BFL

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) krikdemų bendrija gali siūlyti kitąmet per Seimo rinkimus vienoje iš Vilnijos apygardų kelti neseniai iš partijos pašalinto Gintaro Songailos kandidatūrą.

Toks siūlymas pateiktas sekmadienį per TS-LKD bendrijos “Lietuvos krikščionys demokratai” konferenciją Kaune.

“Tai dar priešprojektiniai siūlymai. Toks siūlymas buvo, bet jis dar nepatvirtintas kaip mūsų pozicija”, – pirmadienį BNS sakė bendrijos pirmininkas, TS-LKD pirmasis pavaduotojas Valentinas Stundys.

Anot jo, visi TS-LKD padaliniai turi teisę siūlyti savo kandidatus Seimo rinkimams, tačiau šie siūlymai nėra privalomi.

“Bendrija turi teisę pasiūlyti, o partijos institucijos diskutuoja”, – aiškino V. Stundys.

G. Songailą, kaip TS-LKD kandidatą, siūloma kelti vienmandatėje Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardoje. G. Songaila ne kartą įvairiais lygiais yra kėlęs klausimus dėl lietuvių švietimo įstaigų diskriminavimo Vilniaus krašte, Lenko kortų dalijimo, teikęs projektus dėl lietuvių kalbos dėstymo stiprinimo tautinių mažumų mokyklose.

Balandžio pabaigoje TS-LKD Priežiūros komitetas priėmė sprendimą G. Songailą pašalinti iš partijos už šiurkštų įstatymų pažeidimą, nes jis teismui buvo apskundęs partijos Vilniaus sueigos tarybos sprendimą derėtis dėl valdančiosios koalicijos sudarymo sostinės savivaldybės taryboje su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovo Valdemaro Tomaševskio bloku.

TS-LKD Tautininkų frakcija kreipėsi į suvažiavimą, kad jis peržiūrėtų šį Priežiūros komiteto sprendimą, o partijos Politikos komitetas kreipėsi į partijos tarybą, kad ši apsvarstytų, ar G.Songaila iš partijos buvo pašalintas pagrįstai.

Scanpix

Italijoje sekmadienį prasidėjo dvi dienas truksiantys vietos valdžios rinkimai. Ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi) pavadino juos “nacionaliniu egzaminu” jo vyriausybei. Pasitikėjimas premjeru Italijoje pastaruoju metu smuko iki 31 proc.

Prie balsadėžių pakviesti daugiau kaip 10 mln. rinkėjų. Rinkimai vyksta 9 provincijose ir 1 tūkst. 177 komunose, be kita ko – svarbiuose Milano, Turino, Bolonijos ir Neapolio didmiesčiuose.

Kad vyriausybė sustiprėtų, ypač svarbi pergalė finansų centre Milane, sakė S. Berluskonis.

Rinkimų punktai veiks sekmadienį nuo 8.00 iki 22.00 val. ir pirmadienį nuo 7.00 iki 15.00 val.

REUTERS

Singapūre prasidėjo šalies parlamento, renkamo penkeriems metams, rinkimai. Valstybei, kurioje gyvena penki milijonai gyventojų, teks išrinkti 87 deputatus. Už naująją aukščiausiojo įstatymų leidybos valdžios organo sudėtį teisę balsuoti turi per 2,2 mln. šalies piliečių.

Rinkimų apylinkės bus atidarytos iki 20.00 val. vietos laiku. Preliminarūs rinkimų rezultatai paaiškės vėlai vakare, o galutiniai – bus paskelbti sekmadienį ryte.

Prognozuojama, kad rinkimuose ir vėl nugalės valdančioji partija (PAP), esanti valdžioje nuo 1965 m., kai Singapūras tapo nepriklausomas. Ši partija išlieka faktiškai vienintelė alternatyvos neturinti politinė jėga. Per paskutiniuosius 2006 m. vykusius visuotinius rinkimus ši partija gavo 82 ši 84 galimų parlamento vietų, ir tik du deputatų mandatai atiteko opozicijai.

Prognozuojama, kad šiemet rinkėjų, palaikančių opoziciją, procentas bus didesnis. Tačiau bendrai situacijai dėl vietų pasiskirstymo parlamente tai neturės kardinalios įtakos.

Scanpix

Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi) neatmeta galimybės 2013 metais vyksiančiuose parlamento rinkimuose dar kartą siekti premjero posto. Dar balandį per pokalbį su užsienio žurnalistais jis teigė daugiau rinkimuose nedalyvausiantis.

“Jei Centro dešiniajam aljansui bus būtina vėl skirti mane kandidatu vadovauti vyriausybei, aš sutiksiu”, – pareiškė 74 metų S. Berluskonis interviu valstybinės televizijos RAI politinei laidai “Porta a porta”.

“Tačiau jei iškils naujos asmenybės, kurioms rinkėjai suteiks pasitikėjimą, pirmiausiai – ūkio ministrui Džulio Tremončiui (Giulio Tremonti), aš būsiu laimingas, jei ir toliau galėsiu likti politikoje, kad rūpinčiausi savo partija. O vadovavimą vyriausybei, kas yra tikrai sunkus darbas, perleisčiau kitam”, – kalbėjo S. Berluskonis.

S. Berluskonis neseniai paneigė, kad sieks prezidento posto 2013 metų rinkimuose. “Manęs nedomina prezidento postas”, – sakė jis tada.

S. Berluskonis į didžiąją politiką atėjo 1994-aisiais. Tais pačiais metais jis pirmą kartą tapo premjeru. 2008 metais S. Berluskonis trečią kartą išrinktas vadovauti vyriausybei.

BFL

“Stebina Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės populistiniai pareiškimai naiviai tikintis laimėti Seimo rinkimus ir išvengti socialdemokratų koalicijoje. Gal galima būtų juos pateisinti noru prieš būsimuosius konservatorių partijos pirmininko rinkimus įtikti savo partijos dešiniausiajam flangui, kuriam kairioji politika vis dar kelia isteriją”, – sako A. Butkevičius.

Jeigu valdantieji konservatoriai nepakeis savo požiūrio į Lietuvos ekonomiką ir politinės retorikos tai, jo nuomone, gali atsitikti taip, kad Lietuvoje nebeliks kam balsuoti. Socialdemokratai nėra tikri, kad Lietuvą paliks tik kairieji rinkėjai, dešinieji irgi gali likti be savo balsų ir be bilieto sudaryti valdančiąją koaliciją.

Kaip pastebi Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas A. Butkevičius, atsidarius Vokietijos darbo rinkai, vis daugiau tautiečių perka bilietus į vieną pusę ir keliauja ieškoti darbo ir oresnio gyvenimo. Politologai ir ekspertai prognozuoja, kad ši emigracijos banga bus dar skausmingesnė Lietuvai nei ankstesnės, kadangi paskui nekvalifikuotą darbo jėgą iškeliaus ir aukštąjį išsilavinimą bei profesinę patirtį turintys specialistai.

Lietuvos darbo birža pasidžiaugė, kad Lietuvoje liko vos 271,2 tūkst. bedarbių, t. y. nedarbas siekia vos 12,54 proc. “Tačiau paaiškėjo, jog džiaugtis nėra ko: tūkstančiai tautiečių išvyko į Vokietiją, kuri nuo sekmadienio atvėrė darbo rinką Rytų Europai. Pasak verslo atstovų, dar gerokai prieš gegužės 1-ąją, kai Vokietija ir Austrija atvėrė savo darbo rinką 15 Rytų Europos šalių, Lietuvos vežėjai paskelbė: autobusai į Vokietiją išvyksta pilni, grįžta tušti. Lėktuvų bilietų į šios šalies didmiesčius taip pat nebuvo galima gauti net dviem savaitėms į priekį”, – sako A. Butkevičius.

Jo duomenimis, Lietuvos gydytojų sąjunga susirūpinusi dėl medikų, nes išvažiuos geriausi specialistai. Šiuo metu 30-40 proc. medikų yra pensinio amžiaus arba arti jo, tad specialistų trūkumas bus jaučiamas jau po kelerių metų. Vokiečių spauda mirga nuogąstavimais dėl didėjančio naujų emigrantų skaičiaus, kuris, kaip manoma, artimiausiu metu gali siekti nuo 400 tūkst. iki 800 tūkst.

“Tuo tarpu valdančiųjų konservatorių, panašu, tai visai nejaudina”,- stebisi A. Butkevičius.

Pasak jo, tenka konstatuoti, kad Lietuvos žmonės nepatikėjo, jog Lietuvoje krizė baigėsi. “Neišgirsti žmonių liko ir dešiniųjų prašymai nebepiešti situacijos juodomis spalvomis. Panašu, kad norint išbalinti gūdžią mokesčių reformos naktį juodomis spalvomis nutapytą paveikslą, neužtenka Lietuvą valdančių konservatorių gražių žodžių”, – mano A. Butkevičius.

BFL

Tai I. Degutienė sakė, reaguodama į pirmadienį Socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus viešai išsakytas mintis apie galimą šios partijos bendradarbiavimą su TS-LKD.

“Dalyvauju Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimuose būtent tam, kad mūsų partija laimėtų Seimo rinkimus, galėtų toliau vadovauti Vyriausybei ir nereikėtų formuoti koalicijos su socialdemokratais”, – sakė I. Degutienė.

Anot žiniasklaidos, Socialdemokratų partijos suvažiavime dar dvejiems metams pirmininku perrinktas A. Butkevičius po Seimo rinkimų ketina bendradarbiauti su Darbo partija.

Tačiau jeigu tektų derėtis su konservatoriais, tuomet jis viliasi, kad dirbti tektų bent jau ne su dabartinio premjero Andriaus Kubiliaus, o su Seimo Pirmininkės I. Degutienės šalininkais.

"Veido" archyvas

Šiemet, Lietuvoje renkant jau trečią Metų Finansų direktorių 2011, prie iniciatyvos aktyviai prisideda ir Baltosios bangos judėjimas. Baltoji banga vienam iš Metų Finansų direktorius 2011 nominantų įteiks specialų Baltosios bangos pažymėjimą bei gali suteikti nemokamą narystę iki metų pabaigos.

Ko siekia Baltoji banga, šiemet aktyviai prisidėdama prie Metų Finansų direktoriaus rinkimų?

“Finansų direktorius yra vienas pagrindinių asmenų įmonėje, priimančių svarbius sprendimus dėl verslo organizavimo, plėtros. Pinigų neužtenka tik turėti, reikia juos išlaikyti ir padauginti, o svarbiausia tai daryti atsakingai.” – sako už Baltosios bangos veiklos vystymą atsakinga Andželika Vysockaja. – “Labai svarbu, kad finansų vadovas, būdamas puikus profesionalas, būtų ir stipri asmenybė, diegianti vertybes savo įmonėje ir jį supančioje aplinkoje. Baltoji banga, siekdama skleisti skaidraus ir atsakingo verslo praktiką Lietuvoje, prisideda prie Metų finansų direktoriaus rinkimų, padėdama įvertinti skaidraus ir etiško verslo praktiką puoselėjančius finansų vadovus ir jų atstovaujamas įmones.”

Baltosios bangos tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė atskleidė, kaip bus parinkta įmonė ir jos finansų vadovas, kuriam bus įteiktas Baltosios bangos pažymėjimas ir narystė. „Renkant nugalėtojus bus kreipiamas dėmesys į tai, ar įmonės finansų ataskaitos audituojamos, ar įmonės finansų vadovas skatina skaidrumo praktiką, kaip įmonė integruoja socialinės atsakomybės aspektus priimant verslo sprendimus, susijusius su skaidriu dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose, atsakingu mokesčių mokėjimu ir skaidriai vykdoma darbo užmokesčio politika.” – sakė R. Skyrienė. Įmonę, kuriai bus įteiktas iniciatyvos „Baltoji banga“ įsteigtas pažymėjimas, išrinks komisija, kurios viena iš narių yra ir Rūta Skyrienė, projekto „Baltoji banga“ vadovė.

Baltoji banga jungia verslo įmones, kurios siekia skleisti skaidraus ir atsakingo, etiško verslo praktiką Lietuvoje. Pasaulinė praktika rodo, kad socialiai atsakingos bendrovės pasiekia daug aukštesnių rezultatų savo veikloje, jų konkurencinis pranašumas didėja, reputacija visuomenėje gerėja, minimizuojamos neigiamos verslo rizikos valdymo pasekmės, gerėja darbuotojų lojalumas, kuriamas ilgalaikis pasitikėjimas tarp verslo partnerių, bendruomenės atstovų ir kitų įmonę supančių interesų grupių.

Finansų vadovas įmonėje yra vienas iš kritinių įmonės valdymo ir sprendimo priėmimo asmenų, kuris skatindamas skaidraus ir atsakingo verslo praktiką savo bendrovėje prisideda prie ilgalaikės įmonės sėkmės ir jos konkurencingumo rinkoje.

Baltosios bangos judėjimas skatina įmones aktyviai teikti paraiškas ir siūlyti savo finansų vadovus Metų Finansų direktorius 2011. Rinkimus organizuoja specializuota interneto svetainė finansų vadovams fin-dir.lt bei Vilniaus konferencijų centras. Paraiškos priimamos iki š.m. balandžio 30 dienos.

Daugiau informacijos apie Baltosios bangos projektą: www.baltojibanga.lt

Daugiau informacijos apei Metų finansų direktoriaus rinkimus: www.fin-dir.lt

FB-180523

Beveik keturi iš dešimties – 38 proc. – Lietuvos gyventojų yra patenkinti Savivaldybių tarybų rinkimų, kurie vyko šių metų vasario 27 dieną, rezultatais – 33 proc. greičiau patenkinti ir 5 proc. labai patenkinti.

Esą nepatenkinti pastaraisiais savivaldos rinkimų rezultatais nurodė panaši dalis viešosios nuomonės apklausos dalyvių – 41 proc.

Penktadalis respondentų – 21 proc. – neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos “Baltijos tyrimai” naujienų agentūros ELTA užsakymu kovo 17-23 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Savivaldybių tarybų rezultatais labiau patenkinti mažesnių miestų ir kaimų gyventojai, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, pensininkai, rusų ir lenkų tautybės gyventojai.

Rinkimų rezultatais labiau už kitus nepatenkinti 30-49 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, vadovai, namų šeimininkės, bedarbiai, specialistai bei tarnautojai.

Tarp tų, kurie šių metų vasario 27-ąją balsavo rinkimuose, jų rezultatais yra patenkinti 49 proc., nepatenkinti 43 proc.

Tuo tarpu tie, kurie neatėjo balsuoti, nėra linkę teigiamai vertinti rinkimų rezultatų. Tik 17 proc. iš nedalyvavusiųjų patenkinti rinkimų rezultatais, o 42 proc. liko neaptenkinti.

41 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Savivaldybių tarybų rinkimų rezultatais labiau už kitus patenkinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų ir centro sąjungos bei Socialdemokratų partijos rinkėjai.

Labiausiai nepatenkinti – partijos Tvarka ir teisingumas, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) rinkėjai.

Apklausa vyko 2011 m. kovo 17-23 dienomis. Apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų, 100 Lietuvos vietovių (atrankos taškų). Apklaustųjų sudėtis atitinka 15-74 metų Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15-74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

	2011 03, proc.
Ar jūs patenkintas (-a) Savivaldybių tarybų rinkimų, kurie vyko 2011 m. vasario 27 dieną, rezultatais?	BFL
Labai patenkinti	5
Greičiau patenkinti	33
Greičiau nepatenkinti	31
Labai nepatenkinti	10
Nežino, neatsakė	21

FB-SM147609

Tiesioginiai mero rinkimai būtų padėję išvengti nusivylimo kai kuriais atvejais renkant miestų vadovus, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas.

Linas Balsys interviu Žinių radijui sakė, kad šalies vadovė palaiko tiesioginių mero rinkimų idėją.

“Ta idėja žmonėms patinka. Po rinkimų kai kai kuriuose miestuose ilgai vyko emocingos mero posto dalytuvės, koalicijų formavimas, teko girdėti žiniasklaidoje, žmonių skambučių ir laiškų sulaukti, kurie atkreipdavo dėmesį, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų geresnė, paprastesnė išeitis. Žmonės labiau jais pasitikėtų”, – kalbėjo prezidentės atstovas spaudai.

L.Balsys atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose miestuose daugiausiai balsų surinkusios politinės jėgos nebūtinai gavo mero postą.

“Dabar kai kur esama tam tikro galbūt ir nusivylimo, nes žmonės balsavo už vieną politinę jėgą tikėdamiesi, kad meras bus tos ar kitos srovės atstovas, o tam tikrų koalicijų, tam tikrų derybų būdu staiga pasirodo, kad meras yra kas nors visai kitas ir nebūtinai iš tos daugumos, kuri laimėjo”, – kalbėjo prezidentės patarėjas.

Suomijoje sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus laimėjo konservatyvi Nacionalinė koalicija, o antieuropietiška populistinė politinė jėga netikėtai išsiveržė į trečią vietą, aplenkdama premjerės partiją, pranešė šalies rinkimų komisija.

Tai rodo, kad augant suomių nepasitenkinimui dėl būtinybės gelbėti euro zonos nares, kurios prastai tvarkė savo finansus, nauja vyriausybė vargu ar links pritarti naujų paskolų suteikimui.

Duomenimis, gautais suskaičiavus visus balsalapius, Nacionalinė koalicija – konservatyvi proeuropinė mažesnioji kadenciją baigiančios centro dešiniųjų koalicijos partnerė laimėjo 20,4 proc. balsų ir užsitikrino 44 mandatus 200 vietų parlamente.

“Mielieji, mes sukūrėme istoriją”, – džiūgavo Nacionalinės koalicijos lyderis Jyrki Katainenas (Jurkis Katainenas), kurio partija, įkurta 1918 metais, pirmą kartą turės daugumą parlamente.

Antroje vietoje liko pagrindinė opozicinė Socialdemokratų partija, kuri, paneigdama visas jai nepalankias apklausas, iškovojo 42 mandatus, surinkusi 19,1 proc. balsų.

Tuo tarpu antieuropietiški “Tikrieji suomiai”, kurie parlamente turėjo šešis atstovus, gavo 19 proc. balsų ir dabar kontroliuos 39 vietas.

“Kartais apsimoka tikėti savo tiesa, net jei susiduri su sunkumais, – sakė savo šalininkams 48 metų “Tikrųjų suomių” lyderis Timo Soini (Timas Soinis). – Dabar “Tikrieji suomiai” turi parlamento narį kiekvienoje rinkimų apygardoje!”.

T.Soini pridūrė, kad po šio “istorinio pasikeitimo” jo vadovaujama politinė jėga bent jau turėtų “būti pakviesta į derybas” dėl naujos vyriausybės, kuri, kaip manoma, bus suformuota maždaug antroje gegužės pusėje.

Balsavimo rezultatai reiškia, kad J.Katainenas bent vieną iš šių partijų turės pakviesti į derybas dėl koalicinės daugumos sudarymo, sukeldamas abejonių, ar Suomija links pritarti milijardiniams gelbėjimo paketams, kuriems reikia visų 17 euro zonos narių vieningo palaikymo.

Suomijos parlamentas, skirtingai nuo kitų euro zonos šalių įstatymų leidimo institucijų, turi teisę balsuoti dėl ES skiriamų finansinių pagalbų, todėl nuo jo priklauso planai paremti krizės ištiktą Portugaliją.

“Nuo šių rezultatų Europa pražils, – pareiškė politikos analitikas Olavi Borgas (Olavis Borgas). – Jie sukels problemų dėl gelbėjimo fondų”.

Jei Suomija atsisakys pritarti finansiniam kitų šalių gelbėjimui, grius visa sistema ir skolų krizė dar paaštrės tokiu metui, kai euro zonos valstybės sprendžia, ar finansinė pagalba bus suteikta tik Portugalijai, ar jos taip pat reikės ir didesnėms ekonomikoms, tokioms kaip Ispanija ar Italija.

Suomija euro zonos pagrindiniam gelbėjimo fondui, kurį sudaro iš viso 440 mlrd. eurų, skyrusi 8 mlrd. eurų. Tačiau šalies indėlis turės smarkiai išaugti, euro zonai įgyvendinant pažadą padidinti fondo kreditingumą.

Dabartinė didžiausia valdančioji Centro partija, kuriai vadovauja ministrė pirmininkė Mari Kiviniemi, praradusi 15 vietų ir ketvirtį paramos, su 35 mandatais liko vos ketvirtoje vietoje, surinkusi 15,8 proc. balsų. Tokio rezultato neprognozavo jokia apklausa.

“Atrodo, kad mums tai bus triuškinamas pralaimėjimas”, – pareiškė premjerė ir pridūrė: “Išvada aiški – tokie rezultatai verčia mus trauktis į opoziciją”.

Tamperės universiteto politikos mokslų profesorius Ilkka Ruostetsaari (Ilka Ruostetsaris) tokius rinkimų rezultatus pavadino pribloškiančiais.

“Tikrųjų suomių” pergalė, viršijusi visų apklausų prognozes ir visus lūkesčius… plius visiškas Centro partijos žlugimas – visa tai turi istorinę reikšmę”, – sakė jis.

Rinkėjų aktyvumas siekė 70,4 proc. balsų – tai kiek daugiau nei per praėjusius rinkimus, kai balsavo 67,9 proc. Suomijos piliečių.

Penktoji vieta atiteko Kairiųjų aljansui, surinkusiam 8,1 proc. balsų ir užsitikrinusiam 14 vietų. Žaliųjų lyga užėmė šeštą vietą (10 vietų; 7,2 proc. balsų), septintoje liko švedų mažumai atstovaujanti liberalios pakraipos Švedijos liaudies partija (9 vietos; 4,3 proc. balsų), aštuntoje Krikščionių demokratų partija (6 vietos; 4 proc. balsų).

“Galime dirbti su bet kuria partija, jei tai leidžia rinkimų rezultatai ir vyriausybės programa”, – sakė konservatorių lyderis J.Katainenas.

Paklaustas, ar jam pavyktų susitarti su “Tikraisiais suomiais” dėl finansinės pagalbos Portugalijai, J.Katainenas atsakė: “Kai atsakingi žmonės susėda prie stalo ir aptaria reikalus galvodami apie Suomijos interesus, sprendimai visuomet randami”.

Suomijoje jaučiamas griežtas nusistatymas prieš tai, kad ES teiktų finansinę pagalbą ekonominių sunkumų prislėgtoms euro zonos valstybėms.

Tai viena priežasčių, kodėl nemažai suomių, kurie šiaip veikiausiai nebūtų rėmę “Tikrųjų suomių”, tapo šios partijos šalininkais, nors populistų nacionalistų populiarumą padidino ir Nacionalinės koalicijos partijos eurooptimizmas.

Kai Portugalija oficialiai paprašė suteikti jai finansinę pagalbą, M.Kiviniemi atsisakė užimti konkrečią poziciją šiuo klausimu, kol ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nepristatė viso gelbėjimo paketo, teigdama, jog nėra būtinybės priimti galutinį sprendimą, kol neįvyko rinkimai.

“Mūsų yra tik penki su puse milijono, – sakė Tuula Kuusinen (Tula Kusinen), “Tikrųjų suomių” Helsinkyje iškelta kandidatė. – Turime liautis daliję pinigus kiekvienai kitai šaliai. Mes tiesiog negalime to sau leisti”.

Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkas yra įsitikinęs, kad Dmitrijus Medvedevas ir Vladimiras Putinas susitars, kas iš jų eis į prezidento rinkimus 2012 metais.

“Medvedevas ir Putinas – vienos komandos nariai. Ir iškėlimo klausimu jie įvertins visas sudėtines dalis – kiekvieno populiarumą, vidaus politinę ir ekonominę padėtį, taip pat užsienio politinę padėtį. Esu tikras, jie susės ir susitars, kuris iš jų kels savo kandidatūrą. O rinks žmonės”, – sakė S.Mironovas.

Drauge Federacijos Tarybos vadovas pažymėjo, jog ne be pagrindo tikisi, kad abu lyderiai susitars”.

“Priešingu atveju, viešas ginčas ir balsavimas rinkimuose už vieną ar kitą kandidatą, – tai reiškia ištąsyti balsus, o tai klasikinė formulė, kuriai esant visada atsiranda trečioji jėga”, – pažymėjo parlamento aukštųjų rūmų pirmininkas.

“Jeigu, atleiskite man, tai bus ponas (Genadijus) Ziuganovas, o tai nelabai malonu, bet ne katastrofiška, nes Ziuganovas labiausiai už viską bijo nugalėti. O jeigu staiga iškils kokia nors trečioji jėga – nacionalistinė? Ir ką tada mes darysime? Būtent todėl aš esu įsitikinęs, kad Dmitrijus Medvedevas ir Vladimiras Putinas vienu metu nekels savo kandidatūrų”, – pabrėžė vienas “Teisingoji Rusija” lyderių.

Drauge jis neatmeta galimybės, kad “jie abu iš tikrųjų jau susitarė, bet tai paskelbti dar neatėjo laikas”.

“Ką reiškia ir prezidento, ir premjero pareiškimai dėl rinkimų. Tai signalas, kad elitai neatsipalaiduotų, kad vyriausybės darbo niekas nemestų taip, kaip ir prezidento administracijos darbo”, – paaiškino S.Mironovas.

Jis dar kartą pabrėžė, kad “Teisingoji Rusija” nerems kandidato, kurį rems “Vieningoji Rusija”, kad ir kas jis būtų, – D.Medvedevas ar V.Putinas, nes “Teisingoji Rusija” yra griežtoje opozicijoje “Vieningajai Rusijai”.

Suomiai sekmadienį balsuoja visuotiniuose rinkimuose, vykstančiuose po kampanijos, per kurią žaibiškai iškilo dešiniosios pakraipos populistinė nacionalistų partija, tikriausiai smarkiai pakreipsianti šalies parlamentą dešinėn.

Rinkimų apylinkės šioje Šiaurės šalyje, kurioje gyvena 5,4 mln. žmonių, buvo atidarytos 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Jos dirbs iki 20 val., ir maždaug tuo pačiu metu turėtų pasirodyti pirmieji preliminarūs rezultatai.

Pastaruoju metu atliktos visuomenės apklausos rodo, kad nedidele persvara pirmauja Nacionalinė koalicija – konservatyvi proeuropinė mažesnioji kadenciją baigiančios centro dešiniųjų koalicijos partnerė.

Nuo jos nedaug atsilieka ir dėl antros vietos varžosi premjerės Mari Kiviniemi Centro partija ir opozicijoje esantys socialdemokratai (SDP).

Nors Nacionalinė koalicija viliasi paveržti premjero postą iš Centro partijos, Tamperės universiteto politikos mokslų profesorius Ilkka Ruostetsaari (Ilka Ruostetsaris) mano, kad abi valdančiosios koalicijos partnerės ir opozicinė Suomijos socialdemokratų partija (SDP) turi apylyges galimybes užsitikrinti galimybę vadovauti vyriausybei.

“Situacija išties įdomi, nes nugalėtoju gali būti bet kas”, – sakė jis interviu naujienų agentūrai AFP.

Viešosios nuomonės apklausa, kurios rezultatai antradienį buvo paskelbti didžiausiame šalies dienraštyje “Helsingin Sanomat”, parodė, kad Nacionalinės koalicijos partiją remia 20,2 proc. rinkėjų, opozicinę SDP – 18 proc., Centro partiją – 17,9 procento

Vis dėto didžiausias dėmesys skiriamas partijai, kuri nuo minėtų trijų atsilieka penkiais procentais ir turbūt liks ketvirtoje vietoje, antiimigracinei politinei jėgai “Tikrieji suomiai”.

Ši imigracijos klausimu skeptiška partija, kuri kategoriškai nepritaria Europos Sąjungos (ES) skiriamoms finansinėms pagalboms, per praėjusius rinkimus 2007 metais gavo 4,1 proc. balsų, o dabar staiga pretenduoja į beveik 20 proc. balsų, nors pati naujausia apklausa rodo, kad ji turėtų gauti 15,4 proc. balsų.

Nepriklausomai nuo to, ar šiai partijai, kurią lydi priekaištai dėl populizmo, ksenofobijos, pataikavimo rinkėjams ir nepatyrimo ir kuri 200 vietų parlamente turi tik šešis deputatus, pavyks patekti į naująją koalicinę vyriausybę, prognozuojami nauji “Tikrųjų suomių” parlamentarai tikriausiai smarkiai pakreips parlamentą dešinėn.

58 metų pardavėjas Hari Nordlingas (Haris Nordlingas), kuris remia Suomijos švedų mažumai atstovaujančią Švedų liaudies partiją, gal ir nesutinka su “Tikrųjų suomių” raginimu panaikinti privalomą švedų kalbos mokymą mokyklose, bet iš esmės remia jų poziciją dėl ES.

“Buvo labai svarbu balsuoti, nes mums čia reikia pokyčių ir mes jų tikimės”, – sakė jis žurnalistams netrukus po to, kai saulės nutviekstame Helsinkyje buvo atidarytos rinkimų apylinkės.

“Visa, ką mes čia turime, yra vis didesnės ir didesnės išlaidos. Mokame daugiau nei gauname (iš ES). Tos šalys … naudoja mūsų mokesčių mokėtojų pinigus, kad padėtų kitiems žmonėms”, – pridūrė jis.

Žiniasklaida pranešė, kad išankstinis balsavimas sostinėje vyko “gyvai”, o stebėtojai prognozuoja, kad dėl triukšmo, kurį sukėlė “Tikrieji suomiai”, rinkėjų aktyvumas gerokai viršys 2007 metais buvusius 67,9 procento.

“Šie rinkimai bus laimėti ar pralaimėti priklausomai nuo rinkėjų aktyvumo”, – sakė Helsinkio universiteto politologas Janas Sundbergas, kuris prognozuoja, kad rinkėjų aktyvumas viršys 70 proc., nes “Tikrieji suomiai” grėsmę pagrindinėms partijoms kelia iš esmės mobilizuodami tuos žmones, kurie paprastai nebalsuoja.

“Be to, vyksta didelė kitų partijų šalininkų protesti akcija”, – pridūrė jis.

Nors partija ir jos lyderis Timo Soini (Timas Soinis) propaguoja kairuolišką socialinę ir ekonominę politiką, “Tikrųjų suomių” antieuropinė ir antiimigracinė retorika patraukė į jų pusę nemažai kraštutinių pažiūrų rinkėjų.

Vis dėlto nesitikima, kad ši partija taps naujos vyriausybės dalimi, nes pergalė prognozuojama proeuropietiškai Nacionalinei koalicijai, kurios lyderis, kadenciją baigiantis finansų ministras Jyrki Katainenas (Jurkis Katainenas) pabrėžė, jog Suomija Bendrijoje privalo “veikti atsakingai”, kad būtų išvengta euro zonos kracho.

Tuo tarpu SDP nuo “Tikrųjų suomių” nukentėjo labiausiai, nes nepatenkinta darbininkų klasė ėmė nuo jos nusisukti.

Bandydama sustabdyti rinkėjų netektis SDP performulavo savo retoriką, kad ji taptų panašesnė į “Tikrųjų suomių” kalbas, ir ėmė laikytis daug skeptiškesnės pozicijos dėl imigracijos ir atsargesnės ar net neaiškios pozicijos ES atžvilgiu.

Suomijoje jaučiamas griežtas nusistatymas prieš tai, kad ES teiktų finansinę pagalbą ekonominių sunkumų prislėgtoms euro zonos valstybėms.

Tai viena priežasčių, kodėl nemažai suomių, kurie šiaip veikiausiai neremtų “Tikrųjų suomių”, tapo šios partijos šalininkais, nors populistų nacionalistų populiarumą padidino ir Nacionalinės koalicijos partijos eurooptimizmas.

Augant suomių nepasitenkinimui dėl būtinybės gelbėti valstybes nares, kurios prastai tvarkė savo finansus, kol kas sunku pasakyti, ar Centro partija sutiks pritarti naujų paskolų suteikimui.

Kai Portugalija oficialiai paprašė suteikti jai finansinę pagalbą, M.Kiviniemi atsisakė užimti konkrečią poziciją šiuo klausimu, kol ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nepristatė viso gelbėjimo paketo, teigdama, jog nėra būtinybės priimti galutinį sprendimą, kol neįvyko rinkimai.

Galutiniai rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti maždaug vidurnaktį.