Shutterstock

Dar prieš metus 34-erių Ruslanas R. planavo vestuves, jautėsi mylintis ir mylimas, kupinas vilčių. Tačiau nuotakos suknelę prisimatavusi jo mylimoji, likus porai savaičių iki vestuvių, užmerkė akis amžino poilsio. „Sustojo širdis“, – iki šiol slogiai žodžius renka programuotoju dirbantis vyras. Netekęs dvejais metais jaunesnės sužadėtinės Ruslanas prarado susidomėjimą gyvenimu – atsiribojo nuo draugų, užmetė pomėgius.

Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

„Tėvai mirę, daugiau artimųjų neturiu, ko galiu tikėtis iš ateities būdamas vienas kaip pirštas? Neturiu jėgų, negaliu užmigti naktimis, nejaučiu prasmės“, – nepakeldamas akių apie sutrikusį socialinį gyvenimą kalba vyras.

Ruslanas neslepia ne kartą svarstęs ir apie pasitraukimą iš gyvenimo. „O kam aš toks?“, – be užuolankų dėsto jau metus su širdgėla nesusigyvenantis vyras.

Depresija ir alkoholis

Ruslanui diagnozuota depresija. Pas gydytoją jį lydi buvusios sužadėtinės motina, bet naudos iš to maža – išrašytus antidepresantus Ruslanas maišo su alkoholiu. Kalbėti apie savo problemas jis, kaip ir daugelis kitų sergančiųjų depresija, vengia. Savo ligą vyras slepia, nes nemano, kad bus suprastas, taip pat bijo prarasti darbą.

Pastaruoju metu sergančių depresija žmonių Lietuvoje pagausėjo dukart. Net 164 tūkst. lietuvių gydėsi dėl psichikos sveikatos sutrikimų. Depresija sukelia dėmesio, atminties ir nuotaikos sutrikimų, didina nuovargį, nerimą, pažeidžia širdies ir kraujagyslių sistemą. Ši liga pakerta darbingiausio amžiaus žmones, ypač 18–45 metų moteris.

Eurobarometras skelbia, kad antidepresantus per pastaruosius kelerius metus vartojo 7 proc. europiečių, o Lietuvoje šis rodiklis viršijo europinį ir siekė net 11 proc. Šiek tiek daugiau antidepresantų už lietuvius vartoja tik portugalai. 2001 m. depresija sergančių žmonių skaičius tūkstančiui lietuvių buvo 9,8, 2005 m. – 10,6, 2010 m. –14,4, o 2014 m. – 16,2.

Prognozuojama, kad jau po 15 metų depresija taps didžiausią ekonominę naštą sukeliančia liga pasaulyje.

„Depresija yra dažniausiai Lietuvoje pasitaikantis psichinės sveikatos sutrikimas“, – konstatuoja ne vienus metus depresiją tyrinėjanti ir gydanti psichodinaminės krypties psichoterapeutė dr. Rima Viliūnienė.

Išskirti vieno veiksnio, dėl kurio žmonės serga depresija, nepavyktų. Paprastai tai nutinka sukritus keletui nepalankių aplinkybių. Tarkim, žmogus neteko būsto, darbo, artimojo, susidūrė su priešiška aplinka, o gali dar prisidėti ir genetinis paveldimumas, biocheminiai ar hormoniniai organizmo pokyčiai. Susirgti depresija skatina ir sumaterialėjimas, vis greitėjantis gyvenimo tempas.

Psichiatrai sutaria, kad labai svarbu laiku diagnozuoti šią ligą ir pasiūlyti tinkamiausią jos gydymo būdą.

Kaip pasireiškia depresija?

„Depresija susirgęs žmogus užsiima saviėda ir net savigriova – jis tarsi rausia vis gilesnę duobę klaidingai mąstydamas, koncentruodamasis ne į išeičių, o į kliūčių ir pasiteisinimų ieškojimą. Geriausiu atveju šie sutrikimai sutrikdo įprastą gyvenimą, o blogiausiu – asmenybę pražudo“, – pasakoja psichologas, psichoterapeutas Zenonas Streikus.

Graso dvasios ir kūno negalavimais

Depresija pasireiškia motyvacijos stoka, pesimizmu ar sprendimų priėmimo baime.

„Elgesys, kai susiriečiama į gemalo būseną ir laukiama pagerėjimo pačiam savo gyvenime nieko nekeičiant, veda prie pakitusio elgesio ir besikaupiančių problemų“, – aiškina Z.Streikus.

Gydytojas cituoja amerikiečių psichologo M.Seligmano žodžius, kad žmogui pavojingiausias yra išmoktas bejėgiškumas ir įtikėjimas, jog nuo jo niekas nepriklauso.

