Vasario pabaigoje vykusių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatais patenkinti ketvirtadalis Lietuvos gyventojų, o didelė dalis lietuvių rezultatus vertina abejingai, rodo naujos apklausos rezultatai.

Naujienų agentūros BNS užsakymu RAIT atliktoje apklausoje 4 proc. respondentų teigė, kad jie yra labai patenkinti rinkimų rezultatais, 19 proc. sakė, kad yra “iš dalies patenkinti”.

Maždaug tiek pat sakė esantys nepatenkinti rezultatais – 15 proc. yra nepatenkinti ir 9 proc. labai nepatenkinti.

28 proc. apklaustųjų pasirinko atsakymą, jog yra “nei patenkinti, nei nepatenkinti” rezultatais, 17 proc. respondentų atsakė, kad jiems neaktualu ir rinkimais nesidomi.

Per vietos valdžios rinkimus vasario 27 dieną daugiausia mandatų iškovojo socialdemokratai, kuriems savivaldybių tarybose atstovaus 328 politikai. Antroje vietoje su 249 mandatais liko Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.

Daugiau nei šimtą mandatų taip pat laimėjo Darbo partija (165), partija “Tvarka ir teisingumas” (155), Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (147), Liberalų ir centro sąjunga (126).

Apklausa atlikta netrukus po rinkimų – kovo 4-13 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1020 nuolatinių Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų. Apklausos rezultatų paklaida neviršija 3 proc.

Palyginti su ankstesniais savivaldos rinkimais, jaunuolių iki 25-erių metų į miestų ir rajonų tarybas šiemet išrinkta dvigubai daugiau, rašo “Lietuvos žinios”.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, iš daugiau kaip 1,3 tūkst. kandidatavusių jaunuolių iki 25 metų sėkmė nusišypsojo 22-iems. Jaunimą vietos valdžioje daugiausia “globoja” Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Darbo partija (DP) bei Liberalų ir centro sąjunga (LiCS).

Po šių rinkimų jauniausia krašto savivaldos politike šiemet tapo 20 metų kėdainiškė studentė Ieva Kačinskaitė. Mergina į Vilniaus miesto tarybą pateko pagal DP sąrašą. Vilniaus universitete tarptautinius santykius ir politinius mokslus studijuojanti antrakursė tikino, jog tapti politike apsisprendė dar besimokydama mokykloje.

“Visada žinojau, kad studijuosiu tik politikos mokslus ir su jais siesiu savo ateitį. Tačiau supratau, jog akademinė politologo profesija manęs visai netraukia, todėl pasirinkau kur kas įdomesnį politikės darbą”, – sakė I.Kačinskaitė.

Be studijų universitete, mergina vadovauja vienai didžiausių jaunimo organizacijų “Darbas”. Vilniaus tarybos narės mandatas I.Kačinskaitei – tik pirmas žingsnis į plačiuosius politinius vandenis. Ji neslėpė labiausiai svajojanti apie Seimą, tad kitas jos siekis – dalyvauti parlamento rinkimuose.

Daugiausia mandatų per šiuos savivaldos rinkimus laimėję socialdemokratai gali pasigirti ir gausiausiu jaunuolių būriu naujosiose tarybose. Jauniausi LSDP atstovai vietos valdžioje – į Šakių rajono tarybą išrinktas 22 metų Martinas Eimutis ir Marijampolės savivaldybės taryboje posėdžiausiantis 23-ejų Povilas Isoda.

Į Druskininkų savivaldybės tarybą išrinktas Karolis Kaklys rinkimų dieną šventė ne tik pergalę. Vaikinui tądien suėjo 22 metai. Jis – jauniausias LiCS atstovas savivaldoje.

Politologas Lauras Bielinis jaunimo veržimąsi į valdžią ir apskritai ėjimą į politiką vertina atsargiai.

“Jaunuoliai nesusimąsto, kokia didelė atsakomybė jų laukia. Neretai, pakliuvę į valdžią, jie tik po kurio laiko supranta, kad yra ne ten, kur tikėjosi atsidurti”, – pažymėjo politologas.

Anot jo, jaunų žmonių ėjimas į politiką turi vykti palaipsniui, o nauja politikų karta užauga tik ilgus metus dalyvaujant partijų veikloje.

“Patirties, valios ar išminties nebuvimas jaunuolius valdžioje gali per anksti “sudeginti”. Padaroma tokių klaidų, kurių subrendę žmonės nedaro”, – tikino L.Bielinis.

