"Veido" archyvas

Šiemet 93 švietimo įstaigoms atnaujinti, statybai ir rekonstrukcijai iš viso bus skirta apie 115 mln. Lt – maždaug 70 mln. mažiau nei praėjusiais metais, kai lėšos buvo paskirstytos 150 švietimo įstaigų.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos Investicijų skyriaus vedėjos Laimos Kvaraciejienės, daugiausiai prie lėšų sumažėjimo prisidėjo senkantis ES finansavimas. Tad šiemet bendrame švietimo įstaigų renovacijai skirtame biudžete 48,3 mln. Lt sudaro tik lėšos iš Valstybės investicijų programos, dar apie 60 mln. Lt bus skirta iš Ūkio ministerijos, tačiau pastaroji suma tiksliai dar nežinoma, nes ministerija sutartis su pareiškėjais pasirašo tik pasibaigus viešųjų pirkimų procedūroms.

Prognozuojama, kad kitais metais lėšų bus dar mažiau – mokymo įstaigos bus atnaujinamos tik per Aplinkos ministerijos Klimato kaitos specialiąją programą.

Šiemet, kol pinigų yra dar kiek daugiau, tikimasi pastatyti vieną mokyklą, visiškai užbaigti penkių mokyklų renovaciją, o kitų mokyklų atnaujinimą pratęsti ir 2012–2014 m.

Be to, Švietimo ministerija įgyvendina dar ir Valstybinių profesinio mokymo įstaigų mokinių bendrabučių atnaujinimo investicijų projektą, kurio vertė – 5 mln. Lt. Už šiuos pinigus šiemet bus iš dalies atnaujintas 31 profesinių mokyklų bendrabutis.

Pasak L.Kvaraciejienės, atnaujinant švietimo įstaigas, didžiausias dėmesys skiriamas energijos taupymui – tam šiemet planuojama panaudoti per 60 mln. Lt. Likę pinigai bus paskirstyti vidaus patalpų modernizavimui ir naujoms statyboms.

85 iš jų planuojama baigti iki metų pabaigos. Renovacijos programos įgyvendinimu besirūpinanti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra per metus gali renovuoti iki 400 daugiabučių. Nuo daugiabučių namų renovavimo programos pradžios 2005 m. atnaujinti 374 namai. Iš viso Lietuvoje skaičiuojama 34 tūkst. namų, kuriems reikia renovacijos.

Albino Gailiaus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus, komentaras:
Šis skaičius toks mažas todėl, kad žmonės į renovaciją žiūri skeptiškai. Teko lankytis viename daugiabučių bendrijos susirinkime, ten gyventojas visiems pasakė, kad po renovacijos šildymo kaina sumažėjo tik trimis procentais. Panašiais kontrargumentais vadovaujasi daugelis žmonių, nesusimąstydami apie kitus veiksnius – kad galbūt ta renovacija nebuvo kokybiška, taip pat, kad šilumos apskaita yra manipuliuojama. Kita vertus, negalima teigti, kad žmonėms jų būsto būklė nerūpi: individualūs namai atnaujinami daug aktyviau nei daugiabučiai, pastaraisiais metais renovuota daug mokyklų.

"Veido" archyvas

Renovuoti energiją švaistančius pastatus ir užbaigti pradėtas statybas – ūkiškas požiūris, sako ministras pirmininkas Andrius Kubilius, komentuodamas premjero ir prezidentės rezidencijų renovaciją.

“Ir pastatus renovuoti, jei jie energetiškai netaupūs, ir pastatus užbaigti, jeigu jų statybos pradėtos ir nepabaigtos – tai yra ūkiškas požiūris. Lygiai taip kaip viešuosius pastatus, pavyzdžiui, mokyklas, mes renovuojame, ir tam išleidžiami šimtai milijonų litų – tam, kad nebūtų švaistoma šilumos energija ir kad taupytume būtent tokiu būdu ir kituose pastatuose”, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė Vyriausybės vadovas.

“Aš ūkiškai svarstau, o kad žmonėms kartais atrodo kitaip, tai ką padarysi, bet ūkiškas požiūris reikalauja taupyti. Tai ar mokesčių mokėtojams geriau, jei pro kiaurus langus būtų šilumos energija švaistoma – ar mokyklose, ar kultūros namuose, kokiose nors valstybės įstaigose – viską reikia tvarkyti”, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar premjero rezidencija, kurios renovacija šiuo metu sustabdyta, vis dėlto bus atnaujinta, A. Kubilius teigė, kad taip atsitiks, jei bus lėšų.

“Tai nėra mano rezidencija, ji pradėta renovuoti prie Gedimino Kirkilo, parengtas projektas, išleisti ar 4 mln. litų, ir nėra baigta. Užbaigti kaip ir kitas statybas, jei turėsime pinigų, reikia užbaigti, nes kitu atveju tai irgi yra neūkiška”, – kalbėjo premjeras.

Žiniasklaidoje skelbta, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės rezidencijos Turniškėse rekonstrukcija sudomino Seimo Audito komiteto narius – komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė įtaria, kad būsto statybos darbų pirkimas galėjo būti vykdomas neskaidriai. Pasak Prezidentūros, rezidencija remontuojama iš kanceliarijai šiemet numatytų biudžeto lėšų einamajam remontui.

Tuo metu premjero rezidencijos Turniškėse renovacija, kurios atveju taip pat suabejota skaidrumu, – sustabdyta.

Ketverius metus trunkantis šios rezidencijos atnaujinimas jau pareikalavo beveik 4 mln. litų biudžeto lėšų. 2009 metais pinigų statyboms iš viso neskirta, todėl sutartis su darbus atliekančia bendrove “Senovė” buvo sustabdyta. Veikla atnaujinta 2010-ųjų vasarį, sulaukus 0,5 mln. litų finansinės injekcijos. Daugiau kaip 400 tūkst. litų iš šios sumos jau išleista.

