BFL

Nuo 2013 m. daugiabučiai renovuojami kur kas sparčiau nei iki šiol, tačiau per 12 metų nuo programos pristatymo renovuota tik apie 2 tūkst. iš daugiau nei 30 tūkst. renovuotinų namų. Per daug nesitikima pasiekti ir per ateinančius metus, nes mažės parama ir rasis kitokių kliūčių.

Gytis KAPSEVIČIUS

Skirtingos keturių daugiabučių istorijos

Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, nelyginiais numeriais pažymėti keturi identiškai projektuoti penkia­aukščiai namai puikiai iliustruoja visos Lie­tu­vos daugiabučių renovacijos istoriją. 3-iuoju nu­me­riu pažymėtas penkiaaukštis – vienas pirmųjų sėkmingai renovuotų daugiabučių Vilniaus mieste. Jis modernizuotas dar 2005 m.

Aplinkiniai namai susidūrė su nesklandumais. 1-uoju numeriu pažymėtas namas išoriškai beveik ne­­siskiria nuo trečiojo, tačiau jo renovacija dar ne­baigta – jis „nepriduotas“. 5-ojo namo renovacija taip pat vyksta iki šiol, tačiau kol kas apšiltinama tik viena namo pusė, o 7-uoju numeriu pažymė­tas namas taip ir stovi statybininkų net nepaliestas.

„Visiems keturiems namams buvo padaryti tech­niniai projektai. Anksčiau reikėdavo surinkti pir­minį kapitalą, kad galėtume gauti paskolą, o na­mo gyventojai daugiausia buvo vyresnio am­žiaus, jiems ta naujovė buvo sunkiai suprantama. Su­si­rin­ki­mai vykdavo vangiai arba nevykdavo, gy­ven­to­jams trūkdavo informacijos, ir mūsų na­mas tuo me­­tu liko nerenovuotas“, – „Veidui“ pasakoja 5-ojo namo bendrijos pirmininkė Birutė Gal­di­kie­nė.

Dar blogiau, kad šio namo renovacija užsitęsė. „2014 m. balandį jau turėtas statybos leidimas, be­veik iškart pradėti darbai, bet jie buvo vilkinami, rangovą ištiko finansinės problemos: darbininkų ne­­rasdavo, darbai nevykdavo. 2016 m. statybos įmonei iškeltas bankrotas, mūsų darbai sustojo“, – prisimena B.Galdikienė.

Pirmininkės teigimu, per dvejus metus padaryta tik apie 20 proc. darbų. Namas ilgą laiką stovėjo apstatytas stelažais ir padengtas šilumos izoliacinės medžiagos plokštėmis, kurios netrukus atsilupo. Tiesa, dabar darbai atsinaujino: nutraukus su­tartį su pirmąja įmone ir pasirašius ją su kita, pra­­dėta iš naujo apšiltinti pastato fasadą.

Vis dėlto pirmininkė nėra tikra, ar renovacija bus baigta iki 2017 m. Tai palengvintų namo gy­ven­tojams tenkančių investicijų dalį: jei darbai bus baig­ti iki 2017 m., valstybė kompensuos 40 proc. lė­šų, baigus vėliau – 35 proc.

Statybininkų atsakomybės trūkumas ir įsipareigojimų nevykdymas, kintančios finansavimo sąlygos, gyventojų nepritarimas – ne tik šio Vilniaus Žir­­­mūnų daugiabučio gyventojų problema. Tai pagrindiniai trukdžiai jau daugiau nei dešimtmetį besitęsiančio bandymo renovuoti senus gyvenamuosius namus.

Sunki proceso pradžia

Vadovaujantis iki 1993 m. galiojusiais reglamen­­­tais, Lietuvoje pastatyta apie 96 proc. daugiabu­čių namų. Bene visi jie, nors ir skiriasi savo tech­nine būkle, pasižymi prastu ekonominiu efekty­vumu.

Organizuotos renovacijos era Lietuvoje faktiškai prasidėjo 2004 m. rugsėjį – buvo parengta Dau­­­giabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) pro­­grama. Renovacija iš pradžių vyko palyginti van­­­giai. Gyventojus masino galimybė sutaupyti bei pagražinti eks­terjerą, tačiau finansinė našta  at­­­ro­dė per didelė. Tad imta ieškoti būdų, kaip re­nova­ciją paskatinti. Iki 2007 m. valstybė apmokėdavo iki 30 proc. sumos, vėliau padidinta iki

50 proc. Atitinkamai galėjo prisidėti ir savivaldybės. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė tuo metu siūlė kompensuoti dar 15 proc.

Keičiantis Vyriausybėms keitėsi ir renovacijos programos. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė daug ti­kėjosi iš renovacijos – kad ji padės ne tik taupyti iš­laidas, bet ir išjudinti per krizę stagnuojantį statybos sektorių. Planai buvo tikrai ambicingi:

2010 m. planuota pasiekti, kad per metus bus renovuoja­ma po 2 tūkst. namų ir iki 2020 m. at­naujinta bent 70 proc. visų renovuotinų namų, o tai sudaro apie 23 tūkst. daugiabučių.

Deja, vėliau teko pripažinti, kad toks optimizmas buvo klaida. Renovacija ne tik neįsibėgėjo, bet ir sulėtėjo iki vos keleto daugiabučių per me­tus. 2013 m. pasikeitus valdžiai ir kylant ekonomikai pristatytas naujas daugiabučių renovacijos planas.

Pagal naują renovacijos kompensavimo modelį pačius energiškai neefektyviausius namus atrinko pačios savivaldybės. Tokia tvarka, ko gero, gyventojams labiau tiko – nuo 2013 m. renovacija trūktelėjo į priekį. Skaičiuojama, kad nuo tada renovuota daugiau nei 1200 daugiabučių, palyginti su 480 namų, atnaujintų nuo 2004 iki 2012 m.

Kai kur renovacija pasiekė itin apčiuopiamų rezultatų. Matuojant pagal atnaujintų namų skaičių savivaldybėje pirmauja regionai. Pavyzdžiui, Ig­­nalinos savivaldybė – absoliuti renovacijos lyderė: renovuota didesnė dalis savivaldybėje esančių daugiabučių. Itin teigiamai atrodo ir Molėtai, Drus­kininkai, Tauragė.

Didžiausios renovacijos problemos

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) va­dovas Valius Serbenta prognozuoja, kad iki 2020-ųjų realu tikėtis renovuoti dar 2 tūkst. daugiabučių. Bet renovuotinų daugiabučių iš viso Lietuvoje yra 30 tūkst. „Šiais metais matau, kad pernykštį skaičių, 574 daugiabučius, pasieksime. 540 jau yra, dar baigsime daugiau nei 100 namų. Aišku, įtakos statybos darbams gali turėti ir sniegas ar temperatūra. Manau, kad panašų skaičių namų galima atnaujinti kiekvienais metais. Galbūt galime pasvarstyti, kad po 500 namų per metus atnaujinti yra realu – tiek finansiniai, tiek statybiniai pajėgumai tai leistų“, – „Veidui“ teigia V.Serbenta.

Viena didžiausių renovacijos kliūčių buvo fi­nansavimo modelis. Vis dėlto nuo 2013 m. rastas be­­ne patraukliausias variantas: techninių planų ren­­­­gimą padengė savivaldybės, kompensuota di­džiausia įmokų dalis. Pokytis padėjo gyventojams sklandžiau pasiruošti renovacijai, greičiau gauti pa­­­skolas, tačiau net ir perdavus savivaldybėms at­sakomybę ne visur išvengta nesklandumų. Viena di­džiausių bėdų buvo netikslūs renovacijos investicijų planai. Tarkime, prieš porą metų vieno Pa­lan­gos daugiabučio renovacijos darbai tiesiog sustojo, nes investicijos buvo didesnės, nei pažymėta savivaldybės rengtame projekte, todėl pritrūko lėšų.

Kita renovacijos vengimo priežastis – pati renovacijos kaina, kuri kyla. BETA duomenimis, 2015 m. renovacijos kaina butui buvo 170 eurų už kvadratinį metrą ir 100 eurų pritaikius valstybinę kompensaciją. Skaičiuojama, kad 2016 m. vidutinė re­no­vacijos kaina už kvadratinį metrą yra 186 eurai (su 40 proc. valstybės kompensacija – apie 112 eu­rų). Tokiu atveju 50 kvadratinių metrų ploto buto savininkui renovacija kainuotų apie 5,6 tūkst., 60 kv. m – 6,7 tūkst. eurų. Tokios išlaidos dažniausiai pa­­skirstomos 20-iai metų. Žmonių, gaunančių kom­­pensacijas už šildymą, dalį sumoka valstybė.

Tinkamai įgyvendinus renovacijos projektą bū­tų sutaupoma šildymo išlaidų: BETA skaičiuoja, kad apie 79 proc. 2014 m. renovuotų daugiabučių sutaupė nuo 50 proc. šilumos. Iš jų 9 proc. sutaupė daugiau nei 70 proc. energijos. Strateginėse vie­tose renovuoti pastatai yra patrauklesni, butai juo­se gali būti parduodami už didesnę kainą nei ana­logiškas butas nerenovuotame name.

Apie 79 proc. 2014 m. renovuotų daugiabučių sutaupė nuo 50 proc. šilumos. Iš jų 9 proc. sutaupė daugiau nei 70 proc. energijos.

Kita kylanti problema yra ne tik statybininkų darbų kokybė, bet ir neilga renovacijos garantija: 5 metai matomiems darbams (pavyzdžiui, fasadui), 10 metų – nematomiems (pavyzdžiui, apšiltini­mo sluoksniui). Tai reiškia, kad pasibaigus ga­ran­tijai ar net rangovui bankrutavus taisyti klaidas tur­ėtų kažkas kitas, ir ne už dyką.

V.Serbenta teigia, kad ilgesnės garantijos įmonės nelinkusios suteikti dėl esamų įstatymų: „Garantijos laikas nėra susijęs su konkrečia programa – tai daugiau susiję su bendruoju statybiniu pro­cesu. Garantiniai laikotarpiai reguliuojami statybos įstatymų. Tai patikrintas laikotarpis: statybiniam brokui aptikti užtektų ir metų, nes daž­nai jis išryškėja po pirmo šildymo sezono, to­dėl 5 metų garantijos turėtų užtekti. Tačiau dažnai kyla klau­simas, ką daryti su garantiniu laikotarpiu, jei at­likusi darbus įmonė bankrutuoja. Da­bar diskutuojama tais klausimais, manoma, kad reikia įsivesti ir tam tikrą draudžiamąją garantiją. Ne­svar­­bu, jeigu įmonė ir bankrutuoja, – tokiu atveju riziką prisiėmusi draudimo įmonė turėtų atlyginti dėl to atsirandančias išlaidas, atsirastų finansų, kuriais būtų galima užtikrinti, kad brokas būtų likviduotas.“

Visos šios priežastys per daug neskatina daugiabučių bendruomenių būti aktyvių ir pritarti re­novacijai. Dalis daugiabučių gyventojų iš principo pasisako prieš renovaciją. Tiesa, dabar užtenka tu­rėti 50 +1 proc. gyventojų pritarimą. Reno­va­ci­jai prieštaraujantys asmenys, gaunantys kompensaciją už šildymą, tokiu atveju jos gali netenkti. Ne­paisant to, įtikinti gyventojus ne visuomet lengva.

Didmiesčiai buvo nuskriausti

Be to, remiantis aplinkos ministro Kęstučio Tre­čio­ko rugpjūtį išleistu įsakymu, kitais metais įgyvendintinų projektų skaičius bus ribojamas pagal savivaldybes. Ateinantiems metams tokie miestai kaip Ignalina ir Kelmė gali pateikti po 30 siūlymų. Didmiesčiai gavo mažiau kvotų, nors daugiabučių juose – gerokai daugiau. Pavyzdžiui, Vilniui skirta 19 kvotų, nors čia yra bent 2800 renovuotinų na­mų. Tokia pat kvota skirta ir Kaunui, Klaipėdai, o štai Šiauliams numatyta tik 7 namų kvota.

Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiū­ros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis, mano, kad sprendimas galėjo būti politinis. „Šios Vy­riau­sy­bės darbo stilius buvo nesikreipti į visuomenę ir vis­ką spręsti kabinetuose. Kvotų paskirstymas taip pat buvo kabinetinis sprendimas. Mažuose mieste­liuose buvo mažai neatnaujintų namų ir siekiant už­baigti renovaciją didesnė pinigų suma skirta bū­tent tiems miestams. Jei būtų skyrę, tarkime, 50 na­­mų modernizavimui Vilniaus mieste, tie modernizuoti namai būtų pasimetę tarp tūkstančių ne­mo­dernizuotų. Norėtųsi, kad lėšų būtų skiriama daugiau, bet, matyt, pasielgta politiškai teisingai: su­tvarkome vieną miestą, kad jame nebūtų kelių ne­renovuotų „šašų“. Bet čia tik pirmas pinigų pa­skirstymas – iki 2020-ųjų jų ateis ir daugiau, todėl la­bai nesijaudiname, kad Vilnius gavo tik 19. Atei­tyje turėtume gauti kur kas daugiau, vien dėl to, kad dabar pakentėjome“, – teigia J.Antanaitis.

Kas laukia 2020-aisiais?

2020-ieji yra ribiniai metai, kai pinigų renovacijai bus skirta iš Klimato kaitos specialiosios programos fondo. Šiandien tai sudaro 25 proc. iš skiriamos valstybinės kompensacijos. Negana to, pa­lan­kiausios sąlygos renovacijai po truputį tolsta, nes mažėja valstybės kompensuojama investicijų dalis. 40 proc. valstybės kompensaciją gaus tie pro­­­jektai, kurių rangos sutartis sudaryta iki

2015 m. kovo, o baigti jie iki 2016 m. pabaigos.

Kitais metais užbaigtiems projektams valstybė fi­nansuos 35 proc. renovacijos investicijų dalį, o nuo 2018 iki 2020 m. įgyvendintiems projektams jau bus skiriama tik 30 proc. lėšų.

„Iš esmės mes darome visiškai teisingai – daugia­butis namas yra privatus žmonių turtas. Ren­giant pasiūlymus nutarta pasiūlyti žmonėms didelį paramos procentą, kad juos sužadintume, tačiau kartu paskelbti, kad jei nespėsite, parama bus ma­ž­inama. Iš principo dabar taip ir daroma. Tik, aiš­ku, problema, kad valstybė pritrūko lėšų, o žmo­nės jau sužadinti, todėl 2020-aisiais visiškai nu­­­traukti paramą būtų nekorektiška. Šiandien kom­­pensacijų perspektyva yra tik iki 2020-ųjų, to­liau strategiją rengs naujas ministras su savo ko­man­da“, – teigia J.Antanaitis.

Lėšų kompensavimo klausimas ir buvo pagrindinis kriterijus, skatinantis gyventojus galvoti apie renovaciją: 2013 m. „Veido“ užsakymu atliktoje ap­klausoje net 49,2 proc. respondentų teigė, kad re­novaciją pagreitinti galėtų didesnė valstybės pa­rama.

Dėl tolesnio renovacijos skatinimo plano dar ne­sutarta, tiesa, žadama, kad bent jau skolintis pi­ni­gų renovacijai sunkiau netaps: neseniai pristatytas naujas garantinis fondas, kuris turėtų leisti iš­laikyti mažas palūkanas. Planuojama, kad fondą sudarytų 100 mln. eurų.

„Sutartis dėl rizikos valdymo fondų kūrimo pa­sirašyta Finansų, Aplinkos ministerijų ir Euro­pos investicijų banko. Paties fondo idėja būtų tokia: dalis struktūrinės paramos lėšų, kuri skirta daugia­bučiams atnaujinti, būtų padedama į rizikos valdymo fondą, taip pritraukiant privačių lėšų ir su­kuriant amortizacinį fondą. Taip būtų sumažinta rizika ir bankai būtų labiau linkę skolinti geresnėmis sąlygomis. Ateityje gali griežtėti skolinimosi reikalavimai, net ir kalbant apie įprastas paskolas, todėl tam siekiama sukurti palankesnes kreditavimo sąlygas“, – teigia V.Serbenta.

Planuojama, kad iki 2023 m. bus atnaujinta apie 14 proc. renovuotinų daugiabučių. Palyginti su ankstesniais metais, tai daug, palyginti su pirminiais užmojais – visai mažai.

Tiesa, V.Serbenta pabrėžia, kad dalyvavimas šioje konkrečioje programoje yra tik vienas iš bū­dų mažinti išlaidas už šilumą. „Tai, kad visi pastatai turi būti apšiltinti ir sutaupyti 50 proc. energijos, yra šiek tiek siauresnis požiūris į renovaciją. Manau, nuo 2004 m. didžioji dalis daugiabučių pa­juto vienokias ar kitokias energinio efektyvumo didinimo priemones. Pavyzdžiui, žmonės patys kei­tėsi daugiabučiuose namuose langus į efektyves­nius. Daugiabučiuose namuose renovuoti šilumos punktai. Tai darė arba patys šilumos tiekėjai, reorganizuodami boilerines, arba patys būsto savininkai: pamatyta, kad galima sureguliuoti namui paduodamą šilumą“, – sako BETA vadovas.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Šoko terapija, panaikinus pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centralizuotam šildymui, turėtų paskatinti daugiabučių renovaciją ir šilumos ūkio pertvarką.

Aušra Pocienė

Lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas centralizuotai tiekiamai šilumos energijai ir karštam vandeniui galios iki šių metų gruodžio 31 dienos. Kitąmet Vyriausybė siūlo naikinti šią lengvatą ir biudžetą papildyti maždaug 200 mln. Lt.
Ryžtas atsisakyti į kraują daugeliui šalies gyventojų (daugiabučiuose gyvena apie 2 mln. Lietuvos žmonių) per dešimtmetį įsigėrusios mokesčio lengvatos visuomenėje kelia daug aistrų. Jas kursto ir politikų, nepritariančių lengvatos panaikinimui, pasisakymai, o Seimo narys liberalas Eligijus Masiulis Seimo posėdžių sekretoriate jau įregistravo įstatymo pakeitimo projektą, numatantį lengvatos taikymą pratęsti dar metus – iki 2015 m. gruodžio 31 d. Kitą antradienį Seime svarstant 2015 m. valstybės biudžetą dėl PVM lengvatos šildymui, atrodo, užvirs tikras mūšis. Visi supranta, kad rinkimai į savivaldybių tarybas – jau ne už kalnų.

Svarbiausia – pigesnė šiluma šiandien

Atmetus politikavimą vis dėlto reikia pripažinti, kad mokesčio lengvata, taikoma centralizuotam šildymui, prieštarauja pačiai savo esmei. Būtent į šį nelogiškumą pirmiausia siūlo atkreipti dėmesį energetikos ekspertas Martynas Nagevičius. “Biudžeto lėšomis mes subsidijuojame šilumą. Tai nelogiška, nes subsidijuoti turėtume tai, ką norime paskatinti vartoti, o šilumos suvartojimą siekiame sumažinti, bet subsidijuojame, tarsi skatindami vartoti kuo daugiau”, – pastebi jis.
Pagrindinė šio prieštaravimo priežastis, pasak M.Nagevičiaus, ta, kad svarbiausias Lietuvos energetikos tikslas ir sėkmės kriterijus, kurį formuluoja politikai, yra energijos kaina šiandien: jei ji mažėja, tai reiškia, kad politikai dirba gerai. Tačiau toks požiūris trumparegiškas ir neskatina problemų spręsti iš esmės. “Mūsų sėkmės kriterijus turėtų būti išlaidų energijai dalis, kurią mokės mūsų vaikai. Tuomet sprendimai siekiant šio tikslo būtų visiškai priešingi, nei siekiant mažos kainos šiandien”, – teigia ekspertas.
Jis ragina atsisakyti PVM lengvatos šildymui, nes tai paskatintų daugiabučių renovaciją ir šilumos ūkio pertvarką. Juk subsidijuojami gyventojai nėra suinteresuoti nei taupyti šilumos, nei ko nors keisti energiškai neefektyviuose daugiabučiuose. Energijos kainą mažinanti subsidija yra tiesiog pravalgoma.
Šildymo lengvatai neišleistus biudžeto pinigus ekspertas siūlo panaudoti ne kompensacijoms, kurios augina išlaikytinių luomą, o neapmokestinamajam minimumui, pensijoms padidinti, taip kompensuojant socialiai pažeidžiamiems žmonėms šilumos pabrangimą. “Kadangi išlaidos šilumai sudaro didelę dalį žmonių išlaidų, jų padidėjimą reikėtų amortizuoti per paramos socialiai pažeidžiamiems žmonėms sistemą. Tačiau kompensacijas gaunančiųjų sluoksnio neturėtume didinti. Jas gaunantys asmenys nėra suinteresuoti taupyti šilumos” – neabejoja M.Nagevičius.
Populistiniu jis vadina ir valdžios sprendimą grąžinti permokėtus pinigus už dujas “Gazpromui” mažinant dujų kainą buitiniams vartotojams, nes šis sprendimas padiktuotas to paties siekio: svarbiausia – pigesnė šiluma dabar. “Jei nesugebame panaudoti tų pinigų mažindami dujų suvartojimą, sugrąžinkime permoką pinigais, o ne laikinai mažinkime dujų kainą, stabdydami pertvarką, renovacijos, perėjimo prie biokuro procesus. Tame sprendime nematau nei teisingumo, nei protingumo, tik daugybę užprogramuotų teisinių problemų”, – stebisi energetikos ekspertas ir klausia, kaip, pavyzdžiui, ketinama kompensuoti permoką įmonėms, kurios šiemet pradėjo naudoti biokurą ir dujų nebenaudoja arba naudoja jų mažai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Ignalinoje įgyvendintas kompleksinės renovacijos modelis tapo sektinu pavyzdžiu visoje valstybėje.

Apie Ignaliną, kuri baigia renovuoti visus mieste esančius kiaurus daugiabučius, sklando legendos. Renovacijos čempionę bando vytis kitos savivaldybės, tačiau pirmoji startavusi ir savo kailiu išbandžiusi naują renovacijos modelį Ignalina – nepavejama. Modelis jau tapo visoje šalyje įgyvendinama valstybine daugiabučių namų renovacijos programa, o Ignalina kitąmet bus renovavusi 90 iš 120 energiškai neefektyvių miesto daugiabučių, kurių iš viso mieste – apie pusantro šimto. Dar penki namai atnaujinti Vidiškių gyvenvietėje, septyni mediniai daugiabučiai – Dūkšte.

Maža to, renovuoti beveik visi miesto visuomeniniai pastatai – mokyklos, ligoninės, globos namai, kultūros centras, stadionai ir aikštynai. Atnaujintos gatvės, įrengtos naujos centralizuotų vandentiekio ir šilumos sistemų trasos, šilumos punktai. Visa tai – ne vienų metų darbas, pradėtas dar gerokai prieš dešimtmetį pirmiausia nuo biokuro katilinių statybos. Todėl ir šilumos kaina rajone – viena mažiausių Lietuvoje, vidutiniškai siekianti 18,7 ct/kWh.

Taigi Ignalinoje, galima sakyti, nuo pradžių iki galo įgyvendintas išsvajotos kompleksinės renovacijos modelis, pradedant santykinai nebrangiu vietiniu kuru ir šiluma, geromis trasomis, kuriomis ta šiluma keliauja į šiltus ir taupius daugiabučius. O aplink juos – tvarkingi šaligatviai ir gatvės, skverai ir miesto aikštės.

Turėjo gerą startą

Vis dėlto naujasis Ignalinos rajono savivaldybės meras, buvęs vicemeras Henrikas Šiaudinis, savivaldybės vairą perėmęs iš ilgamečio rajono mero Bronio Ropės, šiam tapus europarlamentaru, pokalbį su “Veido” žurnaliste pradeda nuo nuoskaudos, kad ignaliniečių triūsas renovacijos dirvonuose dažnai sąmoningai ar ne yra menkinamas.

“Žmonės klaidinami, kad Ignalinoje įgyvendinama kažkokia išskirtinė programa, todėl renovacija gyventojams kainuoja kur kas mažiau nei visur kitur Lietuvoje. Iš tiesų, buvo tokia Probleminių teritorijų programa, pagal kurią parama renovacijai siekė iki 85 proc. Tačiau ji buvo įgyvendinama 14-oje šalies probleminėmis laikomų savivaldybių, tarp jų – ir Ignalinos. Pagal ją gavę 6,5 mln. Lt, atnaujinome 15 daugiabučių Ignalinoje ir vieną – Didžiasalyje. Tačiau šis puslapis jau užverstas ir dabar namus renovuojame panašiomis sąlygomis kaip ir visa Lietuva. Tik šalia 40–60 proc. siekiančios įprastos valstybės paramos papildomai mums skiriama iki 15 proc. paramos iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo. Kaip ir Visagino, kur kol kas nerenovuota nė vieno, bei Zarasų, kur atnaujinami devyni daugiabučiai, savivaldybių gyventojams. Todėl vidutiniškai valstybės parama siekia apie pusę renovacijos projekto kainos ir nėra reikšmingai didesnė nei visoje šalyje”, – pabrėžia H.Šiaudinis.

Antra vertus, milžiniška probleminių teritorijų programos parama padarė didžiulį efektą, nes žmonės pamatė, kaip nušiurę, kiauri daugiabučiai virto šviesiais ir šiltais namais, už kurių šildymą reikia mokėti perpus mažiau (už trijų kambarių buto šildymą per mėnesį – maždaug 100–150 Lt), o visa renovacijos kaina siekia nuo 4 iki 6 tūkst. Lt.

“Miestelis mažas – vieni kitų sąskaitas puikiai žino, kalbos sklinda greitai. Todėl, kai prieš keletą metų atsirado galimybė pasinaudoti daugiabučių namų modernizavimo programos JESSICA parama, savivaldybėje jau turėjome ilgą sąrašą daugiabučių, kuriuos gyventojai norėtų atnaujinti”, – pasakoja Ignalinos rajono meras.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-37-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Mokyklų renovacija Lietuvoje jau vyksta daugiau nei dešimt metų, tačiau neturi nei ilgalaikės strategijos, nei tikro šeimininko.

Tokį įspūdį padarė bandymas sužinoti, kiek mokyklų šalyje esame jau atnaujinę, kiek pinigų į tai investavę, kodėl uždarome atnaujintas mokyklas ir ką galvojame toliau daryti su tuštėjančiais mokyklų pastatais, kasmet grėsmingai dylant  mokinių skaičiui.

Pasirodo, turime daug programų ir daug pinigų, daug projektų, gerų bei blogų pavyzdžių ir net tris, o gal ir visas keturias ministerijas, dar bent trejetą programas ir pinigus administruojančių agentūrų, kurios visos rūpinasi mokyklų renovacija. Tik

– kiekviena savo siauroje vagoje, o valstybinio požiūrio, matymo ir mąstymo, deja, nėra.

Trūksta skaidrumo ir viešumo

Kad neklystu, patvirtina ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vadovė Diana Vilytė, sakydama, jog renovuojant mokyklas labiausiai trūksta valstybinio mąstymo ir matymo, planavimo ir procesų valdymo. Nebuvo ir nėra  tikro šeimininko, kuris koordinuotų mokyklų renovaciją, į procesą žvelgtų plačiai ir strategiškai.

Ūkio ministerija, kuri administruoja dalį paramos, šią veiklą turėjo perduoti Energetikos ministerijai, tačiau pastaroji iki šiol nieko neperėmė. Švietimo ir mokslo ministerija, kuri lyg ir turėtų būti šio proceso šeimininkė, regis, administruoja tik valstybės biudžeto lėšas, skirtas švietimui. Aplinkos ministerija mokyklų renovavimui skirsto Klimato kaitos specialiosios programos pinigus. Taigi, kai tiek auklių – vaikas be galvos

„Kai kurių savivaldybių požiūris į renovaciją – taip pat trumparegiškas. Joms svarbiausia – gauti pinigus, tačiau nesugeba iš anksto savo biudžete numatyti, kokia dalimi galėtų prisidėti prie projekto, kaip to reikalauja programos sąlygos, ir tuomet renovacija pakimba ore“, – pasakoja D.Vilytė.

Mokyklų renovacijos iniciatyva kyla iš pačių mokyklų ir savivaldybių. Vienos jų yra labai aktyvios, siekdamos investicijų veikia kaip tikros lobistės, kitos, atvirkščiai, gana vangios. „Reikia pripažinti, kad skaidrumo atrankos procese galėjo būti ir daugiau: aiškesnės patekimo į tuos sąrašus sąlygos, daugiau viešumo. Ar visos mokyklos žinojo, ar gali dalyvauti, ar joms buvo aiškios žaidimo taisyklės, aš nežinau“, – pripažįsta D.Vilytė.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 332014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2014-m

Ar daugiabučių modernizavimas iš tiesų grasina didesnėmis šilumos kainomis?

Patogesnės gyvenimo sąlygos, estetiškesnė, saugesnė aplinka, didesnė nekilnojamojo turto vertė, mažesnis šilumos naudojimas – vadinasi, ir mažesni mokesčiai už šildymą. Akivaizdu, dideles sumas už centralizuotą šilumos tiekimą paklojantys Lietuvos gyventojai pastarąjį argumentą įrašytų į pirmąją renovacijos privalumų vietą. Tačiau ar laukiama ekonominė daugiabučių modernizacijos nauda džiugina ir šilumos tiekimo rinkos dalyvius? Ar galima tikėtis, kad sumažėjus šilumos energijos poreikiui nepadidės šilumininkų apetitas?

Gelbsti nepriklausomi gamintojai

Bendrovės „Klaipėdos energija“ finansų direktoriaus Kęstučio Jonkaus tikinimu, grėsmės, kad sumažėjus centralizuotai teikiamos šilumos naudojimui vartotojams išaugs jos kaina, bent jau uostamiestyje nėra.

„Pavyzdys galėtų būti vasaros periodas, kai šilumos poreikis mieste yra labai mažas – tik karštam vandeniui ruošti. 2013 metų rugsėjį šilumos kaina uostamiestyje buvo sumažėjusi net 23 proc., palyginti su tuo pačiu metu 2012-aisiais. Iš esmės kaina smuko todėl, kad daugiausia šilumos buvo superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurie konkuravo tarpusavyje. Iš jų šiluma superkama aukcionu vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi“, – aiškino K. Jonkus.

Jo teigimu, uostamiestyje yra 6 nepriklausomi šilumos gamintojai, kurie šilumą gamina ir į centralizuotus tinklus parduoda pigiau, negu pagamina „Klaipėdos energija“. Šie gamintojai gali patiekti apie 50 proc. miestui reikalingos šilumos.

„Akivaizdu, kuo mažiau šilumos gaminame, tuo mažesnė ir jos kaina mūsų klientams, nes įmonė kurui naudoja brangias dujas“, – reziumavo „Klaipėdos energijos“ finansų direktorius K. Jonkus.

Įžvelgia rezervų optimizacijai

Bendrovės „Klaipėdos energija“ technikos direktorius Vilius Buinevičius pripažino, kad įmonė turi išlaikyti šilumos gamybos įrenginius, kad ir be nepriklausomų šilumos gamintojų pajėgumų galėtų aprūpinti visus klientus šiluma.

„Šiandien įmonės katilinių, prijungtų prie Klaipėdos centralizuotų šilumos tiekimo tinklų sistemos, disponuojama bendra šilumos galia siekia 554 MW. Jose deginamos gamtinės dujos arba mazutas. Tačiau šie įrenginiai – šildymo katilai – atnaujinami, modernizuojami, dirba ekonomiškiau. Be to, plečiamas ir kuro asortimentas – kitąmet jau veiks biokuro katilai, kurie pakeis nebenaudojamus dujinius. Pasinaudojant Europos Sąjungos parama intensyviai keičiamos šilumos trasos. Paprasčiau sakant, prisitaikydami prie rinkos optimizuojame bendrovės sąnaudas, modernizuojame gamybos pajėgumus ir mažiname šilumos gamybos kainą net šilumos gamybos apimtims tampant mažesnėms“, – tikino „Klaipėdos energijos“ technikos direktorius V. Buinevičius.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad sumažėjus perduodamos šilumos kiekiui kris ir bendrovės sąnaudos perdavimo paslaugai užtikrinti. „Tad reikės mažiau elektros energijos, mažės trasų ir įrengimų susidėvėjimas, jų remonto išlaidos. O smunkančios eksploatacinės sąnaudos suteiks galimybę nuleisti ir šilumos kainą“, – neabejoja V. Buinevičius.

„Klaipėdos energijos“ technikos direktorius neatmetė galimybės, kad kitose šalies įmonėse, kur šilumos gamintojai yra investavę į brangius energijos gamybos įrenginius, kyla pavojus, jog smarkiai sumažėjus naudojimui gali didėti ir šilumos kaina, nes reikės grąžinti paskolas bankams.

Amortizuos ir nauji vartotojai

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertė, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentė dr. Jūratė Karbauskaitė taip pat teigė nematanti motyvų, kad renovacija galėtų tapti šilumos kainų augimo priežastimi. „Žinoma, prognozuoti sudėtinga, bet labai rimtų prielaidų, bent jau šiuo metu, tam nematyti. Kainos ir taip aukštos, daugelis žmonių balansuoja ties mokumo riba. Manau, šilumos tiekėjai veikiau apsiribos savo sąnaudų mažinimu“, – teigė mokslininkė.

Monografijos „Gyvenamųjų namų šilumos nuostoliai“ bendraautorės teigimu, kalbant apie senosios statybos daugiabučius, didžiausi šilumos nuostoliai įprastai patiriami per sienas, langus, vėdinimo sistemą, o dėl stogo, grindų daug nuostolių nesusidaro. Praktika rodo, kad modernizavus pastatą sunaudojama apie 30–40 proc. mažiau šilumos.

Tačiau, pasak J. Karbauskaitės, ir tiekėjai turi nemažai galimybių amortizuoti sumenkusį šilumos energijos poreikį, pavyzdžiui, prie centralizuoto šilumos tiekimo prijungdami naujus vartotojus ir mažindami savo išlaidas. Mokslininkės teigimu, nors pagrindinę sudedamąją kainos dalį sudaro išlaidos už kurą ir tam šilumos tiekėjai įtakos neturi, sumažinti katilinėse ir šilumos perdavimo trasose patiriamus nuostolius rezervų yra. Dar ir šiandien žiemos metu neretai galima išvysti ties šilumos trasomis žaliuojančios žolės ruožų.

„Šilumos trasų keitimas – brangus, tačiau atsiperka gana greitai, maždaug per 5 metus. Nemažai įmonių pagrindines trasas susitvarkė, tačiau liko tikrai didžiulis senų įvadų į pastatus procentas. Tad dar nemažai yra ką nuveikti“, – pripažino J. Karbauskaitė.

Neįžvelgia akivaizdžios naudos

Būsto renovacija apima daug tarpusavyje sietinų dalykų – esą ne paslaptis, kad jos patrauklumas valdžiai ir žmonėms gali būti siejamas su estetinės būsto kokybės gerinimu, verslo skatinimu, turto vertės lūkesčiais. „Tačiau visų šių sudedamųjų dalių nauda ir valstybei, ir būsto savininkams nėra akivaizdi“, – teigė nepriklausomas energetikos reguliavimo ekspertas, technikos mokslų daktaras Vygintas Sidzikauskas.

„Statistikos departamento duomenys rodo, kad per pastaruosius 6 metus namų ūkių išlaikymo naštos, kaip sunkiai pakeliamos, vertinimas išaugo per 1,5 karto ir tenka apie 40 proc. visų namų ūkių. Todėl planuojamos daugiau nei 10 metų truksiančios renovacijos investicijos, kurios sieks keliasdešimt milijardų litų, o tai atitinka investicijas dviem atominėms elektrinėms pastatyti, yra pernelyg didelės Lietuvos žmonėms ir ūkiui“, – įsitikinęs energetikos ekspertas.

V. Sidzikauskas atkreipė dėmesį, kad Europos Komisijos iniciatyva atlikti statistiniai tyrimai dėl energijos išteklių sąnaudų ir renovacijos mūsų šalyje irgi nėra džiugūs. „Pavyzdžiui, valstybei per milijardą litų investavus į visuomeninių pastatų renovaciją, šioms lėšoms atsipirkti prireiks per 40 metų. Be to, 2009-ųjų duomenimis, centralizuotos šilumos vartotojai daugiabučiuose mokėjo beveik 6 kartus didesnius mokesčius nei individualiųjų namų gyventojai, kūrenę malkas, ir 21 proc. daugiau nei tie, kurie naudojo gamtines dujas, įskaitant maistui gaminti“, – vardijo pašnekovas.

Siunčia blogą žinią

Pasak V. Sidzikausko, didžiausios energijos sąnaudos skaičiuojant kilovatvalandėmis patiriamos individualiuosiuose namuose, tad energijos taupymo priemonės turėtų būti nukreiptos į šių, o ne daugiabučių namų renovaciją.

Ekspertas įvardijo, kad didelės išlaidos centralizuotam šilumos tiekimui 2000–2009 metais paskatino Lietuvos gyventojus imtis iniciatyvų savo lėšomis renovuoti būstą. Europos Komisijos tyrimu nustatyta, kad tuo laikotarpiu beveik du trečdaliai visų būstų iš dalies buvo atnaujinti – iš jų 88 proc. pakeisti langai, 33 proc. apšiltintas stogas, 28 proc. pakeista šildymo sistema, 16 proc. apšiltintos lauko sienos.

„Dėl būsto renovacijos ilguoju laikotarpiu nukentės centralizuotas šilumos tiekimas – dėl šilumos energijos paklausos mažėjimo neišvengiamai didės centralizuoto šilumos tiekimo kaina, – neabejoja V. Sidzikauskas. – To įrodymas – praėjusio šimtmečio paskutinis dešimtmetis, kai nuo Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos atsijungė didžioji dalis verslo – daugiabučių namų gyventojams negrįžtamai pakilo tokio šildymo kainos.“

Be to, pašnekovo pastebėjimu, pastarųjų dešimtmečių individualių energijos tiekimo priemonių, įskaitant naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, techninė pažanga kuria akivaizdžius konkurencinius pranašumus, palyginti su centralizuotu šilumos tiekimu.

Turėtų atlaisvinti pančius

„Kokia būtų konkurencinė centralizuoto šilumos tiekimo perspektyva? Vertinant techniškai ir ekonomiškai, ji yra ten, kur gali būti generuojama pigi šilumos energija kaip technologinių procesų atlieka, pavyzdžiui, kaip „Lifosos“ trąšų gamybos technologijoje arba elektros energijos gamyboje“, – įvardijo V. Sidzikauskas.

Tačiau esą ir čia yra reikšmingų gamybos nepertraukiamumo ar šilumos poreikio svyravimo ribojimų, mažinančių tokių perspektyvų pritaikymą: dėl pasaulinės konjunktūros trąšų rinkoje patiriami gamybos, o sykiu – ir atliekinės šilumos tiekimo pertrūkiai, elektros gamyba optimaliu režimu (tai netaikoma branduolinei energetikai) įmanoma tik šildymo sezono metu, kurio trukmė Lietuvoje siekia tik penkis šešis mėnesius.

„Pirma, ką būtų galima pasiūlyti – centralizuotas šilumos tiekimo verslas galėtų perimti decentralizacijos iniciatyvą, racionaliai panaudodamas išteklius ir gaunamą naudą pasidalydamas su savo vartotojais. Tam, nestabdant vartotojų iniciatyvų modernizuoti būstą, turėtų būti identifikuojamos mažiausio efektyvumo ir ekonominės vertės tiekimo pusės grandys, kurios būtų naikinamos lygiagrečiai su atitinkamu naudojimo pusės pertvarkymu.
Antra – įstatymų leidėjai ir Vyriausybė turėtų atlaisvinti centralizuoto šilumos tiekimo pančius naudotojams ir pagyvinti sveiką konkurenciją. Be to, ir žiniasklaida turėtų kritiškiau vertinti
viešus suinteresuoto verslo – finansinio sektoriaus ar konkrečių technologijų – argumentus“, – teigė energetikos reguliavimo ekspertas
V. Sidzikauskas.

“Statyba ir architektūra”

2005–2012 m.  – per aštuonerius metus -  renovuota 500 daugiabučių. Aplinkos ministerija žada, kad po tiek bus užbaigiama renovuoti kasmet.

„Pavasarį Lietuvoje bus masiškai statomi pastoliai ir pradedami darbai. Tad kitų metų pabaigoje turėsime šimtus renovuotų daugiabučių“, – žada aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Beliktų džiūgauti, kad pagaliau bus pasiektas proveržis sprendžiant šią problemą, opią ir visai valstybei, kasmet sumokančiai Rusijai devynženkles sumas už dujas, ir šildymo kainų prispaustiems daugiabučių gyventojams.

Tačiau ministro pažadai labai jau primena ankstesnės Vyriausybės vizijas, taip ir netapusias realybe. Pagal reklamuotą “Jessica” programą 2008–2012 m. Lietuvoje renovuoti vos aštuoni daugiabučiai. Tad kas teikia pagrindo tikėtis, kad proveržis šįsyk bus tikras?

Pradėta nuo kiauriausių daugiabučių

Kol premjeras Algirdas Butkevičius ir dauguma ministrų pirmus kadencijos metus koncentravosi į darbo grupių steigimą, taip lig šiol ir nepriimdami konkrečių sprendimų, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ėmėsi konkrečių darbų daugiabučių renovacijai išjudinti. Juolab atidėlioti laikas seniai pasibaigęs: nuo 2005 m. Lietuvoje renovuota beveik 500 daugiabučių – lašas, palyginti su renovuotinų skaičiumi, siekiančiu per 24 tūkst.

Renovacijos eigą išjudino 2013-ųjų pradžioje pradėta įgyvendinti nauja daugiabučių atnaujinimo (renovacijos) programa. Visos savivaldybės paragintos atrinkti neefektyviausiai energiją vartojančius pastatus, šildymui suvartojančius daugiau kaip 150 kWh/m2 per metus. Per pirmą etapą atrinkta 840 namų.

Renovacijos procesai pajudėjo, tad suradus finansinių išteklių liepą savivaldybės paakintos teikti paraiškas antram programos įgyvendinimo etapui. Pirmame etape buvo laikomasi proporcingumo principų, o antrajame viskas priklausė nuo pačių savivaldybių iniciatyvos. Savivaldybės pasiūlė atnaujinti dar 1682 daugiabučius, Vilnius – net 211, Kaunas – 95, Marijampolė – 65, iš mažesnių savivaldybių Mažeikių rajonas – 82, Palanga – 57, Jurbarko rajonas – 50.

Šiuo metu pagal naują renovacijos programą suderinta 1270 investicijų projektų, iš jų gyventojai susirinkimuose pritarė jau 855-ių įgyvendinimui, arti pusės jau turi bankų pritarimą dėl finansavimo, dalyje pradėti statybos rangos darbų konkursai, o 155-iuose jau pradėti darbai.

„Kalbant apie artimiausius planus, pavasarį pastoliai stovės prie maždaug 500 šalies daugiabučių, o iki metų pabaigos jų dar padaugės. 2015 m. forsuoti renovacijos proceso neketiname, tad tikimės panašių skaičių. Tokie tempai leis atnaujinti nemažai daugiabučių, o tuo pačiu nebus didelio chaoso ir bus galima sistemingai prižiūrėti visą procesą”, – pasakoja renovacijos klausimus kuruojanti aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Nors renovuotinų pastatų dar begalė, vis dėlto reikia skaičiuoti valstybės finansines galimybes paremti šiuos procesus, galų gale, reikia pamatuoti ir statybinių organizacijų pajėgumą.

Beje, antrame renovacijos etape nedalyvauja tik dvi šalies savivaldybės – Ignalina, nes čia renovacija jau eina į pabaigą ir nebeliko ko renovuoti, bei Visaginas, kuris ketina pasinaudoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo lėšomis.

Išjudino nauja finansavimo tvarka

Renovaciją išjudino nauja jos finansavimo tvarka. “Anksčiau žmonių nėjo prikalbinti, nes jiems patiems reikėjo eiti paskolų į banką. Dabar – kitas reikalas. Be to, 40 proc. išlaidų dengia valstybė – nepalyginsi su ankstesniais 15 proc. Kol išsimokės už renovaciją, atnaujinto namo gyventojai už šildymą mokės panašiai tiek pat, kiek dabar, gal net 10 proc. mažiau. O po šešerių septynerių metų, kai renovacijos išlaidos atsipirks, šildymo išlaidos smarkiai sumažės”, – pranašumus vardija aktyviai renovacijos procese pagal naują tvarką dalyvaujančios Marijampolės meras Vidmantas Brazys.

Dabartinė Daugiabučių namų atnaujinimo programa įgyvendinama nuo 2005 metų. Per beveik devynerius Programos gyvavimo metus šalyje renovuota 500 namų.

