Turėdami verslo analizės būdu surinktus duomenis galite žiūrėti ne į veidrodį, bet pro langą į ateitį

Kiekviena didesnė įmonė Lietuvoje turi įsidiegusi vieną arba kelias informacines sistemas, kurias naudoja savo veiklai plėtoti. Šiandien mažai kas abejoja jų reikalingumu ir nauda bet kokio lygio organizacijoms. Šioms sistemoms sudėtingėjant, didėjant jų kiekiui, plintant naujoms interneto ir kompiuterinių įrenginių technologijoms, įmonės, tiek naudojančios sistemas, tiek ir jas kuriančios, susiduria su naujais iššūkiais.

Apie IT sprendimų rinkos tendencijas „Prognozės“ kalbasi su vienos didžiausių Lietuvoje ir Šiaurės Baltijos regione informacijos valdymo sprendimų bendrovių „Affecto“ vadovais ir specialistais: „Affecto“ grupės prezidentu Pekka Eloholma ir vyresniuoju viceprezidentu Hannu Nymanu, „Affecto Lietuva“ direktoriumi Kęstučiu Naujokaičiu, individualių informacinių sprendimų departamento direktoriumi Romualdu Budriūnu ir veiklos analizės departamento direktoriumi Viktoru Bulavu.

PROGNOZĖS: Kokios jūsų prognozės dėl IT paslaugų užsienyje ir Lietuvoje?

H.N.: Didės įmonės informacijos valdymo (angl. EIM) sprendimų, įskaitant veiklos analizės sprendimus, poreikis. Šiandien svarbiausias visų sprendimus priimančių įmonės darbuotojų iššūkis – kaip pagerinti esminės informacijos gavimą iš didžiulio duomenų kiekio.

Tai ypač aktualu ir viešajam sektoriui: paskolų krizė ir taupymo programos privertė taupyti, o būtent pažangesnės informacinės sistemos suteikia daug galimybių efektyvinti vis daugiau vidaus procesų. Ši tendencija taip pat padidins siūlomų elektroninių sprendimų kiekį, nes el. sprendimai gali sumažinti biurokratinių procesų poreikį, jie leidžia piliečiams lengviau susisiekti ir bendrauti su viešuoju sektoriumi.

PROGNOZĖS: Kokie IT sprendimai populiariausi dabar ir kokie bus populiarūs ateityje?

H.N.: Viena pagrindinių tendencijų IT sprendimų srityje – vartotojai vis daugiau naudoja pramogų. Visos socialinės komunikacijos rūšys ir paslaugos, tokios kaip vaizdinis turinys ar „Facebook“, plėsis tiek asmeniniuose kompiuteriuose, tiek mobiliuosiuose įrenginiuose.

Kita su tuo susijusi tendencija – socialinių tinklų ir funkcijų integravimas į įmonėms skirtus sprendimus. Jaunesni darbuotojai galimybę pasinaudoti panašiomis į socialinius tinklus „Facebook“, „Twitter“ ar diskusijų forumus funkcijomis įmonės sistemose laiko šių dienų norma. Tačiau kol kas tokios funkcijos įmonėse vis dar retos. Tikimės, kad socialinių tinklų funkcijos įmonių vidinėse sistemose labiau paplis, tačiau jų realizavimo modeliai smarkiai varijuos.

Verslo sprendimų srityje, kurioje mes dirbame, žodžių junginys „kolaboratyvioji verslo analitika“ (angl. „collaborative BI“ – K.I) yra vienas madingiausių. Jis apima ne tik įvairių socialinės medijos rūšių panaudojimą, bet ir interaktyvesnio dokumentų bendrinimo ir sprendimų priėmimo įmonės viduje galimybes.

PROGNOZĖS: Kaip IT padeda verslo analizės srityje?

P.E.: Verslo analizė – tai verslo informacijos, kuri kaupiama skirtingose informacinėse sistemose, valdymas. Jos panaudojimas tapo didžiausiu iššūkiu visoms įmonėms. Šiandien jos naudojasi begale skirtingų informacinių sistemų, kurios kiekvieną dieną sukaupia vis didesnį duomenų kiekį. Kas pusantrų metų įmonių viduje saugomas verslo informacijos kiekis padvigubėja. Tai prilygsta sprogimui. Europoje tai greičiausiai augantis įmonių IT sistemų segmentas.

Verslo analizės sprendimas – tai sukurti sąsają tarp skirtingų IT sistemų ir svarbiausią informaciją apie veiklą pateikti vartotojams. Šiems galbūt jau yra prieinama tokia informacija, bet ji bevertė, nes išbarstyta po įvairias sistemas ir pateikiama netinkama forma.

Verslo analizės būdu surinkta informacija padeda geriau suprasti verslo procesus ir atlikti efektyvesnę jų analizę, padeda pamatyti tendencijas ir prognozuoti ateitį. Ji padeda priimti svarbius sprendimus ir optimizuoti veiklą, pagreitina atsaką į pokyčius. Tai leidžia įmonei didinti savo pelną.

PROGNOZĖS: Kokioms įmonių veiklos sritims galima pritaikyti verslo analizės sprendimus?

P.E.: Ją galima taikyti biudžeto, pajamų ir išlaidų, išteklių ir žmonių samdymo planavimui, tiekimo grandinės optimizavimui, ryšių su klientais ir rinkodaros analizei. Turėdami verslo analizės būdu surinktus duomenis jūs galite žiūrėti ne į veidrodį, bet pro langą į ateitį.

