BFL

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar leisti mažinti kadenciją baigusiam šalies vadovui mokamos rentos dydį, jei mažėja pareigas einančio prezidento alga.

Ministrų kabinetas taip pat spręs rentos buvusiam Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkui Kęstučiui Lapinskui skyrimo klausimą.

Pataisų projektą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo panaikinti dabar galiojančią nuostatą, pagal kurią valstybinės rentos dydis negali būti mažinamas. Siūloma, kad renta būtų koreguojama pagal prezidento darbo užmokesčio mažėjimą. Jei šioms pataisoms pritars Vyriausybė bei Seimas, bus lanksčiau perskaičiuojami ir prezidento našlių bei našlaičių rentos dydžiai.

Pagal įstatymą, prezidento valstybinė renta yra 50 proc. prezidento darbo užmokesčio dydžio, galiojusio tą mėnesį, už kurį ši renta mokama. Našlių rentos dydis yra 50 proc. prezidento rentos dydžio, našlaičių – 25 procentai. Įstatyme šiuo metu kartu nustatyta ir išlyga, kad krašto vadovo valstybinės rentos dydis negali būti mažinamas.

Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidą kadenciją baigusiam krašto vadovui mokėti didesnę nei 50 proc. prezidento darbo užmokesčio dydžio rentą.

Šiuo metu valstybės vadovo atlyginimas siekia 24,7 tūkst. litų, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė ima tik pusę algos. Kas mėnesį į rankas krašto vadovė gauna 9405 litus, dar tokią pat sumą grąžina į valstybės biudžetą. Kaip buvusi eurokomisarė iš Europos Komisijos (EK) prezidentė gauna apie 8 tūkst. eurų kas mėnesį. Ši suma mokama trejus metus po darbo EK pabaigos.

Ministerijos siūloma tvarka, jeigu jai bus pritarta, turėtų būti taikoma tik naujai paskirtoms prezidentų, našlių ir našlaičių rentoms.

Vyriausybė trečiadienį taip pat spręs rentos buvusiam KT pirmininkui Kęstučiui Lapinskui skyrimo klausimą.

74 metų Kęstutis Lapinskas paprašė jam skirti valstybinę signataro rentą po to kai kovo 17 dieną baigėsi jo kaip KT teisėjo ir pirmininko įgaliojimai. Pagal parengtą Vyriausybės nutarimo projektą rentą K. Lapinskui ketinama skirti nuo kovo 18 dienos.

KT K. Lapinskas dirbo 15 metų. Jis taip pat yra dirbęs Lietuvos apeliaciniame teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Valstybines signatarų pensijas gauna apie 60 Kovo 11-osios Akto signatarų. Per mėnesį signataro renta sudaro 2 tūkst. 764 litus. Nutarimą dėl valstybinės signataro rentos skyrimo priima Vyriausybė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo nenagrinėti valstybinės našlės rentos skyrimo velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlei Kristinai Brazauskienei, kol savo žodžio šiuo klausimu netars Konstitucinis Teismas (KT).

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pirmadienį šį pasiūlymą teikia Vyriausybės pasitarimui.

Į KT dėl Prezidento valstybinės rentos įstatymo atitikimo Konstitucijai šių metų sausį kreipėsi grupė Seimo narių. Jiems kilo abejonių, ar valstybinė našlės renta gali būti skiriama neatsižvelgiant į prašančiojo amžių, gaunamas pensija ar nuolatines pensinio pobūdžio išmokas, ar neturi būti atsižvelgta į asmens turimą turtą, santuokos trukmę, nuopelnus valstybei ir kitas sąlygas.

K.Brazauskienė prašymą skirti prezidento našlės rentą, kuri siekia apie 6 tūkst. litų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė dar praėjusių metų vasarą.

Sprendimą dėl rentos skyrimo turi priimti Vyriausybė.

Velionio prezidento našlės Kristinos Brazauskienės prašymą skirti jai rentą Vyriausybė svarstys sausio mėnesį, trečiadienį pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Ministras žurnalistams sakė, kad šis klausimas bus įtrauktas į vieną iš pirmųjų Ministrų kabineto pasitarimų kitąmet.

