Eksportas šiemet bus pagrindinis “Vilniaus pergalės” arkliukas įgyvendinant užsibrėžtus pajamų augimo planus, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

“Didžiausią perspektyvą matau Rusijoje. Jei, pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje galime tikėtis kelių procentų augimo, tai Rusijoje galime augti kelis kartus. Šioje šalyje dirbame pagal sandorius su išankstiniu apmokėjimu ir matome geras partnerystės ir prekybos galimybes”, – sakė įmonės vadovas Lionginas Šepetys.

Dabar įmonė užsienio rinkose parduoda kiek daugiau nei ketvirtadalį produkcijos – daugiausia Latvijoje bei Estijoje, nors eksporto geografija labai plati.

“Vilniaus pergalė” šiemet ketina didinti eksporto dalį, lyginant su prekyba vietinėje rinkoje. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvoje įmonė ketina parduoti mažiau.

“Bet čia jau užimame tam tikrą poziciją ir Lietuvoje augti yra daug sunkiau nei eksporto rinkose. O šiemet brėžiame sau tikslą paaugti dar apie 10 procentų”, – sakė L.Šepetys.

“Vilniaus pergalės” pardavimo pajamos pernai metais ūgtelėjo apie 10 proc. – nuo 90 mln. litų iki 100 mln. litų.

“Nežinau, ar tai susiję su rinkos atsigavimu, ar naujais produktais, ar geresniu tų produktų eksponavimu prekybos vietose. Aišku, uždirbome mažiau, bet akcijos bent jau skatina pirkimą”, – sako L.Šepetys.

Prieš mėnesį skelbta, jog Lenkijos saldumynų gamintoja “Mieszko” perima dabartinę “Vilniaus pergalės” savininkę “TB Investiciją”, priklausančią “VP Grupei”.

“Manau, kad tai turės teigiamos įtakos ir eksportui, ir veiklos efektyvumui. Mes jau esame grupė, o ne pavienis fabrikas laukuose. Galima atsiremti į petį, ieškoti sinergijos didinant efektyvumą. Manau, tikrai gerai, kad “Miezsko” mus įsigijo – jie dukart didesni už mus. Tai geras akcininkas”, – sakė L.Šepetys.

“Mieszko” pagrindinė akcininkė yra “VP Grupės” įkurta investicinė bendrovė “Eva Grupė”.

Kylant žaliavų kainoms nepaisydama dalies ekonomistų optimistinių prognozių, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė ragina Lietuvą šiemet būti budria ir neatsipalaiduoti.

Pagrindinėms ekonominės krizės pranašės yra žaliavų kainos pasaulinėse rinkose, o jos šiuo metu vėl kyla, perspėja LLRI prezidentė Rūta Vainienė.

Jos prognozėmis, šiemet Lietuva neįvykdys biudžeto plano. Anot jos, po savivaldos rinkimų galime išgirsti kalbų apie mokesčių didinimą. Kita vertus, ekonomistė svarsto, kad dabar aktyviai bus naudojamos ES paramos lėšos, rašo “Verslo žinios”.

Anot jos, įsivedusi eurą Estija turės santykinių pranašumų, nes euro zonoje veikiantys investuotojai iš trijų Baltijos šalių rinksis Estiją vien dėl pažįstamos valiutos ir išnykusios valiutų keitimo rizikos. Kita vertus, virš euro yra susitvenkę daug tamsių debesų dėl valstybių skolų, o vėliau visose valstybėse liepto galą prieis valstybinės socialinio draudimo sistemos.

Pasak R.Vainienės, per ateinančius kelerius metus Estija pritrauks nemažai investicijų, o po to gali būti, kad ji taps pirmąja šalimi, išbandžiusią pasitraukimą iš euro zonos.

R.Vainienės teigimu, kalbant apie ilgalaikę perspektyvą nėra kur skubėti, ypač jei esi “ant saugaus susietos valiutos pasaitėlio”. Vienintelis motyvas, kuris galėtų vilioti į euro zoną Lietuvą, yra vietos politikų pagundos atsieti litą nuo euro.

Anot R.Vainienės, Lietuvoje klostosi paradoksali padėtis – didelis nedarbas ir rimta darbuotojų stoka. Darbuotojas mano, kad jis yra labai geras, ir todėl turi gauti didelį atlygį, savo ruožtu darbdavys reikalauja atitinkamos kvalifikacijos ir tikisi, kad darbuotojas bent uždirbs sau algą. Tačiau įmonės neranda kvalifikuotų darbuotojų.

Kita vertus, žmonėms patraukliai atrodo nelegali darbo rinka, kai nemokant mokesčių daugiau pajamų gaunama tiesiai į kišenę. 34 proc. siekiantys “Sodros” mokesčiai yra pagrindinė priežastis, verčianti sukti į šešėlį.

Apibendrindama 2009 metus Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė sakė, kad jie “įeis į istoriją kaip didžiausių mokesčių nesąmonių, suklaidintų mokesčių mokėtojų ir pasiklydusių mokesčių inspektorių metai”, o 2010 metams ji suteikė “didžiausio nenuoseklumo” vardą.

“Tikėjomės ryžtingų ir kryptingų reformų, tačiau jų nebuvo. Valdžios žodžiai neatitiko darbų. Kita vertus, kitaip nei 2009 metais, mokesčiai iš esmės nebuvo keičiami ir mokesčių mokėtojų padėtis nepablogėjo. Buvo akivaizdžios pastangos taisant padarytas klaidas mokesčių sistemoje. Tačiau kitose valstybės srityje matome painiavą ir mintyse, ir darbuose”, – sakė R.Vainienė.