Politologas mato tendenciją, kad mūsų krašte vis dažniau jauni žmonės ateina į valdžią, bet jis atkreipė dėmesį, jog toli gražu ne visiems čia vieta būti.

Širvintų rajonui vadovaus kaip nepriklausomas kandidatas į tarybą išrinktas Vincas Jasiukevičius.

Anksčiau jis priklausė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai, ir ketina jungtis prie šios partijos frakcijos taryboje.

“Frakcijai tikriausiai priklausysiu – būtent TS-LKD frakcijai, bet mano įgaliojimai kaip partinio yra sustabdyti, aš partijai dabar nepriklausau”, – BNS sakė naujasis Širvintų meras.

Jis sako sustabdęs narystę partijoje, nes kandidatavo į tarybą kaip nepartinis.

“Aš labai nenorėjau toje partijoje sustabdyti savo įgaliojimų net prieš rinkimus. Teko tai padaryti, kadangi buvo partijos Priežiūros komiteto nurodymas nepriklausomiems, kurie eina ne su sąrašu, kad sustabdytų savo narystę partijoje”, – BNS sakė V.Jasiukevičius.

Naujasis meras kol kas negalėjo įvardyti svarbiausių numatomų darbų.

“Pradžioje susipažinsiu su administracijos darbo struktūra ir įsigilinęs žiūrėsiu, kokius darbus numatysime. Dar šiandien tiksliai negaliu pasakyti – gal bus labai svarbių ir neatidėliotinų. Sudėliosime suderinę su koalicijos partneriais”, – BNS sakė jis.

Jo kandidatūrą pirmajame rajono tarybos posėdyje ketvirtadienį parėmė 20 iš 21 Širvintų politiko.

V.Jasiukevičius mero poste pakeis iki šiol Širvintoms vadovavusį liberalcentristą Kęstutį Pakalnį.

Po savivaldos rinkimų vasarį čia daugiausia vietų – šešias – laimėjo “darbiečiai”, po tris – valstiečiai liaudininkai ir liberalcentristai, po dvi – socialdemokratai, “tvarkiečiai”, konservatoriai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Anot V.Jasiukevičiaus, naujoje koalicijoje susitarė dirbti šešios partijos ir jis pats, už koalicijos ribų liko daugumą mandatų laimėję “darbiečiai”.

Jonavos rajono savivaldybės mero kėdę ketvirtadienį iškovojo socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius.

Pirmajame savivaldybės tarybos posėdyje jis sulaukė 19 tarybos narių palaikymo, aštuoni politikai pasisakė prieš jo kandidatūrą.

M.Liutkevičius mero poste pakeis iki šiol rajonui vadovavusį valstietį liaudininką Bronislovą Liutkų.

Per vasarį vykusius rinkimus čia šešis mandatus laimėjo socialdemokratai, po keturis – valstiečiai liaudininkai ir “darbiečiai”, po tris – Liberalų sąjūdis, “tvarkiečiai” ir konservatoriai, po du – liberalcentristai ir Socialistinis liaudies frontas.

Jonavos rajono savivaldybės taryboje yra 27 vietos.

Kretingos rajono mero postą išsaugojo iki šiol savivaldybei vadovavęs konservatorius Juozas Mažeika.

Ketvirtadienį vykusiame pirmajame naujosios savivaldybės tarybos posėdyje sulaukęs 15 iš 25 Kretingos tarybos narių palaikymo, jis nugalėjo kitą kandidatą į merus – socialdemokratą Steponą Baltuonį, kuris surinko 10 politikų balsų.

Vicemeru ketvirtadienį išrinktas “darbietis” Vytautas Ročys. Jis pakeis šiame poste dirbusią “tvarkietę” Jolitą Vaickienę.

Meras J.Mažeika prioritetu įvardijo pradėtų darbų tęstinumą.

“Pirmiausia privalome tęsti tuos projektus, kuriuos esame pradėję, o esame pradėję tikrai daug, ir tai reikalauja iš savivaldybės administracijos, iš visų nepaprastai daug jėgų, pastangų ir žmogiškųjų išteklių”, – BNS ketvirtadienį sakė jis.

Anot mero, tarp svarbiausių darbų – naujų kapinių įrengimas, tolimesnė naujos bibliotekos statyba, rajono ir miesto gatvių ir kelių tvarkymas.

