Sausio 13-ąją Kaune iš lietuvių tyčiosis sovietinio revanšizmo dainius ir Vladimiro Putino marodierių šlovintojas, garsus dirigentas Valerijus Gergijevas.

Itin prieštaringa asmenybė. Iš vienos pusės – pasaulinio garso menininkas, Londono simfoninio orkestro dirigentas, iš kitos – asmeninis V.Putino draugas. Dar „perestroikos“ ir Rusijos demokratinio pakilimo laikais tapęs Peterburgo Marijos teatro meniniu vadovu, nedvejodamas iš nebūties ištraukė ir dirigavo Sergejaus Prokofjevo “Kantatą Spalio revoliucijos XX metinėms” (kurios sukako 1937-aisiais, kai Stalinas pradėjo kruviną „didįjį valymą“) ir “Pašlovinimą Stalinui”.
Į pasipiktinusiųjų balsus V.Gergijevas atšaudavo, esą jis nemaišąs muzikos su politika. Tačiau, kaip dirigento adresu pastebėjo „The New York Times“ straipsnyje, nedviprasmiškai pavadintame „Lojalistas“ (Ištikimasis), „Rusija – ne ta šalis, kurioje lengva atskirti muziką nuo politikos“. Tiek carų laikais, tiek sovietmečiu, tiek dabar muzika užima sureikšmintą vaidmenį Rusijos gyvenime, visuomet yra valstybės vadovų dėmesio centre, atlikdama ir ideologinį bei propagandinį vaidmenį. Tad nėra ko stebėtis, kad 2008 m. rugpjūtį V.Putino pasiųstų marodierių padegtų gruzinų kaimų fone V.Gergijevas Pietų Osetijos sostinėje Tschinvalyje surengė koncertą, kuriame šlovino “Didžiosios Rusijos armiją išvaduotoją”.
Negausūs užsienio žiniasklaidos atstovai buvo priblokšti išvydę, kad vos keli žingsniai nuo aikštės, kurioje vyko koncertas, įrengtuose narvuose buvo laikomi nusiaubtų kaimų gyventojai gruzinai. „O juk kai kurie iš jų atpažino, kad tai skamba Čaikovskis ir Prokofjevas“, – rašė sukrėsti žurnalistai.
Toks įžūlus cinizmas (netgi atsižvelgiant, kad pats V.Gergijevas savo kilme yra osetinas) nuskambėjo per visą muzikos gerbėjų pasaulį, per V.Gergijevo gastroles buvo rengiami piketai, jam pačiam teko atsakinėti į nemalonius klausimus.
Talentas talentu, bet tai neišlaisvina nuo moralės. Genialusis Wilhelmas Furtwängleris buvo viso labo Adolfo Hitlerio mėgstamas dirigentas, niekada nepriklausė nacių partijai ir netgi padėjo muzikams žydams. Nepaisant to, po karo jis turėjo stoti prieš denacifikavimo tribunolą.
Lygiai neįmanoma atskirti muzikos nuo politikos. Kompozitorius Richardas Wagneris gyveno XIX amžiuje ir tikrai neturėjo nieko bendra su naciais – tiesiog jie mėgo jo muziką. To pakako, kad beveik septynis dešimtmečius, nuo 1938-ųjų iki 2001-ųjų, R.Wagnerio muzika būtų faktiškai uždrausta Izraelyje. Nes, deja, yra muzikos kūrinių, kurie vieniems gal tik menas, bet kitiems – pasityčiojimas iš patirtų kančių. Ypač jeigu atliekami netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje, kaip, pavyzdžiui, V.Gergijevo mėgstama Dmitrijaus Šostakovičiaus „Leningrado simfonija“, turinti simbolizuoti „sovietų liaudies kovą prieš fašizmą“, kurią jis pernai dirigavo Rusijos ambasados Estijoje organizuotame renginyje „Menas prieš fašizmą“. Manau, nereikia aiškinti, kieno kovą su kuo turėjo galvoje V.Gergijevas, vykdamas kovoti su „fašizmu“ į Estiją?
Tad į V.Gergijevo koncertą Kaune Sausio 13-ąją tenka žvelgti ne kaip į eilinį garsaus muziko koncertą, o kaip į sudėtinę dalį prieš Baltijos šalis nukreipto Kremliaus informacinio karo, kuriame dalyvauja šis neabejotinai talentingas muzikantas. Šiandien jau nebeįmanoma atsieti V.Gergijevo nei nuo V.Putino režimo, nei nuo etninių valymų Rusijos užgrobtoje Pietų Osetijoje, iš kurios buvo išvyti visi likę gyvi gruzinų kaimų gyventojai, nei nuo kovos su „fašizmu“ Estijoje.
Kita vertus, galime didžiuotis, kad informacinis karas meninėmis priemonėmis, Rusijos pradėtas prieš dešimtmetį, rengiant Lietuvos valstybinių švenčių dienomis rusiško „popso“ atlikėjų koncertus, šiandien pakylėtas į aukščiausią lygmenį. Jau nebe Gazmanovas linksmina Vasario 16-ąją ir nebe rusų „specnazo“ šlovintojai „Liube“ koncertuoja Šiauliuose Kovo 11-ąją. Dabar pas mus atvyksta pasaulinio lygio atlikėjai – V.Gergijevas Sausio 13-ąją, o Vasario 16-ąją šiauliečius ir NATO oro bazės karius linksmins Sankt Peterburgo valstybinis baletas ant ledo, atvežantis „Gulbių ežerą“.
Spektaklis „visiems, kam per 35-erius“, irgi su potekste – būtent „Gulbių ežerą“ 1991-ųjų rugpjūtį visos televizijos transliavo pirmąją Maskvos pučo, kurio metu komunistai bandė išsaugoti byrančią Sovietų Sąjungą, dieną.
Kodėl gazmanovus ir „liube“ Lietuvoje keičia gergijevai ir baleto klasika? Po keleto skandalų dėl rusų atlikėjų koncertų per Lietuvos valstybines šventes jau nebedrįstama Vasario 16-ąją išleisti Kirkorovo, o Kovo 11-ąją – Pugačiovos. Dabar jų koncertus organizatoriai iš „Makroconcerto“ sudėlioja aplink valstybines šventes, taip gerokai mažindami psichologinį-propagandinį poveikį. O štai dėl V.Gergijevo ir „Gulbių ežero“, manoma, lietuviai triukšmo kelti nedrįs.

