio politines aplinkybes, buvo svarbus įvykis tiek Lietuvos, tiek Rusijos visuomenės gyvenime.
Remigijus MOTUZAS, Lietuvos ambasadorius Rusijoje
Sutarties dėl diplomatinių santykių atkūrimo pasirašymas ne tik įteisino oficialių santykių atkūrimo faktą, bet ir simbolizavo išsivadavimą iš sovietinės sąmonės gniaužtų. Buvo suprasta ir pripažinta, kad abi tautos, nukentėjusios nuo stalinizmo ir sovietinės sistemos sukeltos stagnacijos, turi žengti laisvės ir demokratijos keliu, gerbdamos viena kitos apsisprendimo teisę savarankiškai kurti savo valstybę ir užmegzti lygiaverčius tarpvalstybinius santykius, laikydamosi geros kaimynystės ir pagarbos viena kitai principų.
Reikia pripažinti, kad Rusijos sprendimas pripažinti nepriklausomą Lietuvos Respubliką bei užmegzti diplomatinius santykius nebuvo netikėtas. Tuo metu atgimstanti Rusija, su Borisu Jelcinu priešakyje, buvo aktyvi tautų apsisprendimo ir demokratinės santvarkos sąjungininkė. Sąjūdžio bei tautinio atgimimo laikotarpiu, dar prieš paskelbiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, Maskvoje bei kituose Rusijos miestuose besilankantys lietuviai jausdavo paprastų Rusijos gyventojų palaikymą ir paramą, o jau atkūrus nepriklausomybę, kruvinų 1991 m. sausio įvykių metu, šimtai tūkstančių Rusijos gyventojų Maskvoje bei Sankt Peterburge (tuomet dar Leningrade) spontaniškai išėjo į gatves nešdami Lietuvos vėliavas ir atvirai reikšdami paramą mūsų nepriklausomybės siekiams.
Šių metų pradžioje Maskvoje pažymėjome Sausio 13-osios įvykių Vilniuje 25-ąsias metines. Iškilūs Rusijos visuomenės atstovai, dalyvavę šiame atminimo vakare, ne kartą pabrėžė, jog tai buvo nepaprastas laikotarpis ir ypatingos dienos, nes Rusijos žmonės, gindami Lietuvos laisvę, jautė, kad ir patys yra laisvi, ir pripažino, kad išsivadavimo procesai Lietuvoje turėjo įtakos liberalaus demokratinio judėjimo Rusijoje pradžiai. Ne be jaudulio ir teigiamų emocijų buvo prisiminta, kad Vilnius tada jungė visus ir kad šūkis ,,Už mūsų ir jūsų laisvę!“ gimė būtent Vilniuje.
Pastarieji dvidešimt penkeri metai tiek Lietuvai, tiek Rusijai buvo didelių politinių ir ekonominių transformacijų metas – būta skirtingų bendradarbiavimo etapų, skirtingų patirčių, šviesesnių bei tamsesnių tarpsnių, tačiau visuomet pavykdavo rasti bendrą kalbą ir sutarimą. Dabar išgyvename ne patį lengviausią dvišalių santykių laikotarpį. Turime pagrįstų nuogąstavimų dėl mūsų valstybės saugumo, gerokai trūksta tarpusavio pasitikėjimo. Patriotizmas, didžiavimasis savo istorija ir kultūra yra sveikintinas reiškinys, bet jis turi būti pozityvus ir kuriantis, o ne ekspansyvus ir besiveržiantis už nacionalinės valstybės sienų, dėl vienokių ar kitokių nesėkmių šalies viduje ieškant kaltų išorėje.
Po įvykių Kryme ir Rytų Ukrainoje Maskvoje daug diskutuojama dėl Rusijos ir Europos Sąjungos susiklosčiusių santykių ir bendradarbiavimo ateities. Lietuva, būdama ES ir NATO nare, nelieka nuošalyje nuo viso pasaulio problemų ir niekuomet netylės, matydama tarptautinės teisės pažeidimus ir kylančias grėsmes taikiam sambūviui tarp valstybių.
Iš tiesų, šiandien sunku numatyti dvišalių santykių su Rusija raidą ir perspektyvas, tačiau neišvengiamai yra daug praktinio bendradarbiavimo klausimų, dėl kurių reikia diskutuoti ir ieškoti sprendimų. Į pabaigą eina Rusijos ir Lietuvos sienos demarkavimo darbai, rengiami keli bendri tarpvalstybiniai susitarimai, įgyvendiname bendrus bendradarbiavimo per sieną projektus, artimiausiu metu Lietuvą su Kaliningrado sritimi sujungs naujas tiltas, keliauja kroviniai, pritraukiama investicijų, tebeplėtojame prekybinius ryšius, vėl pradėjo didėti turistų, atvykstančių į Lietuvą, skaičius.
Džiaugiamės, kad mūsų ambasada tapo kultūrinės veiklos ir traukos centru: parodas čia rengia ir koncertuose dalyvauja abiejų valstybių menininkai. Tai ne tik kultūrinis, bet ir visuomeninis dialogas. Tik geriau pažįstant kitos valstybės istorinį ir kultūrinį palikimą, bendraujant abiejų valstybių kultūros ir visuomenės veikėjams gimsta bendri projektai ir idėjos.
Neturėtume ir būti abejingi Rusijoje gyvenantiems mūsų tautiečiams. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Rusijos Federacijoje gyvena 13,8 proc. (85 617) visų pasaulyje gyvenančių lietuvių. Tai yra antra pagal dydį (po Jungtinės Karalystės) pasaulyje gyvenanti lietuvių diaspora.
Tačiau turime pripažinti, kad abi šalys patiria kartų kaitą ir pastebime, kad vis mažiau esame žinomi, ypač tarp jaunesnės Rusijos kartos atstovų. Lietuva šioje srityje jau yra pramynusi kelią – puikiausias pavyzdys yra jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projektas ,,Misija Sibiras“.
Daugelio politikų ir diplomatų nuomone, normaliems santykiams su Rusija atkurti prireiks tikrai nemažai laiko. Tačiau visi sutinka, kad dialogas būtinas, nes be jo didėja nepasitikėjimas ir yra dalykų dėl kurių mes turime susitarti. Akivaizdu, kad toks dialogas gali vykti tik tuomet, kai bus nuoširdžiai pripažįstamos ir gerbiamos pamatinės vertybės, svarbios abiejų valstybių žmonėms ir visai tarptautinei bendruomenei.
Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
Loading ...