Įvairius socialinius projektus, labdaros organizacijas, kultūros renginius remia daugelis Lietuvos didžiųjų įmonių, tačiau dažnai jų parama labai jau primena savireklamą. Dideles sumas miesto gražinimui ar bendruomenės gerovei be jokio išskaičiavimo skiria vos viena kita milijoninius pelnus skaičiuojanti bendrovė.

Šių metų pradžioje Klaipėdoje Moterų krizių centras duris atverti galėjo tik todėl, kad net milijoną litų jam įkurti skyrė Danijos žuvų perdirbimo bendrovė „Espersen“, uostamiestyje turinti padalinį. Įdomu, kad spręsti tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą patiriančių klaipėdiečių problemas dar prieš šešerius metus ėmėsi Danijos ambasadorė Eva Janson, kuri ir susitarė su bendrove „Espersen“ dėl ženklios finansinės paramos krizių centrui įkurti.
„Šiam projektui iš ES fondų pavyko gauti beveik 2 mln. Lt, tačiau dar milijono trūko, – prisimena Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė. – Svarbu tai, kad bendrovė ne tik skyrė tokią sumą pinigų, bet ir aktyviai dalyvavo projektuojant pastatą. Įmonės atstovams buvo svarbu, kad centras ne tik padėtų tenkinti moterų socialinius poreikius, bet ir būtų sukurta jauki erdvė. Klaipėdoje tai buvo pirmas projektas, kurį įgyvendinant gilintasi į saugumo reikalavimus ir kokybę, o ne tik atsižvelgiama į pigiausią viešųjų pirkimų metu pasiūlytą kainą.“
Ypač daug prie Moterų krizių centro projektavimo prisidėjo „Espersen“ fondo atstovas Aegie Mayersas, pagal išsilavinimą architektas. Jis rūpinosi, kad iškiltų pastatas, kuriame netrūktų natūralios saulės šviesos, o aplink – žalumos, moterys galėtų pačios gamintis maistą.
Šiuo metu užimta pusė centre įkurtų vietų – gyvena dvylika smurtą patyrusių moterų, kurioms teikiama tiek psichologinė, tiek teisinė pagalba.
Viena priežasčių, kodėl žuvų perdirbimo bendrovė skyrė net milijoną litų tokiam krizių centrui įkurti, ta, kad įmonės Klaipėdos padalinyje dirba vien moterys. Tad taip norėta prisidėti prie uostamiesčio moterų gerovės.
Panašių pavyzdžių, kai įmonės, nesitikėdamos finansinės grąžos, investuoja šimtus tūkstančių ar ne vieną milijoną litų į ilgalaikius, ne vienos kartos poreikius tenkinančius projektus, mūsų šalyje, deja, vis dar tik vienas kitas.
Dažniausiai paramai skirti pinigai Lietuvoje skaičiuojami kaip išlaidos reklamai. Ypač noriai didžiosios įmonės, tarkim, „Vičiūnų“ įmonių grupė, „Kauno grūdų“ įmonių grupė ir kitos remia sporto komandas, nes bendrovių pavadinimai puikuojasi per rungtynes ant sportininkų marškinėlių ar reklaminiuose stenduose.
Bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – taip pat ne tik nuolatinė įvairių renginių rėmėja, bet ir aktyvi aplinkosaugos akcijų rengėja: ne vieną šimtą milijonų litų ji yra skyrusi šiukšlių surinkimo centrams Molėtų, Utenos, Ignalinos ir Švenčionių rajonuose įkurti. Aludarių iniciatyva ežerų pakrantėse buvo ne tik iškuoptos šiukšlės, bet ir įrengtos persirengimo kabinos poilsiautojams. Tačiau to nesavanaudiška parama vietos bendruomenėms tikrai negalima pavadinti, nes nuo kiekvienos kabinos iš tolo švietė bendrovės pavadinimas.
Taigi kurios Lietuvos įmonės be jokio išskaičiavimo yra įteikusios miestams dovanas, kuriomis žmonės naudosis ne vieną dešimtmetį?

