Artimiausiomis dienomis bus pradėta Palangos simbolio – jūros tilto rekonstrukcija. Vakar kurorto savivaldybė pasirašė darbų rangos sutartį su bendrove, atliksiančia remontą.

Palangos tiltą numatoma pradėti remontuoti nuo jūros kranto link. Jis bus suremontuotas iš pagrindų. Kurorto savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas įsitikinęs, kad nusistovėję palankūs orai gali turėti teigiamos įtakos darbų spartai. “Esant tokiems šiltiems orams labai palanku pradėti remontą. Tačiau net jei ir prasidėtų lietūs, tilto rekonstrukcijai jie neturėtų įtakos. Tad iki kito sezono darbus tikrai baigsime”, – įsitikinęs V.Kuznecovas.

„Lietuvos žinios“ praneša:

Remontuoti tiltą pageidavo tik dvi įmonės – “Lemminkainen Lietuva” ir “Hidrostatyba”. Konkursą laimėjo pirmoji, šią paslaugą įvertinusi 1,48 mln. litų. Palangos savivaldybė jūros tilto remonto darbams buvo numačiusi skirti panašią sumą – nuo 1,5 iki 1,7 mln. litų. Tiesa, rangovui sumokėti už paslaugą miesto biudžeto pinigų neužteks, reikės skolintis iš banko.

Kurorto savivaldybės meras Vytautas Stalmokas LŽ sakė, kad apžiūrėjus tilto medines konstrukcijas konstatuota, jog jos visiškai sutrešusios ir kelia pavojų žmonėms. “Pamatėme, kad supuvusios ne tik lentos, kurias mes prieš kiekvieną sezoną keisdavome, bet ir medinės sijos, ant kurių tvirtinama visa vaikštomoji dalis, turėklai ir kita. Manome, kad dabar ėmęsi darbų, kitą sezoną poilsiautojams suteiksime galimybę vaikščioti rekonstruotu tiltu”, – žadėjo V.Stalmokas.

Anot „Lietuvos žinių“, per rekonstrukciją ketinama atnaujinti visas medines tilto dalis, net tvirtinamąsias sijas. Šios turėtų būti iš maumedžio, o lentos – eglinės. Taip pat bus pakeistos ir metalinės žvejų aikštelės bei prieplaukos konstrukcijos, kurios bus padengtos antikorozine danga. Bus pakeisti ir susidėvėję elektros kabeliai, šviestuvai bei jų stovai.

“Dirbsime, jei nesukliudys žiema. Mat jei artėjanti žiema bus tokia kaip pernykštė, tai nuo gruodžio iki kovo negalėsime atlikti jokių darbų”, – iš anksto apsidraudė V.Stalmokas.

Tiltą į jūrą, kuris ilgainiui tapo vienu svarbiausių Palangos kurorto simbolių, 1884-1888 metais pastatė grafas Juozapas Tiškevičius. Jis ketino Palangoje įkurti prieplauką. Daugiau nei po šimtmečio, 1998 metais, toje pačioje vietoje buvo pastatytas naujas, beveik pusės kilometro ilgio tiltas. Sugriovus senąjį iš dugno buvo iškelti ir akmenys, kurie, spėjama, atliko bangolaužio funkcijas ir pristabdė krantų irimą. Po kelerių metų susigriebta ir klaida atitaisyta – greta naujojo tilto supilta nauja akmeninė buna, sauganti krantus nuo erozijos.

"Veido" archyvas

Kaip išsirinkti serviso dirbtuves, kad mašina ilgai tarnautų, o piniginėje vėjai nešvilpautų? Ieškodami atsakymo į šį klausimą mes palyginome oficialų, kelis tinklinius ir vieną mažai kam žinomą servisą.

Be apsilankymo serviso dirbtuvėse neišsiverčia nei vienas automobilis. Kartą metuose visų mašinų savininkai privalo atvykti į servisą ir atlikti pagrindinius darbus: pasikeisti alyvą, filtrus ar žvakes. Tiesa, kai kurioms naujesniems mašinos toks apsilankymas numatytas tik kartą per du metus.