„Savo praktikoje dažniausiai sutinku žmonių, kurių depresiškumas sietinas su asmenybės reakcija į gyvenimo iššūkius. Jų vis daugėjant tiek profesinėje, tiek asmeninėje veikloje nuotaikos ir depresijos sutrikimai pasireiškia kaip nesėkmingas asmenybės psichikos tvarkymasis su iššūkiais, nepakankamas atsparumas stresui“, – dėsto R.Viliūnienė.

Lietuva medikamentiniam psichinių ligų gydymui kasmet skiria įspūdingas sumas. 2011 m. – 4,69 mln., 2012 – 5 mln., 5,6 mln., 2013 m. – 5,38 mln. eurų, bet akivaizdu, kad jų nepakanka, nes psichoterapija lieka už ligonių kasų apmokėjimo ribų: jei pacientas turi pinigų, jis gali tai nusipirkti, jei ne – lieka vienas su liga ir piliulėmis.

Pasidomėjus, kiek trunka depresijos gydymas, R.Viliūnienė mini, kad vartoti antidepresantus tenka skirtingai, tačiau jau po dviejų savaičių savijauta gerėja. Svarbiausia – nesustoti pusiaukelėje ir tęsti gydymą: tikrasis sveikimas ateina po keleto mėnesių, kai kada ir po metų.

Tačiau kas laukia depresija sirgusio žmogaus?

Psichoterapeutas Z.Streikus pripažįsta, kad vaistai nekeičia asmenybės brandos, gebėjimo tvarkytis su iššūkiais ar stresu, taigi, jei grįžtama prie ankstesnio gyvenimo, o aplinkoje lieka veiksnių, paskatinusių šią ligą, galima atkristi.

Gydytojo teigimu, geru depresijos gydymo modeliu galima laikyti tokį, kai medikamentinis gydymas derinamas su psichoterapiniu (juo siekiama ne vien simptominio pagerėjimo). Sušvelninus depresijos simptomus ir sustiprinus gyvenimo kontrolės jausmą, savo tapatumo įtvirtinimą, žmogui tampa lengviau tvarkytis su mintimis ir jausmais, jis geba atsipalaiduoti, taigi susigrąžina į gyvenimą ramybę.

Šiuo atveju itin svarbi artimųjų parama ir globa. Z.Streikaus nuomone, būtent jie turėtų paskatinti sergantįjį daugiau laiko ir jėgų skirti savo savijautai gerinti: po gydymo vaistais pasitelkti psichoterapiją ir fizinį aktyvumą.

Klinikiniai duomenys patvirtina, kad taikant kompleksines gydymo priemones pagerėja fizinė sergančiojo savijauta ir atsparumas stresui. Išmokęs interpretuoti savo nelaimes, nesėkmes, rasdamas pozityviąją bet kokios situacijos pusę žmogus tampa savo draugu nelaimėje. O tai – vienas didžiausių gyvenimo sėkmės garantų.

Sergančiojo geismas slopsta

Kai kurių antidepresantų vartojimas daliai pacientų sukelia šalutinių poveikių – paspartėja širdies plakimas, sutrinka miegas, seksualinė funkcija. Individualios psichologijos analitikas, psichiatras ir seksologas Viktoras Šapurovas pasakoja, kad per jo darbo praktiką yra pasitaikę atvejų, kai antidepresantai sukėlė ir seksualinio pobūdžio sutrikimų. Dažniausiai jie pasireikšdavo moterims dingusiu noru mylėtis. „Daliai pacientų apie tai kalbėti pernelyg nepatogu, bet ryžtis atvirumui reikėtų“, – sako trečią dešimtmetį panašius atvejus gydantis medikas.

Jo teigimu, šalutinės reakcijos ankstesniais metais būdavo dažnesnės, o šiandien naudojami antidepresantai (naujos kartos) retai kada trikdo seksualinę individo funkciją (labiau veikia dopamino, noradrenalino sistemą, tai reiškia, kad veikia psichinę, o ne fizinę sergančiojo būklę).

Taigi net ir sergant depresija seksualinė sveikata išlieka svarbi paciento gyvenimo dalis. Svarbu žinoti, kad nors depresija ir slopina žmogaus geismą, tinkamas gydymas padeda šią funkciją atkurti.

„Klaidinga manyti, kad lytinis potraukis nuo antidepresantų mažėja (jį mažina depresija, o antidepresantai atstato). Galbūt gali prireikti daugiau laiko, kad moteris susijaudintų ir patirtų orgazmą. Kur kas dažniau tenka girdėti, kad lytinis aktas pailgėja vyrams“, – daug kam rūpimus, tačiau garsiai neištariamus klausimus gvildena seksologas.

Paprašytas detalizuoti, kada gydymas antidepresantais būtinas, V.Šapurovas išskiria depresijos simptomus: liūdną nuotaiką, nerimą, nemigą, dėmesio stoką, oro trūkumą, prarastą gyvenimo džiaugsmą. „Depresijos atveju pirmiausia gelbėjame sergančiojo gyvybę (didėja savižudybės tikimybė), padedame atkurti darbingumą, ir tik tuomet, jei vaistai netinka, koreguojame jų vartojimą“, – sako seksologas.

Kaip nepalyginti efektyvesnio gydymo pavyzdį jis pateikia JAV, Didžiąją Britaniją, Suomiją. Supratusios, kad gydymas vien tik antidepresantais neefektyvus, šios šalys pasuko kompleksinio gydymo keliu, kuomet pasitelkiami ir antidepresantai, ir psichoterapija. O Lietuva trypčioja toje pat vietoje.

Akivaizdu, kad koją kiša ne lėšų trūkumas. Jei būtų ši priežastis, jų trūktų ir kitiems gydymo metodams medicinoje bei psichiatrijoje. Lietuvos sveikatos apsaugos sistema diskriminuoja psichoterapiją ir kitus mokslo žiniomis pagrįstus psichologinės pagalbos metodus. Tai sisteminė Lietuvos sveikatos politikos problema.

Maža to, lietuvius į depresijos liūną klampina ir jų būdas: kantrumas ir ryžto gerinti savo savijautą trūkumas.

V.Šapurovas kaip pavyzdį pateikia netinkantį darbą ar gyvenimo partnerį: „Pakaktų apie nerimą keliančias problemas pasikalbėti ir rasti abi puses tenkinančią išeitį, bet žmonės mieliau atsitveria tylos ir nebendravimo siena. Taigi, užuot sau padėjęs, žmogus save alina, o aplinkiniai nė neįtaria, kas jį slegia.“

Z.Streikus dėl pastarąjį dešimtmetį visuomenėje išaugusios nervinės įtampos linkęs kaltinti žmogaus kraujyje padidėjusį streso hormonų, katecholaminų kiekį: „Jei individas nuolat įsitempęs, įsivaizduokite, kaip alinamos jo gyvybinės funkcijos. Į aplinkinius nuolat lygiuodamasis ir save su jais lygindamas žmogus sukelia sau vidinį nerimą, išsenka.“

Keisti susiklosčiusią situaciją V.Šapurovas siūlo lėtinant gyvenimo tempą ir daugiau judant. Suomija, skyrusi tam pakankamai dėmesio, ne tik sumažino savižudybių ir depresijos paplitimą, bet ir tapo kur kas sveikesnė.

Kaip pakeisti rusišką požiūrį?

„Lietuvos psichiatrijoje per penkis sovietų okupacijos dešimtmečius įsitvirtino Maskvos psichiatrijos mokykla. Jos atstovai iki šiol tebelemia Lietuvos sveikatos sistemos vadovų sprendimus šioje srityje. Dėl to psichologiniai gydymo metodai yra blokuojami, jų plėtrai ar kompensavimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kuriamos dirbtinės kliūtys“, – tokius psichinės sveikatos stabdžius vardija Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docentas Dainius Pūras.

Būtent dėl pasipriešinimo šiuolaikiniams principams daugiau kaip šimtas psichikos sveikatos centrų neturi pajėgų teikti kokybiškų paslaugų – jų pagalba prasideda ir baigiasi vaistų išrašinėjimu.

„Sunku pasakyti, kodėl ministerijos vadovai remiasi psichiatrų, kurių pozicija neatitinka modernių psichikos sveikatos politikos principų, patarimais. Sveikatos politikams tenka visa atsakomybė už tai, kad Lietuvos psichikos sveikatos paslaugų infrastruktūra šiuo metu yra be galo atsilikusi“, – konstatuoja vaikų psichiatras, svarstantis, kad prie šio apgailėtino reiškinio galėjo prisidėti ir neskaidrūs procesai Lietuvos sveikatos apsaugos srityje.

Kaip kitaip paaiškinti, kodėl iki šiol neatsižvelgiama į mokslininkų rekomendacijas, todėl net nesunkios depresijos formos gydomos vaistais? „Jei antidepresantai skiriami tada, kai jų nereikėtų skirti, pvz., esant lengvai depresijai, tai galima traktuoti kaip rimtus teisės į sveikatą pažeidimus“, – apibendrina D.Pūras, primenantis, jog kaskart reiktų kalbėti apie individualizuotą depresijos gydymą. Taigi Ruslano R. ligos istorija šiuo atveju klostysis visai kitaip nei ligonių, depresija sergančių, bet nevartojančių alkoholio.