Libijos sukilėlių kontroliuojamas trečiasis didžiausias šalies miestas Misrata jau ilgiau nei 40 dienų yra laikomas apsiaustas lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pajėgų, kurių tankų, artilerijos ir snaiperių ugnis nusinešė daug žmonių gyvybių, o NATO ketvirtadienį pareiškė ieškanti būdų, kaip nutraukti šį puolimą.

Jungtinės Tautos (JT) perspėjo apie “sunkią” padėtį paskutinėje didelėje sukilėlių tvirtovėje M.Kadhafi režimo kontroliuojamoje vakarinėje Libijos dalyje, sakydamos, jog Misratoje žuvo arba buvo sužaloti šimtai žmonių ir kad miesto gyventojams stinga vandens, maisto ir vaistų.

Sukilėliai dar laikosi, tačiau M.Kadhafi pajėgos įsiveržė į miesto gilumą. Vyriausybės kariai kontroliuoja pagrindinį Misratos prospektą – Tripolio gatvę, o ant aplinkinių pastatų, taip pat didžiausio šio miesto dangoraižio, pozicijas užėmė snaiperiai.

Nuo minosvaidžių, artilerijos ir lengvųjų ginklų ugnies nukentėjo namai, mečetės ir viena miesto centre esanti ligoninė, o gatvėse riogso sudegę automobiliai. Snaiperių apšaudymo bijančios gyventojų šeimos ieško prieglobsčio pajūryje, taip pat užplūdo mečetes, mokyklas ir kitų žmonių namus.

300 tūkst. gyventojų turinčioje Misratoje vykstantys gatvių mūšiai pabrėžia sukilėlių nusivylimą dėl esą nepakankamų NATO aviacijos smūgių, turinčių atgrasyti M.Kadhafi pajėgas. Vakarų šalių pareigūnai sako, kad Misratoje sudėtinga atakuoti iš oro, nes režimo pajėgos yra per arti civilių gyventojų.

Tačiau ketvirtadienį NATO atstovė Oana Lungescu (Oana Lungesku) pareiškė, kad Aljansas skirs daugiausiai dėmesio padėčiai Misratoje. Pareigūnė nurodė, kad Aljanso valdyba – Šiaurės Atlanto Taryba – aptarė padėtį šiame mieste su NATO nepriklausančiomis partnerėmis, dalyvaujančiomis operacijose Libijoje.

Sukilėliai sako, kad NATO privalo veikti ryžtingai ir kad jie pateikė Aljansui išsamų taikinių, kurie yra taikių gyventojų apleistose teritorijose, sąrašą.

“Kiekvieną dieną, kai delsiama nutraukti šią apsiaustį Misratoje, žūva arba sužeidžiami vis daugiau žmonių”, – sakė sukilėlių kovotojas, vardu Abdel Salamas.

Iki šiol buvo rasti 247 lavonai, tačiau žuvusiųjų skaičius tikriausiai didesnis, nes dėl vykstančių susirėmimų aukos ir sužeistieji negali būti vežami į ligonines, sako sukilėlių pareigūnai. Praėjusią savaitę vienas Turkijos laivas evakavo iš Misratos dešimtis sužeistųjų. Kai kurie iš jų pasakojo, kad M.Kadhafi kariai juos pašovė ir išvilkę į gatves paliko nukraujuoti.

Vienas JT Pasaulinės maisto programos (WFP) laivas ketvirtadienį pirmą kartą atplaukė į Misratos uostą ir atgabeno 600 tonų maisto produktų, taip pat medicinos atsargų, kurias skyrė UNICEF ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). Romoje įsikūrusi WFP pranešė, kad šio laivo atgabentų maisto produktų, tarp jų miltų, aliejaus ir maistingų sausainių, 40 tūkst. žmonių turėtų pakakti mėnesiui.

Už maždaug 200 kilometrų į rytus nuo sostinės Tripolio esančioje Misratoje žmonės sukilo prieš jau 42 metus gyvuojantį režimą, praėjus vos kelioms dienoms nuo Libijoje vasario viduryje prasidėjusių pirmųjų bruzdėjimų. Gyventojai, protestuojantys prieš M.Kadhafi, greitai perėmė kontrolę šiame mieste.

Į sukilėlių rankas taip pat perėjo didžioji dalis Libijos rytų regiono, tačiau stiprios M.Kadhafi pajėgos liko įsitvirtinusios vakarinėje šalies dalyje. Kariai sutriuškino sukilėlių pasipriešinimą daugelyje kitų vakarinių miestų, įskaitant az Zaviją. Dabar Misrata yra paskutinis didelis sukilėlių bastionas, likęs šiame regione.

Pasipriešinimo Misratoje žlugimas būtų svarbus simbolinis M.Kadhafi smūgis sukilėliams, tačiau iš esmės nepakeistų šio karo eigos, mano JAV strateginių studijų centro “Stratfor” analitikas Marko Papic (Markas Papičius).

Tampa vis aiškiau, kad sukilėlių karinės pajėgos nepakankamos, kad jie galėtų surengti puolimą vakaruose, todėl Misrata vargu ar galėtų tapti tokio puolimo placdarmu, pridūrė ekspertas.

Libija greitai bus “išvaduota” nuo Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio), pirmadienį pareiškė Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini (Frankas Fratinis) ir pridūrė, kad diktatorius galėtų atsisakyti valdžios pagal Afrikos Sąjungos pateiktą pasiūlymą.

“Manau, Libija bus greitai išvaduota ir situacija tuojau pat bus išspręsta”, – sakė ministras interviu televizijai “La7″.

“Jungtinių Tautų rezoliucija numato nesmurtinį režimo žlugimą”, tačiau taip pat egzistuoja “numanoma išankstinė nerašytinė sąlyga, kurią aš suprantu taip: “Kadhafi privalo pasitraukti”", – sakė F.Frattini.

“Manau, Afrikos Sąjunga turi galimybę pateikti naudingą pasiūlymą, kuris paskatintų M.Kadhafi atsisakyti valdžios”, – sakė Italijos diplomatijos vadovas.

F.Frattini nepateikė daugiau jokių detalių, tačiau sekmadienį jis bendrais bruožais pristatė diplomatinį planą krizei Libijoje išspręsti, kuriame, be kita ko, numatytas galimas M.Kadhafi išvykimas iš šalies.

Libija 1911-1942 metų laikotarpiu buvo Italijos kolonija ir yra pagrindinė jos prekybos partnerė.

Italijos milžinė ENI yra didžiausia užsienio energijos gamintoja Libijoje, o italų kompanijos iš kontraktų Libijoje uždirba milijardus eurų.

Tūkstančiai libių sekmadienį sostinės Tripolio centre šūviais ir automobilių signalais kelias valandas šventė pergales prieš sukilėlius, kurias skelbia Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimas.

“Šaudome švęsdami, nes sumušame “al Qaeda”. Mes laimėjome, “al Qaeda” nebėra”, – AFP korespondentui sakė vienas kareivis, kuris tikriausiai nežinojo apie sukilėlių paskelbtus pareiškimus, paneigiančius, jog svarbūs miestai buvo atgauti.

Kariai ir sukarintų grupuočių vyrai šaudė į orą, o maždaug 4-5 tūkst. žmonių dalyvavo M.Kadhafi palaikymo demonstracijoje sostinės Žaliojoje aikštėje, nesijaudindami dėl to, kur galėtų nuklysti kulkos.

Iš langų buvo nuleistos žalios vėliavos, gatvėse buvo dalijamas vanduo, sausainiai ir M.Kadhafi portretai, o režimo pareigūnai ragino Vakarų žurnalistus pamatyti šventimą.

Tarp demonstrantų buvo moterų ir mažų vaikų su pistoletais.

Šaudymas prasidėjo maždaug 6 val. ryto (ir Lietuvos laiku), o maždaug po keturių valandų vis dar tęsėsi.

Valstybinė televizija pranešė, kad M.Kadhafi pajėgos atsiėmė svarbius miestus, kuriuos buvo užėmę sukilėliai, tarp jų – naftos uostamiestį Ras al Unufą, trečiąjį pagal dydį šalies miestą Misratą ir Tobruką, kuris kontroliuoja kelią, vedantį prie Egipto sienos.

Tačiau Ras al Unufe esantis AFP reporteris sakė, kad šis miestas vis dar yra sukilėlių rankose, nors sekmadienį pavieniai Libijos karo lėktuvai ir surengė porą antskrydžių.

Režimo pasikeitimas Rusijoje per revoliuciją pagal įvykių arabų pasaulio šalyse pavyzdį neįmanomas, tikina susirūpinę tuo, kas vyksta, vadovai gyventojų, kurių trečdalis pranašauja Egipto scenarijaus pasikartojimą.

Kruvinas režimų keliose Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse žlugimas sukėlė diskusiją apie šių įvykių įtaką panašiems autoritariniams režimams kitose pasaulio dalyse.

Nepriklausomas J.Levados sociologijos centras paskelbė vasarį apklausos rezultatus, pagal kuriuos daugiau kaip trečdalis piliečių mano, kad Egipto revoliucija gali pasikartoti Rusijoje.

Parlamento aukštųjų rūmų pirmininkas ir Dūmoje atstovaujamos lojalios Kremliui partijos “Teisingoji Rusija” lyderis Sergejus Mironovas į šį trečdalį neįeina. Pirmadienį jis pavadino analogijas su Egiptu, Libija ir kitomis arabų šalimis “pritemptomis už ausų”.

“Jos neatsakingos ir provokuojamos… Nėra jokio pagrindo sakyti, kad dabartinėje Rusijoje bręsta kažkokia revoliucinė situacija”, – sakė žemųjų rūmų pirmininkas, kurio pareiškimas išspausdintas jo tinklalapyje.

Jo skaičiavimais, turistų pamėgtuose Egipte ir Tunise lankėsi milijonai Rusijos gyventojų.

“Taigi nėra poreikio įtikinėti ką nors, kiek skiriasi mūsų šalys ir pagal gyvenimo būdą, ir pagal politines tradicijas, ir pagal visuomenės veikimo ypatumus”, – sakė S.Mironovas.

Jis pripažino, kad Rusijoje “yra labai daug opių socialinių ir ekonominių problemų, yra didžiulis turtinis susisluoksniavimas”, bet yra įsitikinęs, kad šiuos sunkumus galima įveikti esant dabartiniam politiniam režimui.

Opozicija sako, kad Rusijos “valdžios vertikalės” pagrindą sudaro žaliavų rentos monopolinis pardalijimas, savivalė ir korupcija, manipuliavimas rinkimais ir teismu, žiniasklaidos cenzūra – požymiai, kurie pasireiškė subyrėjusiose arabų diktatūrose ir išliekantys posovietinėje erdvėje.

Prezidentas Dmitrijus Medvedevas sausį pavadino daug metų valdžiusio lyderio Tunise nuvertimą “svarbia pamoka bet kuriai valdžiai”, paragindamas kolegas “nemiegoti ant laurų, sėdint patogiuose krėsluose”.

“Kai valdžia nespėja su visuomenės raida, neatsako į liaudies lūkesčius, viskas baigiasi labai liūdnai, prasideda dezorganizacija ir sumaištis”, – sakė jis Pasaulio ekonomikos forume Davose.

Tačiau artėjant revoliucijos bangai D.Medvedevas pataisė paaiškinimą, apkaltindamas režimų pasikeitimu destruktyvias jėgas, rezgančias planus ir prieš Rusijos vadovybę.

“Reikia žiūrėti tiesai į akis. Tokį scenarijų jos anksčiau rengė ir mums, o dabar jos juo labiau mėgins jį įgyvendinti”, – sakė prezidentas pasitarime su jėgos struktūrų vadovais Vladikaukaze, pažadėdamas, kad “šiam scenarijui bus užkirstas kelias”.

RINKIMAI IR AUKOS

Jo įtakingesnis partneris valdžios tandeme Vladimiras Putinas, kurio sugrįžimo į Kremlių per 2012 metų rinkimus laukia daug kas, sakė, jog susirūpinęs dėl įvykių arabų pasaulyje, nes tai gali atsiliepti nestabiliam, daugiausia musulmoniškam Šiaurės Kaukazui.

V.Putinas, pasirinkęs demokratijos apribojimą kaip kovos su terorizmu receptą, nepakeitė savo požiūrio ir vėl nurodė europiečiams ir tėvynainiams laisvo valios pareiškimo pavojus.

“Aš atsimenu, kaip visiškai neseniai mūsų partneriai aktyviai ragino surengti laisvus demokratinius rinkimus Palestinos autonomijoje. Puiku, šaunuoliai. Na, ir juos laimėjo “Hamas”. Jis tučtuojau buvo paskelbtas teroristine organizacija ir pradėta su juo kovoti”, – sakė premjeras Briuselyje praėjusį ketvirtadienį.

“Aš atsimenu, kai pas mus 1999 metais vyko rinkimai, demokratiniai rinkimai, vienoje Šiaurės Kaukazo respublikų. Rinkimai vyko pagal etninį principą ir juos laimėjo ta šalis, kurioje buvo daugiau balsų. Ir tą pačią naktį – aš noriu pabrėžti: tą pačią naktį – žmonės griebėsi šautuvų ir prasidėjo šaudymas, krito pirmosios aukos”, – papasakojo V.Putinas.

Šiais metais šalyje vyks eiliniai parlamento rinkimai, kuriems artėjant apklausos rodo, kad mažėja V.Putino valdžios partijos “Vieningoji Rusija” populiarumas.

Vakarai nepripažino sąžiningais ir laisvais nė vienų rinkimų Rusijos Federacijoje nuo to laiko, kai į valdžią atėjo V.Putinas.

