Tag Archive | "rinkimai"

Lenkijos parlamento rinkimus laimi Piliečių platforma

Tags: , ,


EPA

Sekmadienį įvykusius Lenkijos parlamento rinkimus laimi pastaruosius ketverius metus šalį valdanti Piliečių platforma.
Suskaičiavusi 63 procentus biuletenių, Valstybinė rinkimų komisija pirmadienį pranešė, kad už šią partiją balsavo 37,5 procento rinkėjų. Opozicinę Teisės ir teisingumo partiją parėmė 30,6 procento teisę balsuoti turinčių Lenkijos piliečių. Trečiąją vietą užima Janušo Palikoto (Janusz Palikot) rėmimo judėjimas, surinkęs 9,8 procento balsų.
Valdančiajai koalicijai priklausiusi Lenkijos valstiečių partija kol kas turi 9,5 procento balsų. Kairiųjų demokratų sąjungą parėmė 8,2 procento balsavusiųjų. Kiti politiniai susivienijimai neįveikė 5 procentų barjero.
Rinkėjų aktyvumas siekė 47,25 procento.
Galutiniai oficialūs balsavimo rezultatai bus paskelbti antradienį antrojoje dienos pusėje. Lenkijos piliečiai sekmadienį rinko 460 Seimo deputatų ir 100 senatorių.

Lenkijoje vyksta parlamento rinkimai

Tags: , ,


Lenkijoje sekmadienį prasidėjo visuotiniai rinkimai, kurie nulems, ar centro dešinės Pilietinė platforma gaus dar vieną kadenciją po ketverių ekonomikos augimo metų.

Šalies rinkėjai iš viso turi išrinkti 460 Seimo, žemųjų parlamento rūmų, deputatų ir šimtą Senato narių.

Paskutinės visuomenės apklausos rodė, kad premjero Donaldo Tusko Pilietinė platforma pirmauja ir gali tikėtis 35,5 proc. paramos, bet jai rimtą iššūkį meta Jaroslawo Kaczynskio konservatyvi partija „Teisė ir teisingumas“, už kurią nusiteikę balsuoti 29,1 proc. lenkų.

Dalį balsų turėtų gauti ir kelios nedidelės partijos, tačiau pagrindinėje kovoje dalyvauja verslui palanki proeuropietiška D.Tusko ir konservatyvi J.Kaczynskio vizijos.

J.Kaczynskis pirmenybę teikia tam, kad valstybė stipriai kontroliuotų ekonomiką, ir neseniai apkaltino Vokietiją bandymu pajungti Lenkiją.

D.Tuskas siekia įeiti į istoriją Pilietinės platformos centrinė figūra, 54 metų D.Tuskas siekia įeiti į istoriją kaip pirmasis antrą mandatą iš eilės gavęs Lenkijos premjeras nuo komunizmo žlugimo Lenkijoje 1989 metais.

Į premjerus jis iškilo 2007 metais, per pirmalaikius rinkimus, kurie buvo surengti žlugus J.Kaczynskio koalicinei vyriausybei.

Pilietinė platforma visus valdžios lygius kontroliuoja nuo 2010 metų liepos, kai jos kandidatas Bronislawas Komorowskis įveikė J.Kaczynskį prezidento rinkimuose, kurie buvo sušaukti per lėktuvo katastrofą Rusijoje žuvus J.Kaczynskio broliui dvyniui, prezidentui Lechui Kaczynskiui.

2005 metais D.Tuską prezidento rinkimuose įveikė L.Kaczynskis; tie rinkimai vyko kelios savaitės po visuotinių rinkimų, kuriuose D.Tusko judėjimas pralaimėjo dvynių „Teisei ir teisingumui“.

Nuo 2007 metų, kai stojo prie vyriausybės vairo, D.Tuskas stengėsi užglaistyti Kaczynskių laikų nesutarimus su sąjungininkėmis Europos Sąjungoje (ES).

Tačiau jis laikėsi griežtos linijos dėl Lenkijos nacionalinių interesų, kėlė klausimus dėl euro zonos finansinės pagalbos paketų ir atsisakė nustatyti euro įvedimo datą

D.Tuskas, kuris nuo jaunystės laikosi liberalių ekonominių pažiūrų, didžiuojasi savo darbu – jam vadovaujant Lenkija buvo vienintelė ES šalis, kurios ekonomika augo ir pasaulinės krizės metu.

D.Tuskas mėgsta žaisti futbolą, yra vedęs istorikę Malgorzatą ir turi du suaugusius vaikus – sūnų ir dukterį, kuri yra gerai žinoma mados tinklaraštininkė.

J.Kaczynskis sušvelnino savo retoriką

Po 2010 metų balandžio katastrofos Rusijoje, per kurią žuvo jo identiškas dvynys Lechas Kaczynskis ir dar 95 žmonės, tarp jų – pirmoji ponia Maria Kaczynska ir dešimtys prezidento artimų politinių sąjungininkų, J.Kaczynskis per kelias savaites grįžo į politinių varžybų sceną.

Šis 62 metų konservatorius dabar viliasi atvesti savo „Teisę ir teisingumą“ atgal į valdžią ir sušvelnino savo bekompromisę retoriką.

Jaroslawas, kuris yra 45 minutėmis vyresnis už dvynį, ir Lechas vaikystėje buvo kino žvaigždės – būdami 12 metų jiedu drauge suvaidino nenaudėlius lenkų 1962 metų filme „Apie du tokius, kurie pavogė mėnulį“ (“O dvoch takich, co ukradli ksiezyc”).

Jiedu mokėsi toje pačioje Varšuvos aukštojoje mokykloje ir abu apsigynė teisės daktaro disertacijas.

Komunistų laikais jie buvo opozicinio „Solidarumo“ aktyvistai, artimi jo charizmatiškajam lyderiui L.Walęsai, ir padėjo 1989 metais be kraujo praliejimo išstumti režimą iš valdžios.

Tačiau L.Walęsai 1990-aisiais tapus pirmuoju pokario demokratiniu prezidentu, jie su juo susipyko.

Po dešimtmečio politikos užribyje Jaroslawas vėl iškilo, kai su broliu 2001 metais įsteigė partiją „Teisė ir teisingumas“, suvienijusią dešiniosios pakraipos jėgas.

Lechas 2002-aisiais tapo sostinės Varšuvos meru, o 2005 metų gruodį Lenkijos prezidentu.

Abu dvyniai pačioje valdžios viršūnėje atsidūrė tada, kai Jaroslawas 2006 metų liepą, po vyriausybės performavimo, tapo premjeru

Jų tandemas erzino kitus Europos Sąjungos lyderius ir lygiai taip pat prieštaringai buvo vertinamas pačioje Lenkijoje.

Nors jų konservatyvi, nacionalistinė vizija subūrė nemažą itin katalikiškos Lenkijos visuomenės dalį, ypač – mažuose miesteliuose ir kaimuose, ji atstūmė daugelį miestiečių ir jaunesnio amžiaus rinkėjų.

Jaroslawo koalicija su viena ultrakraštutinių dešiniųjų partija ir populistiniu judėjimu 2007 metais galiausiai subyrėjo, o pirmalaikiuose rinkimuose jis pralaimėjo D.Tuskui.

J.Kaczynskis yra nevedęs ir gyvena su sergančia motina.