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-10-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Apklausus pensinio amžiaus Lietuvos gyventojus paaiškėjo, kad didžioji dalis jų nemano, jog vaikai turėtų materialiai remti vyresnius savo tėvus ir artimuosius. Ekspertų teigimu, tai rodo garbaus amžiaus piliečių norą būti finansiškai nepriklausomais.
Senyvo amžiaus tėvai turi stengtis verstis patys ir tik kritiniu atveju tikėtis artimųjų finansinės paramos – mano pusė Lietuvoje gyvenančių pensininkų. Tai paaiškėjo atlikus gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ užsakytą pensinio amžiaus Lietuvos gyventojų apklausą.
Manantys, jog vaikai ir kiti giminaičiai privalo remti tėvus ar kitus vienišus vyresnio amžiaus artimuosius, sudaro 26 proc. Lietuvos pensininkų. Beveik kas penktas pensinio amžiaus Lietuvos gyventojas mano, kad tėvai turėtų finansiškai remti savo vaikus, o ne priešingai. Dar 6 proc. apklaustų pensininkų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
„Kiekvienas žmogus nori jaustis pajėgus pasirūpinti savimi pats“, – teigia psichoterapeutas Olegas Lapinas, – „Natūralu, kad ir sulaukę senatvės gyventojai nenori pasijusti išlaikytiniais, o jų psichologinei sveikatai išlieka svarbus gebėjimo pasirūpinti savimi pojūtis”.
Anot „Compensa Life“ Lietuvos filialo vadovo Tomo Milašiaus, šiandienos pensininkai Lietuvoje, nors ir susiduria su finansiniais sunkumais bei visų jų poreikių patenkinti nepajėgiančia valstybine pensijų sistema, nemano, kad šį lėšų trūkumą turėtų kompensuoti vaikai ar kiti artimieji.
„Tokia senolių pozicija išryškina kaupimo ateičiai savo jėgomis poreikį ir rodo žmonių norą būti finansiškai nepriklausomais“, – teigia T. Milašius.
Pasak O. Lapino, nepalankios sąlygos gyventojams senatvėje susirasti darbą ir nepaplitusi vyresnio amžiaus žmonių verslumo praktika Lietuvoje apsunkina galimybes mūsų šalies pensininkams jaustis savarankiškais.
Atliktos apklausos duomenimis, nuomonė, kad garbaus amžiaus tėvai turi verstis be vaikų pagalbos populiaresnė tarp pensininkių moterų.
Apklausoje, kurią atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ dalyvavo 716 pensinio amžiaus šalies gyventojų.  Jos tikslas buvo išsiaiškinti šalies pensininkų poreikius, problemas ir požiūrius. Tyrimas vyko visoje šalies teritorijoje, atrankoje naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas, taikant papildomą užsiėmimo atrankos kriterijų. Šis metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas tikslinės grupės atstovas turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies pensinio amžiaus gyventojų nuomones ir vertinimus. Galima maksimali rezultatų paklaida 3,7 proc.

„Formula 1” varžybų komandai „Microsoft“ trejus metus teiks technologinę ir kitą paramą

Š.m. kovo 14-ąją populiariausių pasaulyje automobilių varžybų „Lotus F1“ komanda ir verslo sprendimų padalinys „Microsoft Dynamics“ pasirašė trejų metų bendradarbiavimo sutartį. Jau šią savaitę „Formula 1“ rungtynėse „Lotus F1“ komandos bolidai ir ekipažo apranga bus pažymėti „Microsoft Dynamics“ prekiniu ženklu. Š.m. kovo 18 d. Melburne vyksiančiose sezono atidarymo varžybose „Australian Gran Prix“ komanda „Lotus F1“ jau pasirodys pasipuošusi „Microsoft Dynamics“ simbolika.

Viena iš bendradarbiavimo sutarties sąlygų numato, kad komanda bus aprūpinta naujausiais verslui skirtais „Microsoft Dynamics“ programiniais sprendimais, kuriuos įmonės ir organizacijos visame pasaulyje naudoja sklandesniam darbui ir sėkmingesnei konkurencijai rinkoje užtikrinti. Bendradarbiavimo metu „Microsoft“ darbuotojai tiesiogiai dirbs su „Lotus F1“ komandos nariais, apmokydami juos naudotis šiuolaikiškais verslo valdymo įrankiais.

„Lotus F1“ generalinis direktorius Patrikas Liuisas (Patrick Louis) oficialiajame tinklaraštyje teigė, kad visa komanda labai didžiuojasi partneryste ir bendradarbiavimu su „Microsoft Dynamics“. Jo citatoje pažymima, kad komanda įžengia į naują verslo plėtojimo laikotarpį ir siekia įvaldyti pažangiausias veiklos valdymo priemones. „Būtent „Microsoft Dynamics“ užtikrins, kad mūsų numatyti pokyčiai bus įgyvendinti sėkmingai,“ – sakė P.Liuisas. Jo teigimu, šis bendradarbiavimas padės „Lotus F1“ komandai efektyviai organizuoti verslo procesus ir tapti visapusiškai orientuota į numatytų rezultatų pasiekimą.

