Prezidentė Dalia Grybauskaitė nėra už komandinę ekonomiką, bet mano, kad nepagrįstos kainos turi būti kontroliuojamos, o už draudžiamus susitarimus siūlo numatyti asmeninę įmonių vadovų atsakomybę, antradienį sakė prezidentės patarėja.

Anot Solveigos Cirtautienės, maisto produktų rinkoje prezidentė mato negatyvių tendencijų, dėl kurių “būtina imtis neatidėliotinų teisinių ir administracinių priemonių”.

“Prezidentė jokiu būdu nepasisako už komandinę ekonomiką, tačiau reikėtų turėti galvoje, kad mažos ekonomikos šalyse, tokiose kaip Lietuva, ypač tais atvejais, kai piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, konkurencija ir rinka pati savaime nepajėgi diktuoti tų sąžiningų kainų. Todėl kainų stebėsena ir nepagrįstų kainų kontrolė yra būtina”, – interviu Žinių radijui sakė patarėja.

S.Cirtautienė kraštutine priemone pavadino įstatymo nuostatą, kuri leidžia Vyriausybei sustabdyti arba apriboti rinkos kainų ir tarifų didėjimą ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu rinkos kainų ir tarifų dinamika sukelia arba gali sukelti ekonomikos funkcionavimo sutrikimus, kurie pažeidžia ūkio ir gyventojų interesus.

Prezidentė taip pat ketina siūlyti griežtinti atsakomybę už draudžiamus veiksmus ir susitarimus, sakė patarėja.

“Būtent šiais tikslais šiandien prezidentė ketina pateikti Seimui Konkurencijos įstatymo pataisas, kuriomis būtų nustatyta jau užsienio šalyse gana efektyviai taikoma asmeninė įmonių vadovų atsakomybė už draudžiamus susitarimus. Atsakomybė, pasireiškianti tuo, kad už draudžiamus susitarimus tokiam įmonės vadovui bus apribota teisė nuo 3 iki 5 metų eiti apskritai vadovo pareigas bet kokiose įmonėse, įstaigose”, – sakė patarėja.

Pasak S.Cirtautienės, prezidentė taip pat remia siūlymus mažinti administracinę naštą verslui ir skatinti smulkųjį verslą.

Konkurencijos taryba atlieka tyrimą dėl galimo kartelio duonos ir pieno produktų rinkose.

Prezidentė D.Grybauskaitė yra pareiškusi svarstysianti galimybę prekybininkų antkainius reguliuoti įstatymu, “jeigu prekybos centrai ir toliau didinsis pelnus būtiniausių maisto produktų kainų sąskaita”. Premjeras ir Seimo pirmininkė tokius siūlymus įvertino atsargiai.

Preliminariais “AutoTyrimų” duomenimis, gautais pagal ES reglamentuotą metodiką išanalizavus “Regitros” pateiktus pradinius duomenis, 2010 m. rugsėjį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) rinka išaugo 53% iki 826 vnt. Kaip ir praeitą mėnesį, šį augimą daugiausiai lėmė suaktyvėjusi paklausa bei maža palyginamoji bazė: pernai rugsėjį šalyje buvo įregistruoti tik 539 nauji automobiliai.

Rugsėjį asmeninių automobilių (M1) registravimas išaugo 44% iki 724 vnt., o lengvųjų komercinių transporto priemonių (N1) – padidėjo beveik tris kartus (+191%) iki 102 vnt., tad jau galima pradėti kalbėti apie prasidedantį šalies ūkio atsigavimą.

Praeitą mėnesį Lietuvoje lyderio poziciją išsaugojo “Volkswagen” (137 vnt.), antrąją vietą užėmė “Toyota” (123 vnt.), o trečioje liko “Škoda” (80 vnt.). Tarp prestižinių markių toliau pirmavo BMW (22 vnt.).

Rugsėjį populiariausi asmeninės paskirties (M1) modeliai buvo “Nissan Qashqai” (58 vnt.), “Škoda Octavia” (48 vnt.) bei “Subaru Legacy/Outback” (45 vnt.). Tarp lengvųjų komercinių (N1) modelių pirmavo “Toyota Hilux” (22 vnt.).

2010 m. sausio-rugsėjo mėnesiais Lietuvoje iš viso įregistruotas 5’841 naujas lengvasis automobilis, t.y. 10% mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2009 m. (6’519 vnt.).

Rugsėjį šalie rinkoje debiutavo daug naujų modelių: maži visureigiai “Dacia Duster”, “Mitsubishi ASX”, “Mini Countryman” bei “Nissan Juke”, sportiškas kupė “Audi RS5″, o taip pat mažas krovininis automobilis “Piaggio Porter”.

Praėjusią savaitę šalies naujų automobilių rinką tyrinėjančios Kauno bendrovės išdidžiai pranešė, kad Lietuvoje naujų automobilių rinka jau du mėnesiai fiksuoja naujų mašinų rinka kopimą aukštyn. Štai vien rugpiūtį parduoti 672 nauji –tai net 19 proc. daugiau nei per 2009 m. tą patį mėnesį.

Spauda, pagavusi šį minėtąjį magišką skaičių „19 proc. automobilių rinkos augimas“, visa pamiršo. kokiais realiais skaičiais šiuo atveju reikia operuoti. Pavyzdžiui, jei čigonas per vieną mėnesį pardavė du vogtus arklius, kitą – jau keturi, išeitų, kad jo mėnesio „ rinkos augimas buvo net 100 proc. O tai jau gana solidus rezultatas. Panašiai ir su prekyba naujomis mašinomis: jei vieną mėnesį laimėjai kokį stambesnį konkursą, tai tavo rinkos dalies prieauglio gali būtų ir kokių 300 proc., o jau kitą mėnesį jis jau bus su minuso ženklu.
Šių metų rugpjūtį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių rinka lyginant su pernai metų rugpiūčiu išaugo 19 proc. iki 672. ). Pernai rugpiūtį buvo įregistruoti tik 565 nauji automobiliai.
Šį augimą daugiausia lėmė kiek suaktyvėjęs fizinių asmenų paklausa: (kadangi gyventojai terminuotose indėliuose laikė per 24 mlrd. Lt, o palūkanų normos už šiuos indėlius sumažėjo nuo 1iki 3 nuošimčių, žmonės pradėjo ieškoti kitų investavimo būdų – vieni pirkdami auksą, kiti – namus, o treti – naujus automobilius.
“Fakto auto“, prekiaujančios „Nissan“ markės automobiliais pardavimų vadovas Kazimieras Maneikis neslėpė, kad jei anksčiau kokių 90 proc. klientų pirkdavo naujus automobilius per lizingo bendrovės, tai šiuo metu apie pusė pirkėjų ateina tiesiog su grynaisiais lagaminėliuose. Be to, jie anksčiau lizingas apie automobilio finansavimą nuspręsdavo per dieną-dvi, tai dabar svarstymas lizingo kompanijoje užtrukta apie du mėnesius (redakcija turi konkrečių pavydžių).

Vien sausi skaičiai
Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, šių metų rugpjūtį asmeninių automobilių registravimas padidėjo 17 proc. iki 618, o lengvųjų komercinių transporto priemonių rinka ūgtelėjo 54 proc. iki 54. Rugpjūtį Lietuvos rinkoje tarp markių toliau pirmavo „Volkswagen“ (114), antrąją vietą išsaugojo „Peugeot“ (103), o trečioje liko „Toyota“ (73). Tarp prestižinių markių pirmavo BMW (16). Realais asmeninės paskirties automobilių lyderiais reikėtų laikyti „Toyota“ markę – šios markės vadovybė griežtai neleidžia vertsis reeksportu. „Kita vertus, mus tuo dalyku verstis ir neapsimokėtų, – sakė „Tokvilos generalinis direktorius Algimantas Purauskas. Paradoksalu, tačiau kai kuriose rinkoje tam tikri ‚Toyota“ modeliai kainuoja pigiau“.
Kadangi „gerais“ metais „Tokvila“ per metus parduodavo po 1500 automobilių, įmonė nesunkiai apie 60-65 proc. apyvartos turėjo iš prekybos automobiliais.
„Tačiau užgriuvus krizei, bendrovės veiklą reikėjo pertvarkyti – pasiūlyti kuo daugiau ir įvairesnių paslaugų,- pasako „Tokvilos“ valdybos pirmininkas Petras Ignotas. – Dabar servisas ir paslaugos duoda apie 70 proc. bendrų įplaukų ir artimiausiu metu ši dalis dar didės“.
Jo nuomone, bus dar blogiau, kad šalies valdžia, skaičiuodama biudžeto pajamas ir toliu vadovausis vien saus aritmetika. ‚Regitros“ bazėje yra apie 1, 5 milijono įrašų apie lengvuosius automobilius. Matematika paprasta, jei nuo kiekvienos mašinos paimtumėme po 100 Lt mokestį. išeitų labai apvali sumelė. Tačiau kažkodėl užmirštama, kad apie 700 tūkst. šių mašinų nevažiuoja, didelė dalis yra neišregistruotos iš mūsų duomenų bazės ir kažkur dundančiosios Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos keliais. Nesunku nuspėti, kad geriausiu atveju iš automobilių mokesčių tebus surinka kokie 0,6 mln.Lt. O kokią žalą patirs politikai prie rinkimus, sunku apskaičiuoti.
Bet yra ir kita medalio pusė. Lietuvos autoverslininkų apskaičiavo, kad, tarkime, per metus Lietuvoje nupirkus 25 000 naujų automobilių (toks skaičius užfiksuotas 2007 m.) vien PVM valstybė (skaičiuojant buvusiu 18 proc. tarifu) būtų gavusi 1,34 mln. Lt. O kur dar išsaugotos žmonių gyvybės važinėjant su “neišautomis“ oro pagalvėmis, kitomis elektroninėmis saugos priemonėmis, kurių nėra senosiose e Ką pralaimėsime?“ Beveik nieko. Naudotų automobilių turgavietės tikrai nenunyks, kadangi ir dabar 95 proc. jų pajėgumo nukreipti į Centrinės Azijos šalis. O tenykštės rinkos naudotoms mašinoms yra tolygios Kinijos rinkai. Taigi, darbo turės ir remontininkai, ir viešbučiai, ir visuomeninės maitinimo įstaigos, ir net „Lietuvos geležinkeliai“ visa tai neleis apmirti ir automobilių verslui ir regionuose- Marijampolėje, Utenoje, Tauragėje ir kitur.
Mat klientų iš Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano neliko, nes ten įsigaliojo žvėriški muitai naudotoms mašinoms iš Vakarų Europos – vien per pirmąjį šių metų pusmetį per Lietuvą buvo reeksportuota daugiau kaip 130 tūkst. naudotų mašinų. Pakilimo metais per Lietuvą pervažiuodavo tranzitu apie 250 tūkst., senų automobilių. Taigi, šiam bizniui (su šalutiniais verslais) šiandien bankrotu negresia.
Populiariausių modelių gatvėse nematyti
