Į „Veido“ klausimus atsako Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila.
VEIDAS: Kolegos jus apibūdina kaip kovotoją, dažnai nesileidžiantį į kompromisus ir nuolat einantį „prieš plauką“. Kaip manote, kodėl susidarė tokia nuomonė? Kokia, jūsų paties vertinimu, jūsų savybė blogiausia?
G.S.: Politikoje tikrai yra sričių, kuriose aš nesu linkęs eiti į kompromisus. Iš tiesų politika pirmiausia yra principų, o ne kompromisų menas, nors nesutinku su vertinimu, kad einu prieš plauką, – pats jaučiu, kad visą laiką ieškau bendradarbiavimo. Pripažįstu, kad kartais man pritrūksta santūrumo, nuo jaunystės neišsigydžiau karštakošiškumo, greito užsidegimo ir irzlumo. Bet nesu piktas ir kerštingas, nors kiti kartais manęs privengia, nes jiems atrodau piktesnis, nei esu.
VEIDAS: Kalbate apie principų politiką, tačiau Tautininkų sąjunga susibūrė su kairiaisiais ir centristais į gan margą koaliciją. Ar „Už Lietuvą Lietuvoje“ nėra tik prieš rinkimus suburtas judėjimas, o po rinkimų visi vėl pasuks savo keliais?
G.S.: Šiandien mano požiūris šiek tiek pasikeitęs. Šeimos ir kultūros vertybių klausimu likau toks pats užsispyręs tradicijų saugotojas. Tačiau socialinės ir ekonominės politikos srityje tautininkų idėjos pasislinko į kairę ir tapo labiau centristinės – nemanau, kad laisvoji rinka ir liberalus anarchizmas sukurs gerovę, todėl reikalingas didesnis valstybės įsikišimas į rinką. Aš pats esu sutikęs ir kalbėjęsis su daugeliu kairuoliškai nusiteikusių tautininkų – tiek kairiajame, tiek dešiniajame flange yra daug tautiškai nusiteikusių rinkėjų. Tad tai nėra tik priešrinkiminė koalicija, ir ji išliks, jei pateksime į Seimą.
VEIDAS: O kaip vertinate savo šansus peržengti Seimo rinkimų barjerą?
G.S.: Ten, kur mus žmonės žino, mūsų perspektyvos geros – viršija dešimt procentų. Tačiau didžiausia mūsų problema yra ta, kad esame blokuojami viešojoje erdvėje ir prieš mus taikoma nutylėjimo taktika, todėl didelė dalis visuomenės net nėra girdėjusi apie šią koaliciją. Štai mūsų judėjimas rengė Baltijos kelio paminėjimą, be abejo, tai buvo tam tikra viešoji akcija. Tačiau žiniasklaidoje pasirodė tik dezinformacija – nei kas, nei kodėl organizavo šį renginį. Kam reikia slėpti net tokią informaciją?
VEIDAS: Ar nemanote, kad daugiau Lietuvos labui nuveiktumėte dirbdamas pagal savo išsilavinimą – narkologu ir padėdamas žmonėms, turintiems priklausomybių?
G.S.: Psichoterapinio profilio darbas man iš tikrųjų būtų prie širdies ir jaučiu, kad galėčiau šį tą padaryti. Tačiau nemanau, kad sugebėčiau kažką pakeisti iš esmės – nes čia daugiau lemia prevencijos politika, o mes neturėjome Vyriausybės, kuri galėtų vykdyti konsoliduotą politiką šioje srityje. Sritis, kurioje galėčiau daugiau nuveikti negu politikoje, manau, yra kūryba – esu išmėginęs plunksną rašydamas poeziją bei istorinių serialų scenarijus. Ko gero, šioje srityje galima sulaukti daugiau moralinės atgaivos ir pripažinimo.