Įmonių kalėdiniuose vakarėliuose garsias ir brangias žvaigždes keičia protų mūšiai ir ekstremalios pramogos.

Aušra Pocienė

Renginių organizatoriai kaip niekas kitas jaučia ekonomikos pulsą: jei metai verslui geri – jų paslaugų paklausa auga kaip ant mielių. O šiemet įspūdis toks, kad kalėdiniai renginiai neaplenks nė vienos įmonės.

„Atrodo, kad kalėdinius renginius organizuoja beveik kiekviena įmonė. Tačiau renginių biudžetai tikrai nėra išpūsti. Kiekvienas išleidžiamas litas yra suskaičiuotas“, – sako renginių organizavimo įmonės „Gera pramoga“ direktorė Jovilė Broniukaitienė.

Viešosios įstaigos „Auksinė mintis“ renginių organizatorė Justina Jackūnaitė jai antrina: „Palyginti su Lietuvoje kelerius metus užtrukusiu ekonominiu sunkmečiu, kalėdinių renginių paklausa sparčiai didėja. Anksčiau vakarėliai buvo šiek tiek kuklesni, o pastaraisiais metais švenčiama ir prabangiuose dangoraižiuose, ir Vilniaus rotušėje.“

„Klientų ir užsakymų – dvigubai daugiau nei pernai“, – tikina ir Dovydas Muradianas, viešosios įstaigos „Renginių kalvė“ vadovas. Pasak jo, krizė pamiršta, ir verslininkai šventėms skiria vis daugiau dėmesio bei pinigų, suprasdami, kokią reikšmę turi šie renginiai kuriant gerą atmosferą kolektyve.

Vis dėlto gauti užsakymą nėra taip paprasta – įmonės renginių organizatoriams rengia didelius konkursus, į kuriuos varžytis kviečia iki dešimties dalyvių. „Anksčiau užsakovai jau pradinėje stadijoje atsirinkdavo ir užklausas dėl renginių siųsdavo trims–penkiems dalyviams. Perskaityti 10–20 pasiūlymų (kai kurie organizatoriai siūlo ne vieną renginio idėją) – milžiniškas darbas“, – padidėjusiu klientų išrankumu stebisi J.Broniukaitienė. Antra vertus, pinigai, skiriami kalėdiniams renginiams, – irgi nemaži: jų biudžetas siekia nuo 10 tūkst. iki 200 tūkst. Lt.

Tiesa, tokių užmojų kaip prieš krizę, kada kai kurios įmonės savo darbuotojams ar verslo partneriams dovanodavo kalėdines šventes kruiziniuose laivuose, rengdavo keliones su ištaigingomis puotomis užsienyje, šiais laikais pasitaiko retai. Renginių organizatoriai pastebi, kad dabar kalėdiniuose renginiuose vis mažiau vietos lieka pompastikai ir paradiškumui, pirmenybė teikiama svarbiausiam dalykui – bendravimui.

Ne tik pavalgyti, išgerti, pašokti

Darbuotojų renginiams, J.Broniukaitienės teigimu, išleidžiama kur kas mažiau nei klientams skirtiems pobūviams. Ypač jei šventė sutampa su kokia nors proga, pavyzdžiui, įmonės jubiliejumi. Finansinio sektoriaus įmonės (bankai, draudimo bendrovės) kalėdiniams vakarėliams vidutiniškai skiria iki 100 tūkst. Lt ir pageidauja aukščiausio lygio atlikėjų, naujausių šou, meno, muzikos projektų, moderniausių technologijų, specialiųjų efektų, netradicinių erdvių. Mažesni renginiai, dažniausiai skirti darbuotojams, įsitenka 20–60 tūkst. Lt biudžeto ribose. Juose vis dar populiarūs teminiai vakarėliai, įvairūs protą lavinantys žaidimai, interaktyvios pramogos, į kurias įtraukiamas visas kolektyvas.

Pastaraisiais metais išryškėjusi tendencija – vietoj programos su vedėju, atlikėjais ir kitais šou elementais vakarėliui rinktis vieną visus įtraukiančią veiklą, pavyzdžiui, protų mūšį, kitokius žaidimus, netgi orientacines varžybas. Tokių renginių kaina palyginti nedidelė, siekia 10–20 tūkst. Lt, o didžiausią dalį renginio biudžete sudaro būtent samdomų atlikėjų ir vedėjų kaina: kuo žvaigždė didesnė, tuo ji brangesnė.

J.Jackūnaitė taip pat pastebi, kad įmonių kalėdiniuose renginiuose norima ne tik pavalgyti, išgerti ir pašokti, bet, renkantis šventės idėją, pirmenybė teikiama netradiciniams scenarijams, neįprastoms temoms, interaktyviems užsiėmimams. „Pastebėjome, kad daugiau investuojama ir į renginio apipavidalinimą, detales. Pavyzdžiui, į vakarėlį „Stebuklų šalyje“ renginio dalyviai buvo kviečiami siunčiant jiems specialių arbatos miltelių pripildytą mėgintuvėlį su užrašu „Išgerk mane“, – pasakoja ji.

Renginių organizatorės teigimu, numatydamos kalėdinių renginių biudžetą įmonės atsižvelgia į konkrečių metų pelningumą. Be to, biudžetas priklauso nuo žmonių skaičiaus, pasirinktos vietos, renginio formato ir trukmės. „Turime ir tokių klientų, kurių įmonėje dirba vos aštuoni darbuotojai, o jų šventei skiriamas biudžetas yra toks pat, kaip šimtą darbuotojų turinčios bendrovės. Tokiu atveju mes atsižvelgiame į kiekvieno kliento poreikius, išsiaiškiname lūkesčius ir parengiame scenarijų, labiausiai tinkantį konkrečiai įmonei“, – pasakoja J.Jackūnaitė.

Kartais norėdamos sutaupyti įmonės dalį renginio organizacinių rūpesčių pasilieka sau. Pavyzdžiui, nesinuomoja patalpų – šventę rengia savo įmonėje. Tuomet renginių organizatoriai samdo išvažiuojamuosius furšetus, banketus rengiančias įmones, kurios gali pasiūlyti priimtinesnę kainą nei restoranai ar klubai.

