3 klausimai apie žiemos   atostogas kelionių organizatoriui Rimvydui Širvinskui-Makaliui

– Kokios žiemos kelionės yra populiarios, ar keičiasi žiemos atostogų kryptys?

– Žmonės jau daug pakeliavo, todėl, pavyzdžiui, vykstančiųjų slidinėti jau nebedomina Lenkijos, Čekijos ar Slovakijos kurortai, kurie anksčiau buvo populiarūs. Žmonės ieško įdomesnių krypčių ir renkasi, tarkime, Ukrainos slidinėjimo kurortą Bukovelį, Gruzijos kalnus ar net Turkiją, kuri ieško būdų, kaip pritraukti keliautojų ir žiemą.

O norintieji žiemos atostogas praleisti šiltuosiuose kraštuose, anksčiau vykdavę kur nors arčiau, pavyzdžiui, į Kanarų salas ar Egiptą, dabar taip pat renkasi tolimesnius kraštus – Jungtinius Arabų Emyratus, Indiją, Tailandą, Vietnamą, Malaiziją. Sakyčiau, dabar 25 proc. visų užklausų yra būtent dėl tolimų krypčių, anksčiau to tikrai nebuvo.

– Ar tai reiškia, kad kelionės svetur, ne tik į egzotiškus kraštus, yra prieinamesnės, įperkamesnės?

– Tikrai taip, nuo 2015 m. kelionės atpigo maždaug 12 proc., tolimesnių krypčių lėktuvų bilietai – apie 10 proc. Tai galėjo lemti padidėjusi konkurencija, atsirado daugiau vežėjų. Be to, pastebėjau, kad žmonės jau linkę mokėti daugiau už geresnę kokybę. Pavyzdžiui, paskelbiame kelių kainų atostogų Turkijoje pasiūlymą – 150, 300 ir 500 eurų vertės. Praktiškai niekas nebesirenka atostogų už 150 eurų, žmonės paskaičiuoja, kad sumokėję pigiai gyvens tik paprastuose apartamentuose, kitkuo turės pasirūpinti patys, o jei mokės šiek tiek brangiau, gaus ir maitinimą, o dar brangiau – iš viso nereikės niekuo rūpintis. Žmonės išmoko lyginti ir pasirinkti, kas jiems patogiau, todėl yra pasiryžę mokėti daugiau už kokybiškas paslaugas.

Žiemą taip pat apsimoka keliauti į Europos didmiesčius. Vasarą Paryžiuje, Barselonoje, Romoje, Londone ir kitur būna daug turistų, bilietus į muziejus reikia pirkti iš anksto, eilės prie jų – didelės ir t.t. Todėl siūlau ten keliauti žiemą, kai atpinga skrydžiai, viešbučiai, kavinės irgi taiko nuolaidas, be to, vietinių žmonių yra daugiau nei turistų, todėl gali įsijausti į jų gyvenimą. Už 150 eurų savaitgaliui galima nuskristi į kokį nors Europos miestą, o už 100 eurų – kur nors aplink, pavyzdžiui, Kopenhagą, Švediją, tačiau ten brangiau kainuos pragyvenimas.

– Ar slidinėjimas užsienyje – brangi pramoga? Kaip galima sutaupyti?

– Pradinis slidininko krepšelis yra maždaug 500–600 eurų. Į jį įskaičiuoti kelionės bilietai, apgyvendinimas, tačiau neturintieji nuosavos slidinėjimo įrangos turi ją nuomotis, taip pat įsigyti slidininko pasą. Aktyvi žiemos kelionė, slidinėjimas kalnuose, negali būti pigi – tai pramoga, už kurią reikia mokėti daugiau.

Tiesa, nauja slidininkų kryptis yra Andora, kur paskutinę minutę galima paslidinėti už 300 eurų, tačiau slidininkai labai retai kelionę planuoja paskutinę minutę, nes jiems reikia pasiruošti, pasiimti atostogų, žmonės nenori rizikuoti, tad tokias keliones perka iš anksto.

Norintieji paslidinėti, bet neišleisti daug pinigų, gali vykti į Latviją, Siguldą, ar rinktis vietines trasas Lietuvoje.

Aktyvaus laisvalaikio kelionės, ne vien tik slidinėjimas, apskritai populiarėja. Daugeliui jau nepatinka gulėti ir nieko neveikti kur nors Egipte, be to, vis tiek dažniausiai tenka atsakinėti į darbo laiškus, o kalnuose, kur šalta, telefono nesinorės išsitraukti – geriau slidinėti ir mėgautis gražiausiais vaizdais.

