Sėkmingas pirmininkavimas elitinėms institucijoms ne tik didina tarptautinį valstybės prestižą, bet ir prisideda prie ekonominių bei kultūrinių santykių plėtros.

Pirmininkavimo ES Tarybai Lietuvos misija baigiasi, bet nuo Naujųjų metų prasideda nauja – pirmininkavimas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai. „Patekome į pasaulinę politikos lygą“, – džiaugiasi Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Kovoje dėl Ukrainos pralaimėjome

„Lietuvos pirmininkavimas galėtų būti vadinamas milžiniška, šampano ir fejerverkų verta sėkme, jei Vilniuje būtų buvusi pasirašyta Asociacijos sutartis su Ukraina“, – mano Europos Parlamento narė Laima Andrikienė.
Deja, svarbiausia lietuviška iniciatyva, pirmininkavimo ES Tarybai pusmečio akcentas – Rytų partnerystės forumas baigėsi nepasiekus maksimalaus tikslo. Ar Lietuva viską padarė, kad Ukrainos sprendimas būtų kitoks, ar ES turėjo pasiduoti ukrainiečių pasiūlytoms turgaus deryboms – ES ar Rusija daugiau užmokės už pasirašytas sutartis, vertinimai išsiskiria.
“Be abejo, nuvylė Ukrainos vadovybės sprendimas atidėti Asociacijos sutarties pasirašymą, ypač kai Ukraina per pastarąjį pusmetį padarė ryškią pažangą vykdydama reformas pagal eurointegracijos standartus, o Ukrainos visuomenė parodė aiškų apsisprendimą eiti Europos keliu. Tačiau visa Rytų partnerystės programa neabejotinai sustiprėjo, visos ES mastu gavo tinkamą dėmesį, kurį svarbu ir toliau išlaikyti. Vilnius tapo svarbiu Rytų partnerystės brandos momentu, ir tai – jau didelis pasiekimas”, – neabejoja Lietuvos diplomatijos vadovas L.Linkevičius.
Nepaisant nusivylimo dėl Ukrainos, Lietuvos pirmininkavimas sulaukė daug komplimentų. Žinoma, sunku pateikti konkrečių baigtinių darbų sąrašą, nes, kaip vis kartoja diplomatai, pirmininkavimas ES – tarsi estafetės bėgimas: nubėgi savo distanciją ir perduodi lazdelę kitam. Bet nuo kiekvieno estafetės bėgiko greičio priklauso visų bendra sėkmė.
„Vien pasiekto susitarimo dėl ES daugiamečio 2014–2020 m. biudžeto ir dėl ES 2014 m. biudžeto pakaktų, kad turėtume pagrindo džiaugtis sėkmingu pirmininkavimu, kuris nutildė visus skeptikus, abejojusius Lietuvos gebėjimais tai padaryti. Girdi, maža šalis, pirmininkauja pirmą kartą…” – vertina europarlamentarė L.Andrikienė.
Ji vardija ir kitus svarbius darbus: Balyje pasiektas istorinis susitarimas dėl Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių reformos, ES asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimus su Moldova ir Gruzija, pasirašytos svarbios sutartys su Azerbaidžanu. “Pasiekėme susitarimus ir dėl užsienio politikos įgyvendinimo finansinių instrumentų, derybos dėl kurių prasidėjo dar Kipro pirmininkavimo metu, o prieš mus pirmininkavusiai Airijai šiuo klausimu apskritai nepavyko nieko ženklaus pasiekti“, – lygina L.Andrikienė.

Dauguma Jungtinių Tautų narių balsavo už Lietuvą

Istorine Lietuvos diplomatijos pergale vadinta ir tai, kad spalį mūsų valstybė pirmoji iš baltijiečių dvejų metų kadencijai išrinkta į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą.
Balsuojant Generalinėje Asamblėjoje Lietuva surinko 187 balsus iš 190 balsavime dalyvavusių valstybių (JT priklauso 193 šalys) ir tapo viena iš dešimties nenuolatinių JT Saugumo Tarybos narių 2014–2015 m. kadencijai. Kartu su penkiomis nuolatinėmis narėmis – didžiosiomis pasaulio valstybėmis Lietuva prie vieno stalo dalyvaus sprendžiant pasaulio taikos ir saugumo palaikymo klausimus. Kaip ir ES Taryboje, JT Saugumo Taryboje abėcėlė lėmė, kad nuo Naujųjų metų pirmininkauti teks būtent Lietuvai.
Sėkmingas pirmininkavimas elitinėms institucijoms svarbus ne tik dėl tarptautinio valstybės prestižo, diplomatijos brandos pripažinimo, bet ir dėl to, kad daromės matomesni, o tai padeda plėtoti ekonominius, politinius, kultūrinius ryšius. “Šį pusmetį buvome susitelkę ties sprendimais, atveriančiais galimybes ES ir Lietuvos žmonėms. Dirbome, kad Europa būtų patikima, auganti ir atvira, nes tikime, jog būtent tokia Europa labiausiai atliepia piliečių interesus. Tai Europa, kurioje kuriamos darbo vietos, vykdoma atsakinga finansų politika”, – pabrėžia L.Linkevičius.

Džiaugdamasis geru pasirodymu savivaldos rinkimuose visoje šalyje, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius teigė, kad jį nuvylė Vilniaus ir Klaipėdos socialdemokratų pasirodymas, todėl šių miestų skyrių laukia permainos.

“Vilniaus mieste bus permainos artimiausiu metu (…) Tikimės, kad artimiausioje Vilniaus skyriaus konferencijoje padarysime išvadas”, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė A.Butkevičius.

Jis teigė, kad jo, kaip partijos pirmininko, netenkina socialdemokratų pasirodymas per rinkimus ne tik Vilniuje, bet ir Klaipėdoje.

“Mūsų žmonės, mane, kaip pirmininką, nuvylė”, – kalbėjo A.Butkevičius.

Vilniuje socialdemokratai, vadovaujami Romo Adomavičiaus, surinko 11,6 proc. balsų ir gavo penkis mandatus, Klaipėdoje, vadovaujami Rimanto Cibausko, – 9,24 proc. balsų ir tris mandatus.

Vertindamas rinkimų rezultatus visoje šalyje jis teigė, kad LSDP pirmą kartą gavo tiek daug – 328 – mandatus savivaldybių tarybose.

LSDP vicepirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad LSDP – vienintelė partija, turinti savo atstovų visose 60-yje savivaldybių.

Socialdemokratai atmetė premjero Andriaus Kubiliaus teiginius, kad rinkimų rezultatus reikėtų vertinti kaip opozicinių partijų pralaimėjimą. Anot A.Butkevičiaus, tai konservatoriai patyrė nesėkmę.

“2007 metais konservatoriai su krikščionimis demokratais ir tautininkais buvo gavę 354 mandatus. Dabar jie gavo 248, praktiškai 100 mandatų mažiau”, – pabrėžė socialdemokratų lyderis.

Jo duomenimis, 18 savivaldybių socialdemokratai užėmė pirmą vietą pagal balsų skaičių, 16 savivaldybių – antrą vietą, 8 savivaldybėse – trečią vietą.