Pavyzdžiui, antros kartos Renault Laguna savininkas pas automobilių gydytoją, anot gamintojų, gali lankytis tik kartą per du metus arba tuomet, jei jau nuvažiavo 30 tūkst. km. Žinoma, taip ilgai tempti mes nerekomenduojame (ypač su naudota mašina) ir į servisą geriau užsukti kasmet. Tačiau kaip išsirinkti tinkamas dirbtuves?

Ieškodama atsakymo į šį klausimą, mes palyginome penkių skirtingų Vilniuje veikiančių servisų darbų ir medžiagų kainas, suteikiamas garantijas bei nuolaidas. Tiesa, žemiau pateikiamoje lentelėje rasite tik keturių servisų pavadinimus, nes du kartus apklausėme to paties tik kitoje Vilniaus gatvėje įsikūrusio serviso darbuotojus. Kaip vėliau pamatysite, toks palyginimas buvo ne tik įdomus, bet netgi labai naudingas. Atkreipkite dėmesį ir į tai, kad teiraudamiesi detalių kainų, mes prašėme, kad kiekvienas servisas nurodytų kuo mažesnes jų kainas.

Taip pat turime pasakyti, kad visi skaičiai ne iš piršto laužti, o apskaičiuoti realiai egzistuojančiam automobiliui. Tai 2003 metų laidos Toyota Avensis su 1,8/129 AG benzininiu varikliu ir mechanine greičių dėže. Mašinos rida – 180 tūkst. km. Automobilio gamintojas nurodo, kad esant tokiai ridai servise privalomai turi būti atlikti šie darbai: pakeista variklio alyvą bei alyvos filtras, žvakės, stabdžių skystis, oro ir salono filtrai. Būtent tokių detalių ir darbų kainų mes ir pasiteiravome penkių skirtingų servisų karštos vasaros pabaigoje.

Kainos skiriasi daugiau nei perpus

Pirmiausiai kreipiamės į oficialų “Toyota” automobilių atstovą mūsų šalyje bendrovę “Tokvilą”. Vadybininkas paprašė automobilio kėbulo numerio ir per kelias minutes pateikė atsakymą: už apsilankymą servise teks sumokėti beveik 861 Lt: medžiagos “Tokvila” servise kainuos 530 Lt, o darbai – šiek tiek virš 330 Lt. Paprašius suteikti nuolaidą, gavome atsakymą, kad tai padaryti galima. Tokiuatveju apsilankymas servise atsieitų 775 Lt. Beveik šimtu litu mažiau, tačiau tai vis tiek ganėtinai didelė suma.
Patikėjus visus šiuos darbus ne įgaliotam “Toyota” servisui, pavyktų sutaupyti ženklią sumą pinigų. “Kemi” servisas visą tai atlitų už 512, o mažai kam žinomas sostinėje įsikūręs servisas “Argima” – už 501 Lt. Dar mažiau pinigų tektų išleisti Avensis automobilį nuvarius į “Tanagrą” servisą: nuo 380 iki 417 Lt. Šiuo atveju įdomu tai, kad skirtingose sostinės gatvėse įsikūręs, bet tokį patį pavadinimą turintis servisas tuos pačius darbus ir detales apmokestina skirtinga suma pinigų (žiūr. lentelę), o gal tai tebuvo mus konsultavusių vadybininkų klaidos. Yra ir daugiau įdomių dalykų. “Tanagra” servisai neturi pilstomos sintetinės 5W30 alyvos. Tokiu atveju tektų pirkti 5 litrų bakelį, nors Avensis mašinai reikia tik 4 litrų alyvos. Vadinasi, vieną litrą alyvos nupirktumėte visai be reikalo.

