REUTERS

Asmeninės paskirties automobilių registravimas šį pusmetį lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu išaugo 102,9 proc., bendras I pusmečio augimo rezultatas lyginant su 2011 metais yra 66,9 proc., o komercinės paskirties automobilių registravimas išaugo 189,9 proc.

,,Visus šio pusmečio 6 mėnesius buvo stebimas rinkos augimas, tuo tarpu 2010 m. I pusmetį vyko rinkos smukimas lyginant su 2009 m. atitinkamais mėnesiais nuo -9 iki -30 proc. Būtina pabrėžti, kad tas 2010 m. smukimas skaičiuojamas nuo 2009 m. statistinės bazės, o 2009 m. yra suprantami kaip kriziniai metai. Tik 2010 metų antrojo pusmečio geresni rezultatai leido 2010 m. prilygti 2009 m. Taigi procentinis šių metų pirmojo pusmečio augimas yra grindžiamas tik labai žemais 2010 m. atitinkamo laikotarpio rezultatais arba, kaip šiuo metu populiaru sakyti, žema palyginamąja baze. Palyginę šį pusmetį su prieškriziniais metais, tarkime 2008 m. (per metus registruota 21514 asmeninės paskirties automobilių), 2011 m. rinka yra mažesnė arba atsilieka 2 kartus”, – 2011 m. pirmojo pusmečio rezultatus apibendrino Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas.

Vertinant naujų lengvųjų automobilių registravimą šį pusmetį pagal savininkų tipus, tendencijų pasikeitimų nėra. Daugiausia automobilių nupirko bendrovės – 3365 vnt. arba 45,9 proc., lizingo įmonės registravo 2917 vienetus arba 39,8 proc. viso automobilių kiekio. Automobilių pardavėjai savo vardu užsiregistravo 2303 automobilius arba 31,4 proc. ,,Šis parametras vertas dėmesio todėl, kad galima daryti prielaidą kiek realiai Lietuvos naujų automobilių rinka gali būti mažesnė nei atspindi formalūs statistiniai duomenys. Dėl šių automobilių likimo galima gana apibrėžtai padaryti tam tikras išvadas. Be abejo, šios tendencijos ne tik keičia supratimą apie Lietuvos naujų automobilių rinkos pajėgumą, bet koreguoja ir kitus parametrus kaip antai kokie populiariausi automobiliai Lietuvoje, kas yra pardavimų Lietuvoje rinkos lyderiai. Iš esmės tai parodo, kad Lietuvos rinka, nepaisant, atsigavimo požymių, yra labai menka” – tokią nuomonę išsakė UAB „Tokvila” generalinis direktorius Algimantas Purauskas.

Lyderis – VW

Lietuvos naujų lengvųjų automobilių rinkoje, remiantis „formaliąja statistika“, pagal markes lyderiauja Volkswagen (996 vnt. arba 13,4 proc.), Nissan (951 vnt. arba 12,8 proc.), Peugeot (660 vnt. arba 8,9 proc.), Toyota (629 vnt. arba 8,4 proc.) ir Skoda (531 vnt. arba 7,1 proc.).

Populiariausi naujų lengvųjų asmeninės paskirties automobilių modeliai pirmąjį pusmetį yra Nissan Qashqai (493 vnt.), Nissan Juke (297 vnt.), Subaru Legacy (230 vnt.), Peugeot 3008 (226 vnt.), Skoda Octavia (223 vnt.). Lengvųjų komercinių automobilių rinkoje populiarumą dalinasi Toyota Hilux (78 vnt.), Renault Master (67 vnt.), Volkswagen Caddy (64 vnt.), Citroen Berlingo (44 vnt.), Fiat Ducato (42 vnt.).

Artimiausių kaimynų Latvijos ir Estijos rinkos praėjusį pusmetį taip pat nesnaudė. Per šį laikotarpį Latvijoje registruota 5207 naujų asmeninės paskirties automobilių ir 672 komercinės paskirties automobilių, augimas atitinkamai 93,6 ir 237,7 proc., Estijoje registruota 8463 (augimas 74,3 proc.) asmeninės paskirties bei 1121 (augimas 105,7 proc.) komercinės paskirties automobilių. Mažai ar daug ? Priminsime, kad Estijoje mažiau gyventojų nei Lietuvoje daugiau kaip dvigubai.

Mūsų rinka – mikroskopinė

Lietuviškos rinkos akimis ką sako naujų asmeninės paskirties automobilių registravimo skaičiai 14426, 15380, 6480, 257533, 327921 ? Greičiausiai atsakytumėt, jog pirmieji skaičiai kalba apie metinius ambicingus planus, o didieji – apie Lietuvos suminį trisdešimtmečio planą. Tačiau, realybėje, atitinkama seka tiek naujų automobilių šių metų kovą registravo Airija, Danija, Slovakija, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija. Vaizduotei pakurstyti priminsime, kad 2010 m. EU27 naujų asmeninės paskirties automobilių registruota 13,36 mln. Šiuos skaičius vertinti galime registravimą prilyginant 1 tūkstančiui gyventojų. Lietuvos autoverslininkų asociacijos skaičiavimo duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį 1 tūkstančiui gyventojų Lietuvoje teko 2 nauji asmeninės paskirties automobiliai, Bulgarijoje 1,21, Rumunijoje 1,48, Vengrijoje 2,31, Latvijoje 2,32, Lenkijoje 3,63, Graikijoje 4,89, Estijoje 6,32, Slovakijoje 6,3, Čekijoje 8,4, Portugalijoje 8,64, Ispanijoje 9,62, Suomijoje 13,33, Danijoje 15,76, Slovėnijoje 16,09, Didžiojoje Britanijoje 16,6, Švedijoje 16,81, Italijoje 16,79, Airijoje 17,26, Prancūzijoje 18,93, Vokietijoje 19,84, Olandijoje 19,87, Austrijoje 22,4, Belgijoje 30,12, Liuksemburge 56,96.

