Atrodo, jog demokratiniu būdu atimti valdžią iš tautos kontrolės išsprūdusių partijų, visuomenė neturi jokių galimybių. Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) taip pat nepritaria prievartai ir pasisako prieš gyventojų maištus, masines riaušes ar revoliucijas.

Tačiau LSDS gali tautai pasiūlyti du rinkimų į Seimą scenarijus, kurie, palankiai susiklosčius aplinkybėms, leistų šaliai sugrįžti prie tikrosios, o ne valdomos, demokratijos jau 2012 metais. Abiem atvejais būtina tautos valia, nes politinę sistemą siūloma reformuoti rinkimų būdu sutramdant valdžios partijas.

Pirmasis scenarijus: Visuomenei inicijavus, nevyriausybinės organizacijos sukuria Tautos atstovybę, apibrėžiant tokio veiksmo tikslą – „Už Lietuvos ateitį“. Atstovybė paruošia artimiausių 4 metų Seimo kadencijos politinių partijų įsipareigojimų programą, kuri atspindėtų tautos lūkesčius ir kurią pasirašytų rinkimuose dalyvaujančios politinės jėgos, norinčios turėti tautos paramą. Tai būtų savotiškas tautos ir politinių partijų Nacionalinis susitarimas. Tautos atstovybė kvies rinkėjus balsuoti tik už tas politines partijas, kurios pasirašys susitarimą, pasižadėdamos tautai įvykdyti šiame susitarime išvardintas reformas.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga mano, jog toks kelias dar suteikia šansą taikiu būdu išgelbėti valstybę. LSDS nuomone, tokio lygio Nacionalinio susitarimo reikia ne ekonominei krizei įveikti, kaip siūlo valdantieji konservatoriai, o žymiai rimtesniam dalykui – politinės sistemos atnaujinimui ir stabilumo šalyje išsaugojimui. Tai lemtų pasitikėjimo politinėmis jėgomis augimą tautos akyse, sudarytų sąlygas teigiamiems pokyčiams ne tik politinėje, bet ir kitose valstybės gyvenimo srityse. Pasirašyti Nacionalinį susitarimą būtų kviečiamos ne vien seiminės, kaip įprasta iki šiol, o visos, Teisingumo ministerijoje registruotos ir dalyvaujančios politikoje partijos. Esminė sąlyga pasirašant susitarimą – valdžioje esančių partijų įsipareigojimas sudaryti lygias galimybes dalyvauti rinkimuose visoms politinėms jėgoms. Čia taip pat atsirastų gera proga politinei sistemai atsikratyti nuo šlamšto: panaikinti partijas – vaiduoklius, nes šalies politiniame gyvenime realiai dalyvauja iki 12 politinių partijų.

Į Nacionalinį partijų susitarimą su tauta galėtų būti įtraukti tokie punktai, nurodant įvykdymo terminus, pavyzdžiui:

• Surengti tautos referendumą dėl Konstitucijos papildymo, įrašant nuostatą, kad visų politinių jėgų tikslas Lietuvoje – Gerovės valstybės sukūrimas (skandinavų šalių pavyzdžiu).
• Siekti glaudesnių santykių su Šiaurės Europos šalimis, vykdyti glaudesnę šalies politinę, ekonominę bei socialinę integraciją su Šiaurės Europos šalimis, siekti narystės Šiaurės Europos Taryboje.
• Partijų pažadas per metus įteisinti griežtą, laikmečio sąlygas atitinkantį Politikų veiklos etikos kodeksą, numatantį griežčiausias sankcijas politikams Seime – nuo Seimo nario įgaliojimų sustabdymo iki atšaukimo iš Seimo nario pareigų, o politiniams perbėgėliams leisti dalyvauti rinkimuose tik po kelių darbo naujoje partijoje metų.
• Siekiant nutraukti verslo struktūrų suaugimą su politika, uždrausti verslui ir fiziniams asmenims finansuoti politinių partijų veiklą ir finansavimą vykdyti tik iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų, vykdant realią ir griežtą kontrolę. Partija, nedalyvavusi dviejuose rinkimuose iš eilės – teismo sprendimu likviduojama. Partija, neteisingai ar neteisėtai panaudojusi veiklai skirtas lėšas – teismo sprendimu likviduojama.
• Baudžiamajame kodekse panaikinti senaties terminą sunkiems ekonominiams finansiniams nusikaltimams.
• Valstybės tarnyboje, suprantant ją plačiąja prasme, pagaliau įvykdyti liustraciją.
• Siekiant nutraukti beatodairišką Lietuvos globalizavimą ir emigravusius paskatinti sugrįžti namo, vidaus ir užsienio politiką vykdyti atsižvelgiant į priimamų sprendimų daromą įtaką tautos emigracinėms nuostatoms.
• Politinės partijos pasižada įvesti progresinius pajamų mokesčius, priimti turto mokesčio įstatymą bei įvesti visuotinį turto, pajamų ir išlaidų deklaravimą.

Be abejonės, šiame susitarime gali būti įrašyti ir kitokie, tautos lūkesčius atspindintys siekiai. Svarbiausia, kad Nacionalinio susitarimo punktai būtų suformuluoti ne politikų, o piliečių, kurie po to galės visiškai kontroliuoti politinių partijų veiklą Seime. Atsisakiusių pasirašyti Nacionalinį susitarimą politinių partijų arba pasirašiusių, bet nevykdžiusių (balsuoti šiais klausimais turės ir pozicija, ir opozicija) įsipareigojimų, automatiškai lauktų politinė mirtis.

Antras scenarijus: Antisisteminės partijos prieš sistemines arba ideologija prieš oligarchiją. Seime esančių partijų dėka Lietuvoje įsitvirtino oligarchija. Šiandieną ir valstybės valdžios vairas yra oligarchijos, o ne politikų rankose. Nežiūrint į tai, šios partijos gavo sisteminių politinių jėgų pavadinimą. Taip jas vadina ne tik valdžioje esantys politikai, bet ir politologai, spauda. Politinės jėgos, neturinčios atstovų Seime, valdančiųjų politikų ir jų pagalbininkų (spauda, visuomenės apklausų vykdytojai, politologai) yra vadinamos marginalinėmis, paraštinėmis, antisisteminėmis. Jų valdžia neremia, į jas žiūrima iš aukšto, dažniausiai net nepastebint, taip, kaip turtingi giminaičiai nepastebi skurstančiųjų.

Po to, kai Tautininkų sąjunga dėl labai aiškių priežasčių priėmė sprendimą palikti valdančiosios koalicijos flagmaną – Tėvynės sąjungą, Lietuvos politinėje sistemoje susidarė labai įdomi padėtis. Sisteminės partijos, esančios Seime, sudaro menamą, bet anaiptol ne realizuojamą politinį spektrą: kairė-centras-dešinė. Nors jos dažnai įvardija neva savo politinę pakraipą, tačiau nei viena jų nesivadovauja ideologija.

Tuo tarpu antisisteminės partijos su galimu Tautininkų sąjungos (o gal ir krikščionių demokratų) atėjimu, taip pat atstovautų visą spektrą politinių jėgų: kairėje – Lietuvos socialdemokratų sąjunga, centre – Centro partija (LCP), dešinėje – Tautininkai. Ką tik susikūrė Žaliųjų partija, kuri ras savo vietą kažkur tarp LSDS ir LCP. Taigi, ateinančių rinkimų startui bus susiformavęs ir antisisteminis politinių jėgų blokas. Jo esminis skirtumas yra tas, kad antisistemininkai vadovaujasi klasikinėm ideologijom ir prioritetą teikia valstybės stiprinimui bei piliečių gerovei. Šis blokas rinkėjams turėtų būti priimtinesnis ir skaidresnis, nes būtų prognozuojamas.

