Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos kino rinka bendromis pajėgomis jau perkopė 10 mln. Lt pajamas. Tai nuostabiai geras ir viltingas rezultatas, kurį padėjo pasiekti uždavinius įvykdę mėgstamiausių žanrų filmai ir netikėtai sužydėję kūriniai.

Palyginti su pernai, komerciniame repertuare rodytų premjerų bilietų pardavimas ūgtelėjo 25,10 proc., o žiūrovų lankomumas pagerėjo 17,31 proc. Lankomiausių filmų penketuke tarp animacinių ir nuotykinių reginių įsitvirtino lietuviška premjera “Miegančių drugelių tvirtovė”.

Animacijos alkis

Nebuvo lygių lietuviškai įgarsintam animaciniam nuotykiui “Batuotas katinas Pūkis”, kuris šauniai startavo per 2011 m. Kalėdų atostogas ir stipriai atlaikė konkurenciją visą sausio mėnesį. Jeigu filmui užteko parako tokiam ilgam laikotarpiui, tai reiškia, kad Lietuvos tikslinė auditorija puikiai įvertino jo vertybes ir dalijosi pozityviais atsiliepimais. Pramoginiam ir komiškam filmui pavyko surinkti net 2,17 mln. Lt pajamas, sudominti 156,6 tūkst. žiūrovus ir įsitvirtinti tarp šešių galingiausių Lietuvos rinkos lyderių. Tai visai netoli legendinio “Titaniko”.
Tautiškai dubliuotos holivudinės animacijos alkį numalšino ekologinio “Lorakso” premjera, per dvi kovo mėnesio savaites surinkusi 566 tūkst. Lt pajamų ir pradžiuginusi 42,8 tūkst. žiūrovus. Įvairaus amžiaus vaikams skirtas žaismingas filmas bus rodomas visą balandį ir mėgins krapštyti kelią milijono link, nors ši užduotis sunkiai įveikiama.
Vasario mėnesį lietuviškas repertuaras neturėjo smagių pasiūlymų bent du tris bilietus vienu sykiu nuperkančiai šeimos auditorijai, tad vaikai draugiškai patraukė į trimačių nuotykių trilerį “Kelionė į paslaptingąją salą” ir tris savaites graibstė brangiau kainuojančius bilietus. Žiūrovai užkibo nuo pat išankstinių seansų, ir jokių menininių vertybių neturintis filmas tapo neįveikiamas (surinkta 722 tūkst. Lt). Niekas nesitikėjo ir nelaukė, kad “Kelionė į paslaptingąją salą” sukels tokį galingą uraganą: dvigubai pagerins pirmosios dalies laimėjimus (2008 m. rugpjūtį “Kelionė į Žemės centrą” surinko 366 tūkst. Lt) ir nukenksmins teoriškai stipresnius 3D žanro konkurentus.

N.Cage’o ir A.Sandlerio bėdos

Darbštusis aktorius Nicolas Cage’as mėgsta girtis, kad jo vaidmenys atsparūs bet kokiai kritikai, tačiau fantastinis veiksmo trileris “Tamsos baikeris: keršto demonas” užgeso per dvi savaites, įstengęs suvilioti vos pusę auditorijos, stebėjusios pirmąją velniškų nuotykių seriją (14,5 tūkst. parduotų bilietų, 216 tūkst. Lt pajamų).
Beje, filmas buvo nupirktas iš godžiųjų Rusijos verslininkų, kurie N.Cage’ą vis dar laiko paklausą turinčią preke, o konkurencinėse derybose aktyviai dalyvauja bent trys Lietuvos kompanijos. Žinant šiuos niuansus galima tik spėti, kokio dydžio riziką prisiėmė laimėtojai, bet tikriausiai jie planavo bent 350 tūkst. Lt pajamas. Maždaug tiek surinko “Tamsos baikeriui” kelią užstojęs Holivudo pramonės gaminys “Džonas Karteris” (22,2 tūkst. parduotų bilietų), sudominęs mūsų žiūrovus kokybiškesniais ir įspūdingesniais 3D efektais.
Amerikiečių komiko Adamo Sandlerio aura Lietuvoje vis dar spindi, nepaisant sodrios kritikos užsienyje ir solidaus “Auksinių aviečių” derliaus. Nejuokinga komedija “Džekas ir Džilė” kažkaip sudomino 20,6 tūkst. lietuvių, bet suskambėjo pavojaus signalais, kad tais pačiais pokštais ir pasimaivymais važiuojanti „sandleriomedija“ sparčiai praranda paklausą.

Tęsinių magija ne visuomet veikia

Lietuvišką repertuarą gausiai užplūdusioje tęsinių gvardijoje sėkmė palankiausiai šypsojosi ironiškajam detektyvui Šerlokui Holmsui. Režisieriaus Guy’aus Ritchie veiksmo, nuotykių ir gaudynių trileris “Šešėlių žaidimas” surinko 676,8 tūkst. Lt (50,3 tūkst. žiūrovų), įskaitant 2011 m. finalinę savaitę surengtus išankstinius rodymus, ir aplenkė dvejų metų senumo pirmąją pažintį su tuo pačiu charizmatiškų aktorių duetu.
O vaikiškas animacinis miuziklas “Alvinas ir burundukai 3″ per trijų mėnesių seansus (retas filmas gauna tokią privilegiją) gal ir atpirko į lietuvišką įgarsinimą investuotus pinigus, bet tikrai nepatenkino nei rodytojų, nei žiūrovų lūkesčių. Kone 20 tūkst. mažiau parduotų bilietų už antrąjį burundukų koncertą signalizuoja, kad suvienodėjęs filmas regresuoja. Būtų geriau, kad idėjų neturintys Holivudo scenaristai daugiau nebekankintų burundukų trijulės.
Iš užfiksuotų rezultatų galima daryti išvadą, kad tamsiam siaubo ir veiksmo trileriui “Kitas pasaulis. Pabudimas” (15,5 tūkst. žiūrovų) nepasisekė suleisti šaknų. Tačiau kraugerišką vampyrų ir vilkolakių mūšį vaizduojantis atrakcionas pasivijo savo aukštybių ribą ir pakartojo prieš trejus metus pristatyto filmo “Kitas pasaulis. Vilkolakių prisikėlimas” rezultatus (15,3 tūkst. žiūrovų). Tai reiškia, kad devintus metus bauginantis serialas tiesiog nesudomina naujų žiūrovų.
Pasimatymams dažniausiai pasirenkami romantinių intrigų žanro viliotiniai mūsų šalyje taip pat turi gan aiškiai apibrėžtą auditoriją. Jei filmas patenkina lūkesčius, jis surenka apie 350 tūkst. Lt pajamas. Sukomercintos Valentino dienos iškilmių laikotarpiu konkuravo dvi romantinės komedijos su mėgstamais aktoriais. Abiem pavyko pasiekti įprastą normą ir sugundyti beveik po lygiai žiūrovų: meilės trikampis su šnipais “Tai reiškia karą” ir jausmų prisiminimų po avarijos kronika “Meilės priesaika” pardavė maždaug po 26,8 tūkst. bilietų.

Nacionalinis čempionas

Antrą vietą pagal žiūrovų lankomumą Lietuvoje šiemet kol kas garbingai užima Algimanto Puipos drama “Miegančių drugelių tvirtovė” (55,4 tūkst. bilietų). Tinkamai parinkta premjeros data ir sąžiningas “Tado Blindos” išakėtos dirvos išnaudojimas plačiai atvėrė duris į sėkmę nacionaliniam filmui. Naujausia premjera nenuvylė žiūrovų ir sulaukė palankių įvertinimų, kurių pakako, kad apie “Miegančių drugelių tvirtovę” būtų daug kalbama. Režisierius išlaikė egzaminą ir parodė stebėtiną stabilumą: tai trečias jo filmas iš eilės, patenkantis į lankomiausių penketuką per nepriklausomybės laikotarpį.
Prisimename, kad “Dievų mišką” būtinai pamatyti agitavo Švietimo ir mokslo ministerija, leisdama mokykloms keisti pamokas į pigesnius seansus. “Nuodėmės užkalbėjimas” išėjo tuoj po atsisveikinimo su šviesaus atminimo rašytoja Jurga Ivanauskaite, ir plačiai aprašyta netektis davė impulsą bilietų prekybai. “Miegančių drugelių tvirtovė” labai solidų rezultatą (676 tūkst. Lt) pasiekė savarankiškai, be jokių papildomų veiksnių, o pagal pajamas sugebėjo aplenkti “Dievų mišką” (643,5 tūkst. Lt) ir visai nedaug atsiliko nuo “Nuodėmės užkalbėjimo” (697,1 tūkst. Lt).
Džiugu žinoti, kad lietuviškas filmas sudomino tiek pat žmonių, kiek išliaupsinto “Šerloko Holmso” tęsinys. Maestro A.Puipa bei puikus aktorių kolektyvas įrodė, kad mes galime konkuruoti su daugeliu Holivudo legionierių.

“Artisto” rebusas

Lietuvos kino rinka jau išsiugdė tradiciją, kad pirmieji metų mėnesiai skiriami rimtesnių filmų bandymams. Platintojai juos sąmoningai marinuoja ir laukia nominacijų, o tada išmeta beveik visus geriausius lobius vienu metu, kad pasinaudotų “Oskarų” medaliais. Išlieka tik patys stipriausi, o kitiems tenka mikliai pasitraukti iš repertuaro. Šiemet labiausiai pasisekė “Merginai su drakono tatuiruote” (16,7 tūkst. žiūrovų), kurią traukė kultinis režisierius Davidas Fincheris, populiarus aktorius Danielis Craigas ir skaitoma Stiego Larssono knyga.
Holivudo deivės Marilyn Monroe nostalgija, virtuoziškas aktorės Michelle Williams vaidmuo ir gudriai sustyguota reklamos kampanija leido biografinei dramai “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” (16,5 tūkst. žiūrovų) pakelti daugiau, negu galėjo akivaizdžių trūkumų turintis filmas. Šiuo atžvilgiu biografinė drama “Geležinė ledi” išėjo identiškai panaši: neprilygstamas pagrindinės aktorės Meryl Streep pasirodymas ir silpnas turinys. Per patį “Oskarų” nominacijų įkarštį išleistas filmas buvo reklamuojamas mąstančiai ne “popkorninei” auditorijai ir sulaukė visai neblogo rezultato (10,1 tūkst. žiūrovų), tačiau “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” įrodė, kad buvo įmanoma svajoti apie gražesnius skaičius.
100 tūkst. Lt pajamų normą peršoko Steveno Spielbergo “Karo žirgas” (9,4 tūkst. žiūrovų) ir “Paveldėtojai” su George’u Clooney (8,9 tūkst. žiūrovų), tačiau iš jų buvo tikimasi geresnio bilietų pardavimo.
Na, o keisčiausia, kad Lietuvos kino rinkos dalyviams šiemet nepavyko nukalti aukso iš penkias “Oskaro” statulėles laimėjusio prancūziško “Artisto”. Nuo premjeros Kanų festivalyje giriamas nebylusis filmas Marijos žemėje neprigijo, bet dalį atsakomybės turėtų prisiimti platintojai. Jų pasirinkta starto data buvo visiškai netinkama ir logiškai nepaaiškinama: “Artistas” iššoko į repertuarą finalinėmis 2011 m. dienomis be adekvataus reklaminio palaikymo. Tuo metu tik “Scanoramoje” apsilankę žiūrovai ir festivalių naujienas sekantys kinomanai žinojo, kas toks yra “Artistas”. Rodytojai jam suteikė išskirtines sąlygas ir laikė iki kovo vidurio, bet pačiu svarbiausiu metu filmas turėjo vos po vieną seansą pačiu nedėkingiausiu laiku ir jau nebegalėjo lygiai konkuruoti su repertuaro naujovėmis. Vos 75 tūkst. Lt surinkęs “Artistas” sudomino tik per 6 tūkst. Lietuvos žiūrovų.

Edvinas Pukšta

Populiariausių šiemet Lietuvos kino teatruose rodytų filmų penketukas
Vieta     Filmas    Žiūrovų skaičius

1. “Batuotas katinas Pūkis“     90 307
2. “Miegančių drugelių tvirtovė“     55 402
3. “Kelionė į paslaptingąją salą“     46 690
4. “Loraksas“     42 758
5. “Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“     38 214

Maestro A.Puipa bei puikus aktorių kolektyvas įrodė, kad mes galime konkuruoti su daugeliu Holivudo legionierių.

Kino balandis atskrieja tęsiniais, praeities prisiminimais ir moderniomis interpretacijomis.

Su ištikimais žiūrovais atsisveikinantis Vilniaus tarptautinis kino festivalis “Kino pavasaris” užleidžia sales įniršusiems titanams, Rolando Kazlo balsu kalbančio pirato šutvei ir medžiojamų paauglių būriui. Antro pavasario mėnesio komercinis repertuaras vilios nostalgijos magija, nebūtinais tęsiniais, vaikiškomis pramogomis, laivų sprogdinimais, vyrus spardančia gražuole ir sensacingiausia kino pramonės naujiena.

Tiesioginė transliacija
“Bado žaidynės” šį pavasarį yra neabejotinai dažniausiai cituojamas filmo pavadinimas. Režisieriaus Gary Rosso futuristinė veiksmo drama sukėlė neregėtą ažiotažą visame pasaulyje, bet tik ne Lietuvoje. Atrodo, kad visi trokšta pamatyti dinamiškus nuotykius mirtinai pavojingame realybės šou, tačiau pas mus filmas atidaro medžioklės sezoną beveik nepažįstamas. Likus savaitei iki premjeros beveik nematyti rašytojos Suzanne Collins romano “Bado žaidynės” ekranizacijos reklamos. Vos keturis mėnesius dirbanti platinimo bendrovė turi kortų kaladėje nenuginčijamą kozirį, bet nesistengia jo viešinti.
Vos per premjerinį savaitgalį atsipirkęs ir surinkęs dvigubai daugiau pajamų, negu buvo išleista gamybai, filmas (157 mln. JAV dolerių per tris dienas) paleidžia 12 paauglių kovoti vienas prieš kitą miško teritorijoje, kurioje jų veiksmus stebi slaptos kameros. Akivaizdu, kad efektingos “Bado žaidynės” sieks pasinaudoti vampyriško “Saulėlydžio” ir jo tęsinių populiarumu. Bet kol kas sudėtinga prognozuoti, ar tinkamai neparengti Lietuvos žiūrovai pageidaus patikrinti karščiausią sensaciją.

Po pavasario
Konkurencinę kovą repertuare pradės ir “Kino pavasario” pašventinti filmai. Lietuviškų giminystės šaknų turinčio kanadiečio režisieriaus Davido Cronenbergo psichologinė drama “Pavojingas metodas” pardavė beveik visus bilietus į nepatogiu laiku suplanuotus festivalio seansus. Tai reiškia, kad Lietuvos žmonės laukė išliaupsinto filmo ir būtinai norėjo jį patikrinti. Aktorių trijulės vardai savaime traukia, o dar stipriau vilioja dviejų psichoanalizės genijų protų mūšis. Tačiau edukaciniam aistrų ir geismo nuotykiui reikia specialaus pasirengimo. Nepakanka žinoti, kas tokie buvo Sigmundas Freudas ir Carlas Gustavas Jungas. Tai vienas tų filmų, kuriuose forma ir idealus atlikimas šiek tiek užgožia turinį ir neduoda trokštamų rezultatų. Tikriausiai todėl “Pavojingas metodas” buvo įvertintas nevienodai.
Romano Polanskio gudri trumpa komedija “Kivirčas” taip pat sulaukė  prieštaringų atsiliepimų “Kino pavasaryje”, bet sėkmingai ir beveik sausakimšai užpildė po iškilmingo atidarymo vykusius tris seansus. Keturių puikių aktorių šou beriamų vaisių skonis pirmiausia priklausys nuo žiūrovų nusiteikimo ir lūkesčių, nes elitinio režisieriaus pavardė įgalina tikėtis ir reikalauti daugiau. Bet kokiu atveju smagūs suaugusių intelektualų konfliktai per 1 val. 20 min. turėtų prajuokinti dažniau už holivudines tuštybes iš pyragų kepimo cecho.
Romantinės komedijos “Meilė trunka trejus metus” aritmetinės formulės buvo skaičiuojamos tik kviestinių svečių akivaizdoje, tad repertuarinių rodymų sėkmę pirmiausia lems lietuvių publikos troškulys patikrinti prancūzų rašytojo Frederico Beigbeder režisūrinius gebėjimus. Pasimatymų žanro filmai pas mus vis dar turi paklausą, bet kaip suveiks prancūziška versija be ryškių žvaigždžių?

Pasakų laikas
Balandžio repertuaras nėra stipriai perkrautas, tad visi suplanuoti filmai gaus bent tris savaites savo pranašumams įrodyti. Mėnesio pradžioje lankomumo vežimą lengvai trauks idėjiškai tuščias fantastinis mitologinis veiksmo trileris “Titanų įniršis 3D”, kuris milžinų batalijomis suvilios pramoginio kino efektų gerbėjus.
Žaismingai ambicingas ir genialiomis rankomis nulipdytas plastelininės animacijos nuotykis “Piratai! Nevykėlių kompanija” masins galimybe patikrinti, kaip sodrų britišką humorą interpretavo lietuvių vertėjai ir dialogų adaptuotojai. Sklando legendos, kad retai kam pavyksta prisiskambinti R.Kazlui, bet dar sunkiau būna įtikinti kruopščiai pasiūlymus svarstantį aktorių. Jeigu jis sutiko dar sykį įgarsinti charizmatišką ir komišką personažą (prisimename balso spektaklius filmuose “Medžioklės sezonas atidarytas” ir “Hortonas”), tai reiškia, kad britų animatorių atliktas darbas pagrindiniam įgarsintojui patiko.
Lietuviško dubliažo stebuklai bandys gelbėti indų kilmės vizionieriaus Tarsemo Singho filmą “Veidrodėli, veidrodėli… Snieguolės istorija”, kuriame susimaišė tradicinis pasakų siužetas, romantinės meilės sakmė, juodosios raganiškos magijos prakeikimai, septynių nykštukų keršto akcija, vaizdo efektai, prabangūs kostiumai ir stipriai gerbiami aktoriai. Dar neteko matyti, kaip graži ir gera moteris Julia Roberts jausis niekšingos piktadarės kailyje. Vyresniems žiūrovams nevertėtų tikėtis šedevro, nes, be įspūdingo apipavidalinimo, nieko ypatingo čia nebus. Jaunesniųjų auditorija gaus dar vieną pamokėlę, kad savanaudiškumą, godumą ir tuštybę įmanoma įveikti tik bebaime drąsa ir meilės galia.

Senos idėjos, modernios interpretacijos
Stevenas Soderberghas nuo pat pirmos minutės užvaldo dėmesį ir išlaiko galingą intrigą, kol mišriąsias kovas ringe praktikuojanti žavioji Gina Carano išspardo ir suluošina garsiųjų vyrų grupuotę. Filme nėra ypač gudrių paslapčių, nes režisieriui paprasčiausi siužeto įrankiai (užverbavimas, išdavystė, bandymai nutildyti ir kerštas) reikalingi tik naujai dvikovai inicijuoti. Veiksmo trileriui “Prarasta kontrolė” netrūksta energijos ir adrenalino, tačiau jį gerokai susilpnino Lietuvos platintojų neapsisprendimas, nuolatinis premjeros atidėliojimas ir pavadinimo kaitaliojimas. Panašaus stiliaus reginius būtina leisti reikiamu laiku, kai iš užsienio ateina pagyrimų banga. Dabar filmas pasiekė mūsų ekranus jai nuslūgus, kai dauguma interesantų jau parsisiuntė nelegalias kopijas.
Siaubo trileris “Namas girios glūdumoj” taip pat glumina pažįstama ir daug kartų girdėta užuomazga. Penki keisti bičiuliai savaitgalio pobūviui išsirenka apleistą namą kažkur miške, o ten kaip tik veisiasi siaubingiausi monstriukai, ir niekas nebūna toks, kokiu dedasi per pirmą susitikimą. Atrodo, viskas aišku, tačiau būtent čia scenaristų duetas Jossas Whedonas ir Drew Goddardas pagauna gudriais netikėtumais. Kovo mėnesį JAV Ostino mieste vykusiame kino festivalyje “South by Southwest” filmas užsitikrino žanro gerbėjų simpatijas ir geras rekomendacijas. Apsisprendus nueiti į intriguojančią siaubo pramogą patartina kuo mažiau žinoti, nes įspūdis kaip tik glūdi suregztose staigmenose ir meistriškai surežisuotuose gąsdinimų atrakcionuose.
Sudėtingiau nuspėti, kam šiais laikais gali būti įdomus “Amerikietiškas pyragas: klasės susitikimas”. Tai totaliai beprasmiškas laiko gaišimas. Trys anksčiau rodyti švelniai erotizuoto moksleiviškų ir studentiškų pokštų serialo filmai absoliučiai išsisėmė. Prodiuseriai pasirinko laiko patikrintą formulę ir sukvietė visas pigiai kainuojančias riboto talento pirmojo filmo “žvaigždes”, kurių dauguma lyg tyčia nesugebėjo nieko ypatingo nuveikti. Tiesmukiški juokeliai ir striptiziniai pokštai “pyraguose” taip ir liko jų talento viršūne.

Mėnesio tvarkaraštis
Kovo 30 d.
“Titanų įniršis 3D”
“Meilė trunka trejus metus”
“Piratai! Nevykėlių kompanija”

Balandžio 6 d.
“Amerikietiškas pyragas: klasės susitikimas”
“Bado žaidynės”
“Pavojingas metodas”
“Kivirčas”

Balandžio 12 d.
“Titanikas 3D”

Balandžio 13 d.
“Veidrodėli, veidrodėli… Snieguolės istorija”
“Namas girios glūdumoj”

Balandžio 20 d.
“Laivų mūšis”
“Geriausias egzotiškas “Marigold” viešbutis”

Balandžio 27 d.
“Prarasta kontrolė”
“Amžinai tavo”

Atjaunėjusi legenda
Gryną pinigą iš oro kalti gebančio Jameso Camerono “Titanikas 3D” išplauks dar vienam lemtingam reisui kardinaliai priešingomis sąlygomis. Tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, kuris dar nematė ar negirdėjo legendinio filmo (nepriklausomoje Lietuvoje tik “Tadas Blinda” sukvietė daugiau žiūrovų). Garsusis režisierius nenorėjo daryti nieko naujo, tačiau apsisprendė numelžti seną karvutę. Jis investavo mažiausiai 20 mln. JAV dolerių į 1997 m. nufilmuotos medžiagos restauravimą ir konversiją 3D formatu. Indijos vunderkindai ilgiau nei metus kantriai dirbo prie kiekvieno kadro. Dideliame ekrane “Titanikas” atrodo lyg naujas. Jeigu nežinotumėte, kaip šiandien atrodo Kate Winslet ir Leonardo DiCaprio, tai galėtumėte lengvai apsigauti.
Didžiausio pasaulyje laivo katastrofą visi žino mintinai. Tai jau tapo klasika. Pagrindinis klausimas – ar verta dar sykį leistis į trijų valandų kelionę? Tikrai taip. J.Cameronas neleidžia sau meluoti. Trimačių efektų nesinori vadinti itin revoliuciniais, tačiau jie suteikia filmui kitokių atspalvių ir talkina pamatyti intriguojančias smulkmenas. 3D galingumas pasireiškia iliustruojant “Titaniko” dydį, nes giluminiai efektai sukuria savotiškai įspūdingą atmosferą, kai akimis pradedi jausti aukštį nuo laivo denio iki vandenyno bangų. Daugiau kalbančiose stambių veidų scenose nieko novatoriško nematyti.

Kovo mėnesį Lietuvos kino teatruose numatoma daugiau filmų, negu padoriai išauklėtam žmogui užtektų smalsumo pažiūrėti.

Kovo 1 d. startuoja moterų kino festivalis “Šeršėliafam”, o kovo 15 d. prasidės 17-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis “Kino pavasaris” su 194 trumpo ir ilgo metražo filmais. Na, ir reguliariame repertuare lauks tradicinės mūsų platintojų staigmenos žiūrovams.

Daugiausiai vilčių siejama su genialių animacinių šedevrų “Žuviukas Nemo” ir “Wall-E” autoriaus Andrew Stantono vizualiu ir efektingu reginiu “Džonas Karteris”, kuriame pramoginio kino gerbėjai gaus viską, ko širdis ir akys geidžia. Dėl tokio filmo tikrai verta eiti į kiną ir mokėti už brangesnį 3D seanso bilietą. Čia susipins pasakiškos intrigos ir kariniai mūšiai, romantiškos pagundos ir gladiatoriškos kautynės, kompiuterinės grafikos vaizdiniai ir firminė tituluotų aktorių vaidyba, nerealūs milžiniški monstrai ir stipriai pasikaustę žmonės.
“Džono Karterio” nuotykių kokteilyje bus gardžių priedų iš “Gladiatoriaus”, “Žvaigždžių karų”, “Persijos princo”, “Įsikūnijimo”, “Titanų susidūrimo”, “Šokančio su vilkais”, “Tarzano”, bet įspūdingiausius prisiminimus konstruos beribė ir originali režisieriaus fantazija, kuriai realizuoti Holivudo studija nepagailėjo 250 mln. dolerių.
O paskutinėmis mėnesio dienomis į dieviškų ir mitologinių aistrų mūšį pakvies “Titanų įniršis”, kurį galime drąsiai pavadinti nebūtinai reikalingu tęsiniu. Nėra čia ko slėpti, kad 2010 m. balandį “Titanų susidūrimas” nuvylė daugelį kinomanų neišpildytais pažadais ir apgailėtino lygio 3D efektais, bet reklama padarė savo juodą darbą ir galingai reklamuotas niekalas suskaldė solidų gabalą pinigų (vien Lietuvoje jį pamatė 35 tūkst. žmonių).
Palankių finansinių rezultatų visiškai užteko investuotojams, kad jie vėl išskirtų dosnią porciją žvaigždiškiems aktorių honorarams ir efektingiau nupieštoms fantazijoms. Antroji titanų susidūrimo su Dievais serija sukalta pagal tipišką holivudinio tęsinio formulę, primenančią “Rembo 2″, kai pagrindinis veikėjas mėgins atsiriboti nuo neva nedominančių dalykų, bet nepalankios aplinkybės privers jį staigiai pakeisti apsisprendimą ir vėl gelbėti su išnykimo pavojumi susidūrusią žmoniją. Jeigu dar nepavargote žiūrėti to paties su nedideliais pakeitimais, tai tikriausiai patirsite trokštamą dozę emocijų.

Knygose parašyta apie meilę
Festivalines mėnesio nuotaikas idealiausiai atitinka Toronto kino festivalyje sužibėjusi švedų veterano Lasse Halstromo romantinė dramedija “Tai nutiko Jemene”, kuri privers tikėti, kad pačios nerealiausios svajonės magiškai išsipildo, kai nuosekliai sieki suformuluotų tikslų ir bandai daryti neįtikimus stebuklus. Vienas turtingas arabų šeichas užsigeidė, kad Jemeno dykumoje tekėtų upės, o vandenyse plaukiotų lašišos, kad vietiniai žmonės galėtų pažvejoti ir susidraugauti su gamta. Britišku humoru praskaidrintas filmas pirmiausia turėtų patraukti literatūrinių ekranizacijų mėgėjus, nes “Oskaru” apdovanotas Simonas Beaufoy’us (“Lūšnynų milijonierius”) pasistengė ištikimai perteikti rašytojo Paulo Torday’aus bestselerio idėjas.
Tiesa, prancūzų autoriaus Frederico Beigbeder knyga “Meilė trunka trejus metus” Lietuvoje yra kur kas geriau žinoma ir plačiau aptarinėjama, tad susidomėjimas paties rašytojo režisuota provokuojančia romantine komedija tarsi iš anksto garantuotas. “Kino pavasario” uždarymo ceremonijos filmas atspindės puikiai pažįstamus prancūziško kino malonumus.
O štai muzikai filmuose ypatingą dėmesį skiriantis režisierius Cameronas Crowe (“Džeris Magvairas”, “Vanilinis dangus”, “Per žingsnį iki šlovės”) užsimanė vaizdingai ir melodingai perpasakoti Benjamino Mee asmeninių prisiminimų knygoje “Mes nusipirkom zoologijos sodą” jautriai aprašytą tikrą gyvenimą. Liūdesį ir sielvartą dėl amžinybėn išėjusios žmonos mylintis vyras slepia įsigydamas zoologijos sodą ir rūpindamasis gyvūnais. Matto Damono ir Scarlett Johansson dalyvavimu gundantis filmas bus ypač įdomus kultinės islandų grupės “Sigur Ros” gerbėjams, trokštantiems įvertinti lyderio Jono Thoro Birgissono debiutą kino kompozitoriaus narve su specialiai įrašytu garso takeliu.

Vaikams ir seneliams
“Batuotas Katinas Pūkis” pradėjo rinkti trečiąjį milijoną, bet lietuviškai dubliuotos animacijos vartotojai jau pasiilgo auksinio žanro naujovių. Legendinio autoriaus Theodoro Seusso spalvingų kūrinių motyvais sulipdyti filmai “Kaip Grinčas Kalėdas vogė” ir “Hortonas” išsiskyrė charizmatiškais personažais, nenuspėjamais nuotykiais ir žaismingumu, kurio nepritrūks animacinei komedijai “Loraksas”. Vešlių ūsų, didelių akių, oranžinio kailio padarėlis taps šauniuoju gidu į dar vieną išgalvotą pasakiškų fantazijų šalį ir geruoju mokytoju, kuris paprastomis ir suprantamomis priemonėmis skatins vaikus rūpintis ekologija.
2000 m. rudenį matyto “Viščiukų maišto” režisierius Peteris Lordas grįžta prie sudėtingos plastelininės animacijos nuotykių komedijoje “Piratai! Nevykėlių kompanija”. Jis nulipdė šaunią “Karibų piratų” versiją mažesniems svajotojams apie varžybas dėl geriausio pasaulyje pirato titulo ir neišvengiamą kovą su demoniškąja karaliene.
Didžiosios Britanijos animatorių studija “Aardman” (“Srovės nublokšti”) dažnai džiugina originalumu ir šmaikštumu, tačiau brandžios idėjos atsisuka prieš juos pačius, nes konkurentai iš Holivudo įpratino liaudį prie greitai suvartojamo paprastumo. Plastelininę išvaizdą, kompiuteriais patobulintus judesius ir fonus, privalomą 3D efektą pasitelkę anglų vizionieriai šiam bandymui griebė už barzdos statistiniam skoniui patinkančią temą. Šiandieniniame amžiuje piratai yra mėgstami ir gerbiami. Tad parduoti Hugh Granto ir Salmos Hayek balsais kalbančius bei lietuviškai įgarsintus devynių jūrų mūšius bus lengviau.
“Oskarui” nominuotas “Įsimylėjusio Šekspyro” režisierius Johnas Maddenas lieka ištikimas savo stiliui – sukviesti būrį žinomų aktorių ir įpainioti juos į neįprastus likimo išbandymus. Gyvenimiška komedija “Geriausias egzotiškas “Marigold” viešbutis” tirpdys paskutinius užsilikusio sniego likučius dvasinga septynių anglų pensininkų kelione į margaspalvę Indiją. Kai susikryžmina dvi skirtingos kultūros ir religijos, egzotiški papročiai ir tradicijos, tai išgelbėti gali tik britiškas humoras, užkrečiantis optimizmas, pozityvios emocijos ir romantiški atsitikimai.

Abejotinos vertės juokai
11 skirtingo skonio linksmų, nuotaikingų ir šypseningų filmų parodys po “Kino pavasario” saulės spinduliais prisiglaudęs “Viasat” komedijų festivalis (programoje numatytas ir “Veide” aprašytas prancūzų kino rekordininkas “Neliečiamieji”). Juoko vitaminų ir geros nuotaikos trūkumą kompensuoti bandys atvirai komercinės komedijos.
Pagal mums beveik nežinomo, bet Johnny Deppo talentą išugdžiusio TV serialo madas sukarpyta veiksmo komedija “Nevykėliai po priedanga” pasiūlys bene šimtą kartų regėtą siužetą apie du apykvailius policininkus, kuriems reikia apsimesti jaunesniais moksleiviais, infiltruotis į įtariamųjų gaują ir gaudyti paslaptinguosius narkotijų tiekėjus.
Pirmasis bandymas parengti auditoriją penktojo “Amerikietiško pyrago” iškeptuvėms prisvilo “Senos geros orgijos” blynu (jo ragauti Lietuvos teritorijoje norėjo vos 2,6 tūkst. žiūrovų). Antra ir finaliniam etapui “Pagirių” prodiuseris Toddas Phillipsas užveisė “Amerikietiško pyrago” bei “Projekto “Bleiro ragana” kloną ir pakrikštijo eksperimentinį gaminį “Projektas X”. Jame vaidina specifines atrankas laimėję absoliučiai nežinomi debiutantai, iš kurių niekas nereikalavo aktorinių gebėjimų, bet akcentavo drąsą atlikti scenarijuje numatytas provokuojančias užduotis.
Merginų dėmesio geidžiantys trys bičiuliai užsimano surengti patį linksmiausią “tūsą”, paleidžia fantazijos vadeles ir peržengia visas padorumo ribas. Jeigu jums tai skamba bent kiek įdomiai, tai nueikite, bet išbraukę šį filmą iš pageidavimų sąrašo laisvalaikiui nieko neprarasite.
Kriminalinis trileris “Kontrabanda” taip pat priklauso kategorijai beveidžių kino pramogų, kai europietišką idėją perpirkę holivudiečiai pakviečia originaliojo filmo gamyboje dalyvavusį asmenį režisuoti niekam nereikalingo perdirbinio. Europos kino forumo “Scanorama” ypač mėgstamas islandų režisierius Baltasaras Kormakuras 2008 m. prodiusavo ir pats atliko pagrindininį vaidmenį skandinaviškame trileryje “Reikjavikas – Roterdamas”. Dabar jis nesugebėjo atsispirti lengvų pinigų viliojimams ir perdarė tą patį filmą su populiariais aktoriais, perkeldamas veiksmo vietą tarp JAV ir Panamos. Jeigu praleidote seansus “Scanoramoje”, tai bus įdomu ir aštru. Jei jau matėte, tai tiksliai žinosite, kas nutiks už brolio skolas nelegalius pinigus transportuojančiam narsuoliui.

Edvinas Pukšta

Tvarkaraštis
Kovo 2 d.
“Pelenė”
“12 vilties valandų”

Kovo 9 d.
“Džonas Karteris”
“Tai nutiko Jemene”
“Projektas X”

Kovo 16 d.
“Loraksas”
“Nevykėliai po priedanga”

Kovo 23 d.
“Kontrabanda”
“Mes nusipirkom zoologijos sodą”
“Daug vargo dėl pinigų”

Kovo 30 d.
“Geriausias egzotiškas “Marigold” viešbutis”
“Titanų įniršis”
“Piratai! Nevykėlių kompanija”
“Meilė trunka trejus metus”

KALBA VYRAI

Įdomu stebėti, kaip vystosi vieno ar kito teatrinio veikalo biografija konkrečioje šalyje. Ir spėlioti, kuo jie privilioja skirtingus kūrėjus, kodėl būtent dabar, būtent čia ir būtent šis kūrinys išnyra iš gelmių.
Kovo mėnesį tokią progą apmąstymams siūlo panevėžiečiai, po metų pertraukos lietuviams priminsiantys Aleksandro Ostrovskio dramą „Audra“. Pernai pavasarį Dalios Ibelhauptaitės vadovaujami „Bohemiečiai“ kvietė į Leošo Janačeko operos „Katia Kabanova“, kurios libreto pagrindas – ta pati A.Ostrovskio drama, premjerą.
Manoma, kad „Audroje“ atspindėti paties dramaturgo išgyventi jausmai žymiai rusų aktorei Liubovei Kosickajai, kuri ir tapo pirmąja Katerinos vaidmens atlikėja: drama 1859 m. išvydo sceną Maskvos mažajame teatre. Po premjeros publika plodama verkė. Devyniolikto amžiaus vidurio Rusijos visuomenėje užstoti į nesantuokinės meilės ryšius įklimpusią ir tai atvirai pripažįstančią moterį reikėjo drąsos. Režisierius Valius Tertelis žada „Katerinos“ personažams suteikti naujovišką dvasią, o pačiam spektakliui – šiuolaikišką skambesį.
Klasikines šaknis turi ir Leonardo Bernstaino miuziklas „Kandidas“, jau šį savaitgalį skambėsiantis Nacionaliniame operos ir baleto teatre. „Kandidas, arba optimizmas“ – taip vadinosi aštuoniolikto amžiaus prancūzų mąstytojo Voltero satyrinė novelė. Pasak spektaklio muzikos vadovo Martyno Staškaus, ironiški Voltero teiginiai puikiausiai tinka nūdienos lietuviškajai realybei. Kalbiniuose miuziklo intarpuose leidžiama laisvai improvizuoti, tad galbūt išgirsime įdomių minčių apie dabartinę Lietuvos politiką…
Į klasiką Kaune darsyk žada atsigręžti ir režisierius Arūnas Areima, šįkart besiimantis Friedricho von Schillerio „Plėšikų“. Spektaklio raktas – šiuolaikinio žmogaus ironiškas požiūris į viską, kas kažkada būdavo suherojinama, iškeliama virš kasdienybės, laikoma Dievo apsireiškimu ar likimu. Juokiamasi ir iš teatro, iš pjesės, iš vaidinančių aktorių.

Jaunoji dramaturgija

O štai režisierius Agnius Jankevičius Nacionaliniame dramos teatre grįžta prie Oskaro Koršunovo Lietuvoje išpopuliarinto („Ugnies veidas“, „Šaltas vaikas“) šių dienų Vokietijos teatro klasiko Mariaus von Mayenburgo. Jo pjesės „Akmuo“ veiksmas klaidžioja tarp 1935-ųjų ir 1993-iųjų. Istorija pasakojama šeimos, įsikūrusios žydų šeimai prieš karą priklausiusiame name Drezdene, lūpomis. Pavadinimo „Akmuo“ – tai akmuo, iš gatvės atlekiantis į vieną iš namo langų. Gyventojai sukrunta: ar kažkas akmenį metė, nes mano, kad jie prielankūs žydams? „Kolektyvinė kaltė tampa didele gėda mažo žmogaus gyvenime. Kaltė gimdo gėdą, gėda gimdo melą, melas falsifikuoja istorinius faktus ir kuria iškreiptą šiandienos paveikslą“, – tvirtina A.Jankevičius.
O Šiauliuose premjerai rengiama pirmąkart Lietuvoje pristatomo amerikiečių dramaturgo Adamo Rappo pjesė „Inertiškos dujos“, prabylanti apie šių dienų jaunimo dvasinę būseną, socialinius ir moralinius prieštaravimus. Keturi iširusios roko grupės nariai beprasmiškai leidžia laiką prišnerkštame bute. Jie postringauja apie nieką ir ryja „užsimiršimo“ tabletes… Staigmeną Tomo Jašinsko spektaklyje žiūrovams rengia Šiaulių roko grupė „Colours of Bubbles“.

Juoko pasiilgusiems

„Šiek tiek gaila nebyliojo kino. Koks būdavo malonumas žiūrėti į moterį, kai ji išsižiodavo, o balsas taip ir nepasigirsdavo“, – sakė kino klasikas Charlie Chaplinas. Bet Klaipėdos muzikinio teatro spektaklyje „Sveikas, Čarli!“ atlikėjams išsižiojus garsas pasigirs! Pirmą kartą Lietuvos teatro scenoje skambės paties Ch.Chaplino filmams sukurtos dainos. Jas atliks jo filmų personažai: bankininkas Džonas, vagis Bilas, naivi gražuolė Ana, dainininkė Estera, liūdnoji ponia Liza. Antroje spektaklio dalyje matysime šokio spektaklį pagal Valterio Mnacakanovo baleto siuitą „Čapliana“.
„Domino“ teatras pristato komediją „Apie ką kalba vyrai?“, nusižiūrėtą nuo Rusijos trupės „Kvartet I“. Tai puiki proga vyrams pasižiūrėti, kaip jie atrodo iš šono, o moterims sužinoti, apie ką galvoja jų vyrai. O galvoja jie, žinoma, apie moteris, kurios čia apie save išgirs nemažai naujo. Dar – apie darbą, pinigus, vidutinio amžiaus krizę, ištikimybę, automobilius, futbolą… Ir visi šie apmąstymai – su gera doze sveiko humoro.

Kovo premjerų repertuaras
2, 3 d. 18.35 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – „Kandidas“. Dirigentas Martynas Staškus
3 d. 18.30 val. Klaipėdos muzikiniame teatre, 16 d. 18 val. Rusų dramos teatre – „Sveikas, Čarli!“. Rež. Rūta Bunikytė
8, 12, 14 d. 19 val., 11 d. 15, 19 val. „Domino“ teatre – „Apie ką kalba vyrai?“. Rež. Olegas Šapošnikovas
16, 17 d. 19 val. Nacionaliniame dramos teatre – „Akmuo“. Rež. Agnius Jankevičius
16, 17, 24, 25 d. 18 val. Kauno dramos teatre – „Plėšikai“. Rež. Artūras Areima
17, 18 d. 17 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatre – „Katerina“. Rež. Valius Tertelis
25 d. 18 val. Šiaulių dramos teatre – „Inertiškos dujos“. Rež. Tomas Jašinskas

D.Matvejevo nuotr.

O Ūkio banko teatro arenoje vasario 1 dieną prasideda režisieriaus O.Koršunovo Šekspyriada, kurios pažiba – naujausias spektaklis „Miranda“.

Smalsaujantiems ir nekantraujantiems galime pasakyti, kad A.Areimos repeticijų rezultatus žiūrovai galės pamatyti labai greitai – jau gegužės mėnesį. O iki tol šaltą žiemą praleiskite ir pavasarį sutikite su publikos pamėgtais O.Koršunovo spektakliais: „Vasarvidžio nakties sapnu“, Ugnies veidu“, „Įstabiąja ir graudžiąja Romeo ir Džuljetos istorija“, „Shopping and Fucking“, „Vaidinant auką“ bei naujausiais kritikų ir žiūrovų įvertintais spektakliais „Dugne“ pagal Maksimo Gorkio pjesę ir„Miranda“ pagal Williamą Shakespeare‘ą. Taip pat jau vasarį bus galima pamatyti ir vieno įdomiausių jaunosios kartos režisierių A.Areimos spektaklį “Prakeiktieji” pagal E.O’Neillo pjesę “Gedulas tinka elektrai”. O pavasarį OKT Studijoje vėl sulauksime svečio iš Korėjos – budistų vienuolis Bohegas grįš su savo monospektakliu „Auksinė šventykla“.

Tik praėjusiais metais sukurtas spektaklis „Miranda“ypač didelės sėkmės ir įvertinimo sulaukęs ivairiuose Europos festivaliuose šiemet bus rodomas dažniausiai, ir pagaliau jį pamatyti galės ne tik Vilniaus, bet ir Kauno bei Rokiškio gyventojai.

„Stebėdamas tokį meną, patiri dvasinę pilnatvę, tarsi sėdėdamas šalia seno draugo ir tylomis galvodamas su juo apie tą patį“, – apie „Mirandą“ rašė teatro kritikas Konstantinas Borkovskis.

„Koršunovui pavyko neįtikėtinas dalykas: naudodamas kamerines priemones ir remdamasis Shakespeare‘o tekstu režisierius sukūrė ne tik nuostabų spektaklį, bet ir sukrečiantį bei itin tikslų komunistinio režimo paveikslą“, – sužavėtas spektakliu buvo lenkų kritikas Miroslawas Baranas.

„Mirandos“ kūrybinės grupės šį pusmetį lauks ir ilgos gastrolės: spektaklis keliaus į du Lenkijos miestus, į Bukareštą ir Krajovą Rumunijoje, Švediją, Rusiją, Baltarusiją. Rumunijoje kovo-gegužės mėn. taip pat bus parodytas „Dugne“, „Hamletas“, „Romeo ir Džuljeta“, „Meistras ir Margarita“. „Dugne“ dar keliaus į Vokietiją, Lenkiją, Rusiją bei Baltarusiją, o virš dešimt metų po visą pasaulį sėkmingai keliaujantis “Vasarvidžio nakties sapnas” birželio mėnesį nukeliaus net iki Sibiro, kur bus parodytas Krasnojarske ir dar poroje miestų.

2012 metais OKT/Vilniaus miesto teatro repertuarą ketina papildyti ne tik minėtoji A.Areimos premjera, bet dar trys įdomūs projektai. Artimiausias O.Koršunovo projektas – monospektaklis pagal Samuelio Becketo pjesę „Paskutinė Krepo juosta“, kuriame vaidins aktorius Juozas Budraitis. Anot režisieriaus, darbas su J.Budraičiu – svarbi šio spektaklio kūrimo dalis. Šis aktorius, ilgą laiką gyvenęs Maskvoje, buvo nepelnytai pamirštas Lietuvos teatro scenoje ir daugiau dirbo kine. O.Koršunovo nuomone, dabar vėl atėjo laikas J.Budraičiui imtis didelio jo talento verto vaidmens, kokiu ir taps Krepas būsimame monospektaklyje.

Lietuvoje gerai žinomas režisierius Agnius Jankevičius OKT teatre statys spektaklį pagal švedų dramaturgo Niklaso Rådströmo pjesę “Monstrai”, kuris žiūrovus įtrauks į aktyvią diskusiją apie moralines šiuolaikinės visuomenės žaizdas.

Žiūrovams O.Koršunovas ruošia ir vieną staigmeną, apie kurią jau buvo kartą užsiminęs. Galime išduoti tik tiek, kad tai bus labai įdomus projektas. Sekite naujienas apie OKT/Vilniaus miesto teatrą internetinėje svetainėje okt.lt, kuri netrukus kardinaliai pakeis savo išvaizdą.

Jau išsiugdėme tradiciją, kad naujų metų pradžioje iš dovanų maišo pasipila rimtų filmų girlianda.

Mūsų platintojai tiesiog nemato kitos galimybės išleisti įvertintus ir apdovanojimų siekiančius kūrinius laikotarpiu tarp “Auksinių gaublių” nominacijų paskelbimo ir “Oskarų” teikimo ceremonijos. Jie kažkodėl įsitikinę, kad kitokiomis aplinkybėmis į festivalinius filmus niekas neis, o dažnas linksniavimas pretendentų sąrašuose paskatins greičiau apsispręsti.
Todėl repertuaras pergrūdamas ilgai lauktais, intelektualiais ir stipriais filmais, bet juk juos pamatyti norinčių žmonių nepadaugėja ir kažkuriam iš gerųjų vis tiek tenka nukentėti. Panašiai nutiko pernai, šiemet situacija pasidarė gerokai tirštesnė, o dar įdomiau bus vasarį. Jeigu atsirinktume aštuonis filmus iš 14 suplanuotų, tai išeitų visai solidus festivaliukas: karšta lietuviška premjera su Algimanto Puipos sugrįžimu tarp Jurgos Ivanauskaitės romano eilučių “Miegančių drugelių tvirtovėje”, “Auksinių gaublių” nominacijomis sužibėjęs George’o Clooney politinis trileris, “Oskaro” nominacijos vertas Michelle Williams pasirodymas, intriguojanti švedų rašytojo Stiego Larssono romano amerikietiška adaptacija, užjūrio kritikus pravirkdęs Steveno Spielbergo šuolis su žirgu.
Prie būtinų filmų sąrašo dar reikėtų pridėti paskutinėmis gruodžio dienomis startuojančius – itališką kardinolų konklavos satyrą “Turime Popiežių!” su neprilygstamuoju veteranu Micheliu Piccolli ir vieną prizą po kito skinantį prancūzišką “Artistą”, kuriam beveik sutartinai prognozuojama užtikrinta pergalė per “Oskarų” rinkimus.

Kita mergina
Dar 2010 m. rugpjūtį galėjome pamatyti danų režisieriaus Nielso Ardeno Oplevo kriminališkai mistifikuotą trilerį “Mergina su drakono tatuiruote”, kurį lydėjo lietuviškai išversta S.Larssono sensacingoji knygų trilogija. Amerikiečių režisierius Davidas Fincheris garsėja savitu stiliumi, aštria energija, legendiniu atidumu smulkiausioms detalėms ir gebėjimu tobulai pasirinkti aktorius, kurie po to verčiami dirbti ties nervinio ir fizinio išsekimo riba. Galite būti tikri, kad dvi su puse valandos neteks nuobodžiauti net tiksliai prisimenant esminius siužeto posūkius. Vien Trento Reznoro ir Atticuso Rosso sukurta muzika panardins į nenuspėjamų pavojų kupiną, brutaliai gąsdinančią atmosferą. Abu giminingi filmai panašūs ir pagal trukmę, bet scenarijaus autorius Stevenas Zaillianas sugalvojo kardinaliai pakeisti finalinį epilogą.
O štai amerikiečių kritikų liaupsinamame filme visai šeimai “Karo žirgas” nieko ypač naujo nepamatysite. S.Spielbergas naudojasi žmonių noru kapstytis po praeities nostalgiją, didaktiškai dėsto istorijos pamoką ir meistriškai kontroliuoja emocijas, prašydamas dažniausiai jam talkinančio kompozitoriaus Johno Williamso užgroti tokią melodiją, kuri tiksliai diktuotų žiūrovui, kaip tą minutę reikia jaustis. Į šią dramą galima laisvai risnoti su vaikais, nes finale lauks pati laimingiausia įmanoma pabaiga, kad ir kaip grėsmingai skambėtų istorijos užuomazga. Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose žuvo apie 6 mln. žirgų, bet nuo jaunuolio atskirtam žinduoliui liūdniausias likimas negresia.
Iš užjūrio sklinda gandas, kad bent keliuose epizoduose neįmanoma sulaikyti ašarų, bet dar nežinia, ar sąmoningai virkdantis sentimentalumas susidraugaus su lietuvišku mentalitetu. S.Spielbergas yra populistinės režisūros profesorius, žinantis, ko reikia šiuolaikiniam žiūrovui, ir mokantis pateikti techniškai nepriekaištingą reginį.

Lovoje su žvaigžde
Biografinė drama “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” apie XX a. viduryje geismingiausios moters idealą suformavusią Holivudo aktorę Marilyn Monroe, kuri labiau garsėjo savo išvaizda, poelgiais, asmeninio gyvenimo intrigomis, aistringais meilės romanais negu talentingais vaidmenimis. Stilingo anglų filmo sėkmė neatsiejama nuo aktorės M.Williams pavydėtinai išpuoselėtos ir smulkmeniškai sustyguotos vaidybos. Tai pergalei užkoduotas pasirodymas, pelnytai įvertintas “Auksinio gaublio” nominacija ir neabejotinai pateksiantis į “Oskarų” finalinį penketuką.
M.Williams dovanoja stulbinančią iliuziją, kad lengviau įsivaizduotume, kokia galėjo būti M.Monroe asmeniniame gyvenime, viešuose renginiuose ir filmavimo aikštelėje, kai praktiškai visi vyrai jos geidė. Rašytojas Colinas Clarkas prisiminimus apie 1956 m. vasaros savaitę trukusį meilės nuotykį sudėjo į dvi knygas, kuriose aprašomos ne tik skrupulingo perfekcionisto režisieriaus sero Laurence’o Olivier (Holivudo legendą vaidina “Auksinio gaublio” nominacija pagerbtas Kennethas Brannagh) filmo gamybos peripetijos.

Keturios aukos
Dar trys prestižinių festivalių perliukai pretenduoja pasimesti lietuviškuose sniegynuose. Minimalistinė graikiška drama “Atenbergas” jau stipriai vėluoja po pasaulinės premjeros 2010 m. Venecijos kino festivalyje. Niekas nė nepastebėjo, kad provokuojamai erotizuotas filmas buvo rodomas Kauno kino festivalio apytuštėse salėse, o dabar patys organizatoriai bandys laimę repertuare tikrai ne pačiu palankiausiu momentu.
Puikaus aktoriaus Ralpho Fienneso režisūrinis debiutas “Kariolanas” švytėjo 2011 m. vasarį Berlyne, bet Lietuvoje kol kas rado prieglobstį tik kino centro “Multikino” salėse. Jeigu tik turėsite progą, nepraleiskite galimybės pamatyti, ką vaidybos genijus R.Fiennesas padarė su Williamo Shakespeare’o tragedija ir kaip įdomiai perkėlė veiksmą iš angliškos senų senovės į karingą šiandieninę sumaištį Belgrade.
Liūdna prognozuoti, kad daug gausiau bus lankomas pavasarį į repertuarą atskriesiantis “Titanų įniršis”, kuriame R.Fiennesas kentėdamas atidirbinėja honorarą, kad po to galėtų finansuoti rimtesnius žygdarbius ir demonstruoti tikrąjį savo pašaukimą.
Lygiai taip pat liūdna stebėti, kai platintojai stumdo vertingą filmą iš vienos datos į kitą lyg nereikalingą vaiką ir neapsisprendžia, ką su juo daryti. Australiška “Miegančioji gražuolė” turėjo savo gerbėjų ir priešų Kanų festivalyje, bet Lietuvoje niekaip neranda sau vietos. Provokuojantis filmas apie iškrypusias orgijas ir sadistinius sekso žaidimus mūsų repertuarui iš tiesų atrodo pernelyg drąsus, sunkus ir komplikuotas.
Po gruodį ištikusio animacinių komedijų bumo mūsų lauks tik viena spalvingojo žanro naujiena iš Rusijos. Rinkos legionieriai iš Latvijos “Smartway Systems” tikriausiai dar nesuprato, kaip rizikinga čia leisti animaciją be lietuviško įgarsinimo. Prie aukštesnio lygio įpratę žiūrovai tiesiog ignoruos senamadiškais pieštukais atgaivintą pasakų mišrainę “Ivanas Carevičius ir pilkas vilkas”. Simpatiškai nupieštų žinomų personažų neišgelbės net 3D efektai, slaviška ironija ir pagirtinas siekis šmaikščiai parodijuoti šimtą kartų regėtas istorijas.

Tipiška komercija
Vengiantiems mąstyti, mėgstantiems kramsnoti ir ketinantiems atsipalaiduoti po šventinio šurmulio žiūrovams idealiausiai tiks fantastinis siaubo trileris “Kitas pasaulis. Pabudimas”, kuris perims pramogų pardavimo estafetę iš detektyvo Šerloko Holmso gaudynių. Tai vienintelis akivaizdžiai komercinis sausio mėnesio atrakcionas, turintis aiškų tikslą kuo sparčiau susirinkti pinigus.
Tamsybių karalystė, vampyrai, vilkolakiai, mutavusių monstrų hibridai, įmantriai šaudantys ginklai, Kate Beckinsale kūno paraboles išryškinantis odinis kostiumas, novatoriška kamerų sistema gautas 3D vaizdas, energingi mūšiai prieš sukilusią žmoniją, pergalvota mitologija su galimybe toliau tęsti šį serialą. Ko daugiau reikia kompiuterinių žaidimų gerbėjams?
Originalumu tikrai neblizgės du trileriai, mėginantys apakinti žiūrovų budrumą daug žadančiais anonsais ir paslėpti nutiražuotus siužetus vizualiniais triukais arba nervus kutenančia įtampa. Holivudinio pasaulio griovėjai pavargo visaip niokoti Niujorką, Los Andželą, Čikagą ir atskrido trypti Maskvos, nes rusiškų produktų reklama leidžia prisivilioti verslo investicijų. Kremliaus bokštus jau susprogdino veiksmo trilerio “Misija neįmanoma” niekšai, o naują madą tęsia “Tamsiausia valanda”, kurioje sunku įžvelgti ką nors daugiau už siaubo trilerio “28 dienos po” ir ateivių invazijos “Horizontas” mišinį.
Prodiuseris Timuras Bekmambetovas supranta, kad filmo turiniu nustebins nebent mokyklinio amžiaus vaikus, todėl pamėgins žiūrovams kompensuoti sugaištą laiką specialiaisiais efektais ir pritempta 3D grafika. Nematomo priešo naikinami žmonės prapuola įspūdingai, o ištuštėjusios megapolio gatvės baugina pasaulio pabaigos fantazija, bet kokia prasmė žiūrėti kompiuterine animacija perkrautą trilerį?
Kriminalinio trilerio “Ant briaunos” užuomazga traukia mieliau, bet ir čia matyti scenaristų nusirašytos idėjos iš “Taikinio telefono tinkle”, “Derybininko” ir dar kelių filmų. “Įsikūnijimo” sudievintas australas Samas Worthingtonas išlips per langą ant dangoraižio briaunos ir pagrasins nušokti žemyn, kad drąstišku poelgiu atkreiptų policijos dėmesį į nematomas blogybes. Jis slepia paslaptį, kuri sulaiko nuo gudriai suplanuotos savižudybės. Į psichologinį pokerį įsitraukia sąžininga derybininkė, netikėtas pagalbininkas ir vienintelį liudininką nutildyti trokštantis turtuolis. Pakankamai lengva nuspėti tolesnę įvykių raidą, tad filmo vertinimus lems debiutuojančio režisieriaus gebėjimas išlaikyti aštrią įtampą aukščiausiame taške ir išvengti būdingų žanro klišių.

Mėnesio kalendorius
Sausio 6 d.
“Mergina su drakono tatuiruote”
“Miegančioji gražuolė”
“Tamsiausia valanda”

Sausio 13 d.
“Miegančių drugelių tvirtovė”
“Džekas ir Džilė”
“Atenbergas”

Sausio 20 d.
“Purvini žaidimai”
“7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe”
“Kitas pasaulis. Pabudimas”
“Ivanas Carevičius ir pilkas vilkas”

Sausio 27 d.
“Karo žirgas”
“Ant ribos”
“Kariolanas”
“Sena gera orgija”

Sėkmingų metų pabaigai – pirmieji “Oskarų” kandidatai, intriguojantys tęsiniai ir spalvinga animacijos girlianda.

Gruodžio mėnuo Lietuvos kino teatruose laukia neįtikėtinai intensyvus ir dosnus filmų dovanų. Visai ne guminis repertuaras priglaudė kone dvigubai daugiau premjerų, negu gaudavome gegužės, birželio ir liepos mėnesiais. Net nereikia abejoti, kad visiems 15 naujų filmų neužteks žiūrovų.
Visi repertuaro pasiūlymai atrodo solidžiai ir viliojamai, o labiausiai džiugina filmų įvairovė. Šalia trijų animacinių 3D puotų šeimoms ir dviejų galingiausių dinamiškos komercijos reginių po eglute konkuruos dvi šventiškai nusiteikusios romantinės komedijos, trys Kanų festivalyje pasižymėję pirmūnai ir dar trys ypatingi filmai, kurie faktiškai jau užsitikrino bent po kelias svarbiausias “Oskaro” nominacijas.

Jie bus nominuoti
Nebyliojo kino erai šaunią pagarbą atiduodančios komedijos “Artistas” koziriai – vizualumas ir originalumas. Lietuvių kilmės prancūzas Michelis Hazanavichius genialiai imituoja senojo Holivudo madas ir smagiai parodijuoja nespalvoto begarsio kino laikus (1927 m.). Geriausiu aktoriumi Kanų festivalyje tituluotas Jeanas Dujardinas idealia vaidyba ir charizma garantuos šventinę nuotaiką, bet svarbu iš anksto nepervertinti šio unikalaus filmo vertybių. Platinimo teises JAV įsigiję broliai Weinsteinai moka nukalti “Oskarų” favoritus ir gan įkyriai trimituoja žinią apie prancūzišką šedevrą, kuriam dalijamos liaupsės gali net pakenkti.
Toronto kino festivalyje prisijaukinusi sėkmę biografinė sportinė drama “Žmogus, pakeitęs viską” pernelyg glaudžiai susijusi su amerikietiškomis realijomis, kad sulauktų adekvataus susidomėjimo Lietuvoje. Mūsų platintojai mėgina nuversti kalną teigdami, kad filmas apie beisbolą greičiausiai susidraugaus su šio žaidimo nemėgstančiais ir nesuprantančiais žmonėmis. Vis dėlto “Oskaro” premijomis apibertų scenaristų parašyta drama aiškiai remiasi prisiminimais apie 2002 m. aukščiausios beisbolo lygos sezoną JAV, kai visų nurašyta komanda parodė stebuklingą žaidimą ir laimėjo čempionatą. Šiomis pergalėmis besidomėjusių lietuvių būrelį tikriausiai galėtume suskaičiuoti dviejų rankų pirštais. Tačiau puikaus režisieriaus Bennetto Millerio filmas labiausiai masina populiarių aktorių pasirodymais.
Dar vienas filmas – aštrus trileris “Skardininkas, siuvėjas, kareivis, šnipas” nuo pirmų minučių užburia solidumu, aktoriniais kūlversčiais (Gary Oldmanas privalo būti nominuotas), įtraukiančia režisūra ir autentišku laikotarpio nudailinimu. Tačiau intriguojantis ir nenuspėjamas filmas apie pavojingais šaltojo karo žaidimais užsiimančius šnipus bus sunkiai parduodamas, nes jame daug kalbama, protingai analizuojama ir beveik nesišaudoma. Džeimsbondiško stiliaus pramogų gerbėjams čia pritrūks veiksmo ir jie greitai pabėgs į galvosūkiais neapkraunantį pasimatymą su šnipu Tomu Cruise’u.
Sprogimų, lenktynių, muštynių, susišaudymų, tviskančių lokacijų ir kaskadinių triukų mėgėjams siūlomi du filmų tęsiniai. Pasiklydęs T.Cruise’as nerado kitos išeities, kaip ketvirtą kartą atgaivinti sėkmingiausią savo personažą, nesumedžiojamą šnipą Etaną Huntą, nepaisydamas prasčiausių veiksmo trilerio “Misija neįmanoma 3″ rezultatų. Atrodė, kad viskas čia jau baigta, bet animacinių “Nerealiųjų” ideologas Bradas Birdas įtikino aktorių pabandyti dar sykį. Studijoje “Pixar” užaugęs režisierius pirmą kartą dirbo su gyvais aktoriais, tad “Misija: neįmanoma. Šmėklos protokolas” gali iššauti nenuspėjamai. Atidaryti Dubajaus kino festivalio pakviestas filmas papildomai intriguoja žaibiškai išpopuliarėjusio ir visur graibstomo aktoriaus Jeremy Rennero suvaidintu nauju personažu.
Daug gardesnių intrigų žada išradingojo Guy’aus Ritchie detektyvinis trileris “Šerlokas Holmsas 2. Šešėlių žaidimas” su nemirtingai parinktu Roberto Downey jaunesniojo ir Jude’o Law duetu. Kietai atrodančius, stilingai sukirptus ir energija pulsuojančius kino spektaklius gebantis konstruoti režisierius atsisakė pirmoje serijoje (42,7 tūkst. žiūrovų) gausiai naudotos mistikos ir sulėtinto judesio kadruotės, kad nusileistų arčiau rašytojo Arthuro Conano Doyle’io sukurto pasaulio ir įtrauktų į siužetą didžiausią seklio priešą profesorių Džeimsą Moriartį.

Daniški malonumai
Europos kino forumą “Scanorama” gražiai atidariusi apokaliptinė drama “Melancholija” gan netikėtai sulaukė dviprasmiškų reakcijų ir netgi nusivylimų. Bene geriausias, vizualiausias ir pakankamai lengvas danų provokatoriaus Larso von Triero kūrinys su bauginančia fantazija apie pasaulio pabaigą tikrai pagerins “Antikristo” lankomumo rezultatus (3,9 tūkst. žiūrovų), bet netgi fantastiškai vaidinanti ir pelnytai Kanų karaliene paskelbta Kirsten Dunst nepadės pasivyti “Dogvilio” su Nicole Kidman ir priartėti prie šlovingiausios “Šokėjos tamsoje” su Bjork (18,3 tūkst. žiūrovų).
Romantiškiausią žiauraus veiksmo trilerį “Važiuok” norėtųsi priskirti prie geriausių 2011 m. filmų. Džiugu, kad po debiuto “Scanoramoje” jis lieka repertuare, bet reikia pripažinti, kad stiprų kozirį įsigiję Estijos platintojai pramiegojo ir geriausio Kanų festivalio režisieriaus Nicolo Windingo Refno filmui leido įsisiautėti piratinėse interneto trasose.
Danų vunderkindui pavyko sukurti senamadišką holivudinį retro reginį, kokių naujųjų technologijų amžiuje jau beveik niekas nedaro. Filmo nuotaiką palaiko idealiai parinkta muzika, talentingo aktoriaus Ryano Goslingo įkūnytas gerasis keršto angelas ir žavūs herojų pokalbiai. Šis filmas tikrai veža.

Tiek daug animacijos dar nebuvo
Įtempčiausia padėtis susidarys animacinių komedijų fronte. Nepamiršdami, kad pajamų surinkimą į gruodį perkels “Oskaru” apdovanotų pingvinų “Linksmųjų pėdučių” tęsinys, regėsime milžinišką keturių filmų konkurenciją. Visi jie įgarsinti lietuviškai ir padabinti 3D efektais. Pirmiausia turėtų atkristi tik labai mažiems vaikams skirtos dainingos šėlionės egzotiškoje negyvenamoje saloje. Niekam nereikalingu tęsiniu “Alvinas ir burundukai 3″ Holivudo fabrikėlis toliau išnaudos sėkmingai prikeltą animacinių žvėriukų ansamblį. Pripažinkime, kad jau antroji serija grojo išblėsusiomis natomis, tad trečiame filme nereikia tikėtis nieko gero. Burundukų balsais perdainuotas nuvalkiotas Lady Gagos “gabalas” ir kitos popsinės dainos patenkins tik darželinukus.
Vienvaldžiu favoritu turėtume pripažinti vesternišką, nuotaikingą, azartišką, romantišką “Batuotą katiną Pūkį”, kuris teisėtai naudosis šrekiados sukrautu populiarumo kapitalu ir mėgins pavogti lietuvišką milijoną iš meksikietiško banko. Kosto Smorigino pergarsintas Antonio Banderaso katinas kaubojus sužavės mažus ir didelius karštai gundančiais šokiais, efektingomis gaudynėmis, nuoširdžiai juokingais kuriozais ir 3D suteikiamų galimybių profesionalumu. Vis dėlto tipiškame pramoginiame nuotykyje nerasite originalumo ir išvysite tris kartus jau matyto personažo savybes.
Pageidaujantiems atrasti animacijos žanro naujovių vertėtų keliauti į Šiaurės ašigalį su “Kalėdų Senelio slaptąja tarnyba”. Pribloškiamai vizualus, įdomus, emocingas, kupinas paslapčių, puikiu humoru praturtintas filmas magiškai skleidžia kalėdinę atmosferą ir stebina britų dailininkų neblėstančia fantazija. Ilgai nepamiršite smagios ekskursijos į Kalėdų Senelio namus, pažinties su jo gausia šeimyna ir dovanų išvežiojimo verslo subtilybių.

Naujųjų metų nakties žaidimai
Gruodžio 31 d. mus stebins du identiškai panašūs filmai, kurių herojai aiškinsis komplikuotus santykius. Keista, bet abiejų šių filmų prodiuseriai slepia konkrečius siužeto vingius ir neleidžia jų anonsuoti, o žiūrovų lūkesčius ragina skatinti žvaigždingų pavardžių linksniavimu.
Amerikietiška romantinė komedija “Naujieji metai Niujorke” papuoš ekraną gausybe žymių veidų ir įtrauks tarpusavyje susipynusiomis istorijomis apie meilę, viltį, nusivylimus, svajones, troškimus, kitus banaliai nuvalkiotus jausminius išgyvenimus. Vienodi pasimatymų žanro filmai nestokoja dėmesio, tad ir šis bus lankomas bent dvi tris savaites. Pensininkas veteranas Gary Marshallas (“Graži moteris”) specializuojasi proginių filmų srityje ir kviečiasi anksčiau išgarsintus aktorius, bet jo taktika pasiteisina tik iš dalies. “Valentino diena” startavo įspūdingai, bet vėliau taip pat greitai nuvyto, kai žiūrovai įsitikino, kad režisierius nesugeba pasiūlyti nieko įdomaus. Neskubėkite tikėtis kažko stebuklingo ir dabar, nes vėl pamatysite kitose romantinėse komedijose išrodytas situacijas.
O štai rusų prodiuseris Timuras Bekmambetovas tęsinius kepa išmintingiau ir mikliau. Dar tik pernai žavėjomės rusiško komercinio kino atgimimu su papuoštomis “Eglutėmis”, o mus vėl kviečia keturių režisierių nufilmuotas trumpo metražo istorijų rinkinys. “Eglutės 2″ keliaus ne tik per plačiąją Rusiją, bet aplankys ir didžiuosius pasaulio miestus, pasiūlys lietuviškam mentalitetui labiau suprantamo humoro, vilios per televizijas rodomų komiškų laidų veikėjais.

Tvarkaraštis
Gruodžio 2 d.
“Žmogus, pakeitęs viską”
“Melancholija”
“Romo dienoraštis”

Gruodžio 9 d.
“Naujieji metai Niujorke”
“Kalėdų Senelio slaptoji tarnyba”
“Važiuok”

Gruodžio 16 d.
“Misija neįmanoma. Šmėklos protokolas”
“Alvinas ir burundukai 3″
“Eglutės 2″

Gruodžio 23 d.
“Batuotas katinas Pūkis”
“Skardininkas, siuvėjas, kareivis, šnipas”

Gruodžio 30 d.
Šerlokas Holmsas 2. Šešėlių žaidimas”
“Artistas”
“Habemus Papam”

Spalio lyderiu turėtų išsilaikyti nacionalinio kino rekordą per premjerinį savaitgalį perrašęs nuotykių epas “Tadas Blinda. Pradžia”. Donato Ulvydo režisuotas filmas neketina sustoti ties pirmuoju lietuvišku milijonu ir mėgins pasivyti “Įsikūnijimą” su “Ledynmečiu 3″. Tik mėnesio pabaigoje skaitmeninių salių prireiks ypatingam nuotykiui, kurį galime vadinti rudens sezono įvykiu Nr. 2.

Nauja 3D ir animacijos revoliucija
Praėjusią vasarą aplankėme tris Steveno Spielbergo prodiusuotus filmus (“Super 8″, “Transformeriai 3″, “Kaubojai ir ateiviai”), o dabar turėsime gražią progą įvertinti jo paties diriguojamą magišką naujieną. Režisuodamas išradingąjį nuotykių epą “Tintino nuotykiai. Vienaragio paslaptis” jis pirmą kartą išbandė 3D įrankius, judesių fiksavimo technologijos galimybes ir kompiuterinės animacijos pieštukus.
Magiškų fantazijų ir nuotykių filme vaidmenis išsidalijo garsių aktorių kolektyvas, bet jų veidų ekrane nematysime. Jie tapo ateiviais, piratais, robotais, kapitonais, policininkais, kurie pagelbės ir trukdys nepaprastų gabumų berniukui Tintinui ieškoti paskandinto laivo su paslaptingais lobiais. Kažką panašaus darė Robertas Zemeckis (“Svajonių traukinys”, “Beovulfas”, “Kalėdų giesmė”), bet patobulėjusios technologijos ir trimačių kamerų įrenginiai suteikė S.Spielbergui kur kas daugiau galimybių. Jis pasinaudojo Jameso Camerono sukaupta patirtimi ir draugiškomis konsultacijomis, tad dabar mėgins nuversti nuo sosto trenerį ir jo čempionišką “Įsikūnijimą”. Pats S.Spielbergas žada revoliucinį reginį su efektingais pojūčiais.
Kipro Mašanausko lietuviškai dubliuoti “Tintino nuotykiai” vilios į kiną skirtingo amžiaus publiką ir skatins įsitraukti į nenuspėjamą sūkurį po kelis kartus, todėl iš jo tikimasi pajamų su šešiais nuliais.

Ir vėl apie meilę

O štai tradicinė romantinė komedija “Vedybų ceremonija” bandys skleisti jungtuvių prie altoriaus magiją. Weso Andersono filmuose išbandytas idėjas išnaudojusio ir garsaus tėvo Henry Winklerio patirtį įprasminusio Maxo Winklerio debiutas režisūros srityje buvo ištremtas tiesiai į DVD rinką. Bet mūsų krašte nuspėjamiems pasimatymų žanro kūriniams puikiai sekasi siekti rezultato, nes lengvi, paprasti ir stilingi filmai apie meilę leidžia publikai atsipalaiduoti romantiškoje aplinkoje. Be to, žavioji Uma Thurman atrodo kerinti, tad aktorės populiarumas turėtų garantuoti papildomų dividendų.
Kol kas neišreklamuota “Vedybų ceremonija” papildė repertuarą paskutinę minutę. Platintojai tikriausiai taip reagavo į sėkmingą “Beprotiškos, kvailos meilės” pasirodymą ir iš filmų kaladės išsitraukė dar vieną kortą.
Tiesa, šiam filmui bus sudėtinga konkuruoti su seksualaus dueto Milos Kunis ir Justino Timberlake’o žaidžiamu “Draugišku seksu”. Pastarasis filmas turi daug didesnį potencialą, nors siužetas nėra originalus: susitinka du jauni, gražūs ir jausmais nusivylę žmonės, susitaria mylėtis be įsipareigojimų, kažkiek laiko džiaugiasi aistringa laisve, kol pagaliau neišvengiamai pradeda rūpintis ir stipriai mylėti.
Kitokią, maniakišką meilę vaizduoja Lietuvoje visuomet laukiamo ispanų maestro Pedro Almodovaro gudrus ir provokuojantis trileris “Oda, kurioje gyvenu”. Kanų festivalio konkurse garbingai dalyvavęs filmas mūsų repertuare bus rodomas su “Kino pavasario” saulutės ženklu. Tai reiškia, kad “Oda, kurioje gyvenu” visiškai atitinka Vilniaus tarptautinio kino festivalio atrankos kriterijus ir jo programuotojai rekomenduoja apsilankyti pašėlusio chirurgo operacijų teatre. Platintojams neapsimokėjo dar ilgiau laukti ir marinuoti filmo, kurį ypač svarbu išleisti šviežią ir be detalesnių nagrinėjimų. Lietuvos recenzentai dažnai mėgsta išsipasakoti daugiau nei reikia, tad prieš seansą būtų geriau neskaityti jokių recenzijų.
Jeigu mėgstate P.Almodovarą, tai tikrai nenusivilsite ir įsitrauksite į genialią, erotizuotą, smuikais griežiančią, fantastišką, aštrios įtampos detektyvinę pramogą. Holivude užsibuvęs Antonio Banderas gavo progą pasireikšti nuostabiu ir turtingu vaidmeniu. Plastinių operacijų specialistą gena troškimas susikurti per automobilio avariją apdegusią žmoną ir nuožmiai atkeršyti dukters prievartautojui. Pirmą kartą siaubo trilerio žanre pabandęs eksperimentuoti ispanų režisierius vilioja hičkokiška ir frankenšteiniška intriga, bet pernelyg anksti pasiekia kulminaciją ir finalui nepalieka jokių paslapčių.
Komerciškiausias P.Almodovaro kūrinys padės pakiliai įžengti į “Kino pavasario” organizuojamą Lotynų Amerikos kultūros savaitę, kurios programoje susikaupė niekur nerodyti, egzotiški, nauji filmai iš Argentinos, Paragvajaus, Čilės, Dominikos Respublikos, Meksikos. Ypatingos rekomendacijos nusipelno Roterdamo kino festivalyje pastebėta garsaus dailininko ir fotografo Enrique’s Collaro melancholiška ir autentiška drama “Devynios dienos” apie religines tradicijas Paragvajaus provincijos kaime.

Neišgliaudytas mėnesio perliukas
Nepriklausomo amerikiečių kino deimantas “Tarnaitė” neabejotinai papuoštų “Kino pavasarį” ar bet kurį kitą festivalį. Tik keista, kad rinkodarai tinkamesnius pavadinimus keisti įpratę platintojai šį kartą pasirinko ne patį geriausią variantą. Vos prieš šešis mėnesius “Kino pavasaris” rodė korėjietišką erotizuotą šeimos dramą “Tarnaitė”, ir ją matę žiūrovai gali lengvai susipainioti. Bet kokiu atveju tokie filmai retai pelno Lietuvos platintojų pasitikėjimą, tad prasmingų dramų gerbėjams reikėtų susivienyti, nupirkti kuo daugiau bilietų ir įrodyti, kad mes mėgstame ne tik Holivudą.
Daugelio pasaulio šalių skaitytojus sužavėjęs rašytojos Kathryn Stockett romanas pamažu atranda savo vietą Lietuvoje, o po peržiūros neabejotinai atsiras dar daugiau norinčiųjų perskaityti knygą. Pozityviai nuteikiančio, emocijomis šildančio ir sentimentalaus filmo tema skamba visai nelietuviškai, tačiau debiutuojanti režisierė Tate Taylor pasistengė padaryti jį aktualų, universalų ir labai žiūrovišką.
Universitetą baigusi ir rasistiniais konfliktais pasipiktinusi jauna mergina nusprendžia aprašyti juodaodžių tarnaičių patiriamą nepagarbą, įžeidimus ir nehumaniškus poelgius. Afroamerikietės moterys atiduoda širdį prižiūrėdamos ir augindamos baltųjų vaikus, tačiau iš mamyčių dažniausiai sulaukia tik patyčių.

Vienas už visus ir visi už Holivudą
Reikėtų aptarti ir dar vieną premjerinį filmą. “Absoliutaus blogio”, “Mirties lenktynių”, “Svetimo prieš grobuonį” autorius Paulas W.S.Andersonas laisvamaniškai adaptavo daug kartų ekranizuotą populiarųjį romaną “Trys muškietininkai”. Išvada tokia: efektingas, stilingas, gražus, bet nelogiškas ir tuščias fantastinis veiksmo trileris papiktins prancūzų rašytojo Alexandre’o Dumas literatūros skaitytojus, bet nudžiugins paaugliško amžiaus žiūrovus. Filme pilna muštynių, dvikovų su špagomis, šaudynių sviediniais, melagingų intrigų, kerinčių vaizdų, bet beveik neliko istorinių niuansų, laikmečio atmosferos ir pagaliau keturių muškietininkų. Atrodo, kad personažų charakteriai, nuotaikos ir tarpusavio ryšiai mažai rūpėjo režisieriui, žaidžiančiam su 3D kameromis, sulėtintais kadrais ir animaciniais efektais.
Dar vienas niekam nereikalingas, bet dosniai parsiduosiantis filmas vadinasi “Super Džonio prisikėlimas”. Vienodus pokštus ir atsibodusias mimikas kartojančio Rowano Atkinsono gerbėjai neatsispirs pagundai pamatyti dar vieną tokią pačią veiksmo komediją apie Poną Byną, patenkantį į idiotiškas situacijas šnipų trilerių parodijoje. Nejuokinga, kvaila, neįdomu ir keista, kad kažkam visa tai gali būti aktualu. Bet gal ir nereikia stebėtis, kai kiną valdo pinigai, o R.Atkinsono humoro arsenalas lengvai uždirba pinigus.

Brangios ir prasmingos sekundės
Laikas yra pinigai. Nuo kiekvienos sekundės priklauso žmogaus egzistencijos trukmė. Kiekvienas pilietis genetiškai užprogramuotas gyventi 25 metus, o specialus laikrodis ant rankos informuoja, kiek liko neišnaudotų minučių, kurių niekas neparduoda ir nekeičia banke. Kažkas galingesnis moka pasipildyti minučių sąskaitą ar perimti kito sukauptas laiko atsargas, kad išliktų amžinai jaunas. Vertingesnes už orą minutes nuožmiai medžioja turtingi gangsteriai ir jiems tarnaujantys korumpuoti įstatymų sargai. Nepamirštamos dramos “Trumeno šou” scenarijaus autorius ir trilerio “Karo dievas” režisierius Andrew Niccolas sumąstė genialią mokslinės fantastikos iliuziją, kaip XXI amžiuje išlikti nesenstantiems ir nemirtingiems be gyvybės medžio, fontano ir eliksyro.
Trileris “Įkalinti laike” turėtų pateisinti lūkesčius tų žiūrovų, kurie ateis į kiną ne vien dėl eilinės pramogos, bet pageidaus pamąstyti tarp energingų gaudynių, pagrobimų, susišaudymų ir pamėgins išspręsti režisieriaus mįsles.

Box
Spalio tvarkaraštis
Spalio 7 d.
“Oda, kurioje gyvenu”
“Draugiškas seksas”

Spalio 14 d.
“Tarnaitė”
“Trys muškietininkai”
“Klastingi namai”

Spalio 21 d.
“Super Džonio prisikėlimas”
“Kolumbiana”
“Vedybų ceremonija”
“Gyvenimo medis”

Spalio 28 d.
“Įkalinti laike”
“Tintino nuotykiai. Vienaragio paslaptis”

Lietuvos kino rinkos plėtra priklausys nuo tautiškai dubliuotos animacijos, 3D pagundų, pagal patikrintus receptus kepamų tęsinių ir nuo nekomercinių filmų kokybės. Turėtume sulaukti ir bent penkių nacionalinio kino premjerų, tačiau kol kas nėra aiški nė vienos jų premjeros data.

2009 m. Kalėdų dienomis naktinėjusios Vyriausybės ir užsimiegojusio Seimo neprotingi ir nelogiški sprendimai rimtai smogė Lietuvos kino industrijai. Pagrobta PVM lengvata bilietams privertė rodytojus kilstelėti kainas. Etatiniams žiūrovams nebeliko kito pasirinkimo, kaip kino teatruose lankytis rečiau. Komerciniame repertuare kaip niekuomet anksčiau vyrauja holivudiniai kūriniai. Retomis progomis atvežami gudresni filmai nesugebėjo konkuruoti rinkoje įsigaliojusiomis naujomis sąlygomis.
Netgi ambicingai pradėję platinimo naujokai “Incognito Films” greitai įsitikino, kad importuoti mąstyti raginančių rimtesnių filmų neapsimoka. Didesnę patirtį sukaupę “Acme filmai” apkarpė biudžetą ir pirko tik mažiausiai rizikingus kūrinius. Rinkos lyderiai “Forum Cinemas” pirmą kartą du mėnesius neturėjo jokių premjerų.
Pernai bilietų pardavimas stipriai bangavo ir priklausė nuo filmų-įvykių (“Įsikūnijimas”, “Šrekas. Ilgai ir laimingai”, “Bjaurusis aš”, “Alisa Stebuklų šalyje”, “Zero II”, “Pradžia”). Kino industrijos dalyviams atsilaikyti per sudėtingiausią išbandymą po nepriklausomybės paskelbimo pagelbėjo dažnai keiksnojama brangiau parduodama 3D skaitmeninė technologija ir nacionalinio kino trūkumą kompensavusi lietuviškai dubliuota holivudinė animacija.

Repertuaro milijoninės svajos
Paskelbtos premjeros generuoja daugiau ryškesnių vilčių, kad kino rinka išvengs 2010 m. pasitaikiusių gilių duobių ir pagimdys gausesnį lietuviškų milijonierių būrį. Šią stebuklingą ribą pernai pavyko įveikti tik trims filmams, neskaitant 2009 m. gruodį rodyto “Įsikūnijimo”. Pirmuoju kandidatu drąsiai galime paskelbti nuostabaus grožio animacinį miuziklą “Ilgo plauko istorija” (“Tangled”), kuris turėtų nustebinti patyrusios “keistuolės” Ilonos Balsytės ir naujosios talentės Ramintos Naujanytės-Bjelle lietuviškai įdainuotomis arijomis.
Neverta iš anksto nurašyti nuotykių epo “Guliverio kelionės” (“Gulliver’s Travels”).
Milijoninę lobių skrynią garantuotai suras būsimas gegužės čempionas “Karibų piratai: ant keistų bangų” (“Pirates of the Caribbean: On Stranger Tides”). Naujas laivo kapitonas Robas Marshallas pakeitė režisūros stilių, nepakeičiamam Johnny Deppui pakvietė į kompaniją seksualiąją ispanę Penelope Cruz ir nusprendė pašokti su 3D kameromis.
“Greitų ir įsiutusių” lenktyninio serialo kiekviena dalis atrodo kvailesnė už ankstesnę, bet, paradoksalu, parduoda daugiau bilietų. Penktajame etape “Fast Five” prodiuseriai susodino į stilingai išblizgintus automobilius visą aktorių žvaigždyną su stipriu naujoku Dwayne’u Johnsonu ir užkamšė banalaus siužeto skyles, kad paskutinį balandžio savaitgalį atvažiuotų dar vienas masinį skonį idealiai atitinkantis milijonierius.
Kiekvienas kino pramogomis susižavėjęs vaikas galėtų jus informuoti, kad 2011 m. vasarą sulauksime ir animuotų mašinyčių kultinės šeimyninės komedijos “Ratai” tęsinio. Po penkerių metų atostogų prie režisūros vairo sėdantis reiklusis animacijos profesorius Johnas Lasseteris (XXI amžiaus Disney’us) leidžia tikėtis neeilinio įdomumo ir linksmumo filmo.

Ratuotas Blinda

Oficialios išjojimo datos kol kas nepaskelbė lietuviško komercinio kino viltis “Tadas Blinda: pradžia”. Donato Ulvydo režisuotas ir Ramūno Greičiaus nufilmuotas epinis nuotykis turi ambicingo potencialo bent dviem milijonams litų. Bambėti mėgstantys kritikai visuomet ras prie ko prisikabinti, bet pasikeitimų bijančią vyresniąją kartą piktinantis filmas turėtų būti siejamas su nacionalinio kino atgimimu. Kai pasiseks lankomumo rekordus išsprogdinti Blindai, tai Manto Jankavičiaus ir Agnės Ditkovskytės dueto vaidybą įvertinę žiūrovai dažniau dairysis į kitus lietuviškus filmus, kuriems neteks bejėgiškai kapanotis 20–150 tūkst. Lt pelkėse.
Be Tado Blindos, turėtume sulaukti dar bent keturių nacionalinio kino premjerų: Audriaus Juzėno “Ekskursantės”, Algimanto Puipos “Miegančių drugelių tvirtovės” (populiariau “Nuodėmės užkalbėjimo 2″), Kristinos Buožytės “Auroros” ir kažkur pradingusio Šarūno Barto “Eurazijos aborigeno”. Bet nė vieni kol kas neskuba pradžiuginti konkrečių premjerų datų pažadais.

Kas mėnesį – po keturiolika premjerų

Kad Lietuvos kino rinka atsigauna po mokesčių nulemtos stagnacijos, iliustruoja premjeromis sočiai užgrūsti pirmieji trys 2011 m. mėnesiai. Žiūrovams bus patiekta po mažiausiai keturiolika naujienų, neskaičiuojant tradicinių renginių (“Žiemos ekranai”, “Šeršėliafam”, “Kino pavasaris”). Pirmojo ketvirčio repertuaras atrodo kaip senais gerais laikais, kai platintojai nebijodavo konkuruoti keturiais penkiais filmais per vieną savaitgalį.
Šauniausia, kad repertuaras džiugina neįtikėtinu brandumu. Bet kurio kino festivalio programos nepagadintų sausį siūlomi filmai: Venecijos “Auksiniu liūtu” praturtėjusios Sofios Coppolos lyrinė dramedija “Kažkur tarp ten ir čia” (“Somewhere”), “Oskaro” premijų favoritu įvardijama Toronto publikos simpatijų laureatė istorinė drama “Karaliaus kalba” (“King’s Speech”), literatūriškas Kanų uždarymo ceremonijos filmas “Tėve mūsų, kuris esi medyje” (“The Tree”), Romos konkurse žibėjusi liūdnomis emocijomis virkdanti drama “Triušio urvas” (“Rabbit Hole”) su pasiaukojamai vaidinančia Nicole Kidman ir desertui itin sukrečiantis Darreno Aronofsky “Juodosios gulbės” (“Black Swan”) šokis. Trapioji ir grakščioji Natalie Portman devynerius metus laukė galimybės ryškiai atsiskleisti, dešimt mėnesių atsidavusi treniravosi šokti baletą, kad fenomenaliai transformuotųsi į psichologiškai sudėtingą vaidmenį.
Vasarį bent pusė premjerų nusipelno didesnio dėmesio, nepaisant sunkių temų. Alejandro Gonzalezas Inarritu tyrinės neišvengiamą akistatą su mirtimi dramoje “Biutiful”. Nepailstantis veteranas Clintas Eastwoodas mistiniame trileryje “Po mirties” (“Hereafter”) susies skirtinguose pasaulio kraštuose esančių žmonių likimus mirties nuojautomis. Vizualiojo kino pirmūnas Danny Boyle’as ekranizavo išsigelbėjimo iš mirties gniaužtų istoriją kraupioje vieno aktoriaus dramoje “127 valandos” (“127 Hours”). Pradiniai atsiliepimai po slaptųjų seansų liudija, kad aukštą meninį lygį stabiliai išlaikantys broliai Coenai surežisavo jausmingomis emocijomis, gudriu juoduoju humoru ir tvirtais vaidmenimis pabalnotą vesterną “Tikroji drąsa” (“True Grit”).

Už kokybę!
Spragintais kukurūzais kvepiančioms masėms rūpės tuščiai šaudantis, žiauriai smurtaujantis ir suvienodėjęs 3D Nicolas Cage’as (“Piktas vairuotojas”), tačiau rimčiau nusiteikę kinomanai rinksis didesnęs išliekamosios vertės romantinę komediją “Iš kur tu žinai” (“How Do You Know”). Legendinis Jackas Nicholsonas geriausiu atveju kine rodosi kas dvejus metus, tad būtų nuodėmė praleisti neeilinį pasimatymą.
Didysis nenuorama Woody Allenas šiek tiek išsisėmė kopijuodamas vis tą patį savo filmą su kitais aktoriais, bet prisiekusiems jo gerbėjams bus smagu sužinoti, kaip komedijoje “Tu sutiksi aukštą tamsiaplaukį keistuolį” (“You Will Meet a Tall Dark Stranger”) poetiškai ir pagarbiai maestro pakrikštijo poną Mirtį. Užtat Francois Ozonas su feministine dainų ir šokių komedija “Vaza” (“Potiche”) sugrįžta pačiame jėgų žydėjime po kelių kūrybinių nesėkmių.
Labai svarbu gausesniu lankomumu palaikyti platintojų ryžtą rodyti ne vien idiotiškus filmus. Pirmieji trys 2011-ųjų mėnesiai stipriai lems, ką žiūrėsime pavasarį, vasarą ir rudenį. Viena tokių laukiamiausių staigmenų pasikrikštijo “Super 8″. Kol kas nieko ypatingo apie paslaptingiausią 2011 m. vasaros filmą nėra žinoma, bet režisieriaus ir scenaristo J.J.Abramso (TV serialas “Dingę”, “Projektas “Monstras”) reputacija kviečia tikėtis nerealaus mokslinės fantastikos rebuso.
Vis dėlto stipriausia iniciatyva tradiciškai priklauso begaliniams tęsiniams, perdirbiniams ir modernizuotoms ekranizacijoms. Galbūt vieną gražią dieną galėtume atsibusti ir masiškai boikotuoti pinigus melžiančio ir originalių idėjų nesužvejojančio Holivudo siūlomas pramogas? Tačiau tokia revoliucija neprasidės, nes esame įpratinti prie vartojimo procedūrų.
Beje, vos ne kiekvienas tęsinys konvertuojasi prie madingojo 3D režimo ir skuba išpešti kuo daugiau pinigų, nors Jameso Camerono avatariškai išpopuliarinta technologija šiandien dažniau erzina patamsėjusiais vaizdais ir glumina neypatingais erdviniais efektais, kai nusiėmus akinius ekrane matomas beveik toks pat vaizdas.
Galime jaustis užtikrintai, kad bent jau Stevenas Spielbergas animacinių vaizdinių fantazijoje “Tintino nuotykiai. Vienaragio paslaptis” 3D efektus išnaudos kokybiškai.

Ką daryti, kad būtų visiems geriau?
Mūsų laukia įdomūs kino metai su neplanuotais atradimais ir privalomais nusivylimais. Komercine potencija spinduliuojančių filmų repertuare pasodinta pakankamai, tad bilietų derlius turėtų užaugti gardesnis ir gausesnis nei 2010 m. Kino darže pridergusi ir rinkos plėtrą nedėkingiausiu momentu sustabdžiusi Vyriausybė taip pat galėtų pamąstyti, kaip atidirbti už nuodėmes.
Intriguojamai ir šauniai skambėtų siūlymas sugrąžinti lengvatinį PVM tarifą kino bilietams, o platintojams ir rodytojams nustatyti draugišką tarifą, kad sutarta procentinė dalis (5–10 proc. nuo pajamų) papildytų lietuviškų filmų gamybos biudžetą. Galbūt pritaikius panašią formulę pavyktų paspartinti nacionalinio kino procesą ir išleisti į repertuarą daugiau savų, o ne importinių filmų.