„Microsoft“ viceprezidentas Halas Hovardas (Hal Howard) sakė, kad trokšta noru efektyviai bendradarbiauti su tokia komanda, kaip „Lotus F1”, ir sieks padėti jai dirbti efektyviau. “Mes suteiksime komandai technologijas, kurios užtikrins jos dinamiškumą ir padės siekti pergalių,” – teigė H.Hovardas.

Pranešama, kad daugiau informacijos apie šį bendradarbiavimą „Microsoft“ suteiks pasaulinėje konferencijoje “Microsoft Convergence”, kuri vyks Teksase (JAV) š.m. kovo 19-21 dienomis. Plačiau apie šį bendradarbiavimą galima paskaityti „Lotus F1” svetainėje: http://lotusf1team.com/Microsoft-Partners-with-Lotus-F1.html?lang=en

Pergalės džiugina, bet krepšininkų pasirodymai reklamose per šį čempionatą jau kelia gailestį. Daugiau nei 7 mln. Lt – tiek lėšų nacionaliniam krepšiniui šiemet skyrė rėmėjai, kuriems krepšininkai pirmą kartą taip masiškai atidirbinėja ką nors reklamuodami.

Kai 2009 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas vyko Lenkijoje, nebuvo nieko panašaus į tai, kas Lietuvoje vyksta dabar. Nacionalinės rinktinės krepšininkai žvelgia iš reklamų visur – laikraščiuose ir žurnaluose, televizijose ir lauko stenduose. Robertas Javtokas su Dariumi Songaila ekrane žavisi nauju išmaniuoju telefonu. Jonas Valančiūnas nusisukęs atsainiai sviedžia kamuolį į krepšį, pataiko, ir nuskamba pasiūlymas dalyvauti televizorių pirkimo akcijoje. Krepšininkai reklamoje siūlo ir sūrį, ir mineralinį vandenį, o apskritai reklama, susijusi su krepšiniu, šiuo metu yra užpildžiusi didžiąją dalį reklaminio TV laiko.
Viskas atrodo aišku: rėmėjai dosniai rėmė rinktinę ir čempionatą, o mainais gavo krepšininkus savo produktams ar paslaugoms reklamuoti. Šių lėšų užteks ne tik rinktinei ir čempionatui, bet ir kitiems Lietuvos krepšinio federacijos krepšinio klubams bei projektams. Tik išėjo taip, kad krepšininkai tose reklamose atrodo kvailokai, tuo labiau kad jie filmavosi ir fotografavosi daugiausia ne už pinigus, o už telefonus, kompiuterius ir kitus reklamuojamus produktus.
Žiūrovus tokie neregėti krepšinio reklamos kiekiai taip pat jau varo į neviltį. Sirgaliams irgi tenka mokėti savąją kainą už Lietuvoje vykstantį krepšinio spektaklį – mainais už reginį ir emocijas iškęsti visą šią įkyrią reklamą.
Kaipgi buvo per čempionatą Lenkijoje? Ten krepšininkų veidai jokiose reklamose nešmėžavo. Tokios reklamos apskritai nebuvo. Vienintelė išimtis – Marcinas Gortatas, lenkų NBA žvaigždė, nusifilmavęs “Tissot” laikrodžių ir “Sphinx” restoranų reklamose, bet jos nebuvo kuriamos specialiai Europos krepšinio čempionatui. Viena vertus, lenkai taip iš proto dėl krepšinio neina. Kita vertus, saiko jausmo jie, regis, turi daugiau.
Šitai bangai pasidavė netgi Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis, praėjusią savaitę pristatęs savo vardo vyrų laisvalaikio aprangos kolekciją “Sabonis 220″.

