BFL

Jau 22-ąjį kartą rengiama tarptautinė statybų ir remonto paroda „Resta“ šįmet žada gerokai praplėsti lankytojų akiratį. Jos rengėjai kviečia ne tik pasidairyti po tradicinius stendus, bet ir pažvelgti į augantį miestą, kuriame kiekvienam jo gyventojui gera ir patogu gyventi.

Balandžio 22-25 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksianti paroda sieks atkreipti dėmesį į mums visiems svarbią temą – kokybišką gyvenimą mieste,  miestų planavimą ir architektūrą, statybą, miesto aplinkos ir infrastruktūros formavimą, ekologiją ir taršą, inovacijas ir investicijas.

Šiemet „Resta“ parodoje, kuri yra tituluojama parodų lydere, dalyvaus 545 įmonės iš 12 šalių, jos ekspozicijos bus išdėstytos daugiau kaip 33 tūkstančių kvadratinių metrų plote ir užims visą „Litexpo“ teritoriją. Lankytojai išvys gerai žinomų Lietuvos gamintojų stendus, naujienas pristatys 65 įmonės iš Baltarusijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Serbijos, Ukrainos, Vokietijos. Parodoje vyks du tarptautiniai verslo kontaktų renginiai, Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos statybų forumas, konferencijos, seminarai specialistams ir visuomenei. Parodos rengėjai siekia, kad ji būtų įdomi tiek statybų sektoriaus profesionalui, tiek savo būstą atnaujinti ketinančiam žmogui.

Didžiausia „Resta“ parodos ekspozicijos dalis bus skirta statybinėms bei apdailos medžiagoms, šildymo, vėdinimo, santechnikos įrangai, elektros instaliacijai. Parodoje daug dėmesio sulauks ateities skaitmeninė statyba, 3D technologijos, protingų namų valdymo sistemos. Milžiniškoje lauko aikštelėje bus eksponuojami mediniai ir rąstiniai namai, naujausia statybinė technika, veiks lankytojų pamėgta ir kasmet naujai kuriama „Žalioji ekspozicija“ ir daugumai pavasarį aktuali sodinukų mugė.

Balandžio 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje didžiausioje Baltijos šalyse statybų tematikos parodoje „Resta 2014“ nekilnojamojo turto (NT) vystytojai pristatys naujausius savo projektus. Parodos lankytojai turės galimybę vienoje vietoje susipažinti su moderniausiais bei ekonomiškiausiais butais, statomais ne tik Vilniuje, bet ir kituose šalies miestuose.
Kaip teigia parodoje dalyvausiančios nekilnojamojo turto projektus vystančios bendrovės,  NT rinka po truputį atsigauna po sąstingio. Tiesa, jos pastebi, kad pagal naujos statybos butų pardavimus pirmauja nebe sostinė, o uostamiestis.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) duomenimis, šiuo metu Vilniuje galima rinktis iš daugiau nei 2 tūkst. naujos statybos butų, Klaipėdoje – apie 700, o Kaune – apie 400 butų. Tačiau pagal parduodamų butų skaičių tūkstančiui gyventojų pirmauja ne sostinė, o uostamiestis. Klaipėdoje tūkstančiui gyventojų per metus parduodama 18 butų, kai Vilniuje sudaroma 15 naujos statybos butų įsigijimo sandorių. Kaune tūkstančiui gyventojų per metus tenka 11 parduodamų naujos statybos butų.
„Perkamo būsto kainos, palyginti su sunkmečiu, išaugo, o pirkėjai daugiausia dėmesio kreipia į būsto ekonomiškumą, išlaikymo kaštus ir vietą. Natūralu, kad investicijai dažniausiai renkamasi naujos statybos ir ekonomiško išlaikymo būstą geroje vietoje, kad jo vertė išsilaikytų ir augtų“, – teigia LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius.
Kotedžus „Kalnėnų terasose“ parduodančios bendrovės „Real Invest“, kuri dalyvaus parodoje „Resta 2014“, direktorius Giedrius Būda pastebi, kad paklausiausias šiuo metu tas būstas, kuriame įdiegtos alternatyvios šildymo sistemos. Pavyzdžiui, šilumos siurbliai.
Žemos kainos, nedidelės bankų siūlomos palūkanų normos bei aukštos nuomos kainos skatina žmones pirkti butus ir naudoti juos kaip investiciją. Prestižinius apartamentus įsigiję savininkai dažnai juos išnuomoja ambasadų darbuotojams ar Lietuvoje gyvenantiems užsienio verslininkams, todėl pirkdami butą nuolatos teiraujasi apie pastate įrengtas apsaugos sistemas, aptarnaujančias apsaugos bendroves. Skaičiuojama, kad investicinės nuomos grąža šiuo metu gali siekti iki 8 proc.
Pagrindinė priežastis, kodėl iššaugo būsto paklausa – nuo kitų metų Lietuvoje planuojamas įvesti euras. „Dažnai pirkėjai baiminasi euro įvedimo ir sukaupę santaupas jas tiesiog investuoja į nekilnojamąjį turtą. Tai skatina ir nekilnojamojo turto kainų kilimą“, – teigia G. Būda.
Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi ir dar vieną tendenciją, kad neseniai į užmiestį išsikrausčiusios jaunos šeimos pamažu perka butus ir grįžta į miestą. „Galiu papasakoti daug istorijų, kai už miesto apsigyvenusios, mažus vaikus auginančios šeimos pavargsta „dirbti taksistais“ ir grįžta į miestą, kol paaugs vaikai. Žinoma, taip pat paskaičiuoja, kad per brangu kasdien važinėti po keliasdešimt kilometrų“, – teigia M. Statulevičius.
Parodos „Resta“ metu LNTPA, nekilnojamojo turto vystytoja bendrovė „Eika“  ir Aplinkos ministerijos atstovai diskutuos tema „Reikalavimai A klasės būstui: ar įpirksime energetiškai efektyvius butus?“. Diskusijos ašimi taps pernelyg dideli A energetinės klasės būstams keliami reikalavimai, kurių nepakeitus, 2016 metais planuojami statyti būstai gali smarkiai brangti.
Balandžio 24–27 dienomis vyksiančioje parodoje „Resta 2014“ bus pristatomos nekilnojamojo turto naujienos, sudominsiančios ne tik jaunas šeimas, bet ir vyresnio amžiaus žmones. Kiekvienas galės įvertinti naujausius nekilnojamojo turto projektus ir apsispręsti, kokį butą ir kur įsigyti. Parodoje dalyvaus daugiau kaip 20 NT bendrovių.
O iš viso savo naujienas šiemet parodoje demonstruos 535 dalyvių iš 10 pasaulio šalių, paroda užims visą Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO ekspozicinį plotą – 33 tūkst. kvadratinių metrų. Šiemetinės parodos akcentas – vanduo, todėl parodos lankytojai galės pasidairyti ir santechnikos įrangos, geriausiai atitinkančios naują būstą. Parodoje taip pat įsikurs statybinių ir apdailos medžiagų, statybinės technikos, įrangos ir įrankių ekspozicijos, bus demonstruojamos langų, durų, stogų, grindų, šildymo ir vėdinimo naujausios sistemos, vyks sodinukų mugė, lankytojų akis džiugins 1000 kv.m. „Svajonių sodas“, įrengtas profesionalių apželdintojų specialiai parodai. Lankytojų taip pat lauks įvairūs renginiai, bus švenčiamas net Atvelykis – į jo klegesį organizatoriai kvies jungtis šeimas, vaikus ir bendrai ridenti spalvingus kiaušinius.

Balandžio 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje didžiausioje Baltijos šalyse statybų tematikos parodoje „Resta 2014“ bus pristatomos naujausios šiuo metu rinkoje esančios šildymo sistemos.

Paprašėme parodos „Resta 2014“ dalyvių pakomentuoti įvairių šildymo sistemų efektyvumo ir ekonominius parametrus.
Kaip teigia specialistai, individualių gyvenamųjų namų gyventojai šildymo sąskaitas bando sumažinti įsirengdami alternatyvias šildymo sistemas.
Lietuvoje apie 60 proc. gyventojų individualių namų šildymui naudoja kieto kuro katilus, 25 proc. sudaro dujinių katilų naudotojai, o atsinaujinančios energijos įrangą, šilumos siurblius, pasirenka apie 6 proc. gyventojų. Manoma, jog tokį pasirinkimą lemia pigesnė kieto kuro katilinės įrengimo investicija ir mažiausios šildymo išlaidos. Skaičiuojama, kad įsirengti paprastą – radijatorinę – kieto kuro šildymo sistemą 100 kv. m. name kainuotų apie 10 tūkst. litų. Tuo tarpu malkos vienam šildymo sezonui, priklausomai nuo namo varžos ir kūrenti pasirinktų malkų rūšies bei kokybės, turėtų kainuoti apie 2 tūkst. litų.
Tiesa, pasirenkant tokį šildymo būdą nepagalvojama apie kitas sąnaudas: rūpinimasis tokia šildymo sistema užtrunka nemažai laiko, mažesniuose kiemuose malkas sudėtinga sandėliuoti.
Alternatyva šildymui malkomis – granulinis šildymas. Toks šildymo būdas aktualesnis siekiantiems daugiau komforto, nenorintiems tarnauti „pečkuriu“, nes pasirinkus tokią šildymo sistemą degimą reikėtų prižiūrėti vos kartą per savaitę. Visgi komfortas kainuoja šiek tiek daugiau. Įsirengti katilinę su kokybišku katilu, lauko temperatūros matavimo sistema ir kt. kainuotų bene dvigubai daugiau nei kieto kuro šildymo sistemą – 20 tūkst. litų. Be to, dar kainuotų ir šildymo sistemos išvedžiojimas name.
„Malkų kaina panaši kaip ir granulių, tačiau žmonės retai kada paskaičiuoja, kiek kainuoja malkų paruošimas, sandėliavimas, darbas kūrenant. Apsirūpinti granulėmis daug paprasčiau, o ir kaina gaunasi pakankamai konkurencinga, kai apsvarstai visą realią malkų paruošimo kainą“, – teigia „Ekodegiklis“ projektų vadovas Roman Sokolenko.
Visgi be standartinio, lietuvių pamėgto šildymo kietu kuru pradedamos vertinti ir inovatyvesnės šildymo sistemos. Sparčiai populiarėjančio infrašildymo sistema bei jos įrengimas 100 kv. m. namui kainuotų apie 10 tūkst. litų.
„Ši sistema yra patogi ir ekonomiška, nes įrenginėjant ją nereikalingi sudėtingi inžineriniai sprendimai, montavimas užtrunka vos kelias dienas, todėl montavimas klientui yra pigus. Sistemos naudojimas taip pat pigus, nes infrašildytuvai šildo paviršius, kurie vėliau išjungus šildytuvus ir toliau akumuliuoja šilumą, sistemai nereikalingas valymas ar nuolatinis aptarnavimas“, – pastebi bendrovės „Rubisolis“ Vilniaus padalinio vadovas Deividas Juška.
Namo šildymo tokia sistema kaina priklauso nuo patalpos izoliacijos ir kubatūros. Skaičiuojama, kad standartinių A klasės energetinio naudingumo patalpų šildymas, palaikant 21 laipsnio temperatūrą turėtų kainuoti apie 2 litus už kvadratinį metrą, B klasės – 3 litus, C klasės – 5-6 litus.
Sparčiai populiarėja ir šildymas panaudojant geoterminius šilumos siurblius. Geoterminio šildymo sistemos įrengimas vidutiniam namui kainuotų apie 30 tūkst. litų. Žinoma, kaina labai priklauso nuo geoterminio šilumos siurblio kainos. Ji gali svyruoti nuo 6 tūkst. iki 40 tūkst. litų neskaičiuojant lauko kolektoriaus bei visų papildomai reikalingų medžiagų bei montavimo darbų kainos.
„Jei šnekėsime apie geoterminį šilumos siurblį – jo veikimo efektyvumui lauko oro temperatūra neturi jokios įtakos. Nuo lauko oro temperatūros tiesiogiai priklausomi yra oras/vanduo šilumos siurbliai: kuo lauko oro temperatūra žemesnė – tuo prastesnis būna ir šilumos siurblio oras/vanduo naudingo veikimo koeficientas. Esant -25ºC šalčiui tokie įrenginiai veiks vien tik elektrinio kaitinimo elemento pagalba. Tačiau vertinant vidutines žiemos temperatūras ir susumavus bendras viso sezono šildymo išlaidas – oras/vanduo sistema tik 30 – 35 proc. brangesnė už geoterminį šildymą, o įsirengimo kaina dažnu atveju yra net dvigubai mažesnė nei geoterminio šilumos siurblio“, – pasakoja bendrovės „Vilpra“ projektų vadovas Simonas Sabeckas.
Bendrovės turimais paskaičiavimais, 150 kv. m. dydžio standartinio naujos statybos namo vidutinės mėnesio išlaidos šildymui su geoterminiu šilumos siurbliu būtų apie 200 – 250 litų. Naudojantis šilumos siurbliu oras/vanduo išlaidos siektų 300 – 350 litų.
Balandžio 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje didžiausioje Baltijos šalyse statybų tematikos parodoje „Resta 2014“ naudingos informacijos atras kiekvienas, planuojantis statybas, remontą, inžinerinių ar šildymo sistemų atnaujinimą, naujo būsto įsigyjimą, aplinkos įrengimą, apželdinimą. Šiųmetinės parodos akcentas – vanduo: vandens naudojimas ir tvarkymas namuose bei miestuose, naujos vandens technologijos ir inovacijos.
Savo naujienas šiemet parodoje demonstruos daugiau kaip 500 dalyvių iš keliolikos pasaulio šalių, paroda užims visą LITEXPO ekspozicinį plotą – daugiau kaip 30 tūkst. kvadratinių metrų.

Kaip niekada gausiai šiemet į statybų ir remonto parodą RESTA renkasi projektavimo įmonės. Jų bus daugiau kaip dešimt, o su „draugiškų“ aplinkai namų projektais bus galima susipažinti specialioje ekspozicijoje.

Kalbėdama apie statybų rinkos pokyčius ir tendencijas, parodoje dalyvausiančios įmonės „TS Project“ projektų vadovė Julita Lukoševičienė pastebi, kad pastaraisiais metais lietuviai projektuotojams dažniausiai užsako sukurti ne didesnius kaip 140-160 kv. m ploto namų projektus ir pageidauja, kad namas būtų pasyvus. „Tokių „gargarų“, kokie buvo populiarūs pirmaisiais Nepriklausomybės metais, seniai niekas nebeužsako. Dabar dažniausiai projektuojame namus iki 200 kv. m. ploto. Savininkai pageidauja maksimaliai išnaudoti kiekvieną kvadratinį metrą, o svarbiausias reikalavimas – kad namas būtų praktiškas ir nebrangus“, – teigia J. Lukoševičienė.

Pasak pašnekovės, dabar užsakovui prieinama begalė informacijos, tad viena vertus, lengviau susidaryti viziją, koks namas geriausiai atitiks šeimos poreikius, kita vertus, iš galybės kartais sunku išsirinkti. „Projektuotojas turi žinoti keturis – penkis kartus daugiau negu užsakovas. Klientai darosi vis reiklesni, iš projektuotojo nori sužinoti gausybę kitokios informacijos – kurią firmą samdytis gręžiniui gręžti, kitoms paslaugoms atlikti“, – pastebi J. Lukoševičienė.

24 projektavimo įmones visoje Lietuvoje vienijančios Lietuvos projektuotojų asociacijos vykdomasis direktorius Rimvydas Pranaitis teigia, kad užsakovai dažniausiai nežino, ko nori, tad projektuotojui dirbti darosi vis sunkiau. Dar sudėtingiau, kai tenka projektuoti visuomeninės paskirties statinius – viešuosius pirkimus minimalios kainos pagrindu pašnekovas vadina visiška nesąmone. Asociacija yra parengusi projektavimo paslaugų viešųjų pirkimų rekomendacijas ir įteikusi jas Aplinkos ministerijai – jei šių rekomendacijų ateityje bus laikomasi, bus išvengta daugelio nesusipratimų. Vis dar dažnai nutinka, kad už minimalią kainą turėję būti suprojektuoti statiniai nebaigiami dėl lėšų stygiaus – tai paaiškėja darbų eigoje.

Parodoje RESTA veiks ir viena įdomiausių – „draugiškų“ aplinkai ir energiškai taupių būstų projektų ekspozicija. Tai „EKOcentro“ organizuojamo konkurso „Mano EKOnamai‘12“ projektavimo komandų pateikti darbai. Ekspozicijoje bus demonstruojama keturiolika projektų, kurie įvertinti energinio sertifikavimo programomis A ir dar aukštesnėmis energinėmis klasėmis. Namai suprojektuoti vadovaujantis darnaus būsto projektavimo principais, panaudojant alternatyvius energijos šaltinius ir konkrečios aplinkos teikiamas galimybes. Iš jų bus renkamas geriausias.

„Ekspozicijoje pristatomų namų projektai – išties ypatingi. Pavyzdžiui, namas, kuris gali „augti“ priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus, arba namas su mobiliomis sumaniomis langinėmis, gyvenamasis namas su saulės baterijomis ar įspūdingas sferos formos namas“, – su entuziazmu pasakoja „EKOcentro“ projekto vadovė ir VšĮ „Aplink tave“ direktorė Rasa Buslavičienė, pridurdama, kad kiekvienas projektas gana greit gali virsti tikru namu, nes projektai buvo vertinami ir pagal energinio efektyvumo klasę, todėl jie turi beveik pilnas dokumentacijas.

Parodos RESTA metu „EKOcentro“ stende dirbs ne tik projektuotojai, bet ir energinį sertifikavimą išmanantis specialistas, jis atsakys į lankytojų klausimus.

Šiemet parodoje dalyvaus apie 530 kompanijų iš 12 šalių, o parodos ekspozicijos išsidėstys 33 tūkst. kv.m. plote, užimdamos visas „Litexpo“ parodų sales ir lauko aikšteles. Didžiausia parodos ekspozicijos dalis tradiciškai bus skirta statybinėms bei apdailos medžiagoms, naujoms technologijoms, šildymo, vėdinimo, santechnikos įrangai, elektros instaliacijai. Lauko aikštelėse bus eksponuojami mediniai ir rąstiniai namai, statybinė technika, įranga, priemonės.

Parodoje lankytojai galės susipažinti ne tik su statybos naujienomis, nekilnojamojo turto rinkos aktualijomis, bet turės galimybę pasigrožėti mini sodais bei gėlynais, kuriuos 1000 kv.m. plote sukurs Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija. Čia bus galima rasti įvairių želdinimo sprendimų, idėjų, želdinukų, mini sodų ir gėlynų kompozicijų.

Parodoje Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai rengia tarptautinę Verslo kontaktų mugę, kurioje dalyvaus per 100 įmonių iš keleto šalių. Šio renginio tikslas – padėti Lietuvos ir užsienio statybų įmonėms rasti naujų verslo partnerių ir aptarti bendradarbiavimo galimybes.

Statybų ir remonto paroda RESTA vyks š.m. balandžio 24-27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

"Veido" archyvas

Tradicinė pavasarinė statybos ir remonto paroda “Resta 2010″, nepaisant sunkiausio laiko statybų rinkoje, įvyks. Šiemet paroda sulauks 15 proc. mažiau dalyvių nei pernai, bet rengėjai žada, kad naujovių netrūks.

Į didžiausią Baltijos šalyse statybos ir remonto parodą, kuri “Litexpo” rūmuose rengiama jau aštuonioliktus metus, ketina atvykti daugiau kaip 300 bendrovių. Pernai, pačiu sunkiausiu statybų sektoriui metu, parodoje dalyvavo 466 įmonės, ir tai, žinoma, buvo kone dviem šimtais mažiau nei užpernai. Taigi šiųmetė paroda bus sekliausia per pastaruosius dešimt metų.

“Bet žmonės vis dar tvarkosi ir namus, ir aplinką, tik daug lėčiau nei ekonominio pakilimo metais”, – sako “Litexpo” projektų vadovė Mira Kajackienė.

Svečiai – kaimynai

Kaip ir kasmet, dauguma dalyvių pristatys statybines ir apdailos medžiagas, bet ekspozicijoje bus galima rasti ir medžio gaminių, įvairių tipų pastatų projektų, šildymo, vėdinimo, vandentiekio ir nuotekų sistemų, santechnikos, elektros instaliacijos gaminių, su statybomis susijusias paslaugas ir konsultacijas teikiančių įmonių.

Didžiausius ekspozicinius plotus parodoje tradiciškai užsisakė šiltinimo medžiagų gamintojas “Paroc”, dažų įmonė “Tex-color” ir plytų, keraminių blokų bei čerpių gamintojas iš Belgijos “Wienerberger”. Lankytojai parodoje ras ir ištikimų dalyvių ekspozicijas: šiltinimo medžiagų “Isover”, stogo dangų “Monier” bei garažo vartų “Hormann”.
Nepaisant sunkmečio, norą dalyvauti parodoje pareiškė du naujokai. Tai plytomis, grindinio trinkelėmis, kaminų sistemomis, stogo danga ir dekoratyviniu tinku prekiaujanti bendrovė “Alnida” bei vokiškų plytų ir čerpių pardavėja “GS keramika”.

Sulauksime ir dalyvių iš užsienio šalių. Žinoma, gausiausiai savo šaliai atstovaus lenkų įmonės. Net keturiolika bendrovių supažindins su šildymo ir vėdinimo sistemomis, langais, durimis, garažo vartais, izoliacinėmis ir interjero apdailos medžiagomis, dažais, laku, gruntu, grindų danga ir net plastikinėmis pavėsinėmis. Negana to, lankytojai greičiausiai bus nustebinti, pamatę reklamuojamas poligrafijos paslaugas.

Nedaug nuo lenkų atsilieka ir kiti kaimynai latviai. Šiųmetėje “Restoje” dalyvaus vienuolika jų įmonių, kurios siūlys fasadų apdailos medžiagas, grindinio trinkeles, plytas, cinkuotos skardos gaminius, stiklo audinius, sodo baldus ir, žinoma, dažus. Estai tradiciškai pristatys stogo dangas ir stiklo fasadus. O “Henkel Balti” įmonė siūlys buitinę chemiją. Šių prekių atsiveš ir Rusijos didmenininkai. Be to, šios šalies gamintojai supažindins su polikarbonato ir lakštinio plastiko gaminiais.

Parodoje dalyvaus ir bendrovių iš Vokietijos, Olandijos. Pirmąkart prisistatys kaimynai baltarusiai. Jie siūlys savo gamybos plytas ir silikatinius blokelius.

Taupiau ir sveikiau

Šiltas, ekonomiškas ir sveikas būstas, ypač šiandieninės ekonomikos sąlygomis, yra ne prabanga, o būtinybė – taip būtų galima nusakyti šiųmetės parodos leitmotyvą. Vienas tokių gaminių – čekų įmonės “Velox” naujovė pilko polistireno lakštai. Tai ypatinga medžiaga – namams statyti naudojami su grafitu sumaišyto polistireno lakšai. Jie ne tik lengvi, bet ir turi ypač didelę šiluminę varžą.

Bemaž ketvirtadalis dalyvių supažindins su alternatyviomis statybinėmis medžiagomis, kurios leidžia taupiau ir ekonomiškiau statyti, eksploatuoti bei panaudoti tiek gyvenamuosius, tiek kitokios paskirties pastatus. Viena tokių įmonių – “Metal fach Jacek Kucharewicz” iš Lenkijos, demonstruosianti energiją taupančią ir atsinaujinančios energijos pastatų techninę įrangą.

Bet ne iš kelmo spirti šioje srityje ir lietuviai. Bus galima pamatyti mūsų gamintojų ekologiškos statybos ir apdailos medžiagų bei technologijų, veiksmingai šilumą tausojančių stogo, sienų, grindų izoliacinių ir šiltinimo medžiagų, pažiūrėti, kaip atrodo statiniai iš natūralių gamtinių medžiagų – medžio, molio, šiaudų ir akmens.

Parodoje bus galima rasti ir alternatyvios energetikos pasiūlymų – geoterminio šildymo ir vėdinimo sistemų, biokatilų, biožidinių, apšvietimo ir instaliacijos sprendimų – LED technologijų, taupiųjų lempučių ir netgi žaibosaugos sistemų. Bus pristatomos ir energiją taupančio bei draugiško aplinkai namo koncepcijos. O saulės kolektoriai, kurie šiuo metu populiarėja visoje Europoje, bus rodomi net ne viename parodos stende. Štai “Solar Technik” siūlys naujovę Lietuvoje – vokiškus saulės modulius.

O lietuviška įmonė “Tassa Baltic” siūlys vokiškas ir olandiškas vėjo jėgaines, kurias pagal kišenę įsigyti ir privačiam asmeniui. Jų galia gali būti nuo 5 iki 30 kW, ir šios energijos visiškai pakanka buitinėms reikmėms patenkinti. O įmonė iš Mažeikių “Juodasis gintaras” pristatys kanadietišką naujovišką medžiagą, kuri ne tik šiltina namą, bet jį ir sandarina. Pasak įmonės direktoriaus pavaduotojo Egidijaus Petriko, ši medžiaga dar ir ekologiška.
Paroda, kaip ir kasmet, vyks balandžio 14–17 d.

Parodos “Resta” statistika

Metai     Plotas     Dalyvių     Lankytojų
2006     30 857     559     60 000
2007     35 000     600     65 200
2008     36 000     652     65 200
2009     30 857     466     40 000

Šaltinis: “Litexpo”