“Kretingoje turės atsirasti autobusų stotis, kurios mes neturime, ir tai šiek tiek mūsų gėda. Kitas dalykas – turi atsirasti kad ir nedidelis, bet sporto kompleksas, kad jaunimas turėtų užimtumo, kadangi sportuojančiųjų skaičius pas mus yra didelis”, – vardijo J.Mažeika.

Daugiausia mandatų – po septynis – čia laimėjo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir socialdemokratai, keturis – “tvarkiečiai”, po tris – “darbiečiai” ir Liberalų sąjūdis, į tarybą taip pat pateko nepartinis Darius Petreikis.

Koaliciją čia sudaro TS-LKD, “tvarkiečiai” ir “darbiečiai”.

Kazlų Rūdos meru ketvirtadienį vykusiame pirmajame naujosios savivaldybės tarybos posėdyje išrinktas Naujosios sąjungos atstovas Aidas Vaišnora.

Iki šiol Kazlų Rūdai vadovavo liberalcentristas Vytautas Kanevičius.

Kazlų Rūdos savivaldybės tarybai priklauso 21 politikas.

Vasarį per rinkimus čia keturias vietas laimėjo liberalcentristai, po tris – Naujoji sąjunga, nepartinė “Jaunosios Sūduvos” koalicija, Liberalų sąjūdis ir konservatoriai, po dvi – Darbo partija ir socialdemokratai, vieną – partija “Tvarka ir teisingumas”.

Šalčininkų rajono meru ketvirtadienį vienbalsiai perrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Zdzislavas Palevičius kaip vieną iš prioritetų įvardija nedarbo mažinimą.

Pagal LLRA ir Rusų Aljanso koalicijos “Valdemaro Tomaševskio blokas” sąrašą į savivaldybę patekęs Z.Palevičius ketvirtadienį vykusiame naujosios savivaldybės tarybos posėdyje meru išrinktas absoliučia balsų dauguma – už jį pasisakė visi 25 tarybos nariai.

Tarp jų didžiausią dalį – 22 – sudaro “Valdemaro Tomaševskio bloko” atstovai, dar dvi vietas gavo “darbiečiai”, vieną – socialdemokratai.

Vicemeru taip pat absoliučia balsų dauguma perrinktas mero partijos kolega Andžejus Andruškevičius, o administracijos direktoriumi su 23 balsų palaikymu tapo po tos pačios koalicijos skėčiu kandidatavęs Boleslavas Daškevičius.

Ir anksčiau tarybos daugumą sudarę LLRA atstovai žada tęsti pradėtus darbus, tarp svarbiausių vardija kovą su Šalčininkų rajone išsikerojusiu nedarbu, švietimo įstaigų remontą.

“Pas mus labai didelis nedarbas, reikia išnaudoti kiekvieną progą ieškant investuotojų, palankią situaciją reikia kurti. Švietimo srityje irgi turime ką suremontuoti – gana daug švietimo įstaigų”, – BNS ketvirtadienį sakė meras.

Pasak jo, ketinama įgyvendinti per 40 Europos Sąjungos finansuojamų projektų, tarp jų tokius kaip Šalčininkų parko, Šalčininkų, Eišiškių, Jašiūnų vandentiekio sistemų tvarkymas.

“Pagrindinis mūsų darbo planas – mūsų programa ir Šalčininkų rajono 2011-2015 metų strateginės plėtros planas, jis bus patvirtintas šiais metais, tai darbų laukia labai daug”, – teigė Z.Palevičius.

Nauju Plungės meru ketvirtadienį savivaldybės tarybos posėdyje išrinktas partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovas Albinas Klimas.

Jis nugalėjo kitą kandidatą – liberalcentristą Algirdą Pečiulį. Už A.Klimą balsavo 16, o už A.Pečiulį – devyni tarybos nariai.

“Tvarkietis” A.Klimas mero poste pakeis iki šiol rajonui vadovavusią konservatorę Elvyrą Valeriją Lapukienę.

Naujasis meras BNS sakė kol kas esantis “rinkimų euforijoje” ir negalintis išvardyti visų svarbiausių darbų, bet teigė žinantis plungiškių problemas ir ketinantis jas spręsti.

“Darbai bus dirbami, kad žmonių gerovę (pakeltume – BNS), kad žmonėms padėtume. Nes aš eilinis žmogus buvęs, Plungėje gimęs ir augęs, jų problemas žinau, ir stengsimės problemas spręsti, o konkretizuoti dabar negaliu. Na, pavyzdžiui, šiandien važiuoju per miestą, ir matau, kad gatvėse duobės, ir iš karto žiūrėsime, kad tą sutvarkyti, kad nebūtų duobių. Čia pats greičiausias darbas, ką galime padaryti”, – BNS teigė A.Klimas.

Iš 25 Plungės rajono tarybos mandatų daugiausia – šešis – per vasarį vykusius rinkimus laimėjo liberalcentristai, po tris – konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir socialdemokratai, po du – “darbiečiai”, “tvarkiečiai”, socialdemokratų sąjunga, koalicija “Vieninga Plungė” ir valstiečiai liaudininkai.

Vyriausioji rinkimų komisija antradienį (VRK) Liberalų sąjūdžio atstovui Vytautui Grubliauskui nutraukė Seimo nario įgaliojimus.

Politiko įgaliojimai parlamente antradienį priimtu VRK sprendimu nutraukiami nuo balandžio 12 dienos, kuomet į pirmą posėdį renkasi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

Likus šiek tiek daugiau nei metams iki Seimo kadencijos pabaigos V.Grubliauskas palieka parlamentą dėl Klaipėdos miesto mero posto, į kurį jį kelia koalicinį susitarimą pasirašę uostamiesčio politikai.

Vienamdatėje Danės apygardoje išrinktam liberalui atsisakius Seimo nario mandato, čia turės vykti nauji rinkimai į atsilaisvinusią vietą parlamente.

Susitarimą dėl Klaipėdos valdančiosios koalicijos formavimo praėjusią savaitę pasirašė penkių partijų atstovai – iš viso 19 politikų iš 31, išrinkto į naująją tarybą.

Prie jau anksčiau bendradarbiavimo susitarimą jau pasirašiusių 15 Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos bei Rusų aljanso atstovų prisidėjo trys “tvarkiečiai” bei vienas socialdemokratas, taip užtikrindami daugumą taryboje.

Iš viso į naująją Klaipėdos tarybą išrinkti trys socialdemokratai, bet du iš jų ketvirtadienį pasirašant susitarimą nepasirodė. V.Grubliauskas BNS teigė negalintis atsakyti, ar jie taip pat ketina prisidėti prie koalicijos.

Liberalų sąjūdis Klaipėdos miesto taryboje gavo septynis mandatus. Antrą-trečią vietas pasidalijo liberalcentristai ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavę po penkis mandatus. Po tris mandatus gavo socialdemokratai, Rusų aljansas, “tvarkiečiai” ir “darbiečiai”, du mandatus iškovojo Rusų sąjunga.

Klaipėdos miesto taryboje iš viso yra 31 vieta.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas sekmadienį vykusiuose rinkimuose buvo perrinktas dar vienai penkerių metų kadencijai, surinkęs 95,5 proc. balsų, rodo preliminarūs rezultatai, kuriuos pirmadienį paskelbė Centrinė rinkimų komisija.

Kaip žurnalistus Astanoje informavo CRK pirmininkas Kuandykas Turgankulovas, nė vienam iš trijų N.Nazarbajevo varžovų nepavyko surinkti 2 proc. balsų.

Senatorius Ganis Kasymovas gavo 1,9 proc. balsų, Kazachstano komunistų partijos atstovas Žambylas Achmetbekovas – 1,4 proc. balsų, o ekologas Melsas Jeleusizovas, kuris sekmadienį pripažino, jog atidavė savo balsą už N.Nazarbajevą ir pavadino savo poelgį “pagarba nugalėtojui”, gavo 1,2 proc. balsų.

K.Turgankulovas sakė, jog tai dar negalutiniai balsavimo rezultatai, tačiau nepatikslino, kiek balsų suskaičiuota.

Per šį balsavimą N.Nazarbajevas viršijo praėjusiuose rinkimuose 2005-aisiais savo surinktą balsų skaičių – 91,15 proc.

Vienas N.Nazarbajevo aukšto rango padėjėjas prieš rinkimus prognozavo, kad veteranas valstybės vadovas pasirodys dar geriau nei 2005 metais, nes po tų rinkimų jis imtas oficialiai vadinti “tautos Tėvu”.

Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) užplūdo naujai išrinktų savivaldybių tarybos narių prašymai nutraukti jų įgaliojimus, šiems dar nepradėjus galioti.

Vien per kovo 28 dieną vykusį VRK posėdį priimtas sprendimas, kad 129 naujai išrinkti savivaldybių tarybų nariai netenka savivaldybės tarybos nario mandato.