Būtina pasakyti ir tai, kad visi mūsų apskambinti servisai taiko skirtingas garantijas. Ilgiausią garantiją suteikia “Tokvila” ir “Argima”: detalėms galioja metų, o darbams – trijų mėnesių garantija. Likę servisai tokių ilgų įsipareigojimų neprisiima. “Tanagra” dirbtuvėse darbams suteikiama 1 mėnesio garantiją, o detalėms – mėnesio arba šešių mėnesių garantija. Labai įdomus atvejis, kuomet tas pats servisas taip stipriai manipuliuoja garantija. O galbūt darbuotojai tiesiog suklydo arba nežino, kokia garantija jų dirbtuvėse yra taikoma?

Geriausia – pas dėdę Vasią

Apibendrinant derėtų pasakyti, kad nors “Tanagra” servisai visus darbus atliktų pigiausiai, tačiau šis servisų tinklas įvertintas prasčiausiai. Darbuotojai ne tik painiojasi dėl teikiamų garantijų, bet ir tiksliai negali pasakyti, kokią nuolaidą pritaikytų (ji nustatoma tik servise pateikus nuolaidų kortelę), ilgai nekelia telefono ragelio, o jį pakėlę dar kelias minutes priverčia laukti. “Kemi” servisai visą informaciją suteikė tikrai profesionaliai, tačiau vertinant garantijos ir kainos santykį jie taip pat negeriausi.

Maloniausią aptarnavimo įspūdį paliko “Tokvila”. Be to, šiame servise jūsų automobilis bus remontuojamas tik originaliomis detalėmis. Tai irgi labai didelis privalumas. Bėda tik ta, kad už viską teks atseikėti ganėtinai ženklią sumą pinigų. Tačiau susumavus visus balus laimi mažai kam žinomas servisas “Argima”. Tai servisas, kurį žmonės dažnai liaudiškai vadina “pas dėdę Vasią”. Nenuostabu, kad daugelis mūsų šalies vairuotojų savo keturračius žirgus būtent ir taiso tokiuose servisuose.

Artėjant mokslo metų pradžiai, mokyklose skubama baigti remontus. Tačiau kai kuriose ugdymo įstaigose statybos užtruks dar bent mėnesį.

Sostinės Mykolo Biržiškos gimnazijoje rekonstrukcija turėjo prasidėti dar gegužę. Tačiau realūs remonto darbai mokykloje prasidėjo liepos viduryje, rašo “Vilniaus diena”.

“Iki šiol buvo vykdomi tik griovimo darbai. Griovė viską, kas tik įmanoma, – sporto, aktų sales, langus, stogą. Dabar po truputį pradeda viską atstatyti. Langai bus sudėti iki rugsėjo pabaigos ar spalio pradžios, iki lapkričio turėtų būti pakeisti radiatoriai”, – sakė M.Biržiškos gimnazijos direktorius Valdemaras Kaupinis.

Kad viskas tiek užsitęs, direktorius nesitikėjo: “Darbai turėjo būti baigti iki rugsėjo 1-osios, tačiau tam sutrukdė šimtas niuansų. Svarbiausias jų – kad iki šiol nepaskirtos lėšos, kurias turime gauti iš ES struktūrinių fondų. Statybininkai iki šiol nėra gavę nė lito.”

Nuspręsta gimnazijos auklėtiniams rugsėjį pamokas vesti “Sietuvos” vidurinės mokyklos antroje pamainoje.

Visų darbų statybininkai iki rugsėjo 1-osios nespės baigti ir Vilniaus “Ąžuolyno” pagrindinėje mokykloje. Tačiau pamokos čia vyks įprastu tempu, o remontas tęsis laisvu nuo jų metu.

“Tiesą sakant, variantas, kai moksleiviai eina į kitą mokyklą, kol baigsis remontas, būtų visai nieko – tuomet statybininkai turėtų daugiau laisvės. Tačiau esame pagrindinė mokykla, ne gimnazija, pas mus mokosi pirmų-aštuntų klasių mokiniai. Tikrai labai nenorėtume, kad tokius mažus moksleivius tektų perkelti kur nors kitur”, – pripažino mokyklos direktorius Audrius Tavoras.

