Kodėl už nusikalstamus
          piktnaudžiavimus areštuojami opozicinių partijų merai, o
          valdančiųjų - šalinami iš merų postų ir iš partijos? Kodėl
          savivaldos institucijos tarnauja ne gyventojams, o vietinėms
          monopolijoms ir dėl to nuolat didėja komunalinių paslaugų
          kainos?

Atsakymas dažniausiai
          pateikiamas toks: savivaldybių tarybos atstovauja ne
          savivaldybės gyventojams, o partijoms, kurios į savivaldybių
          rinkimus deleguoja savo atstovus. Pasaulyje įprasta, kad
          partiniu principu sudaromos politinės institucijos -
          parlamentas, Vyriausybė. Savivaldybės turi vykdyti politinių
          institucijų sprendimus. Tokiose sąlyginai mažose savivaldybėse
          kaip Lietuvoje gyventojai renka savo atstovus, atsižvelgdami į
          jų sugebėjimus spręsti komunalinius reikalus. Kai kuriose
          valstybėse net draudžiama rinkti į savivaldybes partiniu
          principu, nes politikai mėgsta politikuoti, o ne komunalinių
          paslaugų teikimu gyventojams rūpintis, todėl nuolat kelia
          kivirčus dėl postų, prekiauja jais, vieną merą keičia kitu -
          ir taip praeina visa savivaldybės institucijos kadencija:
          partinėse kautynėse dėl priėjimo prie savivaldybės pinigų ir
          turto.

Lietuvoje padėtį dar
          blogina tai, kad leidžiama būti savivaldybių tarybų nariais ir
          kartu - bendrovių savininkais. Paprastai partijos deleguoja
          savo narius – bendrovių savininkus į tarybų narius ir merus,
          kad jie, pasinaudodami valdžios galiomis, pasitvarkytų savo
          bendrovių ekonominius reikalus, o kartu ir vieną kitą
          papildomai uždirbtą milijoną įneštų į partijos kasą.

Savivaldybių tarybų
          nariai, merai yra viešojo administravimo subjektai. Pagal
          Viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje
          įstatymą tas pats asmuo negali būti ir viešojo administravimo
          subjektas ir verslininkas, jį administruojantis. Tačiau
          savivaldybėse tokia situacija ir susiklosto, o kitiems
          verslininkams, kurie neturi sukoncentravę šių dviejų jėgų -
          verslo ir viešojo administravimo, sunku konkuruoti su
          verslininkais-politikais, t.y. savivaldybių tarybų nariais.
          Spauda mirga nuo pranešimų apie nesąžiningus viešus pirkimus,
          kuriuos visada laimi vietos politikai-verslininkai.

Galimybė lengvai
          praturtėti traukia į savivaldybes kaip magnetas. Juk šiaip jau
          savivaldybės tarybos nario darbas yra atsakingas ir sunkus,
          jeigu iš tiesų dirbama dėl žmonių, be to, ne itin dosniai
          apmokamas. Tačiau dėl kiekvienos vietos verda partijų
          kautynės, nes visi žino, kad oficialus atlyginimas yra tik
          arbatpinigiai ir ateinama ne dėl žmonių dirbti, o dėl savęs ir
          partijos.

Padėtį galėjo šiek
          tiek pakeisti Konstitucinio Teismo nutarimas, pagal kurį greta
          partijų rinkimuose turėtų turėti teisę dalyvauti ir
          gyventojai, jų organizacijos, bendrijos. Tačiau partijų
          atstovai Seime, bijodami konkurencijos (pavydėdami darbo
          savivaldybės tarybose) nusprendė, kad gali dalyvauti tik
          paskiri gyventojai, be to, numatė visokių suvaržymų.

