Liko dvi savaitės iki „Naujosios dramos akcijos“ pradžios. Jei nespėjote anksčiau jos aplankyti – susiruoškite: tai gali būti paskutinė proga.

Dažniausiai abejonių dėl festivalių tęstinumo prasmės jų rengėjams kyla tuomet, kai renginio biudžetas tampa gėdingai mažas. Teatrologas Audronis Liuga, „Naujosios dramos akcijos“ (NDA) sumanytojas, tvirtina, kad šis atvejis – kitoks: NDA šįmet skirta 90 tūkst. Lt, arba 40 tūkst. Lt daugiau nei pernai. Vis dėlto šis, keturioliktasis, NDA festivalis gali užverti jo istoriją, mat Nacionalinio dramos teatro meno vadovu tapęs teatrologas A.Liuga ketina daugiau laiko skirti šio teatro repertuaro planavimui ir nacionalinės dramaturgijos festivaliui „Versmė“.
„Pateiksiu programą naujam tęstinio finansavimo konkursui, bet neverksiu, jei pasirodys, kad tai nebereikalinga. Gal vietoj šio festivalio atsiras kitas renginys“, – svarsto NDA iniciatorius.

Svajonės ir kompromisai

Atsisveikinti su žiūrovais ketinama pakelta galva. Tiesa, didžiausios pastarųjų metų svajonės – atvežti į Lietuvą Krzysztofo Warlikowskio spektaklį „(A)pollonia“ – NDA vadovui taip ir nepavyko įgyvendinti, mat vienas toks projektas pareikalautų mažiausiai visam festivaliui skiriamo biudžeto. „Manau, kad šis kūrinys – tai vertingiausia, kas Europos teatre buvo sukurta per pastaruosius dešimt metų“, – vertina A.Liuga.
Kadangi nėra pagrindo tikėtis, kad artimiausiu metu teatro festivaliai Lietuvoje smarkiai praturtėtų, o ir erdvių, galinčių kokybiškai priimti tokio mastelio reginį, stokojame, galiausiai nuspręsta rinktis kompromisą: parodyti lietuviams bent jau K.Warlikowskio spektaklio vaizdo įrašą. Jį Vilniuje pristatys su šiuo lenkų režisieriumi bendradarbiaujantis dramaturgas Piotras Gruszczynskis. Matysime ir dokumentinį filmą, įamžinusį šio K.Warlikowskio spektaklio gimimo akimirkas.
Beveik penkias valandas trunkanti “(A)pollonia” – pagal tikrą holokausto metų istoriją sukurtas spektaklis. Mergina, vardu Apolonija, gelbėja žydus, tačiau yra susekama. Jos tėvas galėtų išgelbėti dukterį nuo mirties, tačiau atsisako prisiimti svetimą kaltę. Spektaklio pavadinimas suponuoja nuorodą ir į Lenkijos, kaip valstybės, užimtą poziciją holokausto problemos atžvilgiu.

Pripažinti festivalio atradimai

Šių metų NDA programoje pristatomi prieš dešimtmetį festivalyje dalyvavę kūrėjai: tai latvis Alvis Hermanis, vengras Arpadas Schillingas, norvegas Amundas Sjolie Sveenas. Tuomet jie tebuvo daug žadantys jauni režisieriai, pradedantys savo tarptautinę karjerą. „Įdomu bus pamatyti ir palyginti, kokias vertybes, pozicijas jie gina šiandien“, – pabrėžia A.Liuga.
A.Hermanio vadovaujamas Naujasis Rygos teatras NDA festivalyje rodo spektaklį „Sonia“, sukurtą Tatjanos Tolstajos novelės motyvais ir pelniusį daugybę apdovanojimų. Jis įkūnija vieną pagrindinių A.Hermanio kūrybos credo: „Jei žiūrovas šypsosi, nors tuo pat metu jo akyse ašaros, vadinasi, teatras palietė patį jautriausią dalyką šiame pasaulyje – žmogaus sielą.“
Norvego A.S.Sveeno spektaklis „Norvegijos kelias“ – tai paskaita ir kartu provokacija, vaizduojanti politikus, bandančius kurti tobulą šalies kultūros įvaizdį. Norvegija – turtingiausia pasaulio valstybė, bet ar naftos verslo pinigai gali nulemti jos menininkų kūrybos aukštumas?
Ne kartą festivalyje su savuoju „Kretakor“ teatru viešėjęs vengras A.Schillingas pristatys naujausią projektą – „Krizės trilogiją“, vaizduojančią trijų vienos šeimos narių (vaiko, tėvo ir motinos) istorijas. Matysime dvi trilogijos dalis – filmą „JP.CO.DE“ apie maištingai nusiteikusį paauglį Balašą ir spektaklį „Dvasininkė“, pasakojantį apie jo motiną – garsią aktorę Lillą Gát. Ji išvyksta iš Budapešto ir imasi dramos mokytojos pareigų atokiame kaime, tačiau pastangos dirbti naujoviškai baigiasi katastrofa…
Spektaklis, kuriame šalia profesionalių aktorių vaidina dvidešimt vengrų paauglių iš Rumunijos, Vengrijoje sukėlė aštrias diskusijas apie šiuolaikinio menininko atsakomybę visuomenei ir jos naująją kartą.

„Naujosios dramos akcijos ’12“ svečių programa
Gegužės 15 d. 18 val. Menų spaustuvėje – „Norvegijos kelias“. Projekto autorius A.S.Sveenas (Norvegija). Spektaklis-paskaita anglų kalba
Gegužės 15 d. 20 val. Menų spaustuvėje – „Sonia“. Režisierius A.Hermanis (Latvija). Spektaklis rusų kalba su lietuviškais subtitrais
Gegužės 18 d. 18 val. Nacionaliniame dramos teatre – „JP.CO.DE“. Režisierius Peteris Francsikai (Vengrija). Filmas vengrų kalba su angliškais subtitrais
Gegužės 18 d. 20 val. Nacionaliniame dramos teatre – „Dvasininkė“. Režisierius A.Schillingas (Vengrija). Spektaklis vengrų kalba su lietuviškais subtitrais
Gegužės 21 d. 17 val. Menų spaustuvėje – „(A)pollonia“. Režisierius K.Warlikowskis (Lenkija). Spektaklio lenkų kalba vaizdo įrašas su lietuviškais subtitrais
Gegužės 21 d. 22 val. Menų spaustuvėje – „K.Warlikowski, arba aukojimosi palikimas“. Režisierė Manuelle Blanc (Prancūzija). Dokumentinis filmas lenkų kalba su angliškais subtitrais

Jau ketvirtadienį prasidėsiančio festivalio „Kino pavasaris“ lietuviškoji programa kvies pamatyti net 15 premjerų, kurių autoriai šiandien pristatė savo darbus ir atskleidė jų kūrimo istorijas.

„Šių metų festivaliui atrinkti lietuvių filmai užgriebia ganėtinai rimtas temas, tačiau jos ne liūdina, bet visiškai priešingai – džiugina pozityviu žvilgsniu į gyvenimą ir kasdienius rūpesčius paverčia smagiais išgyvenimais,“ – sako festivalio lietuviškų filmų programos sudarytoja Justė Zavišaitė.

„Kino pavasario“ spaudos konferencijoje savo darbus pristatė režisieriai: Linas Augutis, Mikas Žukauskas, Vytautas Dambrauskas, Albina Griniūtė, Domantė Urmonaitė, Ričardas Marcinkus, Armas Rudaitis, Arūnas Eimulis, Andrius Paškevičius, Giedrius Tamoševičius, Ieva Šakalytė ir Olga Šusteriovė.

