Dovaidas Pabiržis
Po įprasto nepavykusio pirmojo bandymo išrinkti prezidentą Estijos parlamente estafetę perėmė rinkikų kolegija, kurią sudaro ir Estijos savivaldybių atstovai. Tačiau ir šis jungtinis darinys nesugebėjo nė vienam kandidatui atiduoti daugumos balsų. Užuot pasirinkę iš dviejų į finalinę dvikovą patekusių politikų – Reformų partijos atstovo Siimo Kallaso ir dešiniųjų remiamo Allaro Jokso, dalis rinkikų nusprendė biuletenį palikti tuščią.
138 už S.Kallasą, 134 – už A.Joksą, 57 tušti ir 3 sugadinti: po tokio antrojo balsavimo šeštadienį paaiškėjo, kad naujojo šalies prezidento rinkimai keliasi atgal į parlamentą, nes niekas nesurinko reikiamų 167 balsų. Po pirmojo balsavimo iš tolesnės kovos pasitraukė favorite laikyta buvusi užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand (75 balsai), Centro partijos vicepirmininkė Mailis Repso (79 balsai) ir Estijos konservatyvios liaudies partijos pirmininkas Martas Helme (16 balsų).
„Partijos, visų pirma Reformų ir Centro partija, turėjo mėnesį laiko, kad nustatytų savo kursą ir rinkikams pasiūlytų daugiau kandidatų. Tai nebuvo padaryta ir dabar susidarė situacija, kuri nėra numatyta Konstitucijoje, nes jos kūrėjai negalėjo įsivaizduoti, jog intrigos tarp skirtingų partijų ir jų viduje gali taip išaugti, kad prezidento rinkimai neįvyktų. Dalis rinkikų nusprendė, kad geriau sukurti gėdingą precedentą, nei balsuoti už kitą kandidatą“, – skelbia dienraštis „Eesti Päevaleht“.
Kitas dienraštis „Postimees“ pabrėžia, kad rinkimų kampanija tęsėsi penkis mėnesius, todėl net sunku suskaičiuoti, kiek pinigų ir laiko jai išleido politinės partijos. „Šių mėnesių darbo rezultatas yra nulinis, o lūkesčiai surasti kažką ypatingo yra ypač sukelti. Parlamento atsakomybė rasti fantastišką ir šiuo požiūriu pozityviai stebinantį bendrą kandidatą dabar yra didesnė, nei buvo pavasarį ar rugpjūtį“, – rašo „Postimees“.
Estijos viešojoje erdvėje pasigirdo siūlymų keisti prezidento rinkimų sistemą, kad tokios Konstitucijoje nenumatytos situacijos nepasikartotų.
Tartu universiteto politologas Vello Pettai sakė, kad tušti rinkikų biuleteniai rodo, jog nedaugelis jų tikėjosi antrajame ture rinktis tarp S.Kallaso ir A.Jokso. Politologas pabrėžia, kad konkurentai dėl prezidento posto buvo kaip niekada stiprūs.
„Pirmajame ture buvo keturi stiprūs kandidatai, kova buvo labai lygi ir visi rinkikai galėjo balsuoti pagal savo sąžinę. Pirmojo turo rezultatas buvo netikėtumas, o po jo prasidėjo užkulisinės kalbos ir susitarimai, kurie nulėmė prezidento rinkimų fiasko antrajame ture. Jei tau pateikia du pasirinkimus, privalai rinktis. Aš suprantu, kad egzistuoja tokia teisė nebalsuoti, bet dabar patekome į sudėtingą padėtį, iš kurios mėginame išeiti. Kiekviena partija dabar turi daug ką apmąstyti. Jei partija nori ką nors nominuoti, tai turi įvykti pagal tam tikrą procedūrą. Aš manau, kad jie turi kalbėtis tiesiogiai ir susitarti dėl naujo žmogaus“, – sakė V.Pettai.
Kas bus išrinktas naujuoju Estijos prezidentu, dabar jau visiškai neaišku, nes daugelis šiuose rinkimuose dalyvavusių kandidatų, tarp jų ir S.Kallas, pareiškė antrą kartą nekandidatuosią. „Iššvaistėme daug gerų kandidatų, ir tai yra nusivylimas“, – apibendrina dienraštis „Äripäev“.
Parlamentas dar kartą prezidentą išrinkti mėgins spalio 3 dieną. Kiekvieną kandidatą, kaip ir praėjusį kartą, iš pradžių turės paremti mažiausiai 21 parlamentaras.
Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
Loading ...