Trys klausimai kelionių organizatoriui Rimvydui Širvinskui-Makaliui.

– Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, šiemet Turkijos kurortuose atostogauti pigiau negu Palangoje. Kas lemia tokius kainų skirtumus?

– Mane patį pradeda gąsdinti poilsio Lietuvoje kainos. Lietuva – viena tų retų valstybių, kurių gyventojams savo šalyje atostogauti yra brangiau negu užsienyje. O juk logika diktuoja, kad turėtų būti priešingai.

Lietuva – viena tų retų valstybių, kurių gyventojams savo šalyje atostogauti yra brangiau negu užsienyje.

Šiuo konkrečiu atveju lyginau kainas ne sezono metu – gegužės pabaigos. Palangoje septynios nakvynės trijų žvaigždučių viešbutyje su kukliais pusryčiais kainuotų apie 175 eurus. Pridėkime dar 40 eurų kelionei iš Kauno ar Vilniaus iki pajūrio ir atgal. Taip pat kainuos pietūs (dairantis akcijų, galima pavalgyti už 3–4 eurus, bet vidutiniškai pietūs Palangoje kainuoja 7–9 eurus). Tarkime, kad vakarieniausite kukliau, bet galbūt norėsite taurės vyno. Žodžiu, šiek tiek sau leidžiant, savaitė Palangoje kainuotų mažiausiai 315 eurų. Ir tai – be jokių pramogų, koncertų, procedūrų.

Atrodo, kad jie planuoja ne mažinti kainas, o toliau jas didinti.

Dabar pažiūrėkime, kas siūloma Turkijoje. Gegužės pabaigoje ir net birželio pradžioje galima rasti pasiūlymą už 285 eurus praleisti septynias naktis puikiame penkių žvaigždučių viešbutyje „viskas įskaičiuota“. Į kainą įeina lėktuvo bilietai, kelionė nuo oro uosto iki viešbučio ir atgal, papildomas bagažas. Ir nė vieno papildomo cento už maistą ir gėrimus. Be to, tokio lygio viešbutyje kas vakarą vyksta įvairūs renginiai – koncertai, užsiėmimai vaikams, spektakliai.

Jokiu būdu nesiūlau rinktis užsienio vietoj Lietuvos, nes norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių poilsiautų čia, tačiau kainos mane stebina.

BFL/A.Vanagės nuotr.

– Kainas, kelionių kryptis sekate nuolat. Kokios kelionių tendencijos ryškėja pastaraisiais metais?

– Poilsis užsienyje pinga, o Lietuvoje – brangsta. Nuo balandžio pradėjome siūlyti poilsį Lietuvoje, tačiau tik keli viešbučiai mūsų klientams sutiko pasiū­lyti nuolaidų. Visi kiti aiškina, kad yra užpildyti, o klientų jiems netrūksta net žiemą. Atrodo, kad jie planuoja ne mažinti kainas, o toliau jas didinti. Matyt, jei būčiau viešbučių verslo atstovas, elgčiausi taip pat, bet kaip klientui man tokia tendencija nepatinka. Žinoma, Lietuvos viešbučių paslaugos – tikrai labai aukštos kokybės, jie pasiruošę išpildyti kiekvieną kliento norą, tačiau kainų požiūriu lankstumo nepastebiu.

Dar viena tendencija – vėl populiarėja kelionės autobusais. Kol tokios kelionės buvo brangios, jas buvo visiškai išstūmusios kelionės pigius skrydžius siūlančiomis avialinijomis.

– Kokios dabar populiariausios lietuvių kelionių kryptys?

– Labai populiarus kelionių autobusu maršrutas yra Praha–Viena–Budapeštas, daug lietuvių vyksta į Latviją, Lenkiją, Slovakiją. Daugėja ir besirenkančiųjų egzotines keliones lėktuvu.

Net išleistuvėms moksleiviai nebenori banalių užstalės „balių“ – vietoj jų vis dažniau renkasi kelionę autobusu.

Matyt, arba lietuviai jau išvažinėjo visas įprastas didžiųjų kelionių organizatorių siūlomas šalis, arba turi daugiau pinigų ir gali sau leisti tolimesnius kraštus. Tarp jų labai populiarios Šri Lanka, Maldyvai, taip pat – JAV, ypač dėl to, kad viena Skandinavijos skrydžių bendrovė pasiūlė skrydžius iš Oslo, Kopenhagos ir Stokholmo į JAV ir atgal vos už 300 eurų.

Apskritai lietuviai keliauja vis daugiau. Net išleistuvėms moksleiviai nebenori banalių užstalės „balių“ – vietoj jų vis dažniau renkasi kelionę autobusu.