Estijos rinkimų sistemos negalima laikyti visiškai demokratine, pareiškė Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) stebėtojų misijos vadovas Aleksejus Kočetkovas.

“Estijos parlamento rinkimai parodė, kad, nepaisant įprastai gerų vertinimų, kuriuos Briuselis skiria dabartinei estų demokratijai, stebėtojai neturi pagrindo tvirtinti, kad Estijos rinkimų sistema ir demokratiniai institutai visiškai atitinka reikalavimus, kurie keliami šiuolaikinėms demokratinėms valstybėms”, – pirmadienį “Interfax” tvirtino A.Kočetkovas.

Misijos vadovas sakė, kad, nežiūrint to, kad organizaciją rinkimus įvertino gerai, vis dėlto galima padaryti kai kurių esminių pastabų visai rinkimų kampanijai, taip pat balsavimo procedūrai.

Tai, pasak A.Kočetkovo, susiję tiek su pačia kampanijos atmosfera, tiek ir su balsų skaičiavimo procedūra.

“Pavyzdžiui, stebėtojams pasirodė labai keista, kad pirma laiko balsavo daugiau kaip ketvirtis į sąrašus įtrauktų šalies rinkėjų. Ukrainoje pastaruosiuose prezidento rinkimuose, vertinant procentiniu santykiu, pirma laiko balsavo kelis kartus mažiau rinkėjų, ir tai sukėlė nemažą diskusiją Ukrainoje ir Vakarų visuomenėje, kad viena pusė galėjo naudoti uždraustas rinkimų technologijas”, – sakė NVS stebėtojų misijos vadovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad NVS stebėtojai padarė išvadą, kad Estijoje nebuvo suteiktos lygios galimybės žiniasklaidoje pasisakyti visiems rinkimų proceso atstovams.

“Deja, per šią rinkimų kampaniją Estijos gyventojai patyrė moralinį bei psichologinį provyriausybinių ir nacionalistinių žiniasklaidos priemonių spaudimą, ir su tuo susidūrė opozicija”, – sakė A.Kočetkovas.

Jis sakė, kad rinkimų išvakarėse buvo skelbiami tendencingi partijų reitingai, turėję tikslą paveikti rinkėjus. “Žiniasklaidoje trūko įvairovės, ir tai turėjo neigiamą įtaką rinkėjų sąmoningam pasirinkimui”, – sakė NVS stebėtojų misijos vadovas.

Jis taip pat buvo įsitikinęs, kad civilizuotoms politinės kovos normoms Estijoje kliudo tai, kad šalis neturi žiniasklaidos įstatymo.

A.Kočetkovas atkreipė dėmesį, kad balsavime negalėjo dalyvauti didelė dalis nacionalinių mažumų atstovų, nors bet kokios demokratinės visuomenės požymis – teisė dalyvauti visuotiniuose rinkimuose.

Estijos pilietybės ir migracijos departamento duomenimis Estijoje gyvena 126 tūkst. vadinamųjų “asmenų be pilietybės”, ir tai sudaro 9,4 proc. visų gyventojų. Pilietybės neturintys asmenys parlamento rinkimuose dalyvauti negalėjo.

NVS stebėtojų misija nurodo, kad visi oficialūs 2011 metų rinkimų į parlamentą dokumentai buvo surašyti estų kalba, “ir tai akivaizdžiai galėjo įtakoti rusiškai kalbančių rinkėjų gebėjimus visiškai suprasti rinkimų procedūras ir reikalavimus”.

Be to, pasak A.Kočetkovo, NVS stebėtojų misija norėtų dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad nebuvo galima – dėl elektroninio balsavimo – faktiškai stebėti balsų skaičiavimo, nes jis vyko pačiame skaičiavimo serveryje.

Estijos visuotinius rinkimus sekmadienį laimėjo ministro pirmininko Andraus Ansipo valdančioji Reformų partija, kuri surinko 164 221 balsą (28,6 proc.) ir 101 vietų parlamente turės 33 vietas.

Kaip rodo duomenys, gauti suskaičiavus visų 625 rinkimų apylinkių balsus, didžiausia opozicinė Centro partija, kuriai vadovauja Talino meras Edgaras Savisaaras (Edgaras Savisaras), užėmė antrą vietą – ji gavo 134 049 balsus (23,3 proc.) ir užsitikrino 26 mandatus.