Pernai ruošiantis mokslo metams daugiausia bėdų sostinėje turėjo Vilniaus šv. Kristoforo mokykla. Rugsėjo i-ąją į mokyklą vaikus atvedę tėvai pamatė, kad, nepaisant mokyklai tvarkyti iš savivaldybės biudžeto skirtų 250 tūkst. litų, joje niekas nebuvo padaryta ir ji neatitiko daugybės higienos specialistų reikalavimų. Moksleivius pasitiko kiauri langai, byrantys stiklo blokeliai sienose, pavojingai netvirtai kabančios lempos.

Šiemet ši mokykla nepateko į renovuojamų mokyklų sąrašą, tačiau jai buvo skirta lėšų iš savivaldybės rezervo.

Likus porai savaičių iki mokslo metų pradžios Šv. Kristoforo mokyklos koridoriuose išdėliotos statybinės medžiagos, grindys ir sienos nuklotos dulkėmis, sporto salėje aidi plaktukų dūžiai. Tačiau iki rugsėjo 1 dienos žadama susitvarkyti tiek, kad į mokyklą grįžę vaikai tikrai būtų saugūs.

“Visos mokyklos renovacijos turėsime palaukti iki kitos vasaros, nes jai tikimės gauti paramą iš ES. O ji neduodama tik paprašius – reikia paruošti daug įvairių dokumentų”, – aiškino Šv. Kristoforo mokyklos direktorė Aušra Venskuvienė. Ji mokyklai pradėjo vadovauti praėjusių metų pabaigoje, kai nuo pareigų buvo nušalinta laikinai direktoriaus pareigas einanti Romutė Šainer.

Rekonstrukcijos darbai iki rugsėjo 1-osios turėjo baigtis ir Antakalnyje V.Grybo gatvėje įsikūrusioje Vilniaus privačioje gimnazijoje Tačiau šios įstaigos kaimynai pasipiktino, kad vykdant rekonstrukciją buvo susiaurintas šaligatvis, tad kreipėsi į savivaldybę ir pareikalavo jį atstatyti į buvusią padėtį. Kol bus nuspręsta, ar toks prašymas gali būti patenkintas, darbai laikinai sustabdyti, o mokyklos vadovybė nežino, ar spės mokyklos rekonstrukciją baigti laiku.

Šiemet Vilniuje renovuojama dešimt mokyklų. Šiems darbams buvo skirta 23,6 mln. litų: 1,4 mln skyrė savivaldybė, likę gauti iš ES struktūrinių fondų. 16-os vaikų darželių renovacijai šiemet skirta 4,5 mln. litų, iš jų 700 tūkst. – iš savivaldybės biudžeto.

Anot parlamentaro, po šią savaitę vykusio Seimo Audito komiteto narių apsilankymo ministro pirmininko rezidencijoje Turniškėse tapo akivaizdu, kad rekonstrukcijos darbų atlikimo sąmatoje numatyti įkainiai neatitinka realiai atliktų darbų kainos ir kokybės.

“Darbų sąmatoje nurodytų naudojamų medžiagų, perkamų įrenginių, įtaisų, atliekamų darbų įkainiai neretai yra daug didesni negu jie buvo ekonominio pakilimo laikotarpiu ar yra šiuo metu”, – rašoma A.Mazuronio pranešime.

Abejonių Seimo nariui kelia ir ankstesnė Vyriausybės kanceliarija, kuri galimai nepakankamai atidžiai, sąžiningai ir protingai vertino sudaromos sutarties sąlygas. Be to, kaip teigia A.Mazuronis, pasikeitus ekonominei situacijai ir rinkos kainoms, turėjo būti peržiūrėtos rangos sutarties sąlygas ir atitinkamai sumažinti atliekamų darbų bei medžiagų įkainiai.

Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad konkurse dėl premjero rezidencijos rekonstrukcijos dalyvavo tik du rangovai ir, kaip teigiama, laimėjo mažiausią kainą pasiūlęs rangovas.

“Kyla abejonių, ar tikrai šis konkursas vyko skaidriai, kadangi, kaip paaiškėjo, kitiems rezidencijos rekonstrukcijos darbams atlikti skelbiamuose konkursuose dalyvaudavo aštuonios ir daugiau rangos kompanijos, tuo metu šiame konkurse kažkodėl dalyvavo tik dvi. Rekonstrukcijai, vykstančiai nuo 2006 metų, Vyriausybė 2006 metais skyrė 1,9 milijono litų, 2008 metais – dar 1,5 mln. litų, tačiau darbai vis dar nebaigti”, – teigė Seimo narys.

Jis tikisi, kad Generalinė prokuratūra ištirs, ar konkurso Ministro pirmininko rezidencijos rekonstrukcijai metu nebuvo sudaryti slapti susitarimai, ar Ministro pirmininko tarnyba, sudarydama su rangovu statybos rangos sutartį bei sutikdama su jos sąlygomis ir pateikta darbų sąmata, nepažeidė įstatymų reikalavimų, bei kas galėjo lemti didelius finansinius nesutapimus.

Pagal sutartį prieškariu statyto dviaukščio namo rekonstrukcija atsieis 4,7 mln. litų.

Išnagrinėjęs rekonstrukcijos dokumentus A.Mazuronis sudarė abejotinų darbų lentelę. Jam įtarimų sukėlė, kad sklypo plano korektūra atsiėjo 30 tūkst. litų, įskaičiuojant pridėtinės vertės mokestį (PVM), interjero projektas – 44 tūkst. litų, ardymo darbai – beveik 290 tūkst. litų.

A.Mazuronis paskaičiavo, kad už vieną kvadratinį fasado apšiltinimo su tinku metrą sumokėta 367 litai. Parlamentarus nustebino, kad vidaus elektros šviestuvams su medžiagomis numatyta 167 tūkst. litų, 8 lauko šviestuvams – 55 tūkst. litų.

Labiausiai stebinančiu dalyku A.Mazuronis pavadino rūsio sienos restauravimą – 35 kvadratinių metrų akmenų sienai išleista beveik 43 tūkst. litų.

Dviejų aukštų premjero rezidencijoje pirmame aukšte bus įrengta drabužinė, svetainė, tualetai. Antrame aukšte yra du vaikų kambariai, miegamasis ir svečių kambarys, rūsyje įrengta nedidelė pirtis, sūkurinė vonia. Name bus židinys ir žiemos sodas.

Rekonstruojama ministro pirmininko rezidencija priklauso Vyriausybei. Šis 620 kvadratinių metrų su rūsiu namas statytas 1938-1939 metais.

Rezidencija kartu su prezidentų Dalios Grybauskaitės, Valdo Adamkaus ir Algirdo Brazausko gyvenamaisiais namais yra saugomoje Turniškių zonoje. Tuo metu dabartinis butas, kuriame gyvena A.Kubilius su žmona Rasa, yra kitapus Vadovybės apsaugos departamento saugomos teritorijos.

Trečiadienį apžiūrėję rekonstruojamą premjero rezidenciją Turniškėse, Vilniuje, Seimo Audito komiteto nariai neslėpė nusivylimo – Vyriausybės vadovui skirtam būstui naudojamos gana pigios, neišvaizdžios medžiagos, o už jas sumokėta itin daug.

Komiteto pirmininkė “darbietė” Loreta Graužinienė teigė, kad statybininkai, gavę 4,7 mln. litų, dabar dalį darbų galėtų atlikti ir nemokamai.