Taigi rinkimai nėra
          lygūs - partijos gali dalyvauti sąrašais ir rinkimų kampanijai
          gauna iš mokesčių mokėtojų pinigų milijonines sumas, o
          gyventojai neturi teisės kelti savo kandidatūros susibūrę į
          visuomenines organizacijas ir turi patys finansuoti savo
          rinkiminę kampaniją. Partijų vadai tokią diskriminaciją
          paaiškino tuo, jog visuomeninės organizacijos gali gauti
          neteisėtą finansavimą. Žinoma, partijų vadovai kitaip
          politinės kovos nė neįsivaizduoja. Tačiau toks partijų vadovų
          įtarumas yra juokingas - juk kontrolės institucijos yra
          pavaldžios partijoms ir žymiai reikliau tikrins visuomenines
          organizacijas negu partijas.

Šiaip ar taip,
          neleisdamos savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti
          visuomeninėms organizacijoms, partijos parodė, kad bijo net
          lietuviškųjų dar gana silpnų pilietinių organizacijų
          konkurencijos. Partijos, pačios to nenorėdamos, parodė, jog
          suvokia, kad nekaip tarnauja žmonėms, visuomenei, todėl gali
          sulaukti mažesnės gyventojų paramos nei pilietines
          organizacijos.
Kęstutis Čilinskas

Ikiteisminiai tyrimai dėl rinkimų tvarkos pažeidimų pradėti Kalvarijoje ir Vilkaviškio rajone, pranešė LTV laida “Šiandien”.

Kalvarijos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkei Inai Onai Slavickienei įtarimų sukėlė, kad antra diena balsuoti į savivaldybę plūsta žmonės iš atokiausių kaimų. Kai kurie jai pasirodę kaip ką tik pakirdę iš miego.

Ji teigė rinkėjų rankose pastebėjusi pavyzdžius, kaip reikia balsuoti, ir rinkėjų pažymėjimus, atspausdintus iš interneto.

“Buvo būriai žmonių, griežtai matėsi, kad tie žmonės suprašyti, jie tarėsi vestibiulyje, prie jų stovėjo, kaip aš sakau – brigadininkas, kuris jiems viską nurodinėjo. Ir tuomet jie pradėjo eiti balsuoti, po vienos grupės pasipylė kita. Pakalbinus supranti, kad atvežti, tarkim, iš Kampinio kaimo, Kalvių kaimo, ten tolima vieta ir autobusai nevažiuoja. Sako, kad “mus atvežė”, – pasakojo komisijos pirmininkė.

Kalvarijos policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

“Mes esame gavę pranešimą apie tai, kad galimai yra atvežami asmenys, kuriems daroma įtaka balsuoti už atitinkamą politinę partiją, patikrinome ir kilo įtarimų, kad galbūt galimai ir buvo daroma įtaka rinkėjų valiai”, – sakė laikinasis Kalvarijos policijos komisariato viršininkas Gintaras Zavistauskas.

Skundas apie organizuotą rinkėjų atvežimą pasiekė ir Vilkaviškio rinkimų apygardą – čia taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Trečiadienį pranešimų apie galimą rinkėjų papirkimą gauta iš Kauno, Vilniaus, Kretingos, Trakų, Alytaus miesto ir rajono, Lazdijų, Švenčionių rajono, Palangos, Pagėgių.

Trečiadienį ir ketvirtadienį Lietuvoje vyksta išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų rinkimuose.

Dėl savivaldybių tarybų narių mandatų varžysis per 16 tūkst. kandidatų, iš viso 60-tyje savivaldybių renkama per 1,5 tūkst. tarybų narių.

Lietuvos mokinių parlamentas (LMP) prašo ištirti galimą agitacijos atvejį Kauno “Varpo” gimnazijoje, kur, pasak mokinių atstovų, pirmadienį per pamokas abiturientai turėjo klausytis Darbo partijos, Stasio Žirgulio nepriklausomų kandidatų koalicijos bei partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovų rinkiminių kalbų.

Gimnazijos vadovė kaltinimus dėl agitacijos per pamokas atmeta ir teigia, kad per susitikimą su politikais vaikai mokyti, kaip praktiškai valdoma valstybė ar miestas.

Ketvirtadienį išplatintu viešu laiku LMP kreipėsi prezidentę Dalią Grybauskaitę, švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką Valentiną Stundį, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką Zenoną Vaigauską bei Kauno miesto merą Andrių Kupčinską ir paprašė pasirūpinti, kad atsakingos institucijos ištirtų minėtą įvykį Kauno “Varpo” gimnazijoje.

