3 klausimai apie „valstiečių“ skandalą ir reitingus politologei, MRU Politikos mokslų instituto lektorei Rimai Urbonaitei

– Per savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją Seime paliko du nariai: dėl skandalo mandato atsisakiusi jos pirmininko pavaduoja Greta Kildišienė ir Bronislovas Matelis. Ar gali būti, kad „valstiečiai“ neteks daugiau narių?

– Tai priklausys nuo pirmininko Ramūno Karbauskio elgesio, kokią taktiką jis pasirinks – ar sudėlios visus taškus ir užbaigs istoriją, sukėlusią skandalą, ar rodys, kad yra teisus, o jo veiksmai nekvestionuojami. Juk dar liko neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, dar neišgirdome atsakymo, ar R.Karbauskis situaciją dėl automobilio nuomos laiko etiškai teisinga, kaip suprantu, jo dar nėra ir partijos viduje.

Kol kas matyti, kad problemų esama tiek frakcijos viduje, tiek visuomenėje, kurią priešina susiklosčiusi situacija. Paradoksalu, žurnalistai neva yra kalti dėl G.Kildišienės atsistatydinimo, bet ne jie atvedė G.Kildišienės mamą už rankos į Agrokoncerną pasirašyti sutarties.

Taigi norėtųsi ramaus taškų ant „i“ sudėliojimo, šios istorijos pabaigos ir rimtų darbų. Tad elgiantis klaidingai frakciją galima ir toliau truputį skaidyti, bet elgiantis išmintingai galima pasiekti priešingą rezultatą, kuris būtų naudingas ir efektyvus, kad įsivyrautų stabilumas ir susikaupimas darbui.

– „Valstiečių“ reitingai smuktelėjo dar iki skandalo pradžios. Kas tai galėjo lemti?

– Ir pagal visuomenės apklausas, ir pagal bendras vyraujančias tendencijas galima pastebėti, kad rinkėjai kol kas mato aiškią skirtį tarp Seimo ir LVŽS frakcijos bei tarp Vyriausybės, kuriai vadovauja Saulius Skvernelis, ir vadinamojo nepartinių žmonių kabineto. Nuomonės apklausa prasidėjo dar kelios dienos iki skandalo, o paskui jau buvo pats skandalo pikas, kai emocijos buvo įkaitusios iki maksimumo, todėl, natūralu, žmonių reakcija atsispindėjo reitinge. Dalis žmonių pamatė, kad ne viskas yra taip, kaip žadėta. Be to, dalies rinkėjų, kurie yra kritiški, negalėjo nepaveikti faktas, kad kai kurie LVŽS, atėjusios padėti būtent skurstantiems, nariai demonstruoja visai kitą, 80 proc. gyventojų nepasiekiamą gyvenimo būdą ir dar nelabai gali paaiškinti, iš kur jam gauna pinigų.

Taigi natūralu, kad buvo „valstiečių“ krytis, bet buvo ir „medaus mėnuo“, jiems buvo suteiktas labai didelis pasitikėjimo kreditas, kuris ir pakėlė LVŽS reitingus į Lietuvoje neregėtas aukštumas. Reitingas galėjo kristi natūraliai, galėjo prisidėti ir skandalas, todėl reikia palaukti, kol atslūgs emocijos.

– Smunkant LVŽS ir jos lyderio R.Karbauskio reitingams pasitikėjimas premjeru S.Skverneliu kilo. Ar galima prognozuoti, kad ilgainiui įvyks LVŽS pasidalijimas?

– Daug kas tarsi mato potencialų konfliktą tarp R.Karbauskio ir S.Skvernelio, tačiau kol tandemo bendrystė naudinga abiem, konflikto nebus. Kitaip tariant, jei vienas iš jų turėtų konkretų planą, kad kitas jam nebereikalingas, dirva konfliktui atsirastų. Dabar akivaizdu, jog situacija buvo paranki S.Skverneliui, kuris, per skandalą ne kartą pasakęs, kad reikia atskleisti duomenis, kalbėdamas apie perteklines R.Karbauskio emocijas, suspindėjo kaip neutralus arbitras.

Tačiau S.Skvernelis taip pat naudojasi dideliu pasitikėjimo kreditu, kurio ištaškyti nepavyko, nes nebuvo ir realių sprendimų. Manau, kad lakmuso popierėlis bus tai, ką Vyriausybė artimiausiu metu padarys dėl vaikų apsaugos. Kai visuomenė yra pasipiktinusi, S.Skvernelio Vyriausybė turi neblogą šansą priimti sprendimus ir pasakyti, kad gali duoti labai konkrečių rezultatų. Kitose srityse taip pat: jei bus realių judesių su aiškia žinute, reitingas gali laikytis toliau, jei nebus – laukimas baigsis ir visi pradės dairytis, kur gi tie darbai.

"Alfa.lt" nuotr.

3 klausimai politologei,
Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto lektorei Rimai Urbonaitei

– Šį savaitgalį partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT) ir Darbo partija (DP) išsirinko naujus pirmininkus – Remigijų Žemaitaitį ir Živilę Pinskuvienę. Kaip jie galėtų padėti po Seimo rinkimų politiškai jau „palaidotoms“ partijoms?

– Abiem partijoms tai yra laikas, kai jos arba sėkmingai numirs, arba pakils. Žinoma, naujų žmonių atėjimas dar nėra sėkmės garantas. TT pirmininkas buvo renkamas iš vieno kandidato, kuris praktiškai buvo žinomas ir iki rinkimų. Tai rodo visišką lyderystės krizę – partija per tą laiką nesugebėjo užsiauginti galimų politinių lyderių. Tai įvyko dėl to, kad iki šių rinkimų visa partijos veikla dėliojosi aplink vieną figūrą – Rolandą Paksą. Taip, R.Žemaitaitis yra jaunas žmogus, bet partija su savo programa mažai ką gali įkvėpti ir kol kas nerodo galimybių ar prielaidų pakilti.

DP situacija kitokia, nes kandidatų buvo daugiau. Naujoji partijos pirmininkė Ž.Pinskuvienė gali sutvarkyti partiją viduje, ji turi tam potencijos, tai asmenybė, turinti šiek tiek charizmos. Kitas klausimas, ar tai pakeis partijos veidą visuomenėje, ar partija transformuosis, ar bus kaip partijos pirmininkės savivaldybėje, kur yra vienvaldystė ir negalioja demokratinės sampratos. Aš abejoju, ar tai privers partiją keisti savo veidą ir prisikelti, nes kol kas atrodo, kad DP eina žemyn, ir su dideliu pagreičiu. Neužtenka statistiškai turėti daug žmonių – reikia turėti tokių, kurie dirbtų ir suprastų, ką daro.

– Kodėl TT pirmininko rinkimai praėjo ramiai, o DP prarado du lyderius – narystę partijoje sustabdė Valentinas Mazuronis, o Vytautas Gapšys apskritai ją paliko?

– Tai rodo, kad DP turėjo daug ambicijų laimėti Seimo rinkimus, o kai jie pralaimimi, natūraliai pradedama ieškoti kaltų. Kalti dažniausiai lieka lyderiai. Nesakau, kad tai kažkoks chaosas, galbūt tai, kad atsiranda daugiau kandidatų, apskritai yra sveikumo požymis. Natūralu, kad dabar, kai pagrindinis klausimas yra išlikti ar numirti, atsiranda takoskyrų. Tačiau, nors kova ir buvo, matėme, kad kiti du kandidatai irgi nebuvo tie, apie kuriuos galėtume sakyti, jog tai tikri lyderiai ir partijai išauš gražus rytojus. Ž.Pinskuvienė bus tas žmogus, kuris mėgins tas takoskyras naikinti ir imti partiją į vieną kumštį. Tačiau ar tai padės reabilituotis rinkėjų akyse – kitas klausimas.

DP buvo daugiau diskusijų, bet jos vyko jau kurį laiką, po to, kai iš jos pasitraukė Viktoras Uspaskichas, o TT ambicingų žmonių buvo mažai, R.Paksas pasitraukė praktiškai tik dabar, ir net nėra pagrindo, kuris galėtų fragmentuoti partijos pozicijas.

– Problemų su teisėsauga turi V.Gapšys, jos nesvetimos ir Ž.Pinskuvienei. Pirmasis pasitraukė, antroji vadovaus partijai. Ar ši aplinkybė galėtų paveikti DP rinkėjus?

– Rinkėjų atmintis yra trumpa, tačiau jei tie įvykiai bus nuolat eskaluojami arba išlįs naujų faktų, pliusų partijai tai nepridės. Kita vertus, DP rinkėjams turbūt nelabai svarbu moraliniai klausimai – pasižiūrėkime į patį V.Uspaskichą ir tai, kaip jį vertino rinkėjai. Panašų šleifą turi ir TT. Paprastai šios partijos pasirenka nekaltumo strategiją, skelbia, kad jas puola ar nori sužlugdyti, ir kai kuriuos rinkėjus šiuo sąmokslu įtikina. Bet atrodo, kad dabar, kai rinkėjai turi kitų alternatyvų, partija gali paprasčiausiai nesugebėti jų konsoliduoti.

R.Urbonaitė

3 klausimai apie vidines kovas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje politologei Rimai Urbonaitei

– Kas vyksta TS-LKD viduje, kodėl partijos nariai tarsi skyla į dvi stovyklas?

– Akivaizdu, kad partijoje nėra vidinio dialogo, kuris atsispindėtų ir išorinėje TS-LKD komunikacijoje. Skirtingos žinutės leidžia identifikuoti, jog partijoje nėra vienybės, atsirado tam tikri blokai, o partijos lyderis Gabrielius Landsbergis veikiausiai nesugeba konsoliduoti visų partijos narių ir įgyvendinti strategijos, kad partija turėtų vieną stuburą. Dabar matome krikdemiškąjį sparną ir G.Landsbergį, kalbantį apie nuosaikų konservatizmą, kad ir kas tai būtų. Net ideologiškai matome tam tikrus nesutarimus, ką jau kalbėti apie tai, kad pačių partiečių atlikti moksliniai tyrimai rodo jų požiūrių skirtumus. Pavyzdžiui, ekonominėje dimensijoje skirtumas akivaizdus – partijos narių požiūriai išsiskiria praktiškai nuo dešinės iki kairės ir tik bendras vidurkis yra arčiau dešinės.

Takoskyrų partijoje atsiranda daugiau, nei buvo iki šiol, o tai – natūrali dermė vystytis konfliktui, juolab kad situacija įtempta. Jei konservatoriai būtų laimėję rinkimus, galbūt tokio virsmo, tokių batalijų nematytume, nes nugalėtojų niekas neteisia. Dabar G.Landsbergis šiek tiek piktinasi, kad nėra palaikymo, kad kiekvienas pradėjo kovoti už save, nors anksčiau tokios diskusijos nebuvo. Bet juk diskusijos nebuvo tada, kai matėme konservatorių kilimą. Gal pasitikėjimo kreditas, kuris G.Landsbergiui buvo duotas labai dideliu avansu, vis dėlto nebuvo pateisintas.

Dabar konservatoriams reikėtų susėsti, užsidaryti, pasitraukti iš viešosios erdvės ir kalbėtis partijos viduje, nes dialogo per feisbuką, televiziją ar radiją su partiečiais palaikyti negali. Partijai reikia sutarti modelį, kurio ji laikysis, ir tada siųsti atitinkamas žinutes rinkėjams.

– Gal G.Landsbergis turėjo prisiimti atsakomybę dėl rinkimų rezultatų, derybų dėl koalicijos?

– Jis bent šiek tiek sakė, kad prisiima atsakomybę, tačiau kyla klausimas, ar jo žodžiai sutampa su veiksmais. Veiksmuose yra daug emocijų. G.Landsbergis neturėjo vizijos, kas bus, jei rinkimai susiklostys kitaip, o politikai turi turėti planą B, jei reikia – ir planą C. Manau, jog G.Landsbergis su tuo nesusitvarkė, jis iš tiesų manė, kad TS-LKD bus tie, kurie ves koaliciją. Staiga prieš pat antrąjį turą situacija kardinaliai pasikeitė, ir pamatėme, kad debatuose, kuriuose Ramūnas Karbauskis kalbėjosi ne su G.Landsbergiu, bet su rinkėjais, TS-LKD lyderis sutriko. Galbūt tai lėmė patirties trūkumas, per daug emocijų. Be to, jis nesugebėjo sutelkti partiečių, kurie teiktų jam paramą, rato. Normalaus vidinio dialogo nebuvo, todėl jo situacija pradėjo

klibėti.

Pats G.Landsbergis dabar kalba apie tai, kad jau prasideda partijos pirmininko rinkimai, kurie vyks gegužę. Akivaizdu, kad esama abejonių ir jo atsakomybė nėra matoma veiksmais, jis dar nesugebėjo tuo įtikinti savo partijos narių.

– Kokie gali būti skilimo scenarijai?

– Sunku pasakyti, bet manau, kad tokie dariniai taip lengvai neskyla. Juolab neturime pakankamai informacijos apie tai, kas iš tiesų vyksta partijoje, galime matyti tik tam tikrus išorinius požymius. Gali būti, kad „nutekės“ keli ryškesni asmenys, bet tai nereiškia, kad gali įvykti visiškas skilimas. Abejoju ar „atskylantis“ krikdemų

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA