Partijos nelabai ką naujo turi pasiūlyti Šiaulių miesto gyventojams, todėl šie per vasario pabaigoje vyksiančius savivaldos rinkimus gali atsigręžti į nepriklausomus kandidatus.

Tiesa, nepriklausomi kandidatai tikrai negaus tiek vietų, kad be partijų galėtų sudaryti valdžią, mano BNS kalbinti politikos ekspertai.

Tuo metu Šiaulių politikai tvirtina, kad jau dabar mieste formuojasi neoficialios dvi galimos porinkiminės koalicijos.

“Per šiuos rinkimus didelę dalį balsų turėtų gauti nepriklausomi kandidatai. Žmonės jau yra persisotinę buvusia koalicine valdžia. Atsiradus galimybei rinkimuose dalyvauti nepriklausomiems kandidatams, kurie jungiasi į mažesnes koalicijas, realu, kad jie turėtų užimti didelę dalį simpatijų”, – BNS sakė Šiaulių universiteto dėstytojas, politologas Aidanas Barzelis.

Anot jo, žmonės nusigręš nuo partijų, nes šiuo metu dėl blogų gyvenimo sąlygų kaltina valdžią, kuri asocijuojasi su politinėmis partijomis.

“Jie gavo sąskaitas už šildymą, mato augančias maisto kainas parduotuvėse. Žmonės įpratę dėl tų blogybių kaltinti valdžią, o valdžia asocijuojasi su politinėmis partijomis”, – svarstė politologas.

Kita vertus, jo tvirtinimu, vieni nepartiniai kandidatai valdžios nesuformuos, todėl greičiau šliesis prie kairiųjų partijų.

“Nepriklausomi kandidatai su socialdemokratais turėtų paimti daugumą”, – mano A.Barzelis.

Dienraščio “Šiaulių krašto” vyriausiasis redaktorius Vladas Vertelis sutinka, kad šiuo metu kairieji rodo didesnį aktyvumą mieste, tačiau jis jiems pergalės neprognozuoja.

“Dabar aktyviausiai rinkimuose dalyvauja socialdemokratai su socialliberalais, ir jie galvoja, kad tos dvi partijos ir gali surinkti daugiausia balsų, bet aš linkčiau abejoti. Nors socialdemokratus veda Seimo narys Edvardas Žakaris, o socialliberalus Seimo narys Valerijus Simulikas, be jų kandidatų sąrašuose nėra ryškesnių asmenybių”, – sakė žurnalistas.

Anot jo, rinkėjams neturėtų patraukliai skambėti šių parlamentarų pareiškimai, kad jie liks dirbti miesto taryboje, tik jeigu jiems bus garantuotas mero postas arba dauguma taryboje.

“Jeigu ne, mes būsime ten kur šilčiau”, – Seimo narių pareiškimą “išvertė” pašnekovas.

Jo manymu, rinkimų lyderiais ketvirtame pagal dydį Lietuvos mieste gali tapti “tvarkiečiai”. “Sąrašo priekyje yra ryškūs žmonės, su jų pavardėmis nesiejami didesni skandalai. Manau, jie gali gauti daugiau nei per praėjusius rinkimus”, – tvirtino jis.

V.Vertelio manymu, jeigu rinkėjų aktyvumas bus didesnis nei paprastai – apie 40 proc. – šansų turi savarankiškai išsikėlę kandidatai. Tačiau, pasak jo, jeigu aktyvumas apie 30 proc., “partijų rikiuotė nelabai keisis”.

“Gali būti, kad valdžią formuos konservatoriai, “Tvarka ir teisingumas”, Darbo partija ir liberalcentristai”, – teigė redaktorius.

Jo manymu, mandatų gali tikėtis du-trys nepriklausomi kandidatai.

“Inteligentija, kultūros, švietimo, medicinos darbuotojai gali balsuoti už Šiaulių universiteto docentą Stasį Tumėną. Tai ryškus visuomenininkas, leidėjas”, – sakė V.Vertelis.

S.Tumėną kaip stiprų kandidatą nurodė ir A.Barzelis.

Iš viso Šiauliuose dėl tarybos nario mandato kovoja penki nepriklausomi kandidatai ir Seimo nario Andriaus Šedžiaus vadovaujama Nepartinių kandidatų koalicija.

Tačiau pastarajai pergalė neprognozuojama.

“Manau, kad A.Šedžius skaudžiau pralaimės, su jo asmeniu siejami dideli skandalai, – svarstė V.Vertelis. – Manau, toks žinomumas televizijos ekranuose, rodymas komiškos informacijos, susijusios su juo, jam nepadės. Rinkėjai nebelabai balsuos už valinskininkų tipo kandidatus – už šokančius ir dainuojančius.”

A.Barzelio nuomone, protesto balsus šįkart gali susirinkti pirmą kartą rinkimuose Šiauliuose dalyvaujantis Socialistinis liaudies frontas, Žemaičių partija, Lietuvos liaudies partija ar Pensininkų partija. Tačiau tų balsų nebus tiek daug, kad jie ką nors lemtų.

Dabartinis Šiaulių miesto meras liberalcentristas Genadijus Mikšys iš dalies teigė sutinkąs su politikos ekspertų vertinimu, kad dabartinės valdančiosios partijos gali prarasti dalį balsų vien dėl to, kad jos yra valdžioje.

“Būna nesvarbu, ar padarei ką nors būdamas valdžioje, ar nepadarei – vis tiek ateina nusivylimas”, – BNS sakė jis.

Mero teigimu, partijai net sveika pabūti opozicijoje.

Jo duomenimis, mieste jau dabar formuojasi dvi neoficialiomis koalicijos dėl bendro darbo po rinkimų.

Vienos branduolį sudaro Naujoji sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų partija, kitos – Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), “Tvarka ir teisingumas” bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

“Kitų partijų atstovai kalbasi su visais”, – sakė G.Mikšys.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją Šiaulių miesto savivaldybėje sudaro LiCS, “tvarkiečiai”, socialliberalai, konservatoriai ir valstiečiai liaudininkai.

2007 metais per rinkimus daugiausia mandatų – po šešis – gavo Socialdemokratų partija bei partija “Tvarka ir teisingumas”, LiCS, Naujoji sąjunga ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškovojo po penkias vietas, Darbo partija bei Valstiečių liaudininkų sąjunga – po dvi.

Savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyks vasario 27 dieną.

Kuo arčiau savivaldybių rinkimai – tuo daugiau apsisprendusiųjų juose balsuoti. Praėjusių metų spalį savivaldos rinkimuose dalyvauti planavo tik ketvirtadalis respodentų, daugiau nei pusė dar buvo neapsisprendę, o dabar jau beveik pusė respodentų rinkimuose dalyvauti planuoja, trečdalis dar nežino, rinkimuose tikrai nedalyvaus tik 17 proc. apklaustų didmiesčių gyventojų. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos.
Šios apklausos rezultatai turėtų nemaloniai nustebinti dešiniųjų partijų vadovus ir atstovus, nes pasiteiravus, už kokios pakraipos partiją respondentai planuoja balsuoti per savivaldos rinkimus, paaiškėjo, kad dešinieji ir liberalai gali tikėtis gana mažai paramos.

Ar Jūs ketinate dalyvauti savivaldos rinkimuose? (proc.)
Taip    49
Dar nežinau    32,6
Ne    17
Nesakysiu    1,4

Už kokios pakraipos partiją planuojate balsuoti per savivaldos rinkimus? (proc.)

