Įvertinusi pirmųjų renovuotų daugiabučių namų gyventojų atsiliepimus apie pagerėjusią gyvenimo kokybę, Kauno savivaldybė „ima jautį už ragų“ – jau parengė projektą kitąmet mieste renovuoti 120 daugiabučių namų ir parengė pasiūlymą vyriausybei, kaip tinkamiau integruoti socialiai remtinus gyventojus dalyvauti Daugiabučių atnaujinimo programoje.

„Tai apie 120 mln. vertės kvartalinės renovacijos projektas. Metų pradžioje patvirtinsime šį projektą, savivaldybė vien daugiabučių atnaujinimo techninių projektų parengimui numatė investuoti 3 mln. litų ir iki 2013-ųjų pabaigos pagal Jessica programą susigrąžinsime savivaldybės investuotas lėšas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis.

Pasak Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) vyriausiosios specialistės Jolitos Maženienės, Kaunas turės pranašumą prieš kitus miestus dėl savivaldybės žingsnių masiškai renovuoti daugiabučius ir jų aplinką.

„Kaune jau atliktas kvartalų identifikavimas ir reitingavimas pagal poreikį modernizacijai. „Reitingo blogiausias“ – Kovo 11-tos g., Pramonės pr. ir Draugystės g. Trikampis, kuris apima 32 daugiabučius, 2 darželius ir mokyklą. Toliau – Škirpos kvartalas su 37 daugiabučiais ir 3 darželiais ir Lukšio kvartalas su 31 daugiabučiu ir darželiu. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros užsakymu UAB „Miesto renovacija“ jau parengė išsamią „Škirpos kvartalo“ analizę. Kitas svarbus programos pažangos aspektas – Kauno savivaldybė jau parengė vyriausybei siūlymą, kaip tinkamiau integruoti socialiai remtinus gyventojus dalyvauti Daugiabučių atnaujinimo programoje“, – pasakojo J. Maženienė.

BUPA duomenimis, Kaune baigti renovuoti 64 daugiabučiai manai, dar 61 daugiabučio gyventojai jau apsisprendė dalyvauti Daugiabučių atnaujinimo programoje ir parengė investicinius planus, 15 namų šiuo metu jau vyksta rangos darbai, 32 daugiabučiai perka techninius darbų projektus ir turėtų atnaujinimo darbus pradėti pavasarį, dar 40-ies daugiabučių investicinius planus jau patvirtino BUPA.

„Šie skaičiai rodo, kad pavasarį Kaune pajudės ne tik kvartalinė renovacija, bet ir pavienių daugiabučių namų atnaujinimas“, – komentavo BUPA vyriausiasis specialistas Žydrūnas Vilčinskas.

Kaune susikaupė patyrusių daugiabučius renovavusių bendrijų pirmininkų bazė, kurie perduoda savo patirtį ir konsultuoja renovaciją dar tik pradedančius Kauno bei kitų miestų gyventojus.

Renovuoto daugiabučio Kaune Vanago g. 3 bendrijos pirmininkas Zenonas Baranauskas pataria gyvenamąjį namą atnaujinti kompleksiškai, o ne dalimis, nes tik tuomet pasiekiamas geriausias rezultatas. “Iš karto mes to nežinojome, bet dabar visiems sakau, kad būtina sutvarkyti ir normaliai įrengti šildymo bei vėdinimo sistemas. Taip pat labai svarbu rangovo pasirinkimas, kokybiškos medžiagos ir atsakingas techninis prižiūrėtojas”, – pataria Z. Baranauskas.

Atnaujinto daugiabučio Statybininkų g. 19 Prienuose bendrijos pirmininkas Leonardas Puodžiuvėlis sako pastebintis: „Mes dar esame sovietiniai žmonės: mąstome, kad gavome butus iš valdžios ir valdžia turi jais rūpintis: ir kiemą iššluoti, ir sniegą nukasti, ir namą atnaujinti. Jei nereikėtų kiekvieno buto savininkų susitikimo, tik tuomet renovacija visoje šalyje tikrai sparčiai vyktų. Kooperatinių namų gyventojai mąsto kitaip – jie buvo įpratę, kad niekas jais nepasirūpins, patys turi rūpintis“.

Olegas Mackevičius, organizavęs Kauno daugiabučių Lukšio g. 4 ir 12 renovaciją, šiuo metu atnaujinantis Savanorių pr. 395 daugiabutį, pritaria, kad svarbiausia daugiabutį atnaujinti kompleksiškai, o ne etapais, nes kitaip negauni maksimalios naudos. „Dabar renovacijai yra puikios sąlygos, nesunku finansuoti – tik imk ir daryk. Mano pamoka, kad mes nekreipėme pakankamai dėmesio į vėdinimo problemas, o vis tik tai labai svarbu. Be abejo, renovacija pasiteisino, juk šildymo sąskaita dvigubai ar net trigubai mažesnė už aplinkinių namų. Be to, žmonės gyvena kaip žmonės, nešąla, patys reguliuojasi šilumą“, – privalumus dėsto O. Mackevičius.

Marija Bžeskienė, renovuoto daugiabučio Mapų g. 3 bendrijos pirmininkė pasakoja, kad Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra padeda žengti kiekvieną renovacijos proceso žingsnelį ir pirmiausia pataria atlikti renovuotino namo techninės būklės ekspertizę dar prieš rengiant pirmąjį gyventojų susirinkimą apie renovaciją.

„Aš pirmiausia paruošiau tokią ekspertizę ir parodžiau gyventojams 51 pastato šiluminę nuotrauką, kur matyti namo plyšiai, įtrūkimai, šilumos pralaidumas. Kol tokių įrodymų nepamato – nepatiki. Sako, dar nereikia renovuoti, dar viskas gerai. Kitas svarbus etapas – konkursai, kad darbus atliksiančios firmos atitiktų visus reikalavimus, dirbtų pagal kokybės standartus, būtinai turėtų civilinį draudimą. Jeigu pasirenki gerą firmą, ir darbai bus atlikti atsakingai. Žmones labai nuramina tai, kad jie gali gauti lengvatinę paskolą 3 proc. 20 metų laikotarpiui, o socialiai remtiniems valstybė viską kompensuoja. Po renovacijos mes ženkliai sutaupome – perpus mažiau nei anksčiau moka net ir tie butai, kurie labai daug šildosi, o kiti butai ir trigubai mažiau moka. O šiemet iki gruodžio pabaigos visai šildytis nereikėjo”, – pasakoja senamiestyje daugiabutį renovavusi M. Bžeskienė.

Išsami renovacijos ambasadorių duomenų bazė skelbiama svetainėje www.atnaujinkbusta.lt. Iš viso šiuo metu Kaune yra apie 1500 renovuotinų daugiabučių gyvenamųjų namų.

Renovuotas namas Prienuose, Statybininkų g. 19. Faktai trumpai
Renovuota: stogas, sienos, balkonai, langai, paradinių durų tambūrai
Renovacijos kaina: 393,5 Lt/m2
Valstybės parama: 140Lt/m2
Renovacijos kaina gyventojams: 253,5 Lt/m2
Vidutinė šildymo kaina iki renovacijos: 5,82 Lt/m2 mėnesiui (267,77 Lt 46 m2 butui)
Vidutinė šildymo kaina po renovacijos: 2,72 Lt/m2 mėnesiui (125,- Lt 46 m2 butui)
Sutaupoma peršildymo sezoną: 856,39 Lt /2kamb.butu)
Metų įmoka paskolai padengti 2 kamb. butui: 2353,44 Lt (196,12 Lt/mėn. )
Renovuoto daugiabučio pirmininkas Leonardas Puodžiuvėlis, tel. 860918785

Masinė renovacija, numatyta jau pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės programoje 1990 m., lig šiol nepradėta. Ar gali situaciją pakeisti socialdemokratų siūloma nauja strategija?