"Veido" archyvas

Tačiau pastebimos įtakos, anot ekspertų, šie pirkėjai rinkai nedaro, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Daugiausia perkantieji – rusai ir baltarusiai, kurie Lietuvoje įsigyja ir prabangių apartamentų poilsiui, ir abejotinų statinių, neva padedančių gauti vizą.

Registrų centro sudaryta pastarųjų metų nekilnojamojo turto Lietuvoje pirkusių užsieniečių statistika rodo, kad gausiausiai šalyje apsiperka kaimynai iš Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos.

Taip pat nemažai nekilnojamojo turto įsigyja Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir JAV gyventojai, tiesa, pastarieji dažniau šį turtą paveldi.

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje nekilnojamojo turto sandorių, kuriais turtas perleistas užsieniečiams, itin sumažėjo 2009 metais, tačiau jau pernai kone visose kaimyninėse šalyse jų įvykdyta daugiau. Daugiausia apsiperkančiose Rusijoje, Baltarusijoje perimto turto sandorių per pastaruosius metus tik gausėjo. Kasmet vis daugiau nekilnojamojo turto Lietuvoje įsigijo ir Danijos, Estijos, Izraelio, Lenkijos, Prancūzijos piliečiai.

Iš Baltarusijos ir Rusijos Lietuvoje turtą per pastaruosius metus įsigijo tik fiziniai asmenys.

Juridinių pirkėjų šiemet daugiausia užfiksuota iš Jungtinės Karalystės, jie pirko 22 objektus. Pernai gausiausiai nekilnojamojo turto Lietuvoje įsigijo Latvijos (21) ir Danijos (26), 2009 m. – Švedijos (22) kapitalo juridiniai asmenys.

BFL

Dėl sudėtyje aptikto saldiklio uždrausta realizuoti 6,67 tonos “Smetoniškos” giros.

Bendrovei “Volfas Engelman” uždrausta realizuoti iš Baltarusijos bendrovės “Lidskoe pivo” importuotą girą po to, kai jos sudėtyje rastas saldiklis acesulfamas K, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Vadovaujantis Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento nuostatomis, giros gamyboje neturi būti naudojami saldikliai, įskaitant ir minėtąjį.

Šiuo metu 13,34 tūkst. vienetų pusės litro talpos buteliukų giros “Smetoniška” yra sulaikyti ir saugomi “Volfas Engelman” sandėliuose, Kaune. Įmonei uždrausta girą tiekti į rinką ir nurodyta minėtą partiją skubiai surinkti iš rinkos.

Didžioji dalis nuo metų pradžios į atvirą elektros rinką “paleistų” smulkių ir vidutinių įmonių neskuba rinktis nepriklausomo elektros tiekėjo, nors tai leistų sumažinti išlaidas.

Elektros rinkos neišjudino ir vasarį šiems vartotojams padidėjusi iš skirstymo bendrovės “Lesto” perkamos elektros kaina, pirmadienį informuoja dienraštis “Lietuvos žinios”.

Būtent nepriklausomi elektros tiekėjai toms įmonėms, kurių įrenginių leistinoji galia siekia 100-400 kilovatų (kW), bent teoriškai galėtų pasiūlyti elektrą pirkti palankesnėmis, nei siūlo skirstomieji tinklai, sąlygomis.

Įmonių, kurių leistinoji galia yra ne mažesnė nei 100 kW, bet nesiekia 400 kW, “Lesto” žinioje yra apie 7,7 tūkst., tačiau kovo pradžioje tik 2,25 tūkst. jų naudojosi nepriklausomų elektros tiekėjų paslaugomis.

Lietuvai palaipsniui liberalizuojant elektros rinką, visi šie vartotojai privalėjo nuo sausio pradžios sudaryti sutartį su viena iš kelių dešimčių šalyje veikiančių nepriklausomo tiekėjo įmonių ir elektros energiją pirkti iš jos, o ne iš skirstomųjų tinklų įmonės, kaip iki šiol. Tai daugiausia smulkios ir vidutinės įmonės, taip pat valstybės bei savivaldybių įmonės ar įstaigos – mokyklos, ligoninės, ministerijos.

Pernai prievolę pirkti elektrą laisvojoje rinkoje turėjo tik didesnieji vartotojai, kurių valdomų objektų leistinoji galia didesnė nei 400 kW – daugiausia stambios įmonės.

Kitąmet elektros rinka bus atverta dar plačiau – elektrą iš nepriklausomų elektros tiekėjų privalės pirkti dar smulkesni vartotojai, kurių leistinoji galia neviršija 30 kW. Nuo 2013 metų pradžios tokia prievolė numatyta visiems juridiniams asmenims, o nuo 2015 metų sausio 1 dienos laisvojoje rinkoje elektrą turės pirkti visi iki vieno elektros vartotojai – taigi ir gyventojai.

Nepriklausomų elektros tiekėjų licencijas šiuo metu turi 60 įmonių, tačiau, rinkos dalyvių teigimu, galutinėje rinkoje aktyviai veikia 14 nepriklausomų elektros tiekėjų bendrovių.

Lietuvos reklamos rinka pernai sumažėjo 1,5 proc. iki 324,6 mln. litų, rodo tyrimų bendrovės “TNS LT” metinis reklamos pajamų tyrimas.

Prognozuojama, kad šiais metais reklamos pajamos augs 11 proc. Toliau daugėja reklamos internete, po kritimo ėmė stiebtis jos apimtis televizijose, rašo “Verslo žinios”.

“2010-ieji reklamos rinkai – stabilizacijos metai, sulaukėme geresnių rezultatų nei tikėjomės”, – teigė tyrimų bendrovės “TNS LT” direktorius Gytis Juodpusis.

2010 metais vienam gyventojui teko 97,5 lito reklamos pinigų, 2009 metais – 98,39 lito.

Teigiamus pokyčius visoje rinkoje lėmė geresni televizijos rezultatai.

“Pradėjusi uždirbti daugiau televizija pakėlė įkainius. Šis sprendimas palengvino gyvenimą kitoms žiniasklaidos priemonėms”, – teigė G.Juodpusis.