Už kairiuosius    35
Nežinau/nesakysiu    21,4
Nebalsuosiu apskritai    16,4
Už centristus    13,6
Už dešiniuosius    7,2
Už liberalus    4,2
Už nepriklausomą kandidatą    1,8
Už marginalus    0,4

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. sausio 17–19 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

mewraIBENDRA

Geriausias Lietuvos meras dirba Ignalinoje – trečią kartą surengtuose geriausio mero rinkimuose šiemet nugalėjo šio rajono vadovas valstietis liaudininkas Bronius Ropė, jau 19 metų vadovaujantis Ignalinos rajonui. Antrasis, anot 180 ekspertų, liko Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis, trečiasis – Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys.
Tradiciniame savaitraščio “Veidas” tyrime ketvirtas – Kauno vadovas Andrius Kupčinskas. Penktas – Vilkaviškio rajono meras Algirdas Bagušinskas.

degut_rope24

Rinkimų nominantas B. Ropė savo padėkos kalboje buvo paprastas: “Svarbu įsiklausyti į kiekvieno interesanto negandas ir kiek įmanoma jam padėti. “O kai atvažiuoji į Vilnių, pereini Gedimino prospektu, pasidairai į ministerijų langus, kur šviečia – užsuki. Taip nemžą dalį savo rajono problemų ir išspręndi…”

trys

Savaitraštis “Veidas” buvo išsiuntęs 180 anketų, kuriose respondentų prašė išskirti po penkis pažangiausiai besitvarkančius merus.
Į apklausos anketą atsakė patys merai, viceministrai ir ministerijų kancleriai, departamentų, kuruojančių regionų reikalus, direktoriai, Vyriausybės atstovai apskrityse, Seimo kontrolieriai ir 20 pagrindinių šalies verslo asociacijų atstovai. Rinkimus rėmė Mykolo Riomerio universitetas.
Pernai tuose pačiuose rinkimuose geriausiu meru buvo išrinktas Klaipėdos vadovas Rimantas Taraškevičius, o 2009-aisiais – Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

rope24

Geriausi šių metų merai buvo pagerbti pirmadienio pavakarę sostinės “Neringos” restorane. Geriausius Lietuvos merus sveikino Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Savo sveikinimo kalboje Seimo pirmininkė pabrėžė, kad toli gražu ne vien pinigai lemia sėkmingą merų darbą. Tikroji valdžia, turinti daugiausiai padėti žmonėms ir yra savivaldybės, o ne Seimas, Vyriausybė ar Prezidentė.

Daugiausia kritikos sulaukė Vilniaus savivaldybė, tačiau, pasak I. Degutienės, dabartinis sostinės savivaldybės meras Raimundas Alekna čia beveik nieko dėtas, kadangi miestui jam teks tevadovauti vos porą mėnesių.

sindek24

“Veido” leidėjas Algimantas Šindeikis apgailestavo, kad nuo šių metų spauda pagal mokesčių naštą yra prilyginta trąšų ar traktorių gamykloms. “Šiandien tenka apgailestauti, kad vis daugiau Lietuvos spaudos pateks į nedraugiško mums kapitalo rankas”,- sakė “Veido” leidėjas. – Jis priminė, kad Vengrijos parlamentui priėmus nepalankius žiniaskaidai įstatymus, vengrai yra kritikuojami visos Europos Sąjungos. Premjerui Viktorui Orbanui europiečiai net simboliškai užklijavo burną.

Portugalijoje sekmadienį prasidėjo balsavimas prezidento rinkimuose, kuriuos, kaip rodo apklausos, jau pirmajame rate turėtų laimėti dabartinis centro dešiniųjų prezidentas Anibalas Cavaco Silva (Anibalas Kavaku Silva).

Rimtos paskolų krizės ištiktos šalies rinkėjai, kurių iš viso yra 9,6 mln., gali balsuoti nuo 8 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku iki 19 valandos. Jie turi išrinkti vieną iš šešių kandidatų. Pirmieji balsavimo rezultatai turėtų būti paskelbti maždaug valanda po to, kai rinkimų apylinkės baigs savo darbą.

Tačiau prognozuojamas rekordinis rinkėjų pasyvumas – apatija šių rinkimų atžvilgiu žmones apėmė dėl susirūpinimo didėjančiu nedarbu ir skurdu, šaliai pradedant jau trečią per vienus metus taupymo planą.

71 metų A.Cavaco Silva, ekonomistas ir pagrindinės opozicinės partijos – socialdemokratų – narys, laikomas favoritu. Praėjusią savaitę jis perspėjo rinkėjus dėl “labai aukštos” galimo antrojo rinkimų rato kainos.

Keturios apklausos, kurių rezultatai buvo paskelbti penktadienį, paskutinę rinkimų kampanijos dieną, rodo, kad prezidentas surinks 54,6-59 proc. balsų ir daugiau kaip 30- čia proc. aplenks savo pagrindinį varžovą – 74 metų poetą Manuelį Alegre (Manuelį Alegri), kurį remia opozicijoje esantys socialistai, tarp jų – premjeras Jose Socratesas (Žozė Sokratišas), ir kraštutiniai kairieji.

“Veido” ekspertai Darbo, “Tvarkos ir teisingumo”, Liaudies partijos ir Naujosios sąjungos programose aptiko įdomių idėjų, bet daugelis jų neįgyvendinamos.

“Veidas”, tęsdamas rašinių ciklą apie partijų programas savivaldybių rinkimuose, centristinėmis save vadinančių partijų pažadus apibendrinti gali taip: jie gausūs, tačiau daugeliu atvejų nepavyko įžvelgti konkretumo, kokiais būdais ir finansavimo šaltiniais juos būtų įmanoma įgyvendinti. Kai kurios jų idėjos leidžia abejoti, ar partijos tikrai yra centristinės. Ir praktiškai visose programose esama pažadų, kuriuos įgyvendinti gali ne savivalda, o centrinė valdžia. Tad ko galima tikėtis balsuojant už Darbo, “Tvarkos ir teisingumo”, Liaudies partiją ar Naująją sąjungą, pagal jų programas sunku įvardyti. O ką žada Centro partija – dar neaiškiau, nes ji savo programos kol kas nėra pateikusi.
Kad vietoj konkrečių priemonių – šūkiai, Lietuvos politinėje padangėje ne naujiena. Tačiau esama ir naujovių. Štai Naujosios sąjungos programa – naujos formos: iliustruota rinkimuose besivaržančių partiečių nuotraukomis su programos komentarais, suskirstyta ne pagal sritis, o pagal rinkėjų amžiaus grupes ir joms aktualias problemas. Kita naujovė – “Tvarka ir teisingumas” pareiškė sąmoningai parengusi programą ne savivaldos, bet visos Lietuvos problemoms spręsti, o ją pagrindė skandinaviškais problemų sprendimo pavyzdžiais.

Nepaisyti kompetencijos ribų tolygu populizmui
“Aš buvau meras ir puikiai žinau, ką šiandien gali savivaldybės, o ko ne. Mes neapgaudinėjame žmonių, savivaldybių rinkimams pateikdami partijos politinę veiksmų programą, ką apskritai valstybėje reikėtų keisti. Po beveik poros metų – Seimo rinkimai, tad savivaldos rinkimai yra žingsnelis ta kryptimi, pasakant, kokių dalykų norime siekti”, – aiškina “Tvarkos ir teisingumo” lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas.
Suprask, jei už “tvarkiečius” balsuosite ir dabar, ir 2012 m., Lietuva netrukus taps skandinaviškos gerovės šalimi, nes programoje nurodyti Lietuvos problemų sprendimo būdai pagal skandinaviškus receptus. Vis dėlto Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dėstytojai, išanalizavę programas, padarė vienareikšmę išvadą: “Jei partijos programos savivaldybių rinkimams turinys neatitinka savivaldybės tarybos funkcijų, apibrėžtų Konstitucijoje ir įstatymuose, populistinio atspalvio programose nebuvimas yra kvestionuotinas.”
Paprasčiau tariant, žadėti tai, ko įstatymai neleidžia tesėti, yra paprasčiausias populizmas. Ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius prof. dr. Algis Krupavičius mano, kad savivaldos rinkimų programoje netinka įsipareigoti reformuoti mokesčius ar stabdyti kainų didėjimą.
Vis dėlto “tvarkiečiai” bent jau aiškina, kodėl taip elgiasi, o kitos partijos, tiesa, kur kas mažesnėmis dozėmis, į programas irgi prikaišioja užduočių ne savivaldos pečiams.