Balandžio pabaigoje Turniškių statybą aplankę Seimo Audito komiteto nariai suabejojo rezidencijos rekonstrukcijai skirtų pinigų naudojimo efektyvumu ir skaidrumu. Seimo nariams įsikišus, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) atliko tyrimą ir konstatavo, kad rezidencijos atnaujinimo darbų pirkimo sandoris yra negaliojantis, o sutartis su “Senove” prieš metus turėjo būti ne sustabdyta, o nutraukta.

“Tokie minties šuoliai rodo Vyriausybės desperaciją”, – taip Vyriausybės idėją iš valstybės biudžeto kompensuoti 50 proc. daugiabučių renovacijos išlaidų įvertino Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Jo manymu, dabartinė daugiabučių renovavimo schema iš principo netinkama.

“Tai Vyriausybės pasirengimas Seimo rinkimams, politinė viešųjų ryšių akcija”, – siūlymą kritikuoja ir Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.

Vyriausybė numato 50 proc. finansavimą dvejiem metams, vadinasi, iki savo kadencijos pabaigos. Taigi kita Vyriausybė po kėde ras bombą: jei ji nesugebės ir toliau kompensuoti pusės renovavimo išlaidų, Andrius Kubilius galės politikuoti, kad jis davė, o nauja valdžia atėmė. Juokingiausia, kad analogišką schemą jau naudojo socialdemokratai: premjeras Gediminas Kirkilas davė 50 proc. kompensacijas, o į valdžią atėjęs A.Kubilius jas sumažino iki 15 proc.

“Toks nuolatinis kompensavimo tvarkos kaitaliojimas gyventojams tik sukelia emocijų – gal dar palaukti, ir po metų kompensuos dar daugiau. Juk dalyvauju posėdžiuose ir žinau, kad dabartinis sprendimas priimtas nesiremiant jokiais skaičiavimais ar mokslo tyrimais – tiesiog vadovaujantis populistiniais “noriu” ar “nenoriu”, – piktinasi J.Antanaitis.

Jo manymu, dabar mokamos 15 proc. kompensacijos – optimalus sprendimas. Juk neteisinga iš valstybės biudžeto visiems kompensuoti pusę išlaidų – ir tiems, kurie 15–20 metų nieko nedarė, ir tiems, kurie kiekvienais metais savomis lėšomis paremontuodavo daugiabutį, tad dabar gyvena tvarkingame name. Vadinasi, nauja kompensavimo sistema skatintų laukti, kol namas ims griūti.

Žadama, kad nauja tvarka galiotų ir tiems, kurie pasirašė sutartis, kuriose numatomos 15 proc. kompensacijos. Dėl naujos tvarkos turėtų būti apsispręsta šią savaitę.

"Veido" archyvas

Ne vienerius metus besitęsianti švietimo reforma, mokyklų renovacija – pagrindiniai klausimai, kuriuos penktadienį atvykęs į Kauną susitikime su naujaisiais miesto savivaldybės vadovais aptarė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

“Švietimo reformos įgyvendinimas stringa ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Atvykome į Kauną išgirsti, kaip sekasi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, koks jūsų požiūris į visus procesus, taip pat pasiūlyti savo pagalbą.

Jau nuo liepos 1 d. įsigalioja naujasis Švietimo įstatymas, kuris leis būti prieš visus lygiems, atspindėti visos švietimo bendruomenės poreikius. Mūsų šalyje ypač matomas moksleivių skaičiaus mažėjimas, Kaunas turi tą pačią problemą. Per metus vaikų skaičius mokyklose sumažėja apie 2000″, – kalbėjo Kauno miesto merui Rimantui Mikaičiui ir savivaldybės administracijos vadovams ministras G. Steponavičius.

Miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento direktorius Virginijus Mažeika susitikime pateikė visą informaciją, susijusią su švietimo reformos įgyvendinimu Kaune. Aptarta, kurios mokyklos liks pagrindinės, kurios bus progimnazijos, o kurios – gimnazijos, kiek klasių komplektų ketinama jose formuoti. Pažymėtina, jog klasių komplektų skaičiaus sudarymo Kauno ugdymo įstaigose klausimas bus sprendžiamas kitą savaitę Tarybos posėdyje.

Susitikimo su ministru metu nemažai dėmesio skirta ir švietimo įstaigų renovacijai Kaune.

ELTA primena, jog per pastaruosius metus antrajame pagal dydį Lietuvos mieste vyko per 30 švietimo įstaigų renovavimo darbai. Stengiamasi sutvarkyti pastatų stogus, pakeisti langus. Taupant šilumos energiją, apšiltinamos mokyklų ar ikimokyklinio ugdymo įstaigų sienos, taip pat tvarkomi šilumos punktai bei kanalizacijos sistema.

“Per pastaruosius trejus metus šio miesto švietimo įstaigų renovavimui skiriamos lėšos padvigubėjo, tačiau Kaunas vis dar yra vienas iš miestų, sulaukiančių mažiausiai investicijų. Laikinojoje sostinėje vis dar gausu mokyklų, kurios taip ir nepradedamos renovuoti. Rezerviniame sąraše yra 14 ugdymo įstaigų, tačiau neaišku, ar joms visoms bus skiriamas finansavimas”, – sakė ministras G. Steponavičius.

Finansų ministerija šiuo metu derasi su Europos investicijų banku (EIB) dėl galimybės perkelti daugiabučių atnaujinimui skirtas lėšas į komercinį banką Lietuvoje, trečiadienį rašo “Verslo žinios”.

Tačiau koks tai galėtų būti bankas, kol kas neatskleidžiama. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2009 metų rugsėjį į EIB sąskaitą buvo pervesta 515,8 mln. litų – 438,5 mln. litų Europos Sąjungos (ES) lėšų ir 77,3 mln. litų bendrojo finansavimo lėšų.

Finansų ministras Rolandas Kriščiūnas viliasi, jog sutartis su EIB dėl lėšų perkėlimo bus pasirašyta balandį.

“Noriu pabrėžti, jog EIB buvo pasirinktas kaip saugiausias variantas Lietuvai. Kai kalbame apie pajamas, pelną, nederėtų pamiršti rizikos. 2009-ieji nebuvo ramiausi ekonominiai metai, todėl rinkomės AAA reitingą turinčią saugiausią finansinę instituciją. Tokių Lietuvoje nėra. Dabar padėtis pasikeitė, todėl ir svarstome naujas galimybes”, – teigė viceministras.

Jis atmeta Seimo narių priekaištus esą EIB paslaugos yra brangios ir pabrėžia, jog EIB nemokama už tai, kad lėšos guli banko sąskaitoje.

Be to, viceministras sako, jog ir perkėlus lėšas į komercinį banką, kur bus didesnės palūkanos, jos vis tiek nepadengs išlaidų, susijusių su fondo valdymu.

Anot jo, komercinį banką rinksis ministerija. Viceministro teigimu, kol kas per anksti kalbėti, ar bus skelbiamas konkursas, ar vykdoma apklausa.

Renovacijai skirtas lėšas kontroliuoja ir valdo specialus “Jessica” fondas.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą – 9 proc. tarifą už šildymą siūloma suteikti tik renovuotų arba renovuojamų būstų savininkams.

Keliama ir dar viena sąlyga – norint gauti lengvatą, po renovacijos būsto energetinė būklė turėtų pasiekti D klasę.

Tokiam siūlymui antradienį pritarė Seimo valdybos sudaryta parlamentarų darbo grupė, rengianti pasiūlymus dėl įstrigusio daugiabučių modernizavimo. Galutinai už visas idėjas, kaip paskatinti daugiabučių modernizavimą, darbo grupė dar balsuos.

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto skyriaus departamento specialistas Vytautas Jonaitis sako, kad valstybei per brangu bus administruoti PVM lengvatą, jei ji bus taikoma tik daliai gyventojų.

“Iš pirmo žvilgsnio atrodo patrauklus siūlymas, bet pasigilinus į įvairias pasekmes, tai susidurtume su neapibrėžtumu. Įmanoma, aišku, nustatyti lengvatos taikymo kriterijus, bet administravimo klausimas nėra paprastas”, – BNS sakė V.Jonaitis.

Jis atkreipė dėmesį kad tokia PVM lengvatos už šildymą taikymo sistema gali būti traktuojama kaip socialiai neteisinga: “Mažiau uždirbantys žmonės mažiau gali ir investuoti į būsto atnaujinimą, o dar nebetaikant PVM lengvatos, jie gautų dar didesnes sąskaitas už šildymą. Tie, kurie labiau pasiturintys, namus susitvarkę, gautų mažesnes sąskaitas”, – sakė V.Jonaitis.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Jonas Šimėnas naują PVM lengvatos taikymo būdą remia: “Ekonominis mechanizmas, kuris vers per kišenę galvoti – nori mažiau mokėti už šilumą, tai dalyvauk renovacijoje, sutaupysi, nes už šildymą reikės mažiau mokėti, be to, gausi ir PVM lengvatą”, – BNS sakė J.Šimėnas.

Jis sako, kad analogiška tvarka turėtų būti taikoma ir daugiabučių, ir kitų gyvenamųjų bei komercinių patalpų savininkams.

Atitinkamą siūlymą dėl PVM lengvatos už šildymą pateikė Būsto valdymo ir priežiūros rūmai.

“Gaunantiems kompensacijas už šilumą yra beveik tas pats, bus namas atnaujintas ar nebus. Todėl jie nedaug lemia namo gyventojams priimant sprendimą dėl modernizavimo. Žymiai daugiau yra tokių gyventojų, kurie gauna pakankamai mažas pajamas, tačiau dar nėra priskiriami kategorijai asmenų, gaunančių kompensacijas už šilumą”, – sakė rūmų atstovas Algirdas Glodenis.

Konkrečius pasiūlymus dėl galimos naujo PVM lengvatos už šildymą taikymo Finansų ministerijai siūloma pateikti iki birželio.

Dabar šilumos energijai taikomas 9 proc. PVM tarifas.

Europos investicijų bankas (EIB), valdantis “Jessica” kontroliuojantįjį fondą Lietuvoje, pasirašė susitarimą su didžiausiu šalyje komerciniu SEB banku dėl paskolų būsto renovavimui.

SEB bankas suteiks 6 mln. eurų (20,7 mln. litų) paskolų daugiabučiams atnaujinti, pranešė EIB. Bankas skolins 20ž-čiai metų už nedideles ir nekintamas palūkanas.

Susitarimą pasirašė EIB viceprezidentė Eva Srejber (Eva Šraiber) ir SEB banko Lietuvoje viceprezidentas Aivaras Čičelis.

“EIB džiaugiasi pasirašęs su SEB banku šį svarbų susitarimą, kuris dar paskatins energijos taupymo programos įgyvendinimą ir duos naudos butų savininkams ir Lietuvos ekonomikai”, – pareiškė E.Srejber.

Susitarimas su SEB banku yra jau trečiasis Lietuvoje – anksčiau bankas pasirašė sutartis su Šiaulių banku ir “Swedbank”.

Rekordiškai didelės šildymo sąskaitos už gruodžio mėnesį turėtų paskatinti gyventojų diskusijas dėl būtinybės renovuoti ir apšilti namus, prognozuoja premjeras Andrius Kubilius.

“Mano įsitikinimu dabar visuomenėje kaip tik turėtų vykti pačios entuziastingiausios diskusijos apie tai, kodėl reikia renovuoti. Nes kai gauni kelių šimtų litų sąskaitą už šildymą ir kai skaitai spaudoje, kad štai renovuotuose namuose yra mokama keletą kartų mažiau, aš nežinau, kokių dar reikia argumentų, kad įtikintum žmones, jog jie rūpintųsi savo būsto renovavimu”, – tvirtino premjeras.

Anot jo, Vyriausybė yra pasiruošusi finansuoti projektų ruošimą.

“Nes iš tiesų žmonės kartais gali apsigauti, jei pasirenka patys ne tokias technologijas, ne tokius sprendimus, tai po to nusimena”, – teigė premjeras.

Jo tvirtinimu, renovuoto buto kaina rinkoje išauga 30-40 procentų.

“Aš nežinau, ką dar reikia pasakyti ir parodyti žmonėms tokią šaltą ir snieguotą žiemą, kad jie po to labai rimtai galvotų apie būsto renovaciją”, – sakė A.Kubilius.

Vyriausybė iš esmės pritaria, kad iki 2013 metų pabaigos renovuojantiems būstą gyventojams būtų kompensuojama 100 proc. projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros išlaidų. Taip tikimasi išjudinti įstrigusią būsto renovavimo programą.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra prognozuoja, kad šiemet kas mėnesį bus pradėta renovuoti po 10-20 daugiabučių. Agentūros duomenimis, 2011 metų pabaigoje bendras programoje dalyvaujančių daugiabučių turėtų būti 780.

Modernizuota vos 1,5 proc. planuotų atnaujinti namų, kartu tvyro nepamatuojamas žmonių nusivylimas – toks daugiabučių namų renovacijos programos penkerių metų rezultatas. 2011-iesiems teprognozuojamas renovacijos programos nesėkmės tęsinys.

Neseniai Valstybės kontrolė nustatė, kad norint atlikti užsibrėžtą daugiabučių namų atnaujinimą, kiekvieną darbo dieną reikia jų modernizuoti daugiau kaip dešimt. Tačiau Aplinkos ministerija vis dar tiki stebuklu – esą atnaujinti planuotus 24 tūkst. daugiabučių namų iki 2020-ųjų dar įmanoma. Likus dešimčiai metų iki “masinės” renovacijos pabaigos, šalyje atnaujinta vos 318 namų. Jeigu renovacija vyks tokiais pačiais tempais, numatytiems daugiabučiams modernizuoti prireiktų kelių šimtų metų.
Auditoriai neginčija paties renovavimo reikalingumo, nes senesniems namams šildyti sunaudojama 1,5–2 kartus daugiau energijos. Tačiau dabartinis procesas esą visiškai nepriimtinas. Taip pat mano ir gyventojai, ir ekspertai. Tačiau Vyriausybė įsikibusi laikosi savo strategijos.

Programa tiki tik Vyriausybė

Daugiabučių namų renovacijos programa jau patyrė fiasko ir yra visiškai sukompromituota. Pagal “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. lapkritį atliktą apklausą vos 5,4 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad 2011-aisiais prasidės proveržis ir daugiabučių namų renovacija taps masinė. 26,2 proc. apklaustų miestiečių neabejoja, kad ši programa jau visiškai žlugo ir renovacija vyks lėtai. 28,4 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad Lietuvoje masinė daugiabučių renovacija gali prasidėti tik, jei valdžia ar ES tam skirs daugiau lėšų, o 38,8 proc. mano, kad didesnių permainų galima tikėtis tik tada, kai daugiabučiai namai ims griūti. Beje, respondentų pasiteiravus, ar jie patenkinti dabartine savo gyvenamojo būsto kokybe, paaiškėjo, kad tokių yra vos 17,4 proc.
Renovacijos programos naudingumu suabejojo ne tik Valstybės kontrolė, bet ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, paraginusi premjerą Andrių Kubilių kuo skubiau peržiūrėti ir keisti programos įgyvendinimo strategiją. Tačiau už programos įgyvendinimą atsakingos Aplinkos ministerijos vadovas Gediminas Kazlauskas, Prezidentės jau bartas už neveiklumą, įsitikinęs, kad penkeri praėję metai buvo renovacijos įsibėgėjimo laikas, esą procesas tuoj spurtuos.
Valdžia bando versti atsakomybę gyventojams, kurie nelabai supranta senų pastatų modernizavimo svarbą, nes sunkmečiu vengiama bet kokių papildomų įsipareigojimų. Ministras įsitikinęs, kad programai vis dar trūksta viešumo, todėl lengva ranka numatė, o Seimas patvirtino, 35 mln. Lt sumą penkerius metus viešinti stringančią renovacijos programą. Ekspertai skaičiuoja, kad už tiek pinigų būtų galima atnaujinti 20 daugiabučių namų.
Kita renovacijos programos žlugimo priežastimi laikomas 2009 m. sumažintas valstybės kompensacijos dydis nuo 50 iki 15 proc. Niekas nebandė skaičiuoti, galima tik numanyti, kiek būtų buvę sukurta darbo vietų ir sutaupyta šilumos energijos. Valstybės kontrolė pasiūlė Europoje plačiai naudojamą namų renovavimo modelį, pagal kurį bankams įsiskolina ne gyventojai, o šilumą tiekianti daugiabučius modernizuoti įsipareigojanti įmonė. Kadangi valstybės kontrolierių pasiūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio, mūsų šalis lieka prie  įtrigusios dabartinės programos.

Tipiškiems butams reikėjo tipinių projektų

Buvo daug bandymų renovacijos programai “įpūsti gyvybės”, tačiau esminė nesėkmės priežastis – valstybė neturėjo nuoseklios ir kryptingos programos. Buvo daug blaškymosi, taisyklės ir finansavimo sąlygos buvo kaitaliojamos, todėl žmonės nusivylė, ėmė nepasitikėti. Taip mano “Veido” pašnekovas, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, statybų bendrovės “Eika” vadovas Robertas Dargis.
“Viena svarbių priežasčių, kad iš šios programos nuo pat pradžių buvo pašalinti pagrindiniai jos dalyviai – gyventojai. Diskusija viešoje erdvėje vyko didžiąja dalimi tarp ministerijų, verslo atstovų, vieną kitą komentarą girdėjome iš finansų analitikų. Nestabili ekonominė ir politinė padėtis pasėjo dar gilesnę žmonių apatiją. Du svarbūs kertiniai programos blokai – teisinis ir ekonominis – taip pat liko neįvertinti, neišanalizuoti, nepriimti reikalingi sprendimai. Standartiniams būstams reikėjo tipinio renovacijos projekto, o ne eikvoti laiką ir pinigus individualiems”, – kritikuoja R.Dargis.
Statybų verslo atstovas įsitikinęs, kad visuotinio renovavimo nebus. “Šiandien socialinė ir demografinė situacija – katastrofiška. Reikalinga nauja renovacijos programa, atsižvelgiant į keletą faktorių. Valstybė iki šiol neturi analizės ir ekonominių skaičiavimų dėl renovuojamo būsto fondo – ką verta, o ko neverta renovuoti, ir gal teks nugriauti, o dalį butų reikėtų apskritai išpirkti ir suteikti jiems naują municipalinio būsto statusą”, – akcentuoja R.Dargis. Jis retoriškai klausia, esą jeigu darbo dieną iš Alytaus daugiabučio namo į darbą išeina trys keturi žmonės, ką veikia likusieji? Gyvena iš pašalpų, iš kitų namų ūkio narių, atsitiktinių darbų? “Tikėtis, kad tokioje nestabilioje aplinkoje žmogus prisiimtų papildomų įsipareigojimų, būtų naivu”, – užtikrintai dėsto pašnekovas. R.Dargio nuomone, perspektyva galima tuomet, kai ją mato ir ja tiki pats žmogus, kai valstybės inicijuojamos programos yra pamatuotos ir pagrįstos skaičiais, analize, nauda ir nauja verte gyventojams – mažesnėmis išlaidomis, šiltesniu ir jaukesniu būstu.

Renovavimo kaina ir nauda

Už renovacijos programos įgyvendinimą atsakingos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus Artūro Aliulio manymu, didžiausia renovacijos problema – gyventojų sąmoningumo stygius. “Gyventojai klausosi gandų, iki jų neateina objektyvi informacija. O investicija į būsto atnaujinimą atsiperka iš karto – ne tik sumažėja sąskaitos už šildymą, bet ir turto vertė padidėja apie 20 proc. Renovuoti būstus dabar itin naudinga ir dėl ketvirtadaliu atpigusių statybinių medžiagų”, – aiškina A.Aliulis.
Jo pateiktais skaičiavimais, kvadratinį metrą renovuoti kainuoja 300–350 Lt, taigi 60 kv. m. buto – 18–20 tūkst. Lt. Jeigu imama paskola, kurios 15 proc. kompensuoja valstybė, pritaikius lengvatines 3 proc. dydžio palūkanas, per 20 paskolos metų kaina sieks per 23 tūkst. Lt. Nerenovuoto tokios kvadratūros buto vertė dabar rinkoje siekia 150 tūkst. Lt, po renovacijos jis iš karto pabrangsta 25 proc. Taigi buto vertė pakyla iki beveik 190 tūkst. Lt. “Jeigu po renovacijos butas būtų parduodamas, tai įdėjus 23 tūkst. Lt šie pinigai atsipirktų, o kišenėje liktų dar 16 tūkst. Lt”, – skaičiuoja A.Aliulis.
Tačiau žmonėms juk tai dažniausiai vienintelis būstas, kuriame jie turi gyventi. Tad kiek sumažėja renovuotų gyventojų išlaidos šildymui ir ar piniginei pasidaro lengviau užsikrovus įsipareigojimus bankui? A.Aliulis pripažįsta, renovavimą stabdo socialiai remtini žmonės, tačiau valstybė jau imasi kompensuoti 100 proc. socialiai remtinų žmonių būsto renovavimo išlaidų. Be to, pasak jo, renovuotų namų gyventojai išloš, nes brangstant šilumai, brangs tik išlaidos už šildymą, o dalis, mokama bankui, nesikeis.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros pateikiamais skaičiavimais, išlaidos šilumos tiekėjui po renovavimo sumažėja beveik perpus. Pavyzdžiui, renovuoto sostinės Architektų gatvėje 77 numeriu pažymėto daugiabučio namo už 60 kv. m. buto šildymą gyventojas praėjusį šildymo sezoną iš viso sumokėjo 965 Lt, o jo kaimynas iš namo greta – 2100 Lt. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, už 60 kv. m. buto šildymą spalio mėnesį renovuoto namo Vilniuje, Žirmūnų g. 3, savininkai sumokėjo 25 Lt, o nerenovuoto Kaune, Sąjungos a. 10, paklojo net 403 Lt.
Tačiau Valstybės kontrolės audito rezultatai rodo, kad renovavus pastatus gyventojai laimi ne visada. Auditorių teigimu, patikrinus per šešiasdešimt daugiabučių namų, net trečdalio jų šilumos sąnaudos dukart skyrėsi nuo numatytų projekte, o viename pastate po atnaujinimo energijos buvo sutaupyta net penkiolika kartų mažiau nei tikėtasi.
Nekilnojamojo turto agentūros “RE/MAX Centras” vadovas Žiuljenas Galeckas atkreipia dėmesį, kad renovuotame name gyvenančiam žmogui svarbu ne tik mažesnė sąskaita už šildymą, bet ir jo turimo turto rinkos vertės pokyčiai – renovuoto turto pabrangimas yra akivaizdus faktas. Štai “Ober-haus” duomenimis, pernai spalį renovuoto buto kvadratinis metras Vilniuje kainavo vidutiniškai 26 proc. daugiau nei nerenovuoto.
“Eikos” vadovas R.Dargis atkreipia dėmesį, kad vis dėlto renovuotus būstus lyginti su naujos statybos namais nėra tikslu. “Nauja statyba – tai nauji projektavimo, inžinerinių darbų sprendimai, kokybiškai kita aplinka, viešosios erdvės ir daugelis kitų šiuolaikinio būsto planavimo sprendinių. Manau, kiekvienas būstas turės savo pirkėją, o pirkėjas ras sau tinkamą būstą. Svarbu, kad žmogus įvertintų savo galimybes ir priimtų tinkamiausią sprendimą”, – sako jis.
Tačiau dabar tinkamą sprendimą turėtų priimti Vyriausybė, įsiklausydama į ekspertų ir gyventojų vieningą nuomonę: “Dabartinę namų renovavimo strategiją reikia keisti”.

Pasitraukė strateginis investuotojas

Iš pradžių Energetikos ministerijos vadovybė teigė, kad naujosios atominės elektrinės projektu Lietuvoje domisi net 25 bendrovės, vėliau aiškino, kad mažiausiai penki koncernai juo domisi rimtai, galiausiai sužinojome, kad teliko viena pretendentė, ir ta pati pasitraukė. Kitaip tariant, pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei KEPCO, Lietuvai nepavyko išrinkti strateginio investuotojo naujai atominei elektrinei statyti.

Tiek premjeras, tiek energetikos ministras to pernelyg nedramatizuoja ir tikina, kad iki kitų metų pabaigos investuotojas tikrai bus rastas. Bet visuomenė šiuo projektu jau stipriai suabejojo: viešumoje praūžė svarstymų gūsis, ar nauja atominė elektrinė mums apskritai reikalinga, o jei ir reikalinga, ar mes ją sugebėsime pasistatyti, o jei ir sugebėsime pasistatyti, ar jos gaminsima elektra kainuos ne pernelyg brangiai.

Seimo opozicija galimo investuotojo pasitraukimą įvertino kaip visišką fiasko, tad surinko parašus ir pradėjo interpeliacijos procedūrą energetikos ministrui Arvydui Sekmokui.

Dveji metai nepavydėtiname poste

Iš pradžių prognozuota, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė išsilaikys iki bulviasodžio, vėliau – kad iki bulviakasio, bet ji dirba jau dvejus metus. Ir vis daugiau ženklų, kad dirbs visą šią Seimo kadenciją. Lietuvoje ji sulaukė kritikos lavinos tiek dėl žalingos mokesčių reformos, tiek dėl diržų užveržimo tautai ir atlaidumo sau, tiek dėl nemokėjimo bendrauti, tiek dėl stringančių reformų. Tačiau negalima nepastebėti, kad ši Vyriausybė nuveikė nemažai gerų darbų ir tai padarė balansuodama ties mažumos Vyriausybės riba. Šią Lietuvos Vyriausybę gana palankiai vertina užsienio žiniasklaida, nemažai palankių atsiliepimų ji sulaukė ir iš kitų valstybių vadovų bei tarptautinių organizacijų atstovų.

Čia svarbu paminėti, kad A.Kubilius šiuo metu gali jaustis ramiai ir užtikrintai, nes norinčiųjų jį pakeisti tiesiog nėra.

Žinoma, tai dar ne garantija, kad premjeras gali miegoti ramiai. Vyriausybės planuojamos energetikos ir valstybės turto valdymo reformos paliečia labai daug įtakingų grupių, kurios tikrai nesėdės rankų sudėjusios.

Daugiabučių renovacija patyrė fiasko

Praėjusių metų vasarą patvirtinusi naują daugiabučių modernizavimo tvarką, pagal kurią Vyriausybė įsipareigojo finansuoti 15 proc. būstų atnaujinimo vertės, o kitą dalį lėšų gyventojai turėtų pasiskolinti, Vyriausybė buvo kupina lūkesčių. Dar praėjusių metų vasarą skelbta, kad 2009 m. Lietuvoje bus pradėta renovuoti 500 senų daugiabučių, o 2010 m. – tūkstantis. Nors jau tada šie planai atrodė absurdiški, vis dėlto tikrovė pranoko pesimistiškiausias projekcijas: iki šiol pasirašytos tik trys sutartys dėl daugiabučių modernizavimo, o konkrečius darbus pradėjo tik viena bendrija.

Už šį žlugusį projektą atsakingas aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas su savo komanda. Jo kėdę šiuo metu judina tiek prezidentė, tiek opozicija. O Aplinkos ministerija ir toliau ginasi, kad projektas tuoj įsivažiuos, nes 58 daugiabučių bendrijos jau esą apsisprendė dalyvauti projekte.

Sumažintas PVM tarifas viešbučiams

Po dvejų metų įtikinėjimo viešbučių savininkai pagaliau švenčia pergalę. Nuo 2009 m. sausio, kai Andriaus Kubiliaus Vyriausybė panaikino beveik visas PVM lengvatas, o šio mokesčio tarifą pakėlė iki 21 proc., viešbučių savininkai ir vadovai nenuleido rankų ir jiems vieninteliams pavyko susigrąžinti prarastąją lengvatą – Seimas patvirtino lengvatinį 9 proc. viešbučių paslaugų tarifą 2011 m. Tiesa, ekspertai abejoja, ar viešbučiai išpildys savo pažadą kitais metais sumažinti paslaugų kainas.

Kilo karo grėsmė

Gruodžio pradžioje Šiaurės Korėjos artilerija apšaudė netoli sienos esančią Pietų Korėjos salą. Po šio incidento prabilta, kad tai gali išvirsti į karinį konfliktą, tačiau, laimei, taip neatsitiko. Beje, taip neatsitiko net tuomet, kai netoli Šiaurės Korėjos įvyko Pietų Korėjos ir JAV karinės pratybos. Vis dėlto Šiaurės Korėja ir toliau grasina karu ir teigia šiuo metu kasanti tunelį, kuriame kovo mėnesį įvykdys branduolinį bandymą.

R.Berankis – geriausiųjų šimtuke

Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis 2010 m. sezoną baigė įsiverždamas į pajėgiausių pasaulio tenisininkų šimtuką. Po Helsinkyje laimėto “ATP Challenger Tour” serijos turnyro Profesionalų teniso asociacijos (ATP) reitinge jis pakilo į rekordines aukštumas – su 596 įskaitiniais taškais pajėgiausių planetos tenisininkų rikiuotėje užėmė 85 vietą.

Į aplinkos ministro Gedimino Kazlausko pusę kritikos strėlės skrieja iš visų pusių: tiek iš prezidentės, tiek iš opozicijos, tiek iš žiniasklaidos, tiek iš saviškių. Ir kritikuojamas jis ne dėl vieno dalyko, o iš karto dėl keliolikos: ir dėl aklavietėje atsidūrusios būsto renovavimo programos, ir dėl itin prastai bei pavėluotai panaudojamų Europos Sąjungos paramos lėšų, ir dėl prisižadėtų, bet neįvykdytų projektų, ir dėl neveiklumo, ir t.t.

Tad nieko keisto, kad opozicija šiam ministrui kaip tik dabar rengia interpeliaciją. “Veidas” domėjosi, ką apie visa tai mano pats ministras G.Kazlauskas.

G.K.: Kai interpeliacija bus, tada ir žiūrėsim. Politinių pareiškimų ir kaltinimų būna visokių – tiek mano, tiek kitų ministrų atžvilgiu. Didelė jų dalis – nepagrįsti. Bet aš dirbu ir toliau dirbsiu.

“Veidas”: Vis dėlto ir prezidentė dėl Jūsų yra pasakiusi aštrios kritikos: kad ji matanti absoliutų Aplinkos ministerijos neveiklumą ir kad “nė vienoje srityje konkrečių darbų nematyti”. Gal Jūs galėtumėte atsikirsti ir nurodyti, kokie konkretūs darbai padaryti?

G.K.: Prezidentė, mano galva, taip pasakė apie visos institucijos neveiklumą. Ir tokiu pasakymu, manau, įskaudino nemažai mūsų darbuotojų, kurie nuoširdžiai dirbo ir išties nuveikė didelius darbus. Jeigu tą pasakymą priimčiau vienas pats, tai jau būtų per daug.

O pastaruoju metu atlikta tikrai nemažai darbų. Be to, norėčiau priminti, kad mūsų ministerijos kuruojami klausimai sudėtingi: juos reikia aptarinėti su visuomene, nėra vienareikšmiškų ir greitų atsakymų. Kai kada derindami su visomis suinteresuotomis pusėmis, dėl kai kurių dokumentų sugaištame pusę ir daugiau metų. Prezidentės pasakymą aš suprantu tiesiog kaip raginimą greičiau dėl visko apsispręsti. Tačiau apsisprendimas, jei neišklausomos visos nuomonės, nebūtų maksimaliai objektyvus ir teisingas.

Iš esmės išvardytos sritys – itin problemiškos. Tai ilgalaikiai procesai.

“Veidas”: “Bet kas, kas eitų į tokias pareigas, turi vykdyti Vyriausybės programą. Jeigu jam nesiseks tokios programos vykdyti, teks ieškoti, kas tą gali padaryti geriau”, – minėjo premjeras Andrius Kubilius, teikdamas jūsų kandidatūrą į ministrus. O praėjusią savaitę Vyriausybė savo darbų ataskaitoje pripažino, kad daugiabučių renovavimo skatinimas, teritorijų planavimo ir statybos leidimų išdavimo supaprastinimas – tai prioritetai, kurių laikytis jai sekėsi sunkiausiai. Vadinasi, Jums nesiseka vykdyti Vyriausybės programos.

G.K.: Taip kategoriškai teigti negalima. Nežinau, iš kur tokia medžiaga. Jei kalbėsime apie statybų leidimus, tai jų prie trūkumų tikrai negalima minėti. Ten padaryta viskas, ką buvo galima padaryti.

Kai kalbama apie teritorijų planavimą, tai mes norime iš esmės pakeisti jų planavimo koncepciją. Ją Vyriausybė patvirtino pavasarį. Jau yra parengtas naujas teritorijų planavimo įstatymo variantas, dabar jis derinamas su suinteresuotomis grupėmis. Kitą savaitę įstatymo variantas bus pateiktas Vyriausybei. Taip pat ir alternatyvos. Tačiau vien to neužteks – diskusijos persikels į Seimą. Tai tikrai nėra paprastas dalykas.

“Veidas”: Tai Jums sekasi ar nesiseka vykdyti Vyriausybės programą?

G.K: Mes vykdome Vyriausybės programą, ir tiek.

“Veidas”: O kaip su daugiabučių renovavimo programa? Juk tas projektas praktiškai žlugęs.

G.K.: Renovacija vyksta. Viena iš problemų yra ta, kad a priori sakoma, jog ši programa yra ne tokia, kokia turėtų būti. Tačiau valstybės prievartos šiuo klausimu begali būti. Žinoma, tokia alternatyva yra, tačiau, mano galva, apsispręsti turi patys žmonės. Taip, renovacija nevyksta taip, kaip norėtųsi, bet tai nuo žmonių priklauso. Jie patys turi nuspręsti, nori jie to ar nenori. Bet kokia valstybės prievarta renovuotis verstų smarkiai didinti valstybės paramą. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad mes, visi valstybės piliečiai, susimetam ir kažkam vienam ar keliems atiduodame savo pinigus. Toks kelias man nėra priimtinas.

“Veidas”: Esama siūlymų iš esmės keisti programos finansavimo tvarką, labiau remiant būtent efektyvias energijos taupymo priemones: langų keitimą, namo šilumos ūkio rekonstravimą ir pan. Tad ar bus imtasi peržiūrėti daugiabučių renovavimo finansavimo tvarką? Jei taip – kada?

G.K.: Taip, imsimės. Programą šiaip juk tvirtina Vyriausybė. Jai ir pateiksime. Tai bus padaryta artimiausiu metu.

“Veidas”: Šiais ar kitais metais?

G.K: Artimiausiu metu.

“Veidas”: O kas atsakingas už tai, kad daugiabučių renovavimo problema pateko į aklavietę?

G.K.: Šiame procese dalyvauja ne vien Aplinkos ministerija. Priminsiu, kad naujasis finansavimo modelis buvo parengtas ne Aplinkos ministerijos. Mūsų ministerijai pavesta tik vykdyti priimtą sprendimą. Mano supratimu, mes jį ir vykdome. Tas, kas buvo numatyta ir kokius reikėjo parengti pakeitimus – viskas padaryta. Procesas gali vykti sklandžiai.

“Veidas”: Per artimiausius kelerius metus nemažai milijonų planuojama išleisti daugiabučių modernizavimo tiesioginei reklamai. Gal vis dėlto prasmingiau už šiuos pinigus tiesiog renovuoti namus?

G.K.: Nenoriu net komentuoti tokių demagoginių pareiškimų. Juk jei aiškinsime ir bendrausime, žmonės pamatys, kad viskas klojasi gerai, ir apsispręs dalyvauti renovavimo programoje. Tai daugelio darbų kompleksas – ir radijo bei televizijos laidos, ne vien kokie informaciniai filmukai. Pagrindinis akcentas – informuoti žmones, kaip vyksta renovavimas.

“Veidas”: “Aš visą gyvenimą buvau prieš nelegalias statybas. Dabar iki kuriozų juokinga, kai žmonės negali prieiti prie ežerų”, – teigėte 2008-aisiais po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi. Ar kas nors, Jūsų žiniomis, pasikeitė, ar jums vis dar juokinga?

G.K.: Populistinis klausimas. Visus ežerus galima apeiti. Taip, tvorų pasitaiko, su jomis kovojame. Ir rezultatai rodo, kad pažeidimų 2009–2010 metais užfiksuota dvigubai mažiau. Sugriežtintos administracinės baudos. Tačiau prie kai kurių ežerų iš tiesų galima nusileisti tik malūnsparniu, nors įstatymai suteikia teisę pereiti tą teritoriją. Vis dėlto yra dvi pusės: vieni nori tiesiog ateiti į sutvarkytą teritoriją ir ten, pavyzdžiui, šiukšlina. O kiti pagal įstatymą tą teritoriją turi paskui tvarkyti, nes yra atsakingi už jos priežiūrą. Taigi tie, kurie tvarko, neturi teisės jos užtverti, bet turi teisę praleisti.

Problema kilo tada, kai restitucijos metu savivaldybės išdalijo grąžinamas žemes net ir tose vietose, kuriose buvo gyvenviečių poilsiavietės. Nebuvo numatyti servitutai. Savivaldybės galėtų išpirkti žemes ir palikti tas poilsiavietes, kad žmonės jomis galėtų naudotis. Manau, daug klausimų būtų išspręsta, jei žmonės turėtų kur ilsėtis. O kas nori paežerėmis keliauti, tam turi būti sudarytos sąlygos.

“Veidas”: Kuriuos savo darbus, nuveiktus per pustrečių metų, laikytumėte pavyzdiniais? Kurią sritį galėtumėte įvardyti kaip savo “arkliuką”?

G.K.: Niekada neturėjau tikslo pasigauti kokių arkliukų ir ant jų joti. Ministerija kuruoja skirtingas sritis ir visos jos labai sudėtingos. Viskam mes skiriame tikrai daug dėmesio ir jėgų, nors viskas ir nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi.

“Veidas”: Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, kuriam taip pat buvo rengiama interpeliacija, pareiškė, kad su “sistema vienas nepakovosi”, ir atsistatydindamas minėjo statybomis besirūpinančių interesų grupių spaudimą.

G.K.: Nelabai suprantu, apie ką kalbame. Statybų asociacija mūsų ministerijoje visąlaik labai maloniai priimama, taip pat ir Nekilnojamojo turto asociacijos atstovai. Tačiau tai natūralus dialogas. Jokio spaudimo nejaučiu.

“Veidas”: Esate turtingiausias Vyriausybės narys, valdote 5 mln. Lt vertės turtą. Nesigailite ėjęs į tokį postą?

G.K: Ar kas nors domisi, koks tas turtas? Pagrindinį mano turtą sudaro nekilnojamasis turtas. Ar gailiuosi? Gyvenimiška patirtis, gauta čia, turi neįkainojamą vertę. Gal iš tolimesnės perspektyvos vertinsiu kitaip. Supratau tai, kas nematoma iš išorės, kaip vyksta politika, kokia čia sprendimų priėmimo virtuvė. Galiu pasakyti: daug komfortiškiau jaučiausi dirbdamas versle.

“Veidas”: Tai kodėl Jūs vis dar dirbate Vyriausybėje?

G.K.: Todėl, kad pradėtus darbus reikia baigti, negali numesti per vidurį. Jei aš kažką darau, turiu baigti. Vertybė – pabaigtas darbas, o ne daug pradėtų. Pats save vertinčiau taip: pradėjau, kiek pradėjau, bet vertinsiu tiek, kiek darbų pabaigsiu.

“Veidas”: O ar apie atsistatydinimą susimąstote?
G.K: O reikėtų? Aš dirbu ir galvoju apie darbus. Kaip bus, taip bus. Bet aš nusiteikęs darbus dirbti – kol galiu, tai ir darysiu. Manau, premjeras mane palaiko.