+370 5 2058524

Vartojimo paskolų rinka Lietuvoje šiemet augs, gerėjant lūkesčiams dėl šalies ekonomikos ir kylant gyventojų poreikiams, rašo “Verslo žinios”.

“2011 metais jau prognozuojame, kad skolinimasis turėtų atsigauti ne tik mūsų banke, bet ir visoje rinkoje. Visi bankai turėtų skirti daugiau dėmesio vartojimo finansavimui, o to pagrindinės priežastys bus atsigaunantys klientų lūkesčiai, pačios šalies ekonominė padėtis ir pozityvus požiūris į jos atsigavimą ir, be abejo, augantys klientų poreikiai”, – sakė “Swedbank” Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė.

“Swedbank” tikisi naujų vartojimo paskolų šiemet, palyginti su 2010 metais, išduoti šiek tiek daugiau nei 30 proc., banko vartojimo paskolų portfelis turėtų didėti maždaug apie 10 proc. Pernai bankas privatiems klientams išdavė apie 280 mln. litų vertės naujų vartojimo paskolų, o banko vartojimo paskolų portfelis gyventojams siekė apie 740 mln. litų.

“Jaučiame auginio tendenciją, taigi portfelis nedaug, bet turėtų pradėti didėti”, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos Pranciškus Gerulis direktorius teigė, jog gyventojai vėl drąsiau skolinasi – jų skaičius didėja, tačiau skolinamasi mažesnėmis sumomis. Pavyzdžiui, asociacijos narių suteiktos vartojimo paskolos suma smuko vidutiniškai nuo 900 litų iki 700 litų.

“Pernai, palyginti su 2009 metais, vidutinės paskolos dydis sumažėjo apie 12 proc., ir tą lėmė tai, kad klientai paskolą renkasi atsakingai ir perka tik didesnius pirkinius”, – sakė “Swedbank” atstovė A.Budreikienė.

Anot jos, gyventojai perka stambesnius pirkinius – baldus, buitinę techniką, automobilius – ar ima paskolą būsto remonto darbams, tačiau praktiškai nebeliko atvejų, kai jie skolinasi kelionėms, vestuvėms ar, pavyzdžiui, jachtai įsigyti.

Pagyvėjimo rangesnio būsto rinkoje neverta laukti ir šiais metais, teigia nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai.

“Padidinus degalų akcizus, brangstant daugeliui prekių ir paslaugų, brangesnio NT pirkimo atsigavimas tolsta”, – “Lietuvos žinioms” sakė “Inreal” Tarpininkavimo departamento vadovas Andrius Sešplaukis.

Jo vertinimu, skirtingai nei ankstesniais metais, kai net vidutines pajamas gaunantys žmonės drąsiai imdavo 0,5-1 mln. litų paskolą būstui pirkti, dabar brangiu jau galima vadinti per 400 tūkst. litų kainuojantį būstą, kuris prieš trejus metus buvo laikomas geriausiu atveju vidutinės klasės.

“Bankai nebenori rizikuoti skolindami milijonus, o žmonės vengia daug skolintis, nes krizė parodė, kad paskolas ne visada paprasta grąžinti. Be to, gyventojai aiškiai suprato, kad NT gali ne tik brangti, bet ir pigti, todėl parduodant būstą yra rizikos atgauti mažiau, nei pasiskolinta iš banko”, – sakė NT bendrovės “Ober-Haus” Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Anot ekspertų, palyginti su 2007-ųjų ekonomikos pakilimu, kai būsto kainos buvo itin išaugusios, šiuo metu jos sumenkusios vidutiniškai 40 proc. – tiek ekonominės, tiek vidutinės klasės, tiek prabangaus būsto segmentuose.

Pasak S. Vagonio, daugiausia prabangių butų buvo perkama nuo 2004 metų, kai pradėjo sparčiai kilti NT rinka, iki ekonominės krizės, prasidėjusios 2007-ųjų pabaigoje.

“Šiandien stebime didelį neatitikimą tarp prabangaus būsto pirkėjo ir pardavėjo lūkesčių. Pardavėjai, kurių aplinkybės nespaudžia skubiai parduoti būstą, laiko 2007-2008 metų kainas, kurios nelabai realios ir pirkėjams neįkandamos. Taigi šis segmentas sustingęs, nes pardavėjai pigiai neparduoda, o pirkėjai brangiai neperka”, – sakė S.Vagonis.

Kiek aktyviau, anot ekspertų, juda nauji prestižiniai būstai, kurių kainas jų statytojai, nesulaukdami pirkėjų ir turėdami finansinių problemų, gerokai nuleido.

Preliminariais Registrų centro duomenimis, kainos Vilniaus būsto rinkoje 2010 metais, palyginti su 2009-aisiais, smuktelėjo vidutiniškai 10 proc, o kitur Lietuvoje – apie 15 procentų. Bendras šalies būsto rinkos kainų pokytis, palyginti su ankstesniais metais, siekia 13 procentų.

Trečiąjį 2010 metų ketvirtį vien Vilniuje buvo nupirkta apie 300 naujos statybos butų, o iš viso per ketvirtį, Registrų centro duomenimis, įregistruota 1200 butų pirkimo sandorių. Tačiau tarp jų beveik nėra prabangių butų – didžioji dalis įsigytų būstų yra ekonominės klasės, maždaug trečdalis – vidutinės.