Trečioje vietoje atsidūrė konservatyvi centro dešinioji “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjunga (IRL) – ši mažesnė valdančiosios koalicijos partnerė, surinkusi 117 929 balsus (20,5 proc.), naujajame parlamente kontroliuos 23 vietas, o ketvirtoje vietoje liko Socialdemokratų partija, už kurią balsavo 98 304 rinkėjai (17,1 proc.) ir kuri turės 19 mandatų.

Iš keturių partijų, kurios pateko į parlamentą, abi valdančiosios koalicijos partnerės ir socialdemokratai padidino savo vietų skaičių. Reformų partija dabar turės dviem mandatais daugiau, IRL – keturiais, o socialdemokratai net devyniais.

Tuo tarpu į finansavimo skandalą įsivėlusi kairioji Centro partija, kurią daugiausiai remia rusakalbiai rinkėjai, prarado tris mandatus.

Pernai gruodį šalies saugumo policija KAPO paskelbė, kad E.Savisaaras, prisidengdamas ortodoksų cerkvės statybos sostinėje finansavimu, “konspiraciniu būdu” prašė iš Rusijos pinigų savo partijos rinkimų kampanijai.

Pats E.Savisaaras pripažino, kad prašė pinigų cerkvei, bet ne partijai. Jis teigė, kad valdančiosios partijos šiuo skandalu mėgina lošti “rusų korta” per rinkimų kampaniją ir nukreipti rinkėjų dėmesį nuo gyventojų nuskurdimo.

Kita vertus, Centro partija surinko daugiausia balsų sostinėje Taline.

Kitos dvi parlamentinės politinės jėgos – Žaliųjų partija ir Liaudies sąjunga šįsyk nepajėgė įveikti 5 proc. slenksčio, surinkusios atitinkamai 3,8 proc. ir 2,1 proc. balsų, ir savo atstovų parlamente nebeturės.

Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, iš viso buvo atiduoti 579 797 balsai, tad aktyvumas siekė 63,61 proc.

Šiuose rinkimuose dėl 101 vietos parlamente iš viso varžėsi 789 kandidatai, kurių 32 buvo nepriklausomi, o 757 – partiniai.

Estija, garsėjanti savo modernių technologijų sektoriumi, yra vienintelė valstybė pasaulyje, kurios rinkėjai turi galimybę balsą visuotiniuose rinkimuose atiduoti ir internetu.

Estijos vyriausios rinkimų komisijos pateikti duomenys rodo, kad internetu balsavo 140 tūkst. 846 asmenys – tai sudaro 15 proc. elektorato 1,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Elektroninio balsavimo, kuris vyko nuo vasario 24 iki kovo 2 dienos, lyderiais šįsyk tapo reformistai, už kuriuos buvo atiduota 52 015 balsų iš 140 846.

Antroje vietoje liko IRL su 35 735 balsais, trečioje socialdemokratai su 25 332 balsais, o už centristus buvo atiduoti 13 892 elektroniniai balsai.

Pirminiais duomenimis, gautais suskaičiavus 217 621 balsų, Estijos parlamento rinkimuose pirmauja ministro pirmininko Andraus Ansipo valdančioji Reformų partija, už kurią balsavo 34,1 proc. rinkėjų.

Antroje vietoje atsidūrė konservatyvi centro dešinioji “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjunga (IRL) – už šią valdančiosios koalicijos partnerę balsus atidavė 24 proc. rinkėjų, o trečią vietą užima Socialdemokratų partija, už kurią balsavo 18,5 proc. rinkėjų.

Dar viena kairioji politinė jėga, Talino mero Edgaro Savisaaro (Edgaro Savisaro) vadovaujama Centro partija, surinko 15 proc. balsų ir liko ketvirtoje vietoje.

Kitos partijos, pirminiais duomenimis, į parlamentą nepateko.

Estijos rinkėjai sekmadienį per visuotinius rinkimus turėtų suteikti dabartinei centro dešiniųjų koalicijai dar vieną kadenciją, kad ši naujoji euro zonos narė toliau žengtų fiskalinio konservatizmo keliu skolų varginamoje bendros valiutos erdvėje.

Rinkimų apylinkės darbą pradėjo 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o baigs 20 valandą. Pirmieji rezultatai turėtų būti paskelbti naktį.