D.Muradianas sako, kad jų įmonės organizuojamų renginių kainų vidurkis – iki 10 tūkst. Lt, o pranašumas – siūlomi šabloniniai scenarijai, kurie leidžia ne tik atpiginti paslaugas, bet ir nugludinti kiekvieną detalę, taip užtikrinant renginio kokybę.

„Vienas populiariausių šventinių scenarijų – „Išlikimo bunkeris“. Veiksmas prasideda, kai kostiumuoti žmonės su dujokaukėmis įsiveržia į salę ir praneša apie prasidėjusią apokalipsę, – scenarijaus detalėmis dalijasi jis, o suabejojus, ar toks vaikų darželiui labiau tinkantis sumanymas gali sužavėti suaugusius „dėdes ir tetas“, patikina: žmonės nori sukrėtimo, emocijų dozės ir su didžiuliu entuziazmu įsijaučia į tokius žaidimus. – Patikėkite, jiems reikia ir Kalėdų Senelio, ir dovanų iš jo stebuklingo maišo. Reikia, kad Grinčas (animacinio filmo herojus – A.P.) Kalėdas pavogtų“, – tikina „Renginių kalvės“ direktorius.

Tarptautinių renginių, konferencijų planuotojai iš Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir kitų šalių, dirbantys su žinomomis tarptautinėmis bendrovėmis, naujų galimybių renginiams ieškos Lietuvoje. Patraukliai prisistačiusios Lietuvos įmonės turės galimybę ateinantiems keleriems metams prisivilioti tokių įmonių kaip „BNP Paribas Group“, „Google“, „Porshe“, „BBC Media Action“, „Bridgestone“, „Nokia“ renginių organizatorius ir užsitikrinti daugiatūkstantinius sandorius su jais.

Į vasario 12-13 dienomis Vilniuje, parodų ir konferencijų centre „LITEXPO“ vyksiančią parodą-kontaktų mugę CONVENE atvyksiančius tarptautinių renginių, konferencijų planuotojus domins galimybės mūsų šalyje organizuoti renginius. Organizatoriai ieškos įdomių vietų konferencijoms, domėsis apgyvendinimo, maitinimo, transporto, originalių pramogų galimybėmis. Atvykstančių renginių planuotojų klientų sąrašuose – garsios didžiulės tarptautinės bendrovės.

„Tarptautiniams renginių organizatoriams, stambiems pasaulinės konferencijų turizmo rinkos žaidėjams turime pasirodyti kaip puiki šalis, galinti suteikti kokybiškas paslaugas. CONVENE yra puiki proga mūsų konferencijų turizmo sektoriui rasti klientų ir pritraukti tarptautinių renginių į Lietuvą keleriems metams į priekį” – sako Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorė Jolanta Beniulienė.
Antrą kartą vyksiančioje parodoje-kontaktų mugėje CONVENE žada apsilankyti apie 160 tarptautinių renginių, konferencijų organizatorių iš įvairių Europos šalių. Jiems savo paslaugas pristatys apie 70 parodos-kontaktų mugės dalyvių iš Lietuvos ir kitų regiono valstybių.
Naujai užmegzti kontaktai – ne tik sėkmė verslui, bet ir miestui. J. Beniulienė pastebi, kad konferencijų turistas šalyje palieka triskart daugiau pinigų nei pramogų ar pažintiniais tikslais atvykęs užsienietis. Paskaičiuota, kad vienas tarptautinės konferencijos dalyvis Vilniuje išleidžia daugiau nei 3000 Lt.

CONVENE vyks vasario 12-13 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“. Lankytojai į parodą-kontaktų mugę CONVENE gali registruotis internetu www.convene.lt.Visi užsiregistravę į parodą-kontaktų mugę, kviečiami dalyvauti ir edukacinėje programoje.

CONVENE organizuoja VšĮ Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras. Projekto partneriai: Lietuvos parodų ir kongresų centras „LITEXPO“, agentūros „ViaConventus“ ir „Baltic Travel Group“ bei Vilniaus viešbučiai: Artis, Holiday Inn, Novotel, Comfort Hotel LT, Radisson Blu Lietuva, Radisson Blu Astorija ir Kempinski Hotel Cathedral Square. Projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė ir LR ūkio ministerija.

Per krizę savo biudžetus apkarpiusios įmonės vakarėliams lig šiol neišlaidauja, tad kiek šiandien uždirba Lietuvos pramogų verslo žvaigždės?

„Renginių organizatoriai jau pradėjo įkvėpti daugiau oro, tačiau sunkmečiu suveržtas diržas arba užtrauktas rankinis stabdys bendroje rinkoje vis dar juntamas. Lietuviai krizės pamoką išmoko, todėl ir dabar organizuodami įmonės vakarėlius dažnai pagalvoja, kaip išleisti kuo mažiau pinigų“, – tikina renginių organizatorius Jogaila Morkūnas.
Tad nereikia stebėtis, kad pramogų rinkos pagyvėjimą jau pajuto toli gražu ne visos Lietuvos garsenybės. Daugelio atlikėjų uždarbiai ir šiandien dar nėra grįžę į prieškrizinius laikus, o honorarus didinti ryžtasi tik pavieniai pramogų pasaulio atstovai.
Atgimusios grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas dar mena laikus, kai už pasirodymą privačiame vakarėlyje jo grupė gaudavo 40 tūkst. Lt. Deja, užklupus ekonominiam sunkmečiui įspūdingi honorarai tapo tik gražiu prisiminimu – muzikantų koncertai sunkmečiu buvo įperkami ir už 7 tūkst. Lt. Šiandien situacija rinkoje, A.Kaušpėdo teigimu, šiek tiek šviesesnė nei prieš kelerius metus, todėl ūgtelėjo ir „Anties“ honoraras, dabar siekiantis 8–9 tūkst. Lt už pasirodymą. Žinoma, palyginti su prieškriziniais laikais, tai tik nežymus kilstelėjimas.
Kvietimų koncertuoti gausa grupė pasigirti taip pat negali. „Įmonės neatsigavo tiek, kad imtų išlaidauti, o dauguma jų bijo ir kaupia „lašinių paltis“ artėjančiai ekonominei žiemai“, – kad džiūgauti dar nelabai yra dėl ko, tvirtina A.Kaušpėdas. Pasak jo, vasarą atkoncertavę ir sudalyvavę keliuose festivaliuose, „Anties“ muzikantai rudeniop gitaras vėl ant vinies pakabino.
Taigi kol kas daugumos atlikėjų ir renginių vedėjų honorarai Lietuvoje didėja labai vangiai arba visai nesikeičia. „Taip jau yra, kad jei krizės laikotarpiu savo įkainius labai nuleidai, grąžinti juos į buvusį lygį labai sudėtinga. Kalbu remdamasi asmeniniu pavyzdžiu. Tiesa, darbo, nors ir už mažesnius įkainius, yra, ir tai džiugina. Nepalyginsi su 2008-aisiais, kai sumokėjusi paskolą bankui galvodavau: Dievuli mano, ką daryti?“ – sako atlikėja ir renginių organizatorė Laima Tamulytė-Stončė, geriau žinoma kaip Mama Rock’n'Roll.