Lietuvoje pernai užregistruota 8911 naujų lengvųjų automobilių – 7 proc. daugiau nei 2009 metais, kai buvo užregistruoti 8303 nauji automobiliai. Vien gruodį, palyginti su 2009-ųjų gruodžio mėnesiu, šalies naujų lengvųjų automobilių rinka išaugo 50 proc. iki 998 automobilių, pranešė bendrovė “DataCenter”.

Bendrovės teigimu, naujų automobilių rinkos augimas, kuris prasidėjo 2010-ųjų liepą, tęsėsi iki metų galo, tačiau palyginti su prieš krizę fiksuotais rezultatais (apie 3 tūkst. automobilių per mėnesį), naujų automobilių populiarumas išlieka nedidelis.

Pernai gruodį, palyginti su tuo pačiu 2009 metų mėnesiu, asmeninės paskirties automobilių rinka augo 45 proc. iki 858 vienetų, komercinių automobilių rinka padidėjo 87 proc. iki 140 vienetų. Per visus 2010 metus užregistruoti 7975 asmeninės paskirties automobiliai ir 936 komerciniai automobiliai – atitinkamai 6 proc. ir 21 proc. daugiau nei 2009-aisiais.

Lietuvoje gruodį pagal markes pirmavo “Volkswagen” (204), antroje vietoje buvo “Peugeot” (118), trečioje – “Toyota” (114). Per 2010 metus daugiausia užregistruota “Volkswagen” automobilių (1152), antroje vietoje buvo “Peugeot” (989), trečioje – “Toyota” (942).

Tarp asmeninės paskirties automobilių pernai populiariausi taip pat buvo “Volkswagen” automobiliai (1004), antroje vietoje “Peugeot” (893), trečioje – “Toyota” (853). Komercinių automobilių rinkoje pirmoji vieta pernai atiteto “Volkswagen” automobiliams (148), “Toyota” buvo antra (136).

Per 2010 metus daugiausia užregistruota “Peugeot 3008″ modelių (455), antroje vietoje “Nissan Qashqai” (411), trečioje – “Subaru Legacy” (372). Komercinių automobilių tarpe populiariausias modelis 2010 metais buvo “Toyota Hilux” (134).

Vokietijai šį pavasarį panaikinus apribojimus darbo jėgos judėjimui iš Baltijos šalių ir kai kurių Rytų Europos valstybių, lietuviai į šią šalį masiškai neturėtų plūsti, tačiau gali suaktyvėti kvalifikuotų specialistų emigracija, teigia ekspertai.

“Tikrai nelaukiu, kad Vokietijoje susidarys tokios mūsų emigrantų salelės, kaip Anglijoje ar Airijoje, bet nutekės mums reikalingiausi”, – BNS sakė finansų analitikas Rimantas Rudzkis.

Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka aiškino, kad Vokietija sieks vilioti trūkstamus kvalifikuotus specialistus.

“Vokiečiai gali tikslingai organizuoti kursus, finansuoti kalbos mokymąsi. Jų pramonė organizuota ir valstybė prie to gal prisidės. Gali būti, kad išvažiuos geresni specialistai, turintys išsilavinimą ir netgi darbą, kadangi ten pasiūlys keletą kartų didesnius atlyginimus”, – kalbėjo ekspertas.

Abu pašnekovai teigė, jog masinio važiavimo dirbti į kavines ar statybas nebus visų pirma dėl vokiškos drausmės.

“Vokietijos nedarbo lygis nėra labai aukštas, ir darbo rinka yra daug drausmingesnė, ten daug mažiau šešėlinio verslo”, – dėstė R.Rudzkis.

R.Lazutkos teigimu, Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje daugelis lietuvių “legalizavosi” palaipsniui, kas būtų sunkiai padaroma Vokietijoje. Be to, leidus oficialiai darbintis, lieka būdų tai riboti.

“Kita vertus, profsąjungos yra stiprios, o vietiniai darbuotojai, susivieniję į profsąjungas, tikrai nenori imigrantų, nes jie numuša darbo užmokestį”, – sakė jis.

Pasak R.Lazutkos, geografiškai netoli esanti Vokietija lietuvius atbaido ir dėl kalbos barjero, nes vokiečių kalba Lietuvoje nėra labai populiari. Valstybinę kalbą mokėti Vokietijoje dažnai reikalaujama ne tik bendraujančioms su klientais pardavėjoms, bet ir dirbantiems fabrike, statybose.

Tačiau R.Lazutka pažymi, kad kultūriškai artimesni Rytų Europos šalių gyventojai Vokietijoje yra labiau laukiami nei Afrikos šalių ar kai kurių Azijos valstybių gyventojai, kurie dažnai nelinkę integruotis.

“Yra garsas dėl lietuvių nusikaltėlių, tai faktas, bet tie, kurie atvažiuoja dirbti, tikrai gali turėti pranašumą prieš trečio pasaulio šalių atstovus. Vokiečiai yra patyrę nesėkmingos imigracijos: turi trečiųjų šalių imigrantų, kurių jau kelinta karta gyvena ir sunkiai integruojasi, tada gyvena iš pašalpų, o atgal neišvarysi”, – sakė R.Lazutka.

Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) atstovo teigimu, Vokietijos federalinė įdarbinimo agentūra nurodo, kad ypatingas darbuotojų trūkumas net ir krizės sąlygomis yra jaučiamas medicinos, socialinės pagalbos ir slaugos, informacinių technologijų ir inžinerijos sektoriuose.