“TNS LT” apklausti žiniasklaidos specialistai prognozuoja, kad 2011 metais televizijos reklamos apimtis augs 10 proc., o radijuje nebekris.

“Sudėtingiau bus laikraščiams – reklamos pajamų augimas juose priklausys nuo gebėjimo išnaudoti internetinę laikraščio versiją”, – komentavo “TNS LT” vadovas.

Prieš keletą metų gausiau investavusios į gamybą, kritus pardavimams, spaustuvės vietinėje rinkoje nebeišsitenka.

Skaičiuojama, kad net daliai bendrovių bankrutavus šalies įmonių pajėgumas kelis kartus viršija vietinės rinkos poreikį, vienintelė galimybė išsilaikyti – sutelkti pajėgas į užsienio rinkas, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Praėjusių metų rudenį, po kelerių nuosmukio metų, visų segmentų spaustuvės vėl pradėjo jausti augančią darbų apimtį – šiek tiek daugiau užsakymų sulaukiama tiek iš vietinės rinkos, tiek iš užsienio klientų, tačiau pastarieji tapo svarbiausiu prioritetu.

Stipriai susitraukusi vietinė rinka, pasak verslininkų, vis dar orientuojasi į mažiausią kainą, o ir atsigauna ji per lėtai. “Kai rinka buvo išsiplėtusi, eksportas buvo tik viena iš spaustuvių veiklų. Kai rinka susitraukė, beveik dvigubai sumažėjo, eksportas tapo gelbėjimosi šiaudu”, – padėtį aptaria Erika Furman, Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentė.

Ji skaičiuoja, kad šiuo metu spaustuvių pajėgumas bent 4-5 kartus viršija vietinės rinkos paklausą. Proveržio Lietuvoje E. Furman neprognozuoja, esą šiemet vietinių užsakymų daugės, tačiau vos keliais procentais, palyginti su pernai.

“Sapnų sala” pernai paslaugų eksportą padidino daugiau nei 300 proc. Užsakymai atplaukia iš įvairių šalių, net ir iš Kinijos.

Eksporto apimtį bendrovė galėtų padidinti dar bent 4-5 kartus, tačiau koją kiša ribotos finansinės galimybės.

S. Jokužio leidyklos-spaustuvės eksportas išaugo 25 proc., “Lietuvos ryto” spaustuvė eksportuoja apie trečdalį visų parduodamų paslaugų, tikimasi užsienio klientams parduoti daugiau.

Verslininkai pažymi, kad nors sunkmečiu Lietuvoje bankrutavo nemažai spaustuvių, kritusių pardavimų neatlaikė arba savo užsakymus smarkiai sumažino ir dauguma leidėjų, taigi konkurencija beveik nesumažėjo. Tačiau užsienio rinkose lietuvių spaustuvininkai pastaraisiais metais atranda vis daugiau galimybių konkuruoti.

Dėl pastaruoju metu išaugusios cukraus paklausos pirmadienį susitikimą su prekybos tinklų atstovais surengęs ūkio ministras Dainius Kreivys sako iš jų išgirdęs pažadą, kad cukrus artimiausiu metu neturėtų brangti.

“Noriu pasakyti, kad cukraus užteks, jo yra. Didesnė problema yra ta, kad dėl panikos nespėjama cukraus fasuoti. Visos atsargos Lietuvoje yra laikomos nesufasuotos. Tinklų vadovai pažadėjo kad pavasarį kainos nesikeis, o nuo ten, kur jos dabar yra, jos turės tendenciją šiek tiek kristi”, – pirmadienį po susitikimo su mažmeninės prekybos tinklų atstovais žurnalistams sakė D.Kreivys.

Anot jo, cukrų dažnai perka spekuliantai, kurie jį vėliau perparduoda.

“Maxima LT” generalinis direktorius Gintaras Jasinskas pažymėjo, kad “Maxima” prekybos tinkle cukraus pardavimai pastaruoju metu išaugo kone trigubai.

“Gaila, kad dėl nepatikrintos informacijos Lietuvoje kilo toks ažiotažas. Šiai dienai situacija yra tokia, kad cukraus trūksta dėl to, kad gamintojas nespėja jo fasuoti, cukrus yra nesufasuotas. Labai daug cukraus perka iš mūsų perpardavinėtojai spekuliatyviniais tikslais”, – teigė G.Jasinskas.

Lietuvos gyventojai, baimindamiesi kainų šuolio, pastaruoju metu masiškai ėmė jį pirkti.

Viena didžiausių Lietuvoje kabelinės televizijos, interneto ir telefonijos paslaugų tiekėjų “Viginta”, gavusi leidimą už 15 mln. litų įsigyti su bendrovės “C gates” ženklu paslaugas teikiančius “Kabelinius ryšių tinklus”, akimirksniu išaugo į antrą (buvo ketvirta) pagal dydį mokamos televizijos paslaugų teikėją Vilniuje.

“Vigintos” generalinis direktoriaus Pauliaus Dambrausko vertinimu, pirmoje vietoje Vilniuje yra “Vinita”, valdanti 39 proc. rinkos (turi apie 71 tūkst. abonentų) , “Vigintai” kartu su “C gates” tenka apie 28 proc. rinkos, “Teo” – maždaug 14 proc., o toliau rikiuojasi kiti paslaugų teikėjai, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Viginta” ir “C gates” abi kartu Vilniuje dabar turi apie 55 tūkst. abonentų. “Viginta” planuoja į tinklo atnaujinimą sostinėje investuoti 7 mln. litų.

Konkurentai skirtingai vertina, kokią įtaką šis sandoris turės sostinės televizijos rinkai.

Daugiausia abonentų sostinėje turinti “Init” įmonių grupei priklausanti “Vinita” spėja, kad po šio sandorio dar padidės spaudimas mažinti kainas, esą “Viginta” jau dabar vilniečiams siūlo paslaugas kone už savikainą, “Teo” didelių permainų nesitiki.