Gerai, bet neaišku, kaip ir už ką
“Daugelis programų – abstrakčių šūkių ir idėjų rinkinys, bet ne sprendimų ir veiksmų planas. Kaip galėtų būti įgyvendintos dauguma partijų keliamų idėjų, visiškai neaišku. Niekas ir nesugebėtų nustatyti, ar iš tikrųjų per kadenciją kas nors “patobulėjo”, “sustiprėjo”, “praskaidrėjo”, “buvo paskatinta”, “išsiplėtojo” ir pan. O kartais atrodo, kad Lietuvos savivaldybės turi ne deficitinius, o stipriai perteklinius biudžetus ir tiesiog stokojama idėjų, kaip būtų galima išleisti šiuos pinigus”, – piktinasi sociologas Mindaugas Degutis.
Pažadų realumu greičiausiai netiki net patys programų kūrėjai.
Pavyzdžiui, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto Vytauto Žukausko žodžiais, negi galima manyti, kad Lietuva, kaip kad siūlo “tvarkiečiai”, tuo pačiu metu gali mažinti mokesčius ir tapti mažo nedarbo ir didelių socialinių garantijų šalimi? O Liaudies partija nenurodė kaip, bet užsibrėžė į Lietuvą grąžinti užsienyje dirbantį jaunimą, užtikrinti ekonomišką ir skaidrų energetikos, šilumos ir vandens bei komunalinių paslaugų teikimą. Naujoji sąjunga ir “darbiečiai” numatę itin daug naujų kultūros, švietimo, miesto infrastruktūros projektų, tačiau iš kokių lėšų – didinamų mokesčių ar mažinamų kitų savivaldybių išlaidų, programose nenurodyta.
Politologas A.Krupavičius pastebi, kad daugelis partijų siūlo stiprinti tiesioginę demokratiją – įteisinti privalomas apklausas, o seniūnijoms suteikti finansinį savarankiškumą, tačiau konkretūs to realizavimo mechanizmai taip pat nedetalizuojami.

Pažadai, kurie geriau nebūtų ištesėti
Programose ekspertai rado ir tokių siūlymų, kurie duotų netgi atvirkštinį efektą. LLRI ekspertas V.Žukauskas kritikuoja “tvarkiečių” siūlymą įvesti progresinius mokesčius, nes jie didintų mokesčių naštą, stabdytų geriau mokamų darbo vietų kūrimą. O ką duotų už mokesčių mokėtojų pinigus norimas steigti nacionalinis komercinis bankas? Griaunant vykdomos aukštojo mokslo reformos pamatus “tvarkiečiai” siūlo įvesti nemokamą aukštąjį mokslą. Jie žada komunalinių patarnavimų kainas sumažinti šilumos ūkį sutelkiant savivaldybių rankose, tačiau administracinės priemonės bei tolesnis komunalinio ūkio valdymo telkimas valstybės rankose negali užtikrinti tinkamų investicijų.
Darbo partija kovoti su nedarbu žada sumažindama ar atleisdama nuo turto ir žemės mokesčių nedideles, netradicinių verslų įmones. Bet, kaip pabrėžia LLRI ekspertas, norint sumažinti nedarbą geresnes veiklos sąlygas būtina sudaryti visam smulkiajam verslui, individualiai veiklai.

Kokia programa būtų tobula
Sociologas M.Degutis sako, kad skaitant programas jį persekiojo mintis: kaip gražu, kokios puikios idėjos, tik kodėl nė po vienų rinkimų tos puikios idėjos nebūna įgyvendinamos? Pastaraisiais metais daugelis partijų net nebesivargina kiekvieniems rinkimams rengti išsamių rinkimų programų. “Ir tai rinkodaros bei viešųjų ryšių požiūriu yra ganėtinai racionalus sprendimas. Kaip rodo tyrimai, dauguma rinkėjų visiškai neskaito partijų programų, o ir ta mažuma, kuri paskaito, dažniausiai balsuodama vadovaujasi ne šiuo arba ne vien šiuo kriterijumi. Partijos įvaizdis, kandidatų charizma, praeities veikla dažnai yra gerokai svarbiau nei partijos programa”, – įsitikinęs M.Degutis.
Kartais atrodo, jog partijų programos reikalingesnės ne rinkėjams, bet patiems partijų kandidatams, kad jie neužmirštų, ką kalbėti.
“Vis dėlto vakarietiškos demokratijos taisyklės reikalauja partijai turėti rinkimų programą, žinoma, ir ją vykdyti. Vakaruose vykstant municipaliniams rinkimams jau prieš pusmetį ar bent jau prieš tris mėnesius skelbiamos programos, vietos bendruomenės diskutuoja, kuri partija pasiūlė konkretesnių ir vertingesnių idėjų”, – primena KTU profesorius A.Krupavičius.
Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo katedros vedėjo doc. dr. Kosto Žymanto Svetiko įsitikinimu, partijos savivaldybių rinkimams turėtų parengti konkrečias programas, kaip bus organizuojamas viešųjų, komunalinių paslaugų teikimas. Pagal tai, kiek į tai būtų siūloma įsileisti konkurencijos ir privataus kapitalo, išaiškėtų ir partijų ideologiniai skirtumai. Programose turėtų būti ir tai, ko nepavyko aptikti aptariamų partijų programose, – planų, susijusių su savivaldybių valdymo reforma, pereinant prie vertinimo pagal darbo rezultatus. “Tai, kas dabar surašyta programose, tinka bet kokiai partijai, bet kokiems rinkimams ir net bet kokiam laikui”, – piktinasi K.Ž.Svetikas.
Ir paskutinis klausimas – kiek centristinėmis prisistatančios partijos turi šansų per rinkimus laimėti tiek mandatų, kad galėtų įgyvendinti savo pažadus. Nors kol kas sunkiai prognozuojama, kiek į mandatų dalybas įsiterps pirmą kartą savivaldybių rinkimuose dalyvaujančių ne partijų sąrašų kandidatų, visos partijos demonstruoja optimizmą. Darbo, “Tvarkos ir teisingumo” partijos deklaruoja norinčios maždaug dvigubai sustiprinti savo pozicijas, ir jų optimizmas – ne be pagrindo. Darbo partijos reitingai kyla ir ji apklausose įsitvirtino antroje pozicijoje. “Tvarkiečiai” – treti, jų partija pagal narių skaičių nuo praėjusių savivaldos rinkimų beveik padvigubėjo, o R.Pakso dalinė pergalė Strasbūro teisme taip pat gali patraukti dalį rinkėjų.
Visos keturios centristinės partijos turi ambicijų rungtis dėl mero posto Vilniuje. Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas ir Liaudies partijos pirmininkė Kazimiera Prunskienė, “išbalsuoti” iš Seimo, per savivaldybių rinkimus norėtų grįžti į politikos aukštumas.
A.Krupavičiaus prognozėmis, nors Naujosios sąjungos reitingai svyruojantys, tikėtina, kad ji pasirodys ne blogiau nei per 2007 m. savivaldos rinkimus. Debiutuojančios rinkimuose Liaudies partijos reitingai nacionaliniu mastu menki, bet kai kuriose rinkimų apygardose ji geriau žinoma. O Centro partija per šiuos rinkimus dėl mandatų tesivaržys vienuolikoje iš 60-ies savivaldybių.

Europos Sąjunga (ES) gali uždrausti įvažiuoti į savo teritoriją bei įšaldyti baltarusių valdininkų, susijusių su valdžios naudotomis griežtomis priemonėmis gruodžio 19 dieną, sąskaitas, taip pat susieti šių draudimų panaikinimą su opozicijos lyderių paleidimu, sakoma Europos Parlamento spaudos tarnybos pranešime, kuris atspindi trečiadienį Briuselyje vykusios diskusijos dėl padėties Baltarusijoje išvadas.

Pasak šios informacijos, bendrame Europos parlamento pirmininko Jerzy Buzeko (Ježio Buzeko), Užsienio reikalų komiteto, Žmogaus teisių pakomitečio, Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Baltarusija ir Rytų partnerystės parlamentinės asamblėjos pareiškime (EURONEST) keliama keletas esminių reikalavimų Europos Sąjungai.

Tarp jų: “paskelbti draudimą įvažiuoti ir įšaldyti sąskaitas baltarusių valdininkams, tiesiogiai susijusiems su griežtų priemonių naudojimu (prieš gruodžio 19 dienos akcijos dalyvius); šie draudimai gali būti atšaukti po to, kai bus paleisti visi opozicijos lyderiai, sulaikyti dėl šių įvykių”.

Be to, pranešama, kad minėtame pareiškime Europos Sąjunga raginama “stiprinti finansinę paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei, neprikausomai žiniasklaidai ir nevyriausybinėms organizacijoms, padidinti finansinę paramą ir stipendijas baltarusių studentams, kurių daugelis buvo išmesti iš universiteto už dalyvavimą taikiuose protestuose”.

Taip pat jame siūloma “sumažinti vizų mokestį Baltarusijos piliečiams ir netgi visai panaikinti vizas studentams, mokslininkams ir menininkams”.

Be to, pareiškimo autoriai ragina peržiūrėti tarpparlamentinių santykių su Baltarusija pozicijas, taip pat Rytų partnerystės parlamentinės asamblėjos(EURONEST) darbą.

Spaudos tarnyba pažymi, kad “pradėdamas debatus J.Buzekas sutiko su dauguma Europos Parlamento narių, jog priemonės turi būti taikomos Baltarusijos valdininkams, bet nedidinama baltarusių piliečių izoliacija ir nebloginama jų padėtis”.

“Mūsų svarbiausias tikslas – išlaisvinti visus tuos, kurie lieka kalėjime, kurie buvo sulaikyti rinkimų dienos vakare. Turi būti panaikinti jiems keliami rimti kaltinimai. Suteikta būtina medicininė pagalba visiems, kam reikia. Tai – būtina sąlyga, jeigu Baltarusija nori palaikyti kokius nors santykius su ES”, – cituoja J.Buzeko žodžius spaudos tarnyba.

Lietuvos partijų kultūra nuo vakarietiškosios nuotolusi šviesmečiais: iki savivaldybių rinkimų likus pusantro mėnesio, dauguma partijų programų dar neparengusios, o kai kurios iš viso ketina apsiriboti deklaracijomis pagerinti savivaldą ir žmonių gyvenimą.

Tradiciškai prieš rinkimus “Veidas” pradeda analizuoti juose dalyvaujančių partijų potencialą, rinkimų pažadus ir galimybes. Suskirstę partijas į grupes pagal jų ideologijas ir veiklos pobūdį, skelbsime septynių rašinių ciklą, kurį užbaigsime save išsikėlusių kandidatų apžvalga.
Vertindami partijų pasirengimo rinkimams profesionalumą ir intelektinį potencialą, didžiausią dėmesį skiriame rinkimų programoms – ką jose žadama nuveikti, ar programinės nuostatos yra realios, ar jas įmanoma įgyvendinti savivaldybių tarybų politikams. Tačiau iš visų aštuonių šiame numeryje pristatomų partijų galutines rinkimų programas jau yra parengusios tik dvi – Lietuvos rusų sąjunga (LRS) ir Rusų aljansas (RA). Rinkimams rimtai besiruošianti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) kol kas yra parengusi išsamią ir įtaigią programą Šalčininkų savivaldybei, tačiau dar tebederina kitų 10 savivaldybių, kurias šiemet šturmuoja, programas.
Užbėgdami už akių žvilgtelėjome, ar rinkimų programas jau yra parengusios tos partijos, kurių ketinimus analizuosime vėlesniuose “Veido” numeriuose. Paaiškėjo, kad net rimčiausios Lietuvoje politinės jėgos – parlamentinės partijos – savivaldos rinkimams ruošiasi atmestinai. Politikoje šiuo metu lyderiaujantys konservatoriai bendrą vasario 27 d. vyksiančių rinkimų programą tvirtins sausio pabaigoje, tada bus baigtos derinti ir konkrečios programos atskiroms savivaldybėms.
Politikos senbuviai socialdemokratai bendrą programą jau skelbia, o pažadai atskirų savivaldybių rinkėjams taip pat bus baigti rengti tik sausio pabaigoje. “Tvarka ir teisingumas” taip pat jau skelbia politines deklaracijas bendrojoje šiems rinkimams skirtoje savo programoje, tačiau planai atskirose savivaldybėse vis dar derinami. Darbo partija tiek bendrąją, tiek atskirų savivaldybių programas žada paskelbti šią savaitę. Liberalų sąjūdis prieš kurį laiką pradėjo socialinį projektą “Veikli savivalda”, kuriame pirminiai ekspertų siūlymai pildomi piliečių pastabomis, kaip pagerinti konkrečių savivaldybių rinkėjų gyvenimą, – jos pagrindu per sausį ir ketinama parengti rinkimų programą. Liberalų ir centro sąjunga bendrąją programą jau skelbia, o ketinimus atskirose savivaldybėse žada pranešti iki sausio vidurio.

Gerai organizuotos politinės jėgos nėra

Sociologas, tyrimų bendrovės “Vilmorus” vadovas dr. Vladas Gaidys sako negalintis nieko pasakyti apie pirmajame savivaldybių rinkimams skirtame “Veido” straipsnyje pristatomų partijų populiarumą – jos pačios individualių tyrimų neužsakinėja, o per visuotinius nuomonės tyrimus “Vilmorus” klausia tik dėl tų partijų, kurios turi savo atstovų Seime. Iš pirmosios partijų grupės šiuo metu didžiojoje politikoje dalyvauja tik Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), turinti tris atstovus parlamente ir vieną – Europos Parlamente. Ją apklausose nuolatos remia panašus, svyruojantis apie 2–3 proc., rinkėjų skaičius.
Kitų nuomonės tyrimo bendrovių apklausose dar šmėžuoja ir prieš beveik dvejus metus įkurtos Žemaičių partijos pavadinimas – ją remia apie 1 proc. visos Lietuvos rinkėjų. Bet gali būti, kad daugelyje Žemaitijos savivaldybių sąrašus keliančią partiją vietoje parems kur kas daugiau rinkėjų – lygiai kaip ir LLRA, jau ne vienuose rinkimuose laiminčią absoliučią daugumą balsų Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose bei surenkančią įtakai daryti pakankamą mandatų skaičių Vilniaus mieste.
V.Gaidys pabrėžia, kad pirmąsias išankstines prognozes, kaip savivaldybių rinkimuose seksis kuriai partijai, bus galima išvysti tik prieš pat rinkimus, kai bus klausiama žmonių nuomonės dėl visų užsiregistravusių ir reikalingus dokumentus iki nustatytos datos sugebėjusių pristatyti partijų. Praėjusią savaitę jų liko 23, kai iš sąrašo buvo išbraukta rinkimuose norėjusi dalyvauti, bet Teisingumo ministerijai duomenų apie registruotą narių skaičių nepateikusi Žemaitijos partija.
Politologas Alvidas Lukošaitis stebisi, jog kol kas negirdėti ir nematyti, kad rinkimams rimtai ruoštųsi iki šiol nežinomos Žemaičių, Respublikonų, Pensininkų partijos. “Juk jau matėme pavyzdžių Lietuvoje: laimėti čia gali bet kas, bet svarbu ryškiai įsirėžti į rinkėjų sąmonę, įkalti jiems į galvą savo ypatingumą, skirtumą nuo kitų politinių jėgų, kažką aiškiai ir artikuliuotai pažadėti. Tačiau tarp šių rinkimų naujokų tokios gerai organizuotos politinės jėgos nėra”, – tvirtina ekspertas. Dėl to jis daro išvadą, kad minėtos partijos ir nepuoselėja rimtų ketinimų imti valdžią.
Politologė Jūratė Novagrockienė antrina, kad naujoms, nežinomoms partijoms varžytis šių metų rinkimuose bus dar sunkiau nei paprastai, nes nepriklausomi save išsikeliantys kandidatai greičiausiai bus tokių marginalinių, neretai radikaliai kalbančių politinių jėgų, o ne politikos senbuvių tradicinių partijų konkurentai.
Dėl to specialistė prognozuoja, kad šiemet vargu ar bepasikartos Kauno partijų Lietuvos laisvės lygos (LLA) ir “Jaunosios Lietuvos” (JL) ankstesnių metų sėkmė. “Be to, šių partijų lyderiai lyg ir prarado savo radikalumą – Vytautas Šustauskas visuomenės akyse liko labiau juokdariu nei kovotoju, o besifilmuojantis, sportuojantis Stanislovas Buškevičius tapo panašus į šoumeną”, – sako polotologė.
A.Lukošaitis priduria, kad šios dvi partijos taip ir nevirto rimtomis politinėmis organizacijomis, kurios turėtų aktyvius padalinius kituose Lietuvos regionuose, nes jos buvo ir tebėra tik vieno žmogaus tribūna. Be to, net ir radikalūs politikai turi sugebėti rimtai dirbti, pasiekti ir visuomenei parodyti konkrečių rezultatų, o du minėti politikai iki šiol pasižymėjo tik garsiomis kalbomis arba spalvingomis akcijomis.

Sėkmės neprognozuoja

Patys šių partijų lyderiai su tokiu vertinimu nesutinka ir vardija savo nuveiktus darbus. V.Šustauskas pasakoja per vadovavimo Kaunui pusmetį 2000 m. neleidęs grąžinti savininkams nė vieno namo, kol nebuvo suteiktas kitas būstas ten gyvenantiems žmonėms, tapęs pirmuoju miesto vadovu, kuris atsisakė priedo prie algos, išsprendęs badavusių bankrutuojančio “Inkaro” gamyklos darbininkų problemą. “Be to, per 25 metus politikoje aš atlikau milžinišką darbą demokratijai: savo įsimintinomis akcijomis išmokiau lietuvius nebijoti protestuoti, streikuoti ir garsiai reikšti savo nepasitenkinimą”, – savimi žavisi politikas.
O S.Buškevičius kalba apie savo ryškiausią darbą – jis apskundęs teismui Kauno savivaldybės tarybos sprendimą įsteigti lošimo namus kultūros paveldo saugomame kino teatre “Daina”. “Tai buvęs akivaizdus korupcijos pavyzdys. Vieną kartą taryba balsavo prieš leidimą įrengti kazino, o po kurio laiko, kai su politikais jau padirbėjo verslininkai, dauguma balsavo už”, – piktinasi tarybos narys.
A.Lukošaitis sutinka, kad daugumos neturinčių radikalių politikų reikia tiek Seime, tiek savivaldybėse. “Jie – atsvara, opozicija daugumai, stebi ją ir kontroliuoja. Jų uždavinys – atverti pūlinius, garsiai apie juos kalbėti. Tačiau tokiam darbui atsidavimo, nuoseklumo, pajėgios komandos reikia ne mažiau, nei dirbat daugumoje. Deja, Lietuvoje apie radikalių opozicionierių nuoseklumą galime tik pasvajoti”, – vertina politologas.
“Veido” pašnekovai kol kas nesiima vertinti atgimstančios Respublikonų partijos ambicijų – per mažai apie ją informacijos, jokių viešų pareiškimų, nėra ir programos. Partijos pirmininkas Valerijus Pečiulevičius pasakoja, kad po jos steigėjo Kazimiero Petraičio mirties kelerius metus partija merdėjo, tačiau dabar keletas aktyvistų nutarė ją atgaivinti. “Pavadinimas geras, reputacija nesugadinta – kam kurti kažką naujo”, – dėsto dabartinis vadovas. Pasak jo, bus sudaryti trys sąrašai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kuriuose – verslininkai, sportininkai, norintys tapti politikais ir prisidėti prie miestų ūkio tvarkymo.
Pensininkų partijos, kuri ketina kandidatuoti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Šakių ir Vilkaviškio rajonuose, šansai vertinami skeptiškai. “Jau būta nesėkmingų bandymų nešti pensininkų vėliavą. Tačiau šis elektoratas, nors ir aktyvus rinkėjas, dažniausiai renkasi didžiąsias partijas”, – sako A.Lukošaitis.
Žemaičių partija teoriškai galėtų turėti neblogų šansų – ji kalba apie vietos žmonių vertybes, interesus, tad savivaldybių rinkimai jai yra palanki terpė. Juolab kad sumažėjo painiavos, kai iš rinkimų iškrito Žemaitijos partija, – dvi žemaičių partijos atsirado steigimo stadijoje, po vienu stogu netilpus keliems ambicingiems lyderiams. “Bet žemaičiai – atsargūs, pasvarstantys, kažin ar jie taip ir puls prie naujų, konkrečių darbų dar nenuveikusių politikų”, – svarsto J.Novagrockienė.
Lygiai kaip žemaičių nesutarimai, rinkėjus trikdo ir rusų tautinei mažumai atstovaujančios dvi politinės partijos – Lietuvos rusų sąjunga (LRS) ir Rusų aljansas (RA). Pastaroji aktyvi tik Klaipėdoje, kur šiuo metu turi tris mandatus ir gali tikėtis panašaus populiarumo šiemet. LRS sąrašus kels Vilniuje, Klaipėdoje ir Visagine – tačiau politologai abejoja, ar jiems pavyks laimėti daugiau, nei dabar turimi penki mandatai, nes didelė konkurencija su LLRA ir tuo pačiu RA. “Apskritai, jei sugebėtų numaldyti savo ambicijas ir susivienyti, bendra lenkų ir rusų partija taptų reikšmingu Lietuvos politikos žaidėju, bet dabar – viskas atvirkščiai”, – tvirtina A.Lukošaitis.
LLRA porgnozuojama stabili, metai po metų Vilniaus krašte pasikartojanti sėkmė. Tačiau politologai abejoja, ar pasiteisins šios partijos užmojai valdžią išplėsti ir Elektrėnuose, Molėtuose, Druskininkuose, Zarasuose.

Požiūris į programas – nerimtas
Kodėl valdžios siekiančios partijos vis dar nėra parengusios pagrindinio dokumento – programos su savo vizija ir idėjomis, ką darys tuose miestuose ir miesteliuose, kurių vadovais pretenduoja tapti?
“Veido” kalbintų politinių jėgų vadovai tvirtino, kad programos rengiamos neva kaip tik dabar ir sausio pabaigoje rinkėjai jas jau galės nagrinėti.
Šiuo metu programas turi LRS ir RA, o LLRA jau ne tik parengė, bet ir išspausdino spalvotą leidinį lenkų kalba Šalčininkų rajono gyventojams, kuriame ne tik išdėstyta bendra partijos ideologija, bet ir išvardyti konkretūs suplanuoti darbai kiekviename rajono miestelyje. Deja, kitoms savivaldybėms LLRA programų dar nėra parengusi. “Dėl Šalčininkų mums buvo lengva – daug metų ten dirbame, mintinai žinome vietines problemas. O kituose rajonuose, ypač tuose, kur rinkimuose dalyvaujame pirmą kartą, mūsų žmonės turėjo pirma įsigilinti, apibendrinti”, – paaiškina partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis.
“Nežinau, kodėl ir kada partijos susigalvojo, kad programos yra nesvarbios ir jų niekas neskaito. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo ką kita”, – sako politologė J.Novagrockienė.
Pasak jos, Vakaruose yra priešingai: gerokai iki rinkimų partijos pradeda viešai kartoti savo manifestus, pagrindinius pažadus, stengiasi rasti kodus, kurie pabrėžtų jų skirtumus nuo kitų politinių jėgų. Nedovanotina nepagarba rinkėjams ji laiko partijų poziciją savivaldos rinkimams pateikti bendrą ideologinę savo programą. “Čia turėtų būti pristatomi konkretūs darbai, identifikuojamos problemos, kurios kiekviename mieste skirtingos”, – pabrėžia politologė.
“Programų neturėjimas – amžina Lietuvos politikos bėda. Tai liudija prastą partijų organizacinę struktūrą, silpną intelektinį potencialą. Jos žino viena: norime valdžios. Jūs ją mums duokite, o tada jau nuspręsime, ką su ja daryti”, – kritikuoja A.Lukošaitis.
Jo tokia padėtis nestebina. Politologas cituoja prieš keletą metų Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atliktą tyrimą apie Lietuvos partijų potencialą tolimesniuose nuo centrinių būstinių kampeliuose. “Atvirai sakant, rezultatai liūdinantys: dauguma žmonių pagyvenę, jiems nesvarbu, kokiai partijai priklausyti, – keista, kad partijos apskritai dar funkcionuoja”, – pabrėžia ekspertas.

Boxas

“Veido” ekspertai vertina partijų programas
Lietuvos rusų sąjunga – 4,5 balo
Vyrauja gana abstraktūs pažadai. Pradedama nuo Konstitucijos, baigiama šūkiais. Tezės gana tikslios, nukreiptos į rusų tautinę grupę. Teiginys, kad partijos kandidatai – darbo žmonės, rodo, kokio elektorato tikimasi. Programa gana demagogiška. Matyti, kad, remiantis viešujų ryšių abėcėle, bandyta sudėlioti keletą rinkiminės retorikos minčių, apeliuojant į rinkėją, sukalbant maldą apie korupciją, suveliant keletą antikonstitucinių, bet akivaizdžiai populistinių intarpų.

Politinė partija Rusų aljansas – 5,5 balo
Programa jau gerokai konkretesnė, dokumentas šiek tiek geriau artikuliuotas. Atsižvelgiama į Klaipėdos miesto ir jo gyventojų poreikius. Tačiau neišryškinti prioritetai, per daug problemų, programa per ilga. Yra nerealių teiginių, pažadų, kurių vietos valdžia negali įvykdyti. Pavyzdžiui, užtikrinti papildomo ugdymo efektyvumą, remti aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus, kovoti su nusikalstamumu. Matyti, kad partija suvokia konkrečios savivaldybės problemas, bet jai stinga politinės patirties. Tai deklaracijų sankaupa, kurią ketinama pateikti nereikliam rinkėjui.

Lyderių citatos prie portretų
Lietuvos laisvės sąjungos pirmininkas Vytautas Šustauskas
“Kaunas taps miestu, kuriame arba bus įgyvendinta reali savivalda, arba prasidės revoliucija. Miesto reikalus turi tvarkyti miestiečių išrinkti tarybos nariai, o ne Vyriausybės pienburniai, vis mėginantys įvesti tiesioginį valdymą. Ligoninių, mokyklų, troleibusų ir autobusų parkų jungimas – tai reikalai, dėl kurių turi spręsti miesto bendruomenė.”

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis
“Kol kas esame regioninė partija, bet jau per šiuos rinkimus turime ambicijų tapti nacionaline: savo kandidatus iškelsime 11 savivaldybių. Tęsiame jau pradėtus konkrečius projektus – statome vaikų darželius, socialinius centrus, remontuojame gatves, įrengiame jų apšvietimą, pereiname prie biokuro katilinėse. Juk savivaldos politikų veikla ir yra tam, kad patogesnis būtų kasdienis vietos žmonių gyvenimas.”

Lietuvos pensininkų partijos pirmininkas Vytautas Kadžys
“Ilgai laukėme ir tikėjomės, kad kažkuri partija vykdys savo pažadus rūpintis pensininkais – deja, tokių neatsirado, todėl dabar rinkimuose dalyvaujame patys. Daugelį pensininkų problemų gali spręsti ir vietos valdžia: tai viešojo transporto lengvatos, palankesnė sveikatos priežiūros įstaigų tvarka. Nesijungsime į jokias frakcijas – būsime atidūs ir priekabūs valdančiųjų stebėtojai.”

Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas Sergejus Dmitrijevas
“Savivaldybių tarybos turi aktyviau naudotis savo teisėmis spręsti vietos žmonių reikalus. Palaikysime aktyvių piliečių iniciatyvas, stengsimės uždrausti naujas statybas poilsio zonose, ginsime rusų tautybės žmonių teises įgyti visapusį išsilavinimą gimtąja kalba, inicijuosime Rusijos kultūros ir informacijos centro steigimą, sieksime aktyvesnės socialinio būsto plėtros.”

Partijos “Jaunoji Lietuva” pirmininkas Stanislovas Buškevičius
“Pirmas uždavinys – palengvinti verslininkų gyvenimą: tik sukūrę naujų darbo vietų, surinkdami daugiau mokesčių, turėsime iš ko spręsti visus kitus kultūros, sporto, miesto tvarkymo reikalus. Plėtosime Kauno, kaip upių sostinės, koncepciją. Išliksime nepriklausomi, todėl balsuosime tik pagal savo sąžinę, atidžiai stebėsime valdančiųjų koalicijų veiklą dėl korupcinių veiksmų.”

Politinės partijos Rusų aljanso pirmininkė Tamara Lochankina
“Pseudopatriotiniai lozungai mums nepriimtini – manome, kad daug ir sąžiningai dirbantis žmogus Lietuvoje gali gerai gyventi, nepriklausomai nuo tautybės. Klaipėdoje ir toliau rūpinsimės vaikų darželių remontu, nakvynės namų plėtra, ramiu dialogu su politine dauguma spręsime rusų mokyklų problemas. Skatinsime ir pritarsime idėjoms, kurios stiprina Klaipėdos, kaip jūrinio miesto, įvaizdį.”

Respublikonų partijos pirmininkas Valerijus Pečiulevičius
“Mūsų sąrašuose – bendraminčiai iš verslo ir sporto pasaulio. Atsibodo iš šalies stebėti, kaip miestų politikai daro nesąmones, visiškai nesitardami su gyventojais. Stadionai statomi miestų centruose, kurie ir taip užsikimšę, o priemiesčiuose tvyro plynės, šilumos ūkiai neįsileidžia alternatyvios energetikos. Skatinsime vaikų ir paauglių sporto mokyklų kūrimą.”

Žemaičių partijos pirmininkas Egidijus Skarbalius
“Dauguma mūsų partijos narių – jauni žmonės, dar nenusivylę Lietuva ir norintys ją pakeisti. Mūsų vertinimu, turi išaugti savivaldybių tarybų įtaką – vietos politikai kur kas geriau už sostinėje sėdinčius žmones žino, kaip mieste optimizuoti mokyklų, ligoninių, policijos skyrių tinklą. Beje, mes nedalyvausime partiniuose žaidimuose, vien dėl įtakos padidinimo nesijungime su kitomis partijomis.”

Lietuvos artimiausi kaimynai šiemet balsuodami parodys, nori ar ne permainų, ir kokių.

Šiemet Europoje – kaip niekad gausu svarbių ir net lemiamų rinkimų. Rinkimai gali atnešti svarių pokyčių tiek politiniame, tiek ekonominiame ne tik tų šalių, bet ir Europos gyvenime. Parlamentus šiemet rinks Estija, Lenkija, Rusija, Airija, Danija, Suomija, Graikija, Turkija, Šveicarija, o Prezidentus – Latvija ir Bulgarija.
Naują ar perrinktą valdžią šiemet turės visos Lietuvos šalys kaimynės: Baltarusijoje ką tik prezidento rinkimus vėl laimėjo Aleksandras Lukašenka. Estijoje, Lenkijoje ir Rusijoje bus renkami nauji parlamentai, o Latvijoje vyks prezidento rinkimai.

Du Estijos scenarijai

Kovą naują parlamentą rinks estai. Beje, tai vieni daugiausia pasaulio dėmesio sulauksiantys rinkimai šiais metais, mat pirmą kartą pasaulio istorijoje balsuoti už kandidatus į parlamentą bus galima ir mobiliaisiais telefonais. Beje, 2007-aisiais šalyje buvo galima balsuoti ir internetu.
Vis dėlto ne taip svarbu, kokiu būdu bus išrinktas parlamentas – svarbiau, kas bus naujoji Estijos politinė jėga, nuo kurios priklausys šalies gyvenimas ateinančius ketverius metus.
Dabartinis premjeras, Reformų partijos vadovas Andrusas Ansipas, jau antrą kadenciją iš eilės vadovaujantis vyriausybei, liaupsinamas už tai, kad Estija tiesiog didvyriškai išgyveno krizę, kad turi mažiausią valstybės skolą Europos Sąjungoje, kad, nepaisant ekonomikos turbulencijų, Estija nenukrypo nuo tikslo ir šiemet nuo sausio 1 d. jau įsivedė eurą.
Beje, patys estai linkę manyti, kad visa tai ne tiek A.Ansipo, kiek apskritai puikaus valdančiųjų sudėties ir derinio su opozicija nuopelnas. Visuomenės nuomonės apklausos liudija, kad A.Ansipo Reformos partiją palaiko 21 proc. estų, o A.Ansipo vyriausybę – net 53 proc. (Eurobarometro duomenimis, tai ketvirtas didžiausias vyriausybės palaikymas Europoje).
Priminsime, kad po 2007 m. rinkimų į valdančiąją koaliciją susibūrė Reformų partija, partijų “Pro Patria” ir “Res Publica” sąjunga bei anksčiau opozicijoje buvusi Socialdemokratų partija. Tiesa, 2009-aisiais pastaroji pasitraukė iš valdančiosios koalicijos, bet mažumos vyriausybei vadovauti ir toliau liko A.Ansipas. Opoziciją sudarė: Centro partija, Liaudies sąjunga, pirmą kartą nuo 1992-ųjų į parlamentą patekusi Žaliųjų partija.
Ką gi estai rinksis šį kartą? Apklausos liudija, kad simpatijų daugiausia ir vėl turi A.Ansipo Reformų partija, tačiau jai ant kulnų lipa dabar opozicijoje esanti ir Reformų partijai priešiška Centro partija. Naujausių apklausų duomenimis, jei rinkimai vyktų šiandien, abi partijos gautų po 21 proc. balsų. Tačiau 30 proc. estų dar neapsisprendė.
Taigi Estijos laukia du scenarijai. Vienas – Reformų partija vėl laimės rinkimus ir taps valdančiosios koalicijos dalimi, o premjero postą dar sykį gaus tas pats A.Ansipas. Tokiu atveju, kaip žada pats A.Ansipas, Estijoje nebūtų jokios revoliucijos – tęstume pradėtą kryptį, vykdytume duotus pažadus.
Tačiau jei labiau pasiseks Centro partijai, Estijos gali laukti staigus politinio ir ekonominio gyvenimo manevras. Šiai partijai vadovauja prieštaringai vertinamas Talino meras Edgaras Saavisaras, o partiją stipriai remia Estijoje gyvenantys rusakalbiai. Dar labiau juos įkvepia žinios, kad pastaruoju metu Centro partija yra užmezgusi itin draugiškus ryšius su valdančiąja Rusijos partija “Vieningoji Rusija”.
Beje, pernai spalį vykusiuose savivaldos rinkimuose Centro partija gavo daugiausia balsų sostinėje Taline, o tai rimtas signalas, kad jai gali pasisektis ir per nacionalinius rinkimus.
Tokiu atveju veikiausiai ši partija sudarytų koaliciją su kairiosios pakraipos partijomis, o A.Ansipas ir jo Reformų partija atsidurtų už borto.
Kas tuomet laukia Estijos? Viena vertus, E.Saavisaras ir jo partija pasmerktų Estiją būti negerbiama kitų ES šalių. Mat E.Saavisaras įtariamas ne tik korupcija ir ryšiais su KGB. Ne taip seniai jis buvo nubaustas ir pinigine bauda už tai, kad neatskleidė detalių, kaip gavo lengvatinę banko paskolą, tačiau ir po to jokiu būdu nesutiko atsistatydinti iš Talino mero pareigų.
Be to, analitikai prognozuoja, kad Centro partija, siekdama dar didesnio populiarumo, imtųsi socialinės politikos: mažėtų dėmesys verslui, gerėtų socialinės garantijos, o Estijos valstybės skola padidėtų.

Nei Lenkijoje, nei Rusijoje pokyčių neprognozuojama

Daug mažiau dviprasmybių – kalbant apie rinkimus Lenkijoje. Praėjusių metų pabaigoje savivaldos rinkimai parodė, kad greičiausiai ir šiemet po parlamento rinkimų jokių didesnių naujovių nebus. Savivaldos rinkimuose praėjusių metų pabaigoje vyriausybė jau išlaikė išbandymą: partija “Piliečių platforma”, kuriai vadovauja premjeras Donaldas Tuskas, ir jos koalicijos partnerė Lenkijos liaudininkų sąjunga laimėjo daugiausia balsų beveik visoje Lenkijoje, nors ir mažiau nei buvo prognozuota iš anksto.
Panašiai nutiko ir Latvijoje – šiemet šalis metus pradeda su ta pačia valdžia, kurią parlamento rinkimuose perrinko gyventojai. Nors tai gali kelti nuostabą, tačiau didžiąją savo balsų dalį – 58 proc. – jie atidavė už valdančiąją koaliciją sudariusias partijas.
Galima spėti, kad niekas nesikeis ir Rusijoje. Tai yra rinkimai nebus nei laisvi, nei demokratiški, juose triuškinamai vėl laimės “Vieningoji Rusija”. Tiesa, opozicinės partijos šį kartą buriasi į sąjungą ir ketina rinkimuose dalyvauti kaip viena politinė jėga. Tačiau “Carnegie” centro analitikė Maša Lipman tokias pastangas vadina bergždžiomis. “Rusijoje viską nusprendžia Kremlius. Tad ne rinkėjai, o Kremlius spręs, ar šiam politiniam dariniui bus atstovaujama po rinkimų”, – aiškina analitikė. Ji primena, kad jokių požymių, jog rinkimai bus demokratiškesni nei visuomet, nėra, ir tai buvo matyti per pernai vykusius savivaldos rinkimus. “Rinkėjai buvo išbraukiami ar kaip tik dubliuojami rinkėjų sąrašuose, o balsai buvo skaičiuojami nesąžiningai”, – apibendrina M.Lipman.

Kas keisis krizės prispaustose Airijoje ir Graikijoje

Užtat Airijoje šiemet vyksiantys parlamento rinkimai tikrai atneš permainų. Beje, jie vyks ne spalį, kaip turėjo, bet bus sušaukti anksčiau, xxx. Šią datą 2010 m. gruodžio xx dieną paskelbė kol kas dar dabartinis Airijos premjeras Brianas Cowenas. Jis sulaukė, kol bus galutinai suderintas šių metų biudžetas ir patvirtintos paskolos iš tarptautinių kreditorių sąlygos, ir tesėjo duotą pažadą – paskelbė apie savo pasitraukimą ir priešlaikinių rinkimų sušaukimą.
Airių nepasitenkinimas juo ir koalicine vyriausybe didėja. B.Coweno vadovaujama centristų partija “Fianna Fail” pasitiki vos 13 proc. airių, nors 2007-aisiais už partiją balsavo 42 proc. rinkėjų. Apklausos liudija, kad “Fianna Fail” po rinkimų neteks 50 iš turėtų 78 vietų parlamente ir turės tenkintis ketvirta vieta. Pergalė prognozuojama opozicinėms partijoms ir pagrindinėms valdančiųjų kritikėms – kairiosios pakraipos Darbo partijai, kurią šiandien remia 24 proc. airių, ir dešinės priskiriamai “Fine Gael”, kurios populiarumas siekia 32 proc.
Įdomu, kad nors partijos laikosi ideologiškai skirtinguose poliuose, jos daugelį metų dirba išvien ir kelia mažai abejonių, kad laimėjusios rinkimus sudarytų daugumos koaliciją. O partijos “Fine Gael” lyderis Enda Kenny yra populiariausias Airijos politikas ir jau tituluojamas būsimu Airijos premjeru.
Tiesa, tai reiškia, kad į valdžią Airijoje ateis populistai: E.Kenny yra vadinamas prisitaikėliu ir veidmainiu, kurio pagrindinis tikslas – ne Airijos gerovė, o tiesiog valdžia. Pavyzdžiui, žinodamas, kaip airiai nerimauja dėl to, kad šiemet bus gerokai padidinti mokesčiai ir apkarpytos išlaidos, E.Kenny 2010 m. gruodžio pradžioje paskelbė alternatyvų   biudžeto projektą, kuris esą būtų įgyvendintas, jei tuo metu jo partija vyriausybėje būtų turėjusi daugumą. Jame aiškinama, kad mokesčiai šiemet būtų pakelti tik trečdaliu tiek, ką vyriausybė numatė penkerių metų laikotarpiui. Be to, E.Kenny pareiškė, kad šiemet būtų nedidinamas pajamų mokestis.
Tačiau kaip tokiu atveju Airijai pavyktų įveikti krizę, E.Kenny nepaaiškino, tad sulaukė priekaištų, kad Airijos vyriausybei šiemet vadovauti gali apie valstybės finansus nieko nenutuokiantis populistas, pastumsiantis Airiją į dar didesnes valstybės skolas ir nedarbą.
Graikijos gyventojai prieš pat Naujuosius metus antrajame vietos rinkimų ture valdžią patikėjo, kaip ir latviai, dabartiniams valdantiesiems – Georgaso A. Papandreou vadovaujamiems socialistams, nors būtent jų vadovaujamą Graikiją ištiko skolų krizė. Veikiausiai neramumų apimtoje šalyje už socialistus graikai balsuos ir per šiemet vyksiančius nacionalinius rinkimus.

BOX: Svarbesni 2011 m. rinkimai

Kur     Kokie     Kada
Estija     Parlamento     Kovas
Latvija     Prezidento     Gegužė
Airija     Parlamento     Nuo kovo iki spalio
Graikija     Parlamento     Rugsėjis
Lenkija     Parlamento     Spalis
Danija     Parlamento     Lapkritis
Rusija     Parlamento     Gruodis

Opozicinė Darbo partija (DP) per artėjančius savivaldos rinkimus ketina kelti daugiau kaip 1600 kandidatų.

Sekmadienį posėdžiavusi Darbo partijos taryba patvirtino rinkimų kandidatų sąrašus.

“Darbiečių” kandidatų sąrašo lyderis Vilniaus miesto savivaldybėje bus partijos pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Kaune “darbiečių” vedlys bus parlamentaras Vydas Gedvilas, Klaipėdoje – verslininkas, buvęs Seimo narys Antanas Bosas, Šiauliuose – buvęs susisiekimo viceministras Aidas Gedvilas, Panevėžyje – DP skyriaus pirmininkas Petras Narkevičius.

Kėdainių rajone pirmuoju numeriu sąraše bus su V.Uspaskicho šeima siejamo koncerno “Vikonda” viceprezidentas Juozas Gaidamavičius, Radviliškio rajone – buvusi Seimo narė Zita Žvykienė, Ignalinos rajone – eksparlamentaras Manfredas Žymantas, Vilniaus rajone – Vilija Filipovičienė.

“Dažniausiai sąrašų lyderiais yra Darbo partijos skyrių pirmininkai”, – BNS sakė DP atstovė spaudai Aldona Jakavonienė.

Anot DP pirmininko V.Uspaskicho, savivaldos rinkimuose planuoja dalyvauti šeši “darbiečiai”, turintys parlamentarų mandatus. Partijos pirmininko teigimu, Seimo nariai žadėjo atsisakyti vietos parlamente, jeigu jiems būtų patikėti vadovaujantys postai savivaldybėse.

Pats V.Uspaskichas teigė vietą Europos Parlamente iškeisiantis tik į sostinės mero postą.

Darbo partija kandidatus kels 59 savivaldybėse, DP savivaldos rinkimuose nedalyvaus tik Neringoje, nes čia neturi savo skyriaus.

Anot “darbiečių” lyderio, partijos nariams keliamas uždavinys turėti atstovus kiekvienoje šalies savivaldybėje ir gauti per 200 mandatų per rinkimus.

Per agitacinę kampaniją DP akcentuos nedarbo mažinimą, komunalinių paslaugų piginimą, švietimo ir medicinos paslaugų prieinamumą.

“Tuos klausimus nurodė patys žmonės”, – BNS tvirtino V.Uspaskichas.

Pasak jo, jau aptarta galimybė po rinkimų su partija “Tvarka ir teisingumas”, Lietuvos socialdemokratų partija sudaryti koalicijas.

“Todėl sutarėme per rinkimų kampaniją būti tolerantiškais, korektiškais vieni kitų atžvilgiu”, – sakė V.Uspaskichas.

Sekmadienį “darbiečiai” taip pat nutarė savo kandidatą kelti ir į atsilaisvinusią Seimo nario vietą Marijampolėje. Jų kandidatė – jaunimo organizacijos “Darbas” Marijampolės skyriaus pirmininkė Vaida Giraitytė.

2007 metais per savivaldos rinkimus DP iškovojo 111 mandatų. Parlamente partija turi dešimt atstovų.

Seimo nario rinkimai Marijampolėje vyks vasario 13 dieną, savivaldybių tarybų rinkimai – vasario 27 dieną.

Šeštadienį Panevėžio rajone posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio taryba patvirtino partijos kandidatų sąrašus 56 savivaldybėse, jose – 1520 pavardžių.

“Tvirtinti likusius keturis kandidatų sąrašus suteikti įgaliojimai valdybai, nes dar yra keletas žmonių, kuriuos kalbiname dalyvauti rinkimuose”, – šeštadienį BNS sakė Liberalų sąjūdžio centrinio rinkimų štabo vadovas Šarūnas Gustainis.

Jis neatmetė galimybės, kad iš viso partija per savivaldos rinkimus kels iki 1700 kandidatų.

Anot Š.Gustainio, iškeltas uždavinys per rinkimus surinkti 100 tūkst. rinkėjų balsų, iškovoti 145 mandatus, 20 savivaldybių, tarp jų – ir didžiųjų miestų, dalyvauti formuojant valdančiąsias koalicijas.

Keliose savivaldybėse prieš rinkimus liberalai planuoja sudaryti koalicijas su Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), Tautos prisikėlimo partija bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais.

Š.Gustainio duomenimis, bendri kandidatų sąrašai turėtų būti Neringoje, Vilkaviškyje, Vilniaus rajone ir Pagėgiuose.

Liberalai savivaldos rinkimuose planuoja dalyvauti su šūkiu “Liberalai. Sveiko proto dešinieji”.

“Pagrindinės temos, kurias akcentuosime per rinkimus – saugumas, kelių infrastruktūra, švietimas ir biurokratijos mažinimas”, – sakė štabo vadovas.

Numatoma, kad Vilniuje Liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašo lyderiu bus susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, Kaune – dabartinis miesto vicemeras Rimantas Mikaitis, Klaipėdoje – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, Panevėžyje – aktorius Laimutis Sėdžius, Šiauliuose – švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.

Savivaldybių tarybų rinkimuose partijos sąrašuose ketina dalyvauti ir du parlamentarai: Vytautas Grubliauskas – Klaipėdoje ir Audrius Endzinas – Šilutėje.

Šiuo metu Liberalų sąjūdis savivaldybių tarybose turi 52 mandatus, 3 merus.

Valdančiajai koalicijai priklausančiam Liberalų sąjūdžiui Seime atstovauja 13 parlamentarų.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks vasario 27 dieną.

Vasario 27-ąją vyksiantys savivaldybių tarybų rinkimai valstybės biudžetui atsieis 2 mln. brangiau nei vykę prieš ketverius metus.

2007-aisiais savivaldos rinkimams išleista per 15 mln. litų, šiemet skirta -17 mln. litų, rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Į šią sąmatą telpa ir daugiau kaip pusė milijono litų, skirtų vasario 13-ąją Marijampolės apygardoje vyksiantiems naujo Seimo nario rinkimams surengti.

Praėjusių metų rudenį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) prašė Finansų ministerijos savivaldos rinkimams numatyti 26 mln. litų, tačiau ši patarė gyventi taupiau.

Didžioji dalis -10,4 mln. litų – iš rinkimams skirtų lėšų bus skirta rinkimų komisijoms. Vien atlyginimams 16 tūkst. komisijose dirbančių asmenų išmokėti prireiks 7,4 mln. litų.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pripažino, kad taupant lėšas teko kiek sumažinti komisijų narių algas bei pačių komisijų skaičių. Kai kur trumpinamas jų darbo laikas, gerokai apkarpyta rinkėjų pavėžėjimo programa.

“Daugelis savivaldybių planuoja skirti transportą tik miškingiausiose vietovėse gyvenantiems rinkėjams arba ten, kur atstumai iš tiesų labai dideli”, – sakė Z.Vaigauskas.

Pirmą kartą per šiuos rinkimus VRK privalės organizuoti visų į savivaldą kandidatavusių asmenų finansinių išlaidų nepriklausomą auditą. Anksčiau tokį patikrinimą vykdė Valstybinė mokesčių inspekcija.

VRK turės konkurso būdu parinkti nepriklausomas audito kompanijas, kurios atliks kandidatų finansinės veiklos patikrinimą. Tam komisija prašė papildomai skirti 4 mln. litų, tačiau negavo.

VRK neskirs nė lito kandidatų agitacinėms laidoms per komercinius radijo bei televizijos kanalus apmokėti, anksčiau tam buvo planuojama 3 mln. litų. 1,2 mln. litų VRK skyrė ir rinkimų apylinkėms aprūpinti kompiuteriais.

Sausio 13 d. savarankiškai išsikėlę asmenys baigia registruotis savivaldybių rinkimų komisijose.

Sausio 17 d. savarankiškai išsikėlę asmenys baigia rinkti rėmėjų parašus.

Sausio 24 d. baigiama partijų kandidatų registracija VRK.

Sausio 28 d. VRK paskelbia kiekvienoje savivaldybėje rinkimuose dalyvaujančių partijų, savarankiškai išsikėlusių asmenų ir koalicijų sąrašus; traukiami eilės numerio burtai.

Vasario 19 d. baigiama įteikti rinkėjo korteles.

Vasario 23–25 d. išankstinis balsavimas savivaldybių pastatuose, taip pat ligoninėse, kariuomenės padaliniuose, kalėjimuose.

Vasario 24–26 d. balsavimas namie.

Vasario 26 d. rinkimų agitacijos pabaiga.

Vasario 27 d. 7–20 val. balsavimas rinkimų apylinkėse.

Kovo 3–6 d. VRK tvirtina galutinius rinkimų rezultatus, išduoda savivaldybių tarybų narių pažymėjimus.

Šaltinis: VRK