Planuojame, kad verslo analizės sprendimų sritis, kuriai ir mes skiriame daugiausiai dėmesio ir kurioje užimame lyderio poziciją Šiaurės Baltijos regione, augs ir šiais metais. Tą patvirtina ir rinkos tyrimų bendrovė „Gartner“ – 2012 m. ji prognozuoja 6 proc. metinį verslo analizės rinkos augimą.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Į Baltijos šalis elektros energiją importuojanti bendrovė 2011-aisiais pati ėmėsi atsinaujinančios elektros energijos gamybos.

Priešingai nei daugelis kitų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, „INTER RAO Lietuva“ reklaminių viliotinių potencialiems klientams žiniasklaidoje šokti neskuba. Bendrovės valdybos narys Jonas Garbaravičius teigia, kad nėra tokios būtinybės – per dešimtį veiklos metų „INTER RAO Lietuva“ ir taip suspėjo užsirekomenduoti kaip patikimas verslo partneris.

PROGNOZĖS: Kokią dalį šalyje suvartojamos energijos 2011-aisiais tiekė „INTER RAO Lietuva“? Kaip kito ši dalis, palyginti su ankstesniais metais?

J.G.: „INTER RAO Lietuva“ elektros energija prekiauja trijose Baltijos valstybėse. Didžiąją dalį sudaro rusiškos elektros energijos pardavimas, bet prekiaujame ir Baltarusijoje, Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje pagaminta elektra. Kai mums atsivėrė Estijos elektros birža, ten kurį laiką netgi buvo piktinamasi, neva daug pirkdami sukėlėme kainas. Nors elektros birža pasižymi tuo, kad dažnai būna atvirkščiai: kuo daugiau perkama, tuo mažesnės kainos.

Daugiausiai Rusijoje pagamintos elektros stengiamės pirkti naktimis ir savaitgaliais, kai ji pigiausia. Piko valandomis elektros energija ten neretai būna dvigubai brangesnė nei Lietuvoje, nes vietos pramonei jos stinga. Tuomet pirkdami patiriame nuostolių, kuriuos vėliau išlyginame. Todėl turėčiau nuvilti įsivaizduojančiuosius, kad šios prekybos pelnai milžiniški: vidutiniškai jie siekia 3–5 proc. apyvartos.

Beje, elektros energijos importas į Lietuvą santykinai mažiausiai pelningas – prekiaudami Latvijoje ir Estijoje gauname didesnę pelno maržą. Bet mūsų šalyje parduodame didžiausią elektros energijos kiekį, todėl čia uždirbame daugiausiai.

Lietuvoje šiuo metu esame pagrindiniai importinės elektros energijos tiekėjai: tiekiame maždaug 40 proc. šalyje suvartojamos energijos. Jei vertintume vien elektros importą, „INTER RAO Lietuva“ dalis sudarytų didesnę pusę. Pagrindiniai mūsų konkurentai čia – „Latvenergo“ ir „Enefit“. Galiu tvirtinti, kad mūsų buvimas neleidžia kainoms Lietuvos elektros biržoje šoktelėti iki aukštumų. Siūlome alternatyvą neefektyviai gaminamai energijai, o efektyvios gamybos netgi norėdami išstumti nesugebėtume. Todėl labiausiai mūsų užimama rinkos dalimi piktinasi tie, kurie patys norėtų čia elektrą pardavinėti brangiau, galbūt ne su 3–5 proc., o su 15–25 proc. marža.

2010 m. į Baltijos šalis importavome 5,4 TWh Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintos elektros energijos. Skaičiuojame, kad 2011-aisiais šis kiekis turėtų siekti maždaug 6 TWh. Tačiau į Lietuvą importuojama energijos dalis mažėjo, o didėjo Estijoje ir ypač Latvijoje. Mat šįmet mūsų kaimynai nesulaukė tokių didelių Dauguvos upės potvynių, kokių tikėjosi, ir vasarą neturėjo pakankamai elektros energijos priimtiems įsipareigojimams vykdyti. Tad dalį pirko iš mūsų ir perpardavė savo klientams, taip pat ir klientams Lietuvoje. 2012 m. planuojame Latvijai tiekti maždaug 20 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos, Estijai – apie 10 proc.

PROGNOZĖS: Žurnale „Verslo klasė“ neseniai akis užkliuvo už tokios apžvalgininko citatos: „Šiemet yra paskutiniai metai, kai koncernas „INTER RAO“ į šią (Baltijos šalių) rinką tiekia energiją ekonominiais svertais grįsta kaina.“ Ar tokiems įspėjimams esama realaus pagrindo?

J.G.: Skaičiau tą sakinį ir aš. Politinis reguliavimas – baisiausia, kas galėtų ištikti laisvąją rinką. Iki šiol mūsų partneriai Lietuvoje, tarp jų ir bendrovė „Lietuvos energija“, nė karto nėra gavusi netgi užuominų į kokią nors politizuotą kainą.

O jei kalbėsime apie ekonominiais principais apskaičiuojamų elektros kainų tendencijas Rusijoje – žinoma, augimo tendencija stebima. Prognozuojamas 2012-ųjų kainų lygis netgi didesnis, negu mes tikėjomės. Kaip ir visame pasaulyje, įtakos joms turi naftos ir dujų kainų indeksai. Prisiminkime, kad „INTER RAO JES“ Rusijoje valdo bendros 29 tūkst. MW instaliuotos galios elektrines, kurių daugumą sudaro šiluminės jėgainės, vartojančios dujas. Suprantama, kad pasaulinės dujų kainos neišvengiamai atsiliepia Rusijoje gaminamos elektros savikainai.