“Šitas budintis klausimas bus po Naujųjų vienas iš Vyriausybės pasitarimo klausimų”, – žurnalistams sakė D.Jankauskas.

Jo teigimu, Vyriausybė turės apsispręsti, ar skirti rentą pagal dabar galiojančius įstatymus, ar įvertinus aplinkybes priimti “kokius nors kitus sprendimus”.

Ministras neatskleidė, kokią poziciją išsakys pats.

Premjeras Andrius Kubilius žurnalistams trečiadienį sakė, kad būtų teisinga ir padoru skiriant rentą vertinti ne tik darbines pajamas.

“Ne vieną kartą esu sakęs, kad išties tokie dalykai kaip rentos turėtų būti siejami su visomis pajamomis, ne vien tik su darbinėmis pajamomis. Teisingumo ir padorumo nuostata reikalautų būtent tokio sprendimo”, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo premjeras.

Visuomenėje buvo prieštaringai įvertintas didelės vertės turtą valdančios K.Brazauskienės prašymas skirti jai valstybinę prezidento našlės rentą, kuri siektų apie 6 tūkst. litų.

Grupė parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami išaiškinimo, ar pagrįsta rentą skirti moteriai, kuri ištekėjo už prezidento jam jau neinant šių pareigų, ir neatsižvelgiant į valdomą turtą.

Tačiau Seimui nesutikus dėl to kreiptis parlamento vardu, Konstitucinio Teismo verdikto gali tekti laukti kelerius metus.

Siūlymas kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl valstybinės rentos prezidento našlei teisinio reglamentavimo yra “bandymas kompromituoti paties a.a. prezidento Algirdo Mykolo Brazausko vardą”, antradienį pareiškė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).

“Valdantieji nesugeba apsispręsti, todėl tikisi KT sprendimo. Mūsų nuomone, eskaluodami rentos klausimą konservatoriai demonstruoja nepagarbą pačiam šviesaus atminimo prezidentui A.M.Brazauskui, o kartu ir visai valstybei, nes prezidentas buvo mūsų valstybės simbolis”, – LSDP pranešime cituojamas jos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Socialdemokratai pareiškė griežtai atsiribojantys nuo konservatorių ketinimo kreiptis į KT ir žada tam nepritarti.

“Panašu, kad dešinieji jau užmiršo A.Brazausko indėlį šalies ūkio, ekonomikos, mokslo ir kultūros srityse. Šiuo metu jiems rūpi tiks prezidento sutuoktinės elgesys ir rentos klausimas. Mes negalime daryti įtakos prezidento našlės sprendimams ir veiksmams, tačiau neleisime, kad būtų niekinamas ir kompromituojamas paties prezidento vardas, todėl eiliniame konservatorių šou nedalyvausime”, – teigė A.Butkevičius.

Antradienį parlamentarams planuojama pateikti Seimo nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT.

Seimo nutarimu KT būtų prašoma išaiškinti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja dabartinio įstatymo nuostata, leidžianti valstybinę prezidento našlės rentą gauti ir asmeniui, kuris nebuvo prezidento sutuoktinis šiam einant valstybės vadovo pareigas.

Kreipimosi į KT autoriams abejonių kelia ir tai, kad minėta renta prezidento našlei ar našliui turi būti skiriama nepaisant jos (jo) amžiaus, gaunamų pensijų ar nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų, taip pat neatsižvelgiant į asmens turimą turtą, santuokos trukmę.

Keliama abejonė ir dėl pačios rentos dydžio – ar teisinga, kad ji priklauso nuo gautos prezidento rentos.

Pagal dabartinę tvarką, prezidento našlės rentos dydis sudaro 50 proc. prezidento valstybinės rentos dydžio.

Aštuoni kreipimąsi į KT inicijavę parlamentarai mano, kad išvardytos Prezidento valstybinės rentos įstatymo nuostatos gali prieštarauti konstituciniams socialinės darnos, teisingumo bei teisinės valstybės principams.

Jei į KT dėl rentos būtų kreiptasi Seimo nutarimu, tokį kreipimąsi teismas nagrinėtų skubos tvarka. Be to, KT apskųsti įstatymo straipsniai nustotų galioti.

Iniciatyva kreiptis į KT dėl Prezidento valstybinės rentos įstatymo nuostatų konstitucingumo gimė Vyriausybei niekaip nenusprendžiant, ką daryti su velionio prezidento A.M.Brazausko našlės verslininkės K.Brazauskienės prašymu skirti jai valstybinę prezidento našlės rentą. K.Brazauskienė už A.M.Brazausko ištekėjo jam jau neinant prezidento pareigų.

Didelės vertės turtą valdanti K.Brazauskienė dar vasarą parašė prašymą jai skirti rentą, kuri siekia apie 6 tūkst. litų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas sako besitikintis, kad didelės vertės turtą valdanti Kristina Brazauskienė atsiims prašymą skirti jai prezidento našlės rentą.

“Buvo ir iš premjero pusės pasakyta, kad gal prašymo teikėjas peržiūrės savo poziciją ir prašymą atsiims. Šiuo atveju Vyriausybei nebereikėtų teikti jokio siūlymo. Aš vis tiktai kaip optimistas tikiuosi, kad galimas ir toks variantas”, – pirmadienį žurnalistams sakė ministras D.Jankauskas.

Anot jo, jei K.Brazauskienė savo prašymo neatsiims, Vyriausybė šį klausimą turės svarstyti.

“Terminai nėra nustatyti, yra sveiko proto terminas, per kurį klausimus Vyriausybė turi spręsti. Tai negali būti atidėliojama metais”, – sakė jis.

Tačiau, ministro žodžiais, dėl K.Brazauskienės prašymo nereikėtų “verstis per galvą” – yra svarbesnių problemų.

“Priežasčių tam tikrai yra pakankamai, kad nesiverčiant per galvą, turime skubėti spręsti vieną klausimą. Kai kalbame apie priedermę padėti žmonėms, einantiems į savivaldybes ir prašantiems socialinės pašalpos, tai yra pirmo svarbumo klausimas”, – kalbėjo ministras.

Vyriausybei delsiant priimti sprendimą dėl prezidento našlės rentos skyrimo Kristinai Brazauskienė ši yra sakiusi, kad dėl to kreipsis į teismą.

Sekmadienį BNS paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, jog Vyriausybė neturėtų skirti valstybinės prezidento našlės rentos K.Brazauskienei.

RAIT atliktoje apklausoje 12,4 proc. respondentų sutiko, kad Vyriausybė skirtų rentą, 73,4 proc. tam prieštaravo, o 14,2 proc. neišsakė nuomonės.

Šiemet mirusio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlė K.Brazauskienė valdo didelės vertės turtą. Vyriausybė iki šiol nepriėmė sprendimo skirti jai daugiau nei 6 tūkst. mėnesinę rentą.

Beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, kad Vyriausybė neturėtų skirti valstybinės prezidento našlės rentos Kristinai Brazauskienei, rodo naujos apklausos rezultatai.

Naujienų agentūros BNS užsakymu atliktoje apklausoje 12,4 proc. respondentų sutiko, kad Vyriausybė skirtų rentą, 73,4 proc. tam prieštaravo, o 14,2 proc. neišsakė nuomonės.

Šiemet mirusio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlė K.Brazauskienė valdo didelės vertės turtą. Vyriausybė iki šiol nepriėmė sprendimo skirti jai daugiau nei 6 tūkst. mėnesinę rentą.

Premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, kad K.Brazauskienė galėtų pakeisti savo sprendimą prašyti rentos. Ministro pirmininko patarėjas Virgis Valentinavičius BNS sakė, kad tai būtų geriausia išeitis esamoje situacijoje.

RAIT atliktos apklausos duomenimis, už rentos skyrimą dažniau pasisakė respondentai su aukštuoju išsilavinimu (20 proc.) ir asmenys, kurių pajamos siekia daugiau nei 1100 litų vienam asmeniui (20,5 proc.).

Rugsėjo 28 – spalio 10 dienomis apklausta 1017 Lietuvos gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 3 proc.

Vyriausybė siūlo nemokėti valstybinių pensijų ir rentų dideles pajamas gaunantiems asmenims. Ministrų kabinetas siūlo Seimui keisti išmokų mokėjimo tvarką ir sieti jas su gavėjo gaunamomis pajamomis.

Tam Vyriausybė pritarė trečiadienį.

Siūloma, kad valstybinių pensijų ir rentų skyrimas priklausytų nuo asmens gaunamų pajamų.

Jei Seimas pritartų, būtų nustatytos pajamų minimalios ir maksimalios ribas, nuo kurių priklausytų tokių pensijų ir rentų dydis.

Pavyzdžiui, jei valstybės pensijos ar rentos gavėjai, įskaitant Nepriklausomybės akto signatarus, mokslininkus, buvusius sportininkus, artistus ar kitus kūrybinius darbuotojus, gauna minimalią mėnesio algą (800 litų), jie gautų visą valstybės pensiją arba rentą. Jei jų pajamos didesnės, būtų taikomas tam tikras koeficientas, o pasiekus nustatytas “lubas”, išmokos iš viso nebūtų mokamos.

Anksčiau socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas nesiėmė prognozuoti, kaip siūloma tvarka gali įtakoti velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko žmonos verslininkės Kristinos Brazauskienės prašymą jai skirti valstybinę našlės rentą.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad siekiant teisingumo yra rengiami pasiūlymai dėl rentų skyrimo tvarkos pakeitimo.

Tai ministras pirmininkas sakė interviu “Žinių radijui” paklaustas, ar Vyriausybė nesiruošia pakeisti įstatymo, pagal kurį rentos bei valstybinės pensijos mokamos ir tiems, kurie turi daug turto.

“Iš tiesų svarstome, suprantame ir patį klausimą, ir žmonių visiškai suprantamą pasipiktinimą, ar tikrai galima prašyti vienokios ar kitokios paramos turint kelių dešimčių milijonų litų vertės turtus. Suprantama, kad žmonės galvoja, jog įstatymų paragrafai, kurie numato tą paragrafinę teisę, nėra teisingi”, – teigė A.Kubilius.

Pasak Vyriausybės vadovo, minėti svarstymai turi baigtis sprendimais, kuriuos žmonės laikytų teisingesniais už dabar galiojančius įstatymus. Jis sakė kol kas nežinantis, ar tam užteks Vyriausybės, ar reiks kreiptis ir į Seimą.

“Matysime, dabar tikrai negaliu atsakyti, nes mūsų ekspertai ir specialistai šioje srityje dabar kaip tik rengia pasiūlymus”, – sakė A.Kubilius.

Pasipiktinimas rentų skyrimo tvarka kilo tada, kai velionio prezidento žmona verslininkė Kristina Brazauskienė rugpjūčio pradžioje kreipėsi į Prezidentūrą su prašymu skirti jai valstybinę našlių rentą.

Pagal parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, valstybinė našlių renta K.Brazauskienei turėtų būti paskaičiuota nuo liepos 23 dienos.

Paklausta, ar nuo to laiko pasikeitė jos darbinė padėtis, K.Brazauskienė BNS yra sakiusi, jog atsisakė pareigų viešbutyje “Crowne Plaza Vilnius”, tačiau tebėra jo akcininkė.

Moteris patvirtino, kad rentos prašo, nes nebeturi draudžiamųjų pajamų. Tačiau sakė, kad tokių pajamų ateityje tikisi turėti, todėl nemano rentą gauti visą gyvenimą.

K.Brazauskienė priminė turinti ir finansinių įsipareigojimų. “Bet aš ir paskolų turiu”, – sakė ji, paklausta apie rentą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė nevertinanti galimos rentos K.Brazauskienei iš moralinės pusės, tačiau pažymėjo, kad tai numato įstatymai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisako iš moralinės pusės vertinti velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlės verslininkės Kristinos Brazauskienės prašymą skirti jai valstybinę rentą.

“Aš nevertinu moralumo, tai ponios Brazauskienės reikalas apsispręsti, o įstatymuose numatyta, ir Lietuva turi laikytis įstatymų”, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentė, paklausta, ar renta būtų morali ir teisinga.

Su prašymu jai skirti valstybinę našlių rentą K.Brazauskienė į Prezidentūrą kreipėsi rugpjūčio pradžioje.

Pagal parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, valstybinė našlių renta K.Brazauskienei turėtų būti paskaičiuota nuo liepos 23 dienos.

Paklausta, ar nuo to laiko pasikeitė jos darbinė padėtis, K.Brazauskienė BNS yra sakiusi, jog atsisakė pareigų viešbutyje “Crowne Plaza Vilnius”, tačiau tebėra jo akcininkė.

Moteris patvirtino, kad rentos prašo, nes nebeturi draudžiamųjų pajamų. Tačiau sakė, kad tokių pajamų ateityje tikisi turėti, todėl nemano rentą gauti visą gyvenimą.

K.Brazauskienė priminė turinti ir finansinių įsipareigojimų. “Bet aš ir paskolų turiu”, – sakė ji, paklausta apie rentą.

Premjeras Andrius Kubilius sako, jog Vyriausybė, spręsdama dėl valstybinės rentos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlei Kristinai Brazauskienei turės vadovautis įstatymu. Tačiau teisė, pasak premjero, ne kiekvienu atveju atitinka bendro teisingumo supratimo principą.

“Teisė yra kartais labiau procedūrinė nei paremta kokiais bendro teisingumo supratimo principais ir Vyriausybė turi pareigą vykdyti pagal įstatymo raidę, ir mes tą darysim. Bet pati rentos sąvoka pagrįsta tuo, kad asmeniui valstybė skiria tam tikrą paramą ar išlaikymą, kai jis neturi kitų galimybių save aprūpint”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Kubilius.

“Mes kaip tik Vyriausybėj svarstydami kai kuriuo įstatymų projektus stabtelėjom ties bendru rentų problemos sprendimu, nes išties ne viskas yra tinkamai sureguliuota, kad žmonėms nekiltų abejonių”, – tęsė premjeras.

Su prašymu jai skirti valstybinę našlių rentą K.Brazauskienė į Prezidentūrą kreipėsi rugpjūčio pradžioje, o ši persiuntė prašymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM).

Pagal parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, valstybinė našlių renta K.Brazauskienei turėtų būti paskaičiuota nuo liepos 23 dienos.

Paklausta, ar nuo to laiko pasikeitė jos darbinė padėtis, K.Brazauskienė BNS yra sakiusi, jog atsisakė pareigų viešbutyje “Crowne Plaza Vilnius”, tačiau tebėra jo akcininkė.

Moteris patvirtino, kad rentos prašo, nes nebeturi draudžiamųjų pajamų. Tačiau sakė, kad tokių pajamų ateityje tikisi turėti, todėl nemano rentą gauti visą gyvenimą.

K.Brazauskienė priminė turinti ir finansinių įsipareigojimų.

SADM aiškinamajame rašte teigiama, kad K.Brazauskienė atitinka visas įstatymu nustatytas sąlygas minėtajai rentai skirti.

Prezidento valstybinė našlių renta neskiriama, o paskirtoji valstybinė renta nemokama, kol našlys (našlė) turi draudžiamųjų pajamų. SADM teigimu, K.Brazauskienė draudžiamųjų pajamų nebeturi nuo 2010 metų liepos 23 dienos.

Prezidento valstybinės našlių rentos dydis yra 50 proc. prezidento valstybinės rentos dydžio. A.M.Brazausko renta siekė 13 920 litų.

K.Brazauskienei liepos pradžioje leista likti gyventi prezidento rezidencijoje Turniškėse.

Pirmasis tiesiogiai išrinktas Lietuvos prezidentas A.M.Brazauskas po sunkios ligos mirė birželio 26 dieną Vilniuje.

Lietuvos prezidento pareigas jis ėjo 1993-1998 metais, o 2001-2006 metais buvo Vyriausybės vadovas. Lietuvos tautinio išsivadavimo metu 1988-1990 metais A.M.Brazauskas vadovavo Lietuvos komunistų partijai.