Vilniuje gali balsuoti apie pusę tūkstančio lenkų

Lenkijos ambasadoje Vilniuje sekmadienį parlamento rinkimuose gali balsuoti apie pusę tūkstančio Lenkijos piliečių.

Ambasadoje sudaromame rinkėjų sąraše užsiregistravo 201 Lenkijos pilietis. Tačiau diplomatai tikisi, jog mažiausiai dar tiek pat gali balsuoti Vilniuje viešinčių lenkų turistų.

„Per šiuos rinkimus turime vieną rinkiminę apygardą Lietuvoje, tai yra Lenkijos ambasados konsulinis skyrius Vilniuje. Esame gavę 201 paraišką“, – sakė S.Kargulas.

„Iš patirties galiu pasakyti, kad pačią rinkimų dieną tikimės, kad papildomai atvyks apie 200-400 asmenų. Tai gali būti turistai arba vienadieniai Vilniaus lankytojai. Norėdami balsuoti, jie privalo su savimi turėti pažymą apie balsavimo teisę. Tuomet rinkiminė apygarda Lenkijoje, kur jie yra įrašyti, išbrauks juos iš sąrašo ir jie pateks į mūsų sąrašą“, – sakė ambasados Vilniuje atstovas

 

 

Nusipelnėme ko esame verti

Tags: , , ,


"Veido" archyvas

Paprastai, straipsnio autorius dažniausiai nenori įžeisti skaitytojų, ieško aptakių, diplomatiškų išsireiškimų, paglosto skaitytojų savimeilę, nepastebimai pataikauja jiems.

Tik kalbant apie valdžios atstovus ar „Rusijos grėsmę“ negailima „tiesios – šviesios kritikos“ ir spalvingų vaizdelių. Šiame straipsnelyje norėtume „tiesiai – šviesiai“ prabilti apie visagalį, „popierinį“ suvereną – Tautą ir liaudį. Neįsižeiskite prašome, bet, mūsų galva, liaudis, Pagal Konstituciją Tauta, tik popieriuje vaidina suvereno rolę. Tikrovėje Ji yra lengvai suviliojama viešųjų ryšių pagalba sukurtų „galingų, visažinių“ virtualių vadų – lyderių įvaizdžių pažadais. Aktyvioji Tautos dalis, jau senokai jos mažuma (apie 45 – 48 procentus), vis dar sugundoma tikėjimu minėtų virtualių vadų – lyderių pažadais sukurti šviesų Tautos ir Jos valstybės rytojų. Retkarčiais (paskutiniai Seimo nario rinkimai Klaipėdoje) savo atstovą į Seimą renka tik 10 procentų visų rinkiminėje apygardoje esančių rinkėjų. Devyni piliečiai iš dešimties išreiškė savo „fe“ tiems rinkimams. Na ir kas? Rinkimai juk įvyko. Nes tokia įstatymo nuostata, tokios žaidimo taisyklės. Liūdniausia ir kartu jau juokingiausia, kad jas nustatė ne tie kurie renka, o tie kuriuos renka. Juk iš esmės rinkimai į Seimą ir savivaldybes tai…Tai kandidatų į Seimą ar savivaldybių tarybas konkursas, kurio nugalėtojai gauna , garbingą, įamžinantį žmogaus vardą istorijoje ir gerai apmokamą darbą. Tauta – suverenas priima į darbą 70 sąrašinių (pagal partijų sąrašus) Seimo narių ir 71 vienmandatininką mažoritarinėje sistemoje. Tie 70 sąrašinių seimūnų bus atskaitingi visai Tautai. Juos delegavusios partijos įtikinamiausiai (viešųjų ryšių pagalba) pasižadėjo ištikimai tarnauti suverenui – darbdaviui, tai yra Tautai.

Labai keista, bet ne darbdavys, o darbuotojai vienašališkai nustatė priėmimo į darbą taisykles, atlyginimą, priedus prie už tarnavimą Tautai ir net kai kurias privilegijas,“ užmiršdami“ galimas atleidimo sąlygas, jei darbuotojai nepateisins darbdavio pasitikėjimo. Kur, kokioje karalystėje, kokiame kodekse galima rasti tokį darbdavio – suvereno neįgalumą darbuotojų atžvilgiu??? Gal…bet geriau nespėliokime. Dabar nesunkiai galime padaryti išvadą, kad darbdavys apsikeitė rolėmis su darbuotoju. Jis, darbdavys – suverenas tapo visiškai beteisiu darbuotojų tarnu tam keturių metų laikotarpiui.

Tai kodėl Tauta – suverenas sutinka su tokiu rolių pasikeitimu? Tikriausiai ji to nesupranta? Nesupranta todėl kad nemąsto, kad atsiliko nuo laikmečio iššūkių keliais šimtmečiais? Užstrigo 18 amžiuje? Tikriausiai, sunku pasakyti.

O gal darbdavys – Tauta gali nubausti partijas, kurių atstovai nevykdo savo rinkiminių pažadų (o tai sutarties sąlygos), sakykime nemokėti parlamentinėms partijoms Biudžeto pagrindinių rodiklių patvirtinimo įstatymu numatytų pinigų iš biudžeto. Ne, darbdavys tokių teisių neturi.

Net kai Seimo dauguma atleido prasikaltusį Karalių (o kiek panašių „karaliukų“, padariusių analogiškus nusižengimus, tebekiurkso parlamente) iš Seimo nario pareigų, net ir tuomet TPP liko nenubausta. Ji delegavo į Seimą kitą savo sąrašinį „Tautos tarną“, kuris…Tai gal TPP bus nubausta per artėjančius rinkimus į Seimą? Vargu bau. Nes jau pačios TPP nebeliko, Ji išnyko, tiksliau“ pasislėpė po liberalų reklaminiu stendu“ ir vėl žadės „ištikimai tarnauti Dievui ir Tautai“, „atkurti“ iš griuvėsių nedorėlių sugriautą Lietuvos valstybę. Ir toliau tie griovėjai ne tarnaus Tautai ir viešajam interesui, ne kurs visuotinės gerovės valstybę. Jie, kaip anų laikų feodalai, valdys savo nuolankius baudžiauninkus, žinoma, neužmiršdami savęs ir savo artimųjų. Baudžiauninkai dar labiau nuskurs ir tai tęsis tol, kol jie nepradės patys mąstyti ir gerbti save, jausti asmeninę atsakomybę už Lietuvos ateitį.

Mąstanti, save gerbianti Tauta galėtų ir turėtų garsiai pasakyti:, – „ Gana, ponai partokratai, daugiau nerinksime valdžios vien iš partiečių. Suvienodinsime partijos narių ir kitų piliečių galimybes patekti į valdžią. Nereikia mums to partinio „pašvinkusio produkto“ seimūnų pasiūlos rinkoje ir t.t. ir panašiai. Deja, deja…

Pažiūrėkime, gal kiek kitaip su vienmandatininkais, kuriuos renka ne visa Tauta, o atskiros rinkiminių apygardų, dažniausiai sutampančios su savivaldybėmis, visuomenės. Juk apygarda – savivaldybė tai ne visa marga ir“ didelė“ Lietuva. Gal ten galima realiai „pačiupinėti“, suvokti kas yra kas. Kodėl net čia dažniausiai išrenkami ne patys geriausieji, o jų antipodai? Taip, taip. Ir čia veikia tas pats virtualaus įvaizdžio, o ne konkretaus žmogaus pažinimo principas. Kaip čia nepatikės rinkiminės apygardos visuomenė – darbdavys – suverenas savivaldybės laikraščių ar televizijos reklama? Juk per televiziją sakė, o laikraščiai rašė…O kur dar balsų pirkimas vienokia ar kitokia forma? Sakote jo nėra VRK ataskaitose, tai ne paplitęs reiškinys? Paplitęs ir dar kaip. Pažiūrėkite kaip partijos jau dabar per įvairiausius renginius papirkinėja rinkėjus.