“Init” generalinis direktorius Paulius Živatkauskas prognozuoja, kad per artimiausius porą metų “Viginta” bus parduota, nes vienas jos savininkų – SEB investicinis fondas -paprastai nelaiko įmonių akcijų ilgiau nei 5-7 metus. “Todėl “Vigintai” svarbu ne finansai, o kuo didesnis klientų skaičius ir rinkos dalis, tikintis ateityje parsiduoti už didesnę kainą”, – mano P. Živatkauskas, pasak kurio žemų kainų politika – tai kitų įmonių nualinimas ir dirbtinis paslaugos vertės numušimas.

Pasak “Init” vadovo, didžiausias sukrėtimas ir persiskirstymas televizijų laukia kitąmet, kai šalis išjungs analoginę televiziją.

“Init” buvo viena iš įmonių, pretendavusių įsigyti “C gates”. P. Živatkauskas neslepia, kad jei pasitaikys patrauklus pasiūlymas, “Init” nepraleis progos įsigyti kabelinės TV bendrovių.

Šešias įmones jungianti “Init” grupė visoje Lietuvoje dabar turi 120 tūkst. kabelinės televizijos paslaugų abonentų.

Lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt ir VĮ “Regitra” duomenimis, 2010 metais šalyje įvyko 359 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių sandorių – beveik 22 proc. daugiau nei 2009 metais. Jų vertė – apie 3,6 mlrd. litų. Ketvirtąjį 2010-ųjų ketvirtį šalies rinkoje parduota beveik 113 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių už 1,2 mlrd. litų. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2009 metais, sandorių skaičiaus augimas – net 57 proc.

“Naudotų lengvųjų automobilių sandorių skaičius Lietuvoje nuosekliai augo visus keturis 2010 m. ketvirčius, ypač paskutinįjį. Pagrindinės šio augimo priežastys – į šalį įvežta daugiau automobilių, daugiau jų parduota ir į kitas šalis, taip pat aktyviai vyko anksčiau šalyje jau registruotų automobilių pardavimai, t. y. perpardavimai”, – pasakoja Autoplius.lt vystymo vadovas Viktoras Daukšas. Pasak jo, visa tai rodo, kad automobilių rinka šalyje išties atsigauna.

Į šalį įvežtų, pirmą kartą nuolatinei registracijai Lietuvoje registruotų, naudotų lengvųjų automobilių paskutinįjį 2010 metų ketvirtį užfiksuota 31,9 tūkst. – beveik 68 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2009 metais. Palyginus visus 2010 ir 2009 metus, augimas – 16,5 proc.

“Į šalį įvežamų automobilių sandorių skaičiaus procentinis augimas nemažas. Jis rodo, kad verslininkai, tikėdami rinkos atsigavimu, į šalį įveža vis daugiau automobilių. Vis tik 2008-ųjų lygio dar nepasiekėme – pirmų registracijų skaičius 2010 metais perpus mažesnis nei tuomet”, – vertina Autoplius.lt vystymo vadovas. Daugiausia automobilių spalio–gruodžio mėnesiais importuota iš Vokietijos (42 proc.), Italijos (15 proc.) ir Prancūzijos (14 proc.).

Iš šalies išvežamų automobilių sandorių skaičius pernai, lyginant su 2009-aisiais, išaugo 35 proc. – iki 33,4 tūkst. Ketvirtąjį praėjusiųjų metų ketvirtį palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2009-aisiais, iš Lietuvos išvežamų automobilių padaugėjo beveik 79 proc. Daugiausia jų išvežama į Rusiją (24 proc.), Kazachstaną (14 proc.) ir Kirgistaną (11 proc.).

Perparduotų Lietuvoje registruotų automobilių sandorių, be eksportuojamų ir pirmą kartą šalyje registruotų, skaičius 2010 metais pasiekė beveik 224 tūkst. – tai apie 23 proc. daugiau nei 2009-aisiais. Ketvirtąjį 2010 metų ketvirtį įvyko 68,8 tūkst. sandorių – 49 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2009 metais.

Vidutinė automobilio kaina, Autoplius.lt skaičiavimais, 2010 metais buvo – 10,1 tūkst. litų , spalio–gruodžio mėnesiais – apie 10,5 tūkst. litų, 7 proc. didesnė nei trečiąjį ketvirtį. Ketvirtąjį 2010 metų ketvirtį vien Autoplius.lt automobilių pažymėtų kaip parduotų buvo už 404 mln. litų – tai 34 proc. visos rinkos apyvartos.

“Regitros” duomenimis, 2010 metais daugiausia parduota “VW Passat” automobilių (26,6 tūkst.), nedaug pagal pardavimus atsilieka “VW Golf” (25,6 proc.), trečias pagal perkamumą modelis – “Audi 80″ (14,4 proc.).

Šias tendencijas Autoplius.lt apžvelgė antrajame ketvirtinio lengvųjų automobilių rinkos apžvalgos leidinio “Autoplius barometras” numeryje. Jame – pagrindinės ketvirčio rinkos tendencijos, remiantis VĮ “Regitra”, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos “Transeksta” ir Autoplius.lt duomenimis, taip pat portale vykdomais tyrimais. Elektroninę “Autoplius barometro” versiją galima rasti adresu www.autoplius.lt/tyrimai.

Autoplius.lt – lankomiausias transporto skelbimų portalas Lietuvoje, lyderiaujantis rinkoje jau 8 metus. Skelbimų skaičius portale siekia 125 tūkst. “GemiusTraffic” duomenimis, gruodžio mėnesį portale apsilankiusių unikalių lankytojų skaičius viršija 1,1 mln. Autoplius.lt administruoja ir tobulina bendrovė UAB “Plius”, priklausanti norvegų žiniasklaidos koncernui “Schibsted”. Šis koncernas valdo vienus didžiausių skelbimų portalų visame pasaulyje, veikiančių 26 šalyse. 2010 m. “Schibsted” buvo pripažintas trečiu stipriausiu skelbimų portalų valdytoju pasaulyje po tokių gigantų kaip “eBay” ir “Craigslist”.

