K. VANAGO (BFL) NUOTR.

Politikus sunku patraukti atsakomybėn už klaidinančią reklamą. Tačiau to ir nereikia. Kas ketveri metai politinės partijos atsiima savo: kas pergalę, o kas pralaimėjimą. Į rinkėjų teismą ruošiamasi su nemažai popierių – rin­kiminių programų. Kitaip nei viešuosiuose pirkimuose, maži skaičiai nėra argumentas. Rinkėjai nori didelių algų.

Arūnas BRAZAUSKAS

Dvi didžiausios ir įtakingiausios partijos – Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys de­mokratai (TS-LKD) ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – parengė daugiau ar mažiau išsamius ekonominių pažadų rinkinius. Jaučiamas rinkodaros pradmenų išmanymas. LSDP „Ilgoji rinkimų programa“ atrodo solidžiai, tačiau žvilgsnis krypsta į tinklalapį „Didi Lie­tuva“, kuriame socialdemokratų pažadai iškaišioti po spalvotais paveikslėliais. TS-LKD „Nau­jas planas Lietuvai“ po spalvota kepurėle slepia nuorodą, pagal kurią galima atsiųsti 274 p. apimties programinį dokumentą. Tokios apimtys mažina galimų skaitytojų skaičių. Lankstinukai vi­siems, o elektroninė knyga – tik ilgų programų žanro mė­gėjams.

Abi partijos eina į rinkimus su panašiais ekonominiais teiginiais, išdėliotais skirtingais pavidalais. LSDP programos pateikimą kuruojantis dr. Ri­mantas Vaitkus „Veidui“ sakė: „Mūsų programos ekonominėje dalyje numatytas pajamų ir užimtumo didinimas. Pajamų didinimas pagrįstas didelę pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų buvimu ir kūrimu, vartojimo auginimu, eksportu ir inovatyvios pramonės plėtra. Tokie yra ekonominio augimo „banginiai““.

Sunku įsivaizduoti, kad kurio nors iš nurodytų „banginių“ atsisakytų TS-LKD. Vienas iš konservatorių programos autorių, partijos rinkimų štabo vadovas Dainius Kreivys „Veidui“ aiškino, jog nepasitenkinimas mažais atlyginimais yra viena iš emigracijos priežasčių; atlyginimai galėtų kilti didėjant darbdavių konkurencijai dėl darbuotojų ir didėjant darbo našumui bei darbuotojų kompetencijai; investicijų pritraukimas didina konkurenciją dėl darbuotojų – tai stimulas augti atlyginimams.

Koja kojon

Ketindami gydyti opiausius Lietuvos ūkio skaudulius, abiejų partijų programų rašytojai panašiai dozuoja pažadus. Konservatoriai ketina sukurti šalyje 147 tūkst. naujų darbo vietų, socialdemokratai tokių mato 140 tūkst.: 80 tūkst. naujų darbo vietų didmiesčiuose ir 60 tūkst. regionuose.

Konservatoriai 2021 m. žada 1250 eurų vidutinį bruto darbo užmokestį, socialdemokratai kuklesni, tačiau tai atperka žodis „viršys“ – pasak jų, vidutinis atlyginimas tada viršys 1100 eurų per mėnesį. Konser­va­toriai žada, jog vidutinės senatvės pensijos pasieks 400 eurų, socialdemokratai žada per 4 metus jas padidinti trečdaliu, t. y. iki maždaug 360 eurų.

Nepamirštas ir darbo jėgos judėjimas šalies vi­duje. Santūriam socialdemokratų pažadui skatinti darbo jėgos migraciją šalies viduje konservatoriai atliepia skambia fraze ir nemokamo transporto pažadu: „50 km per 45 min.“ – į rajono centrus dar­buotojai atvyktų nieko nemokėję.

Konservatoriai ambicingi, o socialdemokratų nuosaikumas, matyt, nusipelno apibūdinimų: „ge­riau patyręs“ ar „senas arklys vagos negadina“. Tačiau ir ambicingi, ir nuosaikesni politikai vengia infliacijos prognozių.

Konservatoriai ambicingi, o socialdemokratų nuosaikumas, matyt, nusipelno apibūdinimų: „ge­riau patyręs“ ar „senas arklys vagos negadina“. Tačiau ir ambicingi, ir nuosaikesni politikai vengia infliacijos prognozių. Mat esant 1,3 proc. metinei infliacijai (tai ne prognozė, o tik pavyzdys) dalykai, už kuriuos 2016-aisiais tekdavo pakloti 400 eurų, 2021 m. kainuotų maždaug 425 eurus.

Auklėjamasis programų vaidmuo

Rinkiminių programų skaitytojai turėtų įvertinti ir literatūrinę tų kūrinių vertę. Kadangi nuobodybėmis rinkėjo nepatrauksi, programiniai dokumentai turi panašėti į nuotykių knygas ar filmus, kuriuose gėrio karžygiai nugali piktadarius, atrandą lobį,  užkariauja mylimojo (-osios) širdį. Rin­kimų proga kuriami siužetai, kuriais piliečiams žadami lobiai, turintys pelnyti jų balsus. Pik­ta­dariai čia visuomet politiniai priešininkai.

Oponentų demonizavimas auga iš demokratijos šaknų. Antai garbinga Konservatorių partija Didžiojoje Britanijoje dar vadinama toriais (angl. tory). Pastarąją žymą toriai gavo iš priešininkų, kurie senais laikais jai prilipdė airių kalbos žodį „torai“ –  nusikaltėlis, plėšikas. Seni torių oponentai, dabartinė  Liberalų partija, vadinta vigais (angl. whig). Šio neaiškios kilmės žodžio paieškos per istorijos vingius galų gale atveda prie ištiktuko „whiggam“, kurį škotai vartojo varydami gyvulius. Torių ir vigų politinė kovos: plėšikai rungiasi su va­rovais, kurių bandos, žiūrėk, vis ištrypia svetimus plotus. Kitaip tariant, ropė nesaldesnė už ridiką.

Vis dėlto, kuriant oponentus triuškinančius kritikos tekstus, nereikia palikti landų nereikalingiems klausimams. Antai TS-LKD „Naujame pla­ne Lietuvai“ skaitome: „Nomenklatūrinei kairei kartu su populistinėmis partijoms valdant šalį paskutinius ketverius metus, o per visą nepriklausomybės laikotarpį praleidus už valstybės vairo daugiau nei 17 metų, nuolat yra deklaruojamas ne­nuilstamas dėmesys ir pagalba paprastam žmogui, socialinės lygybės didinimas, skurdo mažinimas. Tačiau realybėje tebeturime labai mažą ir silpną vidurinę klasę, įsisenėjusias socialines įtampas šalyje, nykstančius regionus, sparčiai senstančią visuomenę, pagarbos žmogaus orumui trūkumą ir aktyvių bei darbingų žmonių emigraciją.“ Klausimas: ir kodėl gi tai „nomenklatūrinės kairės“ valdžiai, kuri išrinkta demokratiškai, rinkėjas patikėjo valstybės vairą du trečdalius metų, prabėgusių nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.?

TS-LKD  „Naujo plano Lietuvai“ pristatymas, kurį šią gegužę pateikė D.Kreivys www.delfi.lt, skaitytinas ir kaip pasakėčia su doroviniais akcentais. Rašoma, kad 2008–2012 m. Lietuvą valdžiusi dešinioji Vyriausybė sprendė itin sudėtingus uždavinius. Ekonominio sunkmečio metu stojusi prie valstybės vairo TS-LKD netruko suprasti, kad Lietuvos verslas atsidūrė ties prarajos riba: įmonėms pasiskolinti bankuose tapo tiesiog neįmanoma, staiga nutrūko ūkio subjektų tarpusavio atsiskaitymai, dramatiškai krito vartotojų pasitikėjimas, bankrotai sekė bankrotus. Gelbstint šalį nuo ekonominio kracho reikėjo priimti nepopuliarius sprendimus ir kartu kloti pamatus moderniai vakarietiškai šalies ateičiai. Pamatus pakloti pavyko, ir ne bet kokius, o esą labai tvarius: „Šie pamatai, kad ir stipriai apgriauti dabartinių valdančiųjų, šalyje vis dar palaiko esamą gerovės lygį.“ D.Krei­vys pasakoja apie pirmuosius metus prie valstybės vairo: dėl ūkio skatinimo priemonių 2009-aisiais mūsų šalies BVP papildomai paaugo 0,7 proc., o 2010-aisiais – net 1,5 proc. Atran­damas ir atžvilgis, kuriuo tąkart pralenkėme estus: „Taip Lietuva ne tik anksčiau už Latviją ar Estiją pradėjo kopti iš gilios ekonominio sunkmečio duobės, bet ir de­šimtis tūkstančių savo žmonių apsaugojo nuo realios grėsmės netekti darbo.“

Pamatus pakloti pavyko, ir ne bet kokius, o esą labai tvarius: „Šie pamatai, kad ir stipriai apgriauti dabartinių valdančiųjų, šalyje vis dar palaiko esamą gerovės lygį.“

Tą „papildomą paaugimą“, matyt, galima nusakyti palyginimu: net ir nuo kėdės krentančiam vaikui galima duoti lyžtelėti vitaminų. Žinoma, dėl griū­ties buvo kalta ne valdžia, o aplinka – kaip vi­suomet. Išmaniai skatinamas augti, 2009 m. Lie­tuvos BVP apskritai smuko daugiau kaip 14 proc.

Iš to laikotarpio statistikos pranešimų. Trečiąjį 2009 m.  ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 23 954 mln. litų ir, palyginti su atitinkamu 2008 m. ketvirčiu, sumažėjo 14,2 proc. 2009 m. trečiąjį ketvirtį buvo fiksuoti neigiami beveik visų verslo veiklų ir ne rinkos paslaugų rezultatai. Sparčiausiai krito statybos (45 proc.), pramonės ir energetikos (15,1 proc.), prekybos, transporto ir ryšių paslaugų (15,7 proc.), finansinio tarpininkavimo bei nekilnojamojo turto (12,4 proc.) įmonių pridėtinė vertė. Lėčiau pridėtinė vertė mažėjo valdymo ir gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos grupėje (1,2 proc.). Pridėtinė vertė augo tik žemės ūkio įmonėse (4,9 proc.).

Prie tokios griūties, pasak TS-LKD atstovų, – dar ir nepalankus verslo klimatas. D.Kreivys, pristatantis „Naują planą Lietuvai“: „Galima drąsiai teigti, kad 2008-ųjų pabaigoje, kartu su milžiniškomis „Sodros“ skolomis ir deficitiniu biudžetu, socialdemokratai kūrė priešiškumo užsienio kapitalui atmosferą.“

Nuosaiki, „sena ir patyrusi“ LSDP anaiptol ne­vengia kapoti TS-LKD valdžios retoriniais smūgiais, kurie labiau panašūs ne į pasakėčią, o į teismo nuosprendį. Iš socialdemokratų „Ilgosios rinkimų programos“:

„Užuot analizavę pasaulio ir Lietuvos ūkio rai­d­ą, beatodairiškai kaltino buvusias vyriausybes.Užuot parengę ekonomikos skatinimo programą, ėmėsi ekonomikos stabdymo veiksmų.

Užuot analizavę tarptautinę patirtį, kaip kovoti su ekonomikos nuosmukiu, ir taikę pasiteisinusius metodus (skaidraus bankų sistemos stabilizavimo, privataus vartojimo skatinimo, paramos na­cionalinei pramonei, valstybės investicinių ir so­cialinių programų plėtros), ėmėsi „naktinės“ 2008 metų mokesčių reformos ir taupymo sunkiausiai gyvenančių žmonių sąskaita.

Užuot diskutavę su Lietuvos ekspertais, partijomis, visuomene, priiminėjo arogantiškus, nepamatuotus sprendimus, vienašališkai juos primesdami visai Lietuvai.

Iki neregėto masto padidėjo emigracija, kuri šaliai gali turėti labai skaudžių ilgalaikių padarinių. Valstybės skola pasiekė visų laikų rekordą.“

Komentaras dėl migracijos. Išties, 2010 m. ji tapo „neregėta“ – daugiau nei 83 tūkst. išvykusiųjų, o 2011 m. vėl tapo „regėta“, kokia buvo 2005 m. valdant LSDP Vyriausybei – apie 57 tūkst.

Komentaras dėl rekordinės valstybės skolos. Vie­nąkart prisiskolinus, sunku nusileisti iš aukštumų: valdant socialdemokrato Algirdo Butke­vi­čiaus Vyriausybei, valstybės skola nemažėjo.

Kad ir į kokias literatūrines aukštumas pretenduotų abiejų partijų programos, joms dar praverstų akyla dalykinio redaktoriaus akis. Antai TS-LKD tikisi, kad į Lietuvą  sugrįš ir bus pritraukta per 80  tūkst. darbingo amžiaus žmonių – Lietuva  taps patraukliausiu nauju talentų traukos centru Vidurio ir Rytų Europoje. Kitoje vietoje rašoma apie 80 tūkst. darbingo amžiaus emigrantų susigrą­žinimą. „Pritraukti“ reiškia pasikviesti ir, pa­vyz­džiui, Lenkijos, Ukrainos, Indijos piliečių. „Susigrąžinti“, vadinasi, prisivilioti išeivius Lie­tu­vos piliečius. Beje, pritraukiant naujus talentus, koks nors vietnamietis gali konkuruoti su iš JAV norinčiu grįžti lietuviu.

Pastabėlė dėl procentų. Socialdemokratai žada kasmet nurėžti nuo PVM po 1 proc. Jei iš tiesų taip, tai per 4 metus nelabai ką pajusime. Gal jie turėjo omenyje procentinius punktus?

Ekonominė fantastika

Nurimus rinkimų aistroms, į TS-LKD ir LSDP rinkimų programas bus galima pažvelgti kaip į kūrinius, kurie tenkina dviejų tipų skonius. „Seni patyrę“ socialdemokratai slenka gerų tarnybinių raštų vaga ir jos negadina. Žalio ir jau gelsvėjančio jaunimo nestokojantys konservatoriai patiks tiems, kurie mėgsta „ekonomiksą“, grafikus, lenteles. Kažkuris jų programos autorius daug skaitė apie Airiją, kitas žavėjosi Izraeliu. Viską sudėjus į krūvą, sugulė smagi knyga ekonominių specialybių studentams.

Konservatoriai nebūtų konservatoriais, jeigu planuotų kitokią integraciją nei europinė su transatlantinėmis ataugomis. Kai kurios „Naujo plano Lietuvai“ vietos – tarsi naujas kunigaikščio Ge­dimino laiškas: „Sieksime, kad iki 2021 m. visoje Lietuvoje įsteigtose LEZ įsikurtų iki 140 smulkaus ir vidutinio dydžio gamyba eksportui užsiimančių įmonių, kurių kiekviena vidutiniškai įdarbintų po 200 vietos darbuotojų. Kad toks tikslas taptų realybe, Šiaurės šalyse ir Vokietijoje sukursime investuotojų ieškančių agentūros „Investuok Lietuvoje“ atstovų tinklą. Šiaurės šalių kalbomis ar vokiškai puikiai kalbantys, vietos universitetuose verslo studijas baigę ir svetur gyvenantys lietuviai aktyviai pa­dės smulkiam ir vidutiniam užsienio gamybiniam verslui savo veiklą perkelti į Lietuvą.“

Lietuva tarsi koks Kastytis iš Maironio baladės ketina užmesti tinklus Vokietijos ir Šiaurės šalių ekonominėse erdvėse. Kol kas nėra jokių ženklų, kad galimai fragmentuojantis ES – jai dalijantis į regioninius blokus (nors ir išsaugant centrines institucijas Briuselyje, Strasbūre) – Lietuva liks už borto, neprisiklijuos prie minėtų erdvių.

Vertinant ekonominę fantastiką, kokia neišvengiamai yra bet kokia partijos programa, pravartu pasižvalgyti naujienų lentynose – gal ten atsiras kokių nors išskirtinių idėjų, pranokstančių šūkius „Būkime kaip Airija!“, „Būkime kaip Izraelis!“ Šiuo požiūriu įdomūs kelių autorių išvedžiojimai, paremti ūkio sudėtingumo rodikliu, kurį skaičiuoja mokslininkų komanda, vadovaujama Harvardo (JAV) profesoriaus Ricardo Hausmanno.

Ekonomikai galioja gyvenimiška taisyklė: ne­dėk visų kiaušinių į vieną pintinę

Ekonomikai galioja gyvenimiška taisyklė: ne­dėk visų kiaušinių į vieną pintinę. Seniai žinoma, kad ekonomikos, kurios turi sudėtingas struktūras, stabilesnės už primityvias ekonomikas. Jeigu kokio nors produkto gamybai reikalingos kelios sudėtingos technologijos, jas galima pergrupuoti, sujungti į kitokias sekas ir tokiu būdu lanksčiai prisitaikyti prie rinkos poreikių. Ekonomikos sudėtingumo rodiklis (Economic Complexity In­dicator, ECI), vaizdžiai kalbant, nusako, kiek yra kiaušinių rūšių ir į kelias pintines jie sudėti.

Maskvos Carnegie centro tyrėjas Maratas At­naševas iškėlė klausimą, ką Rusija gali ar negali gaminti, išskyrus naftą. Ukrainietis Igoris Tyš­ke­vičius pasinaudojo tuo pačiu metodu, patyrinėjo Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos ekonomikas ir atrado, kad kooperuodamos šios šalys galėtų sukurti neregėtą eksporto potencialą, kuris pranoktų Vokietiją.

Kaip matome, popierius viską pakenčia, ir tik laikas parodys, kas įvyks greičiau: ar Lietuvos LEZ įsikurs 140 užsienio įmonių iš Vokietijos ir Skan­dinavijos, ar paminėtos Rytų ir Vidurio Europos šalys sukurs Tarpjūrio ekonominę erdvę – tikrai nepadedant Vokietijai.

TS-LKD: „Naujas planas Lietuvai“

Pagrindiniai mūsų įsipareigojimai ekonominės (ūkio) politikos srityje (iki 2021 metų):

1) Lietuvoje bus sukurta per 147 tūkst. naujų darbo vietų;

2) Vidutinis mėnesio (bruto) darbo užmokestis pa­sieks 1250 eurų;

3) Vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį darbo stažą) pasieks 400 eurų;

4) Lietuviškos kilmės  prekių  ir  paslaugų  ekspor­tas išaugs 90 proc. – Lietuva taps greičiausiai eks­porto apimtimis augančia valstybe Vidurio ir Rytų Europoje;

5) Lietuva Vidurio ir Rytų Europoje pirmaus pagal inovatyvių ekonomikos šakų – IT, biotechnologi­jų, šviesos technologijų ir kitų – plėtrą bei taps pa­traukliausia šalimi regione steigti IT paslaugų cen­trą;

6) Lietuvos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) verslui teikiamų  paslaugų,  infrastruktūros kokybės, teisinio reguliavimo ir kvalifikuotų darbuotojų pasiūlos kriterijais taps investicijoms palankiausiomis  LEZ Vidurio ir Rytų Europoje; regionuose  įsikurs iki 140 smulkių ir vidutinių įmonių, vidutiniškai įdarbinsiančių po 200 darbuotojų;

7) Į Lietuvą sugrįš ir bus pritraukta per 80 tūkst. darbingo  amžiaus žmonių – Lietuva  taps patraukliau­siu nauju talentų traukos centru Vidurio ir Rytų Euro­poje;

Ne mažiau nei 70 proc. profesinio mokymo įstai­gų absolventų, baigusių mokslą 2020–2021 m., įsi­darbins pagal specialybę;

9) Į Lietuvos ekonomiką bus papildomai investuota 6,88 mlrd. eurų.

http://tsajunga.lt/rinkimai/programos/ts-lkd-naujas-planas-lietuvai

LSDP: „Didi Lietuva“

Atlyginimas

Vidutinis atlyginimas augs ir viršys 1100 eurų per mėnesį ribą.

Minimalus mėnesio atlyginimas augs ir viršys 550 eurų. Mūsų tikslas yra pasiekti, kad ateityje jis sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. vidutinio atlyginimo dydžio.

Sparčiai augs mokytojų atlyginimas, jis viršys 1200 eurų.

50 proc. didinsime socialinių darbuotojų darbo užmokestį.

Senjorai

Visiškai kompensuosime dešiniųjų valdymo metais sumažintas pensijas. Įgyvendinsime Valstybinio socialinio draudimo pensijų reformą: pakeisime bendrosios pensijos dalies finansavimo šaltinį, taikysime naują pensijų apskaičiavimo būdą ir pensijų indeksavimo mechanizmą.

Kasmet indeksuosime pensijas, atsižvelgdami į darbo užmokesčio augimą.

Per ketverius metus pensijas padidinsime daugiau kaip trečdaliu.

Mokesčiai

Didinsime neapmokestinamų pajamų dydį iki 490 eurų, už kiekvieną vaiką – iki 400 eurų.

2017 m. neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) bus 310, o 2019 – 490 eurų.

NPD už kiekvieną vaiką nuo 2017 m. kils iki 200, nuo 2019 m. – iki 400 eurų.

Sugrąžinsime PVM į prieškrizinį lygį.

Per ketverius metus mažinsime PVM po 1 proc. per metus.

Užimtumas

Didžiausiuose šalies miestuose sukursime 80 tūkst. naujų darbo vietų.

Išnaudosime žemas bankų palūkanas valstybės investicijoms, kuriant naujas darbo vietas.

Skatinsime inovatyvią, didelę pridėtinę vertę ir aukštus atlyginimus garantuojančią pramonę: bioekonomiką, skaitmeninę inžinerinę pramonę, nanotechnologijas.

Sukursime 60 tūkst. naujų darbo vietų regionuose.

Kursime sąlygas pritraukti investicijas į regionus, kurti naujas darbo vietas. Užimtumas regionuose padidės penktadaliu.

Specialistų priėmimą ir mokymo bei studijų programų kūrimą grįsime regiono poreikiais.

Skatinsime darbo jėgos migraciją šalies viduje.

Bendras nedarbo lygis mažės iki 5 proc.

Vidutinis metinis 15–64 metų amžiaus asmenų užimtumo

lygis išliks 67,5–69 procentų ribose (2014 m. buvo 65,7, 2015 – 67,2).

Bendras nedarbo lygis mažės iki 5 proc., o ilgalaikio nedarbo lygis bus ne didesnis nei 4,5 proc. (2014 m. buvo 6,2).

http://www.didilietuva.lt