Kol kas vienintelė Lietuvos elektros rinkos bėda ta, kad ji galėtų būti didesnė. Todėl vienareikšmiškai palaikome elektros jungčių į Švediją bei Lenkiją projektus. Nutiesus 700 MW galios „NordBalt“ kabelį į Švediją, Lietuvos elektros energijos rinka iškart padidėtų beveik pusantro karto. Visuomenei paprastai pateikiamas tik vienas tokių projektų aspektas: nutiesę kabelius į Vakarus, tapsime saugesni, nes turėsime platesnį tiekėjų pasirinkimą. Bet elektros prekyba vyksta abiem kryptimis. Kai „NordPool“ biržoje nukrinta kainos, dalį elektros energijos perkame joje ir parduodame Rusijai.

PROGNOZĖS: Aplinkui mirgėte mirga nepriklausomų elektros tiekėjų reklamos – atrodo, kad verda žūtbūtinė kova dėl klientų. Ar nejaučiate sustiprėjusios konkurencijos?

J.G.: Per porą metų, kai sudarytos sąlygos veikti laisvajai elektros rinkai, Lietuvoje atsirado pakankamai žmonių, suprantančių, kaip prekiauti elektra. Žinoma, visokių nepriklausomų tiekėjų pasitaiko: vieni formuoja portfelius racionaliai paskirstydami rizikas, kiti pasikliauja neprognozuojama prekyba biržoje. Iš patirties galiu pasakyti, kad patikimo prekiautojo elektra portfelyje biržos sandoriai sudaro ne daugiau kaip 20 procentų.

Būna ir taip, kad tik prisivilioję nemažai klientų tiekėjai pradeda ieškoti, kur įsigyti elektros energijos. Tuomet jie viltingai pasirodo pas mus, bet išvydęs pageidaujamas kainas sakau, kad už tiek pats mielai elektros nusipirkčiau. Todėl vieni naujokai žlugs, kiti išaugs – vyks natūralūs verslo atrankos procesai. Septyniasdešimties elektros tiekėjų (tiek jų šiuo metu yra užsiregistravę) mažai Lietuvos rinkai daugiau nei pakanka.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) atliktos apklausos duomenimis, per artimiausius tris metus reklamos mobiliaisiais telefonais įtaka pirkėjams renkantis prekes ar paslaugas išaugs iki 30%. Prognozuojama, kad labiausiai tarp mobiliųjų telefonų naudotojų populiarės bendravimas socialiniuose tinkluose bei mobiliųjų telefonų pasitelkimas mokėjimams už paslaugas.

„Šiuo metu reklama mobiliuosiuose telefonuose Lietuvoje žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Vyksta didžiulis lūžis: toks, kokį teko prieš penkerius metus patirti reklamai internete. Tai dar labai naujas ir silpnai išnaudojamas komunikacijos kanalas. Tačiau sparčiai kintantys vartotojų įpročiai, kuomet vis daugiau laiko praleidžiama naudojantis mobiliaisiais įrenginiais, lemia sparčiai augantį įmonių susidomėjimą šiuo komunikacijos kanalu“, – pasakojo KOMAA valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis.

KOMAA narių apklausa atskleidė, kad per artimiausius tris metus reklamos mobiliaisiais telefonais įtaka pirkėjams renkantis paslaugas/produktus išaugs iki 30%. Taip mano daugiau nei pusė (60%) apklaustų komunikacijos agentūrų aukščiausio lygio vadovų. Penktadalis apklaustųjų nurodė, jog mobilios reklamos įtaka išaugs dešimtadaliu, o 13% apklaustųjų nusiteikę itin optimistiškai: jų nuomone, mobilios reklamos įtaka per tris metus išaugs iki 50%.

„Pastebime, jog tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tarp reklamos mobiliuosiuose telefonuose formų pirmauja SMS reklama. Paprastai SMS žinutėmis vartotojai informuojami apie akcijas, įvairius pasiūlymus. Kitos populiaros mobilios reklamos priemonės – reklaminės juostos naujienų portaluose, paieškos sistemose, parsisiunčiamos aplikacijos. Šiuo metu reklamos užsakovai mobiliuosius telefonus kaip komunikacijos kanalą dar tik bandosi, „testuoja“, todėl labai drąsiais sprendimais pasigirti negalime“, – kalbėjo G. Šeputis.

Apklausos duomenimis, net 80% apklaustų komunikacijos agentūrų vadovų nurodė, kad tarp mobiliųjų telefonų naudotojų labiausiai populiarės bendravimas socialiniuose tinkluose bei mobiliųjų telefonų pasitelkimas mokėjimams už paslaugas (pvz., mokėjimas už parkavimą, kino bilietų pirkimas ir pan.). 67% apklaustųjų prognozuoja naršymo internete ir mobiliųjų aplikacijų populiarumo augimą. Taip pat, daugiau nei pusė apklaustųjų (60%) numato banko paslaugų ir operacijų paklausos didėjimą bei augantį poreikį žemėlapiams ir gidams (53% apklaustųjų). Trečdalis apklaustųjų tarp labiausiai populiarėjančios vartotojų veiklos mobiliuosiuose telefonuose išskyrė žaidimus (33%) bei naudojimąsi paieškos sistemomis, video peržiūras ir muzikos siuntimąsi (27%).