2012 m. rinkimai į Seimą gali įgauti visiškai naujų spalvų ir niuansų. Nekalbėsiu apie sistemines politines jėgas – tai jų problemos. O štai antisisteminės – už Seimo ribų esančios politinės jėgos, susitarusios tarpusavyje ir su nevyriausybinėmis organizacijomis aukščiau paminėtais principais (prioritetas – valstybė ir jos pilietis), galėtų sudaryti formalų bloką ir tarpusavyje bei su NVO atstovais pasidalinę visas vienmandates apygardas, pirmą kartą šalies istorijoje pilnavertiškai dalyvautų rinkimuose. Rinkiminė kova taptų įdomi: tapatybę pametusios bei globalizmo idėjoms tarnaujančios seiminės partijos, prieš partijas, išpažįstančias ideologiją bei pasisakančias už stiprią valstybę ir jos piliečius.

Be abejo, dar labiau antisisteminių partijų bloką galėtų sustiprinti ir pirmojo scenarijaus – Nacionalinio susitarimo nuostatos, dėl kurių galėtų susitarti pačios politinės jėgos. Tai rinkėjams būtų skaidru, suprantama ir lengvai kontroliuojama. Kaip ir pirmo scenarijaus atveju, pagrindinis politinės sistemos atnaujinimo vaidmuo tektų rinkėjams.

Štai du variantai, galbūt yra ir trečias. Taigi, šansų pokyčiams yra.

Dainius Paukštė, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas

 

 

“Aš galiu naudingai dirbti žmonėms ir man nesvarbu kur – savivaldybėje ar Seime, svarbiausia, kad dirbsiu Lietuvos labui”, – Krikščionių partijos pranešime cituojamas M.Laurinkus.

Krikščionių partijos spaudos tarnyba BNS pranešė, kad M.Laurinkus nėra šios politinės organizacijos narys.

Pasak pranešimo, artimiausiu metu partijos Vilniaus skyrius reitinguos kandidatų sąrašą, kuriame taip pat yra buvęs penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis, baleto šokėjas Nerijus Juška ir muzikologas Viktoras Gerulaitis.

M.Laurinkų prezidentė Dalia Grybauskaitė pernai atšaukė iš ambasados Gruzijoje vadovo pareigų, anksčiau M.Laurinkus vadovavo Valstybės saugumo departamentui, dirbo ambasadoriumi Ispanijoje.

Rinkimai į savivaldybių tarybas vyks vasario 27 dieną.

Norą tapti savivaldybių tarybų nariais reiškia nemažai visuomenėje žinomų žmonių: menininkų, sportininkų, verslininkų, šou pasaulio atstovų. Tačiau politologai perspėja, kad garsenybėms gresia likti prie suskilusios geldos, rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Artėjant savivaldos rinkimams vis daugiau populiarių žmonių apsisprendžia siekti mandato miestų ir rajonų tarybose. Dauguma jų į politiką suka aplenkdami partijas, taigi šioms šįkart beliks remtis daugiausia savo nariais.

Apie ketinimus dalyvauti savivaldos rinkimuose neseniai pareiškė baleto primarijus Nerijus Juška, iš sporto besitraukiantis dviejų olimpinių medalių laimėtojas, pasaulio ir Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionas Andrejus Zadneprovskis. Ambicijų naujam gyvenimui prikelti Kauną nestokoja į visuomeninį judėjimą “Vieningas Kaunas” su bendraminčiais susibūrę žinomas architektas Algirdas Kaušpėdas, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius, verslininkas Visvaldas Matijošaitis.

Iš Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiamų duomenų matyti, kad savarankiškais kampanijos dalyviais jau įsiregistravo apie dešimt garsių žmonių. Kandidatuoti į Vilniaus miesto tarybą siekia viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė, grafikė Jūratė Stauskaitė, buvęs krepšininkas Darius Maskoliūnas, dainininkės Natalijos Zvonkės širdies draugas, verslininkas Danielius Bunkus.