Krepšinio rėmimas tapo verslu

Lietuvoje vykstantis Europos vyrų krepšinio čempionatas ir krepšinio rinktinė pritraukė per dvidešimtį rėmėjų. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) duomenimis, bendras rėmėjų indėlis į krepšinį šiemet siekia per 7 mln. Lt
“Šiemet Kūno kultūros ir sporto departamentas federacijai skyrė 2,7 mln. Lt. Maždaug tiek lėšų reikia vien tik vyrų rinktinei išlaikyti. Tad tuos papildomus kelis milijonus turime susirinkti patys. Rėmėjų lėšos naudojamos ne tik rinktinės poreikiams, bet ir visai mūsų krepšinio sistemai”, – aiškina LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
Daugiausiai rėmėjų krepšinio rinktinei ir čempionatui skyrė nuo 100–200 tūkst. iki 400–500 tūkst. Lt. Tik sporto mecenatas Antanas Guoga su partneriais per savo įmones “TonyBet” ir “TP engineering” vienintelis skyrė krepšiniui septynženklę sumą – milijoną litų.
Per šį čempionatą krepšinio rėmimas tapo verslu, sustyguotu iki menkiausių smulkmenų, kad abi pusės – tiek rėmėjai, tiek LKF – būtų patenkintos. Kiekvienam rėmėjui suformuotas konkretus pasiūlymas, kuriame buvo numatytos visos bendradarbiavimo detalės bei gaunama grąža. Tam federacija skyrė ypatingą dėmesį. “Rėmimas – ne labdara, mes privalome rėmėjams atidirbti, ir nieko čia nepadarysi”, – dėsto M.Balčiūnas.
Kad LKF pavyko rasti būdų, kaip sudominti rėmėjus, akivaizdu – tai rodo net dvigubai Lietuvoje vykstančio krepšinio čempionato proga padidėjusi rėmėjų parama krepšiniui.
Labiausiai verslą domino galimybė savo produktų ir paslaugų reklamose naudoti žaidėjų įvaizdį. Šia išskirtine teise galėjo naudotis nuo 200 tūkst. Lt paramą suteikę rėmėjai. “Krepšininkai tapo geidžiamiausiais reklamos veidais Lietuvoje”, – naują tendenciją pastebėjo M.Balčiūnas.
Bet ar nebuvo persistengta? M.Balčiūno įsitikinimu, filmavimasis reklamose krepšininkams nesudarė jokių sunkumų ir sporto procesui visai netrukdė. Be to, LKF atstovus džiugina daugelio rėmėjų atsiliepimai, kad remti rinktinę jiems labai apsimokėjo.
Kad apsimoka – tikra tiesa. Daugeliui rėmėjų krepšinio čempionatas padėjo padidinti apyvartą arba pasiekti kitų tikslų – tarkime, padidinti prekės ženklo žinomumą ar pagerinti įvaizdį.
Pavyzdžiui, DnB NORD banko “krepšinio indėlio” suma praėjusią savaitę pasiekė rekordinę 100 mln. Lt sumą. Bankas jau ne pirmą kartą čempionato proga pasiūlė savo klientams padėti krepšinio indėlį, kurio palūkanos didėja po kiekvienos Lietuvos krepšininkų pergalės. Po čempionato pirmojo etapo krepšinio indėlio palūkanos jau išaugo po 0,2 ir 0,4 proc., atsižvelgiant į indėlio valiutą. Tiesa, oficialus rinktinės rėmėjas DnB NORD bankas per šį čempionatą reklamuojasi palyginti nuosaikiai.

Gailisi krepšininkų

Vis dėlto yra ir kita medalio pusė. Pirmą kartą toks masiškas rinktinės krepšininkų rodymasis reklamose piktina kai kuriuos trenerius ir buvusius krepšininkus, verčia stebėtis reklamos specialistus. Iš esmės ir vieni, ir kiti gailisi krepšininkų, kad šie buvo tampomi iš vienos filmavimo aikštelės į kitą ir klusniai vykdė savo užsakovų, tiksliau, rėmėjų, nurodymus, o dabar tose reklamose atrodo ir graudžiai, ir kvailokai.
Tarp rėmėjų ir LKF atsirado pirkėjo ir pardavėjo santykiai, o tai kelia daug klausimų. Pavyzdžiui, ar tokiame kontekste, kai įmonės, įvardydamos tai kaip paramą, perka reklamos veidus – tautos garbinamus krepšininkus, nebeatrodo keistokai “rėmimo” terminas. Požiūrį, kad oficialiais rinktinės ir čempionato rėmėjais tapusioms įmonėms nuolaidžiauta gal kiek per daug, skatina ir faktas, kad rėmėjai įgyja teisę naudotis pelno mokesčio lengvata.
“Man gaila tų krepšininkų, neprivaloma tiek daug daryti, kiek jie daro”, – įsitikinęs didžiausias rinktinės rėmėjas verslininkas A.Guoga.
Jis su partneriais rinktinei ir čempionatui šiemet atseikėjo solidžiausiai, bet “TP engineering” reklamose žaidėjų nepamatysite – A.Guoga šiai bangai nepasidavė. “Man nesinori krepšininkų eksploatuoti, tegu jie žaidžia, o man ir taip gerai. Visi nori iš rėmimo išpešti kiek įmanoma daugiau naudos, bet mes esame išimtis, mūsų parama – nuoširdi, atsiradusi iš meilės krepšiniui. Tokios įmonės kaip mūsų apskritai nelabai remia krepšinį”, – teigė A.Guoga.
Sporto mecenatas sako suprantąs LKF norą atsidėkoti rėmėjams, bet jis mano, kad šitaip atidirbinėti rėmėjams labiau dera komerciniams klubams (“Lietuvos rytui”, “Žalgiriui”), o ne nacionalinei rinktinei.
Rinkodaros specialisto Lino Šimonio įsitikinimu, buvo galima paieškoti subtilesnių būdų, kaip atsilyginti svarbią paramą krepšiniui suteikusioms įmonėms. Dabar L.Šimonis pastebi nemažai primityvios reklamos, be to, daug reklamuojamų produktų yra visiškai nesusiję su krepšininkais, o tai rinkodaros požiūriu laikoma didele klaida.
“Atgal į mokyklą. Tiek kompiuterių pigių, kiek tik noriu, tiek imu”, – reklamoje, į kurią dar kažkodėl įbruktas ir rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra, ragina “Elektromarkt”. K.Kemzūra čia atrodo nei šiaip, nei taip. Kaip ir visi krepšininkai daugelyje kitų čempionato dienomis viešąją erdvę užtvindžiusių reklamų. Akivaizdu, kad Lietuva ir šįkart perlenkė lazdą: pritrūkome ir talento, ir saiko.