„Vartotojų pasiekiamumas mobilia reklama stipriai auga. Tai yra unikalus komunikacijos kanalas, kuriuo nevalia piktnaudžiauti. Mobilus telefonas yra privati asmens erdvė: čia bendraujama su artimaisiais. Su mobiliuoju telefonu dažnai net užmiegama ir atsibundama, todėl nenuostabu, kad į netinkamai naudojamą mobilią reklamą vartotojai reaguoja itin jautriai“ – pasakojo G. Šeputis.

Pasaulyje mobilios reklamos naudojimas jau įsibėgėja – vartotojai mobiliuoju telefonu vykdo apmokėjimus už įvairiausias prekes ir paslaugas: pradedant buities daiktais, baigiant automobilių detalėmis, o prieš vykdami į prekybos centrą ar pamatę sudominusią prekę – naudodamiesi mobiliuoju telefonu lygina kainas, ieško pasiūlymų. „Mobilios reklamos galimybės sparčiai tobulėja. Šiuo metu Lietuvoje mobili reklama dar labai dažnai apsiriboja paprasta didelei vartotojų grupei siunčiama SMS žinute ar reklamine juosta ir nepasižymi dideliu interaktyvumu. Tačiau mobili reklama ateityje tik sudėtingės, siekiant sudominti pirkėją bus ieškoma originalių ir išradingų sprendimų, o perteikiamos reklaminės žinutės bus vis labiau individualizuojamos pagal kiekvieno vartotojo poreikį“, – teigė G. Šeputis.

KOMAA narių apklausa atlikta 2011 m. liepos-spalio mėn. Apklausta 15 reklamos agentūrų aukščiausio lygio vadovų.

Politikai, ekspertai ir nekilnojamojo turto pardavėjai skirtingai vertina galimas banko „Snoras“ nacionalizavimo pasekmes Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai. Ekonomistai ir politikai baiminasi, kad poveikis bus neigiamas, nes sumenks bendras gyventojų pasitikėjimas bankais, tad gali sumažėti ir teikiamų būsto paskolų skaičius bei sumos.

„Pasitikėjimas bankų sistema dėl „Snoro“ nacionalizavimo greičiausiai mažės“, – neabejoja ūkio ministras Rimantas Žylius. Tokios pat nuomonės laikosi ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas – jo nuomone, pasitikėjimas Lietuvos komerciniais bankais šiuo metu yra kritęs, o dėl to lėtės ir nekilnojamojo turto rinkos augimas.
Tačiau nekilnojamojo turto pardavėjai, priešingai, tikisi, kad dėl „Snoro“ istorijos ir dėl apskritai sumenkusio pasitikėjimo bankais nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje kaip tik atsigaus, nes esą daugės žmonių, kurie nutrauks savo indėlių sutartis ir santaupas nukreips į nekilnojamąjį turtą.
„Kilęs sąmyšis paskatins žmones ieškoti alternatyvų, kam panaudoti iš banko atgautus apdraustus indėlius, kurių bendra suma siekia beveik 4,5 mlrd. Lt. Dėl to nekilnojamojo turto rinkoje galimas paklausos ūgtelėjimas“, – aiškina nekilnojamojo turto bendrovės „Akorus Real Estate“ pardavimo vadovas Donatas Kojala.
Skirtingų nekilnojamojo turto agentūrų atstovai praėjusią savaitę teigė jau pajutę gerokai didesnį susidomėjimą nekilnojamuoju turtu, ypač kainuojančiu iki 300 tūkst. Lt.
Beje, rinkoje dirbtinai išaugus paklausai galimas ir laikinas kainų ūgtelėjimas, nors tikro nekilnojamojo turto bumo ekspertai vis dėlto nesitiki.

Per devynis šių metų mėnesius nešiojamųjų kompiuterių Lietuvoje parduota beveik penktadaliu daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai, be to, jų šiemet įsigyjama daugiau nei stacionariųjų.

Tokią informaciją pateikia rinkos tyrimų bendrovė „GfK Retail and Technology“. Pasak bendrovės atstovo Eduardo Grybovo, pagrindine šios tendencijos priežastimi laikoma tai, kad daugiau nei trečdaliu sumažėjusios nešiojamųjų kompiuterių kainos. Prie to prisideda ir faktas, kad vartotojai dabar atnaujina savo kompiuterinę techniką, pirktą iki 2008 m., kol valstybė dotavo naujų kompiuterių įsigijimą. Įprastai šie įrenginiai pasensta per trejus metus.
Beje, didesnis nešiojamųjų kompiuterių pirkimas jaučiamas visose sparčiai besivystančių rinkų (angl. emerging markets) šalyse, tarp kurių patenka ir Lietuva. Konsultacijų ir rinkos tyrimų bendrovės „Display Search“ duomenimis, tose šalyse šiemet pirmą kartą bus parduota daugiau nešiojamųjų kompiuterių nei išsivysčiusiose rinkose – iš viso apie 96 mln. vienetų. Ypač didelio augimo galime sulaukti 2012 m. pabaigoje, kai bus pristatyta naujausia „Microsoft“ operacinė sistema „Windows 8“.
O štai išsivysčiusiose rinkose pirkėjų akys vis dažniau krypsta į planšetinius kompiuterius – 2012 m. čia tikimasi parduoti apie 70 mln. šių įrenginių. Lietuvoje šio tipo įrenginiai vis dar vangiai skinasi kelią į vartotojų širdis. „Lietuviai apskaičiuoja, kad planšetinis kompiuteris kainuoja panašiai kaip nešiojamasis, ir renkasi pastarąjį, nes jo galimybės kol kas didesnės“, – komentuoja E.Grybovas.