Praėjusį mėnesį populiariausi asmeninės paskirties modeliai Lietuvoje buvo „Peugeot 206+“ ir „Peugeot 3008“ bei „Subaru Legacy/Outback“. Tarp lengvųjų komercinių modelių pirmavo „Volkswagen Caddy“. Beje, didžioji dalis pačių perkamiausių modelių Lietuvoje tebuvo įregistruoti po vieną ar dvi dienas, vėliau jie būna – išregistruoti ir išvežami į kitas šalis. Ypač šio reeksporto srityje aktyviai veikė prancūziškų markių pardavėjai. Jei tikėti oficialia statistika pernai mūsų šalyje pačiu populiariausi modeliu buvo “Renault Megane“, tačiau ar daug šio naujo modelio automobilių matome mūsų gatvėse? Apskritą nulį. Visos jos išvežtos. Kas kita su kitu į pernai TOP 5 patelkusią ,mašiną „Nissan Qasqai“ – tokią gali sutikti beveik kiekvienoje kelionėje. Žaisdami su ugnimi, nuo naujų automobilių reeksporto nagus yra nusvilęs ne vienas garsus verslininkas. Pavyzdžiui, vien dėl reeksporto nuosavo verslo neteko garsus lenktynininkas Status Brunda, Vokiečiai, prekiaujantys VW markės automobiliais, sužinoję, kas dedasi Lietuvoje, išsikvietė S. Brunzą centrinę kompanijos būstinę Wolfsburge ir pranešė, kad iš jo atimama licencija prekiauti VW automobiliais. Taip garsus verslininkas savo akcijas priverstine tvarka buvo priverstas parduoti norvegų grupei „Mooler Auto), kuri, neoficialiomis žiniomis, yra susijusi su aukščiausiais „Volkwagen AG“ pareigūnais.
Klaidinantys skaičiai
2010 m. sausio-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu Lietuvoje iš viso įregistruota 5 016 naujų lengvųjų automobilių, t.y. 16 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2009 m. (5 980). „Tačiau šie skaičiai netikslūs kalbant apie realią Lietuvos naujų automobilų rinką, neslepia bendrovės „Autotymai“ vadovas Robertas Cickevičius. –Štai pernykščiai bendri rezultatai pernai šiek tiek viršijo septynis tūkstančius, tai realiai Lietuvoje pasiliko apie 4500 naujų automobilių.
„Mums visai negalia, kad kiti pardavėjai suranda landas užsienyje ir ten iškišinėja savus automobilius. Dar geriau, kad dabar veikiama civilizuočiau – nauji automobiliai bent jau atvežami į „Regitros“ padalinius ir ten įregistruojami, gaunami keli litai už registraciją – prisimena „Inchape Motors Lietuva“ generalinis direktorius Donatas Stanionis. – Anksčiau reeksportui skirti automobiliai tik atvažiuodavo iki Lenkijos sienos, dokumentai buvo formuojami ir tralas vėl grįždavo į Europą“.
D. Stanionio žodžiais, pikčiausia yra ne tai, kad kolegos rado landas ir automobilius išgabenta ir Lietuvos. Stebina tai, kad kuri nors firma, reeksportavusi kelis šimtus mašinų, viešųjų ryšių specialistų padedami, išplatina pranešimą; „Megane“ yra neabejotas Lietuvos rinkos lyderis“. O tai juk tikra melagystė. Dauguma žiniasklaidos priemonių visai neįsigilina į tikrą padėti ir visa tai pateikia kaip sensaciją, tokiu būdu klaidinama žmonės. „Inchcape“ grupė pernai taip pat turėjo daug problemų su realizacija. Kadangi ši suomių kapitalo įmonė atstovauja daug Pietų Korėjos ir Japonijos gamintojų, automobilius reikia užsisakyti prieš pusę metų: kol atplauks laivai, kol bus sudėliotos visos logistikos grandinės. Optimistinėmis “Autotyrimų“ prognozėmis, šiemet naujų automobilių rinka, lyginant 2009 m., dar susitrauks apie 15 proc. ir iš viso mūsų šalyje beliks apie 4 tūkst. naujų automobilių, Realių rinkos atsigavimo ženklų galima tikėtis 2011 m. pavasarį.
‚2007 mietai nieko blogo nežadėjo, todėl užsisakėme pakankamai daug įvairiausių modelių automobilių. –dėstė D. Stanionis. – Automobilius nustojo pirkti ir jie dūlėjo sandėliuose. – Tačiau mes nepuolėme stačia galva ieškoti, kur tas mašinas „iškišti“. Viena kita mašina tikrai išvažiavom į užsienį, tačiau intensyviai pradėjome veikti Lietuvoje – pirkėjams taikėme dideles nuolaidas, skelbėme įvairias akcijas, siūlėme įvairiausias dovanas. Džiugu, kad šie automobiliai liko Lietuvoje; jie atvažiuos į mūsų servisus, pirks atsargines dalis, plausis automobilius ir pan.
***
Rinkos tyrimų bendrovės „Auiy“ duomenimis, visoje Europoje pagal absoliučius parduotų naujų automobilių skaičių Lietuva pagal šių metų 7 mėn. rezultatus buvo trečia nuo galo, aplenkusi Islandiją (222 vnt.) ir Latviją (613).

