Kauno miesto meru ketvirtadienį netikėtai išrinktas liberalas Rimantas Mikaitis. Jis šiose pareigose pakeis konservatorių Andrių Kupčinską.

Kauno mero rinkimai pasuko netikėta linkme, žlugus anksčiau suformuotai koalicijai tarp konservatorių, liberalų, “tvarkiečių” ir partijos “Jaunoji Lietuva”.

Šis blokas žadėjo mere rinkti advokatę Aušrą Ručienę iš “Tvarkos ir teisingumo” partijos, tačiau ketvirtadienio rytą kandidatuoti į merus nusprendė ir liberalas R.Mikaitis bei konservatorius A.Kupčinskas. R.Mikaitis BNS sakė, kad liberalus pasitraukti iš suderėtos koalicijos paskatino nenoras mere matyti “tvarkietės” A.Ručienės.

Už R.Mikaitį balsavo 25 savivaldybės tarybos nariai, už A.Kupčinską – 12, už A.Ručienę – keturi. Tai reiškia, kad R.Mikaitis slaptame balsavime turbūt sulaikė visų tarybos narių paramos, išskyrus konservatorius ir “tvarkiečius”.

“Viską darysiu, kad Kaunas taptų šiuolaikiškas, patrauklus, geras gyventi, patogus gyventi miestas”, – po balsavimo kreipdamasis į tarybos narius sakė R.Mikaitis.

“Šitos pareigos uždeda ir didelę atsakomybės naštą, kurią, tikiuosi, visi kartu mes sugebėsime pakelti”, – teigė R.Mikaitis.

Po mero rinkimų taryba pradėjo rinkti vicemerus. Pirmasis mero pavaduotoju pasiūlytas su verslininko Visvaldo Matijošaičio nepartinių kandidatų sąrašu į tarybą patekęs Povilas Mačiulis, kuriam yra tik 24 metai. Jis sakė dabar studijuojantis ekonomiką ir dizainą ketvirtame kurse. “Priimu tai kaip iššūkį”, – sakė jaunasis politikas.

Alytaus rajono meru ketvirtadienį vykstančiame pirmajame naujosios tarybos posėdyje perrinktas iki šiol rajonui vadovavęs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Algirdas Vrubliauskas.

Jam mero kėdę pavyko išsaugoti sulaukus 18 rajono politikų palaikymo iš 25, nepaisant to, kad tarybos posėdžio salę prieš balsavimą paliko septyni tarybos nariai – keturi socialdemokratai ir trys valstiečiai liaudininkai.

Daugiau kandidatų į merus čia iškelta nebuvo.

A.Vrubliauskas pastaruoju metu rajonui vadovavo nuo 2007 metų, jis čia taip pat yra buvęs meru 1997-2003 metais.

Šią savaitę susitarę dėl bendro darbo savivaldybės taryboje paskelbė susitarę 16 politikų: TS-LKD, Naujosios sąjungos atstovai ir “tvarkiečiai”.

Jie teigė remsiantys smulkų ir vidutinį verslą, darbo vietų kūrimą, taikysiantys mokesčių lengvatas, ieškosiantys galimybių mažinti vandens kainą gyventojams, renovuosiantys “perspektyvių” švietimo ir kultūros įstaigų pastatus.

Koalicija taip pat žadėjo stengtis, kad mokėjimas už atliekų tvarkymą ir lengvatų tvarka būtų kuo skaidresnė, stiprinti seniūnaičių ir kaimo bendruomenių vaidmenį sprendžiant vietos gyventojų problemas, suteikti daugiau savarankiškumo seniūnams.

Taip pat tvirtino ketinantys savivaldybėje įdiegti elektroninio balsavimo sistemą, galimybę tarybos posėdžius stebėti internete.

Alytaus rajone daugumą – 8 iš 25 – mandatų laimėjo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, šešias vietas gavo Naujoji sąjunga, keturias – socialdemokratai, tris – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, po dvi – partija “Tvarka ir teisingumas” bei Darbo partija.

Alytaus mero poste lieka socialdemokratas Feliksas Džiautas.

Ketvirtadienį už jį balsavo 18 iš 26 pirmajame naujosios miesto tarybos posėdyje dalyvavusių Alytaus politikų.

F.Džiautas rinkimuose nugalėjo liberalcentristą Gediminą Jegelevičių ir “tvarkietį” Gintarą Šurkų, kurie gavo atitinkamai šešis ir du balsus.

Iš viso tarybos posėdžio pradžioje į merus buvo iškeltos keturios kandidatūros, tačiau ketvirtoji – “darbietė” Danguolė Juozapavičienė – savo kandidatūrą atsiėmė.

F.Džiautas prisistatydamas posėdyje vardino tokius prioritetinius darbus kaip verslo plėtra, investicijų pritraukimas, darbo vietų kūrimas.

Jis taip pat siūlė įkuri savivaldybės komunalinių paslaugų įmonę, žadėjo rūpintis, kad mieste neliktų nesutvarkytų pastatų, spręsti ir apleistos buvusios autobusų stoties klausimą, steigti jaunimo užimtumo centrą, baigti mokyklų tinklo pertvarką, didinti sporto komandų finansavimą.

Anot jo, koalicija taip pat užsibrėžusi tikslą pabaigti tvarkyti Naująją gatvę, kurioje antroji juosta nebaigiama įrengti nuo praėjusių metų, plėsti Pirmojo Alytaus kapines, pertvarkyti miesto viešąjį transportą, peržiūrėti šilumos kainas.

Meras taip pat pabrėžė, kad visi projektai bus vertinami antikorupciniu požiūriu.

F.Džiauto kandidatūrą buvo susitarę paremti valdančiąją koaliciją Alytuje sudarę septyni socialdemokratai, po keturis TS-LKD ir Naujosios sąjungos atstovus, trys Darbo partijos, du Liberalų sąjūdžio nariai bei ir vienas “tvarkietis”.

Ši plati koalicija turi 21 vietą taryboje iš 27. Tačiau F.Džiauto kandidatūrą į merus ketvirtadienį palaikė ne visi 21, o 18 tarybos narių.

Už koalicijos ribų lieka dar trys į tarybą išrinkti partijos “Tvarka ir teisingumas” nariai ir trys liberalcentristai.

Alytaus taryba ketvirtadienį taip pat rinks vicemerus. Į šiuos postus buvo numatytos konservatoriaus Dobilo Kurtinaičio ir D.Juozapavičienės kandidatūros.

F.Džiautas miestui vadovauja nuo praėjusių metų gruodžio pradžios. Jis mero poste pakeitė korupcija įtariamą Č.Daugėla, netekusį pareigų spalio mėnesį.

Č.Daugėla spalio pradžioje buvo suimtas dėl galimų nusikaltimų, susijusių su Alytaus miesto stadiono ir futbolo aikštės rekonstrukcijos darbų projektavimu bei viešaisiais pirkimais, bet vėliau jis paleistas į laisvę.

Palangos savivaldybės tarybos posėdyje ketvirtadienį meru išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Šarūnas Vaitkus.

Jis buvo vienintelis iškeltas kandidatas, iškeltas į šį postą. Š.Vaitkus šiose pareigose pakeis liberalcentristą Vytautą Stalmoką.

Konservatoriai per vasarį vykusius savivaldybių tarybų rinkimus Palangoje gavo šešias vietas iš 21 ir turi daugiausiai mandatų kurorto valdžioje. Jie kartu su keturias vietas iškovojusia Liberalų ir centro sąjunga, tris vietas gavusiu Liberalų sąjūdžiu bei Lietuvos centro partija, kuriai atiteko dvi vietos, sutarė sudaryti valdančiąją koaliciją.

Pagal koalicinį susitarimą, vicemero postas pažadėtas liberalcentristui Sauliui Simei, o administracijos direktore turėtų tapti konservatorė Akvilė Kilijonienė.

Į valdančiąją daugumą nepateko po du mandatus iškovojusių socialdemokratų, Naujosios sąjungos ir partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovai.

Kupiškio meru toliau dirbs valstietis liaudininkas Jonas Jarutis, vadovaujantis rajonui nuo 2007 metų.

Mero rinkimus ketvirtadienį vykusiame pirmajame naujosios tarybos posėdyje jis laimėjo 18 balsų persvara iš 25. Likusieji septyni tarybos nariai buvo prieš jo kandidatūrą.

Rinkimuose J.Jarutis dalyvavo be konkurentų.

Iš pradžių buvo iškelta dar viena kandidatūra į merus – su Nepartinių ir nepriklausomų koalicija į tarybą patekęs Povilas Gurklys, bet vėliau jis varžytis su J.Jaručiu atsisakė.

Kupiškyje Valstiečių liaudininkų sąjunga laimėjo devynis mandatus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – šešis, Lietuvos socialdemokratų partija – keturis, Darbo partija ir Nepartinių ir nepriklausomų koalicija – po tris mandatus.

Kauno rajono mero poste lieka socialdemokratas Valerijus Makūnas, kurio partija per rinkimus laimėjo 12 mandatų iš 27.

V.Makūnas ketvirtadienį vykusiame pirmajame naujosios tarybos posėdyje sulaukė 20 tarybos narių palaikymo, septyni politikai pasisakė prieš jį. Daugiau kandidatūrų iškelta nebuvo.

Meras BNS sakė, kad valdantieji ketina tęsti ankstesnėje kadencijoje pradėtus darbus, tarp jų – Europos Sąjungos investicinius projektus, viešosios paskirties, infrastruktūros plėtros, socialiniai projektus.

“Taip pat labai svarbu prioritetu laikant švietimą, kultūrą, socialinius dalykus užtikrinti tų paslaugų kokybiškumą, lėšų paiešką. Ypatingai socialinėje srityje – už tų paslaugų priartinimą prie žmogaus, švietime – už kokybę, tinklo sutvarkymą”, – BNS teigė V.Makūnas.

Anot jo, sunkiausia yra ikimokyklinio ugdymo tinklo padėtis – trūksta vietų priemiestinėse tokio ugdymo įstaigose.

Pasak jo, valdantieji taip pat ketina skatinti socialiai atsakingą verslą, išlaikyti “nulinius” žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių tarifus.

Kauno rajone Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai gavo šešias, Darbo partija – tris, partija “Tvarka ir teisingumas”, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga ir Liberalų sąjūdis – po dvi vietas.

Anot V.Makūno, koalicijos sutartį pasirašė socialdemokratai, “darbiečiai” ir Valstiečių liaudininkų sąjunga, tačiau ketvirtadienį posėdyje palaikymą išsakė ir “tvarkiečiai” bei vienas iš Liberalų sąjūdžio atstovų.

Molėtams toliau vadovaus Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Stasys Žvinys.

Jis ketvirtadienį per pirmąjį tarybos posėdį sulaukė 19 tarybos narių iš 22 jame dalyvavusių palaikymo. Daugiau kandidatų iškelta nebuvo.

Iš 25 tarybos mandatų čia daugiausia – dešimt – laimėjo TS-LKD, penkias vietas gavo Lietuvos socialdemokratų partija, keturias – Liberalų sąjūdis, po tris – Darbo partija ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga.

Pasak S.Žvinio, dėl koalicijos susitarė konservatoriai, socialdemokratai, Valstiečių liaudininkų sąjunga ir Liberalų sąjūdis.

Mažeikių meru ketvirtadienį vykusiame pirmame naujos rajono savivaldybės tarybos posėdyje išrinktas socialdemokratas Antanas Tenys.

Jo kandidatūrą palaikė 21 iš 27 tarybos narių. Už mero posto siekusią Daivą Šideikienę, kuri į tarybą išrinkta kaip savarankiškai išsikėlusi kandidatė, antradienį balsavo du tarybos nariai. Keturi balsavimo biuleteniai mero rinkimuose buvo sugadinti.

Mero poste A.Tenys keičia Vilhelmą Džiugelį, kuris miestui vadovavo nuo 2003 metų.

Valdančiąją koalicija Mažeikiuose sudarys aštuoni socialdemokratai, po keturis “tvarkiečius” ir valstiečius liaudininkus bei du darbiečiai.

Opozicijoje dirbs D.Šideikienė, du konservatoriai, trys Vilhelmo Džiugelio jungtinės lyderių koalicijos “Mums rūpi Mažeikių kraštas” atstovai ir trys save išsikėlusių kandidatų koalicijos “Kitaip” atstovai.

Kaišiadorių meru trečiai kadencijai perrinktas Liberalų sąjūdžio atstovas Romualdas Urmilevičius.

Meru čia nuo 2003-iųjų renkamas politikas ketvirtadienį sulaukė 19 iš 25 tarybos narių palaikymo.

Jo atstovaujamas Liberalų sąjūdis ir socialdemokratai per rinkimus laimėjo po septynis mandatus iš 25, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai gavo tris, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, Darbo partija ir Liberalų ir centro sąjunga – po dvi vietas, o po vieną mandatą gavo Krikščionių partija ir pats išsikėlęs Pranciškus Alfredas Šliužas.

Plačią koaliciją čia sudaro Liberalų sąjūdis, socialdemokratai, “darbiečiai”, liberalcentristai ir Valstiečių liaudininkų sąjunga.