Taip pat prašoma išsiaiškinti, ar galėjo daugiau mokinių nukentėti nuo “netoleruotino politikų ir mokyklų administracijų elgesio”.

“LMP griežtai pasisako prieš įstatymus bei mokinių interesus pažeidžiantį politikų ir mokyklos vadovų elgesį ir išreiškia susirūpinimą dėl neteisėta veikla pasipiktinusios “Varpo” gimnazijos moksleivės pilietiškos pozicijos slopinimo”, – teigiama ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Iš įvykio liudininkų LMP teigia sužinojęs, kad įpusėjus renginiui viena abiturientė paklausė, kodėl ji privalanti klausytis agitacijų, esą pamoka jai gerokai svarbesnė.

Gimnazijos direktorė Alfreda Gedminienė esą pareiškė, kad priverstinis renginys yra pilietiškumo pamoka, o S.Žirgulio koalicijos atstovė teigė esanti nusivylusi nepilietiška mokinės pozicija.

LMP teigimu, trečiadienį mokyklos direktorė į savo kabinetą pasikvietė minėtą abiturientę, jos auklėtoją ir patarė merginai savo nuomonę reikšti korektiškiau.

Pati direktorė BNS pasakojo, kad pirmadienio susitikimas su politikais buvo istorijos pamoka.

“Buvo dvyliktokams istorijos pamoka, kurią vedė mokytojas Robertas Mačiulis. Istorijos pamoka visada organizuojama taip, kad vaikai suprastų, kas yra valstybė ir kaip mes patys turime valstybėje tvarkytis, kaip tam ruoštis. Buvo kalbama apskritai, kas yra reikalinga, kaip galima tvarkyti mūsų miestą, kaip galima dalyvauti jį tvarkant”, – dėstė A.Gedminienė.

Jos teigimu, tokios pamokos organizuojamos ir kitose mokyklose.

“Sugalvota visose mokyklose tai vykdyti, nusprendėme, kad vaikai turi daugiau, aktyviau dalyvauti visur, girdėti ir matyti, kas darosi aplink, kad jie patys, kaip piliečiai, būtų labai pozityviai nusiteikę, gebėtų valdyti ir daryti kažkokius darbus. Mes kartais matome tik tai, ko kažkas nepadarė, tai yra negerai, reikia galvoti, ką pats gali keisti”, – teigė direktorė.

Klausiama, ar tokia pamokos forma derinta su moksleiviais, direktorė pabrėžė, kad pamokos turinį organizuoja mokytojas. Paklausta apie minėtame susitikime pastabą dėl agitacijos davusią mokinę, direktorė aiškino, kad sakyti galima bet ką, tik kultūringai.

“Jokiu būdu agitacijų mokykloje nedarome. Tai yra darbų ir veiklų pristatymai norint, kad vaikai suprastų, nes vien iš nuotraukyčių labai sunku vaikui. Mergaitė tiesiog atsistojo ir šaukė, kas čia vyksta. Su ja po to kalbėjome, kad visa tai galima daryti, bet ruošiantis savo gyvenimui, reikia visur kultūringam būti, tada gerokai daugiau laimime”, – pokalbį su minėta moksleive ir jos auklėtoja savo kabinete prisiminė direktorė.

Moksleiviai teigia dėl įvykio kreipęsi Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašydami įvertinti nesąžiningų politikų elgesį, tačiau rinkimų organizatoriai imsis veiksmų tik tokiu atveju, jei policijai bus įteiktas raštiškas kreipimasis.

“LMP atkreipia dėmesį, kad mokiniai nedrįsta kreiptis į teisėsaugos institucijas”, – teigiama pranešime.

Vasario 27 dieną Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų rinkimai.

Telekomunikacijų bendrovė “Tele2″ teikia geriausias mobiliojo ryšio ir interneto paslaugas. Tai pripažino informacinių technologijų naujienų ir aktualijų žurnalo “Computer Bild Lietuva” vykdytuose rinkimuose “Auksinis kompiuteris 2010″ balsavę skaitytojai.