Per pirmąjį šių metų pusmetį valstybės įmonė “Regitra” įregistravo 88 335 įvežtas į Lietuvą transporto priemones – 6,1 proc. daugiau, nei tuo pačiu metu pernai.

Lietuvos kelių transporto priemonių parką papildė 6150 naujų ir 82 185 naudotos (t.y. anksčiau jau registruotos užsienyje) transporto priemonės. Palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, naudotų transporto priemonių šiemet įregistruota 10,9 proc. daugiau, naujų – 22,9 proc. mažiau.

Tarp visų į šalį įvežtų ir čia įregistruotų transporto priemonių didžiausią dalį (80 proc.) sudarė naudoti lengvieji automobiliai (M1 klasė). Šiemet iki liepos 1 d. jų įregistruota 70 757, daugiausiai – įvežtų iš Vokietijos (37 proc., 26 380), Italijos (16 proc., 11 290) ir Prancūzijos (15 proc., 10 687).

Tarp šalyje pirmą kartą įregistruotų lengvųjų automobilių populiariausi, kaip ir pernai bei užpernai, išliko Volkswagen Passat – įregistruoti 5665 šio modelio automobiliai. Po jo žengia Volkswagen Golf (3253) ir Opel Astra (3216).
Iš naujų lengvųjų automobilių modelių šiemet daugiausiai įregistruota Peugeot 3008, Renault Megane ir Nissan Qashqai (atitinkamai 247, 208 ir 174).

"Veido" archyvas

“DataCenter” duomenimis, parengtais pagal VĮ “Regitra” informaciją, per 2010 m. birželį užregistruoti 723 nauji lengvieji automobiliai. Palyginti su 2009 m. birželio mėnesiu užregistruota 22 proc. mažiau naujų automobilių. Pirmasis šių metų pusmetis, deja, nedžiugino. Užregistruoti 3554 nauji automobiliai arba 26 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai (4816 vnt.).

2010 m. birželį asmeninės paskirties automobilių rinka smuko 25 proc. iki 663 vnt.. Nuo metų pradžios tokių automobilių užregistruota 24 proc. mažiau (3278 vnt.). Komercinių automobilių populiarumas jau trečią mėnesį iš eilės augo. Palyginti su pernai metų birželiu, užregistruota 76 proc. daugiau komercinės paskirties automobilių (60 vnt.). Per pirmus šešis mėnesius komercinių automobilių užregistruota 45 proc. mažiau (276 vnt.) nei per tą patį laikotarpį pernai (500 vnt.).

Pagal markes 2010 m. birželį į pirmą vietą pakilo Škoda (97 vnt.), antroje – Volkswagen (76 vnt.), trečioje – Peugeot (70 vnt.). Per pirmąjį pusmetį daugiausiai užregistruota Peugeot automobilių (404 vnt.), nedaug atsiliko Renault (395 vnt.), trečioje vietoje Toyota (368 vnt.).

Tarp asmeninės paskirties automobilių 2010 m. birželį į pirmą vietą pakilo Škoda (91 vnt.), antroje vietoje Peugeot (66 vnt.), trečioje – Volkswagen (65 vnt.).Nuo metų pradžios populiariausi Renault asmeniniai automobiliai (386 vnt.).

Tarp komercinės paskirties automobilių birželį pirmavo Volkswagen (11 vnt.). Toliau rikiuojasi Citroen (8 vnt.) ir Toyota (7 vnt.). Per pirmąjį pusmetį daugiausia užregistruota Volkswagen (57 vnt.) markės komercinių automobilių.
Tarp asmeninės paskirties automobilių 2010 m. birželį populiariausi buvo Škoda modeliai: Yeti (49 vnt.) ir Octavia (38 vnt.). Per pirmus šešis mėnesius daugiausiai užregistruota Peugeot 3008 (246 vnt.) modelių. Tarp komercinių automobilių populiariausi modeliai praėjusį buvo Volkswagen Caddy ir Toyota Hilux (po 7 vnt.). Per pirmus šešis mėnesius populiariausi Volkswagen Caddy (32 vnt.).

Pagal degalų rūšį birželį tarp asmeninės paskirties transporto priemonių dyzelinu varomi automobiliai sudarė 60 proc., benzinu – 40 proc. Tarp komercinės paskirties automobilių praeitą mėnesį užregistruotas vienas benzinu varomas modelis, likę 59 vnt. – dyzeliniai.

Praėjusią savaitę Statistikos departamentas paskelbė, kad per birželį visa šalies pramonės produkcija, palyginti su geguže, padidėjo 5,9 proc. Įspūdingiausiai ūgtelėjo apdirbamoji pramonė – net 6,9 proc., tiesa, statistikai įspėja, kad tai lemia ir sezono įtaka. Ją atmetus lieka tik 3,1 proc. Bet vis tiek ne minusas.

Šiai produkcijai vidaus rinkoje tenka konkuruoti su importine, nes per praėjusį pusmetį buvo daugiau ne tik eksportuojama, bet ir importuojama. Neseniai Lietuvos bankas, išanalizavęs statistikos duomenis, paskelbė, kad gegužės mėnesį, palyginti su balandžiu, prekių eksportui padidėjus 5,5 proc., o importui sumažėjus 6,4 proc., smarkiai krito užsienio prekybos balanso deficitas. Tai dar viena gera žinia, kaip ir tai, kad gegužę jau atsirado einamųjų sąskaitų perviršis.

Deja, vidaus prekybos rezultatai nedžiugina. Nors jie irgi ima gerėti, o mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis lenkia maisto, gėrimų bei tabako mažmeninę prekybą. Kol kas nežinia, kada jos išsiverš iš minusų zonos. Ūkio ministerijos analitikas M.Žilionis daro išvadą, kad vidaus prekybai atsigauti trukdo aukštas nedarbo lygis ir sumažėjęs darbo užmokestis.

Tačiau vidurvasario optimizmo blyksnį galima sugauti net ir šioje vietoje, kad ir kaip baisiai skamba 15 proc. nedarbas, su kuriuo įžengėme į antrą šių metų pusmetį. Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Balašaitis atkreipė dėmesį, kad antrą mėnesį po truputį nedarbas mažėja, o įdarbinimas didėja. Birželį buvo įdarbinta 6 proc. žmonių daugiau nei gegužę. Tai reiškia, kad darbo gavo per 20 tūkst. žmonių, ir didesnė jų dalis pasirašė neterminuotas darbo sutartis. Kiti, matyt, darbo vėl neteks pasibaigus vasaros sezonui, nes sparčiausiai nedarbo rodikliai pastaruoju metu mažėjo kurortinėse vietose – Palangoje, Neringoje ir Zarasuose.

Daug blogiau nei po Rusijos krizės

Verslo ir finansų analitikas Valdemaras Katkus siūlo palyginti dabartinę padėtį su ta, į kurią Lietuva buvo patekusi po 1998 m. Rusijos krizės. “Jeigu pamatuotume ekonomikos nuosmukį su BVP liniuote, 1999 m. jis siekė 1,2 mlrd. Lt, o 2009 m. – 19 mlrd. Lt. Imkime kitą rodiklį – dirbančių žmonių skaičių. Didžiausias nedarbas po Rusijos krizės buvo 2001 m., tada dirbo 1,35 mln. žmonių, dabar turime 1,12 mln. Trečias svarbus dalykas, kad gyventojų, paėmusių paskolas 2003 m. buvo tik 120 tūkst., bet tada tik prasidėjo skolinimosi bumas, o dabar – 714 tūkst. žmonių, paėmusių paskolas iš bankų, jau neskaičiuojant greitųjų kreditų. Kitaip tariant, vidaus rinkoje esti mažiau dirbančiųjų ir daugiau įsiskolinusiųjų. Ir dar vienas dalykas – bankų paskolos sumažėjo 19 mlrd. Lt arba 12 proc. Štai tas dugnas, kuriame esame atsidūrę”.

Analitiko vertinimu, nuo 2003-iųjų iki 2008 m. Lietuvoje buvo perimtas toks Vakarų gyvenimo modelis, kai visuminė paklausa, susidedanti iš gyventojų pajamų ir kreditų, didėjo nepaprastai smarkiai dėl augusio skolinimosi. Dabar tas visuminis paklausos kritimas parodo, kiek sumažėjo paskolos. O jos sumažėjo panašiai tiek pat, kiek ir BVP.

Tačiau kodėl kitose Vakarų Europos šalyse tas nuosmukis buvo gerokai mažesnis? “Vyriausybės ne tik rėmė verslą, – sako V.Katkus. – Vokietijoje buvo dalijama po 100 eurų kiekvienam vaikui, įvairiais būdais buvo skatinama vietos pramonė, kaip, pavyzdžiui, šalyje pagamintų automobilių pirkimo lengvatos. Tai mažino visuminės paklausos kritimą, išlaikė nacionalines įmones ir palyginti žemą nedarbo lygį.”

Deja, Lietuvoje tokių amortizatorių nebuvo. Džiūgaujant dėl eksporto, V.Katkus primena, kad eksportuojančiose įmonėse dirba apie 20 proc. visų dirbančiųjų – tai yra apie 220 tūkst. žmonių. Galbūt jų vienintelių darbo užmokestis ir pradeda didėti. Bet reikia nepamiršti, kad įmonių savininkai po sunkmečio stengiasi atsigriebti dėl patirtų nuostolių. Taip buvo ir po Rusijos krizės. “Mano galva, tas atsigavimas bus gerokai lėtesnis negu tada. Tokių blogų ekonomikos rezultatų nebuvo per visą nepriklausomybės dvidešimtmetį. Gal todėl džiaugiamės kiekvienu papildomu šimtu tūkstančiu, pasiekusiu biudžetą”, – apibendrino analitikas.

Gegužę naujų automobilių rinka mūsų šalyje smuko vos trimis procentais. Tai mažiausias kritimas per visą krizės laikotarpį. Ekspertai atsargiai užsimena, kad rudeniop leisgyvė naujų mašinų rinka gali pradėti stiebtis.

Šių metų gegužės mėnuo nudažytas jau nebe tokiomis juodomis spalvomis: Lietuvoje įregistruotas 731 naujas automobilis. Pernai tuo pat metų tokių mašinų mūsų šalyje buvo užregistruota 754 vienetai. Be jokios abejonės, tai reiškia kritimą, bet jis sudaro vos 3 procentus arba, kitais žodžiais tariant, parduoda 23 mašinomis mažiau. Tokie skaičiai nuteikia kur kas optimistiškiau, o “AutoTyrimų” vadovas Robertas Cickevičius atsargiai prognozuoja, kad kai kuriais rudens mėnesiais galimas ir nedidelis rinkos pasistiebimas į viršų.

Optimizmo teikia ir tai, kad šių metų gegužę asmeninių automobilių rinka smuko 6 procentais, o lengvųjų komercinių ūgtelėjo net 29 procentais. Tiesa, prieš tai komercinių mašinų rinka buvo net ne leisgyvė, o išmirusi kaip kažkadais gyvenę dinozaurai: per mėnesį buvo parduodama vos po kelias dešimtis naujų komercinių automobilių.

Grįžtant prie konkrečių skaičių, gegužę Lietuvoje daugiausiai įregistruota Peugeot markės mašinų – 106 vienetai. Antroje vietoje pagal populiarumą buvo VW (96 vnt.), o trečioje – Toyota (79 vnt.). Kalbant apie konkrečius modelius, paskutinį pavasario mėnesį geidžiamiausiais tapo Peugeot 3008 (59 vnt.), Nissan Qashqai (51 vnt.) ir VW Golf/Plus (48 vnt.). Turtuoliai nepagailėjo pinigų ir gegužę nupirko bei mūsų šalyje įregistravo pirmuosius Mercedes SLS AMG bei Porsche Panamera modelius.