Lietuvos krepšinio federacijos biudžeto kaita (mln. Lt)
2007 m.    2008 m.    2009 m.    2010 m.    2011 m.
Valstybės biudžeto lėšos
4,5    4,61    3,8    2,7    2,7
Rėmėjų lėšos
2,36    2,68    3,02    2,68    7*

* Iš jų 3,5 mln. Lt sudaro papildomai Europos vyrų krepšinio čempionatui rėmėjų skirtos lėšos

Šaltinis: Lietuvos krepšinio federacija

Lietuvos narystę Europos Sąjungoje (ES) remia 70 proc. šalies gyventojų, rodo antradienį paskelbti apklausos rezultatai.

Tokia stabiliai aukšta parama išlieka nuo pat 2004 metų, kai Lietuva tapo ES nare, pranešė tyrimo rezultatus paskelbusi Užsienio reikalų ministerija.

2010 metų liepą atliktos apklausos metu narystę ES rėmė 71 proc. apklaustųjų Lietuvos gyventojų.

Apklausa rodo, kad ES, taip pat Lietuvos naryste joje domisi kiek daugiau nei 6 iš 10 lietuvių. Šis rodiklis per pusmetį ženkliai nepasikeitė.

Tyrimo duomenimis, per pastarąjį pusmetį išaugo Lietuvos gyventojų informuotumas apie Lietuvos narystę ES. Apklaustųjų, kuriems pakanka arba visiškai pakanka informacijos apie šalies narystę ES, yra dauguma ir palyginti su liepa, jų padaugėjo beveik trečdaliu – nuo 43 iki 61 proc.

27 proc. tyrimo dalyvių pareiškė, kad jiems visiškai pakanka informacijos ir 34 proc. – pakanka. Liepą tokių buvo atitinkamai 16 proc. ir 26 proc.

Informacijos apie narystę ES trūkumą jaučiančių taip pat sumažėjo – nuo 40 proc. liepą iki 24 proc. gruodį.

Kaip parodė apklausa, daugiausia informacijos apie Lietuvos narystę ES tyrimo dalyviai pageidautų gauti per televiziją (88 proc.), spaudą (52 proc.), radiją (48 proc.) ir rasti internete (37 proc.).

Žiniasklaidos veikla nušviečiant ES tematiką buvo įvertinta vidutiniškai: 9 proc. apklaustųjų nurodė, kad informacijos pateikimo apie ES žiniasklaidoje lygis yra aukštas, 56 proc. pareiškė, kad informavimo lygis yra vidutinis, ir 17 proc. – kad lygis yra žemas.

Labiausiai Lietuvos gyventojai nori sužinoti, kaip Lietuvoje panaudojama ES parama (77 proc.), kaip atstovaujama Lietuvos pozicijoms ES (69 proc.), ką veikia Lietuvoje išrinkti europarlamentarai (68 proc.) ir apie eurą (68 proc.).

Užsienio reikalų ministerijos užsakymu gyventojų nuomonės tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centras “Vilmorus”. Gruodžio 3-12 dienomis buvo apklausti 1003 pilnamečiai Lietuvos gyventojai 17 miestų ir 51 kaimuose.