Kaip praneša Kauno rinkos tyrimų bendrovė “Autotyrimai”, pernai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje užregistruoti 27 506 nauji lengvieji automobiliai – 8,7 proc. daugiau nei 2009 metais, kai Baltijos šalyse buvo užregistruoti 25 299 nauji automobiliai. Tai maždaug atitinka lygį, buvusi 2002-2003 metais.

Lietuvos naujų lengvųjų automobilių rinka pernai padidėjo 7 proc. iki 8 906, Latvijos – 18 proc. iki 6 935, Estijos – 5 proc. iki 11 665 automobilių, preliminarius duomenis pranešė bendrovė “AutoTyrimai”.

“AutoTyrimų” teigimu, visose Baltijos šalyse naujų automobilių rinkos augimą daugiausiai lėmė iš lėto atsigaunanti paklausa bei itin sumažėjusi palyginamoji bazė. Tačiau, kaip ir prieš metus, rinkos dydį ir

lyderių rikiuotę pastebimai pakoregavo naujų automobilių reeksportas, kuomet maždaug penktadalis Baltijos šalyse registruotų naujų automobilių netrukus iškeliaudavo į kitas šalis.

Pernai Lietuvai teko beveik trečdalis (32 proc.) visos Baltijos šalių naujų automobilių rinkos, Latvijai – 25 proc., Estijai – 42 procentai.

“AutoTyrimų” duomenimis, Baltijos šalyse praėjusiais metais populiariausi buvo “Toyota” markės automobiliai, kurių užregistruota 3,3 tūkst., antroje vietoje buvo “Volkswagen” (3,1 tūkst.)., o trečioje – “Renault” (2,7 tūkst.).

Populiariausias asmeninis modelis Baltijos šalyse pernai buvo “Renault Megane” (1,2 tūkst.), aplenkęs toliau besirikiuojančius “Volkswagen Golf/Plus” (1 tūkst.) bei “Škoda Octavia” (968).

IT sektorius keičiasi, vis labiau orientuodamasis į praktiškas paslaugas vartotojui. Ar Lietuvos IT specialistai šiemet ims vytis šias pasaulines tendencijas?

Prieš gerą dešimtį metų vykusioje COMDEX kompiuterių technikos parodoje “Microsoft” įkūrėjas ir vienas turtingiausių pasaulio žmonių Billas Gatesas, lygindamas IT ir automobilių pramonę, pareiškė: “Jeigu “General Motors” tobulintų savo technologijas taip, kaip tai daro kompiuterių gamintojai, šiandien važinėtume 25 dolerius kainuojančiais automobiliais, galinčiais su vienu galonu degalų nukeliauti tūkstantį mylių”.
Dėl šio pernelyg optimistinio IT vertinimo būtų galima diskutuoti, tačiau jame glūdi įžvalga, verta išskirtinio dėmesio: bėgant metams naujosios technologijos neatpažįstamai keičia mūsų aplinką, įpročius ir netgi visuomenę. Tie pokyčiai tokie greiti, kad ne visada sugebame juos laiku pastebėti ir įvertinti. Dėl šios priežasties net trumpalaikės IT plėtros perspektyvų prognozės tampa itin nedėkingu užsiėmimu. Vis dėlto pabandykime nukeliauti į netolimą ateitį ir pažvelgti, kokie pokyčiai laukia mūsų po kelių mėnesių ir kaip šiame kontekste skambės mūsų šalies vardas.

Kompiuterių saulėlydis?
Praėjusių metų duomenimis, apie 55 proc. Lietuvos namų ūkių turėjo asmeninius kompiuterius. Šalyse, kuriose IT plėtra prasidėjo gerokai anksčiau, šis skaičius dar didesnis. Tačiau dauguma vartotojų išnaudoja tik nedidelę dalį kompiuterių galimybių. Ši tendencija pastebėta dar prieš kelerius metus: atliekant įvairius darbus, vis rečiau tenka griebtis sudėtingų, galingos įrangos reikalaujančių kompiuterių programų. Savo vietą jos užleidžia įvairioms interneto paslaugoms, dažnai vadinamoms bendru debesų kompiuterijos (angl. “cloud computing”) pavadinimu. Ši technologija leidžia įvairias užduotis atlikti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, bet kuriuo prie interneto prijungtu įrenginiu – kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu naudotis interneto saugyklose laikomais asmeniniais duomenimis. Sudėtingiausi skaičiavimai gali būti atliekami paslaugos teikėjo pusėje, ir vartotojas išsiverčia su gerokai silpnesne įranga. Debesų kompiuterija leidžia sumažinti ar netgi beveik panaikinti skirtumus tarp kompiuterių, telefonų ir buitinės elektronikos.

Mobiliųjų įrenginių era
Pirkėjai teikia pirmenybę įrenginiams, kuriais gali naudotis ne tik darbe ar namie, bet visur ir visada. Daugiau nei pusė vartotojų renkasi nešiojamuosius kompiuterius, nors jie savo galimybėmis vis dar negali prilygti stalinėms “dėžėms”.
Dar didesni pokyčiai vyksta mobiliųjų telefonų ir vadinamųjų planšetinių kompiuterių rinkose. Lietuvoje per pirmąjį 2010 m. pusmetį išmaniųjų telefonų, galinčių atlikti nemažą dalį kompiuterio funkcijų, pardavimas išaugo 350 proc. Nepaisant įspūdingų pardavimo rodiklių, Lietuva išmaniųjų telefonų kiekiu vis dar atsilieka nuo kitų šalių. Štai rinkos tyrimų agentūros “The Nielsen Company” duomenimis, jau po pusmečio Jungtinėse Amerikos Valstijose išmaniųjų įrenginių bus daugiau nei įprastų telefonų.
2011 m. Lietuvą turėtų pasiekti kita praėjusių metų naujovė – naujos kartos planšetiniai kompiuteriai, kurių bumas prasidėjo su “Apple iPad” pasirodymu. Nors panašių įrenginių jau pasiūlė ir kiti gamintojai, pavyzdžiui, “Dell” ir “Samsung”, tačiau “Apple” tapo neabejotinu naujojo rinkos segmento lyderiu. Ekspertai tikina, kad kitais metais pasaulyje bus parduota apie 80 mln. planšetinių įrenginių, o Lietuvoje – iki 200 tūkstančių.
Kas gi skatina planšetinių kompiuterių, kurie savo techninėmis charakteristikomis net šešis kartus nusileidžia patiems lėčiausiems nešiojamiesiems kompiuteriams, populiarumą? Visų pirma – lengvas ir intuityvus valdymas bei galimybė naudotis gerai pritaikytomis ar specialiai sukurtomis elektroninėmis paslaugomis, kurios į įrenginius atkeliauja aplikacijų – nedidelių programėlių pavidalu. Planšetinių kompiuterių privalumus netruko atrasti pramogų ir žiniasklaidos verslo atstovai. Jais galima skaityti elektronines knygų bei žurnalų versijas, vartotojams taip pat siūloma pirkti ar nuomotis filmus, muziką bei TV laidas.
Kalbėti apie mobiliųjų įrenginių pergalę prieš tradicinius kompiuterius dar anksti. Ypač Lietuvoje. Tikrąją padėtį išduoda internetu keliaujančių duomenų srautų analizė. Kompiuteriais besinaudojantys interneto vartotojai aplanko 99 proc. visų interneto svetainių. Telefonų sukuriamas interneto srautas nesiekia vieno procento ribos.

Spartos lenktynių lyderiai
Nei kompiuteriai, nei mobilieji įrenginiai nebegali egzistuoti be interneto ryšio. Plėtodama jo infrastruktūrą Lietuva pasiekė nemažų laimėjimų. Ypač įspūdingai atrodo šviesolaidinių tinklų plėtros statistika. “FTTH Council Europe” duomenimis, Lietuva yra pripažinta šių technologijų lyderė Europoje ir užima penktą vietą pasaulyje. 2010 m. pradžioje šviesolaidiniu internetu mūsų šalyje naudojosi apie 18 proc. vartotojų. Lietuva aplenkė tokias šalis, kaip Švedija (12 proc.), Norvegija (11 proc.) ar Slovėnija (10 proc.), toli palikdama penktą vietą Europoje užėmusią Estiją (7 proc.), Latviją (1,5 proc.).
Stebiname pasaulį ir interneto sparta. Ją analizuojančios kompanijos “Ookla” tyrimai rodo, kad Lietuva užima antrą vietą pasaulyje, nusileisdama tik Pietų Korėjai. Beje, sparčiausiu ryšiu gali naudotis Kauno apskrities gyventojai.
Silpniausiai šiame kontekste atrodo mobiliojo interneto plėtra. Mūsų šalyje siūlomos 3G ryšio paslaugos pasiekiamos tik miestuose ir svarbiausių magistralinių kelių fragmentuose. 3G ryšio technologija sulaukia daug priekaištų, nes negali užtikrinti kokybiškos paslaugos esant didelei tinklo apkrovai. Todėl mobiliojo ryšio operatoriai, taikydami rinkodaros sprendimus, stengiasi dirbtinai apriboti mobiliojo interneto vartojimą.
Padėtis pasikeis tik atėjus naujos kartos ryšio technologijoms. Deja, prieš dvejus metus pradėtos teikti “WiMAX” ryšio paslaugos pasiekiamos nedaugeliui šalies gyventojų, o jos konkurentė LTE dar tik išbandoma.

IT pasaulio paribyje
Daugelis Lietuvos vartotojų internetą vis dar tapatina su naujienų portalais, elektroniniu paštu, geriausiu atveju – socialiniais tinklais. Tačiau per pastaruosius kelerius metus labiausiai IT plėtros atžvilgiu pažengusiose valstybėse gyventojų elgsena internete gerokai pakito. Susiformavo visai naujas elektroninių paslaugų sektorius, apimantis prekybą ir pramogas. Pirkimas internetu tapo JAV ir daugelio kitų šalių gyventojų kasdienybe. Padidėjus interneto spartai, atsirado galimybė teikti kitas komercines paslaugas. Elektroninė filmų nuoma baigia išstumti DVD diskų nuomą, prekyba internetu neatpažįstamai pakeitė muzikos ir leidybos industriją, vis labiau populiarėja internetinės televizijos paslaugos.
Deja, dauguma šių gėrybių Lietuvos gyventojams nėra prieinamos. Elektronines paslaugas teikiančios kompanijos (pvz., “Apple”, “Netfix”, “Hulu” ar “Spotify”) susiduria su juridiniais apribojimais, leidžiančiais veikti tik tam tikrose šalyse, ir yra priverstos atsiriboti nuo formalių kriterijų neatitinkančių klientų. Tuo tarpu lietuviški panašių paslaugų analogai sunkiai skinasi kelią. Kaip pavyzdį galima pateikti internetinės televizijos projektą “15min.tv”, bandžiusį transliuoti lietuviškus TV kanalus internetu. Dėl juridinių ginčų paslauga praktiškai nustojo veikti.
Lietuvos gyventojai randa būdų, kaip įveikti šias ribas. Deja, tai daroma pirataujant. Absoliuti dauguma elektroninio formato muzikos, filmų ir TV laidų įgyjama nelegaliais būdais. Šios šešėlinės sritys netgi lenkia nelicencijuotų kompiuterių programų paplitimą. Piratinės programos sudarė 57 proc.
Ne ką geriau atrodo ir elektroninės prekybos reikalai. Europos Komisijos užsakymu atlikti tyrimai rodo, kad internetu perka vos 8 proc. Lietuvos gyventojų, kai Didžiojo Britanijoje – 66 proc., o Danijoje – 64 proc. Vien pirmąją 2010 m. kalėdinės prekybos dieną JAV gyventojai išleido daugiau nei milijardą dolerių. Mūsų šalyje veikia keli tūkstančiai internetinių parduotuvių, tačiau jų siūlomų prekių asortimentas labai ribotas – net 80 proc. prekių galima rasti tik užsienio el. parduotuvėse. Deja, kaip rodo atlikti tyrimai, septyni iš dešimties bandymų įsigyti jose prekių baigiasi nesėkme.
Technologijoms tampant neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalimi, keičiasi IT sektoriaus pobūdis. Jame vis svarbesnį vaidmenį vaidina į vartotoją orientuotos paslaugos. Deja, Lietuvos IT specialistams, daugelį metų bandžiusiems užsisklęsti inžinerinių sprendimų paieškose, teks nemažai pasidarbuoti siekiant įveikti susidariusią informacinę atskirtį. Tai, kad maža, savitą kalbą turinti valstybė neprivalo būti informacinio pasaulio nuošalėje, rodo kitų Europos šalių pavyzdys. Ar 2011 metai taps esminiu proveržiu IT srityje, sužinosime jau netrukus.