Likus vieniems metams iki dienos, kai milijonai padangų visoje Europoje pasipuoš naujomis etiketėmis, nurodančiomis jų savybes trijose svarbiose kategorijose, bendrovė „Goodyear Dunlop“ atskleidžia, kokie darbai vyksta „užkulisiuose“, ženklinant daugiau nei 10 000 skirtingų rūšių lengvųjų ir krovininių automobilių padangų, laikantis naujos ES testų metodikos.

Įsigaliojus naujam ES teisės aktui, nuo 2012 m. lapkričio mėn. padangų parduotuvėse pirkėjai pastebės vis daugiau standartizuotai ženklinamų padangų ir informaciją apie tris pagrindines padangų savybes – pasipriešinimą riedėjimui, sukibimą su šlapia kelio danga ir išorinį triukšmą riedant. Visos lengvųjų automobilių, lengvųjų ir sunkiųjų krovininių automobilių padangos, pagamintos nuo 2012 m. liepos 1 d., turės būti parduodamos pateikiant šią informaciją, o ant visų lengvųjų ir krovininių automobilių padangų bus užklijuotos atitinkamos etiketės. Įmonės atstovai įsitikinę, kad šis žingsnis padidins domėjimąsi padangomis ir suteiks vartotojams galimybę perkant padangą daugiau dėmesio skirti jos kokybei.

„Naujasis ES padangų ženklas pakeis padangų pardavimo ir pirkimo įpročius. Jis atkreips dėmesį į tai, kokia svarbi padangų reikšmė eismo saugumui, taip pat – į kokybę, kurią suteikia pirmaujantys prekės ženklai. Mes šviečiame savo verslo partnerius, parodydami, kaip padangų ženklinimas padės jiems paskatinti vartotojus rinktis saugesnes ir aplinkai mažiau kenkiančias padangas. Pirmaujantys gamintojai, tokie kaip „Goodyear Dunlop“, gaminantys aukštos kokybės produktus, sveikina naują padangų ženklinimą, nes jis leis suteikti objektyvią ir palyginamą informaciją apie padangų kokybę“, – sakė Arthuras de Bok, „Goodyear Dunlop“ prezidentas Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos regione.

Kiekvienos rūšies ir dydžio padanga turės būti testuojama ir įvertinama gamintojams savarankiškai atliekant aiškiai apibrėžtas sertifikavimo procedūras. Šiuo metu „Goodyear Dunlop“ bendrovėje daugiau kaip 270 vairuotojų bandytojų, bandymų inžinierių ir technikų kaupia daugiau kaip 10 000 skirtingų tipų ir dydžių lengvųjų automobilių ir krovininių automobilių padangų duomenis pagal ES patvirtintus bandymo metodus.1

„Trys padangos ženklinimo informacijoje atspindėti bandymų kriterijai yra keli iš 50 kriterijų, pagal kuriuos mūsų parengtoje išsamioje bandymų programoje įvertiname kiekvieną naują savo gaminį. Todėl būsimas padangų ženklinimas neprideda jokių naujų bandymų kriterijų, bet reikalauja papildomo žymėjimo ir klasifikavimo pagal ES nustatytus specifinius bandymo metodus“, – teigė „Goodyear Dunlop“ padangų vertinimo padalinio vadovas Emmanuelis Robinetas.

„Goodyear“ naujovių centro Liuksemburge generalinis direktorius Jean-Pierre’as Jeusette’as paaiškino: „Tokiai stambiai padangų gamybos bendrovei kaip „Goodyear Dunlop“, 2010 metais pardavusiai daugiau nei 70 milijonų padangų Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, reikia sertifikuoti tūkstančius skirtingų tipų ir dydžių padangų, o dar milijonus fiziškai paženklinti. Paprastas dalykas – mažos etiketės priklijavimas prie padangos – turi milžinišką poveikį gamybos ir logistikos procesams, ir lemia didelių investicijų į naują įrangą ir IT sistemų atnaujinimą poreikį. Tačiau mes tvirtai tikime, kad visi reikalaujami procesai bus įgyvendinti iki naujosios padangų ženklinimo tvarkos įsigaliojimo. Mes taip pat neabejojame, kad naujasis ES padangų ženklinimas bus naudingas padangų naudotojams, transporto parkų savininkams ir padangų pirkėjams, kurie galės rinktis saugesnes padangas, padedančias taupyti degalus, o tai teigiamai paveiks visą Europos bendriją ir jos piliečius.“

Prekybos duomenų analizė rodo, kad planšetinių kompiuterių minėtu laikotarpiu parduota net 13,6 mln., o tai 112,5 proc. daugiau nei sausį–kovą, kai jų visame pasaulyje įsigyta 6,4 mln. Na, o nešiojamųjų kompiuterių populiarumas, priešingai, menksta: pirmąjį šių metų ketvirtį jų parduota 8,4 mln., o antrąjį – jau tik 7,3 mln.

Beje, rinkos analitikai neabejoja, kad planšetinių kompiuterių būtų parduota dar daugiau, jei ne gana didelė jų kaina. Skaičiuojama, kad vidutinė planšetinio kompiuterio kaina šiuo metu svyruoja apie 600 JAV dolerių, o štai standartinis nešiojamasis kompiuteris yra bene perpus pigesnis.