Šiame sąraše – Seimo nariai, europarlamentarai, savivaldybių tarnautojai ir kt.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario mandato atsisakė europarlamentaras “tvarkietis” Juozas Imbrasas, Utenos rajono tarybos nario – Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis, Šiaulių miesto taryboje nutarė nedirbti nei socialdemokratas Edvardas Žakaris, nei socialliberalas Valerijus Simulikas, buvę rinkimų sąrašų vedliais.

Darbą parlamente pasirinko ir neseniai į jį išrinktas socialdemokratas Albinas Mitrulevičius, jis atsisakė Marijampolės savivaldybės tarybos nario mandato.

“Tvarkietis” Seimo narys Petras Gražulis savo vietą Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje užleido Martynui Pociui.

Parlamentaro Manto Varaškos dėka Kazlų Rūdos tarybos nariu tapo Justinas Kazla.

Anykščių rajono savivaldybės taryboje nedirbs nei į ją išrinktas Seimo narys “tvarkietis” Vytautas Galvonas, nei valstietis liaudininkas Antanas Baura.

Zarasų rajono tarybos nario mandato neėmė ir kitas “tvarkietis” Algimantas Dumbrava.

VRK duomenimis, į naujos kadencijos savivaldybių tarybas išrinktas 261 politikas, kurių dabartinės pareigos yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario mandatu.

Pagal įstatymą, išrinkti tarybos nariai, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki pirmojo tarybos posėdžio, privalo atsisakyti pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario mandatu. To nepadarę politikai neteks mandato.

Savivaldybių tarybos rinkimų įstatymas numato, kad savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, Vyriausybės atstovo apskrityje, valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigomis.

Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su tos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, tos savivaldybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis, pareigomis. Tarybų nariais taip pat negali būti tos savivaldybės įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų vadovai.

Nerimas dėl Japonijos branduolinės krizės prisidėjo prie triuškinamo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatorių pralaimėjimo sekmadienį vykusiuose žemių rinkimuose Badene-Viurtemberge, kuris tradiciškai buvo jų bastionas, o žaliesiems padėjo iškovoti istorinę pergalę.

Šalies pietvakariuose esantį turtingą Badeną-Viurtembergą, kur įsikūrusios tokios pramonės milžinės kaip “Daimler” ir “Bosch”, A.Merkel krikščionys demokratai (CDU) valdė 58 metus, tačiau permaininga kanclerės politika dėl atominės energetikos išgąsdino rinkėjus prie svarbius rinkimus.

Prieš atominę energetiką pasisakantys žalieji sekmadienį surinko rekordiškai daug – 24 proc. – balsų. 2006-aisiais vykusiuose rinkimuose jie gavo 12 proc. mažiau balsų. Po tokio sėkmingo pasirodymo žalieji veikiausiai pirmą kartą gaus galimybę vadovauti koalicijai su socialdemokratais, kurie sekmadienį surinko 23 proc. balsų.

Opozicija nedidele persvara aplenkė A.Merkel CDU ir jų koalicijos partnerius – verslui palankius laisvuosius demokratus (FDP), kurie drauge gavo 44 proc. balsų.

45 proc. rinkėjų nurodė po katastrofos Japonijoje laikantys atominę energetiką vienu svarbiausių klausimų.

Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle (Gvidas Vestervelė), kuris yra FDP lyderis, pažadėjo, jog Berlynas dar kartą nuodugniai peržiūrės savo poziciją dėl atominės energetikos.

“Šiurpūs įvykiai Japonijoje, atominė avarija Fukušimoje ir pasekmės mums Vokietijoje: tai buvo lemiami veiksniai šiuose žemių rinkimuose”, – sakė G.Westerwelle.

“Tai buvo referendumas dėl atominės energetikos ateities”, – pridūrė jis.

Socialdemokratų partijos (SPD) vadovas Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) savo ruožtu paskelbė: “Šiandien buvo priimtas galutinis sprendimas dėl branduolinės energetikos Vokietijoje pabaigos”.

Žaliųjų kandidatas 62 metų Winfriedas Kretschmannas (Vinfrydas Krečmanas), kuris rinkimų kampanijos metu aktyviai pasisakė prieš branduolinę energetiką ir veikiausiai taps pirmuoju šios partijos atstovu, kuriam bus patikėtas vienos iš Vokietijos žemių vairas, sekmadienio balsavimo rezultatus pavadino “istorine pergale”.

“Tai svajonės išsipildymas… Dar prieš kelias dienas nė nesvajojome apie tokį rezultatą”, – pridūrė žaliųjų atstovas spaudai Franzas Unterstelleris (Francas Unteršteleris).

Tokie rezultatai Badene-Viurtemberge, kuris ribojasi su Prancūzija ir Šveicarija, yra skaudus smūgis 56 metų kanclerei, kurios koalicija jau patyrė skaudžią nesėkmę pernai gegužę Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje vykusiuose rinkimuose ir buvo sutriuškinta Hamburgo žemės rinkimuose vasarį.

A.Merkel, kuri įvykius Japonijoje pavadino “posūkio tašku”, trims mėnesiams sustabdė ankstesnį sprendimą atidėti Vokietijos atominių reaktorių, iš kurių keturi yra Badene-Viurtemberge, uždarymą.

Be to, ji nurodė laikinai sustabdyti septynis seniausius reaktorius, kol bus patikrintas jų saugumas.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad visuomenė, nepalankiai žiūrinti į atominę energetiką, A.Merkel zigzagus įvertino kaip gudrų taktinį manevrą prieš rinkimus, kuris jai kainavo rinkėjų paramą ir smarkiai sustiprino žaliųjų pozicijas.

Spaudimą kanclerei padidino šeštadienį keturiuose didžiuosiuose šalies miestuose vykę protestai prieš vyriausybės atominės energetikos politiką, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.

Protestų organizatoriai skelbia, kad į gatves išėjo net 250 tūkst. žmonių.

Itin sėkmingi žaliesiems buvo ir vietos rinkimai vakariniame Reino krašte-Pfalce. Čia socialdemokratai prarado savo absoliučią daugumą ir turės jungtis į koaliciją su žaliaisiais.

Tuo tarpu laisvieji demokratai Reino krašte-Pfalce neįveikė 5 proc. slenksčio ir jų atstovų nebus žemės parlamente. Tokia triuškinama nesėkmė neabejotinai padidins spaudimą FDP lyderiui G.Westerwelle šiais rinkimų metais. Šįmet Vokietijoje turi įvykti dar trijų žemių rinkimai.

Analitikai sako, kad A.Merkel koalicija neturėtų žlugti, nes opozicija nacionaliniame lygyje vis dar yra per silpna, o kanclerės partija savo gretose neturi politiko, kuris galėtų jai mesti realų iššūkį.

“CDU tokio žmogaus neturi, – savo tinklalapyje rašo savaitraštis “Der Spiegel”. – Partija prirakinta grandine prie A.Merkel bent iki būsimų federalinių rinkimų (2013 metais)”.

Be triuškinamo smūgio nuotaikai Berlyne, pralaimėjimas dar apsunkins A.Merkel galimybes prastumti įstatymų projektus Bundesrate – aukštuosiuose parlamento rūmuose ir išprovokuos naujus raginimus jai sutvirtinti savo dešinįjį mandatą.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienio vakarą baigus perskaičiuoti visus Kauno rajono rinkėjų balsus, rinkimų rezultatai nepasikeitė.

“Esminių pasikeitimų nėra. Kelis balsus panaikinome, bet jie įtakos mandatų dalyboms neturėjo”, – BNS sakė VRK narys Julius Jasaitis.

Galiojančių ir negaliojančių Kauno rajono rinkėjų balsavimo biuletenių perskaičiavimas užtruko dvi dienas. Perskaičiuoti 45-ių rinkimų apylinkių biuletenius VRK nariai pradėjo trečiadienį tuoj po pietų ir baigė vėlų ketvirtadienio vakarą.

Perskaičiuoti visus Kauno rajono rinkėjų balsus VRK įpareigojo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), pirmadienį iš dalies patenkinęs Pakaunės krašto koalicijos (Naujoji sąjunga (socialliberalai) ir Liberalų ir centro sąjunga) atstovų prašymą.

Pakaunės koalicija suabejojo rinkimų rezultatais, nes jai peržengti 6 proc. ribą trūko penkių balsų. Peržengusi rinkimų barjerą koalicija Kauno rajono savivaldybės taryboje būtų gavusi du mandatus. Dabar ji neturi nė vieno.

Dėl balsų skaičiavimo teisingumo LVAT suabejojo, nes Kauno rajono rinkimų apygardos komisijai dar vasario 28 dieną perskaičiavus Zapyškio 38-osios ir Pažėrų 2-osios rinkimų apylinkių balsavimo rezultatus, sumažėjo balsavimo dieną nustatytas balsavusių rinkėjų skaičius 47 balsais, du biuleteniai pripažinti galiojančiais.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į aritmetinius neatitikimus, kurie atsirado kovo 2 dieną perskaičiuojant negaliojančius biuletenius. Pagal protokolą, tuomet rasti ir pripažinti galiojantys 68 biuleteniai, tačiau negaliojančių biuletenių skaičius sumažėjo tik 27, o dalyvavusių rinkimuose žmonių skaičius išaugo 40.

Kauno rajono apygardos komisijos pirmininkas negalėjo paaiškinti, kodėl taip nutiko.

Pagal VRK patvirtintus rinkimų rezultatus, per vasario 27-ąją vykusius rinkimus į Kauno rajono savivaldybės tarybą daugiausia – 12 – mandatų gavo Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – šešis, Darbo partija – tris, partija “Tvarka ir teisingumas”, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – po du mandatus.

Iš viso Kauno rajono savivaldybės taryboje yra 27 vietos.

Ketvirtadienio pavakarę dėl valdančiosios koalicijos formavimo Šiauliuose susitarė didžioji dauguma į naują tarybą išrinktų politikų, į mero postą jie ketina siūlyti socialdemokratą Justiną Sartauską.

Jo partijos kolega, kaip vienas iš kandidatų į merus anksčiau įvardytas Arvydas Mockus, BNS teigė nesuprantantis, kaip reikės dirbti be opozicijos.

Susitarimą pasirašė 26 iš 31 naujosios tarybos narių: 10 mandatų rinkimuose laimėję socialdemokratai, po keturis atstovus taryboje turintys “tvarkiečiai” ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), po tris mandatus laimėjusios Darbo partija bei Liberalų ir centro sąjunga ir du atstovus turintis Liberalų sąjūdis.

Už koalicijos ribų liko tris atstovus turinti Naujoji sąjunga ir du nepriklausomai kandidatavę politikai, BNS sakė A.Mockus. Tačiau, anot jo, Naujosios sąjungos atstovai buvo žadėję prisijungti prie socialdemokratų frakcijos.

“Mes buvome nusprendę, kad ir Naujoji sąjunga bus kartu, bet dėl jų aš nežinau. Kaip čia bus, man tai įdomiai atrodo. Aš nesu toks jau patyręs politikas, bet nelabai suprantu, kaip be opozicijos dirbti”, – stebėjosi socialdemokratas.

Anot A.Mockaus, derantis dėl koalicijos, jo kandidatūra į merus netiko kai kuriems koalicijos partneriams, tad į šį postą pretendentu pasirinktas jo partijos kolega Justinas Sartauskas.

“Sakė, kad aš per daug aktyvus ir per daug neprognozuojamas, tai jie priėmė mus tik su viena sąlyga, kad bus J.Sartauskas meras”, – BNS sakė jis.

A.Mockaus žodžiais, į kitus postus konkretūs kandidatai dar nenumatyti, tačiau susitarta dviejų vicemerų kėdes patikėti “darbiečiams” ir “tvarkiečiams”, administracijos direktoriaus – TS-LKD, dviejų jo pavaduotojų – Liberalų sąjūdžiui bei Liberalų ir centro sąjungai, dviejų mero patarėjų – “tvarkiečiams” ir konservatoriams.

Kiti Seimo rinkimai Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) bus sėkmingi tuo atveju, jei juose pasiseks ir koalicijos partneriams liberalams, sako premjeras, TS-LKD lyderis Andrius Kubilius.

“Savivaldos rinkimai akivaizdžiai parodė, kad 2012 metų Seimo rinkimuose mes galime labai stipriai pasirodyti”, – šeštadienį vykstančiame partijos tarybos posėdyje kalbėjo jis

“Rinkimai mums bus sėkmingi, jei jie bus sėkmingi ir mūsų koalicijos partneriams. Europietiškas liberalizmas Lietuvoje turėtų pagaliau kada nors vienytis ir konsoliduotis. Tikiu, kad jiems užteks tam tikslui sveiko proto”, – sakė A.Kubilius.

Anot jo, šiuo metu svarbu išsaugoti parlamentinės koalicijos stabilumą ir darbingumą ir vidinę motyvaciją dirbti. Premjeras sako, kad prie koalicijos gali prisidėti ir naujų narių.

“Opozicija desperatiškai mėgins ir toliau mėgins mus klibinti, tikiu, kad mums užteks išminties tam nepasiduoti. (…) Nepasiduokime pagundai galvoti, kad likusieji pusantrų metų bus politiškai lengvesni ar ramesni”, – teigė A.Kubilius.

Anot jo, partija sieks, kad Lietuva būtų europietiška ir moderni.

“Lietuva visada turi rinktis tarp dviejų polių: arba vakarietiška, arba rytietiška, visokie tarpiniai variantai – “Lietuva – lietuviams”, radikaliai tautinė – kažkoks nesusipratimas, ypač jei tai sklinda iš mūsų partijos prieigų”, – kalbėjo jis.

Parlamente esančios partijos nesuinteresuotos Lietuvoje įdiegti galimybės rinkėjams balsuoti internetu – jos startą Seime sustabdė tiek praėjusios, tiek šios kadencijos parlamentarai (nors estai internetu balsuoja jau keletą metų).

Visiškai aišku, kad internetu dar negalėsime balsuoti ir per 2012 m. Seimo rinkimus: kai tokiai naujovei pritaria parlamentas, ją įdiegti trunka dar bent porą metų.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Valdas Kišonas sako, kad jau dviejų sudėčių Seimas nesiryžo taisyti rinkimus reglamentuojančių įstatymų, o be šio žingsnio neįmanomi tolesni konkretūs darbai. Pernai jau net buvo paskelbtas viešasis konkursas techniniam balsavimo internetu projektui sukurti, tačiau jis buvo sustabdytas nė neatplėšus vokų, nes pačioje 2010 m. pabaigoje Seimas neuždegė žalios šviesos šiai naujovei. “Jokių siūlymų, kaip tobulinti projektus, nebuvo pateikta, todėl galima daryti išvadą, kad politikai nėra apsisprendę įteisinti naują balsavimo būdą”, – mano direktorius.

Rezistencijos priežastis atspėti nesunku: internetu naudojasi, taigi ir juo balsuotų, daugiausia jaunesnio amžiaus Lietuvos gyventojai, o jų pasirinkimas sunkiau prognozuojamas nei vyresnių rinkėjų, savo balsais kantriai remiančių vienos ar kitos pusės tradicines partijas. “Partijos mėgina modeliuoti galimą situaciją ir mato, kad balsavimas internetu gali reikšti jų tradicinio elektorato įtakos sumažėjimą”, – mano jau ne vienus metus diskusijoje dėl balsavimo internetu paspartinimo dalyvaujantis Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikas Egidijus Barcevičius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo savaitraščio “Veidas” rengiamo konkurso “Metų vadovas 2010″ laureatų apdovanojimo ceremonijoje. “Metų vadovo” nominacija “Veido” redakcijos žurnalistų buvo sumąstyta dar prieš 11 metų ir nė karto nebuvo padaryta pertrauka teikiant šį garbingu tapusį apdovanojimą.

vadovas2

“Geras vadovas – ne tik savo srities žinovas, turintis naujų idėjų, bet ir mokantis suburti pajėgią komandą, generuoti naujausius mokslo pasiekimus, o svarbiausia – įkvėpti žmones dirbti kartu ir juos įgyvendinti. Toks gyvenimo būdas neleidžia apsiriboti vien savo verslu, bet ir padaro žmogų atsakingu už visuomenę, kurioje jis gyvena, aplinką, kurioje dirba, taip pat atsakingu už visą šalį, nes tenka reprezentuoti mūsų Lietuvą”, – sveikindama susirinkusiuosius kalbėjo Prezidentė.

vadovas006

Svekindamas prezidentūros kolonų salėje susirinkusius garbingus šio reginio svečius, tarp kurių didžiąją dalį sudarė patys geriausi  įvairaus profilio įmonių vadovai, “Veido” leidėjas Algimantas Šindeikis pažymėjo, kad viena svarbesnių šio konkurso sąlygų, keliamų šiai nominacijai, yra ne vien sukurti didelę pridėtinę vertę, bet ir būti socialiai atsakingu, inovatyviu ir visuomeniškai aktyviu verslo atstovu.

Šiemet konkurso nugalėtojas – UAB “Garlita” generalinis direktorius Juozas Martikaitis, kurio vadovaujama bendrovė gamina Lietuvos karių aprangą bei rengia kitų NATO šalių armijas ir yra pelniusi ne vieną apdovanojimą už socialinę atsakomybę. Pačiau apie “Garlitos” vadovą buvo rašyta šios savaitės “Veido” numeryje bei šiandien portale “Veidas.lt”.