Internetinė prekyba ES (proc.)
ES vidurkis    37
1. Didžioji Britanija    66
2. Danija    64
3. Nyderlandai    63
4. Švedija    63
5. Liuksemburgas 58
…
18. Latvija    19
19. Estija    17
…
25. Lietuva    8
26. Bulgarija    5
27. Rumunija    2
Šaltinis: EK Sveikatos ir vartotojų reikalų direktoratas, Vartotojų rinkų suvestinė (3-ias leidimas)

box2
Interneto sparta pasaulyje  (Mb/s)
1. Pietų Korėja    35,7
2. Lietuva    26,2
3. Latvija    25
4. Alandų salos    24,9
5. Rumunija    22,5
6. Moldova    21,4
7. Nyderlandai    21,2
8. Švedija    21
9. Andora    20,8
10. Japonija    20,6
Šaltinis: OOKLA

2011-aisiais darbdaviai neras tinkamų specialistų, turintieji darbą pyks dėl per didelio krūvio, o ieškantieji jo piktinsis neįtikėtinais darbdavių reikalavimais.

Per vienus metus sparčiai į viršų šovęs ir, ekspertų vertinimu, jau į lubas atsitrenkęs nedarbo lygis nuo jų atšoks dar negreitai. Darbo rinkos prošvaisčių 2011 m. dar nematys kas šeštas gyventojas.
Valstybės taikomas nedarbo mažinimo programas – jaunimo, ilgalaikių bedarbių, negalią turinčių žmonių įdarbinimo skatinimo ir kt. galima palyginti su figos lapeliais, kuriais bandoma pridengti daug didesnius rūpesčius. Jos ne tik nepadeda spręsti nedarbo problemos, bet ją dar ir aštrina, mat dažnam bedarbiui labiau apsimoka gauti pašalpą, prisidurti vieną kitą litą nelegaliais būdais, nei eiti dirbti. Perkvalifikavimo kursai suėda neįtikėtinas lėšas, tačiau naudos taip pat neduoda.
“Problema ta, kad bandoma parduoti prekę mažinant kainą, t.y. suteikiant mokesčių lengvatų ar pakeičiant pakuotę, t.y. tariamai perkvalifikuojant. Pasiūlos keitimas ar skatinimas nėra veiksmingas”, – įsitikinęs personalo atrankos kompanijos “Search Group” direktorius Šarūnas Dyburis.
Ekspertai neabejoja, kad darbo rinkos stimuliavimas turi prasidėti nuo kitko – nuo paklausos skatinimo. Verslo sąlygų gerinimas ne tik skatintų kurti darbo vietas, bet ir lįsti iš šešėlio.
Darbo rinkos specialistai tvirtina, kad kai tik rinka pradės rodyti stabilius atsigavimo signalus ir pradės augti, darbdaviai daug dėmesio skirs tam, ką žmogus veikė krizės metu: ar jis tiesiog gavo bedarbio pašalpą ir nesivargino dirbti, ar neprarado kvalifikacijos ir pan.

Įtampą didins darbdavių ir darbuotojų lūkesčių priešprieša

Nors paskutiniais 2010 metų mėnesiais Lietuvos darbo biržoje kas mėnesį registruota daugiau laisvų darbo vietų nei naujų bedarbių, kurti naujas darbo vietas darbdaviai atidėlioja, planuodami tai geriausiu atveju 2011-ųjų pabaigoje. Darbo vietas išsaugoję darbuotojai gali atsipūsti – atsigaunant ekonomikai atleidimų darbdaviai nebeplanuos, tačiau įtampa darbo rinkoje didės.
“Tenka pripažinti, kad mūsų darbo rinkoje trūksta pusiausvyros ir pagarbių partneriškų santykių tarp darbuotojų ir darbdavių. Buvo metas, kai darbdaviai galėjo sau leisti nesiskaityti su darbuotojais, pakilimo laikotarpiu darbuotojai diktavo savo sąlygas, o per krizę švytuoklė vėl švystelėjo atgal. 2011-ieji bus paženklinti įtampos darbo rinkoje: darbdaviai skųsis, kad neranda darbuotojų, darbuotojai pyks dėl didelių darbo krūvių ir per mažų atlyginimų, o nerandantieji darbo piktinsis nerealistiškais darbdavių reikalavimais”, – prognozuoja Airida Zavadskė, “Profiles International” vadovė Baltijos šalims.
Pasak jos, 2010-aisiais išryškėjusios darbo rinkos tendencijos išliks ir šiemet. Todėl darbdaviai labai atsargiai žiūrės į naujų darbuotojų priėmimą ir ryšis ieškoti naujo darbuotojo tik tada, kai įsitikins, kad kitaip tikrai negalima dirbti. Kandidatams bus keliami dideli reikalavimai, ir įmonė geriau neįdarbins jokio kandidato, nei priims “pusėtiną variantą”.
Nors atlyginimai pradedami didinti atsargiai, tačiau vis daugiau darbdavių planuos tai daryti. Tie, kurie imsis ieškoti naujų darbuotojų, nemaloniai nustebs, kad tinkamų kandidatų trūksta. Toliau daugės jaunų žmonių, kurie baigę studijas universitetuose net nebandys ieškoti darbo Lietuvoje ir išvažiuos dirbti į užsienį, deja, dažniausiai nekvalifikuotų darbų.

Trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų ir asistentų

Nors darbo skelbimų daugėja ir jau ieškoma tų pareigybių žmonių, kurie buvo atleisti vieni pirmųjų, tačiau darbo rinkos specialistai nepataria džiaugtis. “Procesas dar tikrai nėra masinis – tai galima būtų palyginti su spūstimi prie starto linijos: dar niekas niekur nebėga, tačiau jau stumdosi, kad užsiimtų geresnę startinę poziciją”, – lygina Š.Dyburis.
Analizuojant darbo skelbimus matyti, kad labiausiai ieškoma kelių kategorijų žmonių: tikrai aukštos kvalifikacijos specialistų (ypač pardavimo srityje) ir asistento lygmens darbuotojų. “Atrodo, įmonės galų gale suprato, kad be efektyvaus pardavimo jokia įmonė neturi galimybių efektyviai dirbti. Asistentų ieškoma todėl, kad per krizę buvo išvaikyti ištisi skyriai ir palikti tik geriausi, efektyviausi darbuotojai, kurie pradeda persidirbti”, – dėsto Š.Dyburis.
Jam pritaria ir darbo rinkos ekspertė A.Zavadskė. Pasak jos, aukštos kvalifikacijos specialistai pernai patyrė didžiausius sukrėtimus ir pokyčius. “Krizės laikotarpiu daug aukštos kvalifikacijos darbininkų buvo atleista, o dabar, atsigaunant pramonei, transportui ir prekybai, jų vėl reikia ir labai trūksta. Viena vertus, reikalavimai didesni, o siūlomos sąlygos gerokai prastesnės nei prieš krizę, tai neskatina darbuotojų darbintis ar keisti darbą. Kita vertus, žmonių šiame segmente sumažėjo, nes aktyviausi jau ėmėsi sprendimų – kas persikvalifikavo, kas ėmėsi savo verslo, kas emigravo.
Kvalifikuotų darbininkų trūkumas taps viena pagrindinių kliūčių pramonei augti. Laimės tos įmonės, kurios išsaugojo savo geriausius darbuotojus ir po truputį didindamos darbo užmokestį sugebės juos išlaikyti”, – pabrėžia ekspertė.
Kalbėdama apie specialistų, vidutinės grandies vadovų perspektyvas A.Zavadskė pabrėžia, kad šiemet bus aktyviai ieškoma pardavimo, klientų aptarnavimo specialistų, didės pramonės inžinierių ir projektų vadovų poreikis, išliks IT ir finansų specialistų poreikis. Tai pozicijos, kurias krizės akivaizdoje daugelis įmonių paaukojo pirmiausia, o dabar stebimas poreikio atsinaujinimas.
Tuo tarpu nekvalifikuotos, žemesnės kvalifikacijos darbininkų segmente kilęs didžiausias nedarbas esą išliks ir 2011-aisiais. Jis mažės nebent dėl emigracijos.

Algos kils apie 3 proc.

Konsultacijų bendrovės “Mercer” Lietuvos darbo užmokesčio tyrimų dalyvių atlyginimų kaitos 2011-aisiais prognozės – optimistinės. Pokyčių apklausa, atlikta 2010 m. rugsėjo mėn., parodė, kad planuodami 2011 m. atlygio biudžetą darbdaviai numato kilstelėti atlyginimus vidutiniškai 3–3,5 proc. O “Consulteam Baltics” vadovo Žilvino Akelio prognozėmis, vis dėlto nemaža dalis įmonių rinkos atsigavimo ženklus vertina atsargiai ir atlygio pokyčių dar neplanuoja, todėl nominalus atlyginimų didėjimas greičiausiai neviršys 3 proc.
“Mercer” darbo užmokesčio tyrimo duomenimis, savanoriška darbuotojų kaita 2010 m. įmonėse tesudarė 5 proc., tad norint pervilioti aukštos kvalifikacijos specialistą dažniausiai tenka siūlyti ir didesnį darbo užmokestį. Darbo rinkos pokyčiams itin jautrus IT sektorius, tad šiame sektoriuje galime tikėtis ir didesnio nei vidutinis atlyginimų didėjimo. Lėtesnis didėjimas bus stebimas gamybos įmonėse: šiame sektoriuje atlygio pokyčiai dažniau vyks kompensuojant praėjusių metų atlyginimų mažinimą, kuris kai kuriose įmonėse siekė iki 20 proc.”, – mano Ž.Akelis.
Jo duomenimis, pernai bazinius atlyginimus darbuotojams vidutiniškai dešimtadaliu sumažino 26 proc. įmonių, tuo metu 21 proc. įmonių kilstelėjo bazinį atlyginimą vidutiniškai 4,6 proc. Daugiau nei pusėje bendrovių (53 proc.) darbo sutartyje numatytas atlyginimas išliko nepakitęs.
Neda Songilaitė, bendrovės “Hay Group” generalinė direktorė Baltijos šalims, mano, kad darbdaviai neskubės didinti fiksuotos atlyginimo dalies, bet pagrindinių darbuotojų užmokesčio didėjimo varikliuku taps kintamoji atlyginimo dalis, siejama su pasiektais įmonės tikslais. Tuo įsitikinęs ir Š.Dyburis, teigdamas, kad darbuotojai, padedantys iškepti pyragą, gali pretenduoti į jo dalį. “Tuo tarpu tie, kurie gali tik statyti oro pilis, turės tenkintis tikrai gerokai mažesniais atlyginimais. Todėl neabejotina, kad toliau didės atlyginimų žirklės, t.y. tikrai gerai dirbantys ir rezultatų pasiekiantys specialistai uždirbs dar daugiau, o menkos kvalifikacijos, į procesą, o ne į rezultatą orientuoti darbuotojai uždirbs dar mažiau.

box
Darbdaviai labiausiai ieško
Tikrai aukštos kvalifikacijos specialistų, ypač pardavimo srityje
Klientų aptarnavimo specialistų
Pramonės inžinierių
Projektų vadovų
IT specialistų
Finansų specialistų
Asistento lygmens darbuotojų