Atskyrimo nuo Seimo pažadus visiems jos užgaidų netenkinantiems politikams į kairę ir dešinę dalijusi buvusi teisėja Neringa Venckienė pati bijo kelti savo kandidatūrą Garliavoje, tad į Seimą mėgins patekti išeivijos balsais. Tokia pagrindinė žinia, kurią praėjusią savaitę paskelbė „Drąsos kelio“ partijos aktyvas, pristatydamas savąjį rinkimų į Seimą sąrašą.
Kad violetinę vėliavą iškėlusi N.Venckienė ir kiti Kedžių giminaičiai suka į politiką ir šį rudenį bandys patekti į Seimą – anokia naujiena. Susiorganizuoti politinę partiją ir dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose jie bandė dar prieš dvejus metus, bet, kaip ir reikėjo tikėtis, gebėjimų pritrūko. Dabar jiems į pagalbą atėjo įvairaus plauko aplinkpolitiniai veikėjai, turintys tegu nesėkmingos, bet vis dėlto dalyvavimo rinkimų kampanijose patirties, tad „Venckienės sąrašas“ veikiausiai Seimo rinkimuose dalyvaus. Tik štai jo sėkmė, apie kurią iš anksto svajingai šneka naujosios partijos veikėjai, – itin abejotina.
Pirmiausia, kaip minėta, todėl, kad N.Venckienė bijo kelti savo kandidatūrą Kauno kaimiškojoje rinkimų apygardoje ir atiduoti likimą į gimtosios Garliavos bei jos apylinkių gyventojų, gerai pažįstančių tiek pačią buvusią teisėją, tiek jos giminaičius, tiek tuos, kurie juos aršiausiai remia, rankas. Daug rašę apie Klonio gatvės minią, žurnalistai nelabai kreipė dėmesio į tai, kad tarp Kedžių ir Venckų gynėjų, be artimiausių kaimynų, tikrų Garliavos gyventojų buvo ne taip jau ir daug. Pats būdamas kilimo nuo tų vietų, peršnekėjęs su keliais pažįstamais jau senokai susidariau įspūdį, kad nors „garliavinis princas“ Drąsius Kedys su visa savo gimine ir buvo neginčijami vietos elito atstovai, bet didelės meilės garliaviškiai jiems nejautė.
Netiesiogiai tą patvirtino N.Venckienės šalininkai, prieš kurį laiką viešai užsipuolę Kauno rajono ir Garliavos valdžią, kodėl ši, užuot rodžiusi pagarbą ir paramą Klonio gatvės budėtojams, organizuoja bendruomenės šventę. Tai rimtas signalas, nes jeigu vietos valdžia, geriausiai iš visų politikų jaučianti bendruomenės nuotaikas, artėjant rinkimams nerado reikalo bent arbata ir pyragėliais su violetiniais pasidalyti, vadinasi, daugumos Garliavos ir Kauno rajono žmonių nuotaikos – toli gražu ne violetinės. Ir tarp „savų“ N.Venckienė neturi jokių šansų.
Garliava, kaip ir visa Kauno kaimiškoji rinkimų apygarda, politiniu požiūriu tradiciškai smarkiai raudona. A.Paleckio „frontavikai“ ten gauna daugiau balsų nei jaunalietuviai, o populistinės, paprastai prorusiškomis laikomos partijos – ne ką mažiau balsų nei konservatoriai. Jau antrą kadenciją Kauno rajono meras – socialdemokratas Valerijus Makūnas, kuris ir bus šios partijos kandidatas į Seimą. Konservatorių kandidatas Donatas Jankauskas irgi turi didžiulį įdirbį, dvi kadencijas paeiliui laimi rinkimus į Seimą, tad konkurencija N.Venckienei Kauno rajone būtų buvusi pernelyg stipri, nes rinkimus pirmiausia laimi organizacija, o tik paskui kandidatas.
Bet ir kitur Lietuvoje violetinės gretos nėra tokios gausios, kaip mėgsta aiškinti jų atstovai. Kai N.Venckienė keliavo po rajonus pristatinėdama savo knygą (iš esmės tai galima laikyti jos rinkimų kampanijos pradžia), kelių kolegų iš rajoninės žiniasklaidos teigimu, itin didelio dėmesio ar paramos ji nesulaukė. Tai neturi stebinti, nes netgi didžiausio emocinio pakilimo momentais – per D.Kedžio laidotuves ar po teismo sprendimo įvykdymo operacijos Garliavoje – D.Kedžio giminaičiai nesugebėdavo surinkti bent kiek įspūdingesnio žmonių būrio. Pirmu atveju buvo susirinkę mažiau nei 3 tūkst. žmonių, antru – per kelis miestus mažiau nei tūkstantis.
Tegu prie gausių mitingų ir demonstracijų nepratusioje Lietuvoje tai atrodė nemažai, bet politinės galios požiūriu – tai visiškai nereikšmingas kiekis, net jei laikoma, kad tradiciškai į gatvę išeina vienas iš dešimties pasipiktinusiųjų. Tai reikštų, kad violetiniai teoriškai gali tikėtis, pačiu geriausiu atveju, 30 tūkst. žmonių balsų, kai patekimo į Seimą riba – apie 55 tūkst. Negalima pamiršti, kad vien prijaučiančiųjų skaičius negarantuoja balsų per rinkimus. Politinė galia susideda iš rėmėjų skaičiaus, jų gebėjimo susiorganizuoti, kryptingai veikti ir vieningai balsuoti rinkimų dieną.
„Veide“ jau teko rašyti, kad didžioji violetinių dalis – iš tų, kurie per du dešimtmečius veikiausiai net nesužinojo, kur yra jų rinkimų apylinkė, nes santykius su valdžia pratę spręsti korupciniais metodais, o visus, kurie yra valdžioje ar siekia į ją patekti, laiko vagimis. Tokiems daug paprasčiau parėkauti, o po to emigruoti, nei susiburti ir nuosekliai politinėmis priemonėmis kovoti dėl savo interesų. Tai rodo ir daug didesnė nei Lietuvoje naujosios emigracijos parama Kedžiams: ji juos pirmiausia mato kaip saviškius, išsipildžiusios sovietinės gerovės svajonės apie nuosavą namą ir mersedesą simbolį, o tik paskui – kovotojus su pedofilija.
Todėl N.Venckienė ir kelia savo kandidatūrą Naujamiestyje, nes tie 7–10 tūkst. vargo emigrantų – vienintelė jos viltis išvengti prokurorų klausimų.

N.Venckienė žino, kad Garliava, kurioje Kedžių šeimyną pažįsta visi, už ją nebalsuos, tad pasislėpti nuo prokurorų Seime tikisi posovietinių ekonominių emigrantų balsais.

Vengrų dešinioji opozicinė partija “Fidesz” iškovojo triuškinamą pergalę sekmadienį vykusiame pirmajame visuotinių rinkimų ture, rodo daliniai rezultatai.

Be to, po šių rinkimų į parlamentą pirmą kartą pateko jauna politinė jėga – partija “Jobbik”.

Remiantis duomenimis, gautais suskaičiavus 99 proc. balsalapių, “Fidesz” surinko 52,77 proc. balsų ir smarkiai lenkia kitas partijas.

Po balandžio 25 dieną vyksiančio antrojo rinkimų turo paaiškės, ar “Fidesz” pavyks užsitikrinti dviejų trečdalių vietų daugumą, kuri leistų jai priimti konstitucijos pataisas.

Bet kokiu atveju ši partija po pirmojo rinkimų turo jau užsitikrino 206 iš 386 vietų parlamente. Pirmajame rinkimų ture buvo varžomasi dėl 265 vietų.

Šie rezultatai reiškia, kad po aštuonerių metų darbo opozicijoje į valdžią grįžta charizmatiškasis “Fidesz” lyderis Viktoras Orbanas, kuris jau ėjo ministro pirmininko pareigas 1998-2002 metų laikotarpiu.

Tuo tarpu kraštutinių dešiniųjų partija “Jobbik” pirmą kartą pateko į parlamentą, surinkusi 16,71 proc. balsų. Ji pasirodė netgi geriau nei per praėjusių metų Europos Parlamento rinkimus, kai netikėtai gavo 15 proc. balsų.

Tačiau, priešingai nei kai kas prognozavo, šiai partijai nepavyko aplenkti valdančiųjų socialistų, kurie liko antri, surinkę 19,29 proc. balsų.

2003 metais įkurta partija “Jobbik” garsėja prieš žydus bei romus nukreipta retorika ir dažnai ragina kovoti su “tipiškais romų nusikaltimais”.

Aštuonerius metus valdžioje buvusi Socialistų partija (MSZP) iššvaistė savo populiarumą nuo 2006-aisiais vykusių rinkimų, kuriuose ji įveikė “Fidesz” minimalia persvara: socialistai gavo 43,21 proc. o jų varžovai – 42,03 proc. balsų.

Geriau nei buvo prognozuota šiuose rinkimuose pasirodė nauja kairiosios pakraipos žaliųjų partija LMP, kuri nesunkiai įveikė 5 proc. barjerą ir surinkusi 7,42 proc. balsų iškovojo savo pirmąsias vietas parlamente.

Rinkėjų aktyvumas buvo šiek tiek mažesnis nei prognozuota – 64,29 proc. – trimis procentais mažesnis nei per pirmąjį 2006 metų parlamento rinkimų turą, kuriame balsavo 67,83 proc. rinkėjų.

Pirmieji balsavimo duomenys sekmadienį pasirodė gerokai vėliau nei planuota, nes nacionalinė rinkimų komisija nusprendė pasibaigus nustatytam balsavimo laikui neuždaryti rinkimų apylinkių, kad vėluojantys rinkėjai galėtų atiduoti savo balsus. Šis sprendimas sulaukė griežtos stebėtojų ir politinių partijų kritikos.

Vengriją, kuri buvo tarp valstybių, labiausiai nukentėjusių nuo 2008 metų pasaulinės ekonominės krizės, nuo finansinio kracho išgelbėjo 20 mlrd. eurų finansinė pagalba, kurią suteikė tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas ir Europos Sąjunga.

Praėjus pusantrų metų šalis lėtai lipa iš nuosmukio duobės, o prie to nemažai prisidėjo socialistų vyriausybės griežta biudžeto programa.

Tačiau tokios priemonės kaip mokesčių padidinimas ir darbo užmokesčio bei pensijų apkarpymai smarkiai sumažino vyriausybės populiarumą.

Tuo tarpu “Fidesz” lyderis V.Orbanas rinkimų kampanijos metu žadėjo per ateinantį dešimtmetį 10 mln. gyventojų turinčioje Vengrijoje sukurti milijoną naujų darbo vietų.

Jis taip pat žadėjo smarkiai sumažinti mokesčius, kad būtų paskatintas ekonomikos augimas. Praėjusiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 6,2 procento.

Be to, V.Orbanas griežtai pasisakė už tai, kad būtų nubausti visi į korupciją įsivėlę politikai.

“Fidesz” prognozavo, kad šiais metais biudžeto deficitas gerokai viršys Europos Sąjungoje (ES) nustatytą 3 proc. BVP ribą ir sudarys apie 7 proc., ir dėl to kaltino prastą socialistų finansų politiką.

Tačiau mažai tikėtina, jog tokius rodiklius toleruos TVF ir ES. Be to, dėl augančio biudžeto deficito gali tekti dar ilgesniam laikui atidėti euro įvedimą.

Buvęs liberalių pažiūrų antikomunistas disidentas V.Orbanas, vienas iš “Fidesz” steigėjų, buvo jauniausias ministras pirmininkas Europoje – prie vyriausybės vairo jis stojo būdamas 35-erių metų. Jis mėgsta kalbėti “žmonių” ar “tautos” vardu ir garsėja kaip aršus globalizacijos priešininkas.