Nors, kaip rodo apklausos, visuomenės parama premjero Andraus Ansipo Reformų partijai sumažėjo, valdančiosios koalicijos partnerės – Reformų partija bei “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjunga (IRL) rinkimuose turėtų surinkti atitinkamai 29 proc. ir 25 proc. balsų.

Tyrimų agentūros “TNS Emor” duomenimis, gruodį ir sausį visuomenės parama premjero partijai siekė 36 proc., o lapkritį ją rėmė net 42 proc. rinkėjų. Tuo tarpu parama “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjungai (IRL) išaugo – sausį ją rėmė 16 proc. šalies gyventojų.

“TNS Emor” prognozėmis, į skandalą dėl finansavimo įsivėlusi kairioji Centro partija, kuri yra didžiausia opozicinė jėga ir kurią daugiausia remia rusakalbiai šalies gyventojai, turėtų gauti 23 proc. balsų.

Pernai gruodį šalies saugumo policija KAPO paskelbė, kad partijos lyderis, Talino meras Edgaras Savisaaras (Edgaras Savisaras), prisidengdamas ortodoksų cerkvės statybos sostinėje finansavimu, “konspiraciniu būdu” prašė iš Rusijos pinigų savo partijos rinkimų kampanijai.

Pats E.Savisaaras pripažino, kad prašė pinigų cerkvei, bet ne partijai. Pasak jo, skeldamos skandalą valdančiosios partijos mėgina dar kartą lošti “rusų korta” per rinkimų kampaniją ir nukreipti rinkėjų dėmesį nuo gyventojų nuskurdimo.

Šiuose rinkimuose dėl 101 vietos parlamente iš viso varžosi 789 kandidatai, kurių 32 yra nepriklausomi, o 757 – partiniai. Visoje Estijoje yra 625 rinkimų apylinkės.

Išankstinio balsavimo teise specialiame, 2005-aisiais sukurtame saugiame interneto portale pasinaudojo rekordiškai daug – 15 proc. – rinkėjų, rodo ketvirtadienį paskelbti duomenys. Estija, garsėjanti savo modernių technologijų sektoriumi, yra vienintelė valstybė pasaulyje, kurios rinkėjai turi galimybę balsą visuotiniuose rinkimuose atiduoti internetu.

Estijos vyriausios rinkimų komisijos pateikti duomenys rodo, kad internetu balsavo 140 tūkst. 846 asmenys – tai sudaro 15 proc. elektorato 1,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Per tris dienas rinkimų apylinkėse balsavo 108 965 žmonės. Galimybe balsuoti elektroniniu paštu per septynias dienas pasinaudojo 140 846 žmonės, pranešė agentūrai BNS centrinė rinkimų komisija.

2009 metų municipaliniuose rinkimuose išankstiniame ir elektroniniame balsavime dalyvavo 21,6 proc. rinkėjų – iš jų 236 384 balsus atidavė per išankstinį balsavimą, o 104 413 balsavo elektroniniu būdu.

2007 metų parlamento rinkimuose išankstiniame ir elektroniniame balsavime dalyvavo 19,2 proc. rinkėjų.

Rinkimų dieną – kovo-6-ąją pakeisti savo elektroninio balsavimo rezultatus jau nebebus galima. Kovo 6 dieną visos rinkimų apylinkės bus atidarytos nuo 9 iki 20 val., o balsuoti bus galima tik pagal gyvenamąją vietovę.

Klaipėdoje susitarimą dėl valdančiosios koalicijos formavimo pasirašiusios dvi liberalų partijos ir Rusų aljansas tikisi, kad prie jų prisidės ir socialdemokratai.

Rinkimuose daugiausia mandatų uostamiesčio taryboje iškovoję Liberalų sąjūdžio atstovai kartu su Liberalų ir centro sąjunga bei Rusų aljansu trečiadienį pasirašė susitarimą formuoti “valdančiosios koalicijos širdį”, BNS sakė pagrindiniu pretendentu į Klaipėdos merus laikomas liberalas, Seimo narys Vytautas Grubliauskas.

Tačiau susitarimą pasirašiusieji sudaro mažiau nei pusę tarybos narių – 15 iš 31, tad iki tikros daugumos jiems trūksta bent vieno politiko.

“Vakar trys partijos fiksavo ketinimų protokolu, politine sutartimi, kad imasi atsakomybės formuoti valdančiąją koaliciją, prie kurios kvies prisijungti visas politines jėgas, dabar esančias naujoje miesto taryboje, kuriems bus priimtini programiniai dalykai ir buvimo vienoje koalicijoje principai”, – BNS ketvirtadienį teigė V.Grubliauskas.

Pasak politiko, tikimasi, kad koaliciją formuoti kartu su sutartį pasirašiusiaisiais sutiks ir kitos partijos, esą beveik neabejojama dėl socialdemokratų paramos.

“Praktiškai tikėtina, kad valdančiąją koaliciją tikrai papildys Socialdemokratų frakcija. Neatmetu galimybės, kad kai bus pasirašinėjama koalicinė sutartis, ją pasirašys visų partijų frakcijos, kurių, tikiuosi, bus ne keturios, o daugiau”, – kalbėjo jis.

V.Grubliausko teigimu, dėl koalicijos galutinai galėtų būti susitarta per dvi savaites.

Po sekmadienį vykusių savivaldos rinkimų buvusią didžiausią valdančiąją Liberalų ir centro sąjungos frakciją Klaipėdoje pakeitė Liberalų sąjūdis. Pastaroji partija rinkimuose iškovojo 7 mandatus. Antrą-trečią vietas pasidalijo liberalcentristai ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavę po 5 mandatus.

Po 3 mandatus gavo socialdemokratai, Rusų aljansas, “tvarkiečiai” ir “darbiečiai”, 2 mandatus iškovojo Rusų sąjunga.

Klaipėdos miesto taryboje iš viso yra 31 vieta.

Leidimas pirmą kartą savivaldos rinkimuose dalyvauti nepartiniams kandidatams pasiteisino, antradienį sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas.

“Ta naujovė, kuri šiais metais buvo įdiegta, kai galėjo kelti save nepartiniai kandidatai, taip pat iš esmės pasiteisino ir suveikė, nes ne tiek jau ir mažai save iškėlusių kandidatų laimėjo mandatus”, – Žinių radijui sakė Linas Balsys.

Anot L.Balsio, neblogi tradicinių partijų rezultatai atskleidė, jog rinkėjai turi tvirtas pažiūras. Prezidentės patarėjas taip pat sakė besidžiaugiantis gana dideliu rinkėjų aktyvumu.

Sekmadienio savivaldybių tarybų rinkimuose geriausiai pasirodė socialdemokratai ir konservatoriai. Sostinėje Vilniuje daugiausia balsų surinko nepartinių kandidatų koaliciją subūręs buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Sėkmingai rinkimuose Vilniuje pasirodęs buvęs sostinės meras Artūras Zuokas sako sieksiantis grįžti į mero postą.

A.Zuoko vadovaujama nepartinių koalicija, preliminariais duomenimis, sekmadienį per rinkimus iškovojo 12 mandatų sostinės savivaldybės taryboje. Pirmadienį politikas sakė dėl koalicijos preferencijų neturintis.

“Vakar pasveikinau ir bendravau su praktiškai visų partijų vadovais ar atstovais, kurių partijos nariai gavo pasitikėjimą Vilniaus mieste, ir sutarėme, kad artimiausiu metu pradėsime diskusijas dėl koalicijos. Ir galiu pasakyti, kad jokių išankstinių preferencijų mes neturime”, – spaudos konferencijoje sakė A.Zuokas.

Anot jo, derybas dėl koalicijos ketinama pradėti antradienį. A.Zuoko teigimu, derybose jis sieksiąs grįžti į sostinės vadovo postą.

“Be abejonės, norint prisiimti atsakomybė ir priimti sprendimus, reikalingi maksimalūs postai (…) Be abejonės, mes sieksime mero posto”, – kalbėjo A.Zuokas.

Anksčiau Liberalų ir centro sąjungai vadovavęs politikas Vilniaus meru buvo 2000-2007 metais.

Politikas pirmadienį sakė buvęs nustebintas sėkmingo “Valdemaro Tomaševskio bloko” pasirodymo. Negalutiniais duomenimis, ši Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija sostinės taryboje 11 mandatų.

“Aš manau, kad jie labai sėkmingai panaudojo konfliktus, kurie šiuo metu egzistuoja nacionalinėje politikoje tarp Lenkijos ir Lietuvos, ir manau, kad gal net ir kažkiek tai lėmė, kad nacionalinės mažumos labai stipriai mobilizavosi, aktyviai dalyvavo rinkimuose ir balsavo už Lenkų rinkimų akciją ir Rusų aljanso atstovus”, – tvirtino A.Zuokas.

Pasak A.Zuoko, pagrindinis jo vadovaujamos Vilniaus koalicijos tikslas dirbant Vilniaus taryboje būtų, kad sostinės gyventojams iki 2020 metų vidutinis atlyginimas padidėtų iki 6400 litų per mėnesį.

Anot jo, pirmą kartą savivaldos rinkimuose dalyvavę nepartiniai kandidatai sudarė konkurenciją politinėms partijoms, tačiau jiems tinkamai sudalyvauti pritrūko ir laiko ir pasiruošimo.

“Be abejonės, matyt, nepartiniams kandidatams neužteko laiko pasiruošti (…) Dalis nepartinių kandidatų į rinkimus pažiūrėjo labai paprastai, galima sakyti, primityvokai”, – tvirtino A.Zuokas.

Jis tikino, kad judėjimas “TAIP” nevirs politine partija.

Pasak A.Zuoko, jo ilgametis bendražygis, Seimo narys Žilvinas Šilgalis liks parlamente.

“Manome, kad Ž.Šilgaliui geriausi būtų likti Seime (…) Manyčiau, kad mūsų pajėgos Seime artimiausiu metu šiek tiek padidės”, – tvirtino politikas.

Estijos rinkėjai nuo pirmadienio gavo galimybę pirma laiko balsuoti rinkimų apylinkėse rinkimuose į parlamentą.

Kaip pranešė Centrinė rinkimų komisija (CRK) išankstinis balsavimas vyks nuo pirmadienio iki trečiadienio nuo 12 iki 20 valandos. Balsuoti bus galima ne tik rinkimų apylinkėje pagal gyvenamąją vietą, bet ir už savo gyvenamosios vietos ribų. Tam kiekviename mieste ir valsčiuje atidaryta mažiausiai viena rinkimų apylinkė.

Rinkimai į parlamentą vyks sekmadienį, kovo 6 dieną.

Tuo pačiu laiku su išankstiniu balsavimu rinkimų apylinkėse nuo vasario 24 dienos visą parą jau vyksta elektroninis balsavimas. Jis baigsis trečiadienį, kovo 2 dieną.

Kaip pranešė CRK, sekmadienio 17 val. 30 min. duomenimis, internetu balsavo jau 60 760 žmonių.

Iš viso dėl 101 mandato aukščiausioje šalies įstatymų leidimo institucijoje kovoja 760 pretendentų, atstovaujančių 7 partijoms.

Be to, šiuose rinkimuose yra rekordinis nepriklausomų kandidatų skaičius: 32 žmonės. Anksčiau didžiausias nepriklausomų kandidatų skaičius buvo įregistruotas rinkimuose į parlamentą 1992 ir 1999 metais: atitinkamai 25 ir 19 žmonių.

Valdantieji konservatoriai yra patenkinti savivaldybių tarybų rinkimų rezultatais, kurie sustiprins ryžtą tęsti Vyriausybės darbus, pirmadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

“Pasirodėme labai neblogai, ypač įvertinant aplinkybes, kuriomis teko dalyvauti šiuose rinkimuose – po dvejų metų labai gilios krizės, sudėtingų sprendimų, totalinės, kartais labai agresyvios ir populistinės kritikos. Vyravę lūkesčiai buvo tokie, kad opozicija turėjo laimėti, o koalicija pralaimėti. To neįvyko”, – BNS sakė A.Kubilius.

Pirminiais duomenimis, didžiausia valdančioji Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija rinkimuose liko antroje vietoje po opozicinių socialdemokratų. Priešrinkiminės apklausos konservatoriams prognozavo blogesnius rezultatus.

“Tai yra mandatas Vyriausybės politikos tęstinumui. Opozicijai po dvejų metų buvimo opozicija visoms Vyriausybės antikrizinėms priemonėms, manau, kad tai yra pralaimėjimas”, – teigė Vyriausybės vadovas.

“Tai sustiprina mūsų tikėjimą, kad tai, ką darėme, rinkėjų yra suprantama. Esame rinkėjams nuoširdžiai dėkingi, tai reiškia, kad ta politika turi būti tęsiama – skaidrumo, finansų stabilumo, permainų, kur jos būtinos. Mūsų siekis kurti ilgalaikę modernios ir gebančios globaliai konkuruoti Lietuvos ateitį ir šiuose rinkimuose rinkėjų buvo patvirtintas”, – kalbėjo A.Kubilius.

Konservatorių rinkimų štabo vadovas Valentinas Stundys tvirtino, kad neišsipildė prognozės, jog konservatoriai dėl Vyriausybė sprendimų praras dalį balsų.

“Neišsipildė prieš rinkimus totaliai skelbiamos išankstinės pražūtingos prognozės mūsų partijai (…) Rezultatai išryškina, kad politinėje rinkoje dešinėje partijų pusėje ima lyderiauti TS- LKD, o kairėje partijų pusėje – nebejotinai Lietuvos socialdemokratų partija”, – spaudos konferencijos metu sakė V.Stundys.

“Tai, kad nepasitvirtino opozicijos džiaugsmingas laukimas mūsų pralaimėjimo, parodo, kad jų lūkesčiai buvo perdėti, ir visiškai neįvertintas visuomenės kritiškas, dalykiškas požiūris į tai, kas vyksta mūsų valstybės politikoje”, – sakė politikas.

Jis tvirtino, kad šie savivaldos rinkimai konservatorių partijai yra laikytini, kaip “sėkmės istorija”.

V.Stundys pažymėjo, kad ypatingo poveikio nepriklausomi kandidatai savivaldos rinkimams neturėjo.

“Drįsčiau sakyti, kad populizmo nepopuliarumas yra matyt vienas iš šios rinkimų kampanijos ypatumų, nors kokia nors populistinė partija šiek tiek savo mandatų skaičių ir padidino”, – kalbėjo konservatorių rinkimų štabo vadovas.

Vilniaus konservatorių vadovas Mantas Adomėnas sakė, kad sostinėje surinkę 10 mandatų TS-LKD pasiekė didelę pergalę.

“Mūsų širdinis elektoratas yra išlaikytas (…) ir kad tai nei viena opozicinė parlamentinė partija nesugebėjo mesti veiksmingo iššūkio TS-LKD – tai yra įdomus posūkis sostinės politikoje”, – kalbėjo M.Adomėnas.

Vis dėlto, anot jo, “nesisteminių blokų formavimasis” Vilniuje parodo populizmu paremtų politinių judėjimų atėjimą į sostinę.

“Tendencija, kai atsirandantys populistiniais šūkiais ir pažadais besivadovaujantys judėjimai laimi nacionaliniu mastu gana aukštus rodiklius, tai, mano manymu, persikėlė į Vilnių”, – sakė M.Adomėnas.

Jis sakė, kad pirmadienį bus tariamasi Vilniaus sueigoje politiniu lygmeniu su kuo galima būtų sudaryti koaliciją. Anot M.Adomėnu, norėtųsi, kad sostinės metu išliktų Raimundas Alekna.

“Be abejo, mano supratimu Vilnius turi pirmą per daug metų sąžiningai ir veikliai dirbantį merą ir mes stengsimės šitą situaciją išlaikyti”, – sakė konservatorius.

V.Stundys, kalbėdamas apie Kauną, sakė, kad rinkėjai parodė savo pasitikėjimą dabartiniu meru Andriumi Kupčinsku.

“Jau priešrinkiminės apklausos rodė, kad kauniškiai nori meru matyti A.Kupčinską”, – sakė V.Stundys.

Jis tvirtino, kad Lietuvoje yra 10 savivaldybių, kur konservatoriai yra ryškūs lyderiai.

Savivaldybių tarybų rinkimuose socialdemokratai nežymiai pagerino savo pozicijas, visoje Lietuvoje surinkę 16,6 proc. balsų, o valdančioji Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija liko antroje vietoje su 14,5 proc., rodo BNS gauti išankstiniai tarpiniai duomenys.

Per 2007 metų rinkimus socialdemokratus palaikė 16,3 proc. balsavusiųjų. Tėvynės sąjunga praeituose savivaldos rinkimuose surinko 17,1 proc., o vėliau su jais susijungę krikščionys demokratai – 5,1 proc. balsų.

Negalutiniais duomenimis, socialdemokratų partija gali gauti 326 mandatus, TS-LKD – 248.

Trečioje vietoje – Darbo partija, laiminti 9,99 proc. rinkėjų palaikymą ir 164 mandatus, ketvirtoji – partija “Tvarka ir teisingumas”, sulaukusi 8,6 proc. rinkėjų palaikymo ir gaunanti 156 mandatus. Tokie duomenys gauti suskaičiavus balsus iš 95 proc. apylinkių.

Savivaldybių tarybų rinkimuose savo valią per tris išankstinio ir balsavimo namuose dienas pareiškė 101 tūkst. 246 rinkėjai, arba 3,84 proc. visų rinkėjų.

Aktyviausiai iš anksto ir namuose balsavo Pagėgių rinkėjai. Per tris dienas – trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį – savo valią jau pareiškė beveik 13 proc. pagėgiškių, arba 1151 rinkėjas iš 8967.

Aktyviai iš anksto balsavo ir Zarasų rajono bei Birštono savivaldybės gyventojai. Čia rinkimuose jau dalyvavo po 11 proc. rinkėjų.

Nedaug nuo jų atsiliko Lazdijų rajono (10,7 proc.), Švenčionių rajono (9,95 proc.), Šalčininkų rajono (9,82 proc.) gyventojai.

Kol kas vangiausiai savivaldybių tarybų narius renka Vilniaus ir Kauno miestų gyventojai. Čia atitinkamai iš anksto ir namuose balsavo 1,64 proc bei 1,13 proc. rinkėjų.

Per šiuos rinkimus rinkėjai aktyvesni nei prieš ketverius metus 2007-aisiais. Tuomet per tris išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 2,8 proc., arba 75 395 rinkėjai.

Balsuoti iš anksto visiems rinkėjams buvo galima trečiadienį ir ketvirtadienį bet kurios savivaldybės pastate.

Trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį taip pat vyko balsavimas specialiuosiuose paštuose, kur savo valią galėjo pareikšti rinkėjai ligoninėse, globos įstaigose, kalėjimuose, taip pat ir atliekantys karo tarnybą.

Penktadienį balsavo ir potvynio apsemti pamario gyventojai.

Neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sulaukę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti į rinkimų apylinkę, taip pat balsuoja namuose. Balsavimas namuose vyko penktadienį ir šeštadienį.

Šį sekmadienį vyks eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai bei naujų Seimo rinkimų Marijampolės apygardoje antrasis turas.

Marijampolėje dėl laisvos parlamentaro vietos varžosi du daugiausiai per pirmąjį turą balsų surinkę kandidatai – socialdemokratas Albinas Mitrulevičius (24,9 proc.) ir konservatorius Valdas Pileckas (20,68 proc.).

Dėl savivaldybių tarybų narių mandatų varžosi per 16 tūkst. kandidatų, iš viso 60-tyje savivaldybių renkama per 1,5 tūkst. tarybų narių.

 Šį sekmadienį vyks rinkimai į
        savivaldybių tarybas. Pagal įstatymą privalome rinkti vietinę
        valdžią.  Šie rinkimai skirti suformuoti 2011 – 2015 metų 
        kadencijos savivaldybių tarybas, kurios valdys miestus ir
        rajonus, tačiau jie labai svarbūs ir nacionalinei politikai. Jie
        leis pamatyti tautos požiūrį į dabartinę politiką bei padėtį
        valstybėje, tolesnes tendencijas. Negalime likti abejingi ir
        pasyvūs, nes piliečių aktyvumas, teisingas balsavimas ir
        rūpestis savo krašto gerove yra vienas svarbiausių stimulų
        politikams  gerai dirbti, valdžios sistemos atnaujinimui, todėl
        kviečiu būtinai ateiti ir balsuoti rinkimuose. 

        Rinkimuose kviečiu balsuoti prasmingai. Jeigu neturite
        pasitikėjimo vertos partijos ar nepriklausomo kandidato ir Jūsų
        netenkina dabartinė ekonominė, socialinė, politinė padėtis
        užbraukite (sugadinkite) biuletenį, tačiau nebalsuokite
        klaidingai: iš pykčio valdantiesiems balsuoti už opozicines
        partijas ar nepagarsėjusiais gerais visuomenei darbais, aiškiai
        netinkamus ar netgi jau buvusius valdžioje ir
        susikompromitavusius nepriklausomus kandidatus. Manau, už
        nepriklausomus kandidatus galime balsuoti tik tada, kai jie jums
        kelia pasitikėjimą ir geriausia, kad jie būtų žinomi
        bendruomenėje, rajone savo darbais, asmeninėmis savybėmis,
        vertybėmis, kompetencija. Jei jums patiko šiuose rinkimuose
        įvesta nepriklausomų kandidatų naujovė ir jūs sumanėte už kurį
        nors nežinomą iš jų balsuoti, bent pasižiūrėkite apie jį
        google.lt. Jokiu būdu nebalsuokite aklai. Partinių ir
        nepriklausomų kandidatų aplinkos, jų artimųjų, draugų balsavimas
        už juos, mano nuomone,  yra prasmingas, nes jie tikisi, kad bus
        ne tik jų kandidato geresnė ateitis, bet ir jų. Panašiai turi
        balsuoti ir paprasti rinkėjai, t.y. rinkti gerai žinomą,
        patikimą kandidatą ar partiją, kurių darbai ateityje pagerintų
        jų gyvenimą.  Kai kiekvienas taip balsuos, išrinktieji privalės
        juos visus atstovauti ir spręsti jų problemas. Žinoma, tokiam
        balsavimui reikia pasitikėjimo vertų kandidatų. O dar svarbiau
        -  turi veikti valdžios sistema, atsukta į visus žmones ir
        neleidžiančia piktnaudžiauti siauram, geresnio gyvenimo
        trokštančiam išrinktųjų ratui.

        Tiesiog akivaizdu, jog šiuo metu valstybę valdo politinės –
        finansinės grupuotės , kurios yra monopolizavusios valdžią. Visa
        valdžios sistema dirba jiems ir su jais susijusiam elitui. Todėl
        rinkėjas turėtų gerai pagalvoti, ar verta žaisti valdžios
        primestą žaidimą ir rinktis iš pateiktų partijų, nepriklausomų
        kandidatų, kurių dauguma yra buvę partiniai, oligarchai ir jų
        parankiniai. Reikia pastebėti, kad tikrų nepriklausomų kandidatų
        yra mažai.  Be to, net geriausi pavieniai kandidatai šiuo metu
        nėra pajėgūs iš esmės pakeisti sistemą, valdžios santykio su
        piliečiais. Geroms permainoms įvykti reikia pakeisti Lietuvos
        politikos kursą.  Mūsų šalyje beveik nėra prasmingų protestų,
        kurie galėtų inicijuoti permainas. Valdančioji klasė nejaučia
        apčiuopiamos grėsmės, todėl toliau vykdo nusistovėjusią ir
        tamsią politiką. 

        Reikia keisti šią nuostatą ir parodyti valdžiai, kad neketiname
        taikstytis su dabar vykdoma oligarchine politika, kuri dėl savo
        ypatingos padėties ekonomikoje, žiniasklaidoje, valstybės
        tarnyboje, politikoje valdo valstybę. Nuskriausti rinkėjai,
        norėdami keisti dabartinę padėtį, turi pareikšti protestą ir
        balsuoti prieš visus (sugadinti biuletenį). Taip pasielgęs
        rinkėjas gali užrašyti ant biuletenio, dėl ko jis taip pasielgė.
        Tokie biuleteniai leis parodyti svarbiausias, aktualiausias
        problemas ir jų mastą. Toks rinkėjų pasirinkimas yra įspėjamasis
        streikas valdžiai, kad ji keistų politiką ir politinę
        sistemą.     Jeigu protestuojančių bus daug - tai šie rinkimai
        neįvyks. Tokiu atveju valdžia turėtų skelbti naujus rinkimus, o
        rinkėjai stebėti politinius procesus ir daryti tolesnius
        sprendimus. 

        Kartu raginu rinkėjus nepardavinėti savo balsų. Rinkėjų
        papirkimas rodo pinigo valdžią, kuri naudingiausia pinigingam
        elitui. Rinkimuose išlikite orūs ir nepardavinėkit savo sąžinės.
        Daugiau dvasios ir atsakomybės! Taip pat raginu rinkimų
        komisijas dirbti sąžiningai, nepasiduoti tamsių jėgų įtakai ir
        suskaičiuoti balsus teisingai.

        Gerbiu rinkėjų nuomonę, todėl tikiu, kad jie ateis į
        savivaldybių rinkimus ir pasirinks, kas jiems artimiau,
        teisingiau, protingiau.

        Mindaugas Pliauga