JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas) ketvirtadienį, jog margai Libijos sukilėlių armijai labiausiai reikalingi ne ginklai, o apmokymas kautis su šalies lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pajėgomis, tačiau šią užduotį turėtų atlikti kitos šalys.

JAV įstatymų leidėjams reiškiant susirūpinimą, kad ginkluota intervencija Libijoje gali atvesti į aklavietę, R.Gatesas ir aukšto rango Pentagono pareigūnas Mike’as Mullenas (Maikas Malenas) sakė, kad NATO vadovaujamų pajėgų antskrydžiai sudavė skaudų smūgį M.Kadhafi pajėgoms, tačiau dar jų nepalaužė.

R.Gatesas pabrėžė, kad šios karinės misijos tikslas nėra nuversti M.Kadhafi, tačiau prognozavo, kad ekonominis ir politinis spaudimas, taip pat Libijos žmonės, o ne antskrydžiai, galiausiai privers lyderį atsisakyti valdžios.

Prasčiau ginkluotoms sukilėlių pajėgoms traukiantis nuo M.Kadhafi pajėgų puolimo, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės dabar svarsto, ar būtų galima paremti kovotojus ginklais arba suteikti kitokią pagalbą, sakė R.Gatesas.

Pentagono vadovas aiškino, kad sukilėlių pajėgas yra “padrikos” ir improvizuotos, kurios gauna ginklų iš užimtų režimo armijos karinių sandėlių, tačiau jiems labai stinga kariškių vadovavimo.

“Iš tikrųjų jiems reikalingi mokymai, vadovavimas, kontrolė ir tam tikra nuosekli organizacija”, – R.Gatesas sakė JAV Atstovų Rūmų ginkluotųjų tarnybų komitetui.

Jis pridūrė, kad siekiant apmokyti sukilėlius “turi būti siunčiami instruktoriai, taip pat sudėtingesni ginklai, siekiant juos apmokyti naudotis šiais ginklais”.

Tačiau R.Gatesas pabrėžė, kad JAV vaidmuo šioje kampanijoje yra ribotas ir kad kitos šalys galėtų bei turėtų imtis sukilėlių mokymų bei teikti jiems pagalbą, užuot patikėjus šią užduoti perkrautai JAV kariuomenei.

“Tiesą sakant, juos mokyti ir teikti pagalbą gali daugelis šalių”, – aiškino Pentagono vadovas.

R.Gatesas kampaniją Libijoje visą laiką vertino atsargiai, tačiau neaišku, ar jo komentarai atspindi Baltųjų rūmų poziciją. Pastarieji nurodė tebesvarstantys, ar galima apginkluoti sukilėlius.

M.Mullenas sakė, kad Libijos opoziciją galėtų apmokyti ir apginkluoti arabų šalys.

Tikslių žinių apie sukilėlių pajėgų struktūrą iki šiol sunku gauti, o JAV vyriausybė yra gavusi informacijos tik apie kai kuriuos Libijos rytinę dalį kontroliuojančių kovotojų lyderius, nurodė R.Gatesas.

“Iš tiesų nedaug apie žinome apie šią, mano nuomone, labai padriką, neorganizuotą opoziciją prieš Kadhafi”, – pridūrė jis.

Pentagono vadovas nesureikšmino galimo tarptautinio teroristų tinklo “al Qaeda” poveikio sukilėlių vadams, sakydamas, jog mažai tikėtina, kad ekstremistai “užgrobs” Libijos opoziciją.

R.Gatesas anksčiau buvo Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius ir praeito amžiaus 9-ame dešimtmetyje vadovavo pastangoms apginkluoti Afganistano kovotojus, kurie priešinosi įsiveržusioms Sovietų Sąjungos pajėgoms. Tačiau gynybos sekretorius atsisakė komentuoti CŽV veiklą Libijoje.

JAV Ginkluotųjų pajėgų štabų vadų tarybos pirmininkas M.Mullenas tame pačiame posėdyje sakė, kad per tartpautinės koalicijos bombardavimus buvo likviduota 20-25 proc. M.Kadhafi pajėgų, tačiau “tai nereiškia, kad jis netrukus bus palaužtas kariniu atžvilgiu”.

M.Kadhafi armija, kuri turi tankų ir kitų sunkiųjų ginklų, tebėra gerokai pranašesnė už sukilėlius, nurodė M.Mullenas, pabrėžęs, kad jėgų santykis yra “dešimt prieš vieną” režimo naudai.

Skeptiškai nusiteikę įstatymų leidėjai sakė esantys susirūpinę dėl galimos neaiškios šio karo pabaigos. Jie skundėsi, kad Baltieji rūmai nepasitarė su jais prieš pradėdami šią kampaniją, taip pat reiškė nerimą, jog Libijos lyderis gali likti valdžioje, kai padėtis aprims.

“Aš tiesiog neįžvelgiu, kuo visa tai baigsis”, – sakė senatorė Susan Collins (Siuzan Kolins).

R.Gatesas pažadėjo, kad NATO perėmus vadovavimą šiai kampanijai, JAV kariškių indėlis artimiausiomis dienomis “reikšmingai sumažės”, taip pat sakė, kad “amerikiečių (karių) batų sausumoje nebus”.