Tauta išmoko atsirinkti

Ne pirmus metus koncertus su grupe rengiantis Marijus Mikutavičius teigia, kad žmonės net ir pramogų rinkai bundant iš sąstingio viską skaičiuoja. „Jeigu motinai tektų rinktis tarp sūnaus ir jos pačios pirkinių, greičiausiai ji vis dėlto atsisakytų mėgstamo atlikėjo koncerto ir nupirktų vaikui ledų. Kai sunkiau gyvena klausytojai, tenka pasispausti ir atlikėjams“, – sako dainininkas.
Renginių organizatoriai tvirtina, kad pastarųjų metų situacija pramogų rinkoje visus daug ko išmokė: žiūrovai tapo protingesni ir suprato, kad mokėti verta tik už išties gerą produktą, o atlikėjai dar kartą peržiūrėjo savo programas, įkainius ir pasirodymų formatus.
Pasak J.Morkūno, prieš ketverius penkerius metus tauta troško Ryčio Cicino ir jo kūrinių, o dabar renkasi aukštesnio meninio lygio, gyvai dainuojančius ar grojančius muzikantus: Ericą Jennings, Jazzu, Donatą Montvydą, pianistą prof. Petrą Geniušą ir kt.
Ne pirmus metus pramogų pasaulyje besisukanti Natalija Bunkė patvirtina, kad užsakovai nuo fonograminių atlikėjų ir pigių pasistaipymų scenoje jau pavargo ir jų nebenori. „Jie moka, taigi jų teisė rinktis kokybišką produktą“, – sako pati už 3 tūkst. Lt honorarą į sceną lipanti ir privačiai koncertuojanti dainininkė.
Taigi Lietuvoje šiuo metu „ant bangos“ kokybiškai ir gyvai dainuojantys dainininkai.

Arenas pildo žvaigždės

Renginių organizatoriai pastebi dar vieną naują reiškinį – Lietuvai pasistačius didžiules arenas, muzikantų, gebančių surinkti pilnas žiūrovų sales, honorarai šoktelėjo kaip ant mielių. Dabar populiaresni dainininkai yra labiau linkę surengti keletą didesnių koncertų arenose, nei blaškytis po mažas sales. Bėda ta, kad tokių dainininkų Lietuvoje – mažuma.
Kaip pavyzdį galima paminėti Gytį Paškevičių. „Šis žmogus – unikalus. Tiek metų grojo koncertuose, kol pagaliau išėjo į arenas. Be jokio pavydo dėl jo pasidžiaugti norisi, tokie atlikėjai imponuoja“, – šiltų atsiliepimų apie šiaulietį negailėjo dainininkas Deividas Norvilas.
Koncertams didelėse arenose šiuo metu ruošiasi ir Andrius Mamontovas su buvusiais grupės „Foje“ muzikantais, M.Mikutavičius su grupe, netrukus atsikursiančios “Naktinės personos“, taip pat „Sel“.
Muzikos prodiuseris Martynas Tyla džiaugiasi, kad tuos pinigus, kuriuos anksčiau išleisdavome užsienio atlikėjams (vadinamajam sovietinių laikų palikimui ir nostalgijai, užpildančiai mūsų arenas), dabar galime skirti saviškiams. „Mūsų grandai, iškopę į arenas, suteikė postūmį ir kitiems atlikėjams labiau pasitikėti savimi. Žinoma, kiekvienam jų tenka prisiimti riziką, nes jeigu neateis pakankamai žmonių, už areną susimokėti vis tiek teks. Taigi gali nutikti ir taip, kad pagrindinis vokalistas atskaičius visus mokesčius uždirbs mažiau nei jo muzikantas“, – teigia M.Tyla.
Na, bet jei žiūrovų surinkti pavyksta, atlikėjai iš tokių koncertų uždirba gana solidžiai. „Jei atminsime, kad arenose telpa 20–30 tūkst. klausytojų, o bilietas kainuoja 50–60 Lt, 30 proc. surinktos sumos turėtų likti atlikėjui“, – atskleidžia prodiuseris. Kalbai pasisukus apie pramogų pasaulio pirmūnus, skaičiuojančius didžiausius honorarus, M.Mikutavičius neslėpė, kad kartkartėmis honorarai būna tiesiog iš piršto laužti. „Įsivaizduokite, kad jei man tingisi koncertuoti per Naujuosius metus, o organizatorius primygtinai kviečia, galiu paprašyti 50 tūkst. arba 100 tūkst. Lt. Tuomet esu tikras, kad mane paliks ramybėje, bet kažkas įsivaizduos, jog būtent toks mano honoraras“, – juokiasi pašnekovas.
Iš tiesų krepšinio himno autorius dabar į sceną kopia už kur kas mažesnį, tačiau pastaruoju metu beveik nekintantį – 16–17 tūkst. Lt honorarą. Panašiu uždarbiu gali pasigirti A.Mamontovas. G.Paškevičius pastaraisiais metais padarė smarkų šuolį: nuo 2011-ųjų jo honoraras padidėjo du kartus, iki 10–20 tūkst. Lt.
Daugelį muzikantų savo rengiamais šou tebelenkia Egidijus Dragūnas su „Sel“ (15–30 tūkst. Lt). Jo vadybininku dirbęs M.Tyla yra minėjęs, kad geriausiais laikais „Sel“ koncertų kaina net siekė nuo 20 iki 80 tūkst. Lt. „Nežinau, ar dar kada nors kokia lietuviška grupė galės prašyti tokių honorarų kaip „Sel“. Čia visiškas fenomenas ir išimtis iš taisyklės“, – grupės padėtį šalies kontekste vertina muzikos grupių prodiuseris Mindaugas Bendžius.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-41-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Iš gausybės šią vasarą organizuojamų festivalių keli išsiskiria dar nauja Lietuvoje idėja – skatinti pasilinksminimus be alkoholio. Paskutinį liepos savaitgalį Vilniaus rajono Gaveikių kaime vyks festivalis „Varom“, kuriame nebus prekiaujama jokiais alkoholiniais bei energiniais gėrimais ir netgi cigaretėmis.

O apsvaigę nuo alkoholio asmenys į festivalio teritoriją nebus įleidžiami.
Įmonės „Blaivios pramogos“ direktorius Paulius Mikšys teigia, kad idėja organizuoti festivalį, kuriame koncertuos „Antis“, „Happyendless“, ŽAS, „Skylė“, Andrius Kaniava, Vytautas V.Landsbergis ir kiti, išsirutuliojo iš vakarėlių be alkoholio, šiemet tris kartus surengtų sostinės klubuose. „Į pirmą susirinko apie 800, o į trečią – jau 1300 žmonių. Tai šeimos su vaikais, buvo net pensinio amžiaus žmonių, tačiau daugiausia mokiniai ir studentai“, – prisimena P.Mikšys.
Jo žodžiais, pasiklausyti populiarių Lietuvos atlikėjų koncerto klube, kuriame renginio metu neprekiaujama alkoholiu, rinkosi ne tik abstinentai, bet ir tie, kurie nori linksmintis be svaigiųjų gėrimų arba visai jų atsisakyti, tačiau iki šiol trūkdavo palaikymo. Tiesa, buvo ir tokių, kurie vis dėlto prašė, kad padavėjos įpiltų alaus.
Prieš ketverius metus pirmą kartą Lietuvoje surengto festivalio „Naisių vasara“, kuriame neprekiaujama alkoholiu, projektų vadovė Inga Karbauskienė prisimena, kad tada reikėjo išprašyti daugiau nei dešimt apsvaigusių žmonių, o šiemet toks buvo vos vienas kitas. „Nemažai žmonių įtariai žiūrėjo, nesuprato, kaip galima renginyje negerti, o dabar tai įvardija kaip renginio pranašumą, mat gali drąsiai atvažiuoti su mažais vaikais. Mes to ir siekiame, taip pat norime parodyti, kad kaimas yra gyvas, kad linksmintis galima be alkoholio“, – teigia I.Karbauskienė.
Beje, šiemet ne vienas vakarėlis „5M“ be alkoholio jau buvo surengtas ir Klaipėdoje.

Šios savaitės antroje pusėje Vilniuje jau 41-ą kartą vyks folkloro atlaidai – tarptautinis festivalis „Skamba skamba kankliai“. Kadangi šiemet vyksta Sereikiškių parko rekonstrukcija, renginiai persikels į kitas erdves. Ketvirtadienį festivalis prasidės Teatro, muzikos ir kino muziejaus kieme, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį daug renginių numatyta V.Kudirkos aikštėje ir Vilniaus senamiesčio gatvėse (Stiklių, Žydų, Gaono, Universiteto), taip pat kiemuose ir skveruose. Po keletą renginių planuojama surengti ir Radvilų rūmų muziejaus salėje, Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Vilniaus rotušėje. O Gedimino prospekte vyks tautodailininkų darbų mugė.

Jau tampa įprasta, kad nemokamos pramogos prekybos centruose privilioja kur kas daugiau žiūrovų nei svarbios mieste vykstančios parodos ir koncertai kartu sudėjus, netgi valstybinėms šventėms skirti miesto renginiai.
Didžiules lankytojų minias pritraukė ir šioms Velykoms skirti renginiai didžiuosiuose sostinės prekybos centruose. Pavyzdžiui, vien „Oze“ kovo 23-iąją, šeštadienį, kai vyko priešvelykiniai renginiai ir visi atėjusieji buvo dosniai vaišinami saldumynais, apsilankė daugiau nei 22 tūkst. žmonių. Vilniečiai atėjo pasižiūrėti ne tik renginių, bet ir įspūdingų velykinių dekoracijų, tarkime, milžiniško aptvaro su daugybe tikrų viščiukų. „Miesto vaikams, kurie neturi senelių kaime, tai tikra pramoga“, – sakė viena į renginį atėjusi vilnietė.
„Tai priklauso ir nuo oro, ir nuo didelių mieste vykstančių renginių ar algų dienų, bet skaičiuojame, kad per renginius lankytojų srautas mūsų prekybos centre vidutiniškai padidėja iki 30 proc.“, – sako „Ozo“ vadovė Inga Navickaitė.
Tuo tarpu prekybos ir pramogų centro „Panorama“ generalinė direktorė Amelija Rudenko-Navickienė pastebi, kad vykstant renginiams lankytojų padaugėja nuo 20 iki 100 proc.
Suprasdami, kad vien parduotuvėmis pirkėjų nebepriviliosi, didieji prekybos ir pramogų centrai kas mėnesį surengia po keletą didelių nemokamų renginių – į šeimas orientuotų koncertų, spektaklių, cirko pasirodymų ar madų šou, čia organizuojama ir vis daugiau tarptautinių parodų (pavyzdžiui, žmogaus kūno anatomijos paroda „Panoramoje“, Leonardo da Vinci išradimų, „Formulės 1“ bolidų, dinozaurų parodos „Oze“ ir kt.). Būtent tarptautinės parodos ir pritraukia į prekybos centrus didžiausius lankytojų srautus.
Tiesa, atėję smalsuoliai piniginių atverti neskuba: kaip pastebi „Ozo“ vadovė I.Navickaitė, parduotuvių apyvartos didėja mažiau, nes dalis žmonių ateina ne pirkti, o tik papramogauti. Bet, regis, šios išlaidos prekybos centrams atsiperka: dėl renginių parduotuvių apyvartos paprastai šokteli maždaug 10–30 proc., o per į pardavimą orientuotus renginius – net ir po kelis kartus.

Liepos 5–11 dienomis visame Šiaulių regione kunkuliuos 5-ųjų TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių „Šiauliai 2012“ renginiai.

„TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynės, priešingai nei profesionaliojo sporto, skirtos mėgėjams. Čia pirmenybė teikiama ne pergalei, bet dalyvavimui. Todėl žaidynių programoje numatyta ne tik 40 sporto renginių, bet ir gausi kultūros, sveikatingumo renginių programa, vyks tarptautinės konferencijos, forumai, – pasakoja žaidynių direktorius Kęstutis Petraitis. – Siekiame ne tik sudaryti progą dalyviams bei žiūrovams turiningai praleisti laiką, bet ir supažindinti su žaidynių šalies šeimininkės kultūra, tradicijomis, taip pat pristatyti kitų šalių dalyvių nacionalines sporto šakas ir žaidimus.“
Beje, į žaidynes užsiregistravo apie 4 tūkst. dalyvių iš 56 užsienio šalių.

Kultūros programos akcentas – žaidynių atidarymas ir nacionaliniai pasirodymai

5-ųjų TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių programoje – net 23 kultūros renginiai: menų festivaliai, koncertai, parodos, cirko artistų pasirodymai, mugės, liaudiškos vakaronės ir naktišokiai. Visi renginiai, išskyrus atidarymo ceremoniją, yra nemokami.
Liepos 6 d. Šiaulių arenoje vyksianti atidarymo ceremonija – išskirtinis renginys. Specialiai žaidynėms sukurtoje misterijoje unikalios vaizdo projekcijos, 500 muzikos atlikėjų, šokėjų, kaskadininkų ir oro gimnastų pristatys žaidynių koncepciją „Darnus žmogus – darnus pasaulis“. Taip pat didelis dėmesys skiriamas ir mūsų šalies istorijai, kultūrai, tradicijoms atskleisti.
Kitas žaidynių akcentas – nacionaliniai užsienio šalių delegacijų pasirodymai. Liepos 8 d. Šiaulių miesto stadione vyksiančios Pasaulio tautų dienos metu delegacijos pristatys tik joms būdingas, tūkstantmečių tradicijas išlaikiusias sporto šakas ir žaidimus.
Prancūzijos ir Hondūro delegacijos demonstruos šokius ant kojūkų, belgai – šaudymą iš senovinių lankų, olandai – įspūdingus šuolius su kartimis, Libano ir Ganos atstovai – karo šokius, švedai – vikingų „šachmatus“ kubb, lietuviai – ripką, uzbekai – imtynes kuraš, kinai – qi gong sveikatingumo mankštą.
Nacionalinių sporto šakų ir žaidimų demonstravimas į žaidynių programą įtrauktas neatsitiktinai. Žaidynes globoja UNESCO, kuri pabrėžia šių žaidimų ir sporto šakų, kaip nematerialiojo kultūros paveldo, išsaugojimo svarbą.

Sportas visiems, kaip aktualių visuomenės problemų sprendimų raktas

Žaidynių direktoriaus K.Petraičio teigimu, žaidynės – unikali proga atkreipti į save pasaulio dėmesį. Šią progą išnaudoti skuba ne tik Lietuva, bet ir įtakingos Europos bei pasaulio organizacijos. Pripažindamas TAFISA žaidynių Lietuvoje svarbą ir siekdamas pabrėžti sporto visiems idėją, Europos regionų komitetas liepos 5–6 d. rengia Švietimo, jaunimo, kultūros ir mokslinių tyrimų komisijos (EDUC) išvažiuojamąjį posėdį. Toks posėdis Lietuvoje vyks pirmą kartą, jame dalyvaus 27 šalių atstovai.
5-ųjų TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių dienomis Pasaulio sveikatos organizacija drauge su LR sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos universitetais taip pat inicijuoja sporto mokslo konferenciją.
Šių tarptautinių renginių metu bus dalijamasi patirtimi, sprendžiamos Europos bei pasaulio šalių bendruomenėms aktualios problemos: ligų prevencijos galimybės, skatinant sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą; sporto politikos priemonės, mažinant socialinę atskirtį, kuriant darbo vietas, ir daugelis kitų klausimų.
Ypatingą dėmesį žaidynių organizatoriai skiria ir verslo atstovams, jų galimybėms prisistatyti. Liepos 7–9 d. Šiaulių miesto judriausia vieta – Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaras – virs sveikatos ir verslo alėja. Čia vyks sveikos gyvensenos priemonių ir produktų mugė, kurioje Lietuvos įmonės bei organizacijos kviečiamos pristatyti savo veiklą, gaminamą ar platinamą produkciją, siūlomas sveikatingumo paslaugas.
„Užsienio delegacijų atstovai ypač domisi ekologiška produkcija, taip pat sporto, turizmo ir laisvalaikio galimybėmis Lietuvoje. Tad Lietuvos verslininkus kviečiame prisistatyti Sveikatos ir verslo alėjoje, o ieškantiems potencialių rinkų ar verslo ryšių Lietuvoje siūlome dalyvauti mūsų rengiamame tarptautiniame verslo forume „Darnus verslas – darnus pasaulis: ekologija ir ekonomika“, – ragina žaidynių direktorius K.Petraitis.

Priminsime, kad TAFISA, Tarptautinė sporto visiems asociacija (angl. The Association For International Sport for All), buvo įkurta 1991 m. Bordo mieste (Prancūzija). Ji vienija 180 narių, remiančių sporto visiems judėjimą ir idėjas, iš 120 šalių.

Nijolė Kinderytė

Gegužės 24 d., ketvirtadienį, 18 val. Memelio teatro miuziklas „(ne)Laimingi žmonės“ „(ne)Laimingi žmonės“ – vieno baro istorija. Kasvakar į jo sceną žengianti dainininkė yra įvairiausių gyvenimiškų istorijų liudytoja.

Siužetai kartojasi, žmonės keičiasi: vienišiai, meilės nekenčiantys ir save mylintys labiau už viską, kareiviai, laisvo elgesio merginos – jie visada užsuka į barą tam, kad už jo durų paliktų savo realų gyvenimą. Kiekvienas staliukas – vis kita gyvenimo istorija. Kas yra laimė? Kaip gyventi? Visada yra ir kitas pasirinkimas. Reikia tik išdrįsti jį pamatyti, siūlo miuziklo kūrėjai.

Gegužės 26 d., šeštadienį, 19 val. „IKRA savaitė“ finalinis uždarymo renginys: IKRA MADA ir I muzikinių vaizdo klipų konkurso IKRA LIKE apdovanojimų ceremonija!

Publika yra kviečiama į intriguojantį susitikimą su mada ir videomenu, dinamiškomis kūrybos sritimis. Mados renginio IKRA MADA ir I muzikinių vaizdo klipų konkurso IKRA LIKE sąjungos rezultatas – įspūdingas dizaino, muzikos ir videomeno šou.

Ant IKRA MADA podiumo kolekcijas pristatys žinomi uostamiesčio dizaineriai bei kūrybinį kelią pradedantys jų kolegos iš sostinės. Jų išmonės spektras aprėpia visą drabužių dizaino krypčių ir tendencijų įvairovę: nuo praktiškų ir klientų pasitikėjimą pelniusių sprendimų kasdienai iki stebinančių fantazijų, įgyvendintų netikėčiausiomis priemonėmis.

I muzikinių vaizdo klipų konkursas IKRA LIKE, kaip sufleruoja pavadinimas, pasitelkė populiariausio socialinio tinklo galimybes populiarinant tautiečių sukurtus vaizdo klipus. Trimatė grafika, humoras, netikėti techniniai sprendimai – Lietuvos klipų kūrėjai turi kuo nustebinti! Vakaro metu išvysite kompetentingos komisijos bei žiūrovų išrinktus geriausius konkurso klipus.

www.creativeklaipeda.lt – informacija

Išsamesnė informacija: www.creativeklaipeda.lt/ikra-savaite-2012

Pastaraisiais metais Naujųjų metų sutikimo naktis tampa labiau asmenine švente: gyventojai vis dažniau savo pramogomis rūpinasi patys, be to, vėl padaugėjo švenčiančiųjų ne baruose ar restoranuose, o namie.

Pasak renginių organizavimo įmonės „A.Nomeika ir partneriai“ vadovo Algirdo Nomeikos, šiemet renginių užsakymų šventiniu laikotarpiu nei sumažėjo, nei padaugėjo – jų panašiai kaip ir ankstesniais metais. Vis dėlto jis pastebi naują tendenciją – gyventojai vis dažniau stengiasi organizuoti šventes savo jėgomis ir tik išsinuomoja iš įmonių būtiną įrangą. Be to, dauguma gyventojų ir bendrovių švenčių proga dažniau renkasi dovanoti daiktus, o ne renginius.
Naujametės linksmybės baruose, restoranuose, klubuose ir kitose pramogų vietose šiemet kainuos daugmaž tiek pat, kiek ir pernai. Vilniaus restoranuose ir klubuose Naujųjų šventimas svyruoja nuo 150 iki 400 Lt asmeniui. Pavyzdžiui, vienas brangiausių yra televizijos bokšte įsikūręs restoranas „Paukščių takas“, kuriame naujametė vakarienė vienam žmogui atsieis 360 Lt.
Kauno restoranuose įkainiai kuklesni ir dažniausiai neviršija 200 Lt asmeniui.

Kalėdinėse sostinės koncertų afišose – tradicijos ir staigmenos.

Kone giliausias šaknis įleidusi ir lig šiol „nenudžiūvusi“ sostinės naujamečių koncertų klasika – tai Josepho Haydno „Atsisveikinimo simfonijos“ atlikimas Šventų Jonų bažnyčioje. Šiai tradicijai – daugiau kaip keturi dešimtmečiai. Per juos ne vienas Lietuvos kamerinio orkestro muzikantas užpūtė savo žvakę visiems laikams, tačiau išėjusiųjų vieton stojo jauni muzikantai. O prieš tai, kol muzikantai išsiskirstys ir užges paskutinės žvakės, šių metų koncerte dar skambės Antonio Vivaldi, Johanno Sebastiano Bacho ir Wolfgango Amadeaus Mozarto kūriniai.
Paskutinį metų vakarą klausytojus didžiojon Nacionalinės filharmonijos salėn kasmet kviečia ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Prie dirigento pulto jau 45-ą naujametį vakarą savo karjeroje stos orkestro meno vadovas Juozas Domarkas. Šįmet klausytojams siūlomas nuotaikingas kokteilis iš operų arijų ir Aramo Chačaturiano, Franzo Leharo, Johanneso Brahmso bei valsų karaliaus Johanno Strausso kūrinių.

Naujosios tradicijos

Maskvos miesto baleto naujametės gastrolės Vilniuje irgi jau tampa tradicija. Būtent rusų dėka sostinės baleto mėgėjai paskutinį metų vakarą kasmet gali mėgautis „Spragtuku“. Nacionalinio operos ir baleto teatro šokėjai tądien pristatys „Žydrojo Dunojaus“ premjerą, o labai pasiilgusiems „Traviatos“ diena anksčiau (gruodžio 30-ąją) teks keliauti į Kauno valstybinį muzikinį teatrą.
Įprasta jau tapo ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro kalėdinių koncertų serija Kongresų rūmuose. Joje – pasirodymai įvairiausių muzikos žanrų gerbėjams: nuo operų arijų ir meilės romansų iki gospelo giesmių bei roko baladžių. Geriausiai klausytojams pažįstama „The Queen Simphony“, paremta legendinės grupės kūrybinio palikimo interpretacijomis.
Dešimtmetį jau švenčia ir „Liepsnojančio Kalėdų ledo“ čiuožėjų pasirodymų tradicija. Ką iš ledo arenos draugų į svečius šįmet pasikvies Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko – kol kas paslaptis.

Gastrolių ritmai

Užsienio žvaigždės retai pasitinka Naujuosius Lietuvoje, tačiau keletą žymių svečių šventinę savaitę Vilniuje vis dėlto išvysime. Pirmoji – tai nesenstanti (arba lėtai senstanti…) roko karalienė Suzi Quatro, kurią vyresnioji publikos dalis iš savo jaunystės pamena kaip patrakusią visuomet odiniais drabužiais apsitempusią merginą su gitara ir smarkiai plaikstomais plaukais.
Ne mažiau laukiamas svečias – serbų režisierius, aktorius ir muzikantas Emiras Kusturica su pašėlusiais Balkanų muzikos ritmais. Jį šiose gastrolėse ir vėl lydės ištikimieji „No Smoking Orchestra“ (serbiškai – „Zabranjeno Pušenje“) vyrukai.
Klasikinės muzikos gerbėjai turėtų atkreipti dėmesį į Gidono Kremerio vadovaujamo orkestro „Kremerata Baltica“ gastroles Nacionalinėje filharmonijoje. Šįkart jie savo programos pagrindu pasirinko rašytojo Vytauto V.Landsbergio apsakymus, kuriuos scenoje skaitys pats autorius.

30 Kalėdų savaitės koncertų Vilniuje

25 d. 13 val. Švento Kazimiero bažnyčioje – valstybinis pučiamųjų orkestras „Trimitas“
26 d. 13 val. Švento Kazimiero bažnyčioje – Vilniaus savivaldybės choras „Jauna muzika“
26 d. 18.30 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – Kalėdų muzikos koncertas, dalyvauja Julija Stupnianek, Regina Šilinskaitė ir Vytautas Bakula
26 d. 18.30 val. Vilniaus paveikslų galerijoje – Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė
26 d. 19 val. Kongresų rūmuose – šventinis koncertas „The Queen Simphony“
27 d. 18.30 val. Vilniaus paveikslų galerijoje – solistas Rafailas Karpis ir pianistas Darius Mažintas
27 d. 19 val. Kongresų rūmuose – gospelų koncertas „Oh Happy Day“ su Rosita Čivilyte ir Jeronimu Miliumi
27 d. 19 val. Šventos Kotrynos bažnyčioje – kalėdinis džiazas su Evelina Sašenko
27 d. 20 val. Vilniaus pramogų arenoje – Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko. „Liepsnojantis Kalėdų ledas 2011“
27 d. 20 val. Menų spaustuvėje – Andrius Kulikauskas ir grupė „Kuli Family“. „Viskas apie jąją“
28 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje, 31 d. 19 val. Muzikos ir teatro akademijoje – Valstybinis Vilniaus kvartetas ir pianistė Golda Vainberg-Tatz
28 d. 19 val. Menų spaustuvėje – trupės „No Theatre“ teatralizuotas koncertas „Metronomes“
28 d. 19 val. Kongresų rūmuose – Sasha Song, Donatas Montvydas ir Rosita Čivilytė koncerte „Simply the best“
28 d. 20 val. Vilniaus „Siemens“ arenoje – naujametis Suzi Quatro koncertas
29 d. 18.30 val. Vilniaus paveikslų galerijoje – pianistas Petras Geniušas
29 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – Čiurlionio kvartetas ir fleitininkas Stefanas Negura
29 d. 19 val. Vilniaus pramogų arenoje – Emiras Kusturica ir „No Smoking Orchestra“
29 d. 19 val. Kongresų rūmuose – Jeronimas Milius, Česlovas Gabalis ir Povilas Meškėla koncerte „Roko baladės“
29 d. 19 val., 31 d. 17 ir 20 val. Vilniaus šventos Kotrynos bažnyčioje – Joana Amendoeira. „Fado: Portugalijos kerai“
30 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – „Kremerata Baltica“ ir akordeonininkas Bjarke Mogensenas. Vytauto V.Landsbergio „Kalėdų nakties sapnas“
30 d. 19 val. Kongresų rūmuose – Ieva Prudnikovaitė ir Jeronimas Milius koncerte „Ištarki man myliu…“
30 d. 18 val. Šventos Kotrynos bažnyčioje – Liuba Nazarenko. „Romansų grožio pakerėta“
31 d. 17 ir 19.30 val. Taikomosios dailės muziejuje – solistai Natalija Katilienė, Steinas Skjervoldas ir kamerinis ansamblis „Vilniaus arsenalas“
31 d. 17 val. Kongresų rūmuose – Lilija Gubaidulina ir Vaidas Vyšniauskas koncerte „Gražiausios operų arijos“
31 d. 18 val. Vilniaus pramogų arenoje – Maskvos miesto baletas. „Spragtukas“
31 d. 18 ir 20 val. Šventų Jonų bažnyčioje Vilniuje – Lietuvos kamerinis orkestras. „Atsisveikinimo simfonija“
31 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – Joana Gedmintaitė, Liudas Mikalauskas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras
31 d. 19 val. Kongresų rūmuose – Merūnas Vitulskis, Laimonas Pautienius, Lauryna Bendžiūnaitė ir Ieva Prudnikovaitė. Naujametis koncertas „La bella voce“
31 d. 19 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – baleto premjera „Žydrasis dunojus“
31 d. 20 val. „Siemens“ arenoje – Viačeslavo Ganelino miuziklas „Velnio nuotaka“

Atsikvėpti nuo krepšinio “Eurobasket” svečiai galės per koncertus, lankydamiesi amatų mugėse ar dalyvaudami masinėse miestų šventėse.

Šeši Lietuvos miestai, kuriuose vyks Europos krepšinio čempionatas, pasirūpino ne tik sportinių, bet ir kultūrinių renginių programa. Įprastai šurmuliuos Vilnius, atgis ramūs Alytus, Šiauliai, Panevėžys. Siauresnę kultūrinių ir visuomeninių renginių programą siūlo Kaunas ir Klaipėda, tačiau šiuose miestuose tai kompensuos krepšinio pramogos.

Šiauliai ir Panevėžys švęs savo gimtadienius

Nors oficialus Šiaulių miesto gimtadienis siejamas su Saulės mūšio data – rugsėjo 22-ąja, įprastai ši šventė dėl geresnių oro sąlygų paankstinama savaite ar dviem. Šiemet ji atkelta dar anksčiau, į rugsėjo 2–3 dienas – tada, kai Šiauliuose dėl patekimo į ketvirtfinalį grumsis serbai, Izraelio krepšininkai, latviai, italai, prancūzai ir vokiečiai.
Šiauliai minės 775-ąsias miesto įkūrimo metines ir tam yra parengę platų pramogų spektrą. Renginio programoje paminėta per pusšimtį įvairių muzikos atlikėjų, pradedant senosios kartos “Vairu” ar “Joniu”, baigiant konceptualią muziką kuriančiomis šiuolaikinėmis grupėmis “Rasabasa” ar “Fusedmarc”. Be muzikinės programos, numatomos vietinių filmų peržiūros, parodų atidarymai, netgi “tiuninguotų” automobilių ekspozicija.
Analogišką, bet jau trijų dienų gimtadienio šventę siulys ir Panevėžys, kuris atvers duris ir teatrui – vyks tarptautinis lėlių teatro festivalis.
Ypač didelis miesto gyvenimo pagyvėjimas numatomas Alytuje – tą savaitę, kai čia vyks čempionato grupės varžybos, bus organizuojama kultūrinė programa “Miestas mieste”. Dieną joje bus supažindinama su lietuvių nacionaline kultūra, o vakarais į sceną žengs roko grupės.

Kaune ir Klaipėdoje pagrindinis dėmesys – krepšiniui

Klaipėda jūros šventę, burlaivių regatą ir kitus didžiuosius miesto renginius jau yra paminėjusi, dėl to čia daugiau numatoma krepšinio atrakcijų. “Mūsų tokia specifika – rudeniop miesto gyvenimas aprimsta. Tačiau čempionato metu tikrai bus ką veikti: viena iš centrinių miesto aikščių bus paversta didžiule krepšinio aikštele, kitoje organizuojami šalių, kurių komandos žais Klaipėdoje, folkloro kolektyvų pasirodymai”, – kalba Dalia Grikšaitė, viena iš čempionato organizatorių uostamiestyje.
Nors finalinis čempionato etapas vyks Kaune, renginių lyderis yra sostinė. Be šiaulaikinės lietuvių muzikos lyderius sukviesiančio festivalio “Vilnius Live 2011″, čia daug dėmesio skiriama ir intelektualiai pramogai: vyks mados ir meno festivalis “arMADA”, bus rodoma opera “Eugenijus Oneginas”, o Valdovų rūmai jau dabar kviečia registruotis į nemokamą italų vokalinio ansamblio koncertą. Vilniuje rugsėjo pradžioje organizuojamos ir miesto dienos, tačiau jos baigsis dar iki čempionatui atkeliaujant į sostinę.
Kaune kultūrinių renginių pasiūla mažesnė, tačiau daug dėmesio skiriama krepšiniui: viso čempionato metu senosios prieplaukos amfiteatre vyks “Krepšinio fiesta”, kurioje – visų rungtynių tiesioginė transliacija, taip pat koncertai, susitikimai su krepšinio veteranais. Nuo sporto pavargusieji miestiečiai bus kviečiami į kultūrinio projekto “Einam 2011″ renginius.

Svarbiausi kultūriniai ir visuomeniniai renginiai miestuose, kuriuose organizuojamas čempionatas:

Alytuje (rungtynės vyks rugpjūčio 31–rugsėjo 5 d.):
Kas vakarą po koncertą – grupių “Freaks on Floor”, “Soul Stealer”, krepšinio himnų atlikėjų Marijono Mikutavičiaus, Manto Jankavičiaus,  Mios ir kt.
Regiono kapelų šventė “Dzūkiškas šėlsmas”, liaudies amatų mokykla

Šiauliuose (rungtynės vyks rugpjūčio 31–rugsėjo 5 d.):
Miesto gimtadienis “Šiaulių dienos 775″ – per 50 koncertų, parodos, filmų peržiūros
Tarptautinis Ch.Frenkelio vilos klasikinės muzikos festivalis

Panevėžyje (rungtynės vyks rugpjūčio 31–rugsėjo 5 d.):
508-asis miesto gimtadienis. Pirmą dieną – koncertai jaunimui, antrą – Aukštaitijos folkloro šventė, trečią – Lietuvos duatlono čempionatas
Tarptautinis lėlių teatro festivalis “Lagaminas”

Klaipėdoje (rungtynės vyks rugpjūčio 31–rugsėjo 5 d.):
Koncertai folkloro muzikantų iš tų šalių, kurių komandos žais Klaipėdoje: Belgijos, Bulgarijos, Gruzijos, Rusijos, Slovėnijos ir Ukrainos
Rugsėjo 1-osios koncertas jaunimui su “Bix”, “Lemon Joy”, Linu Adomaičiu ir kt.

Vilniuje (rungtynės vyks rugsėjo 7–12 d.):
Šiuolaikinės lietuviškos muzikos festivalis “Vilnius Live 2011″
Meno ir madų festivalis “arMADA”
D.Ibelhauptaitės režisuota opera “Eugenijus Oneginas”

Kaune (rungtynės vyks rugsėjo 14–18 d.):
Renginių ciklas “Einam 2011″ – klasikinės ir šiuolaikinės muzikos koncertai, lindihopo pamokos, vakarai jaunimui
Tradicinių amatų ir kultūrinio paveldo mugė
Menų akcijos Laisvės alėjoje

Rugpjūčio 25 – rugsėjo 25 dienomis sostinėje įvyks per 150 kultūrinių, sporto ir turistinių renginių vilniečiams ir miesto svečiams. Vilniuje, šalia arenos, kurioje vyks rungtynės, taip pat numatyta vieta viešoms čempionato rungtynių tiesioginėms transliacijoms didžiajame ekrane.

Likus trims savaitėms iki čempionato pradžios, www.vilnius.lt/eurobasket svetainėje skelbiamas čempionato metu sostinėje vyksiančių renginių kalendorius bei kita naudinga informacija.

„Muzikos mylėtojus kas vakarą kvies įvairūs muzikos renginiai – nuo Kristupo vasaros festivalio koncertų iki bliuzo, džiazo ar sakralinės muzikos vakarų. Scenos menų gerbėjams – baletas, šiuolaikinių šokių pasirodymai, istoriniai teatralizuoti spektakliai ir modernios operos. Vakarais taip pat vyks naujojo cirko pasirodymai, kinas po atviru dangumi, gatvės kultūros festivalis, įvairios mugės ir parodos. Beje, sostinės svečiams numatytas platus spektras turistinių ekskursijų po Vilnių įvairiomis kalbomis“, – sako l. e. Vilniaus mero pareigas Romas Adomavičius.

Rugsėjo 2 dieną prasidėsiantys „Sostinės dienų“ renginiai kvies į Gedimino prospekte vyksiančią mugę, pilną muzikos, šokio, teatrinių improvizacijų, literatūros, poezijos ir kitų renginių.

Naudinga informacija apie renginius interneto svetainėje www.vilnius.lt/eurobasket bus paskelbta ir anglų kalba.