Tai koks yra tas rinkėjas, kuris gali parduoti savo balsą už litus, samanės butelį, ar plovo lėkštę?? Ar jis mąsto, ar jis gerbia save ir Lietuvą ar savo savivaldybės visuomenę, ar turi bent minimalų atsakomybės jausmą už savo poelgius? Tiksliau būtų:, – „ kodėl jis turi teisę atstovauti visuomenei ir Tautai, kodėl jis gali būti tikras Tautos, kuriančios savo valstybę balsavimo teisę turintis narys? Kodėl???

O gal darbdavys – už seimūną balsavę apygardos rinkėjai stebi, kontroliuoja, kaip dirba jų išrinktasis (-ieji)? Ar jie jaučiasi atsakingais už savo pasirinkimą? Juk nusprendė jie, jų balsai lėmė kas valdys savivaldybę ir visą Lietuvą. Kodėl doresni, įžvalgesni ir išmintingesni žmonės turi paklusti „patriotiškos“, karingos, pilkos vidutinybės, plius nupirktų degradų valiai?

Dažniausiai jiems užtenka savo išrinktąjį matyti garbingose vietose šventiniuose renginiuose, girdėti jo sakomas“ patriotiškas“ kalbas ar laikraščiuose skaityti jo sveikinimo žodžius įvairių švenčių proga? Juk jie net nepagalvoja, kad, būtent, jie privalo kontroliuoti savo išrinktuosius. O kodėl? Tik todėl, kad jie seniai jau nebetiki savimi, jie nesijaučia nei savo kaimo, nei savo miesto, nei valstybės, o kartais net savo buto ar namo šeimininkais. Jiems teko labai dažnai susidurti su realią valdžią turinčiais savivaldybių ar Lietuvos valstybinio reguliavimo institucijų biurokratais, įskaitant ir aukščiausius valstybės politikus bei pareigūnus, kurie „pastatė“ juos į tarnų,baudžiauninkų, dar blogiau į vergų padėtį ir jie su ta padėtimi susitaikė.

Jie neturi noro, valios ir jėgų kovoti už save. Jie nori, kad kiti jiems atneštų šviesą, gėrį, taiką, tiesą ir teisingumą, darbą, ramybę ir t.t.. Jie seniai užmiršo Dievo žodžius: „stenkis ir Aš tau padėsiu“ , patarles:, – „kiekvienas žmogus yra savo gyvenimo kalvis“, „po gulinčiu akmeniu ir vanduo neteka“, „kaip pasiklosi taip ir išmiegosi“ ir t.t.

Tikriausiai jie gyvena pagal carinės Rusijos valstiečio išmintį, kad „Dievas aukštai, o caras toli“. Nuo politikos jie tiesiog „baidosi“. Tik pabandyk nukreipti kalbą apie politiką, tuoj pat gausi „moralinį smūgį žemiau juostos“ . Beje tas pats tavęs laukia jei išdrįsi kalbėti apie dvasingumą, etiką, dorovę ar Kūrėją. Nebent esi šventikas ar vienuolis arba moki labai subtiliai apie tai kalbėti, tiesiog meistriškai prisitaikyti prie pokalbio dalyvio sąmonės lygio, nuolat pataikauti jam.

O kodėl taip yra? Kur šio blogio ištakos? Kodėl po ano 1988 –19 91 metų dvasinio pakilimo Tauta taip gretai užmiršo tikrąsias vertybes, kilnius idealus ir siekius?

Mūsų galva, todėl, kad ji „užkibo“ ant gardaus netikrų pranašų – Tautos vedlių jauko. Tai greito praturtėjimo pažadas, įgyvendinant privatizaciją beverčių investicinių privatizavimo čekių pagrindu, naudojant principą, kad privatizacija yra panacėja nuo visų šalies ūkio ligų, bei grąžinant ankščiau turėtą privatų turtą. Iš sovietinio nepritekliaus išėjusi Tautos dauguma, pamačiusi Vakarų pasaulio prekių ir paslaugų perteklių, noriai patikėjo minėtų vedlių skelbiamomis „tiesomis“. Dauguma pritarė privatizacijai, virtusiai „prichvatizacija“ ir turto grąžinimui buvusiems jo savininkams. Privatizacijos ir neteisingas turto grąžinimo procesas, tiksliau nenutrūkstanti vagystė ir apgavystė (su retomis išimtimis), Tautos mažumai atnešė didžiulius turtus, bet praktiškai beveik visiškai sunaikino viduriniąją klasę, 40 procentų tautiečių privertė gyventi žemiau skurdo ribos. Šie procesai, grindžiami „vagišių įstatyme“ siautėjimu, tapo pagrindine Lietuvos ūkio gamybinės – kuriamosios dalies sunaikinimo ir iš to išplaukiančios, neregėtos emigracijos priežastimi.

Štai kokia baisi noro gretai praturtėti ir patiklumo netikrais pranašais kaina.

Girdime klausimus ir teiginius: – „Ar buvo ir yra tiesą sakiusių ir sakančių žmonių. Ar dabar yra lyderių, galinčių ir norinčių tarnauti Tautai, siekiančių visuotino gėrio? Ar ne visi jie vienodi, lendantys prie valdžios lovio?“ Kaip juos atpažinti, iš kur juos, tuos tikruosius vedlius iškasti? Jų nei su žiburiu nerasime. Tai jau seniai išmirę dinozaurai. O, kad taip surasti tokius kaip V.Kudirką, J.Basanavičių, J.Mačiulį – Maironį, K.Grinių, Stulginskį ir panašius…

Atsakome, kad tokių lyderių yra ir bus pakankamai daug jei mes patys keisimės, pradėdami tai daryti nuo savęs. Visų pirma, mielieji, pradėkime mąstyti, išmokime atskirti įvaizdį (iliuziją) nuo tikrovės. Paklauskime savęs, ar padarėme ką nors tokio realaus, kad labiau suprastumėme tikrovę, politiką, politikus ir kultūringą dalyvavimą joje? Ar bent valandai – dvejoms kasdien atsitraukiame nuo gyvenimo rutinos, pakeliame akis į dangų, apsižvalgome aplinkui? Ar norime pamatyti ir įvardinti daiktus bei reiškinius tikraisiais vardais? Ar susimąstome apie ateinančių kartų ateitį, apie savo ir tik savo atsakomybę už savo šeimą, savo gyvenvietę ar miestą, Lietuvos ir visos žmonijos ateitį? Ar bent dalelę laiko skiriame Kūrėjo ir Kūrinijos apmąstymui ir pokalbiui su Juo?

Ar esame pasiryžę rasti bent kokias 6 – 8 valandas per savaitę ir skirti jas tarnavimui viešajam interesui, tuo pačiu atspindžiu gaunant teigiamą rezultatą ir sau?

Jei taip, tai labai greitai atrasime tuos vedlius, draugiškus ir paprastus (ne prastus) lyderius šalia savęs, pagaliau išvysime šviesą tunelio gale, suvoksime nuo ko pradėti ir ką daryti, kur ir kaip veikti.

Jeigu ne, tai nėra jokio pagrindo tikėti, kad kas nors keisis į gerąją pusę, kad atsiras kažkokios partijos, visuomeniniai judėjimai, lyderiai ar mesijai, kurie išves Lietuvą į Tiesos ir šviesos kelią, o „Lietuvos vaikai eis vien takais dorybės, ir „vardan tos Lietuvos vienybė sužydės“. Tokiu atveju niekas neturės teisės kaltinti nieko, išskyrus patys save, už tai, kokioje situacijoje esame. Prisiminkime žilos senovės tiesą, kad tauta yra nusipelniusi tokių valdovų, kokių ji pati verta.

Jei mes patys pasimokysime iš praeities klaidų, suvoksime, kad ir mes patys, tai yra tautos dauguma, esame kalti už tai, kas įvyko bei pagaliau patys panorėsime dalyvauti politikoje, mokysimės politinės kultūros, ugdysime savo dvasingumą ir jausime atsakomybę už savo valstybę, tuomet nereikės ieškoti tų, „kas naikino Tautą“, nes jų paprasčiausiai nebus. Žinoma, kad teisingumas kaltųjų atžvilgiu anksčiau ar vėliau bus įvykdytas.

Rimas Armaitis, Jonas Mažintas

 

Latvijos rinkėjai užkibo ant prorusiškos partijos kabliuko

Tags: , ,



Latvijos rinkimuose pirmą kartą per 20 nepriklausomybės metų daugiausiai balsų pelnė prorusiška partija, už kurią noriai balsavo ne tik tautinės mažumos, bet ir patys latviai.

Paskutinį rugsėjo savaitgalį vykusiuose Latvijos parlamento rinkimuose kairiosios pakraipos rusakalbių remiamas susivienijimas “Santarvės centras” surinko daugiausiai – 28,3 proc. rinkėjų balsų ir užsitikrino 31 mandatą Latvijos Seime.
Tiesa, kol kas neaišku, ar šiai partijai pavyks sudaryti valdančiąją koaliciją, ar antrą kartą iš eilės teks tenkintis kėdėmis opozicijos stovyklai priklausančioje parlamento salės pusėje, mat prorusiškoms jėgoms kelio į valdžią nelinkusios atverti nei antroje vietoje likusi premjero Valdžio Dombrovskio “Vienybė”, nei gerokai dešiniųjų partijų kortas sumaišiusi ir trečią vietą “nuskynusi” nauja buvusio prezidento Valdžio Zatlero Reformų partija, nei juolab atvirai nacionalistinis ir gana radikalus ketvirtą vietą laimėjęs Nacionalinis aljansas.
Vis dėlto, net jei valdžia liks dešiniųjų partijų rankose, šie rinkimai rodo, kad per metus latvių rinkėjų galvose įvyko nemenki pokyčiai. Vienas jų – nenoras prie valdžios lovio vėl prileisti oligarchų.

Oligarchų era baigiasi

“Kad oligarchų pozicijos Latvijoje silpsta, liudija jau vien tai, jog trečią vietą parlamento rinkimuose laimėjo prieš pusmetį prezidento postą dėl kovos su oligarchų korupcija paaukojęs dabar jau buvęs šalies vadovas V.Zatleras”, – teigia Latvijos politologas Ivaras Ijabas.
Priminsime, kad, apkaltinęs korupcija ir oligarchų savivale, nepasitikėjimą parlamentu tuometis prezidentas pareiškė prieš pat numatytą Seimo apsisprendimą, kas toliau užims prezidento postą. Ir nors dabar Latvijos prezidento postą užima prie oligarchų klano priskiriamas žinomas finansininkas, buvęs banko “Unibank” vadovas Andris Bėrzinis, V.Zatleras triumfuoja: A.Bėrzinio remiama Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, daugelio vadinama tiesiog “oligarcho partija”, per rinkimus vietoje anksčiau turėtų 22 mandatų gavo jau tik trylika. Be to, žemiau 5 proc. balsų ribos liko korupcija kaltinamo Ainaro Šlesero vadovaujama partija “Už geresnę Latviją”. Čia svarbu turėti omenyje, kad kaip tik dėl jo galimų finansinių manipuliacijų V.Zatleras stojo į principinę kovą su visu oligarchų klanu.
Vis dėlto didžiausia Latvijos rnkimų sensacija tapo kitkas – tai prorusiškos partijos “Santarvės centras”, kurią daugiausia remia rusakalbiai Latvijos gyventojai, pergalė.

Laimėjo rusakalbių favoritai

Verta paminėti, kad jokia rusakalbių remiama partija dar nė karto per 20 metų Latvijoje neturėjo tokių tvirtų pozicijų, kaip šiemet. Tiesa, to paties “Santarvės centro” pergalė vietos valdžios rinkimuose prieš dvejus metus lėmė tai, kad dabar Rygos mero pareigas eina rusakalbis Nilas Ušakovas. Be to, pernai vykusiuose parlamento rinkimuose toji pati partija džiaugėsi antra vieta, nors ir nepateko į valdančiosios koalicijos sudėtį.
Tai kas gi nutiko, kad iš stiprėjančios politinės jėgos ši partija tapo stipriausia, ir dar šalyje, kurioje, nepaisant didelės rusakalbių gyventojų dalies, jų remiamos partijos iki aukščiausios pakylos valdžios olimpe niekada neprasimušdavo?
Žinoma, galima aiškinti, kad šią partiją išsirinko Ryga, kurioje gyvena daugiausiai rusakalbių ir kurioje “Santarvės centras” gavo net 43 proc. rinkėjų balsų. Tačiau jei už šią partiją būtų balsavę vien rusakalbiai – nesvarbu, tik Rygos ar visos Latvijos, jų balsų vis tiek nebūtų pakakę. Juk šiuo metu Latvijoje rusakalbiai sudaro apie 27 proc. visų 2,2 mln. šalies gyventojų, bet tik kiek daugiau nei pusė jų turi balsavimo teisę. Vadinasi, teisi politologė iš Rygos Iveta Kažoka, drįstanti teigti, kad rinkimus laimėjusiai partijai pavyko palenkti ne tik tautines mažumas, bet ir pačius latvius. Klausimas – kaip?

Latviai užkibo?

Partija “Santarvės centras” latvius traukia tuo, kad ji savęs nevadina prorusiška, o jos vadų ir narių kalbos neprieštarauja veiksmams. Tarkime, paanalizavę partijos programą, iš tiesų nerastume nė žodžio apie tai, kuo rusakalbius rinkėjus dažnai vilioja kitos partijos: čia neužsimenama apie rusų kalbos, kaip valstybinės, įteisinimą ar pilietybės suteikimą jos neturintiems 345 tūkst. rusų, kurie jau du dešimtmečius naudojasi keistu nepiliečio statusu.
Priminsime, kad nors šis statusas suteikia teisę be vizų keliauti net toliau nei Latvijos piliečiams (nepiliečiams atviros ne tik Šengeno šalių, bet ir Rusijos sienos), tačiau šie žmonės neturi teisės balsuoti ar būti išrinkti į politinius ir karinius postus, dirbti teisinio darbo, naudotis kai kuriomis tik Latvijos piliečiams galiojančiomis privilegijomis bei garantijomis. Bet svarbiausia, kad būtent tarp jų yra daugiausiai bedarbių ir socialiai remtinų žmonių.
Priešingai nei kitos partijos, “Santarvės centras” savo programoje daugiausiai dėmesio skyrė socialinėms problemoms, o ne pačiam nepiliečio statusui. Ir neprašovė: partiją palaikė ne tik savo labiau nuskriaustus tautiečius palaikantys balsavimo teisę turintys rusakalbiai ar mažumų padėtimi nepatenkinti Latvijos pilietybę turintys kitų tautybių atstovai, bet ir nemaža dalis valdžia nusivylusių ar euro įvedimo besibaiminančių latvių, kuriems “Santarvės centro” lyderiai prieš rinkimus pažadėjo švelniau nei ankstesnė valdžia mažinti valstybės skolą, neskubėti prisijungti prie euro zonos, svarstyti paskolos užsienio kreditoriams grąžinimo atidėjimą.
Be to, latviams įprastą budrumą prie valdžios neprileisti prorusiškų politikų sumažino ir subtili rusakalbio Rygos mero laikysena. Nors iš pradžių jo patekimas į šį postą nemažai daliai latvių sukėlė šoką, vėliau jis pelnė simpatijų pripažindamas okupaciją, taip pat pritardamas (kaip ir kiti partijos atstovai) idėjai griežtinti baudas už latvių kalbos nevartojimą valstybės institucijose.
Dar vienas pliusas “Santarvės centrui” – kad jį itin kritikuoja kitos prorusiškos Latvijos partijos. Tarkime, anksčiau į parlamentą kelis kartus patekusios partijos “Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje” lyderiai pabrėžia, kad “Santarvės centro” pergalė būtų tikras nusivylimas ir Latvijos rusams, ir Maskvai, kuri per šią partiją esą neturi jokių šansų didinti savo įtakos Latvijoje.
Tačiau gali būti, kad išrinktosios partijos taktika ir jos prorusiškų “konkurentų” paverkšlenimai tėra gudrus blefas, panašus į tą, kurį puikiai naudojo ir tebenaudoja Estijos centro partija, vadovaujama Edgaro Saavisaro.
Ši partija, kovo mėnesį laimėjusi 26 proc. balsų, stengiasi neeskaluoti draugystės su Maskva ir visuomet pabrėžia socialines problemas. Iki šių rinkimų, prieš kuriuos paaiškėjo, jog E.Saavisaras pinigų rinkimų kampanijai atvirai kaulijo iš Rusijos verslininkų, partijai ir jos lyderiui pavykdavo suvaidinti, kad jo draugystė su Maskva tėra mitas.
Tiesa, šiuo atveju paralelė su Rygos meru N.Ušakovu labai trapi, mat prieš pastarąjį panašaus kompromato kaip prieš E.Saavisarą nėra. Tačiau ir jis, kaip E.Saavisaras, vis dėlto laikomas Vladimiro Putino bičiuliu, nors kartu pietaujant jų niekas nematė. Užtat kiti N.Ušakovo partijos nariai, manoma, palaiko itin draugiškus santykius su V.Putino “Vieningosios Rusijos” atstovais. Be to, tiek Latvijos “Santarvės centras”, tiek Estijos centro partija, nors ir nedemonstruodamos išskirtinio dėmesio Maskvai, aktyviai pasisako už glaudesnius ekonominius ryšius su Rusija.

Partijų rezultatai per rinkimus
(Rinkėjų balsų proc.)
Partija    Partijos kryptis    Lyderis    Rinkimai 2010-10    Rinkimai 2011-09
Bendras rinkėjų aktyvumas    62 proc.    61 proc.

“Santarvės centras”    Kairioji prorusiška    N.Ušakovas    26    28,3
Reformų partija    “Antikorupcinė”    V.Zatleras    Nebuvo    20,8
Partija “Vienybė”    Centro dešinė    V.Dombrovskis    31    18,83
Nacionalinis aljansas*    Konservatyvi nacionalistinė    R.Dzintaras    7,65    13,88
Žaliųjų ir valstiečių sąjunga    Oligarchų    A.Lembergas    19,68    12,22
“Už geresnę Latviją”    Verslo interesų    A.Šlesersas    7,65    2,41
* Konservatyvus Nacionalinis aljansas “Viskas – Latvijai!”, “Tėvynei ir laisvei” ir Judėjimas už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę

Prorusiškos partijos Latvijos parlamente
1993 m. pirmą kartą nepriklausomos Latvijos parlamento rinkimuose dalyvavo rusakalbių teises ginanti politinė partija “Demokratinių iniciatyvų centras”, bet neperžengė 4 proc. ribos, būtinos norint patekti į Seimą.
2002 m. kita partija – blokas “Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje” (jai 1998–2001 m. priklausė ir minėtas “Demokratinių iniciatyvų centras”, vėliau prisišliejęs prie partijos “Latvijos kelias”) rinkimuose į parlamentą gavo 25 mandatus.
2006-aisiais triumfavo prieš metus įkurtas “Vienybės centras”, Seime gavęs 17 vietų. Tuose pat rinkimuose partija “Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje” tegavo 6 mandatus.
2010 m. per rinkimus pastaroji partija nebeperžengė 5 proc. balsų ribos, užtat “Vienybės centras” jau puikavosi 29 mandatais ir buvo antra didžiausia partija parlamente, nors valdančiosios koalicijos sudaryti jai nepavyko.
2011 m. partija “Vienybės centras” per rinkimus gavo daugiausiai rinkėjų balsų ir 31 mandatą parlamente.

Prorusiškos partijos Latvijos savivaldybėse
2001 m. blokas “Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje” Rygos taryboje laimėjo 13 vietų iš 60-ies ir pateko į valdančiąją koaliciją.
2006 m. pirmą kartą prorusiškos partijos atstovas tapo meru – šį postą Sedos mieste (Šiaurės Latvija) gavo partijos “Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje” atstovė Irina Andrejeva.
2009 m. partija “Santarvės centras” Rygoje laimėjo rekordinius 26 mandatus iš 60-ies ir sudarė valdančiąją daugumą. Partijos lyderis N.Ušakovas tapo Rygos meru.

Lietuvoje pirmą kartą renkamas viešų laužaviečių TOP dešimtukas

Tags: , ,


Populiariausio kečupo Lietuvoje gamintojas UAB “Suslavičius-Felix” inicijuoja geriausių viešų Lietuvos laužaviečių TOP 10 rinkimus, kuriuose kviečiami dalyvauti Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos bei Mažosios Lietuvos gyventojai.

Lietuvos laužaviečių TOP 10 rinkimai – tai pavasarį startavusio UAB “Suslavičius-Felix” iniciatyvinio projekto “Lietuvos laužaviečių žemėlapis” kulminacija. Bendrovės “Suslavičius – Felix” generalinis direktorius Darijus Taraila sako, kad nubraižyti laužaviečių žemėlapį sudėtinga nebuvo – Lietuvos gamtos ir iškylų mylėtojai noriai dalijosi saugiomis ir smagiomis viešomis laužavietėmis ir patarimais. Gyventojų aktyvumo tikimasi ir renkant pirmąjį Lietuvos laužaviečių TOP 10.

“Kiekvienas turime asmeninį suvokimą apie geriausią vietą iškylai. Todėl į pagalbą pasitelkėme kompetentingus projekto partnerius – Lietuvos savivaldybių asociaciją, Valstybinių ir regioninių parkų ir rezervatų asociaciją, kurie atrinko laužavietes. Tikimės, kad geriausių Lietuvos laužaviečių rinkimai ne tik prisidės prie legalių laužaviečių populiarumo, bet ir paskatins gyventojus aplankyti gražiausius visiems priklausančius gamtos kampelius” – sako D. Taraila.

Lietuvos Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė sako, kad Lietuvos savivaldybės iškylautojams turi ką pasiūlyti – www.laužavietės.lt jau subūrė daugiau nei puspenkto šimto viešų nemokamų laužaviečių.

“Tikiu, kad šis projektas padės legalioms viešoms laužavietėms tapti labiau matomoms ir sukurti savotišką iškylų gamtoje kokybės standartą – saugų, draugišką gamtai ir žmogui”, – teigė Lietuvos Savivaldybių asociacijos direktorė.

Lietuvos laužaviečių TOP 10 rinkimų metu gyventojai kviečiami balsuoti už komisijos išskirtas kiekvieno etnografinio regiono lankomiausias, tvarkingiausias, vaizdingiausias ir lengvai pasiekiamas laužavietes. Daugiausiai gyventojų balsų pelniusios Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos bei Mažosios Lietuvos laužavietės pretenduos patekti į pirmą kartą sudaromą Lietuvos laužaviečių TOP 10.

Balsavimas vyksta iškylautojus vienijančiame socialinio tinklo “Facebook” puslapyje – “Lietuvos laužavietės”. Rugpūčio 9 – 12 dienomis vyks balsavimas už geriausias etnografiniam regionui priklausančias laužavietes, rugpjūčio 16 – 17 dienomis iš pateikto sąrašo bus išrinktas Lietuvos geriausių laužaviečių Top 10.

Apie “Suslavičius – Felix”

UAB “Suslavičius – Felix” pirmojo ir populiariausio kečupo Lietuvoje gamintoja. “Suslavičiaus” kečupo gamybos patirtis kaupiama daugiau nei 15 metų. Atsižvelgdama į lietuvių skonį ir jo kaitą įmonė siūlo didžiausią kečupų asortimentą visoje Lietuvoje. Bendrovė priklauso vienai iš didžiausių maisto pramonės grupių Šiaurės ir Rytų Europos šalyse “Orkla Foods AS”.

Renkamas aplinkai draugiškiausias Baltijos ūkininkas

Tags: ,


Konkursu norima įvertinti šalies ir regiono ūkininkų pastangas mažinti ūkiuose susidarančių maistinių medžiagų patekimą į aplinką ir taip prisidėti mažinant vandens telkinių, pirmiausia Baltijos jūros, eutrofikaciją (“žydėjimą”).

Žemės ūkis laikomas vienu pagrindinių maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) patekimo į upes ir Baltijos jūrą šaltinių. Skaičiuojama, kad apie 40 proc. į Baltijos jūrą sutekančio fosforo ir 60 proc. azoto patenka būtent dėl žemės ūkio veiklos. Azotas ir fosforas įeina į mineralinių trąšų ir gyvulių mėšlo sudėtį. Esant šių medžiagų pertekliui vandenyje pernelyg išveši dumbliai ir kita augmenija, sutrinka organizmų pusiausvyra. Dėl šio reiškinio Baltijos jūroje daugėja mirusių zonų, kuriose vyrauja deguonies badas, bei mažėja žuvų ištekliai.

“Ūkininkai dažnai kaltinami prisidedantys prie Baltijos jūros eutrofikacijos, tačiau be aktyvaus jų įsitraukimo šios problemos neišspręsime. Apdovanojimais norime paskatinti ūkininkus vystyti veiklą aplinkai palankiu būdu, taip pat pasidalinti gerosios praktikos pavyzdžiais su kitais,” – sako rinkimus Lietuvoje organizuojančio “Lietuvos gamtos fondo” vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis.

Be pastangų mažinti ūkiuose susidarančių maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) patekimą į aplinką, anot jo, taip pat bus vertinamos ir kitos ūkiuose taikomos aplinkai draugiškos priemonės, pavyzdžiui, pesticidų naudojimo mažinimas, energijos ir kuro taupymo ar biologinę įvairovę saugančios priemonės.

Konkurse gali dalyvauti tiek ekologiniai, tiek tradiciniai žemės ūkiai. Gali būti vykdoma augalininkystės, gyvulininkystės arba mišri žemės ūkio veikla.

Ketvirtus metus iš eilės skelbiami ūkininkų rinkimai vykdomi dviem etapais. Pirmiausia Lietuvoje bei kitose devyniose Baltijos jūros regiono šalyse išrenkami nacionaliniai konkurso nugalėtojai. Rudenį jie kviečiami į tarptautinę konferenciją vienoje iš Baltijos jūros regiono šalių, kur paskelbiamas pagrindinis konkurso nugalėtojas. Konkurse dalyvaujantiems ūkininkams įteikiami “Swedbank” įsteigti piniginiai prizai – tūkstantis eurų kiekvienoje šalyje išrinktam aplinkai draugiškiausiam ūkininkui, taip pat apmokama kelionė į konferenciją, o pagrindiniam konkurso nugalėtojui atitenka didysis 10 tūkst. eurų prizas.

Pernai Lietuvoje aplinkai draugiškiausiu ūkininku pripažintas Jonas Sidaravičius iš Paterų kaimo, Veisiejų seniūnijos (Lazdijų r.), o pagrindiniais konkurso laimėtojais paskelbti švedai Teri ir Hakanas Eriksonai (Teri ir Håkan Lee Eriksson).

Norintys šiemet dalyvauti konkurse, paraiškos formą ir papildomos informacijos apie konkursą ras internete adresu www.glis.lt/konkursas. Paraiškos priimamos iki šių metų rugsėjo 30 dienos.

Apdovanotas jau septintas geriausias valstybės tarnautojas

Tags: , , , ,


Apdovanotas jau septintas geriausias valstybės tarnautojas

Sauliauis Žiūros nuotr.
.

Išskirtiniu kuklumu ir diplomatija išsiskiriantis Deividas Matulionis per Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vykusią iškilmingą apdovanojimo ceremoniją neslėpė, kad tai gražiausia ir maloniausia jo gyvenimo diena per visą darbo valstybės tarnyboje dvidešimtmetį. Tuo pat metu kuklusis valdininkas ir diplomatas prisipažino, kad nors diplomatinė karjera ir paliko gilų įspaudą, išorinis jo romumas ir santūrumas ne visuomet esti tikras: emocijos viduje kunkuliuote kunkuliuoja. Bet kiekvienu sudėtingu gyvenimo ir darbo klausimu D.Matulionis nuolat prisimenąs pagrindinį diplomatijos devizą – “Tiesti tiltus, o ne juos griauti”, kuris padedąs susitvardyti ir ieškoti tarpusavio supratimo bei kompromisų.
Svarbiausiu savo darbu ir laimėjimu Ministro Pirmininko tarnybos kanceliarijoje D.Matulionis laiko Nacionalinį susitarimą, kuris, jo nuomone, ne tik padėjo įsivyrauti socialinei rimčiai, bet ir atpigino valstybės skolinimosi sąnaudas.
Pagerbti savo dešiniosios rankos atvykęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius šmaikštavo: “Iš tikrųjų, tai man labai džiugi proga: juk jei ministro pirmininko dešinioji ranka yra geriausia Lietuvoje, tai ir kūnui yra pliusų, – ir surimtėjęs pridūrė: – Aukštą įvertinimą ir pripažinimą Deividas jau seniai įgijęs Vyriausybės rūmuose, bet labai džiugu, kad taip buvo įvertintas ir viešai, Valstybės dienos proga.”
Pernai geriausiu valstybės tarnautoju išrinktas Seimo kancleris Jonas Milerius paantrino esąs vienas tų, kurie seniai laiko D.Matulionį tikru tobulo valstybės tarnautojo pavyzdžiu, ir viešai prisipažino, kad balsuodamas pats šiemet išskyrė jį pirmuoju numeriu.
Valdovų rūmų vadovas Vydas Dolinskas, kaip ir kiti kelbėjusieji, sveiką humorą derino su iškilmingais palinkėjimais: “Veido” rengiamuose rinkimuose geriausiais valstybės tarnautojais daugiausia buvo renkami kancleriai arba sekretoriai. O gali būti, kad šiuose LDK valdovų rūmuose sekretoriai ir kancleriai, anuomet vadinti referendoriais, rengė ir redagavo Statutą”, – kalbėjo V.Dolinskas. Todėl, anot jo, džiugu ir simboliška nauja gija susieti praeitį su dabartimi ir būtent čia pagerbti geriausiai valstybei tarnaujančius žmones.
Sveikindamas geriausią valstybės tarnautoją, savaitraščio “Veidas” leidėjas Algimantas Šindeikis atkreipė dėmesį, kad šis renginys tapo diena, kai spauda iškelia talentingiausius bei pažangiausius valstybės tarnautojus ir susilaiko nuo valstybės tarnybos kritikos. Vis dėlto akivaizdu, kad po pirmojo nepriklausomybės dvidešimtmečio antagonizmas tarp valstybės tarnybos, valdžios ir spaudos vis plečiasi. “Sunku ir pasakyti, iš kurios pusės to noro pažeminti, sutrypti, sunaikinti yra daugiau”, – svarstė A.Šindeikis.

Geriausios valstybinės institucijos

Tags: , ,


FB-SM104149

I vieta Valstybinė mokesčių inspekcija 14
II vieta Europos teisės departamentas 13
III vieta Finansų ministerija 12

4–38 vietos

4. Teisingumo ministerija 9
5–6. Ministro Pirmininko tarnyba 8
5–6. Prezidento kanceliarija 8
7–8. Ūkio ministerija 7
7–8. Valstybės kontrolė 7
9–11. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 6
9–11. Viešųjų pirkimų tarnyba 6
9–11. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 6
12–16. Centrinė projektų valdymo agentūra 5
12–16. Energetikos ministerija 5
12–16. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 5
12–16. Statistikos departamentas 5
12–16. Užsienio reikalų ministerija 5
17–24. Informacinės visuomenės plėtros komitetas 4
17–24. Krašto apsaugos ministerija 4
17–24. Lietuvos bankas 4
17–24. Muitinės departamentas 4
17–24. Seimo kontrolierių įstaiga 4
17–24. Valstybinė darbo inspekcija 4
17–24. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija 4
17–24. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 4
25–31. Aplinkos ministerija 3
25–31. Kalėjimų departamentas 3
25–31. Ryšių reguliavimo tarnyba 3
25–31. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 3
25–31. Valstybinė kelių transporto inspekcija 3
25–31. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 3
25–31. Vertybinių popierių komisija 3
32–38. Centrinė hipotekos įstaiga 2
32–38. Migracijos departamentas 2
32–38. Kultūros paveldo departamentas 2
32–38. Registrų centras 2
32–38. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2
32–38. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2
32–38. Vyriausioji rinkimų komisija 2

Šaltinis:
Paaiškinimas: valstybės tarnautojų buvo prašoma išskirti po tris geriausias, pažangiausias ir europietiškiausias valstybės institucijas. Į sąrašą įtrauktos institucijos, surinkusios mažiausiai po du balus.

Klaipėdoje antrajame ture varžysis N.Puteikis ir A.Každailevičius

Tags: , ,


 

"Veido" archyvas
Dėl Seimo nario mandato Klaipėdoje per antrąjį rinkimų turą varžysis konservatorius Naglis Puteikis ir socialdemokratas Aloyzas Každailevičius.

Jie surinko daugiausia balsų per sekmadienį vykusius pakartotinius parlamento rinkimus Danės vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Už N.Puteikį balsavo beveik pusė – 47 proc. – atėjusių balsuoti rinkėjų, už A.Každailevičių – 17,5 procento. Kiti kandidatai nesurinko 10 proc. balsų.

Balsuoti pakartotiniuose rinkimuos sekmadienį atėjo 4576 arba 10,7 proc. Danės apygardos rinkėjų. Dar 1,13 proc. rinkėjų balsavo iš anksto.

Danės apygardoje renkant atstovą į parlamentą balso teisę turi 42 tūkst. 597 rinkėjai.

Antrasis rinkimų turas, per kurį paaiškės naujojo Seimo nario pavardė, vyks liepos 17-ąją.

Dėl parlamentaro sekmadienį iš viso varžėsi šeši politikai – be N.Puteikio ir A.Každailevičiaus dar rinkimuose dalyvavo liberalcentristas Valdemaras Puodžiūnas, “darbietis” Raimondas Paliukas, konservatorius Naglis Puteikis, Liberalų sąjūdžio kandidatė Diana Stankaitienė bei partijos “Tvarka ir teisingumas” keliamas Vytautas Vaičius.

Seimo nario rinkimuose Danės apygardoje renkamas parlamento narys vietoj mandato atsisakiusio anksčiau šioje apygardoje išrinkto liberalo Vytauto Grubliausko.

Liberalų sąjūdžio narys V.Grubliauskas Seimo nario mandatą iškeitė į Klaipėdos miesto mero pareigas.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2012 metų rudenį.

Klaipėdoje vyksta rinkimai į laisvą vietą parlamente

Tags: , ,


 

BFL

 

Rinkimuose kandidatuoja socialdemokratas Aloyzas Každailevičius, liberalcentristas Valdemaras Puodžiūnas, “darbietis” Raimondas Paliukas, konservatorius Naglis Puteikis, Liberalų sąjūdžio kandidatė Diana Stankaitienė bei partijos “Tvarka ir teisingumas” keliamas Vytautas Vaičius.

Rinkimai jau pirmajame ture įvyksta, jei juose dalyvauja per 40 proc. rinkėjų ir vienas kandidatų surenka daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, arba – jei dalyvauja mažiau kaip 40 proc., o vienas kandidatas surenka ne mažiau kaip penktadalį visų tos apygardos rinkėjų balsų.

Iš viso Danės apygardoje renkant atstovą į parlamentą balso teisę turi 42 tūkst. 597 rinkėjai.

Jei pirmajame ture Seimo narys neišrenkamas, po dviejų savaičių rengiamas antrasis rinkimų turas, kuriame varžosi du daugiausiai pirmajame balsų surinkę kandidatai.

Seimo nario rinkimuose Danės apygardoje liepos 3 dieną bus renkamas parlamento narys vietoj mandato atsisakiusio anksčiau šioje apygardoje išrinkto liberalo Vytauto Grubliausko.

Liberalų sąjūdžio narys V.Grubliauskas Seimo nario mandatą iškeitė į Klaipėdos miesto mero pareigas.

Savivaldos rinkimams surinkta 13,5 mln. litų, išleista daugiau

Tags: ,


Scanpix
Vasario pabaigoje vykusiems savivaldos rinkimams partijos ir savarankiški kandidatai surinko 13,59 mln. litų, tačiau išleido daugiau - 15,66 mln. litų, rodo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktos finansinės ataskaitos.

Turtingiausia partija per rinkimus buvo valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), išlaidžiausia – Liberalų sąjūdis, likęs su didžiausia skolų kupra.

TS-LKD nurodė, kad rinkimams pavyko surinkti 2,42 mln. litų. Visų lėšų partija net nesugebėjo išleisti. Konservatoriai deklaravo, kad rinkimai jiems atsiėjo 2,37 mln. litų.

Savivaldos rinkimų laimėtojai Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) iš rėmėjų gavo 1,76 mln. litų, tačiau išleido daugiau – 1,9 mln. litų.

Trečią vietą pagal surinktų lėšų sumą užima Liberalų ir centro sąjunga. Ji nurodė gavusi 1,579 mln. litų pajamų ir išleidusi 1,83 mln. litų. Po rinkimų liberalcentristams reikės grąžinti ketvirtadalį milijono skolų.

Opozicinės Darbo partijos piniginėje per rinkimus buvo 1,39 mln. litų, ir jai pavyko šiek tiek sutaupyti. “Darbiečiai” agitacijai ir kitoms reikmėms išleido 1,34 mln. litų.

Su didžiausiais finansiniais įsipareigojimais po rinkimų liko Liberalų sąjūdis. Surinkęs 1,274 mln. litų, jis išleido 2,52 mln. litų. Partijai teks grąžinti beveik 1,27 mln. litų skolų.

Milijoną rinkimams surinko ir išleido partija “Tvarka ir teisingumas”.

Pusės milijono litų viršijantį biudžetą savivaldos rinkimams turėjo dar dvi partijos – Lietuvos liaudies partija (618 tūkst. litų) ir Naujoji sąjunga (587 tūkst. litų). Kitų partijų surinktos aukos buvo mažesnės.

Respublikonų ir Žemaitijos partijų finansinėse ataskaitose nurodyti nuliai, Pensininkų partijos sąskaitoje tebuvo 6274, Profesinių sąjungų centro – 8000 litų.

Pirmą kartą savivaldos rinkimuose dalyvavę save išsikėlę kandidatai bendrai surinko 1,34 mln. litų aukų ir rinkimų kampanijai išleido 1,43 mln. litų. Tarp jų didesniais biudžetais išsiskyrė koalicija “Vieningas Kaunas” su 335 tūkst. litų bei Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija su 351 tūkst. litų.

Kai kurie nepriklausomi kandidatai ir jų koalicijos deklaravo rinkimuose dalyvavusios be cento kišenėje, kai kurie – su 200, 500 litų.

VRK pateikti duomenys rodo, kad politikai rinkimuose agitavo daugiausia už lėšas, surinktas iš juridinių asmenų. Įvairios bendrovės ir įmonės bendrai partijoms bei nepriklausomiems kandidatams paaukojo per 7 mln. litų. Tai yra daugiau nei pusė visų politinei kampanijai surinktų lėšų.

4 mln. litų partijos skyrė iš savo lėšų, 900 tūkst. litų kandidatams davė fiziniai asmenys, per 800 tūkst. litų sunešė patys kandidatai, beveik 600 tūkst. litų panaudota valstybės biudžeto asignavimų.

Praktiškai visus surinktus pinigus partijos ir kandidatai išleido politinei reklamai. Už reklamą spaudoje sumokėta 4,6 mln. litų, televizijoje ir išorinę reklamą – po 2 mln. litų, internete – beveik milijoną, kitomis priemonėmis skleidžiamą reklamą – beveik 4 mln. litų.

Iš viso vasario 27-ąją vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo 16 tūkst. 404 kandidatai, iš jų 505 – išsikėlę savarankiškai, visus kitus iškėlė 23 partijos. Didžioji dalis nepriklausomų kandidatų, per 400, jungėsi į koalicijas.

Per rinkimus siūloma filmuoti

Tags: ,


BFL

Ketvirtadienį Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariai, susitikę su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininku Zenonu Vaigausku, aptarė savivaldos bei Seimo rinkimų organizavimo problemas, rinkimų įstatymo pažeidimus bei teisinę atsakomybę.

Frakcijos nariai paprašė Z. Vaigausko iki Seimo sesijos pabaigos parengti konkrečius siūlymus, kurių įgyvendinimas būsimus rinkimus paverstų bent kiek skaidresniais.

Pasak Z. Vaigausko, šiuo metu atliekama daugiau kaip 15 ikiteisminių tyrimų dėl rinkimų įstatymo pažeidimų. Jo teigimu, dažniausiai pasitaikantys yra rinkėjų parašų klastojimas, papirkinėjimas, vaišinimas bei rinkėjų pavėžėjimas, kuris per pastaruosius rinkimus buvo tapęs masiniu reiškiniu.

Kaip pastebi Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariai, susitikime, be kita ko, paminėta, kad, pavyzdžiui, prekiaujant balsais Raseiniuose vienam rinkėjui buvo mokama po 70 litų.

“Prekyba balsais taip išplitusi, kad parduodantieji savo balsus nė neįtaria darantys nusižengimą, netgi noriai dalina interviu žurnalistams. Pasitaiko atvejai, kai rinkėjams įduodami už konkretų kandidatą jau pažymėti biuleteniai. Vieša paslaptis yra ir tai, kad net rinkimų komisijų nariai pasinaudoja galimybe sugadinti biuletenius skaičiavimo metu bei imtis kitokių klastojimo būdų”, – sako su Z. Vaigausku susitikę parlamentarai.

Frakcijos nariai atkreipė Z. Vaigausko dėmesį ir į tai, kad rinkimus organizuoja, juose dalyvauja bei agitacinį darbą atlieka savivaldybių administracijos bei socialiniai darbuotojai, kurie yra nekontroliuojami ir daro tiesioginį poveikį rinkėjų apsisprendimui, nevengdami net grasinimų.

“Neįgalieji, pensininkai, vieniši bei kiti nuo šių darbuotojų malonės priklausantys piliečiai yra tapę įkaitais. Krikščionių partijos frakcijos narių nuomone, tokia padėtis ilgiau tęstis negali, nes minėtieji veiksmai rinkimų organizavimo metu yra akivaizdus nusikaltimas, už kurį, beje, niekas realiai iki šiol nėra nubaustas. Tai pasityčiojimas iš rinkėjų ir pačios valstybės. Manipuliacijos ir klastojimai žlugdo piliečių pasitikėjimą balsavimo rezultatais, todėl dauguma rinkėjų iš viso nedalyvauja rinkimuose”, – sakė Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.

Frakcijos narys Ligitas Kernagis pasiūlė VRK vadovui sekti Vakarų valstybių pavyzdžiu, kur balsuojant biuleteniai metami ne į urną, o į specialų įrenginį – skenerį, kuris užtikrina tikslų balsų skaičiavimą ir nepalieka galimybių klastojimui. Tokiu atveju ženkliai sumažėtų ir komisijos narių poreikis, būtų taupomos valstybės lėšos.

L. Kernagis mano, kad balsų skaičiavimo procedūra turėtų būti filmuojama ir tiesiogiai transliuojama internetu. Tai būtų galimybė stebėti komisijos narių veiksmus, skatintų pasitikėjimą rinkimų rezultatais.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...