Nuo 2013 metų pradžios renovacijai yra pritarę 868 daugiabučių gyventojai, iš jų jau 166 namai pradėję renovacijos darbus, 125 daugiabučiams atnaujinti vyksta rangos darbų pirkimai, 162 namai yra gavę banko finansavimą.
„Vertinant šiuos rezultatus viso Programos įgyvendinimo laikotarpio kontekste, 2013 metus drąsiai galima vadinti renovacijos lūžio metais. Pasiūlytas naujas daugiabučių atnaujinimo modelis, patobulinta teisinė aplinka, sukurti nauji finansiniai instrumentai užtikrina ne atsitiktinai per metus šoktelėjusį renovuotų namų skaičių, bet sistemingą ir ilgalaikį šalies renovacijos procesą,“ – tvirtina aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Pasak viceministrės, dabartiniai rezultatai leidžia drąsiai tvirtinti, kad už 3 – 4 mėn. Lietuvoje vienu metu bus renovuojami 500 – 600 daugiabučių.
Įvertinus šių metų pradžioje pasiūlyto naujo renovacijos modelio sėkmę, liepos mėnesį buvo paskelbtas antras renovacijos etapas, kurio metu šalies savivaldybės buvo kviečiamos teikti paraiškas nepatekusių į pirmąjį etapą ir naujai atrinktų daugiabučių atnaujinimui. Antrajame renovacijos etape išreiškė norą dalyvauti 58 savivaldybės, kurių sąrašuose 1683 namai, t.y. dvigubai daugiau nei pirmajame.
Pasak Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos, prie renovacijos procesų įsibėgėjimo ženkliai prisidėjo savivaldybės. „Esu įsitikinęs, jog savivaldos įtraukimas į naująją daugiabučių modernizavimo programą buvo vienas teisingiausių sprendimų, išjudinant renovaciją iš mirties taško.  Tai, jog šiandien turime  2,5 tūkst. daugiabučių, kurių gyventojai išreiškė norą renovuotis, yra glaudaus Aplinkos ministerijos, Būsto energijos taupymo agentūros, savivaldybių ir gyventojų bendradarbiavimo rezultatas“, – tvirtino V. Serbenta.

Visi puikiai prisimename, su kokiu polėkiu ši Vyriausybė ir ypač aplinkos ministras Valentinas Mazuronis žiemą ir pavasarį kalbėjo apie artėjantį neregėtą proveržį Lietuvos daugiabučių atnaujinimo srityje, tačiau dauguma žmonių tų žadėtų permainų nemato.

Kaip paaiškėjo “Veido” užsakymu tyrimų bendrovei “Prime consulting” atlikus naujausią sociologinę apklausą, manančiųjų, kad daugiabučių renovacija Lietuvoje šiuo metu vyksta sklandžiai ir greitai, – vos 3,4 proc. Apie pusę respondentų teigia regėję vos keletą renovuojamų namų, o 36,4 proc. apklaustųjų renovacijos apskritai nemato. Tai, tiesą sakant, keista, nes renovacijos darbai paprastai vyksta ne žiemą, taigi tas žadėtas proveržis jau turėjo prasidėti, arba jis šiemet jau nebeprasidės.
Apklausiamųjų taip pat teirautasi, kas, jų nuomone, galėtų pagreitinti daugiabučių renovaciją. Daugiausiai, beveik pusė, linkę manyti, kad kažką pakeistų tik didesnė valstybės parama, o trečdalis nusiteikę visai pesimistiškai ir mano, jog niekas nebegali pagreitinti renovacijos, nes ši idėja Lietuvoje jau sukompromituota.

Jūsų nuomone, kaip šiuo metu Lietuvoje vyksta daugiabučių renovacija? (proc.)

Man teko matyti vos keletą renovuojamų namų    51,6
Aš tos renovacijos apskritai nematau    36,4
Vidutiniškai    8,2
Sklandžiai ir greitai    3,4
Neturiu nuomonės    0,4

Jūsų nuomone, kas galėtų pagreitinti daugiabučių renovaciją? (proc.)

Didesnė valstybės parama    49,2
Jei būtų daugiau prievartos    1,8
Jei nenorintiems renovuoti nebūtų mokamos kompensacijos už šildymą    7,4
Visos paminėtos priemonės    4,8
Niekas daugiabučių renovacijos pagreitinti nebegali, nes ši idėja Lietuvoje sukompromituota    33,8
Nežinau / neturiu nuomonės    3

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. liepos 8–10 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Naujasis renovacijos modelis patrauklus gyventojams, bet ar jis tikrai veiks? Jei bus susitelkta tik į tai, kaip bet kokia kaina paleisti masinės renovacijos mašiną, o ne į esminį tikslą – kaip pasiekti maksimalių rezultatų renovuojant, tokia renovacija pasmerkta žlugti.

Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė visomis išgalėmis bando paskubinti visuotinės daugiabučių renovacijos pradžią: keičiami įstatymai, visos procedūros skubinamos, kiek įmanoma patrumpinamos. Iš pusantro tūkstančio namų visoje šalyje, kurių gyventojai išreiškė norą juos renovuoti, savivaldybės atrinko 839-is, o dabar skubama sutvarkyti visus formalumus, kad jau šių metų pabaigoje šie daugiabučiai būtų visiškai pasirengę realiems renovacijos darbams. Artimiausiu metu gyventojams nemokamai bus atliktas jų namų energetinis auditas, bus įvertinta dabartinė pastatų būklė, o tuomet pasiūlytos tinkamiausios renovacijos priemonės.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis planuoja, kad jau šių metų gale renovacijai bus pasirengę 500–600 namų: dalį jų renovuoti bus imta galbūt jau šiemet, bet daugumoje namų darbai turėtų prasidėti ne anksčiau kaip kitąmet. Pasirodo, V.Mazuronis nesitiki, kad bus renovuojami visi 839 savivaldybių atrinkti ir dabartiniame sąraše esantys daugiabučiai: dalis namų „nubyrės“, nes tik parengus visus dokumentus gyventojai galutinai nuspręs, ar sutinka imtis savo namo renovacijos.
„Ankstesnė Vyriausybė žadėjo atnaujinti tūkstančius, o iš tikrųjų renovavo tik keliolika namų. Jei mums pavyks įgyvendinti dabartinius savo planus ir paleisti 500–600 namų renovaciją, tai geresnę dinamiką būtų sunku ir įsivaizduoti“, – viliasi V.Mazuronis.
Skaičiuojama, kad vienam namui renovuoti iš JESSICA fondo atiteks apie milijoną litų, o šiame fonde kaip tik ir guli daugiau nei 500 mln. Lt lėšų daugiabučiams atnaujinti, kurių per pastaruosius ketverius metus Lietuva taip ir nesugebėjo panaudoti. Jei iki šių metų pabaigos nebūtų pasirašytos sutartys dėl lėšų panaudojimo, jas tektų grąžinti į ES biudžetą, bet V.Mazuronis neabejoja, jog fondas iki metų galo tikrai bus ištuštintas, o tada papildytas nauja pinigine injekcija, kad renovacija galėtų vykti toliau.
Kad ir kaip būtų, Lietuvoje renovuoti reikia ne penkis šimtus ar tūkstantį, o daugiau nei dvidešimt tūkstančių daugiabučių namų, ir konkretaus plano, kaip šį procesą paskatinti, ši Vyriausybė dar neturi. Tačiau pirmieji žingsniai jau žengiami: daug vilčių siejama su naujuoju renovacijos modeliu, be to, siūloma karpyti kompensacijas už šildymą: kaip numatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame įstatymo projekte, tiems gyventojams, kurie gauna kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį, bet renovacijai priešinasi, pirmaisiais metais kompensacijos būtų mažinamos 50 proc., o antraisiais metais iš viso nebeskiriamos.
Ar gyventojai ryšis neišvengiamai renovacijai, priklausys ir nuo to, kaip sėkmingai bus renovuojami tie pirmieji atrinkti daugiabučiai – ar po jų atnaujinimo iš tiesų pavyks pasiekti norimą naudą, kuri pasimatys naujose šildymo sąskaitose.
Ekspertai nuogąstauja, kad politikams pernelyg susitelkus į renovacijos išjudinimą, bet ne į tai, kas iš tiesų yra svarbiausia – kaip pasiekti, kad atnaujinant kiekvieną namą būtų pasiektas maksimalus energetinis efektyvumas, gražūs renovacijos planai ir vėl gali žlugti.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Šiandien Aplinkos ministerijoje su šalies savivaldybėmis pasirašomos partnerystės sutartys dėl daugiabučių namų renovacijos.
„Pagal jas savivaldybės organizuos konkursus ir pirks investicijų projektus, o mes padengsime visas išlaidas. Gyventojai, kurie nori atnaujinti savo daugiabučius, projektus gaus nemokamai“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Planuojama, kad sutartys bus pasirašytos su 56 savivaldybėmis, kurios Aplinkos ministerijai pateikė duomenis apie renovuotinus namus ir juose gyvenančių žmonių sutikimus imtis modernizavimo. Duomenų dėl įvairių priežasčių nesulaukta tik iš Kalvarijos, Ignalinos, Skuodo ir Visagino savivaldybių.
„Iš viso pasiryžimą atnaujinti daugiabučius iki kovo 13-osios išreiškė 1459 daugiabučių gyventojai. Planuojame, kad pirmuoju etapu prasidės 840 daugiabučių, kuriuos atrinks savivaldybės, pasirengimo renovacijai darbai. Norėčiau atsiprašyti žmonių, kurių neturime galimybių įtraukti į pirmąjį etapą ir pasakyti, kad antrasis etapas turėtų startuoti šių metų viduryje“, – teigia V. Mazuronis.
Ministro žodžiais, renovacijos fronte žmonėms būtina pagalba, o nemokami investicijų projektai – vienas iš tokios pagalbos elementų. „Tikiu, kad jeigu gyventojai jaus nuolatinę valstybės paramą, jie atsikratys abejonių ir renovacija neabejotinai pajudės visu greičiu“, – sako ministras Valentinas Mazuronis.

Naujoji Vyriausybė drąsiai sutaršė savo pirmtakės nuopelnus daugiabučių namų renovavimo srityje, kurie, tiesą sakant, buvo iš tiesų apgailėtini arba jų beveik iš viso nebuvo.

Naujieji valdantieji tuoj pat paskelbė, kad yra parengę tikrą kiekybinį daugiabučių renovavimo perversmą ar netgi sprogimą, nes tai esąs šios Vyriausybės prioritetų prioritetas. Algirdas Butkevičius jau pirmosiomis premjeravimo dienomis pranešė, kad 2013 m. bus renovuota 700 daugiabučių, o aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, kuris ir yra tiesiogiai atsakingas už šią sritį, pridūrė, jog gyventojai tikrai entuziastingai sutiks naująją daugiabučių renovavimo tvarką ir finansavimo sąlygas.
Tačiau kol kas šalies gyventojai gan skeptiškai vertina šias kalbas ir pažadus. Kaip paaiškėjo po “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos, daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų netiki, kad Lietuvoje šiemet kils daugiabučių namų renovavimo bumas. O tuo tikinčiųjų – viso labo 12,6 proc. Kas šeštas respondentas mano, kad renovavimas vyks kaip ir iki šiol, tai yra bus renovuojama po keliasdešimt namų per metus.
Tiesa, atsakymai į antrą klausimą atskleidė, jog dauguma žmonių lyg ir norėtų, kad daugiabutis, kuriame jie gyvena, anksčiau ar vėliau būtų renovuotas. To nori kone du trečdaliai apklaustųjų, o kategoriškai prieš daugiabučių renovavimą pasisako tik 12,4 proc. apklaustųjų.
Kaip matyti iš sociologinio tyrimo, gana daug žmonių laukia, kol bus pasiūlyta priimtinesnė daugiabučių renovavimo tvarka. Ar šiai Vyriausybei pavyks tokią pasiūlyti, paaiškės jau iki šio rudens.

Ar jūs tikite, kad šiemet Lietuvoje prasidės spartus daugiabučių namų renovavimas? (proc.)

Ne, netikiu    68
Renovavimas vyks kaip ir iki šiol, po keliasdešimt namų per metus    16,2
Taip, tikiu    12,6
Nežinau / neturiu nuomonės    3,2

Ar jūs pats norite, kad būtų renovuotas daugiabutis namas, kuriame gyvenate? (proc.)

Ne dabar, o vėliau, kai tam pasiruošime ir sukaupsime daugiau lėšų arba kai bus pasiūlyta priimtinesnė daugiabučių renovavimo tvarka    35,6
Taip    23
Kita    16,4
Ne    12,4
Gyvenu ne daugiabutyje    9,2
Nežinau    2,2
Mano daugiabutis jau renovuotas    1,2

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2013 m. sausio 11–14 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Sostinės Keramikų g. 12 namo gyventojai šią žiemą pasitiko kaip niekad džiugiai. Net ir spaudžiant šaltukui, šio namo butuose tvyro komfortiška šiluma, o sąskaitos už šildymą verčia plačiai nusišypsoti – palyginti su ankstesniais metais jos sumažėjo kone 3 kartus.

Viso to paslaptis – laiku ir kokybiškai atlikta kompleksinė daugiabučio renovacija, kurią padėjo įgyvendinti pastatų administravimo lyderis Lietuvoje bendrovė „Mano būstas“.
Beveik 30 metų senumo daugiabutis Keramikų g. 12 atnaujintas per šių metų vasarą. Supratę, jog vien tik „kosmetinis“ pastato remontas norimo rezultato neduos, gyventojai pasirinko kompleksinį renovavimo modelį.
Per mažiau nei pusmetį buvo apšiltintos fasadinės namo sienos, cokolis, stogas, pakeisti butų, rūsio langai, atliktas šildymo ir karšto vandens sistemų remontas. Kiekviename bute sumontuota individuali apskaitos sistema – įrengti davikliai bei termoreguliatoriai.
„Iki renovacijos mūsų namas buvo kiauras kaip rėtis, todėl nutarę imtis veiksmų iš anksto žinojome, ko norime: mažų sąskaitų už šildymą, individualaus reguliavimo galimybės ir geresnio estetinio vaizdo. Po renovacijos visą tai gavome su kaupu“, – sako Keramikų g. 12 name gyvenantis Laimonas Bernotas.
Vyro teigimu, už šių metų lapkričio mėnesį už šildymą jis gavo vos 86 litų sąskaitą, kai praėjusiais metais už tą patį laikotarpį suplojo 225 litus. Ženkliai mažesnes sąskaitas gavo ir kitų butų gyventojai. „Skaičiai kalba patys už save“, – šyptelėjo L.Bernotas.
Šio daugiabučio renovaciją vykdžiusios bendrovės „Mano būstas“ renovacijos projektų vadovas Julius Paulauskas taip pat pateikė faktus. Anot jo, palyginti šių metų lapkritį ir tą patį praėjusių metų mėnesį, daugiabučio šilumos suvartojimo koeficientas sumažėjo nuo 36,3 Wh/m2/DL iki 15,3 Wh/m2/DL. Kuo šis koeficientas mažesnis, tuo šiluma vartojama efektyviau.
„Džiugu, jog su gyventojais greitai radome bendrą kalbą. Jie iš anksto žinojo, ko nori ir ko tikisi, o mes, savo ruožtu, pateikėme geriausią pasiūlymą ir pasirūpinome, jog žmonėms nereikėtų sukti galvos nei dėl teisinių, nei dėl techninių dalykų. Todėl visas renovacijos procesas praėjo sklandžiai, o rezultatas nenuvylė“, – teigė „Mano būsto“ renovacijos projektų vadovas.
Iš pagrindų atsinaujinęs daugiabutis mažesnėmis sąskaitomis už šildymą ir didesniu komfortu džiugina ne tik jo gyventojus, bet ir netruko atkreipti kaimynų dėmesį. Pamatę, jog renovacijos nauda išties akivaizdi, šalia esančio daugiabučio namo gyventojai taip pat ryžosi iš esmės atnaujinti savo būstą.
„Ne veltui sakoma, kad geras pavyzdys užkrečia. Todėl sveikintina, jog kaimynų pėdomis seka ir Keramikų g. 10 namo gyventojai, kurių daugiabutyje prieš du mėnesius visu pajėgumu taip pat prasidėjo renovavimo darbai. Tikiu, jog netrukus ir jie pajus, kad gyventi atnaujintame būste ne tik pigiau, bet ir komfortiškiau“, – sako J.Paulauskas.