“Įspūdis tikrai liūdnas. Galvoju, kad kol bus baigta, kad galėtų gyventi premjeras, trečias žmogus valstybėje, tikrai reikės dar ne pusės milijono. (…) Aš tikėjausi geresnio rezultato. Bet matau, kad šiam premjerui per šią kadenciją įsikelti šansų labai mažai”, – pasibaigus ekskursijai po 620 kvadratinių metrų dviaukštį namą žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Anot jos, pamačius bendrą pastato vaizdą ir žinant, kiek į jį sudėta pinigų, kyla daug klausimų.

“Mums klausimus kelia kiekiai ir kainos, žemės griovimo darbai ir kiti dalykai abejotini”, – tvirtino Audito komiteto pirmininkė.

Ji pareiškė, kad premjero rezidencijos rekonstrukcija yra tipiškas pavyzdys, kaip Lietuvoje leidžiami investicijoms skirti pinigai.

“Praktiškai padidintos kainos, prirašyti kiekiai: žemės darbai, pamatai, griovimo darbai, kurių neįmanoma patikrinti, didžiausios kainos”, – vardijo parlamentarė.

Rekonstrukcijos dokumentus nagrinėjęs Audito komiteto narys “tvarkietis” Andrius Mazuronis sudarė abejotinų darbų lentelę. Jam įtarimų sukėlė, kad sklypo plano korektūra atsiėjo 30 tūkst. litų, įskaičiuojant pridėtinės vertės mokestį (PVM), interjero projektas – 44 tūkst. litų, ardymo darbai – beveik 290 tūkst. litų.

A.Mazuronis paskaičiavo, kad už vieną kvadratinį fasado apšiltinimo su tinku metrą sumokėta 367 litai. Parlamentarus nustebino, kad vidaus elektros šviestuvams su medžiagomis numatyta 167 tūkst. litų, 8 lauko šviestuvams – 55 tūkst. litų.

Labiausiai stebinančiu dalyku A.Mazuronis pavadino rūsio sienos restauravimą – 35 kvadratinių metrų akmenų sienai išleista beveik 43 tūkst. litų.

L.Graužinienė teigė, kad jos vyras namie tokią sieną padarė pigiau ir gražiau.

Anot komiteto nario Sauliaus Stomos, komitetui tiriant rezidencijos remonto klausimus norėta išgirsti komentarą iš pirmų lūpų, tačiau teko tenkintis apžiūra. „Tai, ką pamatėme, pribloškė. Pagal tai, kiek išleista pinigų, tikėjomės išvysti labai aukštos kokybės statinį, o radome „dėžutę“ su kai kuriais pradėtos apdailos elementais“, – sakė Audito komiteto narys.

„Vaizdelis klostosi toks: tai tarsi mažasis LEO LT. Numatė židinį už 46 tūkstančius, o aštuoniems lauko šviestuvams pirkti G. Kirkilo kanceliarija ketino skirti 56 tūkstančius litų. Už seno pastato, kurio negriovė, o tik parengė rekonstrukcijai, ardymą socdemų vyriausybė sumokėjo beveik 300 tūkstančių, arba po 1,2 tūkstančio litų už kvadratą“, – nuostabą kėlusius faktus vardijo S. Stoma.

„Tačiau buvusio premjero vieši komentarai rodo, kad jis neketina sau prisiimti nė lašelio atsakomybės. Nors 4,5 milijono kainavusias statybas pradėjo jo vadovaujama Vyriausybė, G. Kirkilas nemano, kad jis už tai nors kiek atsako, ir tik svaidosi ironiškais juokeliais viešuose pareiškimuose. Vėl įsigali „vsio zakonno“ teisė?“, – piktinosi Seimo narys.

Parlamentaras tokiame opozicijos veikėjų elgesyje įžvelgė norą žūtbūt išlaikyti senąją „tvarką“ ir kuo giliau „suslėpti galus“. Tai, parlamentaro manymu, parodo ir opozicijos ketinimas Seime inicijuoti komisiją, kuri turėtų aiškintis vykdomosios valdžios neva daromą poveikį teisėsaugai. „Čia įžvelgiu nemažai asmeninių interesų“, – teigė TS-LKD frakcijos narys Saulius Stoma.