Tapti Kauno miesto tarybos nariais norėtų verslininkas Kęstutis Pūkas ir buvusi televizijos laidų vedėja Aušra Kilkuvienė. Dalyvauti savivaldos rinkimuose ją paskatino seniai pažįstamas visuomeniškas žmogus.

“Iš pradžių spyriojausi: kam viso to reikia? Tačiau jis pasakė, kad taip mąstant neįmanoma ko nors pakeisti”, – aiškino AKilkuvienė. Reportažus vienoje televizijos laidoje įgarsinanti moteris tikina, kad rinkimuose dalyvauja, nes nori, kad Kaune būtų tvarkomasi geriau.

Mažeikių rajone dėl tarybos nario mandato ketina varžytis žinoma krašto žolininkė Jadvyga Balvočiūtė, Anykščių rajone – praeityje garsus krepšininkas Sergejus Jovaiša.

Dauguma partijų dar iki galo nesudėliojo kandidatų sąrašų. Tačiau rinkimų štabų vadovai teigia, esą su jų partijų vėliava į savivaldybių tarybas kandidatuos vos vienas kitas politikoje anksčiau nesireiškęs žinomas žmogus.

Darbo partijos rinkimų štabo vadovė Virginija Baltraitienė tvirtino, jog kol kas “žvaigždžių” jų kandidatų sąraše nėra.

“Išskirtinių asmenybių gali būti dar formuojamuose kandidatų į Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių tarybas sąrašuose. Žinomų žmonių specialiai eiti su mumis į rinkimus nekalbiname, pasikliaujame savo nariais”, – pažymėjo V.Baltraitienė.

Anot Liberalų sąjūdžio (LS) centrinio rinkimų štabo vadovo Šarūno Gustainio, partijos nuomone, ne šokėjai ir ne dainininkai turi eiti į politiką, esą LS sąrašuose bus vos vienas kitas žinomesnis ne politikas.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) rinkimų štabo vadovas Juozas Olekas sakė, kad negalutiniuose jų kandidatų į savivaldybių tarybas sąrašuose nėra žinomų žmonių – ne socialdemokratų.

“Tokio, kuris būtų laimėjęs grožio konkursą nebūdamas LSDP nariu, mūsų sąrašuose nėra. Turime daug gražių žinomų moterų ir visos jos socialdemokratės. Socialdemokratai vyrai šalies rajonuose taip pat žinomi darbais ir nuopelnais, o ne užklasine veikla”, -aiškino J.Olekas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų štabo vadovo Valentino Stundžio teigimu, konservatoriai “negaudo” žinomų žmonių skambiomis pavardėmis ir gražiais veidais, kad galėtų įtraukti į kandidatų sąrašus.

Politologo Algio Krupavičiaus nuomone, eiti į savivaldos rinkimus žinomus žmones masina pasikeitusi rinkimų tvarka. Dabar rinkimuose gali dalyvauti ne tik politinės partijos, bet ir pavieniai kandidatai.

“Lietuvoje politika pernelyg personalizuota, rinkėjai linksta balsuoti už asmenis. Matyt, gana gerai žinomi ir populiarūs žmonės, kaip atskiri kandidatai, tikisi gauti pakankamą rinkėjų paramą”, -aiškino politologas.

Pradžią žinomų žmonių veržimuisi į politiką, A. Krupavičiaus teigimu, padarė daugiausia iš šou pasaulio atstovų sudaryta Tautos prisikėlimo partija (TPP). Tačiau jis pabrėžė, kad sėkmingai Seimo rinkimai partijai susiklostė daugia-mandatėje rinkimų apygardoje. Vienmandatėse rinkimų apygardose TPP atstovai laimėjo vos porą mandatų.

“Savivaldybių tarybų rinkimai panašūs į rinkimus vienmandatėse apygardose. Tad gali atsitikti taip, kad dauguma kandidatuojančių žinomų asmenybių gali likti prie suskilusios geldos, nes rinkėjai rinksis partijų sąrašus”, – svarstė A.Krupavičius.