“Tikėtina, kad šių darbuotojų poreikis bus didžiausias – visų pirma medikų, slaugytojų, IT specialistų, inžinierių. 2010 metų pirmą ketvirtį buvo užregistruota 40 tūkst. laisvų darbo vietų žemos kvalifikacijos darbuotojams, todėl, tikėtina, kad nekvalifikuoti darbuotojai, kurie moka vokiečių kalbą, irgi turės daugiau galimybių”, – BNS teigė TMO Vilniaus biuro projektų koordinatorius Mantas Jersovas.

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, Vokietija šiemet buvo ketvirta pagal populiarumą lietuvių emigravimo šalis. 2010 metų sausio-spalio mėnesiais daugiausia mūsų šalies gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (34,5 tūkst.), Airiją (11,6 tūkst.), Norvegiją (4,4 tūkst.), Vokietiją (3,4 tūkst.), o imigravo – iš Jungtinės Karalystės (1,0 tūkst.), Airijos (0,5 tūkst.).

Šių metų gegužę Vokietija turi atšaukti apribojimus darbo jėgos judėjimui iš naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių, įstojusių į ES 2004-aisiais. Vokietija pasinaudojo teise kurį laiką apriboti priėjimą prie savo darbo rinkos naujų ES šalių gyventojams, padarydama išimtį Kiprui ir Maltai.

Draudikai tikisi, kad bendrovėms stiprėjant, atsinaujinant automobilių parkui, kitąmet bus jaučiamas didesnis verslo draudimo rinkos atsigavimas, rašo “Verslo žinios”

“Ergo” draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos pirmininkas Kęstutis Bagdonavičius teigė, jog jau šių metų viduryje padidėjo laidavimo, komercinio turto draudimo apimtys, įmonės ėmė draustis finansinių nuostolių draudimu, dar kitaip vadinamu verslo nutrūkimo draudimu.

“Viena iš priežasčių – įmonės sėkmingai prisitaikė prie susidariusios situacijos. Kita vertus, domėjimasis tokiais produktais kaip laidavimo draudimas ar finansinių nuostolių draudimas rodo, kad draudimas tapo stabilumo garantu nestabilioje verslo aplinkoje”, – sakė K.Bagdonavičius.

“Lietuvos draudimo” Draudimo rizikos ir žalų departamento direktorius Julius Kondratas savo ruožtu teigė, jog nors nuo vasaros įmonės skelbia pirmuosius nedrąsius atsigavimo rodiklius, verslo draudimo segmente pagyvėjimo jis tikėjosi kitais metais.

“PZU Lietuvos” generalinis direktorius Marius Jundulas pažymėjo, kad po truputį atsigavimo ženklų rodo naujų automobilių rinka, ir per artimiausius mėnesius paaiškės, ar jau yra pasiektas šios rinkos dugnas.

“Vis dėlto dar reikalingas ilgesnis laikotarpis, jis padėtų nustatyti, kiek ši tendencija yra tvari. Kol neprasidės aiškus naujų automobilių pardavimų kilimas, tol kasko rinkos atsigavimo ženklai bus tik simboliniai”, – vertino jis.

Spartaus vidaus vartojimo atsigavimo dar ir kitąmet sunku tikėtis, teigia analitikai.

Tačiau “Danske” banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad ypatingos rizikos, galinčios pakeisti atsigavimo kryptį, nėra.

“Išorinė aplinka mums palanki ir leidžia jaustis tvirtai, dauguma pagrindinių prekybos partnerių sparčiai atsigauna -Vokietija, Lenkija, Šiaurės šalys, Rusija. Tačiau mūsų ekonomika turi būti dar labiau priklausoma nuo eksporto, tik taip galėtume siekti didesnių ekonomikos augimo tempų”, – “Verslo žinioms” sakė V.Klyvienė.

“DnB Nord” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis prognozavo, kad džiugus turėtų būti ir ketvirtasis šių metų ketvirtis: “Jis bus geresnis nei antrasis ir trečiasis, ūkis turės aiškų pliusą. Kiti metai taip pat gali būti geresni negu optimistiškiausios prognozės, jei mums svarbiose rinkose ekonomika toliau augs”.

Tačiau R.Rudzkis nemano, kad eksportas ir toliau kils dviženkliais procentiniais šuoliais.

“Kitąmet eksportas nebus toks pat stiprus lokomotyvas kaip šiemet. Tolesnis jo augimas glaudžiai susijęs su investicijomis, ir tai keblu, nes įmonės investavo mažai”, – pažymėjo R.Rudzkis.

V.Klyvienė teigė, jog matomas aiškus atotrūkis tarp to, ko reikia darbdaviams, ir to, ką galima rasti “bedarbių masėje”.

“Įmonėms reikia aukštesnės kvalifikacijos žmonių, tačiau jų rasti sunku arba nesulaukiama visiškai. Toks nedarbas gali tapti ilgalaikis, nes visiškai neaišku, kaip perkvalifikuoti daugumą bedarbių, atėjusių iš statybų sektoriaus. Matyt, perkvalifikavimo procesas nėra toks, koks turėtų būti, galbūt esama rimtų Darbo biržos veiklos trūkumų. Šias problemas būtina spręsti kuo greičiau, juolab kad tam skiriamos didžiulės ES paramos lėšos”, – sakė V.Klyvienė.

2010-uosius galima laikyti sėkmingų Lietuvos elektros energijos ūkio permainų pradžia.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo skandalai ir fiasko pasibaigusios strateginio investuotojo į naująją Lietuvos atominę jėgainę Visagine paieškos pasiglemžia visą dėmesį ir sukuria įspūdį, kad esame visiškai savo svarbiausių ūkio sričių nesugebantys susitvarkyti nevykėliai. Tačiau iš tiesų šiemet Lietuvos elektros ūkyje būta ir labai sėkmingų permainų: pirmieji Baltijos šalyse – taip taip, anksčiau net ir už estus – ir labai sklandžiai paleidome laisvos prekybos elektros biržą; pasistatėme Bitėnų elektros skirstyklą, todėl pagaliau turime autonomišką elektros tiekimo sistemą; pagal ES standartus baigiama galutinai atskirti elektros gamintojus, perdavėjus ir skirstytojus.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas – žmogus, kuriam neduota žibėti iškalba ir užburti klausytojus savo žavesiu. Jo kuruojama sritis – daugybės per visą nepriklausomybės dvidešimtmemtį energetikoje susipynusių interesų raizgalynė, visiškai netrokštanti jokių pertvarkų. O procesai čia – lėti ir stringantys tiek dėl politinių derinimų, tiek dėl finansavimo trūkumo. Todėl norint, ministrą galima labai lengvai pavaizduoti sudėtingos energetikos sistemos neperpratusiu ir dėl to nieko nesugebančiu padaryti keistuoliu. Tačiau procesus iš vidaus matantys žmonės jį vadina Don Kichotu, užsibrėžusiu iš tiesų diversifikuoti Lietuvos energetikos šaltinius ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Jo ištikimiausias pagalbininkas – viceministras Romas Švedas, darbu ir darbštumu garsėjantis buvęs diplomatas, Briuselyje koordinavęs Lietuvos infrastruktūrinius projektus ir iš ten parsivežęs tik vienos – europietiškos Lietuvos energetikos krypties viziją.
Nepaisant nuolatinės oponentų kritikos, šis duetas gali džiaugtis dviem simbolinėmis 2010 m. išskirtinėmis datomis: sausio 1 d., kai pradėjo veikti elektros prekybos birža, ir gruodžio 31 d., kai bus baigta Bitėnų elektros stotis pasienyje su Kaliningradu.

Birža viršijo lūkesčius
Lietuvos elektros biržos “BaltPool” pirmųjų metų veiklos rezultatai yra geresni nei buvo prognozuota. Planuota, kad per šią rinkos pasiūlos ir paklausos balansą fiksuojančią platformą bus parduodama maždaug pusė visos Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos, tačiau šis skaičius pasiekė jau 70 proc.
“Tai liudija elektrą perkančių ir parduodančių rinkos dalyvių pasitikėjimą naująja sistema. Metų pradžioje per biržą buvo parduodama apie 40 proc. visos elektros energijos, bet kas mėnesį vis daugiau įmonių rinkdavosi ne tiesioginius sandorius su elektros pardavėjais, bet ieškodavo jos biržoje”, – džiaugiasi “BaltPool” generalinė direktorė Lina Skrabutėnaitė. Šiuo metu elektros biržos sąraše yra užsiregistravę 26 dalyviai, 20 jų prekiauja aktyviai – tai visos elektrą Lietuvoje gaminančios elektrinės, ją importuojančios įmonės ir daugiausiai elektros energijos sunaudojantys Lietuvos ūkio subjektai – “Achema”, “ORLEN Lietuva”, “Akmenės cementas” ir kt.
Vidutinė metinė elektros biržos kaina labai artima 16 ct/kWh – tai yra už tiek valstybė superka elektros energiją iš ją generuojančių Lietuvos elektrinių. Metinį kainos vidurkį labai pablogino metų pabaiga, kai pabrangus elektros energijai užsienyje, jos kaina Lietuvos biržoje kai kuriais periodais jau viršydavo net 20 ct/kWh lygį. Užtat iki metų vidurio biržos pirkėjai galėjo džiaugtis nuo 12,7 ct/kWh prasidedančiomis elektros energijos kainomis.

Nebereikia Kaliningrado
Bitėnų elektros skirstyklos statybos, specialistų vadinamos lietuviško elektros tinklo užžiedinimu, pasienyje su Kaliningrado sritimi bus baigtos paskutinę šių metų dieną. Skirstykla reikalinga tam, kad Vakarų Lietuvos vartotojai elektrą gautų mūsų šalyje esančiais tinklais – iki šiol elektros linijos ties Bitėnais iš Lietuvos driekėsi į Kaliningrado sritį, o iš ten – į Lietuvą.
“Tai pirmas ir labai svarbus projektas, kuris leis sujungti Lietuvos tinklus į savarankišką sistemą. Kitąmet mūsų energetinė sistema bus nepriklausoma nuo bet kokių veiksnių Kalingrado srityje. Tai labai smarkiai sustiprins mūsų energetinį saugumą”, – įsitikinęs energetikos ministras A.Sekmokas.
Kaip šią žinią sutiko Rusija, su kuria Liertuva dabar varžosi, kuri iš jųdviejų statys, ketindama eksportuoti elektros energiją į Vakarus, naują atominę elektrinę? “Nežinau, ar rusus tai supykdė. Mūsų autonominė sistema yra tik mūsų reikalas, neturime jo derinti su kaimynais. Mes tik informavome Kaliningrado sritį, kai vieną naktį dėl stoties prijungimo darbų teko nutraukti elektros tiekimą į šia sritį, ir viskas”, – “Veidui” sakė A.Sekmokas.

Sumažėjus būsto kainoms, o ekonomikai pamažu atsigaunant, paskolas būstui žmonės ima kiek drąsiau, ketvirtadienį rašo “Lietuvos žinios”.

Nors, ekspertų teigimu, skolinimo būstui sąlygos vis dar ganėtinai griežtos, gyventojai jau nebesitiki tolesnio nekilnojamojo turto (NT) pigimo ir palengva ima pirkti būstą, taigi ir skolintis.

“Šiemet per 11 mėnesių paskolų būstui išduota penktadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu”, – sakė “Swedbank” skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė.

“Šiais metais fiksuojame būsto paskolų augimo tendenciją: pirmąjį metų ketvirtį suteikėme kiek daugiau nei 320, antrąjį – per 460, o trečiąjį – per 670 naujų būsto paskolų. Augimui įtakos turi sumažėjusios NT kainos, taip pat sumenkusios tarpbankinės palūkanų normos (Vilibor ir Euribor)”, – sakė SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas.

„Lietuvos žinios“ rašo:

Antai vienas didžiausių šalies bankų “Swedbank” pasiūlė naują būsto paskolų kainodarą, kuri, anot banko, suteikia galimybę išvengti netikėtų palūkanų normos pakilimų, įvedama šalies rizikos faktorių, kurie priklauso nuo šalies ekonominės padėtis. Tad blogėjant ekonominei situacijai būsto palūkanos augtų, o jai gerėjant – mažėtų be atskirų derybų su banku.

“Nordea Bank Lietuva” siūlo būsto kreditus su viršutine palūkanų normos riba, kai kylant palūkanoms kliento mokamos palūkanos nepakils aukščiau tam tikro fiksuoto lygio, be to, yra pasirengęs kredituoti iki 90 proc. būsto vertės.

“DnB NORD” banko siūloma būsto kredito programa “Pirmi namai” vilioja klientus, banko teigimu, išskirtinėmis sąlygomis, sudarydama galimybę be papildomo mokesčio bet kada grąžinti dalį kredito, o atsiradus problemų klientas gali per metus vieną mėnesį atidėti kredito dalies mokėjimą.

Ekspertai pastebi, kad bankai ėmė reklamuoti paskolas būstui, siekdami paskatinti žmones leisti juodai dienai sutaupytas lėšas. Dėl pasikeitusių ir per sunkmetį susiformavusių itin atsargių išlaidavimo įpročių bei pastarųjų metų rezervuotos bankų kreditavimo politikos, Lietuvos gyventojų indėliuose susikaupė rekordinė 24 mlrd. litų suma.

Registrų centrų skaičiavimais, vien per pastaruosius metus visas šalies NT – visa žemė, pastatai ir juose esančios patalpos – atpigo beveik 144 mlrd. litų, arba 35 procentais.

Vien butai atpigo beveik 56 mlrd. litų, arba 45 procentais. Didžiausią “nuostolį” patyrė Vilniaus miesto NT rinka, praradusi net 58,7 mlrd. litų (42,6 proc.) ankstesnės savo vertės. Visų sostinės butų bendra vertė smuko beveik perpus – 25 mlrd. litų – 49,3 proc., arba 1,97 karto.

Kaip nurodo bankininkai, palūkanų sumažėjimas sietinas su pastaruoju metu tarptautinėse rinkose įsivyravusiu didesniu ekonominiu stabilumu, padidėjusia skolinimosi tarp bankų apimtimi, kai bankai gali pigiau pritraukti lėšų, o kartu ir pigiau skolinti. “Šiais metais SEB bankas būsto palūkanų maržas mažino jau 4 kartus. Nuo šių metų pradžios banko paskolų maržos litais sumažėjo 1,1 proc., o eurais – 0,7 proc., tarpbankinių palūkanų normos šiemet taip pat mažėjo”, – nurodo SEB banko atstovas. Bankų taikomos kintamosios pusmečio palūkanos pastaruoju metu tirpo, ypač sparčiai traukėsi palūkanos litais.

“Bankų deklaruojamą norą skolinti fizinių asmenų būstui galima tik sveikinti. Tai požymis, kad pagaliau baigėsi “sisteminis pjovimas”, kai bankai išvis vengė skolinti. Juk “nerizikingų” fizinių asmenų buvo ir prieš metus, bet bankai juos “pastebėjo” tik šiandien”, – LŽ nurodo Saulius Žilinskas, kreditų konsultacijų bendrovės “Creditreform” direktorius. Jis primena, kad nuo apsidraudėliško bankų skolinimo ypač nukentėjo verslas, kai kreditų buvo atsakoma visoms įmonėms, kurias bankai buvo priskyrę rizikingiems sektoriams, nekreipdami dėmesio į konkrečios įmonės padėtį ir galimybes grąžinti paskolas.

Jo pastebėjimu, nors bankai kalba apie būsto kreditavimo atsigavimą, tačiau kol kas tai tik kalbos – būsto paskolų portfelis augo menkai. “Reikia ilgesnį laikotarpį apimančių duomenų, kad galėtume kalbėti apie tendenciją. Kol kas skaičiai kuklūs”, – tvirtina S.Žilinskas.

Ikikrizinis 2007-ųjų skolinimo būstui bumas vargu ar išvis kada bus pasiektas – juk išduodamų paskolų būstui per pastaruosius porą metų sumažėjo ne procentais, o kartais. Tarkime, “Swedbank” 2007 metų sausį-lapkritį sudarė beveik 13 tūkst. būsto paskolų sutarčių už 2,6 mlrd. litų, o šiemet per tą patį laikotarpį buvo sudarytos vos 1285 sutartys dėl 215 mln. litų vertės paskolų. Tiesa, tai kiek daugiau nei pernai, kai vos daugiau nei tūkstančiui klientų buvo paskolinta apie 174 mln. litų.

“Pozityvios tendencijos matyti, tačiau tikro rinkos atsigavimo galima laukti tik ateityje – kai sumažės nedarbo lygis, gerės lūkesčiai ir klientų finansinės galimybės”, – pripažįsta A.Budreikienė. Kada tai įvyks, ji prognozuoti nedrįso – per daug nežinomųjų, pradedant pasaulio ekonomikos situacija, baigiant Lietuvos valdžios sprendimais, galinčiais paveikti šalies ūkį bei visuomenės lūkesčius.

Prielaidų, kad palūkanos toliau mažėtų, bankai sako jau nebematantys. Neatmestina, kad ateityje paskolų palūkanos gali didėti, o tai vėl prilaikytų atsigaunantį skolinimąsi. “Paskolų palūkanos euro zonoje 2009-2010 metais sparčiai mažėjo, todėl tikėtis kritimo nebereikėtų. Vertinant tai, kad Lietuvos ekonomika stabilizuojasi, palūkanų normos kitąmet labiausiai priklausys nuo padėties pasaulio finansų rinkose bei pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonominės būklės”, – LŽ sakė Vaidotas Cucėnas, “Nordea Bank Lietuva” komunikacijos vadovas.

“Šiai dienai ženklų, kad artimiausiu metu galėtų mažėti būsto paskolų palūkanos, nėra. Tačiau situacija gali keistis. Būsto paskolų palūkanos litais stipriai priklausys nuo lito paklausos šalyje, o eurais – nuo Europos centrinio banko sprendimų, reaguojant į ekonominius pokyčius Europoje”, – pastebi J.Murauskas.

Į kairę ir dešinę lengva ranka dalytos paskolos, nuosmukio metu žmonių pajamoms menkstant ir kartu drastiškai sumažėjus NT kainoms, atsirūgo tiek iki ausų įsiskolinusiems būsto pirkėjams, tiek neatsakingai skolinusiems bankams. Bankininkai pastebi, kad dabar skolinama ir skolinamasi gerokai atsargiau ir mažiau, nebeliko besiskolinančių būsto perpardavėjų – žmonės perka būstą sau, o skolintis siekia kuo mažiau.

Šiuo metu paskolas būstui daugiausia ryžtasi imti jauni, neblogai uždirbantys žmonės, perkantys pirmąjį savo būstą. Antra besiskolinančiųjų grupė – gerinantys gyvenimo sąlygas ir pardavę turėtą būstą asmenys, kurie turi lėšų didesniam pradiniam įnašui sumokėti. Todėl šiuo metu vidutinės paskolos suma siekia 150-170 tūkst. litų – gerokai mažiau nei prieš porą metų.

“Vidutinė paskolos suma pastaruoju metu siekia apie 160 tūkst. litų, kai 2007-2008 metais, ekonomikos pakilimo metu, suma viršydavo ir 250 tūkst. litų”, – lygina V.Cucėnas. Anot jo, vidutinė suma sumenko, nes klientai nelinkę imti 100 ar 90 proc. NT vertės siekiančių paskolų. “Būstą perka žmonės, kurie šiuo metu tikrai gali sau tai leisti – yra išsaugoję pajamas, jau išsimokėję kreditus už pirmąjį savo būstą. Tokie žmonės paprastai skolinasi iki 50 proc. turto vertės, už likusią dalį moka patys”, – nurodo V.Cucėnas.

Anot SEB banko atstovo J.Murausko, šiuo metu būsto paskolomis domisi gyventojai, kurių pajamos stabilios, siekia 3000 litų per mėnesį ar daugiau.

A.Vilkancas pastebi, kad “DnB Nord” banko klientai ne tik linkę įnešti gerokai didesnį pradinį įnašą, bet ir dažniau papildomai draudžiasi gyvybės draudimu, stengdamiesi išvengti netikėtumų. “Daugiausia yra tokių, kurie turi susitaupę pradiniam indėliui arba pardavę savo turimą būstą ir perkantys naują. Jie būstą perka ne iš paskutiniųjų – turi lėšų susimokėti nemažą dalį būsto kainos, todėl išsiverčia su mažesne paskola, o jei palūkanos pradėtų didėti, jie būtų mažiau pažeidžiami”, – tendencijas mini jis. Be to, daugiau perkama ne prabangių, o pigesnių ekonominės klasės butų, nes bijomasi itin ilgalaikių įsipareigojimų.

Anot “Nordea Bank Lietuva” atstovo, per metus pasikeitė priežastys, skatinančios gyventojus įsigyti būstą: šiemet daugiau nei pusė ketinančiųjų įsigyti būstą (56 proc.) jį pirktų dėl to, kad neturi nuosavo, o pernai ketinimai pirkti būstą kilo daugiausia todėl, kad gyventojai matė labai smukusias jo kainas. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu išduota daugiau nei 156 tūkst. būsto paskolų, tokią paskolą turi maždaug kas dvyliktas namų ūkis

“AutoTyrimų” duomenimis, gautais pagal ES reglamentuotą metodiką išanalizavus “Regitros” pateiktus pradinius duomenis, 2010 m. sausio-spalio mėn. naujų sunkvežimių (N2 ir N3) ir autobusų (M2 ir M3) registravimas išaugo daugiau nei du kartus (+123%) iki 1’167 vnt. Tuo pačiu laikotarpiu 2009 m. šalyje buvo įregistruoti 523 sunkvežimiai ir autobusai. Sunkvežimių registravimas šiemet ūgtelėjo 161% iki 1’092 vnt., o autobusų – smuktelėjo 28% iki 75 vnt.

Po itin smarkaus smukimo 2009 m., kuomet sunkvežimių rinka susitraukė net 85% iki vos 514 vnt., šiemet dėl išaugusios tolimųjų pervežimų paklausos rinka sparčiai atsigauna. Augimą daugiausiai lemia net 312% padidėjęs vilkikų registravimas, tuo tarpu įprastinių sunkvežimių (bortinių, savivarčių, autovežių ir pan.) registravimas smuko 25%. Furgonų registravimas analizuojamu laikotarpiu padidėjo 340%, o važiuoklių rinka smuko 13%, tačiau šie du sunkvežimių tipai sudarė mažiau nei 4% rinkos ir didesnio poveikio bendram rezultatui neturėjo.

Tarp sunkvežimių markių šiemet pirmauja “Mercedes-Benz” ir “Volvo” (po 318 vnt.), o trečioje vietoje likęs DAF (180 vnt.) smarkiai atsilieka nuo lyderių. Tarp modelių šių metų sausio-spalio mėn. pirmauja “Volvo FH” (313 vnt.), “Mercedes-Benz Actros” (308 vnt.) ir “DAF XF105″ (159 vnt.).

Naujų autobusų rinka Lietuvoje yra labai nedidelė ir smarkiai veikiama atskirų didesnių pirkimų, ypač mokyklinių autobusų. Pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerija rugpjūčio mėnesį įregistravo 37 naujus “Iveco Daily” autobusus, kurie sudaro 49% visos šių metų autobusų rinkos. Dėl to “Iveco Daily” modelis (42 vnt.) užtikrintai užima pirmąją vietą, aplenkęs “Volkswagen Crafter” (22 vnt.) ir “Mercedes-Benz Sprinter” (6 vnt.).

Sunkvežimių ir autobusų trumpalaikis registravimas šiemet siekė 215 vnt., t.y. tiek transporto priemonių buvo išregistruotos netrukus po įregistravimo arba buvo įregistruotos su laikinaisiais valstybiniais numeriais.

Palyginimui su kitomis Baltijos šalimis, Latvijoje šiemet įregistruoti 328 nauji sunkvežimiai ir 33 autobusai, o Estijoje naujų sunkvežimių ir autobusų registravimas sudarė atitinkamai 295 vnt. ir 110 vnt.

Milijoninių nuostolių Lietuvoje patyrusios bendrovės “Coface”, gerokai sumažinusios veiklos apimtis, tačiau nepasitraukusios iš Lietuvos, vadovė Lenkijoje ir Baltijos regione Katarzyna Kompowska (Katarzyna Kompovska) sako, jog nors neapibrėžtumas ir rizika rinkoje nedingo, tačiau bendrovė draudžia jau daugiau.

“Padėtis rinkoje šiuo metu jau stabilizavosi, mes prisiimame naujų rizikų, tačiau atsižvelgdami į neseną patirtį stengiamės padėti savo klientams prisiimti tik priimtiną naštą. Jei pažiūrėtume tik į 2009 metų bendrovių finansinius rodiklius, tai didžioji jų dalis būtų prasti, todėl pakeitėme savo modelį, stengiamės giliau žvilgtelti į įmonių padėtį”, – interviu “Verslo žinioms” sakė K.Kompowska.

Pasak jos, Lietuvos įmonės pastaruoju metu tapo atviresnės ir teikia vis daugiau informacijos.

“Anksčiau įmonės atsisakydavo atsiverti. Kita vertus, taip įmonės elgdavosi, nes kredito draudimo paslauga rinkoje buvo mažiau žinoma. Tik po šito blogojo etapo didžioji dalis įmonių suvokė, kaip tai svarbu”, – sakė “Coface” vadovė.

Anot jos, pagrindinė problema, kurią “Coface” pamatė sunkmečiu, buvo ta, kad kredito draudimo produkto suvokimas nebuvo pakankamas ir įmonės buvo nustebusios, kad draudimo bendrovės ėmėsi kai kurių veiksmų sumažindamos draudimo apimtis.

“Privalome sumažinti nuostolius, apsaugoti įmones nuo kitų nuostolių apribodami apimtis ir pasakydami, kad viena ar kita įmonė, mūsų vertinimu, yra per silpna, kad jai būtų suteikiamas kreditas ir kad už ją atsakytume. Juk joks draudikas neapdraus nuo gaisro, kai namas jau dega”, – kalbėjo K.Kompowska.

Ji teigė, jog nepaisant nuostolių, iš rinkos nebuvo pasitraukta.

“Žinoma, kai turime įsipareigojimų, juos privalome vykdyti. Mūsų nuostolių koeficientas 2009 metų pabaigoje viršijo 600 proc., tai reiškia, kad uždirbdami l eurą, išmokėdavome 6 eurus. Mes atlikome savo vaidmenį, mokėjome, likome rinkoje ir palaikėme verslą, kurį galėjome palaikyti”, – sakė K.Kompowska.

Pasak jos, “Coface” nedraudžia rizikingais laikomų statybos ir nekilnojamojo turto sektorių ir su jais susijusių verslų, rizikingu laikomas transporto sektorius.

Ji taip pat pridūrė, jog “Coface” šiuo metu neturi planų Lietuvoje teikti faktoringo paslaugą. Ją Lietuvoje “Coface” ketino teikti prieš kelerius metus.