Praėjusią savaitę trečiąkart Lietuvoje vykusioje tarptautinėje kosmoso konferencijoje SEMWO Lietuva jau turėjo kuo prisistatyti šios srities mokslo ir verslo srities specialistams. Tačiau energijos taupymo tarptautiniuose forumuose Lietuva iškrinta iš konteksto: daugelis ES šalių nebekalba apie senų daugiabučių renovavimą, nes jį baigė ar baiginėja. Pernai Lietuvoje viešėjusi ES klimato komisarė Connie Hedegaard padėtį mūsų šalyje mandagiai įvertino kaip „keistą matyti, sudėtingą suprasti“. Iš tiesų sveiku protu nesuvoksi: renovacija gyvybiškai svarbi, tačiau nepanaudoti guli milžiniški tam skirti europiniai fondai.
Socialdemokratai siūlo proveržį daugiabučių renovacijos srityje. Bet ar tai realus modelis, o gal dar vienas Vasiukų projektas?

Kas stabdo renovacijos projektus
„Noro renovuoti nebuvo – tebuvo noras sutaupyti renovacijos pinigus ir nusipirkti malūnsparnį“, – nueinančiosios Vyriausybės „indėlį“ į renovaciją vertina Daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis.
Valstybės kontrolė prieš porą metų suskaičiavo, kad norint įvykdyti dabar galiojančią Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą kasdien reikėtų renovuoti daugiau kaip dešimt namų, o jei renovacija vyktų ligšioliniais tempais, pasiekti užsibrėžtam planui – renovuoti 24 tūkst. daugiabučių – prireiktų kelių šimtų metų. Kol kas planas įvykdytas 1,98 proc., o daugiabučiuose šiandien gyvena maždaug 1,6 mln., arba 80 proc., miestų gyventojų.
Nors energijos taupymą valstybės prilygina nacionalinio saugumo didinimui, kaip pabrėžta ir Europos Parlamento bei Tarybos direktyvoje, mes pirmiau imamės atominių vizijų, užmiršdami, kad 40 proc. viso energijos vartojimo tenka pastatams, o juose taupymo galimybės laikomos didžiausiomis. Tiesa, dar iki ES direktyvų tai suprato jau pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybė, į programą įrašiusi renovacijos būtinybę. Dar po poros metų 1992 m. Rusijos ekonominė blokada buvo ženklas, kad delsti negalima, ir su Pasaulio banko parama apie 700 namų renovuota pagal programą „Būstas“. Bet mokesčiai už šilumą nebuvo dideli, tad nauja daugiabučių masinės renovacijos programa rengta neskubant ir patvirtinta tik 2004 m.
Valstybė užsimojo kompensuoti pusę renovacijos sąnaudų, bet apsiskaičiavo ir nebepajėgė visiems norintiems renovuotis tesėti pažado. O Andriaus Kubiliaus Vyriausybė kirto iš peties – 50 proc. paramą sumažino iki 15 proc. Renovacija praktiškai sustojo. Tiesa, praėjusių metų pabaigoje nutarta suteikti dar dvi lengvatas: laikinai, iki 2013 m. pabaigos, pridurti dar 15 proc. kompensaciją, jei energijos sąnaudos sumažės per 40 proc., be to, padengti projekto ir statybos techninės priežiūros išlaidas.
Porą dešimtmečių vilkinamas problemos sprendimas sukūrė naują problemą: kas išgalėjo – kraustėsi į naujesnės statybos ar individualius būstus, o senuose daugiabučiuose liko mažiau mokūs ar socialiai remtini asmenys. Jie neturi jokios motyvacijos renovuoti būstą – jiems valstybė moka šildymo kompensacijas, o kiti baiminasi įsipareigoti bankams.
Ekonomistas dr. Raimondas Kuodis jau penkeri metai įrodinėja, kad renovacija įmanoma tik finansinius įsipareigojimus prisiimant valstybei, o gyventojai mokėtų, tarsi būsto nebūtų renovavę, kol valstybės investicija atsipirktų. Ekonomisto skaičiavimu, valstybei investavus 1 mlrd. Lt, jau tais pačiais metais apie 400 mln. Lt grįžtų į biudžetą kaip statybininkų pajamų, pridėtinės vertės ir akcizų mokesčiai, taip pat sumažėtų kompensacijos už šildymą, kurių 2010 m. valstybė išmokėjo 103 mln. Lt.
Beje, pagal panašią schemą renovacija vyko Prancūzijoje, Vokietijoje, Danijoje, kitose šalyse: renovaciją atliko ir į ją investavo specializuotos bendrovės, o investicijas atgaudavo iš gyventojų sutaupytų lėšų.

Socialdemokratų modelis: skolinasi ir renovuoja savivaldybės
Renovacijai vykstant pagal socialdemokratus, būsto savininkams nereikėtų skolintis – tai lig šiol labiausiai ir stabdė šiuos projektus. Schema tokia: savivaldybė atrenka daugiausiai energijos suvartojančių daugiabučių kvartalą, parengia renovavimo projektą, Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai teikia paraišką dėl finansavimo galimybių. Savivaldybė projektui įgyvendinti skiria administratorių (ne pelno siekiančią viešąją įstaigą), kuris savo vardu skolinasi lėšas ir prisiima atsakomybę už programos rezultatus. Projektai finansuojami iš lengvatinių paskolų, naudojant JESSICA finansinę priemonę (iki 20 m. su 3 proc. palūkanomis), esant poreikiui administratorius skolintųsi ir iš kitų finansinių šaltinių.
Valstybės parama – kaip ir dabar, 15 proc. iš Daugiabučių namų modernizavimo programos ir 15 proc. iš Klimato kaitos programos (jei po pastatų atnaujinimo bus pasiektas 40 proc. energinis efektyvumas). Valstybė apmoka projektų parengimą, techninę priežiūrą ir projektų administravimo išlaidas. Kaip ir dabar, 100 proc. parama suteikiama šeimoms, turinčioms teisę į kompensacijas už šildymą.
Gyventojai grąžins investicijas į jų būsto renovavimą laipsniškai, gaudami dvi sąskaitas: vieną už faktiškai suvartotą šilumos energiją, antrą – įmoką už padarytas investicijas. Bendra sąskaitų suma neturi viršyti trejų metų šilumos sąnaudų vidurkio, o investicijų grąžinimo laikotarpį gyventojai gali pasirinkti patys. Numatytas investicijų atsipirkimo laikas – nuo 10 iki 20 metų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2012-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryj

Norint, kad metų metais stringantis daugiabučių renovavimo procesas įsivažiuotų, reikia teisės aktais įteisinti naują renovacijos modelį, o gyventojus dalyvauti šiame projekte vilioti paskatomis. Taip mano Kauno technologijos universiteto mokslininkai prof. habil dr. Vytautas Stankevičius, dr. Arūnas Burlingis ir dr. Jūratė Karbauskaitė. Mokslininkai pateikia savo siūlymus premjerui, ką derėtų daryti su daugiabučiais, ir atskleidžia, koks daugiabučių atnaujinimo modelis Lietuvoje veiktų geriausiai.

Didelė dalis privatizuotuose butuose gyvenančių Lietuvos gyventojų savo lėšomis šiltinti pastatų yra nesuinteresuoti – dalis gyventojų gauna kompensacijas už butų šildymą (tam išleidžiama 103 mln. Lt per metus), pensininkai dėl senyvo amžiaus pastatų atnaujinimu nesidomi, o turtingesni ir jaunesni gyventojai išsikelia į naujos statybos būstus. Tad Vyriausybės patvirtintas dabartinis daugiabučių gyvenamųjų namų šiltinimo ir finansavimo modelis, kai gyventojai patys turi imti paskolą renovacijai finansuoti, yra mažai veiksmingas ir problemos neišspręs. Iki šiol iš viso renovuota 470 – o tai sudaro tik 4,7 proc. – visų renovuotinų namų.
Daugiabučių namų atnaujinimas negalėtų būti prievartinis, lygiai taip pat, kaip ir privačių vienbučių namų. Prievarta sukeltų teisėtą nepasitenkinimą valstybe ir neteisingumo jausmą, nes namai pastatyti pagal to laikmečio reikalavimus. Todėl belieka vienintelė ir teisingiausia priemonė – paskata trims šalims: savivaldybėms, valstybei ir gyventojams.

Renovuotų investuotojas, gyventojai mokėtų 15 proc. mažiau

Šiuo metu pastatų renovavimo našta užkrauta ant butų savininkų pečių. Tačiau juk daugiabučių pastatų gyventojai nekalti, kad gavo šiluminiu požiūriu labai neekonomiškus namus nuosavybės teisėmis. Dauguma daugiaaukščių pastatyti iki 1995 metų. Buvusioje Sovietų Sąjungoje šilumos kaina buvo nedidelė, todėl gyvenamųjų namų atitvaros buvo suprojektuotos pagal to meto normatyvus, su nedidele šilumine varža. Be to, tuo metu gaminta mažai kokybiškų šilumos izoliacinių medžiagų. Dėl šios priežasties gyvenamųjų namų šilumos nuostoliai dideli, o šiluminės energijos kaina nuolat didėja – namų šildymo kaina gyventojams tapo nepakeliama našta.
Vyriausybė neskiria šiai problemai reikiamo dėmesio, o daugelis butų savininkų yra neturtingi ir neorganizuoti. Mūsų nuomone, kad sėkmingai vyktų daugiabučių namų renovacija, reikia teisės aktais įteisinti naują daugiabučių atnaujinimo ir finansavimo modelį. Juo turi būti suinteresuoti butų savininkai, investuotojas (organizacija, imanti paskolą iš banko arba savomis lėšomis vykdanti renovaciją) ir valstybė. Tik esant tokioms nuostatoms pastatų atnaujinimas gali vykti sėkmingai, sparčiai ir masiškai.
Mūsų siūlomas daugiabučių renovavimo ir finansavimo modelis įvertina įvairias aplinkybes. Siūlome, kad gyventojams nereikėtų imti paskolos iš banko, o tuo pasirūpintų investuotojas – namą renovuojanti organizacija. Pagal šį modelį valstybė turėtų skirti 15 proc. daugiabučio renovacijai reikiamų lėšų, o 85 proc. skirtų investuotojas. Kai daugiabutis būtų renovuotas, jis naudotų iki 50 proc. mažiau šilumos energijos, tačiau gyventojai už šildymą turėtų mokėti tik 15 proc. mažiau – taip sutaupyta suma už šildymą atitektų investuotojui, kurio pasiskolintomis ar nuosavomis lėšomis namas ir būtų atnaujintas.
Pavyzdžiui, jei gyventojas per mėnesį už šildymą moka 600 Lt, jis mokėtų 90 Lt mažiau. Toks mokėjimo variantas galiotų tol, kol atsipirktų renovavimo sąnaudos. Mūsų skaičiavimais, tai truktų 12–15 metų. Vėliau buto savininkas apmokėtų realias buto šilumos sąnaudas. Atsiskaitymas vyktų pagal realias kintančias ekonomines sąlygas (kintanti šilumos kaina, išorės oro temperatūra ir namų šildymo trukmė).
Visą renovavimo procesą turėtų organizuoti miestų savivaldybės, o investuotojais galėtų tapti savivaldybės įsteigtos organizacijos arba privačios statybų bendrovės.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-47-3 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Druskininkų savivaldybė pirmoji šalyje pradėjo įgyvendinti plataus masto pilotinį daugiabučių namų atnaujinimo ir jų energinio efektyvumo didinimo projektą. Pirmiausia bus atnaujintas kurorto „veidas“ – daugiau kaip 30 Druskininkų centre esančio Čiurlionio kvartalo daugiabučių namų, o per dvejus metus parengti visų savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių atnaujinimo projektai.
„Kurorto ir kiekvieno miesto plėtroje labai svarbų vaidmenį turi viešoji infrastruktūra, kaip traukos centras. Vykdydami subalansuotą savivaldybės plėtrą, lygiagrečiai su unikalios kurortinės vietovės plėtra tuo pačiu investuojame ir į kompleksinę daugiabučių renovaciją bei gyvenamojo sektoriaus lygio kilimą, kad būtų gera ne tik svečiams, bet ir vietos gyventojams“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Druskininkų renovacijos planus padės įgyvendinti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, administruojanti Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą. Renovacijos darbus finansuos pagal Jessica finansinį modelį, kuriuo lėšos pritraukiamos iš Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir pačių gyventojų – tokiu būdu mažinami daugiabučių atnaujinimo kaštai.
„Druskininkų savivaldybė ėmėsi aktyviausių žingsnių ir didžiausių užmojų renovuoti didžiąją dalį daugiabučių namų. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, sveikindama tokią savivaldybės iniciatyvą siekiant energijos taupymo ir miesto estetinio vaizdo tobulinimo, suteiks visą įmanomą metodinę, techninę ir kitą reikiamą pagalbą įgyvendinant daugiabučių modernizavimo tikslus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Būsto ir urbanistinės agentūros direktorius Valentinas Petkūnas.
Spalio pabaigoje Druskininkuose parengti pirmieji daugiabučių atnaujinimo investicijų planai. Jų duomenimis, po renovacijos Čiurlionio kvartalo, ribojamo Vytauto, Druskininkų, Krėvės, Kurorto ir Čiurlionio gatvių, daugiabučių gyventojai šilumos energijos sąnaudas turėtų sumažinti nuo 40 iki 60 proc.
Jeigu gyventojai pritars, Druskininkų savivaldybė inicijuos modernizuoti ne tik namus, bet ir kvartalų viešąją infrastruktūrą – sutvarkys automobilių stovėjimo aikšteles šalia namų, apšvietimą, vaikų žaidimo aikšteles, želdinius ir įvažas.
Daugiabučių kvartalų renovacijos procesą šiemet pradėti planuoja ir Klaipėdos bei Kauno savivaldybės. Spalio 22 dienos BUPA duomenimis, šiemet Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje apsisprendė dalyvauti 351 bendrija – 2,4 daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, suderinta tris kartus daugiau – 226 investicijų planai, vykdoma trigubai daugiau – 132 rangos konkursų.

Daugiabučių renovacijos tempai Lietuvoje įgauna pagreitį. Šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, daugiabučių namų atnaujinimo programoje apsisprendė dalyvauti 2,2 daugiau bendrijų, suderinta daugiau kaip tris kartus daugiau investicinių projektų, vykdoma trigubai daugiau rangos konkursų. Renovacijos lyderiais šiais metais tapo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei Alytaus regionai.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) trečio ketvirčio duomenimis, 2011 m. atnaujinimo programoje dalyvavo ir investicijų planus rengė 128 daugiabučių namų bendrijos, o šiemet jų skaičius šoktelėjo iki 300. Daugiau nei pusė bendrijų investicinių planų buvo suderinti, tuo tarpu pernai per tris ketvirčius tokių planų suderinta tik 56. Daugiau nei trečdalis (110) paraiškas pateikusių bendrijų jau vykdo rangos konkursus, kai praėjusiais metais rangos konkursus skelbė apie dešimtadalis programos dalyvių.

Anot Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus Valentino Petkūno, iki šiol renovacijos programoje dalyvavo beveik pusė tūkstančio namų, o iš gerokai aktyviau nei pernai vykstančių paruošiamųjų darbų matyti, jog atnaujinimo programos tempai ateityje tik spartės.

„Finansinio mechanizmo „Jessica“ programa, leidžianti gyventojams pigiau atnaujinti daugiabučius, įsisiūbuoja. Apie tai liudija ne tik didėjantys paraiškų kiekiai, bet ir bendrijų, kitų valdytojų bei pavienių gyventojų aktyvumas seminaruose, kuriuos rengiame įvairiuose šalies miestuose“, – pasakojo V. Petkūnas.

Iš jau apsisprendusių dalyvauti daugiabučių atnaujinimo programoje gausumu išsiskiria Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionai, spalio 1 d. duomenimis, atitinkamai pateikę 68, 55 ir 44 paraiškas. Lyderius sparčiai vejasi Alytaus regionas, kuriame renovuoti daugiabučius pasiryžo 25 bendrijos. Anksčiau lyderiu buvęs ir pagal senąją programą net 151 daugiabutį atnaujinęs Panevėžys šiemet apsukas sumažino – čia renovacijai apsisprendė 27 daugiabučiai.

V. Petkūno nuomone, gyventojų pasiryžimą paversti savo būstus ekonomiškesniais padidino ir renovacijos proceso patobulinimai.

„Tokie gyventojams palankūs niuansai kaip renovavimo iniciatyvos ir organizavimo teisės suteikimas savivaldybės įsteigtoms administravimo įmonėms, kurios gali imti paskolas savo vardu, jau užtikrinta galimybė vykdyti renovaciją etapais, sudarytos visos galimybės lengvatiniams kreditams gauti ir šimtaprocentinis visų išlaidų padengimas socialiai remtiniems gyventojams turėtų renovacijos procesus dar labiau paspartinti“, – teigia BUPA direktorius.

Planuojama, kad iki 2013 m. pagal „Jessica“ finansinį modelį bus finansuojami apie 500 daugiabučių atnaujinimo darbai. Tam būtų panaudota 400-450 mln. litų programos lėšų.

Paskutinės rugsėjo dienos – drauge ir paskutiniai kartai, kuomet apsilankyti kviečia septintus metus Vilniaus mokytojų namų kiemelyje veikianti „Vasaros terasa“. Rudenėjant vartus užversiančios vietos laukia esminiai renovacijos darbai.

Svarbiausias aukščiau minėtų darbų – nuo lietaus ir kitų oro pavojų kiemelį saugosianti stiklinio stogo konstrukcija. Iš naujo suprojektuotame kieme bus įrengta nauja scena, taip pat – prireikus surenkamos sėdimos vietos spektaklių, koncertų, kino peržiūrų kitų renginių žiūrovams. Čia bus patogiau mugių lankytojams, daug erdvės atras mėgstantys lauko žaidimus – šie bus integruoti į unikalų grindinio piešinį. Sutemus renginių lankytojus įkvėps ir specialiai projektuojamas originalus apšvietimas.

„Norime tobulėti, būti modernesni, nepriklausomi nuo permainingų lietuviškos vasaros oro sąlygų“, – pagrindines persitvarkymo priežastis atskleidžia „Vasaros terasos“ komanda. Jos nariai išeidami užtarnautų atostogų nusiteikę išties sentimentaliai – juk per septynias vasaras čia įvyko ne vienas šimtas puikių renginių, pasirodė daugybė muzikantų, didžėjų, aktorių ir kitų menininkų, dirbo daug draugiškų barmenų ir padavėjų, lankytojams įsiminė šimtai stebuklingų akimirkų.

Niekas neabejoja, kad Vilniaus mokytojų namų kiemelyje po pertvarkos gera bei dar geresnė nuotaika gyvens ir toliau. Todėl visi kviečiami užeiti ir paskutinį kartą įsiminti tokį „Vasaros terasos“ paveikslą, kokį regime dabar. Du paskutinius septintojo kiemelio sezono ir šio etapo vakarus čia gros geriausi komandos draugai ir ištikimiausi lankytojai.

Ketvirtadienį, rugsėjo 27-ąją prie DJ pulto susiburs Hanna, Antonio, Astralas, St. Stereo, Papa Zoe’s Calli ir kiti. Penktadienį, rugsėjo 28-ąją, „Green Night“ metu, žalią šviesą pramogoms uždegs gyvas „Happyendless“ koncertas bei didžėjai Pakas, Roadsman, Benua ir siela Ruben.

Kadenciją baigianti Vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę už sužlugusią renovacijos programą. Didžiausia Vyriausybės klaida yra tai, kad ji nesugebėjo įžvelgti ir panaikinti kliūčių biurokratinėje sistemoje, privalėjusioje organizuoti modernizacijos procesą, teigia Nacionalinė daugiabučių administratorių asociacija (NPAA).

„Premjeras Andrius Kubilius pripažino, kad renovacija patyrė nesėkmę. Tačiau to nepakanka – reikia žengti kitą žingsnį ir įvardinti priežastis, dėl kurių patirta nesėkmė. Ši valdžia dar gali padaryti gerą darbą – palikti ateinančiai Vyriausybei aiškias gaires, nuo ko reikia pradėti, kad nepasikartotų pirmtakų klaidos“, – sakė NPAA  tarybos pirmininkas Vytautas Turonis.

Kaip teigia V.Turonis, šiai dienai valdančiųjų retorika kalbant apie renovacijos žlugimą yra paremta pasiteisinimais, o ne padėties analize ir problemų įvardinimu.

„Iš politikų visuomenė girdi tai, kad renovacijos klausimas buvo sprendžiamas nepakankamai efektyviai. Taip pat tvirtinama, kad buvo pateikta per mažai paraiškų. Bet tai tėra pasekmės, o problemos slypi giliau – kodėl nebuvo paraiškų, kodėl nebuvo dirbama sistemingai? Ne politikai organizuoja procesus – tą daro ministerijų tarnautojai. Akivaizdu, kad biurokratiniame mechanizme yra surūdijusių detalių ir jas reikia skubiai keisti“, – tvirtino V.Turonis.

NPAA tarybos pirmininko teigimu, renovacijos programos nesėkmės kyla ne dėl aplaidumo, o dėl sistemingo trukdymo. Nors administratoriams įsijungti į programą buvo leista jau prieš ketverius metus, realiai tokia galimybė sudaryta tik šių metų liepos mėnesį. Tokią situaciją nulėmė neįgyvendinamos programos sąlygos, trukdžiusios gauti bankų paskolas atnaujinimo darbams. Šiai dienai didžiuosiuose miestuose bendrovės renovacijai jau ruošia porą dešimčių daugiabučių. Susidomėjimas auga, tačiau jį gali nuslopinti gandai, kad nuo ateinančių metų programa vėl bus koreguojama. Taip pat labai abejotinos faktinės pastangos pasiekti žmones, kuriems aktuali renovacija – NPAA sulaukia skundų, kad į seminarus apie daugiabučių atnaujinimą nekviečiami ne tik pavieniai gyventojai, bet net ir bendrijų pirmininkai.

„Nors Vyriausybė visuomet deklaravo remianti renovaciją, biurokratinis aparatas judėjo priešinga kryptimi. Sraigtasparnių pirkimo už JESSICA programos pinigus tai parodė labai aiškiai – Aplinkos ministerijos vadovams teko pasisakyti prieš šį sprendimą, nors būtent šios ministerijos tarnautojai paruošė jo projektą“, – priminė V.Turonis.

Kaip pažymėjo NPAA tarybos pirmininkas, Aplinkos ministerijos tarnautojai bent po šios istorijos turėtų atsidurti po didinamuoju stiklu. Šalies daugiabučių ūkį ir renovacijos programą kuruojančioje ministerijoje daugiau kaip dešimtmetį dirba tie patys tarnautojai. Jų darbo rezultatas per dešimt metų – vos 500 atnaujintų daugiabučių vietoje keliolikos tūkstančių.

Pernai Lietuvoje renovuoti vos 85 daugiabučiai namai iš numatytų dviejų tūkstančių, o iš viso iki šios dienos šalyje, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, renovuoti 442 daugiabučiai gyvenamieji namai, dar 750 renovuoti tik iš dalies.

Tik du namai – Plungėje ir Kretingoje – baigti modernizuoti pagal 2009-aisiais įdiegtą JESSICA finansavimo modelį, ne itin noriai naudojamasi ir kitomis renovacijos kompensavimo priemonėmis.Vis dėlto įvairiose savivaldybėse daugiabučių renovavimo rezultatai labai skiriasi. Pavyzdžiui, Ignalina – viena iš 14 savivaldybių, kurios suspėjo su pirmąja daugiabučių renovacijos banga ir pasinaudojo galimybe pagal specialią programą gyventojams kompensuoti net iki 85 proc. namo renovavimo išlaidų. “Ignalinos gyventojams tereikėjo sumokėti tiek, kiek kainuoja senus medinius langus pasikeisti į plastikinius, o juk darbų padaryta kur kas daugiau – apšiltintos sienos, pakeisti vamzdynai, atlikti apdailos darbai”, – vardija Ignalinos meras Bronis Ropė.Iš viso pagal šią programą šį lapkritį bus baigta renovuoti 18 proc. visų Ignalinos daugiabučių, dar apie 60 proc. daugiabučių renovaciją planuojama pradėti kitais metais. Tai vieni geriausių renovacijos rodiklių, kuriais Ignalina susilygino su aktyviausiai renovaciją vykdančiomis savivaldybėmis – Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Alytaus ir Plungės.B.Ropė pabrėžia, kad renovacijos darbų sėkmę lėmė ne tik savivaldybės iniciatyva, bet ir teigiamas gyventojų požiūris. Aiškindamas priežastis, kodėl renovacija tokia vangi kitose Lietuvos savivaldybėse, B.Ropė nurodo, jog kai kur tūksta gyventojų motyvacijos, kai kur nėra iniciatorių, dar kitur sukurta gyventojams nepriimtina renovavimo sistema, nors pasinaudojus paramos fondais galima susigrąžinti iki 30 proc., o pagal kai kurias programas – net iki 85 proc. namo renovavimo išlaidų.Beje, tarpusavyje skiriasi ne tik finansavimo programos, bet ir pasirinkti renovacijos įgyvendinimo modeliai. Pavyzdžiui, Ignalinoje planuojama pasinaudoti Lenkijos patirtimi ir neprimesti gyventojams prievolės patiems tiesiogiai skolintis iš bankų. Iš jų geromis sąlygomis skolintis ketina savivaldybė, o vėliau per 10–15 metų susigrąžinti šiuos pinigus iš gyventojų, kiekvieną mėnesį įtraukiant po nedidelę sumą į butų savininkų sąskaitas.O juk tokių daugiabučių renovavimo skatinimo programų niekas netrukdo taikyti ir kitoms savivaldybėms.

Žadėjusi kasmet renovuoti po 2 tūkst. daugiabučių, ši Vyriausybė pagal savo pasiūlytą schemą tesugebėjo užtikrinti vos keturių daugiabučių modernizavimą.

Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybės darbas artėja prie pabaigos, o žadėta daugiabučių renovacija, kuri turėjo paskatinti krizės nualintą ekonomiką ir leisti gyventojams be baimės laukti žiemos, taip ir neprasidėjo. Vyriausybės programoje įrašytas ambicingas pasižadėjimas kasmet renovuoti po 2 tūkst. namų per metus patyrė fiasko. Pagal pažadus, šiandien Lietuvoje jau turėtų būti renovuota daugiau nei 8 tūkst. daugiabučių, tačiau nuo šios Vyriausybės darbo pradžios renovuoti tik du šimtai, ir tų pačių dauguma pradėti modernizuoti dar pagal senąją tvarką. O štai pagal naująją šios Vyriausybės pradėtą „Jessica“ finansavimo programą renovuoti vos keturi daugiabučiai.
Už namų renovavimą atsakingas aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas apie tai paklaustas kaskart žadėdavo, kad projektai rengiami ir masinė renovacija netrukus prasidės, tačiau akivaizdu, jog nei Aplinkos ministerija, nei Vyriausybė nepajėgi įgyvendinti šio projekto. Vienu metu vykdyti dviejų svarbiausių Lietuvai projektų – atominės elektrinės statybos ir daugiabučių renovavimo – Vyriausybei nepavyko.
„Mes iš pat pradžių sakėme, kad tai nesąmonė, populistiniai pažadai, ir duok Dieve 20 namų per metus renovuoti, nors reikėtų keturis tūkstančius“, – tvirtina daugiabučių namų bendrijas ir jų administratorius vienijančių Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
Iš tiesų daugiabučių renovavimo idėja Lietuvoje jau sukompromituota, tačiau už ją atsakingi asmenys su tuo sutikti nenori. Štai aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas tvirtina, kad renovacija Lietuvoje anaiptol nėra žlugusi, o savo įsitikinimą pagrindžia į bendrą krūvą sudėdamas ir kuklų dabartinį rezultatą, ir prie ankstesnių valdžių renovuotus ar pradėtus modernizuoti daugiabučius, ir modernizuotas mokyklas, ir dar tik ateityje renovuosimus pastatus. Taip skaičiuodamas viceministras gauna apie tūkstantį pastatų.
Vis dėlto, kad ir kaip žongliruosi skaičiais, faktai bado akis: iki šios dienos Lietuvoje renovuoti tik 459 daugiabučiai, nors planuojama atnaujinti 24 tūkst., o skubos tvarka modernizuoti reikia mažiausiai 11 tūkst. daugiausiai šilumos iššvaistančių namų. Padėtis vis aštrėja, nes kainos toliau kyla. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prognozuoja, kad nuo rudens vidutinė šilumos kaina Lietuvoje brangs dar 4 proc. – iki 29,67 ct/kWh.
Tad kodėl daugiabučių renovavimo programa ir vėl žlugo? Ekspertai mini keletą priežasčių ir tikina, kad nuolankiam laukimui skirtas laikas jau pasibaigė – dabar reikia imtis prievartinių veiksmų. Priešingu atveju šalyje gresia socialiniai neramumai.

J.Antanaitis: „Žmonėms duodamas pyragas, bet nėra botago“

Nagrinėjant masinio renovavimo žlugimo priežastis matyti, kad viena didžiausių šios Vyriausybės klaidų – neatlikti namų darbai prieš renovaciją. Ekspertai piktinasi, kad Vyriausybė nesudėliojo prioritetų, neišsiaiškino, kurių namų būklė prasčiausia ir kuriuos reikėtų renovuoti pirmiausia, neišanalizavo, kas trukdė ankstesniais etapais ir ką reikėtų keisti. Dėl šios priežasties pirmieji buvo renovuoti ne prasčiausios būklės, bet aktyviausių bendruomenių daugiabučiai. O Lietuvoje daugiabučių gyventojų mokama kaina už kvadratinį metrą šildymo skiriasi net septynis kartus.
Dar viena svarbi priežastis – visa apsisprendimo teisė palikta gyventojams, tačiau lietuviai, ypač vyresnio amžiaus, vengia imti paskolas. Trūksta ir motyvacijos: daug už šilumą mokantys neturtingi gyventojai gauna kompensacijas. „Aplinkos ministras vis kartoja – dėl namo renovavimo paliksime apsispręsti gyventojams. Tačiau susisiekimo ministras nesako, kad vairuotojai patys nuspręs, kokie bus keliami reikalavimai automobiliams. O sakyti, kad viską nuspręs būsto savininkas, kuris du dešimtmečius neprižiūri būsto… Kitaip tariant, Vyriausybė nesukūrė jokios patalpų priežiūros sistemos, jokio teisinio mechanizmo“, – griežtesnio tono pasigenda Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros vedėjas prof. Vytautas Martinaitis.
Jam pritaria ir J.Antanaitis, tvirtindamas, kad žmonėms duodamas pyragas, bet nėra botago – prievolės sutvarkyti savo namus ir tvarkingai gyventi, o kompensacijomis neūkiškumas tik skatinamas.
Kita vertus, daugiabučio renovavimas – sudėtingas projektas, tad gyventojai paprasčiausiai bijo prisiimti šią riziką, ypač jei tarp jų neatsiranda kvalifikuoto, statybos reikalus išmanančio žmogaus. Juo labiau kad Lietuvoje net nėra kam tų gyventojų suburti. Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovo Vytauto Stasiūno, 83 proc. daugiabučių namų neturi įsteigtų bendrijų ir kiekvienas butas sprendžia savo klausimus atskirai.
Būtent kvalifikuoti namo valdytojai – viena pagrindinių priežasčių, kodėl renovacija įsisiūbavo kaimyninėse šalyse. Lenkijoje seni daugiabučiai sparčiai tvarkomi, o Baltijos pirmūnai estai vien nuo 2009 m. renovavo per 428 daugiabučius. Kaip ir Lietuvoje, Estijoje daugiabučiai renovuojami teikiant pigias paskolas.
Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertas Valius Serbenta, dirbantis prie energinio efektyvumo didinimo klausimų, pabrėžia kelias pagrindines priežastis, kodėl kaimynams pavyko įsukti renovaciją. Pirma, Lenkijoje namai priklauso kooperatyvams, o Estijoje didžioji dalis namų valdomi įsteigus bendrijas, kurioms vadovauja atestuoti specialistai. Antra, estai ir lenkai nekaitaliojo teisinės bazės, o Lietuvoje renovavimo tvarka nuolat keitėsi. Trečia, Lenkijoje gyventojai įpareigoti kaupti pinigus pastatų atnaujinimo fonde, o Lietuvoje tai nėra privaloma.
V.Martinaitis įžvelgia dar vieną priežastį, kodėl renovacija Lietuvoje merdi, – tai Aplinkos ministerijos organizacinių gebėjimų trūkumas. Profesorius apgailestauja, kad suradus „Jessica“ finansavimo schemą milijonai litų buvo patikėti toms pačioms Aplinkos ministerijos rankoms, kurios jau anksčiau neparodė jokių gebėjimų valdyti renovacijos procesą.
J.Antanaitis nusiteikęs dar kategoriškiau: renovacija žlugo, nes Vyriausybė net nenorėjo jos pradėti. „Vyriausybė neskatino gyventojų, kad šie pradėtų renovaciją, nebuvo vykdoma planinga reklamos kampanija, o jei žmonės pradėdavo renovavimo procesą, būdavo sudaromos dirbtinės kliūtys per biurokratinį mechanizmą, bankus, kurie reikalaudavo, kad renovacijai pritartų 60–70 proc. namo gyventojų, nors pagal įstatymus užtenka 51 proc. Vyriausybei nereikėjo, kad vyktų renovacija, – biudžetas ir taip kiauras“, – dėsto Būsto rūmų prezidentas.

Nenori renovuotis – nereikia ir kompensacijos

Ekspertai siūlo imtis neatidėliotinų ir griežtų priemonių gelbėjant merdinčią renovavimo programą ir pirmiausia ragina mažinti kompensacijas už šildymą. „Per artimiausius penkerius metus kompensacijas laipsniškai sumažinčiau tris kartus – palikčiau nedideles kompensacijas nebent varguoliams“, – galimas gaires brėžia nepriklausomas energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas.
J.Antanaitis siūlo elgtis dar griežčiau ir nenorintiems renovuoti energetiškai neefektyvaus namo atimti visas kompensacijas. „Daugiabučių, kurie daugiausiai suvartoja šilumos, gyventojams duodame metus ar dvejus apsispręsti dėl renovacijos – jei neapsisprendžia, vadinasi, turi mokėti visą šilumos kainą, nes jie toliau neūkiškai drasko mūsų pinigines. Neturi to namo gyventojams būti jokių kompensacijų. Maža to, už viršytas šilumos normas gyventojai turėtų mokėti ne sumažintą, o normalų PVM tarifą. Turime ne gailėtis veltėdžio, o priversti jį gyventi kultūringai“, – tvirtina J.Antanaitis.
O Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius siūlo energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojams nutraukti šildymo išlaidų kompensavimą ir priverstinai renovuoti namus valstybės lėšomis.

Savivaldybės imasi iniciatyvos

Visi ekspertai sutinka, kad vieną pagrindinių vaidmenų renovacijos procese turi vaidinti savivaldybės, nes jos geriausiai mato, kurie namai neefektyviausi. Tad V.Serbenta mato dar vieną alternatyvą, kaip paskatinti renovaciją: kadangi gyventojai labiausiai bijo prisiimti finansinių įsipareigojimų, reikia griebtis kitokio metodo – pavyzdžiui, riziką galėtų prisiimti savivaldybės.
Tokios iniciatyvos Lietuvoje jau gimsta. Pirmoji tokią idėją bando įgyvendinti Zarasų rajono savivaldybė, kurios pavyzdžiu jau pasekė Visagino ir Ignalinos rajonų savivaldybės.
Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius pasakoja, kad jų savivaldybė atrinko trečdalį daugiausiai energijos suvartojančių daugiabučių (46), atliko jų energijos sąnaudų auditą ir taryboje patvirtino programą, kaip galėtų atrodyti renovavimo schema. Praėjusią savaitę savivaldybė įkūrė viešąją įstaigą, kuri apie 50 proc. reikiamų lėšų namui renovuoti tikisi gauti iš įvairių programų (15 proc. – iš „Jessicos“ fondo, 15 proc. – iš Klimato kaitos fondo ir 15–20 proc. – iš Ignalinos programos), o likusią sumą ketina skolintis pagal „Jessicos“ programą. Už šias lėšas savivaldybės įmonė ketina renovuoti probleminius namus, pati prižiūrėti darbų eigą, o paskolą padengti lėšomis, sutaupytomis už šildymą: gyventojai už šilumą mokėtų 10 proc. mažiau, o likusi sutaupyta suma eitų paskoloms grąžinti.
„Kadangi bendrijų paprasčiausiai nėra, o žmonės bijo imti savo vardu paskolą, nieko kito negalime sumąstyti, kaip tik vykdyti tuos darbus savivaldybės vardu“, – aiškina A.Abramavičius.
Beje, panašų modelį siūlė ir nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, iškėlęs idėją, kad investuotojas namą renovuotų savo lėšomis, o už prisiimtą riziką jam atitektų pinigai už sutaupytą šilumos energiją.
Ekspertų nuomone, metas, kai žmonės jau nebeišgalės susimokėti už šildymą, sparčiai artėja, tad laukti nebėra laiko.

Dauguma daugiabučių – neekonomiški

Daugiabučiai, suvartojantys šilumos    Visų daugiabučių dalis, proc.
Mažiausiai (apie 10 kWh/m2)    4,6
Vidutiniškai (apie 15 kWh/m2)    17,3
Daug (apie 25 kWh/m2)    55,7
Labai daug (apie 35 kWh/m2)    22,4

Šaltinis: LSTA

Apie renovavimą skaičiais

Iki šiol Lietuvoje iš viso atnaujinta daugiabučių    455
Lietuvoje reikia atnaujinti daugiabučių    24 tūkst.
Atnaujinta pagal “Jessica” programą    4
Šiuo metu atnaujinama    119
Vyriausybės programoje numatyta kasmet atnaujinti    2 tūkst.

Interviu su Seimo nare Birute Vėsaite

VEIDAS: Kokia jūsų nuomonė apie Visagino atominės elektrinės projektą?
B.V.:Aš asmeniškai visą laiką buvau už branduolinę energetiką ir jos tęstinumą Lietuvoje, bet dabar studijuojant koncesijos sutartį man kyla daug klausimų: kodėl tokie didžiuliai Lietuvos įsipareigojimai už savo priesaikų nevykdymą, kodėl nėra regioninių partnerių susitarimo? Mes sutinkame, kad savikaina gali būti tokia, kaip yra apskaičiavusi Vyriausybė, bet dėl galutinės elektros energijos kainos kyla daug klausimų, nes nežinomos skolinimosi palūkanos, o kapitalo kaina yra labai svarbi.
Kitas dalykas, jei klaustumėte manęs ar bet kurio Lietuvos gyventojo, kas jam šiandien svarbiau – elektros energijos ar šilumos kaina, tai gautumėte atsakymą, kad šilumos kaina yra svarbiausia. O šilumos kainų klausimas, perėjimas prie biokuro, namų renovacija visiškai nesprendžiama. Žmonėms gyventi reikia šiandien.
VEIDAS: Tai siūlote viską stabdyti ir mestis prie namų renovavimo?
B.V.: Šiandien tokio tvirto atsakymo dar negaliu duoti. Bet prioritetas tikrai būtų toks. Aš ne vieną kartą klausiau premjero ir energetikos ministro – jų nuomone, viską galima daryti lygia greta. Bet labai įdomu, kad šita Vyriausybė buvo įsipareigojusi renovuoti 20 tūkst. namų, o renovuoti tik keturi iš „Jessicos“ programos. Renovacijai iš viso reikia apie 9 mlrd. Lt, o mes kišime 7 mlrd. Lt į elektrinę, kuri atsipirks galas žino per kiek metų.
VEIDAS: Bet pasirengimui statyti VAE irgi išleisti milijonai, vyko intensyvios derybos, nemažai pažengta į priekį. Ar būtų atsakinga rinkėjų atžvilgiu viską mesti?
B.V.: Dabar yra kelios iniciatyvos dėl referendumo. Tai tegu rinkėjai ir pasisako.
VEIDAS: Bet kodėl referendumo nerengėte 2007 m., kai socialdemokratai patvirtino energetikos strategiją ir apibrėžė, kad Lietuva – branduolinė valstybė?
B.V.: Referendumo tada ir nereikėjo, nes visuomenės apklausos rodė didelį palankumą atominės energetikos plėtrai. O šiandien apklausos labiau nepalankios negu palankios. Pasaulis pasikeitė. Po 2007 m. įvyko Fukušimos avarija, ES šalyse masiškai atsisakoma atominės energetikos. Aš nesu kategoriškai prieš, man reikia naudos ir sąnaudų analizės, bet aš tokios nematau.
VEIDAS: VAE verslo plane rašoma, kad Lietuvos investicija į elektrinę prilygsta tokiai sumai, kokią Lietuva išleidžia elektros energijos, gamtinių dujų, skirtų elektros gamybai, importui bei apmokėjimo už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) mokesčiams per 3,5 m.
B.V.: Dujų importą galėtume sumažinti trigubai, jeigu investuotume į energetinio taupymo programas – tarp jų į namų renovaciją. Niekas neskaičiavo, o gyventojai baigia pasismaugti šilumos kainomis, ir jos, atrodo, dar nebaigė kilti. Artėja 2016 m., bet kas kalba apie Vilniaus ir Kauno šilumos energijos reikalus? Ten reikalingos didžiulės investicijos, nes 2016 m. sausio 1 d. įsigalioja direktyva dėl išmetimų: arba mes pereiname prie biokuro, arba renovuojame savo dujines katilines ir kaminus, arba mokame dar trečdaliu daugiau už šilumą. Kas apie tai galvoja? 2016-ieji yra arčiau negu 2022-ieji, tad kur prioritetai?
VEIDAS: Abejonės iš socialdemokratų stovyklos dėl atominės elektrinės statybos atrodo keistai, nes, kaip priminė premjeras, ši idėja gimė pačių socialdemokratų valdymo laikais. Tad galbūt visos tos abejonės – tik noras atsikeršyti: konservatoriai sužlugdė „Leo LT“, tad jūs sužlugdysite VAE projektą?
B.V.: Mes nenorime nieko žlugdyti. Tegu parodo, kad tai ekonomiškai efektyviau negu tai, ką mes matome kaip prioritetus, ir tada mes sutiksime. Bet kol kas aš net tokių pastangų nematau.
VEIDAS: Kodėl abejojate dėl regioninių partnerių dalyvavimo projekte?
B.V.: Kai rengėme „Leo LT“ projektą, netgi projektavimo stadijoje lygiomis dalimis dėjosi regioniniai partneriai – tiek Estija, tiek Latvija, o dabar Lietuva viską daro viena. Yra grėsmė, jog galutinis rezultatas bus toks, kad galime vieni ir pasilikti. Mes važinėjame į tarptautinius forumus, susitinkame su latviais, estais ir klausiame parlamentarų, ar jie savo parlamentuose svarstė tuos klausimus. Atsakymas – ne. Kodėl latvių ir estų nebuvo paklausta, kodėl jie šito nesvarsto? Tarkime, latviams Rusija pasiūlo elektros energiją 10 centų pigiau, ir viskas – jų dalyvavimas baigiasi.
Aišku, aš suprantu konservatorius, nes jie numatę, kad tik 2015 m. bus galutinai įsipareigota koncesijos sutarčiai. Taigi labai gerai virti košę, o paskui palikti ją srėbti kitai Vyriausybei.
VEIDAS: Jei abejojate elektrinės nauda, kaip įsivaizduojate energetinę Lietuvos nepriklausomybę po dešimtmečio ir kaip jos sieksite? Ar jums atrodo normalu visiška energetinė priklausomybė nuo Rusijos?
B.V.: Energetinės nepriklausomybės nėra – yra patikimas energijos tiekimo saugumas. Mūsų siūlomas kelias yra daugiau naudoti medžio savo elektrinėse, atsinaujinančių šaltinių, taip pat taupyti energiją, nes mūsų pastatai suvartoja tris kartus daugiau šilumos negu Švedijoje – tokioje pačioje klimato zonoje. Taip dujų poreikį sumažintume tris kartus, nei dabar importuojame.
VEIDAS: Ir vis dėlto kaip balsuosite už VAE projektą?
B.V.: Esu kryžkelėje. Jei gausiu atsakymus į klausimus, tada gal ir apsispręsiu balsuoti kitaip, bet šiandien, mano galva, prioritetai yra kitokie.

Aplinkos ministerija pasigyrė: pagaliau renovuotas pirmasis daugiabutis namas pagal JESSICA programą. Valdžia vis tikisi, kad renovacija dar pajudės. Tačiau šiandien jau visiškai aišku: nepajudės. Pagal dabartinę schemą – tikrai ne.

Į Plungę, kur už 1,12 mln. Lt baigtas renovuoti pirmasis senas daugiabutis pagal JESSICA finansinį modelį, praeitą savaitę vyko ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.
Išties šie plungiškiai gyvens ir gražiau, ir taupiau: namo energijos sąnaudos sumažės daugiau nei perpus. Tik kažkaip keista džiaugtis vienu apšiltintu namu, kai dar beveik 800 mln. Lt europinių lėšų renovacijai kompensuoti tebeguli nepanaudoti sąskaitoje. Tiesa, skelbiama, kad renovacijos darbai pagal naują programą šiuo metu vyksta dar 27 namų, 25 bendrijos vykdo rangos darbų konkursus, o 52 rengia techninius projektus, bet visiems aišku, kad tai – tik renovacijos programos fiasko patvirtinimas.
Vyriausybė nusiteikusi dar 15 proc. didinti valstybės paramą renovuojantiesiems, bet dėl to renovacija nepaspartės. Pastarieji metai aiškiai parodė, kad gyventojai renovuoti daugiabučių namų nenori. Tad ką daryti? Ekspertai ragina pagaliau išmėginti Europoje paplitusį modelį, kai namai atnaujinami energetinių paslaugų bendrovių lėšomis, o gyventojai nemoka nieko, arba veikti dar ryžtingiau – imtis netgi priverstinės renovacijos. Nes nedarant nieko beliks tik stebėti, kaip ir toliau renovuojami tik pavieniai kiauri daugiabučiai namai.

Lietuviai renovacijos nenori

42-ejų Pavelas Paškevičius neatsistebi, kad po renovacijos beveik keturiasdešimties metų devynaukštis sostinės Didlaukio g., kuriame jis su šeima turi butą, atrodo kaip naujas. “Be to, šalia esančio nerenovuoto namo gyventojai už šildymą moka dvigubai daugiau”, – teigia P.Paškevičus. Jis iškart pastebėjo, kad laiptinėje padaugėjo skelbimų, jog ieškoma buto šiame name. Vyriškis skaičiuoja, kad jis į renovaciją investavo 12,5 tūkst. Lt (palūkanų mokėti nereikės, nes turėjo santaupų), o jei dabar sumanytų butą parduoti, jo kainą galėtų drąsiai kilstelėti kokiais keturiasdešimčia tūkstančių.
Tuo tarpu 50 m. plungiškio Romualdo Drukteinio, priešingai nei didžiosios dalies Lietuvos, visai negąsdina gresiantis šildymo kainų kilimas: šis vyras taip pat gyvena prieš kelerius metus renovuotame daugiabutyje ir žino, kad jo sąskaitos padidės nedaug. Šių metų sausį už 57,41 kv. m buto šildymą R.Drukteinis mokėjo 111,25 Lt. Renovacija šiam plungiškiui atsiėjo daugiau: beveik 20 tūkst. Lt. Bet R.Drukteinį labiausiai domino ne tai, kada ši investicija atsipirks. “Juk renovacija – ne verslo planas. Man tai panašiau į seno automobilio pakeitimą nauju”, – dėstė plungiškis.
Toks požiūris į būsto renovaciją, ko gero, teisingiausias. Taip, mokesčiai už šildymą sumažėja, bet prisideda palūkanos ir paskolų įmokos, tad, kaip sako dabartinę renovacijos schemą kritikuojantis ekonomistas Raimondas Kuodis, mokama panašiai, kaip ir iki renovacijos. Tai reiškia, kad kol renovacija atsiperka – o tam turi praeiti 10–20 metų – realiai sutaupoma ne tiek jau daug. Užtat pagerėja gyvenimo kokybė. Be to, renovacija labai naudinga visai šalies ekonomikai. Tad renovuoti, šiaip ar taip, būtų verta.
Tačiau pastarieji argumentai didžiumos lietuvių, gyvenančių apverktinos būklės namuose, neveikia. Visi nori šildytis pigiau, bet užsikrauti ant pečių paskolos naštą keliolikai metų atrodo per didelė kaina. Tuo labiau kad nemažą dalį daugiabučių namų gyventojų sudaro pensininkai, socialiai remtini asmenys ir bedarbiai. Dažno jų nė trupučio nejaudina, kad po renovacijos apie penktadaliu padidės buto vertė. O jei gyventojas gauna kompensaciją už šildymą, jam tuo labiau nerūpi, kad šildymas atpigs.
Kad gaunantieji kompensacijas labiausiai ir stabdo renovaciją (nors socialiai remtiniems ji nekainuoja), turėjo progos įsitikinti ir Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Gatautis. Kaunas, kaip žinoma, dar 2009 m. pasišovė kompleksiškai renovuoti iš karto visą nedidelį daugiabučių namų kvartalą (apie dešimt namų): apšiltinti ne tik namus, bet ir atnaujinti šilumines trasas bei inžinerinius tinklus, sutvarkyti aplinką. Idėja graži, toks kvartalas galėtų tapti pavyzdinis, bet per dvejus metus savivaldybė dar net neatsirinko kvartalo, kuris būtų renovuojamas. Kodėl? Nes žmonės nenori. “Iš karto buvome suradę patį prasčiausią Kauno kvartalą ir atrodė, kad reikia tik imti ir renovuoti. Bet paaiškėjo, kad 60–70 proc. jo gyventojų gauna kompensacijas už šildymą ir renovuoti nemato jokio reikalo”, – kodėl graži idėja stringa, pasakojo R.Gatautis. Taigi kauniečiai įklimpo į paieškas ir nesibaigiančias su gyventojais derybas, kurios tęsiasi iki pat dabar.

Sutiktų, jei nereikėtų skolintis

Į Plungę paminėti pirmo pagal JESSICA programą renovuoto daugiabučio pabaigtuvių taip pat lankęsis Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Algirdas Čepas sako girdėjęs, kaip kaimynai iš greta esančio nerenovuoto namo pavydžiai aptarinėjo: šitie, matai, už šildymą moka po 120 Lt, o jie – arti keturių šimtų. “Žmonės supranta renovacijos neišvengiamumą”, – mano A.Čepas. Tad kodėl nerenovuojame? “Sąmoningumo trūksta. Kitų šalių patirtis rodo, kad renovaciją paskatina ir tam tikras bandos jausmas, kai vienu metu renovuojami daug, kokie penki šeši šimtai namų. Tai pasiekę ir Lietuvoje galėtume turėti renovacijos bangą”, – svarstė A.Čepas. Bet kol kas tai tik tolimas miražas. Dar 2004–2009 m. planuota renovuoti apie 10 tūkst. daugiabučių namų, o šiandien jokių planų valdžia nebekelia – nėra prasmės, nes iki šios dienos renovuota iš viso tik apie keturi šimtai namų.
Beje, apie kitų šalių patirtį. Prieš keletą savaičių Lietuvoje viešėjusi ES klimato komisarė Connie Hedegaard stebėjosi, kodėl Lietuva taip įsikibusi dabartinės renovacijos schemos, jei ji akivaizdžiai neveikia. ES komisarė siūlė pasimokyti iš vokiečių, prancūzų ar danų, kurie būstą sėkmingai renovavo ir be gyventojų paskolų – tai atlikta energetinių įmonių lėšomis, kurios savo investicijas vėliau susirenka iš sutaupytų lėšų.
Lietuvos ekspertai taip pat teigia, kad tai galėtų būti gelbėjimo ratas dabartinei renovacijos programai. “Paramą galima didinti, bet tai nepadės – žmonės bijo, nepasitiki renovacija, nenori imti paskolų, užstatyti butų ir būti palikti vieni prieš rangovus”, – sako “Ekotermijos” direktorius Valdas Lukoševičius. Ši įmonė atliko ir Energetikos ministerijai pateikė tyrimą, kaip išjudinti  renovaciją. “Ekotermija” taip pat siūlo remtis Vakarų patirtimi: patikėti renovaciją energetinių paslaugų bendrovėms, kurios visus darbus atliktų savo lėšomis, o per 10–15 metų jas atsiimtų iš už energiją sutaupytų lėšų, nes gyventojai tuos metus mokėtų tiek pat, kiek ir iki renovacijos. Skirtumas tas, kad gyventų šilčiau neišleidę nė lito. O renovaciją atlikusiai bendrovei susigrąžinus investicijas, sumažėtų ir sąskaitos. “Manau, tada žmonės lengviau duotų sutikimą renovacijai”, – įsitikinęs V.Lukoševičius.
Dar griežtesnės nuomonės yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. Juozas Valivonis. “Renovuoti verta, tačiau kompleksiškai, o geriausia – iš karto atskirus kvartalus. Reikia ne tik patį namą apšiltinti, bet ir šilumines trasas, virš kurių žiemą žolė želia, atnaujinti, – tikina profesorius. – Bet demokratiniu būdu nieko nepasieksime, reikia veikti ryžtingai ir renovacijos imtis organizuotai, nebesileidžiant į derinimus su bendrijomis. Tai juk neveikia.” Taigi J.Valivonis, kaip ir R.Kuodis, renovaciją siūlo daryti priverstinai.
Kokį būdą rinktis, Vyriausybė dar neapsisprendė. Tad kol kas renovacija vyks taip, kaip ir iki šiol: su dideliais užmojais, bet vėžlio žingsniu.

BFL

Aplinkos ministerija informuoja, jog jau galima teikti paraiškas dėl paramos visuomeninių pastatų bei švietimo įstaigų atnaujinimui.

Parama skiriama pagal Klimato kaitos specialiąją programą, pardavus nustatytosios normos vienetus (NNV arba vadinamuosius taršos leidimus) pagal sutartį su Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės tvarios plėtros ir infrastruktūros ministerija.

Kvietimą teikti paraiškas skelbia Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF). Parama bus teikiama pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2011 m. sąmatos priemonę (1.1.1. punktą) “Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas” bei Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2011 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę (1.1.1.1 punktą) “Švietimo įstaigų pastatų atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas”. Iš viso šiai priemonei skirtas finansavimas – 51,5 mln. litų.

Pagal priemonę “Švietimo įstaigų pastatų atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas” pareiškėjais gali būti švietimo įstaigos ir kitos institucijos, kurios įrašytos į LR ūkio ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 4-654 (Žin., 2009, Nr. 146-6521) Žin., 2011, Nr. 49-2405) patvirtintą rezervinių projektų sąrašą.

Maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui – 5 000 000 Lt. Maksimalų skiriamos subsidijos dydį riboja aplinkosauginio efektyvumo kriterijus: finansavimo dydis negali būti didesnis nei 0,5 Lt vienam projektu sumažinamam kilogramui CO ekvivalento.

Bendras išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas per projekto vertinamąjį laikotarpį apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 patvirtintą “Dėl klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo” 2 priede nustatytą Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo vertinimo metodiką.

Paraiškos turi būti pateikti LAAIF ir priimamos iki 2011 m. rugsėjo 30 d. 16 val. Daugiau informacijos apie paraiškų priėmimą ir sąlygas galima rasti šiuo adresu: http://www.laaif.lt/index.php?895573047.

Primename, jog aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas šiemet pasirašė keturias sutartis dėl NNV pardavimų: su Liuksemburgu, Ispanija ir dviejomis tarptautinėmis įmonėmis. Bendra sudarytų sandorių vertė siekia 476 mln. litų. Ministras pabrėžia, jog ir toliau vyksta intensyvios derybos su potencialiais NNV pirkėjais, todėl tikėtina, kad šiemet sandorių gali būti ir daugiau. Numatyta, kad lėšos bus naudojamos ir ekologiško transporto (autobusų) įsigijimui, biokuro katilinėms, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimui.