"Shutterstock" nuotr.

Dovaidas PABIRŽIS

Paskutinėmis pavasario sesijos dienomis Seime netrūko aistrų. Įtemptos diskusijos virė ne tik per sudėtingą ir varginančią naujojo Darbo kodekso priėmimo procedūrą, dirbtinio apvaisinimo įstatymo svarstymą (abu juos atmetė Prezidentė), bet ir dėl elementarių sąvokų.

Kas yra šeima? Tokį klausimą iškėlė įvairių par­­tijų parlamentarai, užsimoję šiuo pa­aiškinimu papildyti pagrindinį valstybės do­kumentą ir už konstitucinės apsaugos ri­bų pa­likti nesusituokusius žmones. Po pirmojo svars­­tymo Seimo nariai pritarė Konstitucijos pa­­taisai, pagal kurią šeima apibrėžiama per san­­tuoką bei tėvystę ir motinystę.

Konstitucijos 38 straipsnyje iki šiol nurodoma, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pa­grin­das, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinys­­tę, tėvystę ir vaikystę, santuoka yra sudaroma laisvu vyro ir moters susitarimu, valstybė re­gistruoja santuoką, gimimą ir mirtį, bet pripažįs­ta ir bažnytinės santuokos registraciją bei kad sutuoktinių teisės šeimoje yra lygios. Taip pat šiam straipsnyje nurodomos tėvų ir vaikų pa­reigos. Tačiau pagrindiniame šalies įstatyme nė­ra tiksliai apibrėžta, kas yra šeima.

Sukilo dėl Konstitucinio Teismo sprendimo

Diskusija dėl šio klausimo kilo dar 2008-ai­siais, kai Seimas patvirtino Valstybinę šeimos po­­­litikos koncepciją, kurioje teigiama, kad šei­ma yra sutuoktiniai, vaikai ir įvaikiai. Ka­dangi pa­gal šią koncepciją turėjo būti formuojami bū­­simi teisės aktai, tuomet kreiptasi į Kons­ti­tu­cinį Teismą (KT).

2011-aisiais KT paskelbė išaiškinimą, kuriame teigiama, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos institu­to. KT teigimu, santuoka paremtas modelis tu­ri išskirtinę reikšmę visuomenės gyvenime, ta­čiau turi būti saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, įs­kai­tant santuokos nesudariusių vyro ir moters bendrą gyvenimą, kuris grindžiamas „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais“.

Kas nebus įtvirtinama šiuo straipsniu? Tik­rai nebus įtvirtinama prievolė valstybei leisti susituokti tos pačios lyties asmenims.

Būtent šis KT išaiškinimas ir tapo šios pa­taisos, ilgai klaidžiojusios tarp įvairių Sei­mo ko­­mi­tetų, iniciatyvos priežastimi. „Kons­ti­tu­cinis Teis­mas, kišdamasis grubiai į mūsų su­pratimą, mūsų žmogaus, mūsų tautos supratimą, kas yra šeima, pasakė, kad gali būti kitokių kilmių, iš kitų dalykų gali kilti šeima. Tada atsakykime sau – iš kokių? Lieka tiktai vienalytės santuokos ir dar kokios nors išgalvotos kilmės“, – parla­mente kalbėjo konservatorius Rimantas Jo­na­s Dagys, kurio teigimu, Kons­titucijos pataisa su­mažins ir šalies demografines problemas.

Parlamentarai aiškino, kad iš esmės ši nuosta­ta nieko nekeičia, tik užkerta kelią homoseksualių asmenų santuokoms Lietuvoje įteisinti. „Kas nebus įtvirtinama šiuo straipsniu? Tik­rai nebus įtvirtinama prievolė valstybei leisti susituokti tos pačios lyties asmenims. Tikrai to ne­bus“, – pridėjo Vilija Aleknaitė-Ab­ra­mi­kienė.

Minėti ir du šimtai skirtingų šiandien teisės ak­tuose egzistuojančių šeimos apibrėžimų, ir esą ši pataisa nuo šiol įneš aiškumo į šeimos teisę.

Noras pakeisti realybę

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorės ir Lietuvos socialinių tyrimų centro sociologės Aušros Maslauskaitės tei­­­­gimu, tokias iniciatyvas visų pirma skatina įsi­vaizdavimas, kad vienos ar kitos šeimos formos įteisinimas pagrindiniuose šalies įstatymuo­se iš tiesų pakeis šeimų realybę.

Šiandien egzistuojanti šeimos įvairovė yra taip toli pažengusi,kad įstatyminis reguliavimas niekaip neprisidės ir nepagerins šeimų gyvenimo.

„Bet toks tikėjimas yra gana klaidingas, nes jei pasižiūrėsime į šeimos gyvenimą, pokyčius, padėtį, kurią mes turime Lietuvoje, tai suprasime, kad ta šiandien egzistuojanti šeimos įvairovė yra taip toli pažengusi, susijusi su tiek daug sociologinių, demografinių veiksnių, jog iš tiesų tas įstatyminis reguliavimas, pasakant, kad šei­ma sukuriama tik santuokos pagrindu ir per mo­tinystę bei tėvystę, niekaip neprisidės ir nepagerins šeimų gyvenimo“, – įsitikinusi so­ciologė.

Šiandien skyrybomis baigiasi maždaug 60 proc. santuokų, daugėja kartu gyvenančių porų (apie 70 proc. jų vėliau susituokia) ir maždaug penktadalis vaikų gimsta ne santuokoje. Pagal 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymą, daugiau nei 100 tūkst. ūkių yra vieniši tėvai, auginantys bent vieną vaiką iki 18 metų amžiaus. So­cio­lo­giniai tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė žmonių kartu gyvenančius, bet nesusituokusius as­menis laiko šeima.

Akivaizdu, kad tai viena iš elektorato mobilizavimo priemonių.

„Kai kalbame apie šeimų skurdą, pajamų ne­lygybę, tai toks įstatymas yra neįgalus ir nie­ko nepakeis, nors tai yra svarbiausia. Ar ne­vertėtų šią daugybę energijos ir pastangų nu­kreipti į konkrečių problemų sprendimą? Ci­vili­nia­me kodekse numatytas partnerystės institutas iki šiol neveikia, ką jau kalbėti apie įvairių pa­slaugų šeimoms prieinamumą. Tik­riausiai to­kie klausimai yra mažiau rezonansiniai viešojoje erdvėje ir neduoda tiek politinių dividendų. Akivaizdu, kad tai viena iš elektorato mobilizavimo priemonių“, – teigia A.Mas­­lauskaitė.

Pasak sociologės, nėra jokių mokslinių duomenų, patvirtinančių, kad tokios ar panašios teisinės priemonės galėtų sumažinti skyrybų, padidinti gimstamumą ir pagerinti bendrą valstybės demografinę padėtį. Prie­­šingai, kur kas daugiau tyrimų rodo, kad subalansuota parama šeimai, adek­­­vati šeimų poreikiams ir orientuota į paslaugų plėtrą, turi kur kas didesnės įtakos demografiniam portretui.

Pataisa diskriminuojanti?

Mykolo Romerio universiteto profesorės, Advokatų kontoros „Za­­biela, Zabielaitė ir part­neriai“ advokatės Ingos Kudinavičiūtės-Mi­chailovienės teigimu, jeigu to­kia Kons­ti­tucijos pataisa išvys dienos šviesą, tikėtina, kad ji turės įtakos ir kitiems teisės aktams, o galimų šeimos kūrimo pagrindų, kurie laikytini šeimos atsiradimo kriterijais, akcentavimas gali būti vertinamas kontraversiškai.

„Įvairiuose įstatymuose turime daug skirtingų šeimos apibrėžimų ir tos sąvokos suformuluotos atsižvelgiant į reguliuojamų teisinių santykių rūšies ir turinio specifiką, todėl jeigu kalbame, pa­vyz­džiui, apie socialinę apsaugą, šeimos narių skaičius gali būti gerokai platesnis. Jeigu kalbame apie kitus reguliuojamus santykius, tar­­kime, paveldėjimo, ten nerasime žo­džio „part­neris“ ar „sugyventinis“ – šeimos su­vo­ki­mas yra branduolinis. Bet kokiu atveju pa­sek­mių bus, reikės peržiūrėti kitus teisės aktus. Šeima yra gyvas, dinamiškas procesas: ji susikuria, plečiasi, gana dažnai išyra, laikui bėgant kinta jos kompozicija – šeimą palieka suaugę vaikai, išsiskyrę šeimos nariai vėl sukuria šeimas, sutuoktinis miršta ir kt. Visi šie procesai nėra pavaldūs teisei, tačiau šeimos teisinių santykių dalyviams sukuria tam tikras teises ir pareigas“, – aiškina teisininkė.

Kita vertus, nesusituokę asmenys ir šiandien neturi tokios pat teisinės apsaugos, pavyzdžiui, pagal galiojančius teisės aktus sugyventiniai neprivalo vienas kito išlaikyti ir pan. Nors sugyventinio institutas Civiliniame kodekse numatytas dar nuo 2001-ųjų, iki šiol nėra šių nuostatų įgyvendinimo mechanizmo, todėl de fakto asmenų santykių reguliavimui yra taikomi kiti Civilinio kodekso straipsniai bei jų ginčai, pavyzdžiui turto padalinimas, atitinkamai yra interpretuojami ir teismų praktikoje.

Pasak I.Kudinavičiūtės-Michailovienės, kai ku­rios sritys, pavyzdžiui, vaikų išlaikymas, pašalpų jiems skyrimas, ne­sikeis, nes čia jokių diskriminacinių elementų nėra – santuokoje ir ne santuokoje gimusių vai­kų teisės yra identiškos. Tačiau vertinant šeimą tik per santuokos prizmę, tikėtina, kad neaiškumų iškiltų su globoti paimtais vaikais – tai nėra įvaikinimas, o ir kraujo ryšio tarp tėvų ir vaikų nėra.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas Seime pateikė ir daugiau galimų teisinių pasekmių. Pa­vyzdžiui, nuostata, draudžianti versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ir kitus artimus giminaičius. Po tokio šeimos apibrėžimo kartu gyvenantys, bet nesusituokę žmonės privalės tai daryti. Arba Konstitucijos straipsnis, skelbiantis, kad valstybė globoja ir aprūpina einant karo tarnybą žuvusių ar mirusių ka­rių šeimas, – ši apsauga nesusituokusiems ne­bus taikoma.

„Manyčiau, kad ši pataisa gali įvelti daugiau neaiškumo, nes esame Europos Sąjungos narė ir viršvalstybinių teismų praktikos išvengti ne­ga­lėsime. Savo valios primesti jie negali, bet tam tikrų niuansų gali kilti ir kai ką gali tek­ti adap­tuoti. Negalime surašyti visų gyvenimo realijų ir manyti, kad niekas nekinta. Klau­­­simas ir ar tai yra labai savalaikis dalykas. Ką mes ban­­dome apsaugoti? Jei šeimos instituto likimą, drįsčiau abejoti, nes Lietuva yra tarp pirmaujančiųjų pa­­gal santuokų skaičių. Suprantu, kad yra noras įvesti teisinio aiškumo, bet šis pokytis gali sukelti tik daugiau sumaišties. Ta­čiau kol ne­turėsime konkretaus ginčo, šimtu pro­centų sakyti, kad bus vienaip ar kitaip, ne­ga­lima“, – tvirtina I.Ku­dinavičiūtė-Mi­chai­lo­vie­nė.

Pokomunistinių valstybių bruožas

Svarstymai apie šeimos sąvoką, sampratą ir reikšmę nėra naujiena pokomunistinėse Rytų ir Vidurio Europos valstybėse. Vengrija 2013-ai­siais priėmė tarptautinės bendruomenės ar­šiai kritikuotas konstitucines pataisas, tarp ku­rių buvo ir teiginys, kad pirmenybė valstybėje turi buvo suteikta tradiciniams šeimos santykiams, o santuoka ir tėvų bei vaikų santykiai yra tradicinės šeimos pagrindas.

Panašios diskusijos dažnai netyla ir kaimyninėje Lenkijoje, kur kairiosios politinės jėgos šiuo metu labai nepopuliarios, o Ka­talikų bažny­­čios įtaka politikoje yra didelė. Šiandien Len­­­kijos kons­titucijos 18 straipsnis sako, kad san­­­tuoka – vyro ir moters sąjunga, ir šei­­ma, tė­vys­­tė bei motinystė yra sau­­gomos valstybės. Kas konkrečiai yra šei­ma, pagrindiniame ša­lies do­ku­mente nenurodoma. Nuo tarpukario lai­kų iš esmės nekeista, o tik pil­dyta Latvijos kon­stitucija taip pat teigia, kad valstybė saugo ir re­mia santuoką – sąjungą tarp vyro ir mo­ters, šeimą, tėvų ir vaikų teises.

Tuo tarpu Vokietijos konstitucijoje šeima mi­­nima tik kartą („santuoka ir šeima yra saugo­ma valstybės“), bet kur kas detaliau išskiriamos vaikų teisės. Estijos konstitucijoje taip pat ak­centuojama tik būtinybė saugoti šeimą, ta­čiau nėra tiks­liai apibrėžiama, kas tai yra.

Šiose šalyse vertybe laikomas pats šeimos gy­venimas, o ne sąvokos ir jų reikšmės.