Tačiau stebėtojų ir opozicijos nuolat fiksuojamos balsų skaičiavimo machinacijos, dėl kurių kyla maištai kitose šalyse, neskėlė masinio Rusijos rinkėjų nepasitenkinimo, nors dėl kainų augimo ir nedarbo jie murma.

J.Levados centro duomenimis, dauguma Rusijos gyventojų ilgisi valstybinio planavimo ekonomikoje ir sovietinės skirstomosios sistemos.

+370 5 2058525

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba šeštadienį vienbalsiai nurodė taikyti kelionių draudimą ir sąskaitų įšaldymą Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimui, taip pat – pradėti tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui, kuriuos, kaip manoma, įvykdė Libijos lyderis.

15 narių Tarybos balsavimu, kuris įvyko šeštadienio vakaro posėdyje, taip pat buvo paraginta nedelsiant pradėti taikyti Libijai ginklų embargą.

Taryba vėl pareikalavo tuojau pat nutraukti smurtą, kuris, pasak jos, buvo kurstomas “iš paties aukščiausio” Libijos lyderių lygio. JT nurodo, kad Libijoje per išpuolius, dėl kurių kaltinami M.Kadhafi šalininkai, žuvo daugiau kaip tūkstantis žmonių.

Kelionių draudimas ir sąskaitų įšaldymas, numatyti 1970-ojoje rezoliucijoje, taikomi 68 metų M.Kadhafi, keturiems jo sūnums ir dukteriai Aishai (Aišai), aukščiausiems gynybos ir žvalgybos pareigūnams, kaltinamiems prisidėjus prie kraujo liejimo.

16 pavardžių, esančių sankcijų sąraše, per derybas buvo atrinktos iš pradinių 22. Diplomatai sakė, kad tokio žingsnio tikslas buvo paskatinti aukštus režimo pareigūnus atsisukti prieš M.Kadhafi.

Dėl kraujo liejimo Libijoje buvo kreiptasi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, nes, pasak JT Saugumo Tarybos, “plačiai paplitę ir sisteminiai išpuoliai prieš civilius gyventojus, šiuo metu vykstantys (Libijoje), gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui”.

Pagal naująją rezoliuciją, bet koks ginklų pardavimas Libijai privalo būti tučtuojau nutrauktas. Rezoliucijoje Libija taip pat raginama įsileisti humanitarinius krovinius ir saugoti užsieniečius.

Tūkstančiai demonstrantų šeštadienį dalyvavo eitynėse sostinėje Manamoje, reikalaudami, kad atsistatydintų valdantysis sunitų režimas, ir didindami spaudimą vyriausybei, praėjus parai po demonstracijos, kurioje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.

Vėliavomis mojuojantys demonstrantai skandavo “Atsistatydink, Hamadai!” ir “Šalin Hamadą” protestuodami prieš karalių Hamadą bin Isą al Khalifą (Hamadą bin Isą Chalifą) Perlų aikštėje, kuri yra nuo vasario 14 dienos vykstančių neramumų pagrindinis židinys.

“Žmonės nori nuversti režimą”, šaukė demonstrantai, eidami link vieno didelio plento ir užtverdami kelią eismui.

Manamos Perlų aikštė virto šimtų palapinių miesteliu, kuriame kasdien budi protestuotojai.

Oficialios opozicijos jėgos iki šiol tiesiogiai nereikalavo pakeisti režimą, tik ragino imtis svarbių reformų – įvesti premjero rinkimus ir sukurti “tikrą” konstitucinę monarchiją.

Praėjusią savaitę septyni žmonės žuvo per policijos reidą prieš demonstrantus, protestuojančius prieš sunitų al Khalifos dinastiją, jau apie 200 metų vadovaujančią šiai šaliai, kurioje dauguma gyventojų yra šiitai.

Baltarusijos pareigūnai ketvirtadienį pateiks kaltinimus dėl riaušių kurstymo penktam opozicijos lyderiui, kuris neseniai vykusiuose prezidento rinkimuose buvo šalies vadovo Aleksandro Lukašenkos varžovas.

Rinkimus pralaimėjusiam kandidatui Aleksejui Michalevičiui kaltinimai tikriausiai bus pateikti ketvirtadienį, jo advokatas Olegas Agejevas sakė naujienų agentūrai AFP. Keturių kitų kandidatų teisininkai trečiadienį sakė, kad kaltinimai jiems jau pateikti.

“Kaltinimai dėl masinių neramumų organizavimo buvo paskelbti Vladimirui Nekliajevui”, – nurodė jo advokatė Tamara Fidorenko.

V.Nekliajevas dar prieš masinę protesto demonstraciją, vykusią po ginčijamų rinkimų, buvo smarkiai sumuštas ir išvežtas į ligoninę.

Tokie patys kaltinimai buvo pateikti kandidatams Andrejui Sanikovui, Nikolajui Statkevičiui ir Vitalijui Rymaševskiui, jų advokatai sakė AFP.

Visi penki suimti kandidatai laikomi kalėjime, kurį kontroliuoja Baltarusijos valstybės saugumo tarnyba KGB. Taip pat pradėtas tyrimas dėl kitų dviejų kandidatų – Grigorijaus Kostusevo ir Dmitrijaus Uso – veiklos; jiems uždrausta išvykti iš šalies.

Vyriausybės vykdomame ikiteisminiame tyrime iš viso 26 asmenys įtariami “masinių neramumų” organizavimu Minske gruodžio 19 dieną, kai dešimtys tūkstančių žmonių susirinko vienoje centrinėje aikštėje, protestuodami prieš A.Lukašenkos perrinkimą.

Be septynių buvusių kandidatų, į įtariamųjų sąrašą taip pat įtraukti jų rinkimų kampanijų vadovai, patikėtiniai ir kiti opozicijos aktyvistai.

Jeigu opozicijos atstovų kaltė būtų įrodyta, jiems gresia iki 15 metų laisvės atėmimo.

Nors ir sužeistas, V.Nekliajevas praeitą savaitę buvo paimtas iš ligoninės KGB pareigūnų.

Tuo tarpu trečiadienį jam buvo smarkiai pakilęs kraujospūdis, sakė jo advokatė. “Jeigu ne kameros draugai, jis būtų miręs”, – nurodė teisininkė.

A.Sanikovas ir V.Rymaševskis taip pat nukentėjo, kai buvo sulaikomi.

Milicija Minske išvaikė dešimtis tūkstančių demonstrantų, protestavusių prieš rinkimų rezultatus, taip pat sulaikė daugiau nei 600 žmonių.

Oficialūs rinkimų rezultatai rodo, kad A.Lukašenka laimėjo triuškinama persvara, surinkęs beveik 80 proc. balsų.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas trečiadienį išsakė palaikymą A.Lukašenkos perrinkimui ketvirtai kadencijai, nors jį kritikavo Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybės.

“Nesekiau šių rinkimų, tačiau sprendžiant iš balsavusiųjų skaičiaus, atrodo aišku, kad Baltarusijos žmonių pasirinkimas turėtų būti gerbiamas”, – V.Putino pasisakymą citavo naujienų agentūra “Interfax”.

Tuo tarpu kelios Vakarų šalys pareiškė, kad šie rinkimai buvo suklastoti, taip pat pasmerkė susidorojimą su opozicijos aktyvistais.

Netgi Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas kaimyninės Baltarusijos lyderį pasveikino su pergale tik po savaitės.

Trečiadienio vakarą buvo paleisti apie 300 žmonių, kurių daugumai baigėsi skirtas dešimties dienų arešto terminas.

Kaip praneša Rusijos URM, Baltarusijos tarnybos taip pat paleido vienuolika suimtų Rusijos piliečių. Rusija antradienį buvo iškvietusi Baltarusijos ambasadorių dėl šių asmenų sulaikymo.

A.Lukašenka, Vašingtono anksčiau pramintas paskutiniu Europos diktatoriumi, po rinkimų pažadėjo imtis griežtų priemonių prieš opozicijos protestų organizatorius, perspėdamas, kad jie “užkabino ne tą žmogų”.