Tiesa, pabrėžiama, jog planšetinis kompiuteris nėra nešiojamojo pakaitalas, ir manoma, kad pirkėjai nelaiko jų alternatyva, o įsigyja kaip dar vieną įrenginį. Įdomu tai, kad dažniausiai planšetinius kompiuterius įsigyja ne tik smalsus ir modernus jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, kuriems planšetinis kompiuteris neretai esti pirmoji jų pažintis su internetu. „Dažnas vyresnio amžiaus žmogus, kurį iki šiol gąsdino nešiojamojo kompiuterio sudėtingumas, renkasi kur kas paprasčiau naudojamą planšetinį“, – teigia analitikas Jeffas Orras.

Viena didžiausių Baltijos šalių žemės ūkio sektoriuje veikianti bendrovių grupė „Litagra“ veiklos plėtrai pritrauks 37,1 mln. litų, už šią sumą „Invaldos” grupė išpirks naują „Litagros“ akcijų emisiją, o už dar 1,5 mln. litų įsigis „Litagros“ akcijų iš dabartinių akcininkų, ir po sandorių valdys 36,9 proc. „Litagros“ kapitalo.

Sutartys dėl investicijų pasirašytos lapkričio 7 dieną, sandorius planuojama užbaigti gavus Konkurencijos tarybos leidimą.

„Pritrauktos lėšos leis mums tiek stiprinti kompleksinio ūkininkų aptarnavimo verslą bei grūdų prekybą, tiek ir dar labiau išplėsti pirminės žemės ūkio produkcijos – grūdų ir pieno – gamybą. Investicija bus neabejotinai naudinga tiek mūsų klientams, tiek darbuotojams, tiek visiems tiekėjams ir partneriams“, – sakė „Litagros“ valdybos pirmininkas bei steigėjas Gintaras Kateiva.

Pasak jo, į „Litagrą“ įlieti pinigai papildys įmonės apyvartinį kapitalą bei leis augti tiek organiškai, tiek per įsigijimus. „Ne mažiau svarbiu dalyku laikome ir  investuotojo patirties ir žinių („know-how“) panaudojimą plečiant įmonės verslą tarptautiniu lygiu. Tikimės, kad išaugusi įmonė po kelerių metų bus ženkliai vertingesnė“, – sakė G. Kateiva.

„Litagros“ verslas („enterprise value“) prieš „Invaldos“ 100 proc. valdomai įmonei „Cedus Invest“ išperkant naują akcijų emisiją įvertintas apie 200 mln. litų. G. Kateiva valdys 37 proc., „Invalda“ – 36,9 proc., investicijų fondas Amber Trust II – 18 proc., „Litagros“ grupės vadovai Džiugas Grigaliūnas ir Adomas Grigaitis – atitinkamai 6,4 proc. ir 1,7 proc. “Litagros” akcijų.

„Vertiname „Litagros“ akcininkų ir vadovų profesionaliąsias bei asmenines savybes ir tikimės sėkmingo bendradarbiavimo“, – sakė „Invaldos“ prezidentas Darius Šulnis.

Jis pažymėjo, kad žemės ūkio perspektyvos Lietuvoje – geros. „Manome, kad ilgaamžės tradicijos ir ūkininkavimui tinkamos sąlygos leidžia geriausioms Lietuvos žemės ūkio sektoriuje dirbančioms bendrovėms būti sėkmingoms ir konkurencingoms pasauliniame kontekste. Tikime, kad „Invaldos“ atėjimas su naujomis investicijomis ir komandos patirtimi, ambicijomis ir idėjomis leis sustiprinti „Litagros“, kaip vienos iš regiono lyderių, pozicijas bei sukurs pridėtinę vertę žemdirbiams, kitiems partneriams, darbuotojams bei investuotojams“, – sakė D. Šulnis.

Investicijų fondo „Amber Trust II“ patarėjo Martyno Česnavičiaus teigimu, partnerystė su „Invalda“ šiam fondui nėra pirmoji. „Gerai uždirbome „Sanite“, kur „Amber Trust“ investicija padėjo įmonei įgyvendinti Lenkijos „Jelfa“ įsigijimą, susiję fondai taip pat turi ir „Vilniaus baldų“ akcijų. Dabar investuotos lėšos padės augti „Litagrai“, o mes tikimės dar kartą pakartoti sėkmės istoriją“, – sakė „Litagros“ valdybos narys M. Česnavičius.

Sutarta, kad „Litagros“ valdyboje, be dabartinių akcininkų, aktyviai dalyvaus ir „Invaldos“ atstovai.

„Litagros“ grupės įmonių veikla apima pirminę augalininkystės ir gyvulininkystės (pieno) produkcijos gamybą, grūdų perdirbimą ir paslaugas žemės ūkiui. Grupės įmonės prekiauja augalų apsaugos priemonėmis, trąšomis, sėklomis, kombinuotaisiais pašarais, pašarų papildais, veterinarijos prekėmis, superka grūdus, teikia grūdų ir kitų žaliavų džiovinimo, valymo, krovos ir saugojimo paslaugas. Grupės įmonės teikia paslaugas žemės ūkiui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Didžiausios „Litagros“ grupės įmonės – „Litagros prekyba“ (su filialu „Litagra Latvija“), UAB „Litagros grūdai“, OÜ „Litagra“ Estijoje, AB „Joniškio grūdai“, AB „Tauragės grūdai“, AB „Marijampolės grūdai“, AB „Kėdainių grūdai“, Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrovė, Kėdainių rajono Beržų žemės ūkio bendrovė, žemės ūkio bendrovė „Baušai“, Kalpokų žemės ūkio bendrovė, Šešupės žemės ūkio bendrovė, Šlapaberžės žemės ūkio bendrovė, Ranktinėlių žemės ūkio bendrovė ir kitos.