Turniškėse atskleistus faktus Audito komitetas ketina aptarti viename artimiausių posėdžių. „Skandalingą situaciją aptarę priimsime konkrečias išvadas, šito negalima taip palikti“, – teigia S. Stoma.

Rekonstruojama ministro pirmininko rezidencija priklauso Vyriausybei. Šis 620 kvadratinių metrų su rūsiu namas statytas 1938-1939 metais.

Rezidencija kartu su prezidentų Dalios Grybauskaitės, Valdo Adamkaus ir Algirdo Brazausko gyvenamaisiais namais yra saugomoje Turniškių zonoje. Tuo metu dabartinis butas, kuriame gyvena A.Kubilius su žmona Rasa, yra kitapus VAD saugomos teritorijos.

Seimo narį Gediminą Kirkilą nustebino, kodėl trys Seimo Audito komiteto nariai sugalvojo jį, kaip buvusį ministrą pirmininką, pasikviesti apžiūrėti premjero rezidencijos rekonstrukcijos darbų.

“Suprantu politikų norą organizuoti viešųjų ryšių akcijas, tikintis didesnio žiniasklaidos dėmesio, bet stebina kompetencijos stoka – nuo kada premjerai patys skaičiuoja sąmatas ir rekonstruoja rezidencijas?” – stebisi Seimo narys G.Kirkilas.

Seimo Audito komitetas kitą savaitę aiškinsis, kodėl premjero rezidencijos Turniškėse remontas yra pernelyg brangus ir ilgas. Neatmetama, kad dėl lėšų švaistymo gali būti kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Komiteto vadovė “darbietė” Loreta Graužinienė prognozuoja, kad būtų pigiau restauruojamą pastatą nugriauti ir pastatyti naują namą.

“Mes jau matome, kad viskas brangiau atsieina nei buvo galima nugriovus pastatyti naują rezidenciją. Perpus pigiau būtų”, – penktadienį po komitete posėdžio, kurioje svarstyta praėjusių metų Vyriausybė veiklos ataskaita, BNS sakė L.Graužinienė.

Komiteto vadovė tikisi, kad rezidencijos, kuriai numatyta apie 4 mln. litų, remontas atpigs ir pagreitės. Tačiau ji neatmeta galimybės kreiptis į teisėsaugą.

“Susikaupė labai daug klausimų, apskritai klausimų yra daugiau negu atsakymų, ir į juos atsakymų reikia ieškoti natūroje. Galbūt vietoje specialistai, kurie ten dirba, mus įtikins ir paaiškins, kaip yra, taip turi būti, tada klausimai atkris. Jeigu matysime, kad į kai kuriuos klausimus nėra atsakymų atitinkamai kelsime klausimą, kad atitinkamos institucijos patikrintų”, – sakė L.Graužinienė.

Pasak jos, daugiausia įtarimų kelia šildymo, vandens įvedimo sąmatos, griovimo darbų vertė.

Tarpukariu statytai ir šiuo metu rekonstruojamai rezidencijai jau išleista 3,5 mln. litų. 620 kvadratinių metrų dviaukščiame name beliko vidaus apdailos ir aplinkos tvarkymo darbai. Kad galutinai būtų pabaigti remonto darbai, dar reikia apie 1 mln. litų.

Rekonstruojamo pastato šildymas žiemą kainuoja apie 2,5 tūkst. litų. Šiuo metu premjeras Andrius Kubilius gyvena netoliese nuomojamame bute, už kurį per mėnesį sumokama apie 9 tūkst. litų.

Premjero rezidencija įsikūrusi prezidentų Valdo Adamkaus, Algirdo Mykolo Brazausko bei prezidentės Dalios Grybauskaitės kaimynystėje.