Daugiabučių namų renovavimo programa Lietuvoje – visiškai sukompromituota. Vos 5,4 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad kitąmet prasidės proveržis ir daugiabučių namų renovacija taps masinė.

Ir net 93,4 proc. į šį Vyriausybės prioritenį projektą žvelgia skeptiškai. 26,2 proc. iš jų mano, kad ši programa jau visiškai sužludyta ir renovacija vyks taip, kaip šiemet, tai yra stoviniuos vietoj. 28,4 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad masiškai daugiabučiai namai Lietuvoje bus pradėti renovuoti tik jei valdžia ar ES skirs daugiau lėšų, o 38,8 proc. priduria, kad didesnių permainų galima tikėtis, kai daugiabučiai namai ims griūti.

Tokie vertinimai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos didmiesčių gyventojų apklausos. Beje, respondentų pasiteiravus, ar jie patenkinti dabartine savo gyvenamojo būsto kokybe, paaiškėjo, kad tokių yra tik 17,4 procento.

Kaip Jūs vertinate Lietuvos daugiabučių namų renovavimo perspektyvas?

Masinė daugiabučių namų renovacija prasidės tik tada, kai vienas kitas namas sugrius    38,8 proc.
Lietuvoje masinė daugiabučių namų renovacija prasidės tik jei valdžia ar ES skirs daugiau lėšų    28,4 proc.
Ši programa jau visiškai sužlugdyta, žmonės ja nebetiki, taigi renovacija vyks labai lėtai ir pamažu    26,2 proc.
Manau, kad kitąmet prasidės proveržis ir daugiabučių namų renovacija taps masinė    5,4 proc.
Nežinau / neturiu nuomonės    1 proc.
Kita    0,2

Ar Jūs patenkintas dabartine savo gyvenamojo būsto kokybe?

Iš dalies    43,2 proc.
Ne    36,8 proc.
Taip    17,4 proc.
Nežinau    2,6 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. lapkričio 1–3 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

Irena Degutienė kreipėsi į Andrių Kubilių prašydama kuo skubiau peržiūrėti ir keisti visą namų renovavimo programos vykdymo strategiją.

Parlamento vadovė atkreipia Ministro pirmininko dėmesį, kad 2010 m. spalio 11 d. paskelbtoje Valstybės kontrolės audito ataskaitoje dėl daugiabučių namų atnaujinimo skelbiama, kad daugiabučių namų renovavimo programoje numatyti terminai gali būti pasiekti tik tuomet, jei Lietuvoje kiekvieną darbo dieną būtų modernizuojama daugiau kaip 10 daugiabučių namų.

Seimo pirmininkės nuomone, tokie tempai šiandien atrodo visiškai nerealūs, nes, kaip teigia Valstybės kontrolė, šiuo metu programos vykdymo procesas iš esmės yra sustojęs, o tai reiškia, kad kyla rimtas pavojus, jog daugiabučių namų renovavimo programa pagal numatytus terminus nebus įgyvendinta.

“Didelis nuostolis yra ir tai, kad esant tokiam bedarbystės mastui daugiabučių namų renovavimo fondo lėšos – net 513 mln. Lt yra užšaldytos dėl užsitęsusių derybų ir sutarčių derinimo su Lietuvos komerciniais bankais”, – rašte premjerui rašo Seimo pirmininkė.

Pasak I. Degutienės, iš Valstybės kontrolės atlikto audito ir daugumos daugiabučių gyventojų nuotaikų akivaizdu, kad jokios naujos kosmetinės priemonės nepajėgs esmingai paskatinti šios programos vyksmo. Todėl būtina kuo skubiau peržiūrėti ir keisti visą šios programos vykdymo strategiją, pasinaudojant Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Belgijoje, Portugalijoje, Šveicarijoje plačiai taikomo energijos taupymo įmonių modelių patirtimi (ši patirtis nurodoma ir Valstybės kontrolės audite), pritaikant ją prie Lietuvos sąlygų.

Vienas didžiausių komercinių Lietuvos bankų “Swedbank” nuo gruodžio tikisi pradėti dalyti paskolas būsto renovavimui.

Penktadienį Europos investicijų bankas (EIB) su “Swedbank” pasirašė sutartį dėl paskolų būsto renovavimui skirstymo pagal naują programą “Jessica” – tai jau antras EIB atrinktas finansinis tarpininkas, su kuriuo pasirašyta sutartis.

“Tikiuosi, kad nuo gruodžio mėnesio mes pradėsime išduoti paskolas”, – po sutarties pasirašymo penktadienį žurnalistams sakė “Swedbank” vadovas Lietuvoje Antanas Danys.

Vėliau jis BNS teigė, kad paskolos sutartis bus sudaroma su kiekvienu daugiabučio namo bendrijos gyventoju.

“Paskola bus sudaroma ne su bendrija, bet su kiekvienu bendrijos gyventoju. Sąlygos priklausys nuo to, kaip bus susitarta su bendrija. Gali būti taikoma iki 5 proc. pradinė įmoka”, – teigė A.Danys.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas sakė, kad Šiaulių bankas, su kuriuo sutartį EIB pasirašė šių metų gegužę, jau yra suteikęs dvi paskolas. Anot jo, artimiausiu metu Šiaulių bankas žada sudaryti dar aštuonias sutartis.

Anot jo, naujoje daugiabučių namų atnaujinimo programoje šiuo metu yra pasiryžusios dalyvauti 49 bendrijos.

“Iki metų pabaigos aš tikiuosi, kad šis skaičius padvigubės”, – teigė ministras.

EIB viceprezidentė Eva Srejber (Eva Šraiber) teigė, jog ši programa suteikia dideles galimybes Lietuvos gyventojams.

“Pagal mūsų nuostatas greitu laiku galima gauti paskolas 20 metų laikotarpiui su stabiliomis ir žemomis palūkanomis”, – sakė ji.

E.Srejber teigimu, dar anksti prognozuoti, kada bus pasirašyta sutartis su trečiuoju – SEB banku.

“Jessica” Kontroliuojančiame fonde yra 783,8 mln. litų – tai Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir nacionalinės bendrojo finansavimo lėšos, skirtos būtent daugiabučių namų modernizavimui.

EIB šių metų vasarį būsto atnaujinimo paskolų skirstymui atrinko tris bankus – SEB banką, “Swedbank” ir Šiaulių banką.

Bankai pradžioje turėtų skirstyt 30 mln. eurų (103,6 mln. litų) EIB paskolų, kurių metų palūkanos sieks ne daugiau kaip 3 procentus. SEB bankas skirstytų 18 mln. eurų (62,2 mln. litų), “Swedbank” ir Šiaulių bankas – po 6 mln. eurų (20,7 mln. litų) paskolų. Nė vienas bankas prie projektų finansavimo neprisidės savo lėšomis.

Trys bankai turi pasidalyti 5 vadinamuosius krepšelius, kurių kiekvienas yra 6 mln. eurų (SEB bankas – 3, kiti du bankai – po 1), o dar dviem bankams liktų 4 krepšeliai.

Iš viso finansinių tarpininkų atrankoje dalyvavo septyni bankai – tarp jų taip pat buvo “Snoras”, “DnB Nord” ir Ūkio bankas, tačiau šių bankų paraiškos buvo atmestos.

Pagal savivaldybių pateikiamą informaciją, Lietuvoje šiuo metu yra renovuojamos 165 mokyklos. Tik dvejose Klaipėdos mokyklose remonto darbai užtruks, dėl to mokslo metai jose prasidės rugsėjo 5 d.

Alytaus rajono, Varėnos, Jurbarko, Panevėžio, Šilutės, Mažeikių, Plungės, Telšių, Kaišiadorių, Ukmergės rajonų mokyklose renovavimo darbai taip pat tęsis ir rudenį, tačiau nei Rugsėjo pirmosios šventei, nei ugdymo procesui dėl savo pobūdžio jie nesutrukdys. Dalis mokyklų dėl užtrukusios renovacijos ieško kitokių išeičių. Vilniaus M. Biržiškos gimnazijos mokiniai rugsėjo mėnesį mokysis Sietuvos vidurinės mokyklos antroje pamainoje. Telšių r. Nevarėnų vidurinės mokyklos 7–12 klasių mokiniai į Rugsėjo 1-osios šventę susirinks toje mokyklos dalyje, kuri jau renovuota, o pradinukai ir penktokai su šeštokais mokysis Nevarėnų vidurinės mokyklos Mitkaičių skyriaus patalpose (mokiniai iki šios mokyklos bus vežiojami). Kol kas problemiška Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos renovacija, tačiau ši gimnazija mokslo metus žada pradėti rugsėjo 1 d.

Mokyklos remontuojamos, atnaujinamos pagal įvairias programas. Joms skiriama ir ES parama, ir valstybės lėšos.
ES paramos lėšomis (140 mln. Lt), kurios skiriamos per Ūkio ministeriją, 2010 m. atnaujinamos, modernizuojamos 76 švietimo įstaigos. Mokyklose įrengiamos energiją taupančios priemonės, dengiami nauji stogai, sandarinami langai, lauko durys, sienos ir kt. Šiemet rudenį tikimasi baigti rekonstruoti 50 mokyklų pastatus, kiti bus baigti 2011 m., nes užtruko viešieji pirkimai, paraiškų vertinimai ir techninių projektų rengimas.

Švietimo ir mokslo ministerija iš savo gautų asignavimų taip pat skyrė po 230 tūkst. litų trisdešimt vienai mokyklai vidaus patalpoms modernizuoti. Šias mokyklas atrinko savivaldybės.

Ministerija taip pat skyrė po 38,8 tūkst. Lt 18-ai didmiesčių mokyklų – už šiuos pinigus bus atnaujintos gamtos mokslų laboratorijos.

2010 m. iš kito šaltinio – Valstybės investicijų programos lėšų – toliau finansuojami 73 švietimo įstaigų investicijų projektai. Už šias lėšas šiemet bus baigti rekonstruoti ar statyti 13 švietimo įstaigų.

Šiais metais planuojama baigti dar prieš penkerius metus pradėtą Lietuvos vaikų ir jaunimo centro baseino kapitalinį remontą. Ketinama baigti prieš ketverius metus pradėtą Kupiškio Povilo Matulionio pagrindinės mokyklos rekonstravimą, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos pastato rekonstravimą, Šiaulių logopedinės mokyklos pastatų kapitalinį remontą.

Nuo 2000 m. šalyje renovuota per 400 mokyklų, pastatytos 8 naujos mokyklos, 28 sporto salės ir vienas baseinas. Šiuo metu statomas naujas Vilniaus rajono Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinės mokyklos pastatas, Vilniaus rajono Rudaminos „Ryto“ gimnazijos priestatas.

Šiais metais iš valstybės lėšų atnaujinama 13 švietimo įstaigų bendrabučiai.

Šiandien Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo pataisoms ir teiks jo pakeitimo projektą Seimui.

Šiuo metu pagal Aplinkos ministerijos duomenis, valstybės parama teikiama tiems savo daugiabučius atnaujinantiems butų savininkams, kurie siekia ne mažesnio kaip D klasės namo energinio naudingumo. Jiems teikiamas lengvatinis kreditas ir kompensuojama 50 proc. lėšų, išleistų šiam projektui parengti ir jo techninei priežiūrai vykdyti. Jeigu pasiekiamas ne mažesnis kaip C klasės namo energinis naudingumas, valstybė papildomai kompensuoja 15 proc. investicijų, skirtų energinį efektyvumą didinančioms priemonėms.

Pasiūlytos įstatymo pataisos leistų padidinti valstybės paramą ir kompensuoti ne mažiau kaip 50 proc. šių projektų parengimo ir statybos techninės priežiūros išlaidų. Siūloma kompensuoti ir Vyriausybės nustatytą projekto administravimo išlaidų dalį, o nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims apmokėti visas šiam tikslui panaudotas lėšas. Taip pat numatoma kompensuoti projektų parengimo išlaidų dalį ir savivaldybėms ar bendrojo naudojimo objektų administratoriams, jeigu jie savo lėšomis parengia atitinkamus projektus ir, patalpų savininkams pritarus, organizuoja jų įgyvendinimą. Siekiant skatinti, kad daugiabučio namo atnaujinimo projektai būtų įgyvendinami etapais, siūloma kompensuoti 15 proc. investicijų, kai pasiekiamas ne tik C, bet ir D klasės energinis naudingumas.

Didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės užsimojo išjudinti jau dvejus metus merdinčią daugiabučių gyvenamųjų namų rekonstrukciją.

Štai Vilniaus valdžia paskelbė jau atlikusi stambiaplokščių namų studiją ir parengusi tipinius projektus, pagal kuriuos bus galima atnaujinti 600 namų, o pradėti planuojama nuo seniausių blokinių pastatų Žirmūnų mikrorajone. Vilniaus mero Viliaus Navicko vertinimu, atsisakyti pavienės renovacijos ir pereiti prie kompleksinės būtų labai racionalu, nes gyventojams nebereikėtų mokėti už kiekvieno projekto parengimą, tad dokumentai atsieitų 4–5 kartus pigiau, o pats procesas vyktų gerokai greičiau.

Kauno savivaldybės vadovai tvirtina taip pat jau kuris laikas besirengią kompleksinei daugiabučių renovacijai. “Mes jau irgi atlikome studijas, apskaičiavome, kad remontuojant kolektyviai mėnesio išlaidos vienam butui renovuoti tesiektų apie 100 Lt”, – dėsto Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Gatautis. Kauno valdžia pirmiausia norėtų rekonstruoti kvartalą netoli Šeštojo forto.

O kol Vilnius ir Kaunas dar tik ieško būdų, kaip pradėti kompleksinę renovaciją, Panevėžys jau seniausiai ją vykdo. Šio miesto savivaldybė yra įsteigusi renovaciją administruojančią įmonę, sutvarkančią statybų organizacinius darbus. Rezultatas – iš visų iki šiol Lietuvoje renovuotų daugiabučių 70 proc. stovi Panevėžyje.

Pasak Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidento Juozo Antanaičio, ištisų kvartalų renovavimas būtų pati geriausia išeitis išspręsti įsisenėjusią problemą: taip būtų ir sutaupyta, ir vienu metu pakeista pasenusi namų šildymo sistema.

Neveiksnią Vyriausybės patvirtintą būsto renovacijos programą bus mėginama „reanimuoti“ Aplinkos ministerijos parengtu programos „gaivinimo“ planu. Pasak kai kurių Seimo narių, Vyriausybės patvirtinta būsto renovacijos programa nenaudinga renovuotinų daugiabučių namų gyventojams bei keistina iš esmės.

Programoje deklaruojama, kad valstybė padės gyventojams kompensuodama dalį atnaujinimo (modernizavimo) darbų, teikdama paramą ruošiant techninę dokumentaciją bei organizuojant projekto įgyvendinimą. Renovuotinų daugiabučių namų gyventojai viliojami teiginiais, kad būsto atnaujinimas kiekvienam gyventojui leidžia sumažinti šildymo išlaidas, suteikia naują gyvenimo kokybę ir komfortą bei pakelia turimo turto vertę. Tačiau niekas nekalba apie tai, kad renovuojamo daugiabučio gyventojai ant savo pečių užsikrauna finansinius įsipareigojimus bankams keliolikai metų ir kredito grąžinimas kartu su palūkanomis sudaro žymiai didesnę pinigų sumą nei galimai sutaupyti pinigai už šildymą.

„Butas yra privati nuosavybė. Nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių, kurią gina Konstitucija. Kiekvienas individualus asmuo turi teisę elgtis su savo nuosavybe kaip nori, o šia programa žmones prievarta siekiama paversti skolininkais, kadangi sprendimą dėl renovacijos priima daugiabučio namo gyventojų dauguma – 51 proc. Likę gyventojai tiesiog priversti paklusti daugumos sprendimui. Tai iš esmės yra nepriimtina“, – teigia Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas.

Anot jo, Vyriausybės sukurta ir patvirtinta programa ne tik neatitinka šių dienų realijų, bet ir gali sukurti tokias aplinkybes, kurios dar labiau apsunkins socialiai labiausiai pažeidžiamų Lietuvos piliečių gyvenimą.

Lietuvos aukštosios mokyklos galės pradėti renovuoti seniai remonto nemačiusius bendrabučius. 26 universitetams ir kolegijoms skiriama 30 mln. Lt, iš kurių bus galima suremontuoti 78 bendrabučius.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą, kuriuo keičiamas iki šiol galiojusios bendrabučių atnaujinimo programos antras etapas. Bendrabučiuose bus atnaujintos gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos – virtuvės, asmens higienos ir sanitariniai blokai bei kitos erdvės. Didžioji remonto darbų dalis bus atlikta per šiuos metus.

Pagal šią programą balandžio mėn. švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo paskirstyta 6,67 mln. Lt. Atsižvelgus į prastą pastatų būklę ir nusidėvėjimą, naujoje programos redakcijoje bendra šiemet skiriamų valstybės biudžeto lėšų suma padidinta iki 30 mln. Lt.

Siūloma pirmiausia atnaujinti pačių aukštųjų mokyklų nurodytus prioritetinius bendrabučius ir tęsti anksčiau pradėtus rekonstravimo darbus. 13 universitetų ir 13 kolegijų, kurių bendrabučiai bus remontuojami, taip pat turės skirti ne mažiau kaip 5 procentus nuosavų lėšų.

Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė renovacijos programos gaivinimo planą, kuriame siūloma paėmusiesiems paskolą būsto renovacijai teikti gyventojų pajamų ir būsimojo nekilnoja mojo turto mokesčių lengvatas.

“Tol, kol yra grąžinama paskola už renovaciją, mes siūlome taikyti mokestines lengvatas, grąžinti dalį pajamų mokesčio, taikyti tą pačią sistemą, kaip ir turint būsto paskolą. Jeigu būtų įvestas nekilnojamojo turto mokestis, gyventojai galėtų būti nuo jo atleidžiami, kol grąžina paskolą už renovaciją”, – sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Gaivinimo plane taip pat siūloma specialaus renovacijos fondo leisti skolinti ne tik daugiabučių, bet ir bendrabučių, ir individualių namų, pastatytų iki 1993 metų modernizavimui, rašo naujienų portalas delfi.lt.

Šiemet gauta vos 20 bendrijų paraiškų skolintis daugiabučių renovacijai, o iš praėjusiais metais pasirašytų 214 sutarčių daugiabučius renovuoti pagal senąją programą, 60 bendrijų dėl sunkmečio atsisakė savo planų.

Dar 2009 metų pavasarį patvirtintas naujas daugiabučių renovacijos modelis, pagal kurį valstybė iš specialaus fondo dengtų 15 proc. bendrijos išlaidų, o likusiai sumai suteiktų lengvatinę paskolą su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.

Šiuo metu Lietuvoje pagal valstybinę programą yra renovuota maždaug 200 daugiabučių, o renovuotinų yra 28,5 tūkst.

Dar ankstesnė Vyriausybė buvo užsibrėžusi tikslą iki 2020 metų atnaujinti 70 proc. daugiabučių, kurie pastatyti anksčiau nei 1993 metais, taigi norint pasiekti šį tikslą reikėtų per metus renovuoti maždaug po 3 tūkst. namų. Praėjusiais metais pagal valstybinę programą nerenovuotas nė vienas daugiabutis.

Už per praėjusį šildymo sezoną sunaudotas rusiškas dujas lietuviai sumokėjo apie 850 mln. litų.

Vyriausybė pritarė siūlymui suteikti lengvatas nepasiturintiems gyventojams, atnaujinantiems savo būstus.

Pakeitimais numatyta apmokėti kreditą ir palūkanas ne tik tiems nepasiturintiems gyventojams, kurie dalyvauja Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, bet ir įgyvendinantiems ar anksčiau įgyvendinusiems analogiškus būsto atnaujinimo projektus.

Įsigaliojus įstatymo pataisoms nepasiturintys daugiabučių namų butų savininkai, turintys teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, galės gauti kredito ir palūkanų kompensaciją, nepriklausomai nuo to, kokioje namo modernizavimo programoje jie dalyvavo.

Kompensacija už kreditą ir palūkanas būtų mokama tiek šildymo, tiek nešildymo sezonu per sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį, pervedant ją bendrojo naudojimo objektų valdytojui.

Naujajai šiemet pradėjusiai galioti daugiabučių renovavimo tvarkai – jau kone pusmetis, o norą atsinaujinti iki šiol yra pareiškusios tik 22 bendrijos. Tačiau ir tarp jų dar yra dvejojančių teikti dokumentus, skaičiuojančių, kiek atsieis atnaujinimo darbai.

Viena pirmųjų kregždžių, daugiabučio namo bendrija A.Domaševičiaus g. Vilniaus Naujamiestyje, planuoja, kad realūs renovavimo darbai geriausiu atveju prasidės tik metų pabaigoje. “Jau paskelbėme konkursą parengti investicinį projektą, jį gavę įvertinsime, ar tikrai norime renovacijos. Jei taip – tada kiti konkursai dėl techninio projekto, rangovų. Taip ir sulauksime vėlyvo rudens”, – dėsto gyventojų atstovė Lina Lukminaitė.

Taigi darbo išsiilgusiems statybininkams neverta jau netrukus tikėtis renovavimo darbų antplūdžio, o iš menko bendrijų aktyvumo galima spėti, kad naujoji programa žmonėms iš viso nėra patraukli. Priminsime, kad pagal ją valstybė kompensuoja 15 proc. išlaidų namo energinį efektyvumą didinančioms priemonėms.