„Litagros“ grupės konsoliduota apyvarta per 2011 m. tris ketvirčius buvo 271,7 mln. litų – 17,5 proc. didesnė nei tuo pačiu 2010-ųjų laikotarpiu (231,3 mln. litų). „Litagros“ grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą palyginamuoju laikotarpiu išaugo 19 proc. – nuo 16,3 mln. iki 19,4 mln. litų.

Spalio mėnesį filmų portalo „YouTube“ verslo produktų skyriaus vadovas Matteo Vallone pranešė, kad Didžiojoje Britanijoje pradėta teikti internetinė filmų nuoma „YouTube Movies“. Ši paslauga jau veikia JAV ir Kanadoje, o asortimentą sudaro daugiau nei 6 tūkst. įvairių žanrų filmų, kuriuos platina tokios žinomos studijos kaip „Universal Pictures“, „Sony Pictures“ ar „Warner Brothers“. Tiesa, nežinia, kada ir ar iš viso ši paslauga bus prieinama Lietuvoje.
Priminsime, kad internetiniam filmų portalui „YouTube“ šiemet sukako šešeri metai: 2005 m. jį įkūrė Chadas Hurley, Steve’as Chenas ir Jawedas Karimas. Beje, Ch.Hurley prisidėjo ir vystant populiariąją mokėjimų sistemą „PayPal“ – sukūrė jai logotipą.
2006 m. „YouTube“ portalą už 1,65 mlrd. JAV dolerių nusipirko IT milžinė „Google“. Šiandien ši svetainė užima trečią vietą pasaulyje pagal lankomumą – joje kasdien peržiūrimi trys milijardai įvairių filmukų ir filmų, o per visus 2011 m. planuojama sulaukti daugiau nei trilijono peržiūrų. Kiekvieną minutę į „YouTube“ įkeliamos daugiau nei 48 valandos filmuotos medžiagos. Dėl savo populiarumo tinklalapis laikomas vienu pagrindinių rinkodarininkų įrankių – per savaitę daugiau nei trys milijardai „YouTube“ peržiūrų uždirba pinigus iš filmukuose skelbiamos reklamos. Šiandien populiariausias filmukas portale yra Justino Bieberio vaizdo klipas „Baby“ – jis yra peržiūrėtas daugiau nei 600 mln. kartų.

Krizės laikotarpiu tarp darbo ieškančių žmonių įsiplieskusi konkurencija rimsta ir šiuo metu į vieną darbo vietą pretenduoja kur kas mažiau žmonių nei sunkmečiu.

Pasak darbo portalo “CV Market” vadovo Povilo Kytros, didžiausios darbo ieškančiųjų varžytuvės vyko 2009-aisiais, kai įmonėse prasidėjo masiniai atleidimai iš darbo. 2009-ųjų rekordas buvo pasiektas, kai į vienos įmonės skelbimą apie laisvą vardinių laikrodžių ir juvelyrinių dirbinių pardavėjo konsultanto vietą atsiliepė 812 kandidatų.
Pernai pretendentų į vieną poziciją rekordas jau buvo gerokai mažesnis – viena tarptautinė Vilniuje įsikūrusi įmonė, ieškojusi administratoriaus, sulaukė 432 kandidatų. Na o šiemet kol kas populiariausias darbo skelbimas, kuriame siūlyta apatinio trikotažo pardavėjos vieta, sulaukė jau “tik” 224 atsiliepimų.
Bet ir šis skaičius jau veikiau išimtis, o ne taisyklė. Pasak P.Kytros, dabar skelbimai, kuriuose siūlomas įvairus darbas biure (buhalterio, administratoriaus, vadybininko ir kt.), sulaukia apie 30–50 susidomėjusiųjų. Kiek populiaresni yra tie skelbimai, kuriuose darbą siūlo arba visiškai naujos, reputacijos nespėjusios susigadinti įmonės, arba didelės, gerai žinomos kompanijos – telekomunikacijų bendrovės, bankai ir pan.

Šiuo metu Lietuvos gyventojai, planuojantys imti būsto paskolą, pirmiausia atsižvelgia į savo norus, asmeninę ir šeimos situaciją, o ne į rinkos veiksnius.

Šiuo metu daugiausia gyventojų (80 proc.) paskolą būstui ima dėl būtinybės įsigyti būstą. Tik 15 proc. žmonių planuoja tai daryti dėl nekilnojamojo turto kainų, 11 proc. – dėl pagerėjusios asmeninės finansinės situacijos, o 6 proc. – dėl palankių būsto kreditavimo sąlygų. Tai rodo Danske banko užsakymu tyrimų bendrovės “RAIT” atliktas būsto paskolą turinčių ir ją imti ketinančių gyventojų nuomonės tyrimas.

Būtinybė ar noras įsigyti, pakeisti būstą yra svarbiausia priežastis 25–34 m. amžiaus žmonėms (87 proc.), dar nesusituokusiems (86 proc.) bei Vilniuje gyvenantiems žmonėms (88 proc.).

Beveik pusė (47 proc.) būsto paskolą imti ketinančių žmonių turi ir kitų finansinių įsipareigojimų. Maždaug ketvirtadalis (23 proc.) būsto paskolą imti ketinančių gyventojų yra paėmę vartojamąją paskolą, 13 proc. turi kitą būsto paskolą, 6 proc. moka išperkamąją nuomą, o 3 proc. turi greitąjį kreditą.

Pagal tyrimo duomenis, 38 proc. paskolą būstui jau paėmusių žmonių taip pat turi kitų finansinių įsipareigojimų. Ketvirtadalis jų (26 proc.) turi vartojamąją paskolą, 11 proc. moka išperkamąją nuomą, 5 proc. turi greitąjį kreditą.

“Šiuo metu aktyviausiai būsto paskolomis domisi jauni, tačiau jau pakankamai finansiškai įsitvirtinę asmenys, ketinantys kurti šeimas ir norintys įsigyti asmeninį būstą sau ar savo šeimai, todėl jiems mažiau svarbios palankios nekilnojamojo turto kainos. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidžia ir žmonių pasitikėjimą savo finansinėmis galimybėmis bei bankų kreditavimo sąlygomis. Dažnai net ir turėdami kitų finansinių įsipareigojimų jie planuoja imti būsto paskolą”, – sako Danske banko Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Nedzinskienė.

Būsto paskolą turinčių bei ją imti ketinančių žmonių tyrimą Danske banko užsakymu atliko tyrimų bendrovė “RAIT”. Šių metų liepos mėnesį internetu apklausta 400 respondentų.

Visuomenės nuomonės lyderiai – prosumeriai – aiškiai atspindi būsimus Lietuvos gyventojų lūkesčius bei nuotaikas.

Naujai atliktas šalies gyventojų nuomonių tyrimas patvirtino, kad mūsų šalyje, kaip ir kitose analogiškus tyrimus atliekančiose rinkose, likusi visuomenės dalis seka paskui prosumerius – profesionalių vartotojų grupę, netiesiogiai numatančią vartotojų įpročių tendencijas per artimiausius 6-18 mėnesių.

Lietuvoje pirmą kartą prosumerių grupė buvo identifikuota praėjusių metų rudenį, kuomet rinkos tyrimų agentūra RAIT, naudodama „EURO RSCG Worldwide“ išplėtotą bei verslo poreikius atitinkančią vartotojų segmentavimo metodiką, iš Lietuvos interneto vartotojų išskyrė prosumerių grupę. Paaiškėjo, kad Lietuvoje prosumeriai sudaro apie 8 proc. interneto vartotojų (bendroje Lietuvos populiacijoje jų mažiau). Pasaulyje prosumeriai sudaro apie 15-25 proc.

Prosumerių Lietuvoje buvo prašoma įvertinti šalies ekonominę situaciją, klausiama apie apsipirkimo internetu įpročius, ekologiškų produktų vartojimą. Šių metų pavasarį tie patys klausimai buvo užduoti Lietuvos gyventojams – ne prosumeriams. Jų atsakymai patvirtino tai, ką prieš pusmetį teigė prosumeriai: optimistiškesnį ekonominės situacijos vertinimą, didėjantį susidomėjimą ekologiškais produktais bei augantį apsiperkančiųjų internetu skaičių.

Apklausų rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai yra linkę vis palankiau vertinti šalies ekonominę situaciją. Tiesa, jų optimizmas didėja ne itin sparčiai ir gerokai nusileidžia optimistinėms prosumerių nuotaikoms. Tuo, kad ekonominė situacija šalyje per ateinančius tris mėnesius pagerės, pernai rudenį tikėjo 18 proc. prosumerių ir 8 proc. gyventojų. Šių metų pavasarį tuo tikinčių gyventojų skaičius nepakito. Tačiau per pusmetį gerokai – nuo 43 iki 24 proc. – sumažėjo pesimistų, manančių, kad ekonominė situacija pablogės. Pernai rudenį taip galvojo 28 proc. prosumerių.

Prosumerių prognozuota kryptimi keičiasi ir Lietuvos gyventojų pirkimo internetu įpročiai. Pernai spalį net 81 proc. Lietuvos prosumerių nurodė, kad yra pirkę internetu. Praėjusių metų balandį vos 16 proc. kitų Lietuvos gyventojų buvo pirkę internetu, tačiau per metus – iki šių metų gegužės – pirkimas internetu tarp Lietuvos gyventojų išaugo beveik dvigubai – iki 29 proc. Per tą patį laiką nuo 4 iki 12 proc. padaugėjo teigiančiųjų, kad internetu perka dažniau nei iki šiol, o visai to nedarančių sumažėjo nuo 83 iki 69 proc.

Daugelis prosumerių – 91 proc. – perka ekologiškus produktus. Juos renkasi ir apie 60 proc. kitų gyventojų. Tačiau gyventojų domėjimasis ekologiškais produktais sparčiai nesikeičia – ketinančių pradėti juos pirkti ir bet vieną ar kelis kartus jau nusipirkusių – skaičius liko praktiškai toks pat.

„Tyrimų rezultatai akivaizdžiai įrodo, kad prosumerių prognozės labai aiškiai atspindi visuomenės nuotaikų tendencijas, tad prosumerių grupė yra labai svarbi įmonėms numatant rinkos perspektyvas ir kuriant rinkodaros bei komunikacijos strategijas. Nors šiandien prosumerių nuomonė ir elgsena gali gerokai skirtis nuo kitų vartotojų, žiūrint į ateitį, tai tampa patikimu orientyru, leidžiančiu pasirinkti teisingą veiklos kryptį“, – sakė reklamos kūrybos agentūros IDEA direktorė Živilė Baltulionytė.

Apklausą atlikusi tyrimų agentūra RAIT apklausė daugiau kaip tūkstantį 15-74 metų Lietuvos gyventojų. Apklaustųjų pasiskirstymas atitinka Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietovę.