Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis Seimo nariams, palaikiusiems birželio 1-ąją parlamento priimtą rezoliuciją dėl padėties Gruzijoje, atsiuntė padėkos laiškus.

“Gruzijos vyriausybės, žmonių ir savo vardu leiskite man nuoširdžiai padėkoti Jums už Jūsų aktyvią, neįkainojamą paramą mano šalies nepriklausomybei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui 2010 metų birželio 1 dieną Lietuvos Seimui priėmus rezoliuciją dėl Gruzijos”, – rašoma laiške, atsiųstame Seimo pirmininkei Irenai Degutienei.

M.Saakašvilio nuomone, toks Seimo sprendimas patvirtina lietuvių ir gruzinų tautų partnerystę bei įsipareigojimą Europos demokratinėms vertybėms, pranešė Seimo pirmininkės sekretoriatas.

“Norėčiau pabrėžti, kad jūsų tvirta ir ryžtinga pozicija rodo tikrą draugystę ir lojalumą mūsų tautai bei mūsų tautų partnerystę, pagarbą tarptautinės teisės ir normų principams bei tikrosioms Europos demokratinėms vertybėms, taip pat pabrėžia aiškų nusistatymą, kad XXI amžiaus tarptautinė bendruomenė niekada nesusitaikys su suverenios valstybės okupacija ir etninio valymo padarinių įteisinimu”, – rašo Gruzijos prezidentas.

M.Saakašvilis pažymėjo, kad Seimo nariai labai padėjo inicijuoti procesą, kad “Gruzijos neatskiriamų teritorijų atplėšimas būtų oficialiai pripažintas okupacija, o veiksmai prieš vietinius gyventojus – etniniu valymu, nes šis procesas duoda precedentą tarptautinei bendruomenei tęsti darbą”.

Seimas, kaip minėta, rezoliuciją, kuria pripažįstamas Gruzijos teritorijos, kurios dalimi yra Abchazija bei Pietų Osetija, vientisumas, o esą besitęsiantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimas Gruzijos teritorijoje bei marionetinių režimų veikla Abchazijoje ir Pietų Osetijoje vertinama kaip atitinkamų Gruzijos teritorijos dalių neteisėta okupacija, buvo priimta birželio 1-ąją..

“Atkuriant taiką ir saugumą Rusijos ir Gruzijos konflikto zonoje turi būti vadovaujamasi šiais svarbiausiais principais: Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš okupuotų Gruzijos teritorijos dalių, okupuotoje Gruzijos teritorijoje veikiančių pseudovalstybinių marionetinių darinių nepripažinimas, jėgos ir kitokios prievartos nenaudojimas, saugus pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų grįžimas į namus, Gruzijos jurisdikcijos atkūrimas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje”, – rašoma rezoliucijoje.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) taryba šeštadienį priėmė rezoliuciją, kuria nepritaria naujų mokesčių įvedimui.

Rezoliucija LiCS pareiškė palaikanti Vyriausybės pastangas taupyti valstybės valdymo išlaidas bei siekius subalansuoti valstybės finansus, tačiau nepritarianti siūlymams didinti bet kokius valstybės ar socialinius mokesčius, nesutinkanti su siūlymais įvesti nekilnojamojo turto, automobilių ar bet kokius kitus naujus mokesčius.

Kaip praneša LiCS, rezoliucija siūloma Vyriausybei didesnį dėmesį skirti ne naujų mokesčių įvedimui, o ekonomikos gaivinimui, verslo skatinimui, darbo vietų kūrimui, biurokratinės naštos verslui ir gyventojams mažinimui, e-paslaugų plėtrai, investicijų paieškai bei inovacijų ir naujų technologijų diegimui.

Partijos taryba taip pat apsvarstė 2011 metų Savivaldybių tarybų rinkimų programos metmenis, rinkimų štabo struktūrą ir veiklos planus.

LiCS deklaruoja siekius rinkimus laimėti 35-iose savivaldybėse, 20-yje iš jų dalyvauti koalicijose ir deleguoti apie 10 merų.

2007 metų Savivaldybių tarybų rinkimuose LiCS iškovojo 182 mandatus ir pagal gautų mandatų skaičių tarp rinkimuose dalyvavusių partijų užėmė trečią vietą, pagal rinkėjų balsų skaičių – ketvirtoje.

Seimas, smerkdamas visas agresijos formas, įskaitant ginkluotą užpuolimą ir įsiveržimą į kitos valstybės teritoriją, kitos valstybės teritorijos bombardavimą, jos okupaciją ir aneksiją, priėmė Seimo rezoliuciją „Dėl situacijos Gruzijoje“. Už tai, kad ši rezoliucija būtų priimta be pataisų balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė 23.

Kaip teigiama rezoliucijoje, Seimas besitęsiantį Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimą Gruzijos teritorijoje bei marionetinių režimų veiklą Abchazijoje ir Pietų Osetijoje vertina kaip atitinkamų Gruzijos teritorijos dalių neteisėtą okupaciją, kuri yra sunkus bendrosios tarptautinės teisės imperatyvinės normos nustatyto tarptautinio įsipareigojimo nenaudoti jėgos ir negrasinti ja pažeidimas.

Rezoliucija pareiškiama, kad atkuriant taiką ir saugumą Rusijos ir Gruzijos konflikto zonoje turi būti vadovaujamasi šiais svarbiausiais principais: Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš okupuotų Gruzijos teritorijos dalių, okupuotoje Gruzijos teritorijoje veikiančių pseudovalstybinių marionetinių darinių nepripažinimas, jėgos ir kitokios prievartos nenaudojimas, saugus pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų grįžimas į namus, Gruzijos jurisdikcijos atkūrimas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, jos konstituciją atitinkančio ir patrauklaus vietos gyventojams autonomijos ir savivaldos modelio įdiegimas šiuose regionuose, demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principų užtikrinimas visoje Gruzijos teritorijoje, platus tarptautinės bendrijos ir tarptautinių organizacijų dalyvavimas remiant šių principų įgyvendinimą.

Priimta rezoliucija taip pat raginama abi konflikto šalis sudaryti sąlygas dialogui, vykdant įsipareigojimus pagal 2008 m. rugpjūčio 12 d. paliaubų susitarimą ir susilaikant nuo veiksmų, eskaluojančių konfliktą bei atitolinančių taikų ir atitinkantį tarptautinę teisę konflikto sprendimą.

Grupės Lietuvos parlamentarų parengta ir Seimui priimti teikiama rezoliucija dėl padėties Gruzijoje šiai šaliai yra labai svarbi, tvirtina Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis.

“Ši rezoliucija mums yra labai svarbi. Ši rezoliucija – tai patvirtinimas, pripažinimas tarptautiniu lygiu dviejų faktų – teritorijų okupavimo ir etninio valymo. Nacionaliniu mastu tai oficialiai vyksta pirmą kartą ir dėl to tai labai svarbu”, – antradienį per spaudos konferenciją sakė ambasadorius.

Antradienį Seime planuojama pateikti rezoliucijos projektą, kuriame akcentuojamas Gruzijos teritorinis vientisumas, o Rusija raginama iš Gruzijos teritorijos išvesti savo karius.

Anot diplomato, iki šiol apie tai kalbėta tik Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos trijose rezoliucijose, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) valstybių vadovų trijuose viršūnių susitikimuose, Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

“Todėl labai svarbu, kad ši diskusija pereitų į atskirų valstybių arba nacionalinį lygį, – sakė G.Kerdikošvilis. – Kol dar negalime realiai pakeisti situacijos okupuotose teritorijose, labai svarbu, kad būtų visiškas juridinis aiškumas: kad Gruzijoje esantys rusų kariai nėra turistai, kad iš tikrųjų vyko etninis valymas ir kad tai yra nusikaltimas žmogiškumui, ką nustatė Europos Sąjungos iniciatyva vykdytas tyrimas.”

Vienas iš rezoliucijos autorių konservatorius Mantas Adomėnas teigė, kad pagrindinis šio dokumento siekis – pademonstruoti solidarumą su Gruzija.

“Mes prisimename okupuotos Lietuvos situaciją, kai nepripažinimo politika, vykdoma Vakarų valstybių, buvo nepaprastai svarbi mūsų kovos siekiui ir teikė pasitikėjimo rezistencijai. Lygiai taip pat dabar svarbu gruzinų tautai parodyti solidarumą, kad jų siekiai yra teisėti, ir išvesti juos iš izoliacijos jausmo, kuris gali susidaryti žiūrint į Europos Parlamento dokumentus, labai svarbu atkurti pasitikėjimą, kuris būtinas, kad Gruzijoje toliau vyktų demokratinės ir su integracijai į Vakarus reikalingos reformos”, – tvirtino parlamentaras.

Pasak M.Adomėno, pagrindinis principas, kuriuo remiasi rezoliucija – kad iš neteisingumo teisė nekyla, kad “neteisėta okupacija negali tapti pagrindu tolesniems Europos žemėlapio kaitaliojimams ir teritorijų dalyboms”.

Konservatorius priminė, kad šį dokumentą Seime ketinta svarstyti daugiau nei prieš savaitę, bet tuomet tikintis Rusijos premjero Vladimiro Putino vizito Vilniuje, jis išbrauktas iš plenarinių posėdžių darbotvarkės.

“V.Putinas neatvažiavo, Seimas gali grįžti prie įsipareigojimų, kuriuos buvo anksčiau prisiėmęs ir kurie 76 Seimo narių parašais buvo įtraukti į ankstesnę Seimo darbotvarkę. Geriau vėliau negu niekada”, – kalbėjo parlamentaras.

Rezoliucijos projekte siūloma paraginti Rusiją išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš Gruzijos teritorijos.

Besitęsiantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimas Gruzijos teritorijoje bei “marionetinių režimų” veikla Abchazijoje ir Pietų Osetijoje dokumente vertinama kaip atitinkamų Gruzijos teritorijos dalių neteisėta okupacija.

Lietuvos Seimas savo ruožtu turėtų paskelbti pripažįstantis Gruzijos teritorijos, kurios dalimi yra Abchazijos autonominės respublikos ir Pietų Osetijos autonominio vieneto teritorija, vientisumą.

Rusija yra paskelbusi pripažįstanti šių respublikų nepriklausomybę, nors likusi tarptautinė bendrija ir toliau jas laiko Gruzijos dalimi.

“Atkuriant taiką ir saugumą Rusijos ir Gruzijos konflikto zonoje turi būti vadovaujamasi šiais svarbiausiais principais: Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš okupuotų Gruzijos teritorijos dalių, okupuotoje Gruzijos teritorijoje veikiančių pseudovalstybinių marionetinių darinių nepripažinimas, jėgos ir kitokios prievartos nenaudojimas, saugus pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų grįžimas į namus, Gruzijos jurisdikcijos atkūrimas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje”, – rašoma rezoliucijos projekte.

Pagal projektą, Lietuvos Seimas paragintų abi konflikto šalis sudaryti sąlygas dialogui vykdant įsipareigojimus pagal 2008 metų rugpjūčio 12 dienos paliaubų susitarimą ir susilaikyti nuo veiksmų, eskaluojančių konfliktą bei atitolinančių taikų ir atitinkantį tarptautinę teisę konflikto sprendimą.

Lietuvos prezidentei ir Vyriausybei siūloma “vadovautis šios rezoliucijos principais sprendžiant užsienio politikos klausimus ir ją vykdant, taip pat siekti, kad šie principai būtų įgyvendinami formuojant ir vykdant Europos Sąjungos bendrąją užsienio politiką, sprendžiant tarptautinio saugumo ir žmogaus teisių klausimus Jungtinėse Tautose, NATO, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje, Europos Taryboje ir kitose tarptautinėse organizacijose”.

Ketvirtadienį planavę svarstyti Seimo rezoliuciją dėl situacijos Gruzijoje, Lietuvos parlamentarai persigalvojo. Projektas, kuriuo Maskva būtų paraginta išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš Gruzijos teritorijos, išbrauktas iš darbotvarkės ir atidėtas neapibrėžtam laikui.

Vienas iš dokumento iniciatorių konservatorius Mantas Adomėnas įsitikinęs, kad taip pasielgta, nenorint suteikti preteksto Rusijos premjerui Vladimirui Putinui neatvykti į Vilnių.

V.Putinas pakviestas į birželio pradžioje Lietuvos sostinėje rengiamą Baltijos jūros valstybių viršūnių susitikimą.

“Matyt, nenorima suteikti preteksto V.Putinui neatvykti į Lietuvą”, – BNS sakė M.Adomėnas.

Oficialiai rezoliucijos projektas iš posėdžio darbotvarkės išbrauktas dėl per didelio krūvio. Seimo vicepirmininkas Česlovas Stankevičius pareiškė, kad ketvirtadienio darbotvarkė yra perkrauta, todėl tą klausimą reikėtų nukelti į kurį nors kitą plenarinį posėdį.

Neoficialiomis žiniomis, Gruziją remiančios rezoliucijos projekto svarstymą atidėti po Baltijos jūros valstybių viršūnių susitikimo prašė premjeras Andrius Kubilius ir užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Premjero patarėjas Virgis Valentinavičius neigė tai. “Kiek man žinoma, premjeras jokių panašių nurodymų nedavė”, – BNS ketvirtadienį sakė jis.

Beje, trečiadienį susitikusi su Gruzijos užsienio reikalų ministru Grigoliu Vašadze Seimo pirmininkė Irena Degutienė jam žadėjo, kad rezoliucija ketvirtadienį bus svarstoma.

“Gruziją remiančios rezoliucijos pateikimas yra numatytas rytojaus Seimo darbotvarkėje. Siūlysiu, kad šis klausimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka ir jau rytoj mūsų bičiulius gruzinus remianti rezoliucija būtų priimta. Tikiu, kad Seimas ryžtingai pritars šiam dokumentu ir jis taps Lietuvos Seimo dovana Gruzijai Nepriklausomybės dienos proga”, – trečiadienį kalbėjo I.Degutienė.

M.Adomėno teigimu, rezoliucija būtų solidarumo su Gruzija aktas. Jis įsitikinęs, kad šis dokumentas nepablogintų Lietuvos ir Rusijos santykių.

“Lietuvos pozicija Gruzijos atžvilgiu Rusijai yra seniai žinoma. Šis konkretus veiksmas jokios realios įtakos neturės, tik gali tapti pretekstu tam tikriems žodiniams fejerverkams. Manau, kad sprendimai dėl atvykimo ar neatvykimo jau priimti, ir dėl šios rezoliucijos jie nebus pakeisti”, – tvirtino parlamentaras.

Tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas pabrėžė, kad rezoliucija būtų pasiektas savotiškas minimumas. “Kiekviena valstybė pagal tarptautinę teisę privalo nepripažinti neteisėtų situacijų. Ši rezoliucija labai aiškiai tai konstatuoja, – teigė jis. – Kalbant apie santykius su Rusija, santykiai su bet kuria valstybe turi būti tarptautinės teisės ir teisingumo principais. Ši rezoliucija, manyčiau, kaip tik pasitarnauja konstruktyvių santykių su Rusija tolesniam konstravimui.”

Rezoliucijos projekte, kurį parėmė 76 parlamentarai, siūloma paraginti Rusiją išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš Gruzijos teritorijos.

Besitęsiantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimas Gruzijos teritorijoje bei “marionetinių režimų” veikla Abchazijoje ir Pietų Osetijoje dokumente vertinama kaip atitinkamų Gruzijos teritorijos dalių neteisėta okupacija.

Lietuvos Seimas savo ruožtu turėtų paskelbti pripažįstantis Gruzijos teritorijos, kurios dalimi yra Abchazijos autonominės respublikos ir Pietų Osetijos autonominio vieneto teritorija, vientisumą.

Rusija yra paskelbusi pripažįstanti šių respublikų nepriklausomybę, nors likusi tarptautinė bendrija ir toliau jas laiko Gruzijos dalimi.

“Atkuriant taiką ir saugumą Rusijos ir Gruzijos konflikto zonoje turi būti vadovaujamasi šiais svarbiausiais principais: Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš okupuotų Gruzijos teritorijos dalių, okupuotoje Gruzijos teritorijoje veikiančių pseudovalstybinių marionetinių darinių nepripažinimas, jėgos ir kitokios prievartos nenaudojimas, saugus pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų grįžimas į namus, Gruzijos jurisdikcijos atkūrimas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje”, – rašoma rezoliucijos projekte.

Pagal projektą, Lietuvos Seimas paragintų abi konflikto šalis sudaryti sąlygas dialogui vykdant įsipareigojimus pagal 2008 metų rugpjūčio 12 dienos paliaubų susitarimą ir susilaikyti nuo veiksmų, eskaluojančių konfliktą bei atitolinančių taikų ir atitinkantį tarptautinę teisę konflikto sprendimą.

Lietuvos prezidentei ir Vyriausybei siūloma “vadovautis šios rezoliucijos principais sprendžiant užsienio politikos klausimus ir ją vykdant, taip pat siekti, kad šie principai būtų įgyvendinami formuojant ir vykdant Europos Sąjungos bendrąją užsienio politiką, sprendžiant tarptautinio saugumo ir žmogaus teisių klausimus Jungtinėse Tautose, NATO, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje, Europos Taryboje ir kitose tarptautinėse organizacijose”.