Iš viso rinkimų metu sulaukta daugiau nei 33 tūkstančių unikalių balsų. “Tele2″ žymia persvara pripažinta nugalėtoja ryšio operatorių ir interneto tiekėjų kategorijoje.

Keturis mėnesius trukusių rinkimų metu žurnalo “Computer Bild Lietuva” skaitytojai rinko geriausius 2010 metų kompiuterių įrangos gamintojus, interneto svetaines ir paslaugų tiekėjus 23 kategorijose.

“Įvertinimas mums labai svarbus, nes jis dar kartą patvirtina, kad siūlome geriausias paslaugas rinkoje. Dar svarbiau, kad tai pripažįsta patys reikliausi paslaugų vertintojai – mūsų klientai,” – sako Petras Masiulis, “Tele2″ generalinis direktorius.

Telekomunikacijų bendrovė “Tele2″, lyginant su kitais Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriais, 2010 m. aptarnavo daugiausia pokalbių minučių. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, per tris praėjusių metų ketvirčius “Tele2″ tinkle vartotojai iš viso kalbėjo 2,03 mlrd. minučių.

Rinkos analizės ir tyrimų bendrovės “RAIT” 2010 m. gruodį atliko apklausą, kuri atskleidė, kad “Tele2″ yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas operatorius Lietuvoje. 47,9 proc. apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi “Tele2″ paslaugomis, o pasirinkti šį operatorių kitiems rekomenduotų 62 proc. respondentų. Per 60 proc. apklaustųjų tvirtino, kad “Tele2″ siūloma paslaugų kaina – mažiausia.

“TNS Gallup” 2010 m. atlikto tyrimo duomenimis, telekomunikacijų vartotojai patikimiausia ir sąžiningiausia bendrove telekomunikacijų sektoriuje laiko “Tele2″.

“Verslo žinių” ir www.cvonline.lt skaitytojai “Tele2″ išrinko “Geidžiamiausiu darbdaviu 2010″.

Savivaldybių tarybų rinkimuose savo balsus jau atidavė kariniuose vienetuose užsienyje esantys rinkėjai.

Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) antradienį pasiekė užpildyti išoriniai balsavimo paštu vokai, kurie bus persiųsti į apylinkių rinkimų komisijas, į kurių rinkėjų sąrašus įrašyti kariniuose vienetuose balsavę rinkėjai.

Jų balsai bus skaičiuojami rinkimų dieną kartu su tose rinkimų apylinkėse balsavusių kraštiečių balsais.

VRK pranešimu, iš viso balsavo apie 100 asmenų, atliekančių tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą arba dirbančių pagal darbo sutartis kariniuose vienetuose.

Įstatymas numato, kad rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyksta vasario 27 dieną.

Dėl savivaldybių tarybų narių mandatų sekmadienį Lietuvoje varžysis per 16 tūkst. kandidatų, iš viso 60-tyje savivaldybių renkama per 1,5 tūkst. tarybų narių.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) informuoja, kad studentai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, gali balsuoti iš anksto vasario 23-24 dienomis 8-20 val. bet kurios savivaldybės pastate.

Balsuojant iš anksto su savimi būtina turėti rinkėjo pažymėjimą, kurį galite atsispausdinti iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetainės http://www.vrk.lt/lt/rinkejo-korteles-spausdinimas.html, bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę.

LSAS ragina išreikšti savo nuomonę rinkimuose, tačiau atkreipia dėmesį, jog prieš balsuojant būtina atsakingai susipažinti su politinių partijų bei nepartinių kandidatų siūlomomis rinkiminėmis programomis, anksčiau nuveiktais darbais bei pasiektais rezultatais, o ypač – su kandidatų nuostatomis dėl švietimo bei regioninės jaunimo politikos vystymo, nes tai įtakoja kiekvieną jauną žmogų visuose Lietuvos regionuose.

Studentai, nespėję dalyvauti išankstiniame balsavime arba iki vasario 16 dienos nesikreipę į savo mokymo įstaigos administraciją dėl prašymo pateikimo apylinkės rinkimų komisijai įrašyti juos į apylinkės, kurios teritorijoje yra mokymo įstaiga, rinkėjų sąrašą, tai padaryti galės savo gimtuosiuose miestuose vasario 27-ąją dieną.

Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui turi būti leidžiama dalyvauti rinkimuose.

Tai rodo BNS užsakymu rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa.

38 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad partijos “Tvarka ir teisingumas” pirmininkui, europarlamentarui R.Paksui turi būti leista dalyvauti visuose rinkimuose.

Penktadalis respondentų nurodė, kad R.Paksui turėtų būti leista balotiruotis jau 2012 metų Seimo rinkimuose.

2 proc. apklaustųjų tvirtino, kad šiam politikui turėtų būti sudarytos sąlygos kandidatuoti 2014 metų prezidento rinkimuose. Tiek pat buvo manančiųjų, kad R.Paksui reikia leisti dalyvauti 2016 metais renkant parlamentą, 1 proc. – 2019 metais renkant valstybės vadovą.

Beveik penktadalis – 19 proc. – apklausos dalyvių atsakė, kad jam iš viso negalima leisti dalyvauti jokiuose rinkimuose. 8 proc. buvo už tai, kad draudimas būti renkama R.Paksui galiotų dar dešimt metų.

Beveik dešimtadalis respondentų neatsakė į klausimą.

Apklausos rezultatai rodo, kad miestelių ir mažesnių miestų gyventojai dažniau laikosi pozicijos, kad R.Paksui turėtų būti leista dalyvauti 2012 metų Seimo rinkimuose. Tuo metu asmenys, įgiję aukštąjį išsilavinimą dažniau nurodė, kad šiam politikui išvis neturėtų būti leista dalyvauti jokiuose rinkimuose.

Europos Žmogaus Teisių Teismas sausio pradžioje paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui būti renkamam į parlamentą. Anot jo, įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

Vyriausybėje sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta išanalizuoti galimus Strasbūro teismo sprendimo vykdymo būdus, išskirti ir įvertinti galimas alternatyvas, parengti apibendrintus pasiūlymus ir iki gegužės 31 dienos pateikti savo išvadas Vyriausybei.

Beveik prieš septynerius metus R.Paksas per apkaltos procesą buvo pašalintas iš prezidento posto, Konstituciniam Teismui konstatavus, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Seimas įstatymu jam apribojo galimybę jam būti renkamam į Seimą.

RAIT Lietuvoje apklausė 1007 15-74 metų gyventojų. Apklausa vykdyta sausio 13-23 dienomis.

Skelbiant apklausos rezultatus nuorodą į BNS ir RAIT būtina.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šeštadienį panaikino dar šešių kandidatų į savivaldybių tarybas teisinę neliečiamybę. Likus savaitei iki rinkimų neliečiamybė iš viso panaikinta 18 kandidatų.

VRK sprendimu neliečiamybė panaikinta į Vilniaus miesto tarybą kandidatuojantiems Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui ir Socialistinio liaudies fronto vadovui Algirdui Paleckiui.

Taip pat leista baudžiamojon atsakomybėn patraukti su Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija “Valdemaro Tomaševskio blokas” į Šalčininkų rajono savivaldybės tarybą kandidatuojantį Jerzy Michalą Barkovskį.

Raseinių rajono savivaldybėje teisinis imunitetas panaikintas su koalicija “Rasai” kandidatuojančiam Modestui Klimkai, Kupiškio rajone – su partija “Jaunoji Lietuva” kandidatuojančiam Virginijui Sankauskui.

Taip pat leista baudžiamojon atsakomybėn patraukti į Kauno miesto savivaldybės tarybą kandidatuojantį socialdemokratą Romaldą Rabavičių.

Anksčiau teisinis imunitetas, kurį įgyja kandidatuojantys rinkimuose, panaikintas dar 12 kandidatų.

Pagal įstatymą, teisinė neliečiamybė kandidatams į savivaldybių tarybos narius suteikiama rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki naujai išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio.

Be VRK sutikimo kandidatai negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė.