Linas Augutis, prisimindamas dokumentinio filmo „Vienintelis, nepakartojamas ir paskutinis“ kūrimą ir bendravimą su Lietuvos kino Maestro Arūnu Žebriūnu pabrėžė, kad svarbiausia, jog legendinis režisierius vis dar kuria. „Sunku prie jo prieiti. Turi prisiimti mokinio vaidmenį, nes jis – mokytojas,“ – apie bedravimą su Lietuvos kino legenda pasakojo režisierius L. Augutis.

Užsienyje kino meno studijas baigusi režisierė Olga Šusteriovė apie savo filmą „Jei ne tu“ kalbėjo: „Atvykau filmuoti, kaip gyvena neįgalūs, niekam nereikalingi asmenys, o radau ten sveikus žmones, kurie moka džiaugtis kasdienybe. Norėjau parodyti jų gyvenimą iš kitos pusės. Ne negalią, o unikalią dviejų draugų, pamilusių tą pačią merginą, istoriją.“

Mikas Žukauskas ir Gintarė Valevičiūtė dokumentinėje juostoje „Dievas sukūrė viską, išskyrus kilimą“ pasakoja apie dvi charizmatiškas ir pozityvumu spinduliuojančias merginas, kasdien susiduriančias su likimo mestu iššūkiu – itin retu Li-Fraumeni (genų mutacijos) sindromu. „Tačiau tai filmas ne apie ligą. Tik baigiant filmuoti gimė mintis pasakoti apie šį sindromą,“ – kalbėjo filmo autoriai. „Pagrindinė idėja buvo parodyti šias charizmatiškas moteris, kurios labai noriai kalbėjo apie save, nes nori paneigti stereotipą, kad sunki liga reiškia mirtį.“

Apie merginą ir jos pasaulį filmą „Aš esu Goda“ sukūręs Armas Rudaitis prisipažino, kad gilinimasis į moters dvasios gelmes tapo tikru iššūkiu ne tik jam, bet ir visai komandai: „Daug dalykų gimė iš anksto neplanuojant, paliekant savieigai ir net montuojant filmą. O moteriškąją prigimtį tyrinėjome su kolegomis net naktimis. Buvo tikrai įdomu panirti į apsimetinėjimo pasaulį. Aš ir pats užsidėjau savotišką kaukę.“

Apie apsimetinėjimą pasakoja ir Giedriaus Tamoševičiaus filmas „Sugrįžtant“. „Čia parodau, kas žmogui nutinka, kai jis nešioja kaukę, veidmainiauja. Filme atskleidžiamos šių procesų pasekmės.“

Jaunosios kartos režisierė Albina Griniūtė, debiutuojanti nuotaikingu trumpametražiu dokumentiniu filmu „Našlaitynas“ apie gyvūnų prieglaudą pasakojo atradusi kitą pasaulį: „Nors filme daug šunų, tai visų pirma filmas apie žmones. Jie visi gyvena kartu. Man svarbu buvo parodyti šį, tarsi apverstą, pasaulį.“

Filmo „1455, 1456“ autorė Domantė Urmonaitė atskleidė, kodėl filmo pasakojimo laikas tarsi apverstas aukštyn kojomis, istorija vaizduojama vis grįžtant į įvykius praeityje. „Taip nutiko, nes  užduotis buvo netradicinis montažo būdas. Tai ir padiktavo istorijos ir veiksmo sudėliojimo tvarką filme.“

Režisierius Andrius Paškevičius filme „Sudie, žiaurus pasauli“ pasakoja apie ligos ir mirties baimę. Kūrėjas prisipažino, kad tai – pusiau autobiografinė istorija. „Susirgau tuo metu, kai sklandė kiaulių gripas ir mane apėmė baimės jausmas. Tik vėliau prisiminiau, kad praeityje, būdamas dar paauglys, išgyvenau daug stipresnę baimę.“

Arūnas Eimulis teigė savo filme „Sublimuojanti metamorfozė“ pasakojantis apie žmones, kurie patys nesupranta, ką daro. Ironiškai atskleidęs menininkų meilės istoriją, režisierius prisipažino turintis įkvėpimo šaltinį: „Yra tų mūzų. Kiekvienas jų turi. Ir mano mūza visada turi pavidalą.“

Filmo „Miela Terese“ autorė Ieva Šakalytė po dešmties metų dirigavimo pasuko kino keliu. Paklausta, ar nebuvo sunku ir keista po tiek metų vienoje, pereiti į kitą sritį, debiutuojanti režisierė teigia dabar diriguojanti filmavimo aikštelei. Filme pasakojama apie vienatvę ir jos poreikį. „Savo filme aš turbūt būčiau Džiugas. Manau, kad vienatvė yra visiems būtina, o kartais – net privaloma.“

Trumpametražių filmų programoje šiemet žiūrovai pamatys net 10 naujų lietuviškų kūrinių, tarp kurių – ir studentų, ir patyrusių režisierių darbai. Keturi jų pirmą kartą dalyvaus festivalyje „Kino pavasaris“ organizuojamoje programoje „Trumpas konkursas“, kur kartu su 13 Rytų ir Centrinės Europos trumpametražių filmų šie lietuvių kūriniai varžysis dėl nugalėtojo titulo, o juos vertins tarptautinė žiuri:

Filmas „Game Over“. Režisierius Ričardas Marcinkus teigė dėkojęs likimui, kad filmuodamas vieną filmą, rado aktorių kitam. „Man iš tiesų pasisekė, kad filmuodamas senelių namuose, atradau tikrai spalvingą asmenybę – Povilą, kuris yra buvęs narkomanas, praleidęs kalėjime beveik tris dešimtmečius. Ne kasdien sutiksi žmogų su tokia patirtimi. Ir filmuoti buvo lengva, nes viskas vyko labai natūraliai, tereikėjo suformuoti užduotį Povilui.“ Taip pat režisierius patikino susirinkusius, kad nė vienas gyvūnėlis filmavimo metu nenukentėjo, mat filme rodomas kačiukas, petekęs į vaikų rankas.

Filmas „Ryba“, pasakojantis epizodą iš gangsterių gyvenimo, primena kovinius filmus. Režisierius  Vytautas Dambrauskas susirinkusiems paaiškino, ką reiškia žodis „ryba“ – tai žodis, kurį ištaria paskutinę domino kaladėlę padėjęs žaidėjas ir nugalėjęs varžovus. „Bent jau pas mus, Šeškinės rajone taip daroma,“ – smagiai apie filmo kūrimą pasakojo jo kūrėjas. „Įprasta, kad gangsteriai žaidžia kortomis, bet pamaniau, kodėl jie negali žaisti domino ar petankės.“

Konkurse taip pat dalyvaus Giedrės Beinoriūtės dokumentinis filmas „Specialistė“ ir Tado Vidmanto „Būtina padaryti“.

Ketvirtus metus iš eilės bus renkamas ir „Geriausias debiutas“. Šiais metais konkurse – net 12 jauniausios kino kartos trumpametražių filmų. Juos vertins nacionalinė žiuri, sudaryta iš kino industrijos profesionalų: režisierių, akademikų ir kino kritikų.

Kaip ir pernai, šiemet „Kino pavasario“ lankytojai galės rinkti žiūroviškiausią lietuvišką filmą. Savo simpatijas ir balsą atiduoti bus galima interneto svetainėje www.kinopavasaris.lt.

„Kino pavasario“ lietuviškoje programoje bus proga išvysti net 19 mūsų šalies bei užsienio publiką sužavėjusių 2011-2012 metų lietuviškų filmų, tokių kaip pilno metražo juostą „Miegančių drugelių tvirtovė“, tautiškumui ir piletiškumui įkvepiantį dokumentinį filmą „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ ir paskutinį kartą didžiajame kino ekrane rodomą “Tadas Blinda. Pradžia” bei daugelį kitų.

Sekmadienį vykusios iškilmingos “Oskarų” teikimo ceremonijos svečius domino ne tik JAV kino meno ir mokslo akademijos prizų laureatai, bet ir kokius apdarus šiai progai pasirinko didžiausio ryškumo Holivudo žvaigždės.

Bene didžiausias vakaro akibrokštas buvo savo ekstravagantiškais apdarais iš kitų paprastai išsiskirianti britų aktorė Helena Bonham Carter (Helena Bonem Karter), pasirinkusi klasikinę juodą suknelę.

“Pamaniau, kad tokia proga būtų gražu pagrindinį dėmesį skirti kinui, o ne madai… Pradedu truputį kompleksuoti dėl savo užpakalio, tai pagalvojau, kad galėčiau jį labiau išryškinti”, – prieš pat 83-iąją “Oskarų” teikimo ceremoniją juokavo “Oskarui” nominuota aktorė, kuriai nepavyko laimėti prizo už antro plano vaidmenį filme “Karaliaus kalba” (The King’s Speech).

Apie nenuspėjamu stiliaus suvokimu pasižyminčią H.Bonham Carter kalbama, kad ką aktorė bedėvėtų, vis tiek tai bus “katastrofa”.

Auksinių gaublių apdovanojimų teikimo ceremonijai ji buvo pasirinkusi skirtingų spalvų, žalios ir raudonos, batelių porą.

Sekmadienį iš po gotiško stiliaus suknelės kartais išlendantys abu bateliai buvo tos pačios spalvos ir netgi derėjo prie neįprastai konservatyvaus apdaro, kurį jo savininkė sakė “susikūrusi su kostiumų modeliuotoja Colleen Atwood (Kolin Atvud)”.

Geriausia aktore už balerinos vaidmenį filme “Juodoji gulbė” (Black Swan) pripažinta Natalie Portman (Natali Portman) buvo pasipuošusi tamsiai violetine, gražiai krentančia, pečius apnuoginančia suknele su “Rodarte” ir “Tiffany” papuošalais. Aktorė sakė, kad puikiai jaučiasi, ką bedėvėtų.

“Dauguma merginų džiaugiasi galėdamos pasipuošti”, – atvirai kalbėjo pastebimai suapvalėjusi kūdikio besilaukianti žvaigždė ir pridūrė, kad jai labai gera “sėdėti namuose su laisvu megztiniu, sudarkytais plaukais ir be jokio makiažo. Tai didžiausia prabanga”.

Ryškiai šviečiančia raudona suknele apsivilkusi Penelope Cruz (Penelopė Kruz) į renginį atvyko įsikibusi į parankę sutuoktiniui, “Oskarui” už geriausią vyrišką vaidmenį nominuotam Javierui Bardemui (Chavjerui Bardemui). Raudona spalva jai tiko, nors tos pačios spalvos “Vera Wang” apdarą buvo pasirinkusi ir pernykštė “Oskaro” laureatė Sandra Bullock (Sandra Balok).

“Šią spalvą pasirinkau todėl, kad ji visada yra linksma, ir raudona patinka mano sūnui”, – sakė S.Bullock, kurios blyškus makiažas ir ryškios lūpos dar sustiprino bendrą efektą.

Nepaprastai puošni ir liekna vakare atrodė Jennifer Hudson (Dženifer Hadson), iškilmėms pasirinkusi ryškią “Versace” suknelę su dirželiu per kaklą, Niel Lane (Nilo Lein) papuošalus ir Jimmy’io Choo (Džimi Šu) rankinę. Aktorei žingsniuojant raudonu kilimu, ilgu suknelės šleifu rūpinosi net trys žmonės.

Į geriausios aktorės apdovanojimą pretendavusi filmo “Vinterio kaulai”(Winters Bone) žvaigždė Jennifer Lawrence (Dženifer Lorens) atvyko pasipuošusi Calvino Kleino (Kalvino Klaino) paprasto kirpimo raudona suknele su petnešėlėmis ir gilia iškirpte nugaroje. Papildomo žavesio suteikė jos lengvai banguojančių veidą gaubiančių šviesių ilgų palaidų plaukų šukuosena.

Ne mažiau populiarūs ceremonijoje buvo ir paskutinėse drabužių mados kolekcijose pastebimi pastelinių tonų drabužiai.

Kate Blanchett (Keit Blanšet) “Oskarams” pasirinko šviesiai alyvinę “Givenchy” mados namų suknelę su žalsvai geltonos ir alyvinės spalvos karoliukais siuvinėta apykakle. Nors jos itin paprasta tiesių šviesių plaukų šukuosena kiek kontrastavo su suknelės puošnumu.

Populiariausios šių metų “Oskarų” teikimo ceremonijos spalvos: sidabrinė, auksinė ir platininė – jas pasirinko stebėtinai daug svečių.

Šviesą atspindinčia aptempta sidabrine Calvino Kleino suknele apsirengusi G.Paltrow spindėjo kaip “Oskaro” statulėlė.

Halle Berry (Heil Beri) taip pat pasirinko aptemptą, nuo kelių platėjančią blyškiai auksinio atspalvio “Marchesa” suknelę, o Hilary Swank (Hilari Svonk) atrodė tiesiog pritrenkiančiai su sidabrine gražiai prie kūno prigludusia “Gucci Premiere” suknele, kurios klostes apačioje puošė stručio plunksnos.

Michelle Williams (Mišel Viljams) taip pat pasirinko jos kūno linijas išryškinančią sidabrinę perlais siuvinėtą “Chanel” suknelę ir iš pažiūros labai nepatogius batelius. Ansamblį nepriekaištingai papildė jos trumpų šviesių plaukų šukuosena ir ryškus akių makiažas.

Elegantiškai atrodė Annette Bening (Anet Bening) su grafito ir sidabro spalvų apdaru, kurį sukūrė Naeemas Khanas (Naimas Chanas), ir milžiniškais smaragdų auskarais, bei Celine Dion (Selin Dion) su lengvo metalinio blizgesio turinčia ilgarankove “Georgio Armani Prive” suknele.

Kaip visada nepriekaištingai stilinga Helen Mirren (Helen Miren) buvo pasipuošusi tamsiai pilka Vivienne’os Westwood (Vivjenos Vestvud) suknele su brangakmeniais puošta sagtimi nugaroje.

Amy Adams (Emi Adams), kaip ir P.Cruz, pasipuošė L’Wren Scott suknele. A.Adams pasirinkimas buvo sėkmingesnis – jai labiau tiko tamsiai mėlynos spalvos karoliukais siuvinėta trumparankovė suknelė be iškirptės, kurią pagyvino smaragdinio pakabuko ir apyrankės komplektas.

P.Cruz buvo pasipuošusi raudona prigludusia karoliukais siuvinėta suknele ir kukliais papuošalais.

Kalbant apie vyriškąją madą, Tomo Fordo eilutę pasirinkęs Colinas Firthas (Kolinas Fertas) nieko nenustebino. “Tomą Fordą” sekmadienį dėvėjo ir Justinas Timberlake’as (Džastinas Timberleikas). Į kino šventę motiną atlydėjęs Russellas Brandas (Raselas Brendas) buvo apsivilkęs tamsiai mėlynos spalvos Marco Jacobso (Marko Džeikobso) eilute, juodais marškiniais ir juodu kaklaraiščiu.

Keithas Urbanas (Kitas Urbanas) šventei pasirinko kukliai prabangią “Pradą”.

Christianas Bale’as (Kristianas Beilas) demonstravo “Dolce and Gabbana”, o Markas Whalbergas (Markas Volbergas) – klasikinį “Armani” smokingą.