Taip pat atliekamos ir paskutinės kandidatų sąrašų korekcijos – šeštadienį VRK iš Naujosios sąjungos partijos kandidatų į Širvintų rajono savivaldybės tarybą išbraukė Milgedą Aleksandravičių.

Jis išbrauktas, nes likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo nuosprendį.

Iš viso VRK dėl nuslėpto teistumo ar nebaigtos atlikti bausmės yra išbraukusi per 300 kandidatų, o iš viso išbraukta per 650 įstatymo reikalavimų kandidatams – per jauni, kandidatuojantys ne toje apygardoje, kurioje deklaravę gyvenamąją vietą – žmonių.

Dėl savivaldybių tarybų narių mandatų kitą savaitę sekmadienį Lietuvoje varžysis per 16 tūkst. kandidatų.

Penktadienį paaiškėjo 2010-ųjų Metų knygos rinkimų laureatai, kuriuos tradiciškai iš ekspertų komisijos pasiūlytų knygų penketukų išrinko skaitytojai.

Suaugusiųjų kategorijoje šį titulą laimėjo Marcelijaus Martinaičio biografiniai užrašai “Mes gyvenome”, vaikų – Rimanto Černiausko “Vaikai ir vaiduokliai”, paauglių – Vytauto Račicko “Baltos durys”.

Kaip skelbia rinkimų organizatoriai, šiemet už Metų knygą balsavo rekordinis skaitytojų skaičius – beveik 18 tūkstančių.

M.Martinaičio atsiminimų knyga rinkimuose aplenkė Valdo Papievio romaną “Eiti”, Giedros Radvilavičiūtės esė rinkinį “Šiąnakt aš miegosiu prie sienos”, Rolando Rastausko eseistikos knygą “Privati teritorija” bei Jolitos Skablauskaitės romaną “Sado sindromas”.

Vaikų knygų kategorijoje R.Černiausko kūrinys “Vaikai ir vaiduokliai” paveržė pirmąją vietą iš Kęstučio Kasparavičiaus knygos “Baltasis Dramblys”, Selemono Paltanavičiaus pasakų apie gamtą knygos “Kur išskrido pasakėlė”, Renatos Šerelytės apysakos “Krakatukų jūra” bei Urtės Uliūnės pasakojimų knygos “Kitokia svirplelio diena”.

Tarp paauglių knygų Vytauto Račicko romanas “Baltos durys” nugalėjo Onos Jautakės apysaką “Kai aš buvau Kleo”, Remigijaus Misiūno knygą “Sutrumpintas meilės terapijos kursas”, Gendručio Morkūno apysaką “Velniškai karštos atostogos” ir Kazio Sajos kūrinį “Čia kažkas yra”.

Akcijos “Metų knygos rinkimai” laureatų apdovanojimas vyks sekmadienį Vilniaus knygų mugėje.

Metų knygos rinkimų tikslas – skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra, kelti visuomenėje skaitymo prestižą. Akcijos idėja – pristatyti geriausius praeitais metais išleistus lietuvių literatūros kūrinius.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį panaikino dar 11 partijų kandidatų sąrašų ir vieno koalicinio nepriklausomų kandidatų sąrašo registraciją savivaldybių tarybų rinkimuose.

VRK pradėjus braukyti kandidatus, griūna ir kandidatų sąrašai, nes juose lieka per mažai žmonių.

Įstatymas numato, kad iš viso partijos teikiamame sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė tos savivaldybės tarybos narių.

Sutrumpėjus sąrašams iš rinkimų kovos Akmenės ir Kėdainių rajonuose išbraukti Lietuvos socialdemokratų sąjungos kandidatų sąrašai, Biržų rajone – Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos sąrašas.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) prarado galimybę dalyvauti rinkimuose Druskininkuose, Socialistinis liaudies frontas – Kauno mieste.

Panaikinta Tautos prisikėlimo partijos sąrašo registracija Vilniaus mieste ir Kauno rajone, Krikščionių partijos sąrašas – Mažeikių rajone.

Lietuvos liaudies partija prarado teisę dalyvauti rinkimuose Panevėžio mieste ir Šilutės rajone, Žemaičių partija – Telšių rajone.

Taip pat iš sąrašų išbraukus teistumą nuslėpusį verslininką Kęstutį Pūką panaikinta koalicijos “Kitokia Lietuva” registracija. Dviejų žmonių sudaryta koalicija norėjo kandidatuoti į Kauno miesto tarybą.

Partijų sąrašai žlunga, nes kandidatai iš rinkimų kovos pašalinami dėl teistumo nuslėpimo, taip pat dėl to, kad į savivaldybių tarybą bandė kandidatuoti per jauni, kai kurie siekė savivaldybės, kurioje nėra registravę gyvenamosios vietos, tarybos nario mandato.

Įstatymas įpareigoja kandidatus anketoje nurodyti, jei po nepriklausomybės atkūrimo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, taip pat reikia prisipažinti ir dėl teistumo už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus sovietmečiu.

Be to, reikalaujama, kad kandidatas būtų nuolatinis tos savivaldybės gyventojas, ne jaunesnis nei 20 metų.

Penktadienį VRK jau panaikino Liberalų sąjūdžio sąrašo registraciją Pakruojo rajone, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos – Kauno mieste ir Marijampolėje, Krikščionių partijos – Radviliškio rajone.

Lažybų organizatoriai nesnaudžia – prieš keletą dienų bendrovė “Unibet” pasiūlė lažintis iš to, koks ketvirtą šių metų ketvirtį šalyje bus nedarbo lygis.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2010 metų lapkritį ir gruodį bedarbių skaičius šalyje išaugo 10-čia tūkst., tačiau lažybų tarpininkai įsitikinę, kad šiemet nedarbas mažės ir 2011 metų pabaigoje bus ne didesnis kaip 14,5 proc., pirmadienį rašo dienraštis “Kauno diena”.

“Unibet” duoda 62,5 proc. tikimybę, kad paskutinį 2011 metų ketvirtį nedarbas Lietuvoje bus ne aukštesnis kaip 14,5 proc.

Dėl nedarbo lygio rodiklio siūloma kirsti lažybų santykiu 2,2 – asmuo, pastatęs 100 litų sumą už tai, kad nedarbo lygis bus didesnis nei 14,5 proc, teisingo spėjimo atveju laimėtų 220 litų.

Statantiems už tai, kad nedarbo lygis bus mažesnis nei 14,5, koeficientas siekia 1,6.

Daugelis rinkos analitikų darbo rinkos atsigavimo laukė tik pirmoje 2011 metų pusėje, tačiau pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis nedarbo lygis pradėjo mažėti dar 2010 -aisiais, o per trečią 2010 -ųjų ketvirtį susitraukė nuo 18,3 iki 17,8 proc. Dabar nedarbo lygis šalyje siekia 14,4 proc.

Organizuoti lažybas, susijusias su šalies politiniu gyvenimu, žada ir bendrovė “Top Sport”. Esą artimiausiu metu atsiras galimybė statyti už vieną ar kitą partiją savivaldybių rinkimuose. Tačiau lažintis iš šalies ekonominių rodiklių bendrovės atstovai sako nedrįstantys.

“Norint užsiimti tokiais dalykais rimtai, reikia turėti specialistų arba pirkti analitikų paslaugas. O bendrovės “Unibet” ir “Triobet” Lietuvoje veikia nelegaliai ir neretai mėgsta organizuoti tokias lažybas, kurios neduoda pelno, bet atkreipia žiniasklaidos dėmesį”, – sako “Top Sport” rinkodaros vadovas Skirmantas Staniulis.

Tačiau savivaldybės, Seimo ir prezidento rinkimų bendrovė praleisti neketina, mat tokie įvykiai esą būna aktualūs visiems šalies gyventojams. Tiesa, lažybų sąraše nė vieno šių punktų kol kas nėra. Jie dažniausiai atsiranda likus porai savaičių iki rinkimų.

Su pramogomis ir politiniu šalies gyvenimu susijusias lažybas organizuoja ir kitos šalyje veikiančios bendrovės. “Baltic Bet” siūlo vadinamąją užklausos paslaugą. Asmenys, norintys lažintis iš tam tikrų specifinių dalykų, gali pateikti prašymą bendrovei, o ši suorganizuos lažybas.

Pasak Lošimų priežiūros komisijos administracijos direktoriaus Andriaus Karaliūno,

nei “Unibet”, nei “Triobet” neturi licencijos organizuoti lošimus Lietuvoje. Pasak jo, licencijas organizuoti lažybas turi tik keturios bendrovės: “Orakulas”, “Top Sport”, “Baltic Bet” ir “Lošimų strateginė grupė” (“Tony Bet”).

Komercinės televizijos sako, kad įgyvendinti susitarimą su politikais nereklamuoti kandidatų į savivaldybių tarybas trukdo tai, jog nėra bendro kandidatų sąrašo. Trečiadienį dienraštis “Lietuvos žinios” skelbia, kad komercinės televizijos nesilaiko susitarimo su politinėmis partijomis dėl politikų nedalyvavimo pramoginėse televizijos laidose kampanijos laikotarpiu.

TV3 televizija išplatintame pranešime teigia besilaikanti “susitarimo raidės bei dvasios”, bet esą kyla sunkumų jį įgyvendinant.

“Per 15 dienų, kai galioja šis susitarimas, mes keletą kartų pareikalavome pakeisti pramoginių laidų scenarijus ir bent tris kartus sulaukėme politikų siūlymų mainais į pinigus dalyvauti programose”, – teigia TV3 televizija.

“Įgyvendinant susitarimą, kyla sunkumų. Vienas iš jų yra tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija neturi modernios ir viešai prieinamos rinkimuose dalyvaujančių asmenų duomenų bazės, todėl televizijos negali žinoti kiekvieno vietos politiko, kuris veržiasi į valdžią pavardės”, – teigia TV3.

Anot televizijos, “politikai labai aktyvūs žmonės, visais būdais besirengiantys dalyvauti įvairiuose renginiuose ir kartais politiko veidas pasirodo netikėtose auditorijose”.

“Sekmadienį TV3 transliuotoje Europos krepšinio čempionato burtų traukimo ceremonijoje buvo kaip niekada gausu politikų, kurių parodymo mes, deja, negalėjome išvengti. Dėl “Žmonių” apdovanojimų transliacijos teisių buvo sutarta dar iki susitarimo su partijomis, todėl TV3 negalėjo įtakoti transliacijos scenarijaus”, – teigiama pranešime.

Panašios nuomonės laikosi ir LNK televizija. Ji teigia besistengianti kuo griežčiau laikytis politinių partijų ir komercinių televizijos ir radijo transliuotojų susitarimo, bet esą politikams pavyksta patekti į filmavimus.

“Laidas rengiantys prodiuseriai ne vieną kartą buvo informuoti ir įspėti dėl šio susitarimo laikymosi, tačiau kelis kartus politikai buvo išradingesni ir jiems pavyko prasmukti į laidų filmavimus. Didžiausia problema ta, kad nėra vienos duomenų bazės, kurioje būtų visų kandidatų pavardės. Tikimės, kad ši sistema bus modernizuota, – sako LNK generalinė direktorė Zita Sarakienė.

Kai kurios laidos esą nufilmuotos iš anksto, kai dar nebuvo aišku dėl kai kurių asmenų dalyvavimo rinkimuose – jei tik įmanoma, laidos, anot LNK, yra permontuojamos. Netikrinami ir visų laidų filmavimuose dalyvaujančių žmonių asmens dokumentai, tad ten, kur į filmavimą atvyksta gausus žmonių būrys, esą niekas negali garantuoti, kad tarp publikos nėra ir vietos savivaldybių politikų.

Anot pranešimo, kandidatai patys turėtų informuoti laidų kūrėjus ir savo valia nedalyvauti laidose.

Z.Sarakienė teigia besitikinti, kad per kitus rinkimus nesusipratimų bus išvengta.

“Tai pirmi rinkimai, kai galioja transliuotojų ir politinių partijų susitarimas. Kol kas nėra susiklosčiusių tradicijų ir sistemos. Manau, kad kitąmet viskas eisis sklandžiau”, – teigiama pranešime.